Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Visiems, kas domisi paukščiais
Dabar yra 2024-03-29 02:52 (Pen)

Visos datos yra UTC+02:00




Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 121 22 23 24 2528 Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:39 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Veisiejų regioninis parkas


Gamtiniai rezervatai

Šlavanto kraštovaizdžio draustinis
Tai kalvotas miškingas kraštovaizdis su giliai įsirėžusiu Šlavanto ežero dubakloniu, įdomiais paviršinių nuosėdų kompleksais. Čia paminėtini Čivonių senkapiai, X-XIV a. Šlavantų piliakalnis, jo šlaituose augantis skroblynas su retų augalų-vaistibių kietagrūdžių-augimvietės


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:40 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Veisiejų regioninis parkas


Gamtiniai rezervatai

Ančios kraštovaizdžio draustinis
Tai Pietų Lietuvai būdingos formos, ištysęs iš šiaurės į pietus Ančios ežero dubaklonis su Mėčiūnų piliakalniu, XVII-XVIII a. Vainežerio gynybiniais įtvirtinimais (Okopka), Vainežerio (Justinavo) parku, Dainaviškių senkapiais. Gausius ežero užutekius, pusiasalius labai mėgsta įvairių rūšių vandens paukščiai ir žinduoliai. Čia jie gyvena ir veisiasi.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:41 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Veisiejų regioninis parkas


Gamtiniai rezervatai

Ilgininkų hidrografinis draustinis
Tai susikertančių ežerų dubaklonių sistema su unikalia ir labai vaizdinga Bertašiūnų dubaklonių sankirta. Trikojo ežero užutekius, gausiai apaugusius vandens augalais, labai mėgsta įvairių rūšių paukščiai ir žinduoliai. Tai rodo natūralios ir gausios ančių, švygždų (Porzana porzana), didžiųjų dančiasnapių (Mergus menganser) ir kt. lizdavietės Baltosios Ančios aukštupyje.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:41 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Veisiejų regioninis parkas


Gamtiniai rezervatai

Ringėliškės botaninis-zoologinis draustinis
Tai mišrus miškas, daugiausia eglynai su guobomis ir ąžuolynais. Šie miškai labai vertingi entomologiniu požiūriu. Čia aptiktas gana savitas drugių rūšinis kompleksas. Athetis pallustris, Eupithecia gelidata, Ennomos quercinaria ir Sciota fumella-labai retos Lietuvoje drugių rūšys. Be įprastų ir gana gausiai čia perinčių paukščių, sutinkami reti sparnuočiai-erelis rėksnys (Aquila pamarina), uldukas (Columba oenas), žalioji meleta (Picus viridis). Miško retmėse auga įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą rūšys-geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus), kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii) ir kt.

survigloters.supermedia.pl


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:11 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:42 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Veisiejų regioninis parkas


Gamtiniai rezervatai

Morkavo zoologinis draustinis
Šio draustinio tikslas-išsaugoti žinduolių įvairove pasižymantį natūralų upelį, apaugusį nendrynais. Miškinga vietove tekantį sraunų ir švarų upelį labai pamėgo ūdros.

survigloters.supermedia.pl


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:11 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:43 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
VENTOS REGIONINIS PARKAS


Šiaurės Lietuvos lygumų kraštovaizdį puošia vigrioji Venta. Dalyje jos vidurupio žemumos įkurtas regioninis parkas. Ventos regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo mėnesį, siekiant išsaugoti Ventos slėnių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Ventos regioninio parko plotas yra apie 10600 ha, iš kurių pusę užima miškai. Jis unikalus savo kraštovaizdžiu, kurį puošia Ventos, Virvytės, Dabikinės, Uogio, Avižlio upės ir upeliai. Parko teritorijoje yra miesteliai: Papilė, Venta, Palnosiai, Gyvoliai, Viekšniai, Užventė ir kitos gyvenvietės. Parko terotorija prasideda dešiniuoju Ventos upės krantu nuo Rekčių piliakalnio ir eina palei Radviliškio-Mažeikių geležinkelį. Tai patogios sąlygos vandens turizmui. Parko kraštovaizdžio drtaustinis saugo gilinamosios ir šoninės erozijos suformuotą vaizdingą slėnį, atodangose esančius Juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksus.
Europos mokslininkai Ventos atodangų radiniais domisi nuo XIX amžiaus pradžios. Deja, miestelis iš senųjų laikų išsaugojo tik savo struktūrą. Priešistorinius laikus simbolizuoja šalia esanti didžiausia atodanga, gilią praeitį mena du piliakalniai, VII-XIII amžių kapinynas.Savo istorija gali didžiuotis ir kitas pavenčių miestelis-Viekšniai. Gamtos vertybėmis turtingi parko draustiniai, o Purvių rezervatas-išvis unikalus gamtos kampelis. Čia didžiulė gamtinių sąlygų ir augalijos įvairovė, gausios retųjų augalų bendrijos, gyvena nemaža saugomų paukščių rūšių.

Paveikslėlis

survigloters.supermedia.pl


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:10 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:44 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
VENTOS REGIONINIS PARKAS

SAUGOMI OBJEKTAI, GAMTINĖS VERTYBĖS
Parko teritorijoje daug kaimų su vertingu istoriniu, architektūriniu paveldu: koplyčiomis, koplytstulpiais, piliakalniais, dvarų parkų liekanomis. Regioniniame parke yra Purvių rezervatas, kurį sudaro unikali Uogio upės dalis, apaugusi dideliu senų miškų masyvu; Purvėnų geomorfologinis draustinis; Avižlio, Dabikinės, Virvytės hidromorfologiniai draustiniai; Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis; Viekšnių urbanistinis draustinis ir Papilės geologinis draustinis, kuriame yra ryškūs mezozojinės eros Juros periodo sluoksnių atodangos, buvusios žemės paviršiuje prieš 155-130 milijonų metų. Šių sluoksnių storis siekia 30 metrų, iš kurių 10 metrų žemiau upės vandens paviršiaus. Parke likę keturi vandens malūnai, iš kurių du: Viekšnių ir įspūdingasis Augustaičių-veikiantys. Paminėtinas Dubiškių dvaras. Jo parke įregistruota 13 vietinių ir 9 atvežtinės medžių rūšys. Dalis parko ir tradicinės aechitektūros išlikę ir Pavirvytės dvare. Regioniniame parke gausu senkapių. Vertos dėmesio Papilės piliakalnio ir senosios Viekšnių kapinės, ypač pastarosios, kur vyrauja vertingi XVIII-XIX a. metalo (lieti ir kalti) kryžiai. Iš riedulių pažymėtinas Žibikų pušyne stūksantis akmuo, vadinamas meilės



akmeniu. Regioniniame parke priskaičiuojama apie 670 aukštesniųjų augalų rūšių, priklausančių 93 šeimoms ir 352 gentims. Čia gausu orchidinių šeimos augalų. iš viso parke apibūdinta 22 į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys. Tai mažosios, vyriškosios ir šalmuotosios gegužraibės, meškiniai česnakai, sibiriniai vilkdagiai, plačialapiai begaliai, miškinės mėtos. Parke užregistruota 140 paukščių rūšių, iš jų 117 perinčios; ištyrinėta ir surinkta medžiaga apie 184 vabalų rūšis; rastos 27 rūšys žinduolių, 7 rūšys varliagyvių ir 3 rūšys roplių. Čia sutinkamos 5 rūšys paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą.
Tai juodasis gandras, didysis dančiasnapis, erelis rėksnys, gervė, griežlė. Parko teritorijoje gyvena raudonojoje knygoje įrašyti vabalai: žalvarinis puošniažygis, didysis skydvabalis. Sutinkamas ir drugys machaonas. Istorija ir architektūra išsiskiria Papilė ir Viekšniai.

Paveikslėlis

survigloters.supermedia.pl


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:10 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:51 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
VERKIŲ REGIONINIS PARKAS

Vilniaus šiaurės rytų pakraštyje driekiasi Verkių regioninis parkas. Didmesčio pašonėje ant moreninių kalvų ir daubose iki šiol auga per 800 augalų rūšių. Tarp jų nemaža retųjų, nebeaptinkamų kitose šalies vietose. Regioninio parko puošmena-tarp pušynais, ūksmingais eglynais ir mišriais miškais apaugusių kalvų telkšantys trys ledynmečio palikti rininiai ežerai, dėl žalsvos vandens spalvos nuo seno vadinami Žaliaisiais. Greta Verkiai, nuo XIV amžiaus minima vietovė. Čia didžiuliai miškai. Neries pakrantės pasižymi gamtos įvairove ir turtingumu. Verkiuose buvo statomos vyskupų rezidencijos, vertos nuostabios gamtos. Verkių parke yra vyskupo Masalskio dvaro sodybos liekanų, stovi rūmai, perstatyti XIX amžaius viduryje. Prie Verkių glaudžiasi nuo XVII amžiaus garsios Vilniaus kalvarijos.


survigloters.supermedia.pl


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:10 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-15 18:56 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas

Naujienos

2006 m. lapkričio 10 d.
Pirmasis šaltis Žuvinte išvaikė sparnuočius

Nebūtų nuostabu, jei šį šeštadienio rytą Žuvinto ežerą rastume beužšąlantį. Šį rudenį taip jau nutiko. Lapkričio penktą, neatlaikęs vos septynių laipsnių šalčio tykią naktį, Žuvintas apsitraukė pirmuoju ledu. Paryčiais ežero viduryje mėlynavo vos kelios properšos. Sekliam ežerui ledas lapkričio mėnesį – ne naujiena. Per paskutinius dvidešimt penkerius metus Žuvintas devynis kartus atsilaikė iki gruodžio mėnesio, tačiau tik tris kartus – 1987, 1988 ir 1994 užšalo anksčiau, nei šįmet. Tačiau kaip ir įprasta, pirmasis 5 centimetrų storio šiųmetinis ledas, kuris jau neskubėjo lūžti po kojomis, išsilaikė vos tris dienas.
Pirmas žiemos gūsis ne juokais išgąsdino užsilikusius migrantus paukščius. Iki tol lepintos spalio šiluma, pirmosiomis lapkričio dienomis skubiai išplasnojo pulkais susitelkusios pempės, pavieniai perkūno oželiai ar karveliai keršuliai.
Būreliai varnėnų, o jų Žuvinto apylinkėse dar glaudėsi keli šimtai, supuolė prie sodybų – ant vaismedžių užsilikę neskinti obuoliai, šalnų pakąstos vynuogės tik kelias dienas juodaplunksnius paukščius gelbėjo nuo bado. Dabar dieną varnėnų jau nepamatysi, o tradiciškose vietose Žuvinto ežero nendrynuose varnėnai daugiau nebenakvoja.
Pačiame ežere teliko vos keli pulkeliai judrių didžiųjų dančiasnapių, kuoduotųjų ančių, besisukinėjantys kirų pulkeliai ir švendrynus tikrinantis jūrinis erelis.
Ežerą sukausčius ledams, Žuvinte gyvenusios gulbės ilgai neplaukiojo properšose – kelios dienos, kai beveik visos jos, kartu su būriais ančių ramiai maitinasi gretimame Žaltyčio ežere ir į vėl banguojantį Žuvintą kažkodėl negrįžta. Gal netiki, kad dabartinis atšilimas ilgam?
Tačiau dar didesnė staigmena – net nebandydamos galynėtis su šalčiais, iš ežero pasitraukė visos baltakaktės ir želmeninės žąsys. Tiek jų ir tebuvo – vos tūkstantis. Šių paukščių migravimo įpročių pasikeitimai pastaraisiais metais tapo akivaizdūs. Bene dešimtmetį stebime kaskart vis menkesnes rudenį migruojančių žąsų sankaupas Dzūkijoje. Ir taip greičiausiai yra visoje Lietuvoje, nes žąsys pastebimai keičia savo migracijos įpročius – vis ilgiau migruodamos sustoja šiauriau mūsų - Suomijoje, kur paprastai tiek neužtrukdavo, jų migravimo keliai pastebimai pasislinko į vakarus. Galiausiai, žąsys ima net žiemoti Skandinavijoje. Tokias keistas bet labai akivaizdžias paukščių gyvenimo tendencijas stebėtojai sieja su klimato pokyčiais. Kaip niekada jos buvo aiškios šį rudenį, o menkesnio rudeninių žąsų skaičiaus mes tikėjomės dar prieš joms atskrendant.
Pasitraukusius mūsiškius paukščius keičia kiti, šiauriniai. Žuvinto apylinkėse gausiais būriais, džiaugdamiesi kad ir trumpa diena, čirškauja smilginiai strazdai, sodybų pakraščiuose pasirodė pirmieji kuoduoti svirbeliai, o laukuose juodai baltais sparnais mirguliuoja snieginės startos.

Arūnas Pranaitis

www.zuvintas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:09 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-16 17:51 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2005-06-23 21:45 (Ket)
Pranešimai: 229
Miestas: Akmenos - Tenžės upių baseinas
Buvau spalio pabaigoj, per pirmą sniegą, tokiuose Baltosios Vokės tvenkiniuose ( daugumai žinoma vieta). Tikras rojus, nes pastebėjau net dvi poras gulbių, keleta karklažvirblių ir begalę įgėrusių žvejų, kurie kartu užsiiminėjo "ornitologiniais pasigrožėjimais".

Atsiprašau, kad pridergiau taip tvarkingai pildoma paukščių rojaus skiltį, kurioje net visokios botaninės įžimybės nukopintos :roll:

_________________
Kuo rečiau prie gamtos kišu nagus, tuo jai geriau.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-16 18:19 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aciu uz sveika kritika


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:30 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU

GAMTA

Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių salygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, parke rasta net 59% visų Lietuvoje savaime augančių augalų rūšių, kai tuo tarpu jis apima mažiau nei 1% Lietuvos teritorijos. Iš gyvūnų čia sutinkami beveik visų Lietuvoje gyvenančių stuburinių rūšių atstovai, o kai kurių vabalų tai yra vienintelė radimvietė Lietuvoje.

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:09 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:46 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


Augalija
Antbarzdė
Apie 70% parko teritorijos dengia miškai, daugiausia pušynai. Vidutinis medynų amžius - 60 metų. Tačiau Ažvinčių girioje ošia pušynai, sulaukę 200 ir daugiau metų. Didžiausios girios yra Ažvinčių (4603 ha) ir Minčios (2964 ha).
Nacionalinio parko teritorijoje yra rasta 779 aukštesniųjų augalų rūšys iš 96 šeimų, 41 rūšis kerpsamanių, iš jų 2 rūšys įrašytos į LRK, ir 107 samanų rūšys, iš jų 7 rūšys iš LRK. Šiuo metu parke - žinoma apie 60 LRK aukštesniųjų augalų rūšių ir dar 5 augalų rūšys yra ieškotinos. Čia auga ir patys rečiausi šalies augalai, kurie Lietuvoje randami vos keliose vietose: belapė antbarzdė (Epipogium aphylum), šakotasis varpenis (Botrychium matricarii folium), ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna), raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta), virgininis varpenis (Botrychium virginianum), beržas keružis (Betula nana), o taip pat patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata), penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster), mažoji gegužraibė (Orchis morio), miškinė žiomenė (Dracocephalum ruyschiana), įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), paprastoji raugė (Agrostemma githago), plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus).[/img]

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:08 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:46 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


*
Vabzdžiai



Dėl milžiniškos vabzdžių gausos, jų įvairovės tyrimai labai atsilieka nuo stuburinių gyvūnų ištirtumo. Geriausiai parke ištyrinėti yra vabalai, drugiai, plėviasparniai ichneumonidai ir bitiniai plėviasparniai. Vapsvos, skruzdės, pjūkleliai, dvisparniai, blakės ir žemesnieji vabzdžiai Aukštaitijos nacionaliniame parke iki šiol netyrinėti. Šiuo metu ANP rasta apie 650 vabalų rūšių, kurie priskiriami 56 šeimoms. Pačios gausiausios vabalų šeimos Parke (iki 2004 m.) yra straubliukai – apie 110, trumpasparniai – 84, žygiai – 66, lapgraužiai – 60, ūsuočiai – 33 rūšys. Kai kurie vabalai yra išlikę iš tolimos praeities, kai mūsų krašto ribose tebeošė šalto klimato taiga. Tai sengirinis juodvabalis, Šneiderio kirmvabalis, taiginis ūsuotis ir kt. Tai Lietuvoje labai retos rūšys, ieškančios didelių ir senų girių. Yra vabalų, kurie gyvena speiguotoje miškatundrių zonoje. Tai ūsuočiai: dėmėtasis šakagraužis, kelios ožiaragių rūšys, šešiadėmė judolija, juodasis medkirtis ir kt. Stepinio (šiltojo) klimato epochos palikuonys yra, pvz., ūsuočiai: žolinis ūsuotis ir trys ūsuočiai iš Phytoecia genties – gurgždinis, cilindrinis, juodaragis. Iš Lietuvos raudonosios knygos sąrašo Parke rastos 6 rūšys: didysis ir žalvarinis puošniažygiai, plačioji dusia, šiaurinis elniaragis, didysis skydvabalis, pjūklaūsis kelmagraužis, pajūrinis šoklys, Šneiderio kirmvabalis.
ANP ir šalia jo ribų rasta 40 rūšių žirgeliai, žmonių vadinami laumžirgiais. Jie išsivysto ežerų, upių, kūdrų dugne, o būdami suaugę, dažnai laikosi netoli vandens. Dažniausiai taip elgiasi silpniausieji, mažiausieji žirgeliai - gražutės ir strėliukės. Stipresnieji žirgeliai - laumžirgiai ir skėtės - nuskrenda toli nuo vandens. Jų būna gausu net sausose pievose, pamiškėse, miškuose. Tai itin plėšrūs vabzdžiai, gaudo kitus vabzdžius, net savo gentainius. Nors rūšių nedaug, bet dauguma jų yra labai gausios ir skraido iki rudeninių šalnų. Tokiu būdu žirgeliai turi nemažą įtaką gyvajai gamtai. Iš raudonosios knygos rūšių Parke yra rastos geltonžiedis kardulegastras, mažasis ir didysis karališkieji laumžirgiai.
Taiginė lapkirpė bitė yra borealinio (šaltojo) klimato reliktas. Ji rasta vienintelėje Lietuvos vietoje - ANP Ažvinčių girioje.
Visi drugiai sąlyginai skirstomi į dvi grupes: mikro ir makro drugius. Mikrodrugiai - palyginti smulkūs, neišvaizdžių spalvų vabzdžiai, galbūt todėl mažiausiai ištyrinėti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Gražiausi, žinomiausi ir įspūdingiausi - makrodrugiai. Tradiciškai jie skirstomi į dieninius ir naktinius. Nustatyta, kad ANP yra 693 makrodrugių rūšys, iš jų 85 dieninės. Gausiausia ir dominuojanti - pušynų, kurie užima didžiąją teritorijos dalį, drugių fauna. Retesnės yra plačialapių lapuočių ir mišrių miškų rūšys. 2002 m. Ginučių ąžuolyne buvo rasta visiškai nauja Lietuvos faunai drugių rūšis, dar neskelbta moksliniuose straipsniuose, tai - Eucarta virgo Treit. (š. Noctuidae). Beveik prieš trisdešimt metų Ginučių ąžuolyne R. Kazlauskas, taip pat rado tuo metu Lietuvai naują rūšį - estinę cidariją (Epirrhoe tartuensis), kuri dabar įrašyta į LRK. ANP gausu retųjų drugių rūšių. Iš jų pats įspūdingiausias radinys yra Rūgšteliškyje sugauta pietinė meškutė (Pericallia matronula), kuri Lietuvoje nebuvo randama daugiau kaip pusę šimtmečio. Parko lankytojai besidomintys entomologija gali apžiūrėti ANP Lankytojų centre esančią didelę dieninių drugių kolekciją.

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:08 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:46 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


*
Žinduoliai



Žinduolių parke apie 50 rūšių. Tai vabzdžiaėdžiai, graužikai, plėšrūnai ir kanopiniai. Vabzdžiaėdžiai: kurmiai, kirstukai, ežiai ir vieninteliai skraidantys ir mažai ištirti žinduoliai - šikšnosparniai. Šikšnosparnių parke rastos 8 rūšys, kurių 4 įrašytos į Raudonąją knygą. Dažniausias yra Natuzijaus šikšniukas. Rečiausias - įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą - kūdrinis pelėausis, kuris pirmą kartą aptiktas Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje 1928 - 1932 m. Kaltanėnuose. Tarp žinduolių gausiausi rūšimis - graužikai. Didžiausi iš jų yra bebrai. Lietuvoje bebrai buvo visiškai išnaikinti ir tik 1947 metais vėl atvežti iš Voronežo rezervato ir dabar jų populiacija klesti. Rečiausias graužikas parke yra beržinė sicista. Lietuvoje pirmą kartą sugauta tik 1969 metais Minčios girioje ir įrašyta į LRK. Taip pat gyvena ir kiti graužikai: pelės, žiurkės, pelėnai. Dvi rūšys kiškių: pilkasis, kurį visi puikiai pažįsta, ir baltasis - miškų gyventojas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Parke baltasis kiškis skaičiumi nenusileidžia pilkajam. Taip pat gausu voverių.
Parko teritorijoje gausu plėšrūnų. Tai lapės, vilkai, usūriniai šunys, kiauniniai gyvūnai, kartais užklysta lūšys. Vilkai veisiasi seniausiuose medynuose - Ažvinčių girioje. Šių gyvūnų skaičius parke beveik pastovus: 8-10 individų. 1991m. Ažvinčių sengirės rezervate paskutinį kartą rasti rudojo lokio pėdsakai. Vėlesniais metais pėdsakai rasti aplinkiniuose rajonuose Kupiškio, Rokiškio, Zarasų. Miškuose ir miškeliuose karaliauja kiaunės, žebenkštys, šermuonėliai, šeškai, barsukai, prie vandens sutinkamos audinės ir ūdros.
Parke gausu šernų ir stirnų. Taurieji elniai Lietuvoje buvo visiškai išnykę. 1978 m. atvežta ir paleista 19 elnių, o dabar jų jau apie 200. Be šių kanopinių dar gyvena briedžiai - stambiausi elninių šeimos atstovai.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:47 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


*
Žinduoliai



Žinduolių parke apie 50 rūšių. Tai vabzdžiaėdžiai, graužikai, plėšrūnai ir kanopiniai. Vabzdžiaėdžiai: kurmiai, kirstukai, ežiai ir vieninteliai skraidantys ir mažai ištirti žinduoliai - šikšnosparniai. Šikšnosparnių parke rastos 8 rūšys, kurių 4 įrašytos į Raudonąją knygą. Dažniausias yra Natuzijaus šikšniukas. Rečiausias - įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą - kūdrinis pelėausis, kuris pirmą kartą aptiktas Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje 1928 - 1932 m. Kaltanėnuose. Tarp žinduolių gausiausi rūšimis - graužikai. Didžiausi iš jų yra bebrai. Lietuvoje bebrai buvo visiškai išnaikinti ir tik 1947 metais vėl atvežti iš Voronežo rezervato ir dabar jų populiacija klesti. Rečiausias graužikas parke yra beržinė sicista. Lietuvoje pirmą kartą sugauta tik 1969 metais Minčios girioje ir įrašyta į LRK. Taip pat gyvena ir kiti graužikai: pelės, žiurkės, pelėnai. Dvi rūšys kiškių: pilkasis, kurį visi puikiai pažįsta, ir baltasis - miškų gyventojas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Parke baltasis kiškis skaičiumi nenusileidžia pilkajam. Taip pat gausu voverių.
Parko teritorijoje gausu plėšrūnų. Tai lapės, vilkai, usūriniai šunys, kiauniniai gyvūnai, kartais užklysta lūšys. Vilkai veisiasi seniausiuose medynuose - Ažvinčių girioje. Šių gyvūnų skaičius parke beveik pastovus: 8-10 individų. 1991m. Ažvinčių sengirės rezervate paskutinį kartą rasti rudojo lokio pėdsakai. Vėlesniais metais pėdsakai rasti aplinkiniuose rajonuose Kupiškio, Rokiškio, Zarasų. Miškuose ir miškeliuose karaliauja kiaunės, žebenkštys, šermuonėliai, šeškai, barsukai, prie vandens sutinkamos audinės ir ūdros.
Parke gausu šernų ir stirnų. Taurieji elniai Lietuvoje buvo visiškai išnykę. 1978 m. atvežta ir paleista 19 elnių, o dabar jų jau apie 200. Be šių kanopinių dar gyvena briedžiai - stambiausi elninių šeimos atstovai.


www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:08 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:47 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


*
Paukščiai



Šiuo metu parke yra žinomi 209 rūšių paukščiai. Iš jų parke veisiasi - 151 rūšis. Dar 15 rūšių paukščiai galėtų veistis, nes gyvena veisimosi laikotarpiu. Apie 40 rūšių paukščiai Parką aplanko tik migruodami į šiaurę ir pietus. Parke rūšimis gausiausi būriai yra: žvirblinių - 86, sėjikinių (tilvikai, kirai, žuvėdros) - 31, žąsinių - 24, plėšriųjų (ereliai, vanagai, sakalai, lingės) - 19. Genių yra 8 rūšys. Galima išgirsti arba pamatyti 6 skirtingas pelėdas.
Parko gamtos vertybė ir pagrįstas pasididžiavimas - tai 51 rūšis iš Raudonosios knygos sąrašo. Paukščių, kurių apsauga susirūpinta Europos Sąjungos šalyse, Parke aptinkama 45 rūšys. Iš jų pas mus pastoviai gyvena juodakakliai narai, juodakakliai kragai, juodieji gandrai, ereliai žuvininkai, ereliai rėksniai, startsakaliai, vapsvaėdžiai, karveliai uldukai, kurtiniai, mažieji kirai, tilvikai gaidukai ir stulgiai, pelėdos lututė ir žvirblinė, tripirščiai geniai ir daug kitų. Be jų, Parke maitinasi, medžioja ir praleidžia veisimosi sezoną tokios retenybės kaip jūriniai ereliai, pievinės lingės, baltaskruostės ir baltasparnės žuvėdros, pilkosios antys ir tilvikai - juodkrūčiai bėgikai, tamsieji tilvikai, plaukikai.
Per migraciją Parke laikinai apsistoja tūkstančiai žąsų, šimtai ančių (ypač cyplių), tikrieji Šiaurės gyventojai mažieji dančiasnapiai, baltieji didieji garniai, mažosios gulbės, žaliakojai tulikai. Buvo stebėti net labai retai užklystantys paukščiai - sakalas keleivis, baltoji pelėda, antis nuodėgulė, smailiauodegis plėšikas, kilnieji ereliai.

PaveikslėlisPaveikslėlisPaveikslėlisPaveikslėlisPaveikslėlis

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:07 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:47 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU


BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

*
Ropliai



Primityviausi Lietuvos varliagyviai - tritonai. Jų Parke yra 2 rūšys. Paprastasis tritonas gana dažnas, o štai skiauterėtasis - retas, net į Raudonąją knygą įrašytas. Žaliųjų varlių yra 2-3 rūšys. Kūdrinė varlė labai dažna kūdrose, tvenkiniuose, šiltose ežerų įlankose. Išvaizda ir balsu į ją labai panaši ežerinė varlė, bet gerokai stambesnė. Ji gyvena ežeruose. Smailiasnukės ir žolinės varlės gyvena laukuose, pievose, miškuose. Gana paslaptingos ir retos yra česnakinės varlės, aptiktos neršiant Kaltanėnų miškų balose. Žinomos ir 3 rupūžių rūšys. Paprastoji dažna, o žaliosios ir nendrinės - retenybė, aptiktos Ginučių apylinkėse.
Vienintelė nuodinga gyvatė - paprastoji angis. Žalčiai Parke randami Kiaunos ir Bukos upės pakrantėse. Driežų turime 3 rūšis. Bekojis, vario spalvos gluodenas, žmonių labai klaidingai vadinamas "varine gyvate", nors jis nenuodingas, negali net įkąsti. Vis dar dažni parke vikrieji ir gyvagimdžiai driežai.

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:07 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-23 20:59 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Aukštaitijos nacionalinis parkas

PLACIAU

Naujienos

Įrengti lizdai jūriniams ereliams


Rugsëjo 13-14 d. T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai D.Dementavičius ir S.Rumbutis Aukštaitijos nacionaliniame parke įrengė du dirbtinius lizdus jūriniams ereliams. šie paukščiai tokie stambūs, kad sunkiai randa lizdams krauti tinkamų medžių. Šiemet jūriniai ereliai atėmė lizdą iš erelių žuvininkų, tad šiems teko ieškotis kitos vietos. Aukštaitijos nacionaliniame parke jūriniai ereliai perėjo pirmą kartą per visą jo gyvavimo istoriją, deja, nesėkmingai - išbaidyti ankstyvųjų vandens turistų jie paliko ušperėtus kiaušinius.
Paveikslėlis

www.anp.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:06 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-11-24 17:58 (Pen) 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2006-05-22 17:20 (Pir)
Pranešimai: 1313
Miestas: Kaunas -Jonavos raj.
uzdraust turistus! :twisted: :lol:

_________________
Birding is not a hobby - it's a lifestyle


Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 121 22 23 24 2528 Kitas

Visos datos yra UTC+02:00


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 8 ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Limited