Paįvairinimui suradau keletą lietuviškų paukščių rekordų
Sunkiasvorių paukščių kategorijoje pirmauja gulbės giesmininkės, kurių svoris gali siekti 14 kg
. Iš paskos seka ("tipiški lietuviški paukščiai"
) - palšasis grifas ir rožinis pelikanas - iki 11 kg. Pastarasis, be to, dar turi ir ilgiausius sparnus; išskleistų sparnų plotis gali būti net 360 cm
Antras pagal šį matmenį yra tas pats palšasis grifas (280 cm), trečia vieta atitenka irgi "dažnam lietuviškam"
paukščiui - didžiajam einiui (260 cm).
Ilgiausių paukščių kategorijoje - vėlgi tas pats rožinis pelikanas (175 cm), antra ir trečia vietos - gulbėms nebylei ir giesmininkei (iki 160 cm).
Pelikanas turi ir ilgiausią snapą (iki 47 cm, arba tokio ilgio, kaip varna
), antroji - didžioji kuolinga (iki 15 cm), kiek atsilieka griciukas (iki 12 cm). Ilgasnapiai
Mažylių kategorijoje trumpiausi yra nykštukas, baltabruvis nykštukas ir nykštukinė pečialinda (iki 9 cm). Mažiausi išskleisti sparnai - pas nykštuką (iki 15,5 cm), nedaug ilgesni - baltabruvio nykštuko (iki 16 cm), trečioji vieta - nykštukinės pečialindos (iki 16,5 cm).
Legvo svorio kategorijoje pirmauja baltabruvis nykštukas (iki 6,5 g), antras - nykštukas (7 g), o nykštukinė pečialinda (iki 7,5 g) - trečia.
Greičiausias paukštis yra sakalas keleivis, kurio greitis gali siekti (medžiojant) 80 m/s
(kai kurie šaltiniai mini 400 km/h)
, tiesiai greičiausiai skraido vidutinysis dančiasnapis - 161 km/h. Greičiausiai didesnius atstumus nulekia sportiniai balandžiai - jų vidutinis greitis siekia apie 177 km/h.
Aukščiausiai skraido kalninės žąsys (virš 10 km), iš lietuviškų paukščių (ne Lietuvoje) tiksliai užfiksuotas tik didžiosios anties rekordas - 7 km.
Trumpiausias kojas turi čiurlys (arba beveik neturi
)
Ilgiausias liežuvis, palyginus su bendru kūno ilgiu - grąžiagalvės; jis siekia 2/3 kūno ilgio
Labiausiai plunksnuota yra gulbė giesmininkė - 25261 plunksnų (nežinau tik, kas jas suskaičiavo
)
Mažiausias sklandantis paukštis yra čiurlys. Jis taip pat gali ilgiausiai nenusileisdamas išbūti ore - iki 3 metų
Poliarinės žuvėdros migravimo kelias į abi puses yra 40200 km
Upinei žuvėdrai irgi priklauso rekordas: bendras vienos migracijos kelio ilgis (1997 sausio mėn) 26000 km
Geriausiai girdi liepsnotoji pelėda (prie jos - geriau jau netriukšmauti
)
Daugiausiai kala - juodoji meleta (iki 12000 smūgių per dieną
)
Daugiausia dainelių moka karklinė nendrinukė (net 84; dabar suprantu, kad ir iš balso ją sunku atskirti
)
Labiausiai ištverminga šalčiui yra baltoji pelėda - išgyveno -62,5 laipsnius šalčio
Vieversiai ir kūltupiai gali laisvai skraidyti, kai oras įšyla iki +45 laipsnių karščio
Labiausiai smirda kukučio lizdas
Apvaliausi kiaušiniai yra pelėdų.
Daugiausia kiaušinių padeda mėlynosios zylės - iki 19 (
o kur tiek zyliukų dedasi
)
Didžiausia vidutinė dėtis - kurtinių šeimynų (16 kiaušinių)
Ilgiausią uodegą turi fazanas (47 cm), antrą vietą užima kilnusis erelis su 33 cm uodega, trečią vietą dalinasi jūrinis erelis su ruduoju pesliu - iki 32 cm.