Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Visiems, kas domisi paukščiais
Dabar yra 2024-03-29 11:14 (Pen)

Visos datos yra UTC+02:00




Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 1 2 3 4 5 628 Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:23 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Pajūrio regijoninis parkas

Paukščių stebėjimas įvairais metų laikais Pajūrio RP

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Kovo 20 d. stebėti paukščiai Plocio ežere:

Šaukštasnapės antys, smailiauodegės antys, cyplės, didžiosios antys, kuoduotoji antis, klykuolės.

2004 balandžio 15 d. pastebėtas grįžęs kukutis. Parke peri 1-3 poros.


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-08-06 16:28 (Sek), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:27 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
2004 m. balandžio 26 d. Plocio ežere pastebėti šie paukščiai:

šaukštasnapės antys, smailiauodegės antys, cyplės, pilkoji antis, didžiosios antys, pilkieji garniai.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:27 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
2003 - 2004 m. žiema

Pajūrio regioninis parkas žiemomis metu tampa labai įdomus ornitologams, čia žiemoti iš šiauriau esančių Eurazijos regionų suskrenda daug vandens paukščių:

ledinės antys, mažosios gagos, rudakakliai ir juodakakliai narai, didieji dančiasnapiai. Juos jau galima stebėti ir šiuo metu, nors šiemet į žiemavietes paukščiai gerokai vėlavo, matyt šilta buvo ir Šiaurėje.

Norintys savaitgalį pasivaikščioti pajūriu ir stebėti čia besisvečiuojančius paukščius, Pajūrio regioninio parko direkcijoje (Vilties g. 6, Klaipėda) gali gauti bukletus "Pajūrio svečiai" . Bukletėlyje biologo ir dailininko Sauliaus Karaliaus piešiniai padės atpažinti sparnuočius, sužinosite iš kur jie atskrido. Kai kurie skrajūnai pas mus atlekia nuo Taimyro pusiasalio, o mažosios (sibirinės) gagos, gali būti, - net iš Prano Juozapo Žemės (tik, ornitologų spėjimas, tiksliai nežinoma iš kur).

Bukletėlius galima bus rasti ir Palangos informaciniame centre, Baltijos vidurinėje mokykloje pas mokytoją D.Baranauskienę.

Patogu paukščius stebėti ne tik Pajūrio RP, Nemirsetoje ar nuo Olando kepurės kalno, bet ir nuo Palangos tilto.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:30 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
2004 sausio 26 d. paukščių stebėjimo duomenys.

Pajūrio regioniniame parke ties Nemirseta jūroje susirinkę žiemoja dideli būriai didžiųjų dančiasnapių, nemažai klykuolių, kuoduotųjų ančių.

Pajūryje nuolat gyvena jūriniai ereliai.

Pajūrio pievose tarp Karklės ir Nemirsetos laikosi balinės pelėdos.

Pavasarį gerves stebėti kartais pasiseka iš paukščių stebėjimo bokštelio Šaipiuose, šalia Šaipių pelkės. Ankstyvą pavasarį čia stebimi įvairūs migracijos metu apsistojantys paukščiai.

Paveikslėlis

Paukščių stebėjimo bokštelis prie Šaipių pelkės.

Paveikslėlis

Gervės peri pelkynuose, tačiau stebėti jas neretai galima ir laukuose, kur jos skrenda maitintis. Neaišku, ar didėjanti urbanizacija parke ir mažėjantys žemės ūkio laukų plotai neišvys šių paikščių iš pajūrio.


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-08-06 16:35 (Sek), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:31 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
2004 sausio 26 d. paukščių stebėjimo duomenys.

Pajūrio regioniniame parke ties Nemirseta jūroje susirinkę žiemoja dideli būriai didžiųjų dančiasnapių, nemažai klykuolių, kuoduotųjų ančių.

Pajūryje nuolat gyvena jūriniai ereliai.

Pajūrio pievose tarp Karklės ir Nemirsetos laikosi balinės pelėdos.

Pavasarį gerves stebėti kartais pasiseka iš paukščių stebėjimo bokštelio Šaipiuose, šalia Šaipių pelkės. Ankstyvą pavasarį čia stebimi įvairūs migracijos metu apsistojantys paukščiai.

Paveikslėlis

Paukščių stebėjimo bokštelis prie Šaipių pelkės.



Paveikslėlis


Gervės peri pelkynuose, tačiau stebėti jas neretai galima ir laukuose, kur jos skrenda maitintis. Neaišku, ar didėjanti urbanizacija parke ir mažėjantys žemės ūkio laukų plotai neišvys šių paikščių iš pajūrio.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:38 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas

2006 m. gegužės 11 d.
Pristatyti projekto „Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir atstatymas parengiant integruotą Dovinės baseino valdymo planą“ rezultatai

Baigiamasis PIN-Matra finansuoto projekto seminaras vyko Molėtų r. svečių namuose „Belvilis“. Seminare dalyvavo gausus būrys jame dirbusių ekspertų ir svečių. Sveikinimo žodžius tarė projekto vadovas iš Nyderlandų Henk Zingstra, Nyderlandų karalystės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Johanan G.M. Ruigrok, vietinis projekto vadovas Lietuvoje dr. Zenonas Gulbinas ir kt.

Pagrindinis šio projekto tikslas – paruošti Dovinės upės baseino valdymo ir atstatymo planą, kuris apima:

- Pasiūlymus kaip pagerinti Žuvinto ežero hidrologines ir ekologines sąlygas, kad būtų užtikrinta Natura 2000 buveinių ir rūšių gera apsaugos būklė bei Dovinės upės gera ekologinė būklė;

- Pasiūlymus Žuvinto ežerą supančių pelkių bei kitų pelkių ir vandens telkinių - Natura 2000 teritorijų, - gerai apsaugos būklei pasiekyti;

- Amalvo pelkės gamtotvarkos plano paruošimą;

- Dovinės upės baseino Geografinės Informacinės Sistemos sukūrimą.

Šio projekto vykdymui buvo sudarytos trys darbo grupės: Hidrologų, Ekologų, Informacijos ir švietimo, kurių darbo vadovai šio seminaro metu pateikė gautus rezultatus ir išvadas. Dalis šios medžiagos išspausdinta leidinyje „Valdymo planas-Dovinės upės baseinui“. Projekto medžiaga artimiausiu metu bus talpinama šioje svetainėje.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:40 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas

Paveikslėlis

Pasipylė paukščių vados

Atvirose Žuvinto pelkėse išsistiebę ant ilgų žiedynkočių kupstinių švylių baltapūkės galvutės sutartinai svyruoja nuo menkiausio vėjo dvelksmo. Būriai gervių, dienojančių tose atvirose pelkių plynėse atrodo lyg braidytų pieno jūroje. Neperinčios gervės, apsistojusios Žuvinto pelkėse vis dar triukšmingos ir nebaikščios. Tuo tarpu šeimyninis paukščių gyvenimas įsisukęs į tokį verpetą, kad nespėji registruoti pokyčių.

Gervių lizdai jau ištuštėjo – šią savaitę seniai išsiritusius jauniklius išsivedė ieškodami maisto. Pilki vikrūs didžiakojai pempiūkščiai irgi kelios dienos kaip bėgioja paskui tėvus, savarankiškai ieškodami maisto – kirmėlytės, vabalo ar uodo po žolės lapu. Jų pievų kaimynai raudonkojai tulikai, griciukai jei dar nesusilaukė palikuonių tai tuoj tuoj turės rūpintis jaunikliais. Suaugę šie tilvikai nebeskraido tuoktuvinių skrydžių, užtai nepaprastai atkakliai ir triukšmingai puola kiekvieną jų valdų įsibrovėlį – nesvarbu, tai būtų plėšikė lingė, varna ar tik varliauti atskridęs gandras.

Anksti ryte ir vakarop iki saulėlydžio paežerėse pilkosios žąsys ganosi su jaunikliais - susibūrę į didesnes grupes, kelios šeimynos kartu. Balandį dar pešęsi tarpusavy žąsinai dabar jau pakaitomis saugo vadas - taip kur kas saugiau: dieną nendrinės lingės, temstant lapės nepraleidžia progos praretinti žąsiukų gretas. Jau keli metai iš eilės pilkųjų žąsų populiacija tvirtai įsikūrė ne tik Žuvinte, bet ir Metelyje, Obelijoje, Žalytyje ir kituose pietų Lietuvos ežeruose.

Vasariškai atslūgusiame Žuvinte vandens temperatūra kelios dienos persirito penkiolika laipsnių, tad nendrynai ties vandens paviršiumi įgavo žalią spalvą – jauni nendrių ūgliai skuba stiebtis į viršų. Ramesniuose užutėkiuose, kur šilčiau, pradėjo neršti karšiai.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:42 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas

Paveikslėlis

2006 m. birželio 10 d.
Skaičiuojame Natura 2000 paukščių rūšis

Pagal patvirtintą valstybinio monitoringo programą Žuvinto BR jau atliktos Natura 2000 paukščių apskaitos. Pagal patvirtintas metodikas atlikome tetervinų, plovinių vištelių, didžiųjų baublių, nendrinių ir pievinių lingių, mėlyngurklių, meldinių nendrinukių apskaitas.

Pagal metodikas parinktuose taškuose Žuvinto ir Amalvo aukštapelkėse aptikome 11 tetervinų.

Žuvinto ir Žaltyčio ežeruose gegužės mėn. parinktuose taškuose Žuvinte aptikome 15 porų, Žaltytije 8 poras plovinių vištelių. (Mūsų ilgalaikių stebėjimų duomenimis Žuvinte gali perėti iki 80 porų, Žaltyčio ežere iki 30 porų plovinių vištelių).

Šiemet Žuvinto ežere buvo 15 didžiųjų baublių patinų lizdinių teritorijų, Žaltytije - 3 lizdinės teritorijos.

Žuvinte parinktuose taškuose aptikome tik vieną giedantį mėlyngurklės patiną. Kituose taškuose apskaitų rezultatai buvo bevaisiai.

Meldinių nendrinukių šįmet giedojo tik du patinai.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:44 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas

Paveikslėlis


2006 m. birželio 17 d.
Dzūkijos lankos pakvipo šienu

Vidurdienį Dzūkijos pievos alsuoja karščiu. Dvelkiantis vėjas kiek vėsina, bet kaimiečiams nėra kada dairytis pavėsio: kur bepažvelgsi, visur šviežiai nukirstos žolės pievos ar į pradalges sugrėbtas šienas. Nebuvo prieš kelias dienas žadėto lietaus, tad panašu, kad laiku suskubusiems ūkininkams pavyko pasiruošti geriausio, koks įmanoma, nesulyto pirmojo pašaro - nesvarbu, kad žolė vietomis peraugusi, o šienas gan menkas.

Kur drėgniau ir žolė nepjauta – pats žiedų margumynas: geltonų vėdrynų žiedų jūroje išryškėję tamsiai raudonos gegūnės, rausvi dobilai, baltuoja kartenės, pelkynuose stambius žiedus iškėlę vilkdalgiai, ir lyg iš dangaus nupuolę debesys – balti pūkuotų švylynų lopai.

Sulaukę vasariškos šilumos tik įpusėjus birželiui, atrodo, nė nepastebėjom kaip ūgtelėjo, sustiprėjo sparčiai auganti jaunoji sparnuočių karta: pro lizdo kraštą galvas kaišioja jau stambūs gandriukai, Žuvinto paežerės pievose besiganančios laukinės pilkosios žąsys vedžioja visai stambius žąsiukus, todėl suaugę paukščiai tapo nebe tokie baigštūs: vikrių jauniklių nepagaus lapė o lingės išvis nebesitaiko pulti. Smulkūs pievų paukšteliai – kielės, kalviukai, nendrinės startos, vieversiai jau paleido į pasaulį jaunąją kartą, tik skirtingai nei varnėnai, ruošiasi dar kartą perėti. Nenuostabu, kad netyla jų giesmės. Kaip ir gegužė, birželis balsingiausias mėnuo, tik giedoriai kiti: palengva prislopo lakštingalų balsai, užtai kaip garsiai šiltomis naktimis griežia griežlės!

Atidžiau pasidairius į dangų, aptiksi besiblaškančių migruojančių paukščių būrelius: virš ežero gergždžiančiais balsais praskrenda būreliai baltasparnių žuvėdrų, niekaip neapsisprendžiančių kur sukti lizdus, tuo tarpu vis gausėjantys pempių būreliai – tai paukščiai, kuriems perėjimas ir tėvystės rūpesčiai jau pasibaigę. Daugeliui, deja dėl nesėkmingo perėjimo. Tad pempės traukia ieškodamos geresnių maitinimosi plotų, kaskart vis toliau nuo perimviečių.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:55 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto biosferos rezervatas


2006 m. birželio 25 d.
Rezervato specialistams - Švedijos šlapžemių tvarkymo patirtis
Žuvinto rezervatas sėkmingai dalyvauja INTERREG III B programos projekto ,,Šlapžemės, saugomos teritorijos ir kultūrinis kraštovaizdis – šaltinis subalansuotai plėtrai kaimo vietovėse“ (BIRD) projekte, todėl keturi Žuvinto BR specialistai birželio 19-23 d. buvo išvykę į tarptautinį seminarą skirtą saugomų teritorijų tvarkymui. Seminare dalyvavo Suomijos, Estijos, Vokietijos, Švedijos saugomų teritorijų tvarkymo specialistai. Lankytasi Östergötland apskrities Tåkern ežero, Ostmossen, Sjöbö-Knäppan gamtos draustiniuose; Väastra Götaland apskrities Östen ežero tvarkomose pievose, Hornborga ežeros ir jo apylinkėse, susitikta su vietos ūkininkais. Seminaro metu pristatytos šlapžemiuose vykdomos gamtotvarkos priemonės, šlapžemių išsaugojimo strategija, apleistų šlapynių restoravimo technologijos. Visos šios sėkmingai tvarkomos vietovės stebino didžiule gamtine įvairove, perinčių paukščių gausa.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 16:57 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Žuvinto BR Europos sąjungos Paukščių direktyvos rūšys


Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)
Pievinė lingė (Circus pygargus)
Tetervinas (Tetrao tetrix)
Švygžda (Porzana porzana)
Plovinė vištelė (Porzana parva)
Gervė (Grus grus)
Tikutis (Tringa glareola)
Vidutinis genys (Dendrocopos medius)
Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos)
Mėlyngurklė (Luscinia svecica)
Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola)
Didysis baublys (Botaurus stellaris)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:00 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas

2006 m. liepos 7 d.
Kamanų gamtinis rezervatas: vertybės, būklė, ateitis


Prieš dvidešimt šešerius metus „Mokslo ir gyvenimo“ žurnale pasirodė A. Levicko straipsnis „Kamanos – trečiasis Lietuvos rezervatas“. Publikacija paskelbta nepraėjus nė metams nuo rezervato įkūrimo. Jau steigiant rezervatą, buvo žinomos hidrologinio režimo problemos, tyrinėtos ir aprašytos botaninės bei zoologinės vertybės. Ar įvyko pokyčių per šį 27 – erių metų laikotarpį, kuomet Kamanų rezervatas tapo saugomas Europai svarbių Buveinių ir Paukščių direktyvų, tarptautinės Ramsaro konvencijos? Per tuos metus buvo atlikta daug mokslo darbų, tačiau pagrindinė ir svarbiausioji problema išliko ta pati – pelkinių buveinių greita sukcesija dėl pažeisto hidrologinio režimo. Nykstant buveinėms, traukiasi joms būdingos rūšys. Pagrindinis pelkės komponentas yra vanduo, kurio nesaugo


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:02 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Paveikslėlis


2006 m. liepos 18 d.
Ekspozicija Ventos miesto bibliotekoje


Kviečiame visus į pirmąją pažintį su Kamanų valstybiniu gamtiniu rezervatu.

Nuo liepos 17 d. iki rugpjūčio 11 d. Ventos miesto bibliotekoje veiks ekspozicija, supažindinanti su didžiausia aukštapelke šiaurės Lietuvoje. Pasakojama kuo Kamanos unikalios, savitos, kokia yra pelkių reikšmė, raida bei biologinė įvairovė.

Lankytojai, plačiau besidomintys gamtos vertybėmis, galės ne tik susipažinti su eksponuojama medžiaga, nuotraukomis, bet ir gauti lankstukus „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“, „Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas“, „Kamanų mokomasis-pažintinis takas“.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:04 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

2006 m. balandžio 26 d.
Rezervate suskaičiuotos perinčios gervės.
Tradiciškai kiekvieną pavasarį Viešvilės rezervate skaičiuojamos gervės. Šiemet jų peri vienuolika porų. Perinčių gervių skaičius eilę metų išlieka gana stabilus. Pernai jų perėjo dvylika porų. Kaip ir kiekvienais metais šių paukščių skaičiavimas neapsiėjo be svečių. Šiemet direkcijos darbuotojams talkino svečiai iš Kauno, Tauragės miesto „ Jūrų skautai".


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:05 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas


2006 m. liepos 25 d.
Paukščiai jau ruošiasi žiemai.
Jau savaitė kaip Artosios aukštapelkėje nebesigirdi dirvinių sėjikų balsų. Ši labai reta Lietuvoje paukščių rūšis, išauginusi savo palikuonis, viena pirmųjų traukia į savo žiemojimo vietas prie Viduržemio jūros. Šiemet rezervate perėjo dvi poros dirvinių sėjikų.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:07 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas

2006 m. rugpjūčio 5 d.
Rezervate vykdomi pirmieji gamtotvarkos darbai.

Paveikslėlis

Pagal numatytas rezervato gamtotvarkos kryptis jau pradėti vykdyti darbai reguliuojamos apsaugos tvarkymo zonoje. Siekiant palaikyti ir išsaugoti termofilinių augalų ir gyvūnų buveines nužievinta 80 pušų, kurios savo lajomis iš pietų pusės užstojo šviesą šilumamėgiams augalams. Tokios miško retmės ir laukymės būdingos brandiems natūraliems pušynams. Šiuo gamtotvarkos darbu siekiama imituoti natūralaus miško gamtos procesus, praeityje ūkinės veiklos įtakotoje miško dalyje Džiūstančiuose medžiuose savo buveines suras labai retos saugomos vabalų rūšys - šneiderio kirmvabalis, pūzrinis skydvabalis, kuriems reikalingos džiūstančios tačiau dar su žieve pušys.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:08 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas


Paveikslėlis


Daugeliui žinoma, kad nešienaujant ar neganant pievų jose keičiasi augalų ir gyvūnų bendrijos. Prarandamos retų rūšių augalų, vabzdžių buveinės. Ūkinė veikla rezervato natūraliose pievose prie Eičių gyvenvietės nebuvo vykdoma jau 15 metų, tad dalį vertingos pievos negrįžtamai pasiglemžė miškas. Ji apaugo krūmais ir medžiais. Siekiant išsaugoti likusią dalį natūralios pievos ji šiemet buvo šienaujama. Šioje pievoje be gausybės retų rūšių augalų apstu tik natūralioms pievoms būdingų kraujalakių, kurios svarbios retai drugių rūšiai – kraujalakiniui melsviui. Būtent kraujalakių žieduose kiaušinėlius padeda kraujalakiniai melsviai, taip užtikrindami savo gyvybingos mikropopuliacijos ateitį.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:09 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas


Paveikslėlis


Artosios aukštapelkėje ir prie Buveinių ežero Geologijos ir geografijos instituto specialistai įrengė devynis šulinėlius, kuriuose pastoviai bus stebimas aukšatpelkės ir ežero hidrologinis režimas. Hidrologinio pelkių režimo stebėsena yra viena iš sudedamųjų kompleksnio rezervato monitoringo dalių, kuris taip pat apima kraštovaizdžio, bei rūšių ir buveinių būklės monitoringus. Visus šiuos darbus finansavo „Biolologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ projektas, kuris taip pat direkciją aprūpino ir hidrologiniams stebėjimams reikalinga įranga.


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:12 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Čepkelių rezervatas


2006 m. balandžio 29 d.
Čepkelių rezervate skaičiavome gerves

2006 balandžio 29 naktį Čepkelių rezervate vyko gervių apskaita. Tokios apskaitos panašiu laiku vyksta kasmet jau daugelį metų. Penktadienio (28 d.) pavakary prie rezervato direkcijos rinkosi entuziastai, pasiryžę visą naktį praleisti miške nemiegodami ir klausydamiesi gamtos garsų. Gervių apskaita pagrįsta tikslia balsų fiksacija ankstyvą rytmetį. Visoje rezervato teritorijoje pasiskirstę grupelėmis po 3-4 žmonės fiksuoja kiekvieną gervių klyktelėjimą. Pažymimas tikslus laikas, kryptis pasaulio šalių atžvilgiu ir numanomas atstumas. Ryte apskaitos dalyviai susirenka direkcijoje kur surenkamos anketos, dalijamasis įspūdžiais.

Šiais metais rezervato darbuotojams talkino kolegos iš Dzūkijos nacionalinio parko, Varėnos jaunieji ornitologai, draugai. Pirminiais duomenimis suskaičiuota viš 30 porų gervių. Duomenys dar tikslinami. Kasmet rezervate peri 25 - 30 porų gervių, tai viena didžiausių šalyje perinčių gervių populiacijų


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-08-06 17:14 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Čepkelių rezervatas


2006 m. gegužės 19 d.
Pelkėje baltuoja švyliai ir žydi andromedos

Švyliai brandina sėklasPelkėje prasidėjo pats gražiausiais metas - švyliai brandina sėklas. Tarp baltuojančių švylių kupstų rožiniais žiedeliais pasipuošė andromedos. Andromeda - tai lotyniškas augalo pavadinimas. Jo kilmė siejama su graikų mitologijos deive. Lietuviškai šį kuklų pelkės augalėlį vadina siauralape balžuva. Jau ir gailiai skleidžia pirmuosius žiedus ir svaigus pelkės kvapas dar labiau sustiprėja.

Paveikslėlis



Paveikslėlis


Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 1 2 3 4 5 628 Kitas

Visos datos yra UTC+02:00


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 7 ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Limited