Kretingos miškai
Meldinė nendrinukė – viena rečiausių ir sparčiausiai nykstančių Europos paukščių rūšis. Įtraukta į ES Paukščių direktyvos 1 priedą. Laikoma globaliai nykstančia rūšimi (nyksta visame areale).
Kur ir kaip gausiai paplitusi?
Pasaulinė meldinės nendrinukės populiacija vertinama tik 20 000 giedančių patinų, nors XXa. pradžioje perėjo didžiojoje Europos dalyje nuo Prancūzijos iki Sibiro, Rusijoje. Šių paukščių gausanustatoma giedančiais patinais, kadangi patinas gali turėti kelias patele. Didžiausios perinčios populiacijos yra Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje, jos sudaro net 90% visos pasaulinės populiacijos. Lietuvoje 1995 m. buvo suskaičiuojama meldinių nendrinukių apie 400, o 2003 m. liko tik 200 giedančių patinų. Pagrindinė tokio staigaus sumažėjimo priežastis – neigiami buveinės pokyčiai svarbiausioje meldinių nendrinukių perėjimo vietoje Lietuvoje, t.y. Kuršių marių pakrantėje, patenkančioje į Kliošių kraštovaizdžio draustinį. Šioje vietoje peri iki 75% visų meldinių nendrinukių populiacijos.
Kur gyvena?
Meldinė nendrinukė – labai specializuota paukščių rūšis buveinės atžvilgiu, perinti tik atvirose, šlapiose, maisto medžiagų turtingose viksvinėse pievose. Pievoms užaugus sumedėjusia augmenija ar nendrėmis, ji pasitraukia.
Dar šis tas svarbaus
Meldinės nendrinukės dažniausiai minta voragyviais ir drugių vikšrais. Į Lietuvą paukščiai grįžta gegužės pradžioje, išskrenda rugpjūčio pabaigoje. Pavienius paukščius girdėti giedant galima visą dieną, tačiau intensyviausiai gieda leidžiantis saulei. Per perėjimo laikotarpį meldinė nendrinukė išveda 2 vadas. Pirmos vados jaunikliai lizdą palieka maždaug birželio 15 d., antros - nuo liepos vidurio.
KAIP APSAUGOTI?
Teisinė apsauga
Meldinė nendrinukė įtraukta į daugelio šalių raudonąsias knygas, saugoma pagal Berno, Bonos konvencija, ES teisės aktus. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 1992m. Dabar priskiriama 2 kategorijai kaip sparčiai nykstanti rūšis. 2003m. Lietuva pasirašė tarptautinį Supratimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo saugoti šią rūšį ir jos buveinę.
Praktinė apsauga
Siekiant sustabdyti tolesnį meldinės nendrinukės populiacijos mažėjimą, perėjimo vietose turėtų būti laikomasi šių reikalavimų:
1. Šienavimas turėtų prasidėti nuo liepos 15d., nes tuo metu dauguma antros vados jauniklių jau gali skraidyti.
2. Šienauti reikia bent kartą per dvejus metus. Žolė galėtų būti pjaunama rotacijos būdu, t.y. viena pievos dalis nupjaunama vienais metais, likusi dalis – kitais. Jei pievoje hidrologinis režimas geras ir krūmai bei nendrės greitai neatauga, tai nušienauti pievą galima ir rečiau.
3. Nendrės turėtų būti pjaunamos rugpjūčio mėn. ir pašalinamos iš pievos. Tada iš karto būtų labai pageidaujamas nedidelio intensyvumo (0,5 galvijo hektare) ganymas. Taip būtų susilpnintos nendrės ir kitais metais jų augtų mažiau.
4. Krūmai ir medžiai turėtų būti šalinami kartą per vienerius dvejus metus priklausomai nuo jų atauginimo po ankstyvesnio iškirtimo. Tik pavieniai krūmai yra leistini. Jie dažniausiai yra meldinių nendrinukių patinų giedojimo vietos.
www.kretmu.lt