Aukštaitijos nacionalinis parkas
PLACIAU
*
Vabzdžiai
Dėl milžiniškos vabzdžių gausos, jų įvairovės tyrimai labai atsilieka nuo stuburinių gyvūnų ištirtumo. Geriausiai parke ištyrinėti yra vabalai, drugiai, plėviasparniai ichneumonidai ir bitiniai plėviasparniai. Vapsvos, skruzdės, pjūkleliai, dvisparniai, blakės ir žemesnieji vabzdžiai Aukštaitijos nacionaliniame parke iki šiol netyrinėti. Šiuo metu ANP rasta apie 650 vabalų rūšių, kurie priskiriami 56 šeimoms. Pačios gausiausios vabalų šeimos Parke (iki 2004 m.) yra straubliukai – apie 110, trumpasparniai – 84, žygiai – 66, lapgraužiai – 60, ūsuočiai – 33 rūšys. Kai kurie vabalai yra išlikę iš tolimos praeities, kai mūsų krašto ribose tebeošė šalto klimato taiga. Tai sengirinis juodvabalis, Šneiderio kirmvabalis, taiginis ūsuotis ir kt. Tai Lietuvoje labai retos rūšys, ieškančios didelių ir senų girių. Yra vabalų, kurie gyvena speiguotoje miškatundrių zonoje. Tai ūsuočiai: dėmėtasis šakagraužis, kelios ožiaragių rūšys, šešiadėmė judolija, juodasis medkirtis ir kt. Stepinio (šiltojo) klimato epochos palikuonys yra, pvz., ūsuočiai: žolinis ūsuotis ir trys ūsuočiai iš Phytoecia genties – gurgždinis, cilindrinis, juodaragis. Iš Lietuvos raudonosios knygos sąrašo Parke rastos 6 rūšys: didysis ir žalvarinis puošniažygiai, plačioji dusia, šiaurinis elniaragis, didysis skydvabalis, pjūklaūsis kelmagraužis, pajūrinis šoklys, Šneiderio kirmvabalis.
ANP ir šalia jo ribų rasta 40 rūšių žirgeliai, žmonių vadinami laumžirgiais. Jie išsivysto ežerų, upių, kūdrų dugne, o būdami suaugę, dažnai laikosi netoli vandens. Dažniausiai taip elgiasi silpniausieji, mažiausieji žirgeliai - gražutės ir strėliukės. Stipresnieji žirgeliai - laumžirgiai ir skėtės - nuskrenda toli nuo vandens. Jų būna gausu net sausose pievose, pamiškėse, miškuose. Tai itin plėšrūs vabzdžiai, gaudo kitus vabzdžius, net savo gentainius. Nors rūšių nedaug, bet dauguma jų yra labai gausios ir skraido iki rudeninių šalnų. Tokiu būdu žirgeliai turi nemažą įtaką gyvajai gamtai. Iš raudonosios knygos rūšių Parke yra rastos geltonžiedis kardulegastras, mažasis ir didysis karališkieji laumžirgiai.
Taiginė lapkirpė bitė yra borealinio (šaltojo) klimato reliktas. Ji rasta vienintelėje Lietuvos vietoje - ANP Ažvinčių girioje.
Visi drugiai sąlyginai skirstomi į dvi grupes: mikro ir makro drugius. Mikrodrugiai - palyginti smulkūs, neišvaizdžių spalvų vabzdžiai, galbūt todėl mažiausiai ištyrinėti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gražiausi, žinomiausi ir įspūdingiausi - makrodrugiai. Tradiciškai jie skirstomi į dieninius ir naktinius. Nustatyta, kad ANP yra 693 makrodrugių rūšys, iš jų 85 dieninės. Gausiausia ir dominuojanti - pušynų, kurie užima didžiąją teritorijos dalį, drugių fauna. Retesnės yra plačialapių lapuočių ir mišrių miškų rūšys. 2002 m. Ginučių ąžuolyne buvo rasta visiškai nauja Lietuvos faunai drugių rūšis, dar neskelbta moksliniuose straipsniuose, tai - Eucarta virgo Treit. (š. Noctuidae). Beveik prieš trisdešimt metų Ginučių ąžuolyne R. Kazlauskas, taip pat rado tuo metu Lietuvai naują rūšį - estinę cidariją (Epirrhoe tartuensis), kuri dabar įrašyta į LRK. ANP gausu retųjų drugių rūšių. Iš jų pats įspūdingiausias radinys yra Rūgšteliškyje sugauta pietinė meškutė (Pericallia matronula), kuri Lietuvoje nebuvo randama daugiau kaip pusę šimtmečio. Parko lankytojai besidomintys entomologija gali apžiūrėti ANP Lankytojų centre esančią didelę dieninių drugių kolekciją.
www.anp.lt