Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 kovo 20 iki balandzio 3 dienos.


Orchus


Parašytas: Pir. 03 20, 2006 11:46 am
Vilniečiai bus skatinami be baimės pasitikti parskrendančius paukščius

| 2006 03 20 07:43:32 |

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, koncerto-akcijos "Dangus paukščiams - žemė visiems" metu, sostinės gyventojai bus skatinami dėl paukščių gripo užkrato baimės nepulti naikinti parskrendančių paukščių bei jų lizdų. Pirmadienį vyksianti akcija-koncertas yra vienas Žemės dienai skirtų renginių, tačiau pagrindinis jo tikslas - sulaikyti žmones, kad šie nenaikintų nekaltų sparnuočių bei jų lizdų.

Kaip praneša koncertą drauge su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengiantys Mokytojų namai, paukščių gripui plintant Europoje, taip ėmė elgtis kaimyninių šalių gyventojai.

Koncerto-akcijos metu ne tik dainuos populiarūs atlikėjai, bet ir bus suteiktos profesionalios žinios, padėsiančios pavasarį ir grįžtančius namo sparnuočius pasitikti be baimės.

Kaip skelbia renginio organizatoriai, akcijos metu visi, turintys klausimų apie paukščių gripo epidemijos priežastis ir pasekmes, galės juos užrašyti specialiai renginiui pagamintoje instaliacijoje-knygoje "Noriu sužinoti apie paukščių gripą".

Vėliau knyga bus perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri šių klausimų pagrindu rengs aktualius straipsnius ir pranešimus šalies gyventojams apie artėjantį pavojingą virusą.

Akcijoje-koncerte ketina dalyvauti Veronika Povilionienė, Rūta Lukoševičiūtė ir Neda Malūnavičiūtė, realybės šou "Dangus" žvaigždės Jonas Čepulis bei Rasa Bubulytė.

Akcijos dalyviams gros sostinės Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras "Septima", Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos jaunųjų dainininkų grupė "Fortūna" bei Integruoto meninio ugdymo studija "Terra Bella".

Baiminantis paukščių gripo užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke, o Aplinkos ministerija - iki birželio 1 dienos žieduoti paukščius.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.

Nuo paukščių gripo visame pasaulyje, daugiausia Azijoje, jau yra mirę 97 žmonės.

Pasaulinės Žemės diena bus minima kovo 20 -ąją, pirmadienį.

BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.


Orchus


Parašytas: Pir. 03 20, 2006 8:50 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9078336

Švedijoje patvirtinti 2 nauji „agresyvaus paukščių gripo“ atvejai

www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 20 d. 18:54

Tyrimai patvirtino, kad Stokholme ant užšalusio vandens rastos dvi negyvos gulbės buvo užsikrėtusios „agresyvia paukščių gripo forma“, remdamasi Švedijos Valstybinės veterinarijos tarnybos paskelbta informacija pirmadienį pranešė šios šalies žiniasklaida.
Nugaišusios gulbės prieš kelias dienas buvo rastos Stokholmo apylinkėse, Šepsholmene ir Niubrovikene.

Paaiškėjus, kad paukščiai sirgo vis sparčiau Europoje plintančia pavojinga liga, 3 km skersmens zonoje aplink jų radimo vietas buvo paskelbtas karantinas, o 10 km skersmens teritorijoje bus sustiprintas paukščių stebėjimas.

Pasak dienraščio „Dagens Nyheter“, tai reiškia, kad į šią zoną ir iš jos bus uždrausta gabenti paukščius, čia žadama imtis griežtesnių higienos priemonių, pavyzdžiui, žmonėms teks pasikeisti batus, jei jie bus priversti eiti paukščių link.

Specialistai tikisi, kad paukščių gripas aplink šios šalies sostinę neturėtų išplisti, mat čia nėra didelių naminių paukščių fermų, o žmonės esą turi mažai galimybių kontaktuoti su laukiniais paukščiais. Kaip pabrėžė veterinarai, pavojus kyla tik tiems gyventojams, kurie užsikrėtusius paukščius naudos maistui.

Tai – ne pirmi pavojingosios paukščių gripo formos atvejai Švedijoje. Veterinarai praėjusią savaitę paskelbė, kad rytinėje šalies pakrantėje aptiktos dvi laukinės antys buvo užsikrėtusios virusu H5N1, kuris yra mirtinas ir žmonėms.

Praėjusio mėnesio pabaigoje atlikus pirminius bandymus, dviem laukinėms antims, kurios buvo rastos netoli Baltijos jūros, buvo nustatyta agresyvi paukščių gripo forma, tačiau dėl tikrumo buvo atlikti papildomi tyrimai.

Praėjusią savaitę taip pat buvo patvirtintas paukščių gripo H5 atvejis šalies rytuose esančiame paukščių ūkyje. Čia buvo rasta kritusi antis. Tai jau antras galimas mirtinai pavojingo paukščių gripo viruso atvejis komercinės paskirties Europos Sąjungos ūkyje. Visus čia auginamus paukščius - maždaug 500 laukinių ančių ir 150 fazanų – pažadėta iš karto sunaikinti.


Tiesa, Europos Komisija, iš pradžių paskelbusi, kad antis buvo užsikrėtusi mirtinai pavojinga paukščių gripo H5N1 atmaina, vėliau šį pranešimą paneigė.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 03 21, 2006 11:04 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Anykšta, 2006-03-21

Išgąsdino negyva sniegena

Sekmadienį paukščių gripo pavojaus išgąsdinti Ažuožerių kaimo gyventojai rado negyvą sniegeną, iškvietė policiją ir rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Paukštelio skrodimas parodė, kad sniegena mirė ne nuo kokios nors nežinomos ligos, o paprasčiausiai užsimušė.
Pro negyvą sniegeną praėjo nemažai suaugusių kaimo gyventojų ir vaikų. Policiją Ažuožeriuose gyvenanti Anykščių rajono pagrindinio pašto darbuotoja Ina Rarivanienė iškvietė iš karto, kai jai apie nugaišusį paukštelį pranešė dukra Arūnė. “Geriau patikrinti ir būti ramiems, nei vaikštinėti aplinkui ir niekam apie nugaišusį paukštį nepranešti. Auginu dvi dukras, o ir pati nenoriu sunkiai apsirgti – todėl ir paskambinau į policiją. Kai kas iš manęs juokėsi, girdi anoks čia pavojus – sniegenytė. Kas žino...”,- sakė I.Rarivanienė.
Rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarai sniegenai skrodimą atliko tą pačią naktį.
“Aiškiai matyti, kad sniegena užsimušė – gal į ką trenkėsi, gal po mašina pakliuvo – visi kauleliai sulaužyti. Jei būtų nors menkiausias įtarimas dėl paukščių gripo, sniegena būtų išsiųsta ištirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Ten jau išsiuntėme dvi banguotąsias papūgėles, kritusias keistomis aplinkybėmis: viena nei iš šio nei iš to nugaišo ryte, kita - perpiet.
Anykštėnai neabejingi paukščių gripo pavojui – pamato nugaišusį paukštį ir skambina. Jau buvome nuvykę pasiimti 5 ančių, 1 gulbės, kelių zylučių ir netgi Sibire gyvenančių, Lietuvoje žiemojančių svirbelių. Be to, anykštėnai ne tik savose teritorijose dairosi, bet mėgsta ir kaimynus paskųsti. Mes sužinome, kuris lauke vištas lesina, o kuris – balandžius”,- “Anykštai” sakė rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Dainius Žiogelis.


Sveta Vitkienė
_________________



Vytautas JUSYS


Parašytas: Antr. 03 21, 2006 11:28 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Ot laikai atėjo, aprašinėjama ne tik žmogžudystės, bet ir kiekvieno paukščio žuvimo atvejai. Matyt iki šiol buvo galvojama, kad paukščiai nemirtingi.



Orchus


Parašytas: Antr. 03 21, 2006 11:41 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Vytautas JUSYS rašo:
Ot laikai atėjo, aprašinėjama ne tik žmogžudystės, bet ir kiekvieno paukščio žuvimo atvejai. Matyt iki šiol buvo galvojama, kad paukščiai nemirtingi.



tai kad žmogžudysčių aprašai jau pabodo...
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 03 21, 2006 12:15 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Klaipėda, 2006-03-21


Prasideda Gandro metai

VIRGINIJA SPURYTĖ

Šiandien pagonybei ir senosioms tradicijoms prijaučiantys žmonės švenčia Naujuosius - Gandro - metus.

Žemaičių alkos žynys Augustas Narmontas įsitikinęs, kad kovo 21-ąją švenčiami Naujieji metai yra tikrieji, o sausio 1-oji - tik išsigalvojimas.

„Paprastas pavyzdys - gruodis (december) reiškia dešimtąjį metų mėnesį. O pagal mūsų kalendorių jis yra dvyliktas“, - sakė A.Narmontas.

Jis bei kiti pagonybei prijaučiantys žemaičiai savo naujuosius metus atšventė šį savaitgalį Šventojoje.

Tokį Naujųjų metų sutikimą A.Narmontas organizavo jau penktąjį kartą.

„Pradėjau tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo šviesioji epocha. Ji truks 2 tūkstančius metų“, - teigė žemaitis.

Naujieji metai kovo 21-ąją švenčiami pagal baltų, arba Avestos, kalendorių.

Pagal jį daugelis europiečių gyveno iki XVI amžiaus.

A.Narmonto teigimu, Gandro metais privalės triumfuoti teisingumas.

Nedorų ketinimų turintys žmonės sulauks atpildo.

Gandras - vienišius, vienmylys, truputį niūrus, asketas.

Šiais metais seksis tiems žmonėms, kurie ir pasižymi šiomis savybėmis.

Sakoma, kad Gandro metais likimas bus parašytas danguje.

Ateitį galima spėti pagal debesis, paukščių kelią, žvaigždes.

Pats svarbiausias šių metų bruožas - dovanos.

Gandrai atneša ne tik vaikų, bet ir dovanų, kurių žmogus nusipelnė.

Gandras pagal Avestos kalendorių pakeitė praėjusių metų simbolį Baltąjį vilką.

Kiti bus Voro metai.
_________________


das


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 10:38 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Orchau!!!! Jau antra diena, kaip neatsiranda jokio straipsnio apie pauksciu gripa , ar cia tu taip apsileidai ar Lietuvos zurnalistai nauja skandala pasigavo



Jūratė


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 11:11 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Dabar naujas vajus-kormoranai



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 3:11 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9094614

Nustatytas naujas paukščių gripo viruso potipis

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 22 d. 11:24


JAV sveikatos apsaugos departamentas oficialiai pripažino dviejų viruso H5N1 atmainų egzistavimą ir pritarė tyrimams, siekiant pradėti gaminti dar vieną vakciną nuo paukščių gripo.
Apie tai, kad paukščių gripo H5N1 virusas pakito, atsirado naujas jo potipis amerikiečių mokslininkai tarptautiniams konferencijos Atlantoje dalyviams patvirtino pirmadienį.

Tokią išvadą mokslininkai padarė ištyrę daugiau nei 300 H5N1 viruso bandinių, kurie 2003-2005 metais sukėlė paukščių gripo protrūkius ir žmonių susirgimus.

„Tai nėra kažkokia sensacija, nes gripo virusai nuolat kinta ir mutuoja, - žurnalistams teigė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro atstovė Rebeka Garten.

Mokslininkų nuomone, naujo potipio viruso atsiradimas gerokai apsunkins ligos plitimo stabdymą tarp paukščių, pasirengimą galimai gripo pandemijai.

R. Garten duomenimis, pirma viruso atmaina 2003-2004 metais buvo aptikta Vietname, Kambodžoje ir Tailande, o antrąja žmonės apsikrėtė 2004-aisiais Indonezijoje.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 3:40 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9088070

Tyrimas: lietuviai dėl paukščių gripo nepanikuoja

DELFI, "Spinter tyrimai"
2006 kovo mėn. 22 d. 00:01


78 proc. šalies gyventojų teigė žinantys, kaip saugotis nuo paukščių gripo, bei mano turintys pakankamai informacijos apie šią ligą, 75 proc. valgo tiek pat paukštienos, kiek ir anksčiau, paaiškėjo DELFI užsakymu „Spinter tyrimams“ atlikus apklausą.
Mažiau informacijos apie paukščių gripą turi didmiesčių gyventojai, darbininkiškų profesijų atstovai.

Nors paukščių gripas Lietuvos dar nepasiekė, kai kurie vartotojai jau šnairomis žiūri į paukštienos gaminius – 22 proc. apklaustųjų teigė vartojantys mažiau paukštienos arba apskritai jos atsisakantys. Visgi didžioji dalis – 75 proc. – nelinkę grėsmės sureikšminti, todėl nekeisdami mitybos įpročių toliau mėgaujasi vištienos kulšelėmis, kalakutų filė ir kitais lietuvio skrandžiui artimais paukštienos gardėsiais.

Pavojingos ligos baimė nevienodai daro įtaką skirtingų socialinių grupių meniu: dažniau nuo paukštienos susilaiko didmiesčių gyventojai, jos dažniau privengia didžiausių pajamų atstovai, tuo tarpu mažesnių miestų bei kaimo gyventojai; mažesnių pajamų atstovai dažniau teigė, jog grėsmingos žinios apie paukščių gripą niekaip neįtakojo jų mitybos įpročių.

Lentelė 1

Ar žinote, kaip saugotis nuo paukščių gripo? (proc.)
Taip 77,7
Ne 20,9
Nežino/ neatsakė 1,4
Iš viso: 100

Lentelė 2

Ar Jums pakanka informacijos apie paukščių gripą? (proc.)
Taip 74,9
Ne 24,2
Nežino/ neatsakė 0,9
Iš viso: 100

Lentelė 3

Ar pagausėjus paukščių gripo atvejų Europoje, pasikeitė Jūsų paukštienos vartojimas? (proc.)
Taip, apskritai nustojau valgyti paukštieną 3,9
Taip, valgau mažiau paukštienos 18,0
Ne, paukštienos valgau kiek ir anksčiau 74,9
Niekada nevalgiau paukštienos 2,2
Nežino/ neatsakė 1,0
Iš viso: 100

Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Tyrimas atliktas 2006 m. kovo 8–15 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 65 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Respondentų pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 – 65 metų šalies gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą ir tautybę.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 3:43 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Draudikai į sąrašą įtraukė paukščių gripą

Kelionėje užsikrėtus pavojingu virusu, Lietuvos draudimo bendrovės žada kompensuoti su tuo susijusias būtinąsias medicinos išlaidas.

Jurgita Činkienė
jcinkiene@lt24.lt



Daugelyje šalių siaučiant paukščių gripo virusui, Lietuvos draudimo bendrovės prakalbo apie keliaujančiųjų į užsienį draudimą nuo šios ligos.

Anot bendrovės „If draudimas“ vyriausiosios asmens draudimo ekspertės Irinos Oleinik, susirgęs paukščių gripu žmogus gali tikėtis, kad bus padengtos būtinosios medicininės išlaidos.

„Kitaip tariant, būtų kompensuota už pirmąją pagalbą konkrečioje šalyje ir ligonio parvežimą į Lietuvą. Taip pat, priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali būti dengiamos ir kitos būtinosios išlaidos“, – L.T. sakė I.Oleinik.

Žmonės domisi. Pasak bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo ryšiams su visuomene Valdo Lopetos, keliaujantieji į užsienio šalis, kur yra užfiksuoti paukščių gripo atvejai, pastaruoju metu ėmė itin domėtis, kaip galima apsidrausti nuo šios pavojingos ligos.

„Šis draudimas yra įtrauktas į bendrą kelionių draudimo kompleksą. Todėl jei nutiktų taip, kad užsienyje esantis žmogus šia liga apsikrėstų, draudimo bendrovė kompensuotų su tuo susijusias išlaidas“, – kalbėjo V.Lopeta.

21 valstybė. Tuo tarpu „If draudimo“ atstovės teigimu, didelio ir išskirtinio susidomėjimo dėl to, kad kelionių metu galima užsikrėsti paukščių gripu, iš keliautojų kol kas nėra.

„Draudimas nuo paukščių gripo yra ypač aktualus žmonėms, vykstantiems į įvairias keliones po užsienio šalis, nes Lietuvoje paukščių gripo atvejų dar neužfiksuota.

Žmonės, važiuojantys į svetimas šalis, kuriose yra tikimybė susirgti šia liga, apdraudžia savo kelionę. O pats kelionių draudimas, kuriame yra įtraukta rizika susirgti paukščių gripu, tarp visų draudimo rūšių yra labai populiarus“, – aiškino I.Oleinik.

Paukščių gripo virusas šiuo metu yra nustatytas jau dvidešimt vienoje Europos valstybėje: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje, Danijoje bei kaimynėje Lenkijoje.

Specialistai įspėja: iš šalių, kuriose nustatytas paukščių gripas, į Lietuvą įsivežti paukščius ir gyvulinės kilmės maisto produktus draudžiama.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 4:03 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Vakarų ekspresas, 2006 m. Kovo 22 d.

Neringos kormoranams - oro balionų baubas

Šį pavasarį Neringos gamtosaugininkai planuoja ryžtis netikėtam eksperimentui - Juodkrantės kormoranų kolonijos pašonėje, medžių viršūnėse suvešės blizgančių oro balionų "sodas".

Ornitologai "Vakarų ekspresui" sakė, kad taip bus siekiama atbaidyti naujose vietose lizdus pradėjusius sukti kormoranus, kurių pernai Juodkrantėje perėjo apie 2,7 tūkst. porų.

Galima paukščių gripo grėsmė įprastam mokslininkų darbui žuvėdrų sparnuočių kolonijoje didesnės įtakos neturės.

Stebėti nedraus

Aplinkos ministerija yra paruošusi bei perdavusi Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai didžiųjų kormoranų populiacijos reguliavimo tvarkos aprašą.

Nors juodaplunksniai sparnuočiai į Neringą grįš tik po kelių savaičių, mokslininkai jau dabar suka galvas, kokių priemonių populiacijai reguliuoti šiemet imtis.

Kadangi šalį yra sukausčiusi galimo paukščių gripo protrūkio baimė, kormoranų kolonijos monitoringo darbus ornitologams teks derinti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais.

Pasak minėtos tarnybos Klaipėdos miesto skyriaus direktoriaus pavaduotojos Nijolės Kazlauskienės, jau šį pavasarį šalia Juodkrantėje esančios kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelės turėtų būti pastatytas įspėjamasis stendas lankytojams.

"Jame bus informacija apie paukščių gripą, galimybes juo užsikrėsti, apsaugos priemones. Tačiau Neringos svečiai galės eiti stebėti kormoranų, tai bus jų reikalas. Mokslininkai puikiai žino, kas yra paukščių gripas, todėl jie patys nuspręs, kokių priemonių imtis. Mes jiems ornitologinio darbo netrukdysime", - mūsų dienraščiui sakė N. Kazlauskienė.

KNNP direktorės pavaduotojas gamtos ir kultūros paveldui Albertas Kvietkus teigė, jog dėl paukščių gripo baimės jokių problemų stebint kormoranus nematąs.

"Dar nėra nė vieno atvejo pasaulyje, kad paukščių gripo virusu būtų užsikrėtęs kormoranas", - sakė jis.

Baidyklės ir balionai

Kormoranų populiacijos reguliavimas yra būtinas pirmiausiai dėl pušų išsaugojimo, mat minėtų paukščių išmatos, kuriose gausu rūgšties, naikina medžius.

Nereguliuojama populiacija gali išstumti greta perinčius Neringos simboliniu paukščiu laikomus pilkuosius garnius bei sunaikinti didelius plotus medžių, kurie nudžiūva.

Todėl pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką kasmet kormoranų populiacija yra reguliuojama paukščiams neleidžiant plėsti savo valdų ir užimti naujų sveikų medžių plotų.

Pernai kaip viena iš kormoranų atbaidymo priemonių buvo naudojamos ant žemės, šalia bepradedančių sukti lizdų pastatytos baidyklės, kurios paukščiams turėjo priminti žmones.

Šiemet jų taip pat bus neatsisakyta, tačiau KNNP vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė informavo, kad planuojama naudoti dar vieną atbaidymo priemonę - oro balionus.

"Naudosime vaikiškus, blizgančiu paviršiumi oro balionus, kuriuos į medžių lajas paleisime nuo žemės. Taip tikimės atbaidyti į naujus plotus lizdų sukimui besitaikančius kormoranus. Žiūrėsime, ar ši priemonė pasiteisins, nes Europoje ji jau buvo naudota, tačiau retai", - "Vakarų ekspresui" sakė ornitologė.

Blizgančių balionų "akcija" galėtų prasidėti balandžio viduryje, kuomet didieji kormoranai pradeda sukti lizdus.

Denisas NIKITENKA
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 4:11 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Kauno diena, 2006 m. kovo 22 d., trečiadienis Nr. 66 (17830)

Gulbėms į pagalbą atskubėjo būsimieji veterinarai

Jurgita MURAUSKAITĖ

Studentai maitino paukščius, kuriuos apleido mirtinos ligos išgąsdinti žmonės

Vakar Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) studentai gelbėjo gulbes. Joms sulesino apie 200 kilogramų maisto, kurį surinko bendrabutyje. Europai paskelbus paukščių gripo pavojų, kauniečiai nustojo lesinti žiemojančius paukščius, todėl šie ėmė stipti iš bado.

Paukščiai laukė pietų

“Spaudoje paskaitėme, kad paukščiai nebelesinami, todėl sugalvojome jiems padėti. Žiema šalta, patys susirasti maisto jie negali”, - sakė akcijos organizatorius LVA absolventas Kęstutis Mažeika.

Prie Aleksoto tilto susirinko apie 50 lesintojų. Panašiai tiek gulbių laukė savo pietų. Tarp jų, kaip įprasta, nardė antys.

“Maistą rinkom bendrabutyje. Studentai davė duonos, batono, kukurūzų, sausainių. Visi į akciją reagavo labai geranoriškai”, - pasakojo K.Mažeika.

Lesinti paukščių buvo kviesti ir dėstytojai. Pasak organizatorių, šie būtų mielai prisidėję, tik netiko renginio laikas - antra valanda po pietų jiems - pats darbymetis.

Priklauso pagal būsimą profesiją

Paklaustas, ar nebijo paukščių gripo, K.Mažeika sakė, kad bijo, todėl ir laikosi saugos reikalavimų. “Norėtume paraginti ir vėl imti lesinti gulbes, antis, tačiau tą daryti saugiu atstumu, paukščių neglostyti, jų nemaitinti iš rankų, nerinkti plunksnų”, - kalbėjo K.Mažeika.

Jis mostelėjo ranka turėklų, ant kurių buvo prikabinta maišelių, link - gyventojai vis dėlto lesina paukščius, todėl nepamaišys dar vienas priminimas apie saugų elgesį.

LVA antrakursė Aistė Sabaliauskaitė teigė, kad padėti gulbėms panoro labai daug studentų. “Juk esame veterinarai, mylime gyvūnėlius”, - sakė mergina. Ji ir anksčiau paukščius lesindavo - su šeima, draugais. “Paukščių gripo bijau, bet nereikia jo taip sureikšminti. Gyvūnams galima saugiai padėti”, - įsitikinusi antrakursė.

Lesinami ir švelnią žiemą

Studentai tikisi, kad po savaitės orai atšils, upės krantų nebekaustys ledas ir paukščiai galės patys rasti maisto. Gulbės yra žoliaėdės, todėl, kol upės krantus kausto ledas, jos minta tik žmonių atnešamu maistu. Paukščiai įprato būti lesinami net ir švelnią žiemą, todėl ne visi išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o užklupus atšiauriam orui nesugeba savarankiškai susirasti maisto. Ypač badą kenčia pirmamečiai paukščiai.

“Negi leisime, iki pavasario likus vos keletui dienų, paukščiams mirti iš bado? Visus, kurie žiemą maitino paukščius, kviečiame tęsti pradėtą darbą. Manome, kad gamtą mylintys ir pažįstantys žmonės dabar gali pasirūpinti paukščiais, nepakenkdami nei sau, nei kitiems. Būtina kuo greičiau organizuotai pasirūpinti Lietuvoje žiemojančiais vandens paukščiais”, - rašė Lietuvos ornitologų draugija kreipimesi į Lietuvos žmones.

Mokslininkai su nerimu seka, ar lietuviai netyčia nepasekė kaimynų lenkų pavyzdžiu ir neėmė masiškai naikinti gandrų ir kregždžių lizdų. Lenkai buvo pasidavę panikai ir ardė prieš dešimtmečius susuktus gandralizdžius, nors kol kas nenustatyta, kad šie paukščiai yra gripo platintojai.

Paukščių gripas plinta per sergančių paukščių išskyras, ypač fekalijas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Sudužus užkrėstiems kiaušiniams liga gali plisti ir per kitus nuo jų inkubatoriuje apkrėstus kiaušinius.

Lizdų ardymas neapsaugos

Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio nuomone, gandralizdžių ardymas tikrai neapsaugos nuo paukščių gripo. Už gamtos naikinimą gresia atsakomybė. Baudos gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių litų.

Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertų įsitikinimu, laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo. Šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį.

Anot ornitologų, efektyviausias kompleksinis kovos su paukščių gripu būdas - pastangos visose naminių paukščių ūkio šakose užtikrinti, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, rudenį į pietų kraštus išskrido itin daug žąsų, gervių ir kitų paukščių. Bendras mūsų šalyje stebėtų sparnuočių skaičius pirmą kartą perkopė per 516 tūkst.
_________________



das


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 4:17 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Jurate, o kaip su fejerverkais, sampanu Iki siol galvojau, kad balionai skirti tik baliu vietas puosti


rex


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 5:09 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Na taip, šampano šūvių poškėjimas būtų tikrai efektyvesnė atbaidymo priemonė- polieznoje s prijatnym taip sakant..



Vytautas JUSYS



Parašytas: Tr. 03 22, 2006 5:13 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Ot laikai atėjo. O kažkada Nemuno deltoje darėme dirbtinius lizdus kormoranams. Gerai, kad juose jie tuomet neapsigyveno - o tai dabar kaltintų kad užveisėme.



das


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 5:16 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

stai kas slaptasis to blogio kaltininkas



elmaras


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 5:23 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Jo Vytautai , priviliojei , dabar giniesi


Vytautas JUSYS



Parašytas: Tr. 03 22, 2006 6:35 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

tai kad nepavyko privilioti (bent toj vietoj). apsigyveno kitoj vietoj savavališkai



Orchus


Parašytas: Tr. 03 22, 2006 6:40 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Vytautas JUSYS rašo:
tai kad nepavyko privilioti (bent toj vietoj). apsigyveno kitoj vietoj savavališkai


cia kaip tame posakyje ''kas gelbsti vanaga - atsako uz jo nagus''...
_________________



Jūratė


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 8:08 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

as jau registracijos knygele uzsivedziau norintiems pamatyti balionus zurnalistams. reiks i privalomas salygas šampana įrašyti .



Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 8:14 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Teks daug šampano išgert - žurnalistų turėtų būti daug.



Jūratė



Parašytas: Kv. 03 23, 2006 8:32 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

ai, prisigersiu ir pasakysiu ka galvoju. o paskui iš darbo išmes...



Orchus


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 9:20 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Jūratė rašo:
ai, prisigersiu ir pasakysiu ka galvoju. o paskui iš darbo išmes...


...ir ka gi galvojate? Saviems gal ir be sampano pasakytute?
_________________



Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 9:28 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Atsiliepimai į ornitologų kreipimasi dėl paukščių gripo:

http://www.ve.lt/?data=2006-03-15&id=11 ... page=atsil



Jūratė


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 9:31 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

nu mano komentaro ten nėra



Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 9:34 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

tai parašyk...



Orchus


Parašytas: Kv. 03 23, 2006 3:49 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9110468


Mokslininkai: paukščių gripą išplatino paukštininkystės gigantai

www.lggd.lt, Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 23 d. 16:15

„Tikrosios mirtiną paukščių gripo virusą H5N1 išplatinusių paukštininkystės pramonės gigantų aukos yra laukiniai paukščiai, nuo seno kiemuose auginami sparnuočiai ir vargšai kaimo žmonės, kuriems kelios vištos ar žąsys nuo seno padėdavo išgyventi“, - DELFI teigė Lietuvos gyvūnų draugijos prezidentas Banas Noreikis.
Vištiena dar niekada nebuvo pigesnė negu šiuo metu. Anot B. Noreikio, industriniai paukščių auginimo metodai pramonininkams leido mažinti paukštienos kainas, tačiau ko gero ir sukūrė mirtiną paukščių gripo viruso atmainą H5N1, galinčią sukelti globalinę pandemiją.

„Bet kokius gyvūnus laikant koncentruotai, nenatūraliomis sąlygomis visuomet iškyla rimtų problemų ir tai – seniai visiems žinoma“, - pabrėžė Gyvūnų globos draugijos pirmininkas. Ne be reikalo paukščių, gyvulių augintojams rekomenduojama atsižvelgti į natūralias jų gyvenimo sąlygas. Nors tai susiję su papildomomis išlaidomis, patirtis rodo, jog nepaisyti gamtos - pavojinga.

Pigios vištienos kaina – paukščių gripas

Mokslininkai pabrėžia, jog žmonės paukščius laikė nuo pat civilizacijos pradžios, tačiau kol paukštininkystės ūkiai netapo modernūs, kol sparnuočiai nebuvo auginami dideliais kiekiais, paukščių gripo viruso atmaina nebuvo išsivysčiusi.

Otavos universiteto (Kanada) virusologo Earlo Browo nuomone, žmogaus sukurta paukščiams mirtina gripo viruso atmaina pirmiausiai - 1878 metais - išplito pramoninėje Italijos paukštininkystėje. Ypač patogeniško viruso H5N1 atmaina kilusi iš kamieno, kuris pirmą kartą pasireiškė 1959 metais Škotijoje.

Paukščius auginant koncentruotai, ankštai, mirtina liga greitai plito per tiesioginį jų kontaktą, išmatas ir viruso letaliniai kamienai galėjo evoliucionuoti.

Mokslininkai negali paaiškinti kodėl, tačiau kažkokiu būdu pirmiausiai Škotijoje pasireiškęs paukščių gripo virusas pasirodė ir daugiau kaip dešimtmetį siautėja Kinijoje.

Anot mokslininkų, iš vakarų į Aziją persikėlusi industrinė paukštininkystė per kelis praėjusius dešimtmečius užėmė smulkių asmeninių paukščių pulkų vietą. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Grain“ duomenimis, per pastaruosius 30 metų vištienos produkcijos gamyba Pietryčių Azijoje padidėjo 8 kartus iki 2,7 mln. tonų per metus.

Vien kinai kasmet pagamina apie 10 mln. tonų vištienos. Kai kuriuose Kinijos paukštienos fabrikuose vienu metu auginama 5 mlrd. vištų. Tailando pramonės milžinė įmonė „Charoen Pokphand Group“, užimanti didžiulę dalį paukštienos produkcijos rinkos Tailande, Kinijoje, Indonezijoje, Kambodžoje, Vietname ir Turkijoje, vien per 2003 metus eksportavo apie 270 mln. vištų.

Nuo tų metų dėl paukščių gripo „Pasaulio virtuve“ vadinama įmonė patyrė didžiulius nuostolius. „Nors ji sąžiningai stengėsi „apsivalyti“ nuo paukščių gripo, deja, žala jau padaryta“, - pabrėžia Floridos Universiteto (JAV) paukščių virusologas Gary Butcheris.

Sergančius paukščius pirko vargšai

Anot mokslininkų, nusiaubiantį efektą paukščių gripo virusas sukėlė iš „gyvos mėsos“ fabrikų persimetęs į varguolių ūkius.

„Asmeniniuose ūkiuose dažna šeima paukščius vertina kaip didžiausią šeimos turtą, nevalgo kol nesuserga ar nenugaišta nuo senatvės. Dėl paukščių gripo patirti nuostoliai tokiems žmonėms nesuskaičiuojami, o valstybių kompensacijos – juokingos. Nuo tada, kai Tailande pasireiškė ir išplito paukščių gripas, ūkininkams siūloma kompensacija yra vieno trečdalio paukščio vertės“, - pažymi problemos tyrinėtojai.

Nenorėdami prarasti investuoto turto, kai kurie ūkininkai neteisėtai prekiauja sergančiais paukščiais per valstybių sienas. Nigerijoje naikinti planuotas virusu infekuotas vištas varguoliai parduodavo dar didesniems vargšams, kuriems visai įprasta valgyti sergančius ar nugaišusius paukščius. Taip sparnuočiai, o kartu ir paukščių virusas persimesdavo į kitus kaimus ir valstybes.

Virusas plito palei geležinkelius, o ne paukščių migracijos taku

Kai kurie mokslininkai dėl nepaliaujamo paukščių gripo plitimo kaltina migruojančius laukinius paukščius. Tačiau Honkongo gamtosaugininkas ir paukščių ekspertas Martinas Williamas tvirtina, kad laukiniai sparnuočiai dažniau yra šio viruso aukos nei platintojai.

Manoma, jog dėl paukščių gripo protrūkių komerciniuose paukštynuose praėjusį pavasarį prie Qinghai ežero vakarų Kinijoje nugaišo apie 5000 laukinių paukščių. „Virusas, kuris dabar aptiktas Turkijoje ir Nigerijoje, iš esmės identiškas Qinghai ežero viruso atmainai“, - pažymi mokslininkai.

Globalinį gamtosaugininkų aljansą „Birdlife International“ atstovaujantis Richardas Thomas atmeta versiją, kad nuo Qinghai ežero iki Rusijos ir dar toliau paukščių gripo virusą platino laukiniai sparnuočiai.

Daktaras ir jo bendraminčiai pabrėžia, jog liga iki pietinio Sibiro išplito vasarą - tuo metu, kai laukiniai paukščiai nemigruoja. Be to, paukščių gripas slinko iš Rytų į Vakarus, palei geležinkelius, kelius ir tarptautines sienas – o ne pagal paukščių migracijos takus.

Pavojingiausia nelegali prekyba

Vis dėlto, 13115 laukinius paukščius ištyrę JAV Nacionalinės mokslų akademijos mokslininkai padarė išvadą, jog migruojantys sparnuočiai gali pernešti H5N1 virusą dideliais atstumais. Tyrimai parodė, kad iš visų tirtų paukščių šešios paukščių gripo virusu infekuotos Kinijos antys anksčiau buvo užsikrėtusios mažiau virulentiška H5 viruso atmaina ir prieš apkrečiant jas H5N1 turėjo dalinį imunitetą viruso atmainai.

„Vis dėlto, globalinė ir dažnai nelegali prekyba naminiais paukščiais turi žymiai didesnį vaidmenį platinant šį virusą“, - pripažino JAV Nacionalinės mokslų akademijos nariai. Jų nuomonę patvirtino ir Nigerijos valdžia, atsekusi, kad į jų šalį užkratas atkeliavo nelegaliai importuojant vienadienius viščiukus.

Nelegalus kovoms skirtų gaidžių importas iš Tailando 2005 metų rudenį išplatino virusą Malaizijoje. Mokslininkai neatmeta galimybės, jog nuo Qinghai ežero į Rusiją ir Kazachstaną H5N1 plito taip pat prekiaujant užkrėstais naminiais paukščiais. 2004 metais iš „C.P. Group“ Ukraina importavo 12 mln. gyvų sparnuočių.

„Jeigu paukščių gripo virusas atkeliaus į JAV, vieninteliai didžiausią riziką užsikrėsti H5N1 virusu per migruojančius laukinius paukščius, turės pusiau laisvėje auginami naminiai paukščiai, dažniausiai parduodami kaip sveikesnis maistas. Tai bus didžiulis smūgis Amerikos visuomenei“, - pabrėžė Minesotos Universiteto (JAV) epidemiologas Michaelis Osterholmas.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko nuomone, Lietuvai paukščių gripui pavyksta atsispirti dėl griežtos Valstybinės veterinarijos tarnybos politikos ir ypač – dėl neaiškios kilmės gyvūnų bei produktų importo kontrolės.
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 24, 2006 5:53 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Ant vandentiekio bokštų neturi likti gandralizdžių

Alma Mosteikaitė
Alytaus naujienos, Nr. 54 (10668) 2006 m. kovo 24 d.

Gandrai renkasi elektros stulpus ir vandentiekio bokštus
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius kreipėsi į visas apskrities vandentvarkos objektus eksploatuojančias tarnybas, paprašė įvertinti paukščių gripo riziką ir imtis tinkamos minėtų objektų apsaugos. Turi būti tvarkingos šių sanitarinės apsaugos zonos, sandarūs vandentiekio bokštai, šachtos, gręžiniai, objektai apsaugoti nuo tyčinės taršos.
Prašoma nuo vandentvarkos objektų į kitas vietas perkelti gandralizdžius, ieškoti būdų, kad ant šių objektų gandralizdžiai toliau nebūtų sukami. Gandrai lizdus paprastai susisuka ant vandentiekio bokštų. R.Černiaus teigimu, gandralizdžiai nuo jų turėjo būti nukelti ir anksčiau, nes labai teršia šių bokštų vandenį, žmonėms kyla pavojus gerti prastos kokybės vandenį.
Kaip rašoma R.Černiaus rašte, nevykdant reikalavimų, kol bus pašalinti pažeidimai, teks laikinai uždrausti geriamojo vandens tiekimą.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Stasys Vanagas įvardijo dar vieną vietą, kurioje gandrai noriai suka lizdus, - elektros stulpus.
Pavyzdžiui, pernai Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono tarnyba, aptarnaujanti Alytaus ir Marijampolės apskritis, ėmėsi gandralizdžius nuo elektros stulpų kelti į kitas, saugesnes, vietas. Rytų skirstomųjų tinklų Alytaus regiono vadovo Vito Blažausko tvirtinimu, abiejose apskrityse perkelta apie pusšimtį gandralizdžių - jie pavojingi patiems elektros tinklams ir šiuos tinklus aptarnaujantiems specialistams. Vieno gandralizdžio perkėlimas nuo elektros stulpų į kitą vietą elektrikams kainavo apie 1 tūkst. litų.
Gandralizdį nukėlė nuo neveikiančio bokšto
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko raštą dėl vandenviečių apsaugos ir gandralizdžių iš jų perkėlimo į kitas vietas gavo Alytaus rajono vandentiekio ūkį tvarkančios įmonės "Simno komunalininkas" ir "Daugų komunalininkas".
Kaip "Alytaus naujienoms" sakė "Daugų komunalininko" direktoriaus pavaduotojas Vitas Sabaitis, šios įmonės aptarnaujamoje zonoje gandrai lizdus susisuka ant keturių vandentiekio bokštų. Kol kas šie gandralizdžiai nenukelti, nes su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu dar nesuderintos jų perkėlimo vietos. Už savavališką lizdų nukėlimą, remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, gresia piniginė bauda iki 1 tūkst. litų.
"Simno komunalininko" direktoriaus Juozo Kalėdos teigimu, jo vadovaujamos įmonės aptarnaujamoje zonoje buvo vienintelis gandralizdis ant nenaudojamo vandentiekio bokšto: "Gal apie dešimt metų gandrai įsikurdavo Verebiejuose, ant vandentiekio bokšto. Rajono savivaldybė pernai priėmė sprendimą jį nugriauti. Verebiejai turi kitą naudojamą vandentiekio bokštą. Kadangi seną teks versti, ėmėmės padėti gandrams iki jiems sugrįžtant. Suderinę su gamtosaugininkais, gandralizdį perkėlėme ant netoli seno bokšto esančio nenaudojamo elektros stulpo".
"Simno komunalininko" darbuotojai paukščių lizdui ant elektros stulpo įtvirtinti iškėlė drėkinimo sistemos fregatos važiuoklės ratą.


Orchus


Parašytas: Pen. 03 24, 2006 8:12 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Laikas, 2006-03-24

Pandemija – tai ne sezoninis ar paukščių gripas

Pastaruoju metu ES šalyse atliekami pasirengimo galimam pandeminiam gripui vertinimai. Ekspertų nuomone, nėra nė vienos šalies, kurioje būtų visapusiškai pasiruošta. Praėjusią savaitę Lietuvoje lankęsi Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertai gyrė Lietuvą, kuri planuodama veiklą padarė didelę pažangą, bet ragino pasitempti dėl vakcinacijos nuo sezoninio gripo – čia Lietuva nuo Europos vidurkio smarkiai atsilieka.

Aistė Stankevičienė
aiste@laikas.net

Europos ekspertai pabrėžė, kad būtina skirti sezoninį, paukščių ir pandeminį gripą, nes žmonės linkę juos painioti. Pandeminio gripo banga kyla kas keletą dešimtmečių ir sparčiai išplinta daugelyje pasaulio valstybių ir regionų. Jo simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo, bet dažniausiai yra stipresni. Pandemija prasideda, atsiradus visiškai nepanašiam į ankstesnius virusui, todėl daugelis žmonių jam visiškai neturi imuniteto. Naujasis pandeminis virusas gali atsirasti žmogaus gripo virusui sumišus su gyvūnų gripo virusu (dažniausiai – paukščių gripo), pandemijai įsisiautėjus gali susirgti iki 25 proc. gyventojų. Per pastarąjį šimtmetį pasaulyje buvo kilusios trys gripo pandemijos. Nustatyti 6 pandemijos grėsmės lygiai, dabar, Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimu, yra trečiasis.

„Niekas nežino, kada pandemija suduos smūgį – po 6 mėnesių, 5 ar 10 metų ir kur ji prasidės. Bet kai smogs, padariniai bus labai skaudūs visiems. Turime būti pasirengę sunkiausiam atvejui ir tai yra visų institucijų rūpestis, ne tik sveikatos apsaugos sistemos“, – pabrėžė Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertas prof. Karlas Ekdahlis. Nors pasigirsta abejonių, ar lėšos ruošiantis galimai pandemijai nėra švaistomos veltui, nes nežinia, kada ji prasidės, K. Ekdalio nuomone, pasiteisina kiekvienas įdėtas litas.

Ekspertas pažymėjo, kad ruošdamasi galimam pandeminiam gripui per trumpą laiką Lietuva padarė didelę pažangą, planuodama savo veiksmus atsižvelgė į Europos patirtį. Dabar svarbiausia įgyvendinti tai, kas suplanuota, įtraukti į šią veiklą kuo daugiau visuomenės sričių, kad jos būtų pasirengusios neutralizuoti padarinius, jei, pavyzdžiui, imtų sirgti pramonės darbuotojai, vairuotojai, policininkai ir kt. Ekspertas Angus Nicollas pabrėžė, kad „nebus taip, jog pandemija paveiks visus iš karto ir įvairiose vietose vienodai. Labai svarbu, kad jai prasidėjus, atsakingi asmenys galėtų judėti po šalį, siekdami spręsti problemas“.

Naujo baubo akivaizdoje Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centro direktorius Pranas Morkūnas nuramino, kad galimos pandemijos židiniu Lietuva veikiausiai nebus. „Greičiausiai jis bus Pietryčių Azijoje“, – prognozavo pašnekovas. Tačiau jei pandeminio viruso tipas atsirastų užsienyje, galima beveik neabejoti, kad jis pasieks Lietuvą ir išplis per keletą savaičių, – teigiama Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos informaciniame pranešime.

Nepakankamas
skiepijimosi mastas

Kadangi nežinoma, koks virusas gali sukelti pandemiją, neįmanoma iš anksto sukurti atitinkamos vakcinos. Pandemija gali būti ir nesusijusi su paukščių gripu, tad sukurta paukš­čių gripo vakcina jai gali ir netikti. Pasireiškus pandemijai, vakcinai sukurti gali prireikti 3–8 mėnesių, todėl svarbu būti pasirengusiems taikyti ne medicinines priemones, laikytis higienos reikalavimų, svarbiausia – plauti rankas, – pabrėžė ekspertai. Naudinga būtų ir pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina – būtų įgytas didesnis atsparumas naujoms gripo atmainoms, vakcina padėtų apsaugoti nuo galimų komplikacijų, kartu būtų išvengta daugiau mirčių. Tad šalys skiepijimui nuo sezoninio gripo turi skirti daugiau dėmesio, sakė ekspertai. Deja, šioje srityje Lietuva smarkiai atsilieka nuo ES ir, ekspertų teigimu, turėtų gerokai pasitempti. Mūsų šalyje kasmet pasiskiepija tik apie 1,6–3,6 proc. gyventojų, o kitose Europos šalyse nuo gripo profilaktiškai skiepijasi net 10–25 proc. gyventojų. Vakcina nuo gripo Lietuvoje pernai kainavo 20–25 Lt. Kai kuriose šalyse valstybė kompensuoja skiepus nuo gripo, o Lietuva įtraukti šias vakcinas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus dar tik planuoja. „Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apklausė visas ministerijas bei darbdavių asociacijas, ar jie sutiktų apmokėti darbuotojų skiepijimą. Visi pritarė, kad skiepijimas yra reikalingas, tačiau skiepus sutiktų apmokėti tik kelios organizacijos, o vienai SAM tai yra per didelė finansinė našta“, – sakė SAM sekretorius Romualdas Sabaliauskas. Jis teigė, kad gyventojų skiepijimo srityje esama šiokių tokių prošvaisčių: pakeitus kai kurias teisės aktų nuostatas, pastaruoju metu kiek naudingiau finansiniu požiūriu skiepyti savo darbuotojus tapo darbdaviams, – beje, taip pasiskiepijusių darbuotojų Lietuvoje daugiausia. Kita vertus, teigiama, kad būtina teikti kuo daugiau informacijos šiais klausimais, antraip galimybė nemokamai skiepytis liks neišnaudota. Taip pernai esą atsitiko Latvijoje. Nupirkus 250 tūkst. vakcinų gyventojai galėjo skiepytis nemokamai, tačiau ši akcija nedavė lauktų rezultatų. R. Sabaliausko nuomone, į svarbų gripo prevencijos šviečiamąjį darbą mokyklose turėtų aktyviau įsitraukti Švietimo ir mokslo ministerija.

Esą svarbu, kad informacija apie gripo grėsmes bei būdus jai įveikti pasiektų ir tolimiausius kaimus, socialiai apleistus žmones, tad į pagalbą numatoma kviestis ir Bažnyčią.

Perkami vaistai

„Įvykus pandemijai, nuostoliai Lietuvoje būtų skaičiuojami milijonais“, – pabrėžė R. Sabaliauskas. Šiuo metu kaupiami medikamentai, tačiau, anot ministerijos sekretoriaus, tai daroma atsargiai, nes nežinoma, koks bus ligos sukėlėjas. Deramasi ir su didžiausiomis farmacijos bendrovėmis, norima sudaryti išankstines sutartis dėl vakcinų tiekimo, kad prireikus vakcinos greičiau pasiektų Lietuvą. Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro vadovo Vytauto Gailiaus, SAM pernai antivirusinėms vakcinoms skyrė 590 tūkst. litų, šiemet skirta jau 1 mln. Lt. Pasak šio centro direktoriaus pavaduotojos Eglės Burbienės, pernai įsigyto A tipo gripui skirto vaisto remantadino turėtų užtekti 2,2 proc. Lietuvos gyventojų. Be to, šiuo metu jau yra pristatyta 1800 paukščių gripą veikiančio vaistinio preparato „Tamiflu“ (oseltamiviro) gydymo kursų, likęs kiekis – 3400 gydymo kursų turėtų būti pristatytas gegužės–birželio mėnesiais. Iš viso įsigyta 5200 „Tamiflu“ gydymo kursų. Kilus pandemijai sukauptus antivirusinius vaistus numatoma skirti ligoniams, juos gydantiems medikams, pacientų artimiesiems ir kitų rizikos grupių žmonėms.
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 24, 2006 8:24 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Kovo 25-oji – Gandro šventė

Lietuvos radijas/ELTA

Senoliai sakydavo, kad šią dieną parskrenda pirmasis gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledus – po lygiadienio galutinai įsitvirtina pavasaris.

Ta proga kaimiečiai vaikšto vieni pas kitus į svečius, aukštai keldami kojas kaip gandras. Tą dieną būdavo su dainomis apeinami pasėliai – manyta, kad nuo to bus daigesni. Dar senoliai sakydavo, kad jei jums sunku, Gandro dieną reikia atleisti visiems, kas jums padarė kažką
bloga.

-----

p.s. sveikiname!
_________________



elmaras


Parašytas: Pen. 03 24, 2006 8:31 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Pas mus vienas senas gyditojas juokaudavo , kad negydomas gripas praeina per 6 dienas , gydomas per 7 . Dar nei sykio nepataikė skiepų , be kurių aš ir taip nesergu , ką jie čia skiedžia .Dar buvau vaikas jau žinojau , su gripu organizmas tvarkosi pats , vat jei po to seka komplikacijos , visokie uždegimai , tada skiriami atitinkami vaistai . Vėl eilinis pinigo prasukimas


Orchus


Parašytas: Pen. 03 24, 2006 8:47 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Klaipėda, 2006-03-24

Paukščių dar nešaudys

VIRGINIJA SPURYTĖ

Prasidėjus pavasario medžioklės sezonui, neketinama šaudyti parskridusių sparnuočių.

„Anksčiau paukščiai buvo medžiojami ir pavasarį. Tačiau dabar jau laikomės Europos Sąjungos direktyvų. Jose teigiama, kad pavasarį medžioti paukščius - nehumaniška. Sparnuočiai po migracijos būna labai išsekę“, - sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus atstovė Judita Gražulevičienė.

Kita priežastis, kodėl atsisakyta pavasario medžioklės, - sparnuočių stoka.

Anot J.Gražulevičienės, Klaipėdos medžiotojai dažniausiai medžioja vandens paukščius: antis ir žąsis.

Tačiau medžioklės plotų, kuriuose būtų ir vandens telkinių, yra tik keli.

Pavasario paukščių medžioklė prasidėjo šią savaitę.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės teigimu, nuo kovo 20 dienos galima medžioti slankas.

O balandžio 15-ąją bus duotas startas didžiųjų ančių gaigalų medžioklei.

L.Virvilienės žodžiais, siaučiantis paukščių gripas sparnuočių medžioklei įtakos neturės.

Kovus, varnas ir šarkas galima šaudyti visus metus.

Kitus paukščius medžiotojai ims šaudyti tik rudenį, kai šie bus riebesni ir neišsekę.

Be to, rudenį sparnuočių pasirinkimas didesnis. Per vasarą užauga paukščių jaunikliai.

„Medžiotojai savo laimikiu neprekiauja. Sumedžiotus paukščius patikrina ir patiekia ant savo pietų stalo“, - sakė J.Gražulevičienė.

Klaipėdoje yra apie 900 medžiotojų. Tačiau ne visus juos domina paukščių medžioklė.
_________________



Andrius


Parašytas: Št. 03 25, 2006 12:00 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Jo... zieduot uzdraude, o medziot ne



Orchus


Parašytas: Št. 03 25, 2006 12:01 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Andrius rašo:
Jo... zieduot uzdraude, o medziot ne

Medžiotojai įtakingesni už žieduotojus...
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 03 25, 2006 12:06 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

2006.03.25

Gandrai – pakeliui į Lietuvą


Baltieji gandrai daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Juos globoti įpareigoja ES laukinių paukščių apsaugos direktyva. Lietuva gali didžiuotis, kad turi didelę šių paukščių populiaciją. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis. Gamtininkai priskaičiuoja apie 13 tūkstančių Lietuvoje perinčių gandrų porų.

Būna metų, kai gandrai iš žiemaviečių sugrįžta paskutinį kovo dešimtadienį, tačiau šiemet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, jų dar reikės palaukti. Dabar paukščiai turėtų būti pusiaukelėje į namus. Tačiau šiemet ne visi sugrįžusieji gandrai gali būti draugiškai sutikti. Gamtosaugininkai susirūpinę, kad kai kurie dėl paukščių gripo pavojaus sunerimę žmonės yra nusiteikę ardyti gandralizdžius.

Visų pirma, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, mūsų šalyje ligi šiol dar nėra nustatyta nė vieno paukščių gripo atvejo. Antra, šia liga sergantys paukščiai gyvena neilgai ir greitai žūsta. Tokie paukščiai neskrenda į lizdus, juo labiau – jų netvarko, neperi. Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai tiesiog negali būti sergantys.

Jeigu žmogus vis dėlto nusprendė, kad nebenori savo sodyboje turėti gandralizdžio, jis negali jo griauti. Laukinės gyvūnijos įstatymas draudžia savavališkai ardyti paukščių lizdus. Vienintelė išeitis – gandralizdį perkelti į kitą vietą. Geriausia – arba į medį, arba ant atokiau stovinčio pastato stogo, arba ant tam pastatyto tvirto stulpo. Tokį lizdo išardymą privalu suderinti su rajonų aplinkos apsaugos agentūromis. Kad paukščiai negrįžtų į senojo lizdo vietą, būtina įruošti apsaugas, trukdančias ten iš naujo sukti lizdą. Tokie pat reikalavimai – lizdą perkelti į naują vietą ir įrengti apsaugas – taikomi ir vandentiekio bokštų savininkams, norintiems gandrus „iškraustyti“ nuo bokštų.

Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiavimo metodiką už baltojo gandro sunaikinimą skiriama 519 Lt bauda, o už sunaikintą lizdavietę – 1038 Lt bauda.


Šaltinis: Aplinkos ministerija
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 03 25, 2006 12:19 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Ornitologai baiminasi gandralizdžių ir inkilų naikinimo


Išsigandę paukščių gripo, žmonės gali imti ardyti gandralizdžius.
M. Vidzbelis
Lietuvos radijas
2006-03-25 11:32

Ornitologai nerimauja, kad dėl paukščių gripo baimės žmonės gali pradėti ardyti gandralizdžius ir naikinti inkilus, praneša Lietuvos radijas.

Artėjant paukščių grįžimo metui, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Gintaras Riauba sako, kad gyventojai per daug panikuoja ir pervertina šio viruso keliamą grėsmę.

Tačiau specialistas ragina žmones vengti itin glaudaus kontakto su sparnuočiais.

„Žmonės susidaro neobjektyvią nuomonę. Specialistai vertina, kad tas viruso plitimas Europoje klaidingai įvardijamas plitimu. Tai greičiausiai sporadinis plitimas, t. y. atskiri židiniai, kuriuose aptinkamas paukščių gripo virusas, negyvi paukščiai. Ir akivaizdu, kad tie židiniai nebesiplečia. Užsikrėtę žmonės turėjo betarpišką ir labai glaudų kontaktą su sergančiais ar negyvais naminiais paukščiais“, - aiškina G. Riauba.

Anot jo, nėra žinoma, koks artimas turėtų būti kontaktas, kad žmogus galėtų užsikrėsti nuo laukinio paukščio. „Pulti į paniką tikrai nėra pagrindo“, - ramino ornitologas.


Orchus


Parašytas: Tr. 03 29, 2006 10:44 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Iškalbingas sakinys

Klaipėda, 2006-03-29

Perskaičiau vieną sakinį: „Kovus, varnas ir šarkas galima šaudyti ištisus metus“. Jis mane labai sukrėtė. Medžiokle užsiima labai nedidelė žmonių dalis, o paukščių medžiokle - dar mažesnė. Jie patys žino, kas galima, ko ne. Kam tada graudinti mus, gamtos mėgėjus, mintimi, kad gražuoliai kovai, buvusios taikios mūsų kiemų gyventojos varnelės ar vikruolės šarkos bet kada yra pasmerktos kulkai. Ar taip jau dažnai po mūsų langais šeimininkišku žingsniu pražingsniuoja elegantiški kovai? Ar dažnai girdime varnelės karksėjimą? Juk jos kaip pranašės sugebėdavo žmones įspėti apie įvairius pavojus. Net orus iš jų elgsenos nuspėdavo. Kur tie pulkai šarkų, kurie mums gyventi trukdytų? Linksmos, tarškančios, gudrios - kiek jų beliko?

Per žiemą lesinau paukštelius. Lesyklėlę buvau padaręs kapitališką. Dabar tik kelias lenteles pridėsiu, skylutę pragręšiu, šakotą šakelę pritvirtinsiu - bus dar vienas inkilėlis. Nuo mažens buvome iš aplinkinių pavyzdžio išmokę per žiemą lesinti, o pavasarį paukštelius su meile ir rūpesčiu pasitikti, kuo daugiau jiems namelių sukalti. Net inkilų šventės būdavo. O dabar tik žiaurų sakinį perskaičiau.

Romas
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 29, 2006 1:41 pm Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9166187

Dėl paukščių gripo tiriamos net naminės papūgėlės

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 29 d. 12:20

Dėl paukščių gripo tiriamos net naminės papūgėlės. Narveliuose laikomi paukšteliai „nesusitinka“ su migruojančiais ar naminiais paukščiais nes išleidžiami pasiskraidyti tik po kambarį, tačiau nesuprasdami, nuo ko jie nugaišo, žmonės vis viena kreipiasi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, prašydami patikrinti, ar jie nugaišo ne nuo paukščių gripo. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje atliekami nugaišusių paukščių mėginių tyrimai kainuoja daugmaž po 200 litų. Kaip DELFI sakė laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, iki šiol čia tirti 14 naminių papūgėlių mėginiai.

„Tokių tyrimų reikalingumą vertina veterinarijos specialistai. Vandens paukščiai tiriami praktiškai visi, o dėl kitų sprendžia į vietą atvykę specialistai“, - DELFI sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų skyriaus vyriausiasis veterinaras Donatas Valionis.

Jo nuomone, namie laikytų papūgėlių mėginiai brangiems tyrimams galėjo būti siųsti dėl to, kad „baimės akys didelės“.

Ištyrus 522 laboratorijai pristatytus mėginius paukščių gripas nenustatytas nė vienam sparnuočiui. Daugiausiai nugaišusių paukščių – 80 - pristatyta iš Klaipėdos miesto, kiek mažiau iš Elektrėnų savivaldybės, Vilniaus, Šiaulių, Kretingos rajonų.

Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojo žiniomis, kol kas į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją paukščių gripo tyrimams nepristatyta nė viena katė.

„Jei Lietuvai nepavyktų išvengti paukščių gripo, žmonės būtų įspėti neišleisti savo kačių į lauką. Atsakingos tarnybos sustiprintų valkataujančių keturkojų gaudymą, aktyviai rinktų kritusius paukščius. Tačiau kol nepatvirtintas nė vienas paukščių gripo atvejis, dėl naminių kačių per daug jaudintis nereikėtų“, - sakė V. Paulauskas.

Prie nemokamo telefono 8 800 404 03 budintys Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai rimtai reaguoja į kiekvieną pranešimą apie nugaišusius paukščius, tačiau anoniminių - neregistruoja. Minėtas telefonas skirtas tik pranešimų registravimui, tačiau visą parą prie jo budintiems specialistams tenka atsakyti į skambinančiųjų klausimus, kai kuriuos - net raminti.

„Skambinantieji dažniausiai teiraujasi, ar galima nugaišusius paukščius liesti rankomis, ar nėra pavojaus nuo sergančių sparnuočių paukščių gripu užsikrėsti jų katėms ir šunims, kaip nuo ligos apsaugoti vaikus“, - DELFI pasakojo Maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Daugirdienė.

Sveikatos specialistai primena, jog sergančių ar kritusių paukščių jokiu būdu negalima liesti plikomis rankomis. Juos imti patariama su maišeliu ar pirštinėmis, pasirūpinti, kad kritusių ar sergančių sparnuočių nepasiektų naminiai gyvūnai, vaikai.

Paukščių gripas plinta per sergančių paukščių išskyras, ypač fekalijas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Sudužus užkrėstiems kiaušiniams liga gali plisti ir per kitus nuo jų inkubatoriuje apkrėstus kiaušinius.
_________________



Orchus



Parašytas: Kv. 03 30, 2006 7:08 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO KONSERVACINIO PRIORITETO ZONOS (SKROBLAUS GAMTINIO REZERVATO) IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO KONSERVACINIO PRIORITETO ZONOS (PLOKŠTINĖS GAMTINIO REZERVATO) RIBŲ PLANŲ PATVIRTINIMO

2006 m. kovo 16 d. Nr. X-515
Vilnius

Valstybės žinios, 2006, Nr. 34-1210, arba
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=272602
_________________



Orchus



Parašytas: Kv. 03 30, 2006 7:19 am Rašyti temą:
--------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žinios, 2006-03-30
--------------------------------------------------------------------------------

Nebelaukiami, bet grįžta

Nors ir vėluodami, tačiau pagaliau iš žiemaviečių Afrikoje į Lietuvą grįžo pirmieji baltieji gandrai. Jau švilpauja ir varnėnai, klykauja gervės bei pempės, vis garsėja vieversių giesmė.

Skirtingai negu ankstesniais metais, šį pavasarį sparnuočių, rodos, nelaukia ne tik paukščių gripo įsibaiminę žmonės, bet ir pati gamta: daug kur laukus ir miškus tebėra užkloję sniegynai, oras žvarbus.

Lietuviai ligi tol ypač mylėjo baltąjį gandrą, jį prieš du dešimtmečius išrinko net nacionaliniu mūsų šalies paukščiu. O dabar vienas kitas net pasvarsto, ar nereikėtų išardyti lizdo, kurį gandrų pora kadaise sukrovė sodyboje - esą atlakdins paukščių gripą, šią ir žmonėms mirtiną ligą.

"Gandrai tos ligos neatneš", - ramina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius ir primena, jog ligi šiol paukščių gripo atvejų aptikta tik tarp vandens paukščių - gulbių, žąsų, ančių. Beje, jei baltasis gandras ar kitas paukštis ir sirgtų mirtinu gripu - ligoniai neskrenda į lizdus, jų netvarko, neperi. "Tokį ilgą kelią į namus įveikę ir lizde kleketuojantys gandrai negali būti sergantys", - tikina gamtininkas Paltanavičius.



Orchus

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 balandzio 3 iki balandzio 19 dienos.



Paukščių gripo prevencijos vajuje – ir vandens tiekėjai

Panevėžio balsas, 2006 04 03


Neseniai naminių paukščių augintojus įpareigoję visą pavasarį sparnuočius laikyti uždarytus po stogu veterinarijos gydytojai dabar nurodymų pažėrė gandralizdžiais aplipusių vandens bokštų šeimininkams.


Neringa MARTINKUTĖ
neringa@paneveziobalsas.lt

Ir į mūsų šalį, anot specialistų, galinčio atkeliauti paukščių gripo bijantiems Panevėžio rajono gyventojams vien tik patiems uoliai vykdyti veterinarų nurodymą beveik iki pat gegužės pabaigos neišleisti į gryną orą naminių sparnuočių, pasirodo, bus per maža. Žmonių saugumas priklausys dar ir nuo to, kaip sąžiningai veterinarų rekomendacijų paisys ir kaimų vandens bokštų savininkai. Savivaldybės bokštai patikimiŠią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad ši įpareigotų apskritis ir savivaldybes dar atidžiau prižiūrėti geriamojo vandens kokybę. Anot tarnybos pareigūnų, ypač svarbu pasirūpinti vandens bokštų, ant kurių sunešti gandralizdžiai, sandarumu. Specialistai įspėja, kad ant nesandarių vandens bokštų įsikūrę gandrai gali užkrėsti geriamąjį vandenį.Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas PB teigė galįs atsakyti tik už Savivaldybei priklausančių bokštų būklę. Kiti šie statiniai rajone yra arba privačių asmenų, arba žemės ūkio bendrovių, o po vieną Ramygaloje, Naujamiestyje bei Panevėžio nuotekų valymo įrenginių kaimynystėje - „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės nuosavybė.„Rajono Savivaldybės vandens bokštai yra sutvarkyti. Negana to, neseniai savo komunalininkams nurodėme bokštų sandarumą patikrinti dar kartą“, - dienraščiui tvirtino V.R.Gritėnas. Bokštą privatizavo Dėl patikimo savo trijų vandens bokštų sandarumo vakar PB garantavo ir „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška. „Mūsų požiūris į geriamojo vandens kokybę visada buvo ir bus labai griežtas“, - paaiškino įmonės atstovas.Na, o pačiame Panevėžio mieste veikiančių vandens bokštų nėra. Netoli Kristaus Karaliaus katedros vienintelio mieste kadaise veikusio bokšto eksploatacija nutraukta prieš daugelį metų. Jau kurį laiką šis statinys yra privatus.


Orchus



Parašytas: Antr. 04 04, 2006 3:00 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos Torūnės mieste užmigdyta kelios dešimtys gulbių

2006-04-04


Lenkijoje Torūnės mieste pirmadienio vakarą prie Vyslos buvo užmigdytos 32 paukščių gripo virusu užsikrėtusios gulbės - tokį sprendimą priėmė vyriausiasis šalies veterinarijos gydytojas, pranešė naujienų agentūra PAP.
Krzysztofas Jazdzewskis (Kšyštofas Jaždževskis) atsižvelgė į grėsmę, jog pakilęs upės vanduo užlies paukščių aptvarą. Apie 22 val. aptvaras buvo uždengtas juodo polietileno plėvele, jį saugojo policija. Visi sergantys paukščiai buvo užmigdyti ir išvežti specialiu automobiliu, o upės krantinė dezinfekuojama.

Pirmoji negyva gulbė, užsikrėtusi pavojingos atmainos paukščių gripo virusu H5N1, Vyslos pakrantėje prie Torūnės buvo surasta kovo 5 dieną. Šiuo virusu buvo užsikrėtę keturi iš šešių nugaišusių paukščių.

Todėl buvo pastatytas specialus voljeras, į kurį buvo suginta 112 gulbių. Čia jos buvo maitinamos ir saugomos.

Po kurio laiko veterinarijos gydytojai nustatė, kad paukščių gripu serga 32 gulbės. Jos buvo izoliuotos, o 79 sveikosios buvo paleistos į laisvę.

Nuo kovo vidurio Lenkijoje šuo virusu užsikrėtusių paukščių daugiau nerasta.


BNS


Orchus


Parašytas: Tr. 04 05, 2006 11:29 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno diena, 2006 m. balandžio 05 d., Nr. 78 (17842)

Priešnuodis paukščių gripui

Giedrė BUDVYTIENĖ


Pradėtoje tarptautinėje klinikinių tyrimų su žmonėmis programoje tiriamos pandeminės vakcinos nuo paukščių gripo viruso

Atsirado viltis, kad šių metų pabaigoje galėsime mažiau bijoti paukščių gripo. Praėjusią savaitę pradėta tarptautinė klinikinių tyrimų su žmonėmis programa, kurios metu bus tiriamos dvi pandeminės vakcinos nuo paukščių gripo H5N1 padermės viruso. Jos mus gelbės iškilus gripo pandemijos grėsmei.

Kaip pranešė tyrimus pradėjusi farmacijos kompanija “GlaxoSmithKline”, Vokietijoje su 400 sveikų suaugusiųjų savanorių išbandoma vakcina su aliuminio adjuvantu (pagalbine vaistą sudarančia dalimi), kuris sustiprintų žmogaus imuninį atsaką ir leistų vienoje dozėje naudoti mažesnį antigenų kiekį. Paskelbus gripo pandemiją ir nustačius pandeminio gripo padermę, būtų galima greitai vakciną registruoti ir pradėti jos gamybą.

Belgijoje vykdomame tyrime, kuriame taip pat dalyvauja 400 sveikų suaugusiųjų, tiriama kita pandeminio gripo vakcina, kurios sudėtyje yra nauja adjuvanto sistema.

Manoma, kad ji suteiks galimybę žmogaus imuninei sistemai reaguoti į pakitusias paukščių gripo viruso padermes, užtikrindama efektyvesnę apsaugą nuo pandemijos keliamos grėsmės. Ši vakcina suteiktų vyriausybėms galimybę sukaupti jos atsargas ir pradėti skiepijimą dar pandemijai neprasidėjus.

Abiejų tyrimų metu vertinamas vakcinos saugumas ir sugebėjimas sukelti žmogaus imuninį atsaką į paukščių gripo virusą. Tiriamos skirtingo stiprumo dozės. Savanoriai bus skiepijami du kartus, trijų savaičių intervalu. Šie tyrimai leis parinkti optimalią vakcinos dozę ir sudėtį tolesniems tyrimams grupėse, pasižyminčiose didele gripo infekcijos sukeltų komplikacijų rizika, pavyzdžiui, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

Planuojama, kad preliminarūs tyrimų rezultatai bus gauti šių metų trečią ketvirtį, o vakcina bus pradėta gaminti šių metų pabaigoje.

“GlaxoSmithKline” vakcinų padalinio prezidentas Žanas Stefene mano, kad šios vakcinos gali tapti gyvybiškai svarbia pasaulio atsako į gripo pandemiją dalimi. Pirmoji tiriama vakcina skirta suformuoti stiprią apsaugą prasidėjus pandemijai, o antroji bus naudojama atsargoms kaupti ir pradėti vakcinaciją iki pandemijos pradžios.

Ji turėtų sumažinti laukiamą su pandemija susijusį sergamumą ir mirtingumą. Mutavus dabar plintančiam paukščių gripo virusui ir atsiradus jo perdavimo iš žmogaus žmogui galimybei, paskiepyti asmenys bus geriau pasirengę kovoti su H5N1 pandeminio gripo virusu.
_________________



Orchus



Parašytas: Kv. 04 06, 2006 7:58 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9237871

Žuvėdros ir kirai Kauno mariose nugaišo persilesę

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 balandžio mėn. 6 d. 09:11


Ištyrę trečiadienį ant užšalusių Kauno marių ledo rastų nugaišusių kirų ir žuvėdrų mėginius, Nacionalinės veterinarijos laboratorijos specialistai konstatavo, jog keliasdešimt sparnuočių tiesiog persilesė.
„Patologinių anatominių tyrimų duomenimis, žuvėdrų ir kirų mėginiuose nebuvo paukščių gripui charakteringų pakitimų. Paukščiai nugaišo prisilesę birių produktų - galbūt žvejų naudojamo pašaro žuvims ar panašiai, kurių greičiausiai rado netoli Kauno esančiame sąvartyne.“, - DELFI sakė nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.


Anot specialisto, sparnuočių žarnos buvo tiesiog pritrombuotos alimentinės kilmės pašaru, todėl įtariama, kad jie nugaišo persilesę. Ar sparnuočiai tikrai nesirgo paukščių gripu, nustatinėjama molekuliniais tyrimais. Jų duomenis specialistai pateiks ketvirtadienį po pietų.


Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, trečiadienį nuo marių ledo pareigūnai surinko 20 nebegyvų paukščių. Mariose jų yra daugiau, tačiau vandens telkinio ledas netvirtas, todėl iš karto surinkti visų nugaišusių sparnuočių nepavyko.


Darius N.


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 8:08 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Netikiu, kad ten tarp kirų yra bent viena žuvėdra



das


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 9:57 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Ir netikek , tikrai busi teisus . Dauguma zmoniu Lietuvoje tikrai neskiria siu visiskai skirtingu pauksciu. Manu, kad Lietuvoje zuvedromis tikrai dar net nekvepia.



Orchus


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 10:02 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno mariose rasta daug nugaišusių paukščių


2006-04-06


Ant užšalusių Kauno marių ledo trečiadienį pastebėta daug nugaišusių kirų ir žuvėdrų.
Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pareigūnai surinko 20 nebegyvų paukščių, tačiau jų mariose yra dar daugiau ir dideliame plote. Mariose jau yra properšų, ledas netvirtas, todėl surinkti visų paukščių nebuvo įmanoma.

Surinkti paukščiai perduoti ištirti ekspertams. Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba ketvirtadienį spręs, ką daryti su likusiais paukščiais.

Iki šiol paukščių gripo atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta.

Iš artimiausių Lietuvai kaimynių paukščių gripas užfiksuotas Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, praėjusią savaitę pavojingo užkrato atvejis buvo nustatytas ir Čekijoje.

Lietuvos veterinarai anksčiau prognozavo, kad paukščių gripui palietus ir Lenkiją, šis pavojingas užkratas į Lietuvą atslinks per dešimt dienų. Lenkijoje (Torūnės mieste) pirmasis paukščių gripo atvejis buvo užfiksuotas kovo 5 dieną.


BNS / bernardinai.lt
_________________



rex


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 10:08 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

das rašo:
Ir netikek , tikrai busi teisus . Dauguma zmoniu Lietuvoje tikrai neskiria siu visiskai skirtingu pauksciu. Manu, kad Lietuvoje zuvedromis tikrai dar net nekvepia.


Net pajūryje kol kas neregistruota nei vienos



Orchus


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 10:11 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno mariose rasta daug nugaišusių paukščių

| 2006 04 06 10:48:24 |

Ant užšalusių Kauno marių ledo šią savaitę pastebėta daug nugaišusių kirų. Pirminiais duomenimis, paukščiai krito prisilesę netinkamo pašaro.

Kaip BNS sakė Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Martynas Genys, pirmadienį veterinarijos specialistai marių vidury nuo ledo surinko 26 nebegyvus kirus.

Atlikus molekulinę ekspertizę, nustatyta, kad kirai nugaišo ne nuo gripo viruso. Skrodimas parodė, kad paukščiai krito dėl stemplės persitempimo. Manoma, kad kirai prisilesė žvejų palikto pašaro žuvims.

Trečiadienį toje pat vietoje ugniagesiai gelbėtojai surinko dar 17 nebegyvų kirų. Ekspertizė bus atlikta vėliausiai pirmadienį. Manoma, kad šie paukščiai taip pat krito prisilesę netinkamo maisto.

Pasak M.Genio, kritusių paukščių mariose yra ir daugiau, ir dideliame plote. Mariose yra properšų, ledas netvirtas, todėl surinkti visų paukščių neįmanoma.

Iki šiol paukščių gripo atvejų Lietuvoje nebuvo nustatyta.

Iš artimiausių Lietuvai kaimynių paukščių gripas užfiksuotas Lenkijoje, Švedijoje, Danijoje, praėjusią savaitę pavojingo užkrato atvejis buvo nustatytas ir Čekijoje.

Lietuvos veterinarai anksčiau prognozavo, kad paukščių gripui palietus ir Lenkiją, šis pavojingas užkratas į Lietuvą atslinks per dešimt dienų. Lenkijoje (Torūnės mieste) pirmasis paukščių gripo atvejis buvo užfiksuotas kovo 5 dieną.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________


Orchus


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 10:22 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9238348


Šarkos irgi mėgsta atsipūsti

www.DELFI.lt
2006 balandžio mėn. 6 d. 10:18


Viena moteris išsiaiškino, kad į jos sodą kartais atskrenda šarka – norėdama išgerti ir parūkyti. 61 metų Juliette Davis taip besielgiančią šarką savo sode Aldridže (D.Britanija) matė kelis kartus, teigia portalas „ananova.com“.
Kai tik J.Davis ant stalo kiemelyje be priežiūros palieka savo cigaretes ir gėrimą, apsireiškia šarka, snapu pagriebia cigaretę ir nuskrenda. Tada paukštis grįžta pamirkyti snapą į moteriškės brendžio stiklą – J.Davis yra įpratusi popietę praleisti išgerti puodelį kavos su brendžiu.

Moteris sakė: „Nuostabu – niekada nieko panašaus nesu girdėjusi. Šarka vagia cigaretes kai aš nematau. Kai grįžtu prie stalo, visos cigaretės būna išbarstytos iš pakelio ir vienos trūksta“.

Šarkas vilioja blizgantys objektai, yra žinoma, kad jos vagia papuošalus.
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 04 06, 2006 10:32 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vaikai kėlė inkilus


Jau antrus metus Žemaitijos kaimo muziejuje organizuojama šventė-konkursas „Gražiausias inkilas“.

Šiemet šventėje dalyvavo tik Specialiosios internatinės mokyklos auklėtiniai. Jaunieji meistrai kartu su mokytoju Egidijumi Dokšu atvyko į Žemaitijos kaimo muziejų nešini inkilais. Čia juos sutiko muziejaus darbuotojai ir miškininkai. Jaunųjų miško bičiulių būrelių veiklos koordinatorius Justinas Norvilas papasakojo vaikams, kokia mediena inkilams tinkamiausia, kaip juos įkelti ir pritvirtinti, kokius namelius gaminti įvairiems paukščiams ir kt. J.Norvilas gyrė jaunuosius meistrus. Jis darbštuoliams padovanojo kalendorių, knygų ir lankstinukų, kuriuose vaikai ras naudingos informacijos apie gyvūnus, paukščius, augmeniją ir Telšių miškų urėdiją. Muziejininkai taip pat apdovanojo jaunuosius gamtos mylėtojus. Pasikalbėję, padėkoję už dovanas vaikai su mokytoju nuskubėjo parskrendantiems paukščiams kelti inkilų.


„Kalvotosios Žemaitijos“ informacija
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 04 07, 2006 12:36 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9251295

Mauzeris ir Sūrskis: paukščių gripas šluoja pareigūnus

"Dviračio šou"
2006 balandžio mėn. 7 d. 13:15


Sūrskis: Ale tu matai, Mauzeri, vis tik pasakysiu tau kaip veterinaras veterinarui, paukščių gripas atėjo ir į Lietuvą. Netgi sukonkretinčiau – į pačią jos širdį.
Mauzeris: Taigi skaičiau, kad aplenkė Lietuvą.

Sūrskis: Deja, deja. Seimo kancleris Kregždė jau ligoninėj. Sako, tipiškas paukščių gripo atvejis. Galvojo, praskris su privilegijomis ir tik, jablynkšt, temperatūra – ir viskas.

Mauzeris: Ale matai, kaip žmogus pagavo gripą prieš pat atleidimą iš pareigų.

Sūrskis: Matai, labai patogi pavardė paukščių gripui – Kregždė. Vat Vyriausybės kanclerį reikia atleisti, ir žmogus mielai pagulėtų ligoninėj, bet gripas nestveria – pavardė gripui atspari – Kaminskas.

Mauzeris: Jo, jo, jeigu Kaminskas būtų Kregždinskas, Račkys būtų Kregždys, O Brazauskas – Kregždauskas, tai jau trise gulėtų vienoj palatoj ... Įdomu, kas laukia kanclerio Kregždės?

Sūrskis: Nu yra nustatyta paukščių gripo gydymo tvarka. Utilizacija. Bus perdirbtas į paukščių miltus.

Mauzeris: Aš girdėjau, kad šitas paukščių gripas yra išpūstas dalykas, lygiai taip pat, kaip kažkada kempinligė arba Turniškių kotedžų skandalas.

Sūrskis: O kur jau čia panašumas?

Mauzeris: Nu kai išpūtė kempinligės burbulą, tai niekas nepirko jautienos. O kai išpūtė kotedžų skandalą – tai ir kotedžų niekas neperka. Net sugrąžinti pasiruošę.

Sūrskis: .Ne, ne...Kregždė išgyveno net prie Landsbergio, net prie Vagnoriaus, prie Juršėno išsilaikė, o prie Paulausko tai gi gali daryti ką nori, o jis ligoninėj. Čia rimtas paukščių gripas, o ne burbulas...

Norite pasiūlyti idėjų "Dviračio šou"? Rašykite - dviratis@lnk.lt
_________________



Zverukas


Parašytas: Pen. 04 07, 2006 5:08 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

nu ar kas skaitete siandienos Lietuvos ryte "savaitgalyje" apie ventes raga?
as tai klaidu aptikau pauksciu pavadinimuose



Orchus


Parašytas: Pen. 04 07, 2006 6:43 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Zverukas rašo:
nu ar kas skaitete siandienos Lietuvos ryte "savaitgalyje" apie ventes raga?
as tai klaidu aptikau pauksciu pavadinimuose



Neskaitėme, nes nepakliuvo į nagus, o be to niekas nesistengė ir pateikti
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 08, 2006 7:34 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Šiauliuose žalieji protestuos prieš leidimą kasti durpes Plinkšių aukštapelkėje

ELTA // Santarvė, 2006-04-07


Lietuvos žaliųjų judėjimas penktadienį prie Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento rengia protesto akciją prieš leidimą kasti durpes Plinkšių aukštapelkėje, esančioje Mažeikių rajone. Šia akcija siekiama atkreipti valstybės pareigūnų, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų veiksmus, kuriais, pasak žaliųjų, daroma žala gamtai ir visuomenės interesams.

Lietuvos žaliųjų judėjimas teigia, jog neatsižvelgdami į visuomenės nuomonę ir įstatymų reikalavimus Šiaulių aplinkos apsaugos departamento pareigūnai suderino 118,4 hektaro Plinkšių durpių telkinio sklypo detalųjį planą ir pritarė durpių gavybai aukštapelkėje prie Plinkšių ežero - vienintelio ežero Mažeikių rajone.

Plinkšių ežeras pamėgtas Mažeikių ir Telšių poilsiautojų, pelkėje aptinkama daug į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, čia įsteigtas biosferos poligonas - europinės reikšmės paukščių apsaugai svarbi teritorija, rengiamasi įsteigti regioninį parką, restauruoti Plinkšių dvarą ir apylinkėse įrengti pažintinius takus, todėl Mažeikių gamtos mylėtojai kategoriškai nepritaria durpyno steigimui, teigia Lietuvos žaliųjų judėjimas.

Pasak judėjimo atstovų, durpių gavybai nepritaria ir Mažeikių miškų urėdija, kadangi planuojamo durpyno vietoje auga valstybinės reikšmės miškai.
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 08, 2006 7:49 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

*Grįžtančių gandrų laukia ir griežti įstatymai

Nijolė Petrošiūtė
http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas3.htm

Kovo 25 d. kalendoriaus lapelyje užrašyta - Gandrinės. Tai reiškia, jog apie tą dieną jau gali pasirodyti gandrai. Ornitologai sako, kad šiemet, pavasariui vėluojant, gandrai yra dar tik pakeliui į Lietuvą, tačiau bet kurią minutę jie gali "pažeisti" mūsų oro erdvę. Kaip mes juos šiemet, paukščių gripo ir valdininkų pribauginti, pasitiksime?

Veterinarai griežti

Likus porai savaičių iki Gandrinių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo padalinių viršininkams išplatino įspėjimus "Dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens apsaugos". Ten rašoma, jog "įvertinus galimą paukščių riziką paukščių virusui plisti per viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, prašome kartu su smulkiaisiais geriamojo vandens tiekėjais (žemės ūkio bendrovėmis, fiziniais asmenimis ir kt.), kurie neužtikrina tinkamos vandentvarkos objektų priežiūros, bei Aplinkos ministerijos regioniniais aplinkos apsaugos departamentais, agentūromis, rajonų savivaldybėmis, seniūnijomis nedelsiant organizuoti pasitarimus ir spręsti gandralizdžių nukėlimo klausimus bei rasti būdų, kaip neleisti ant neprižiūrimų vandentiekio bokštų parskridusiems gandrams krauti lizdų". Rajonų VMVT tuoj pat įpareigojo seniūnijas suskaičiuoti visus ant vandentiekio bokštų esančius gandralizdžius bei imtis priemonių jiems nukelti. VMVT manymu, paukščių gripo virusas, kuris gan ilgai išsilaiko vandenyje, gali greitai išplisti per užkrėstą vandenį, jei vandentiekio bokštas būtų nesandarus. Visuomenės sveikatos centras paukščių gripu vandens vartotojų negąsdina, tačiau mano, jog gandralizdis ant vandentiekio bokšto nėra gerai. "Apie kiekvieną tokį objektą turėtų būti švari sanitarinė zona, o gandrai, kaip žinome, nėra patys švariausi paukščiai", - sakė Visuomenės sveikatos centro Kelmės filiale.
Neįvykdžius VMVT reikalavimų ir nenukrapščius gandralizdžių nuo vandentiekio bokštų, VMVT grasina net uždrausti iš tokio bokšto tiekti vandenį.

Aplinkosaugininkams rūpi gandrai

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Algimantas Lacis sako, jog jie gerbia visus teisinius dokumentus ir nemenkina kitų tarnybų darbo, tačiau jiems vis dėlto pirmiausia rūpi gandrai. Vandentiekio bokšto savininkas, kuriam šiandien gal ir sunkoka yra išsisukti iš padėties, pirmiausia turėjo pasirūpinti, kad ant jo turto neapsigyventų gandrai. Bet jei sykį taip atsitiko, tai gandras tapo to turto bendrasavininkiu ir jį iš senojo būsto iškeldinti galima tik suteikus naują gyvenamąjį plotą, t. y. šalia įrengus naują gandralizdį. Galbūt naująjį gandrų būstą bus galima įrengti greta augančiame medyje, gal reikės įkasti stulpą ar sugalvoti kokią konstrukciją. A.Lacis sakė, jog būtų idealu, jei būtų galima visą lizdą perkelti į naują vietą. Tačiau žinant, kiek lizdas sveria, tai padaryti yra beveik neįmanoma fiziškai, todėl reikia stengtis išsaugoti bent viršutinę lizdo dalį. O toliau tegul patys gandrai tvarkosi. Gandralizdžio pašalinimas nuo vandentiekio bokšto, sakė A.Lacis, jokiu būdu nereiškia gandralizdžio numetimo, jo sunaikinimo. Už lizdo sunaikinimą gresia atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Be to, sakė Gyvosios gamtos skyriaus vedėjas, gandralizdžių perkėlinėti negalima savavališkai. "Kelmės vandens" direktorius Stanislovas Benikasas sako, jog jo bendrovė dabar yra atsidūrusi tarp dviejų ugnių. Iš vienos pusės spaudžia VMVT, o iš kitos pusės gandrų teises gina aplinkosaugininkai. Ir abiejų jų reikia klausyti, vykdyti jų nurodymus, nors šie kartais pjaunasi tarpusavyje. Vandentiekininkui S.Benikasui neatrodo labai protingas reikalavimas rengti naują gandralizdį šalia bokšto. "Tuomet nematau prasmės tai daryti. Tarša juk vis tiek išliks, o bokštai ir taip yra sandarūs. Juk esmė yra tarša apie bokštus. "Iš susidariusios padėties "Kelmės vanduo" sakė dabar sukasi įvairiai: vienus bokštus visai atjungia ir palieka tik kaip gandralizdžius, kitus lizdus kelia į kitą vietą, o kartu galvoja, kaip nuvalytąjį bokštą apsaugoti, kad gandrai ant jo iš naujo lizdo nesusikrautų. Jie gali į naująjį vandentiekininkų pasiūlytą būstą nė nepažvelgti ir vėl suvilkti žabus ant bokšto. S.Benikasas sako, jog jie daug ką yra išmėginę, kad gandrus nuo bokštų atbaidytų, tačiau gan dažnai pralaimėdavo jiems, nes šie paukščiai yra gana atkaklūs, užsispyrę ir, jei jiems patiko vieta, atmušti juos nėra paprasta. Sako, klojome tinklus - jie į juos įsipainiojo ir teko skubėti vaduoti. Virš bokštų kalėme karkasus - įsigudrindavo į jų vidų įlįsti, ir vėl gelbėti tekdavo. Šiemet bendrovė meistrauja apie vertikalią ašį besi­sukančius malūnėlius. Gal šie pau­kščiams nepatiks. Kiti seniūnai žadėję konstruoti kažkokias smailias konstrukcijas, kad gandrai bijotų tūpti. Bet vėl baugu, kad gandriukai nesusižeistų.

Aukština stulpus

Sugrįžtančių gandrų laukia ir elektrikai. Jie daug anksčiau nei kilo panika dėl paukščių gripo ėmėsi gandrų naujakurystės rūpesčių ir tie jų veiksmai nieko bendro su ligos grėsme neturi. Paprasčiausiai jiems atsibodo skaičiuoti nuostolius dėl nutrauktų elektros laidų, nes po gandralizdžiu atsidūrę laidai oksiduojasi ir labai greitai sutręšta. Antra, ant elektros stulpų įsitaisę gandrai ničnieko nenutuokia apie saugumą, užtat pasitaiko, kad juos nutrenkia elektros srovė. Kaip pasakojo Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) Joniškio skyriaus viršininkas Marius Šimanskis, jie "derybas" su gandrais vedą centralizuotai visuose rajonuose. O jų iškeldinimas į naujus lizdus vykstąs įvairiai. Vienus stulpus jie paaukština ir ant to paaukštinimo pakelia lizdą, padaro tarsi antrąjį stulpo aukštą. Kartais šalia "veikiančio" stulpo įkasa kitą ir ant jo perkelia lizdą. Kartais konstruoja metalines konstrukcijas. M.Šimanskis sakė, kad šiemet jie gandrams įrengę jau septynis naujus lizdus. Dar daugiau jų padarę pernai, kai gandrai išskrido. O iš viso elektrikai gandrų perkėlimu rūpinasi apie trejus metus. Bet, apgailestavo viršininkas M.Šimanskis, ne kiekviename jų susuktame lizde gandrai apsigyvena. Kodėl? "Kad aš žinočiau. Kai mane gandras tėvams nešė, to nepaklausiau, per mažas buvau..." Tuo tarpu aplinkosaugininkas A.Lacis pataria dėl to per daug nesikrimsti, nes dėl įvairių priežasčių gandrai gali nesugrįžti. Gali kelyje žūti, artimesniame lizde nutūpti, bet, suprantama, gali ir naujas lizdas nepatikti. Bet tai nereiškia, kad jame niekada neperės gandrai. Jei ne šiemet, tai kitąmet gali sukleketuoti. Kodėl taip atsitinka, A.Lacis sakosi paaiškinti negalįs, nes gandru irgi nebuvęs. "Vieną lizdą elektrikai padarė, mano akimis, visai "ant durniaus". Ant metalinės konstrukcijos užmetė nukirtę krūmą. Net pabūgau, kad akis gandrai išsibadys, bet nusiraminau supratęs, kad į tokį šabakštyną gandras netūps. Bet gandrai tarsi laukė, kol "statybininkai" išsinešdins, ir iškart ėmė perui ruoštis..."

_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 08, 2006 8:15 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno diena, 2006 m. balandžio 08 d., šeštadienis, Nr. 81 (17845)

Paukščių šventėje - šimtai vaikų

Kauno marių regioninio parko direkcija Žemės dienos proga vakar surengė paukščių šventę, kurioje dalyvavo apie 500 vaikų iš Kauno ir Kaišiadorių mokyklų.

Vaikai šventei išsirikiavo Pažaislio miško parke. Po to įspūdinga eisena patraukė į renginiui skirtą aikštelę. Vaikai buvo supažindinti su inkilų gaminimo subtilybėmis, sužinojo, kokios dažniausiai padaromos klaidos juos gaminant. Taip pat pamatė, kaip keliami inkilai pelėdoms, klykuolėms ir dančiasnapiams, susipažino, kaip gaminamos dirbtinės lizdavietės plėšriesiems ir vandens paukščiams.

Mažiesiems buvo surengta ekskursija ornitologiniu taku. Vėliau koncertavo folkloro grupės. Po pietų vaikai susėdo prie laužo, vaišinosi kareiviška koše, arbata. Buvo paskelbti konkursų “Originaliausia paukščių kaukė” ir “Laiškas paukščiams” nugalėtojai.

KD inf.
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 08, 2006 8:48 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Paukščiams - per 30 naujų inkilų


Klaipėda, 2006-04-08

AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ

Daugiau nei 30 naujų inkilų tapo namais Klaipėdos universiteto Botanikos sodo paukščiams.

Juos vakar atnešė pavasarį atėję pasveikinti Vydūno vidurinės bei Tauralaukio pagrindinės mokyklos pradinukai, taip pat universiteto Menų ir Pedagogikos fakultetų studentai.

Daugiau nei šimtas judrių kaip gyvsidabris vaikų šoko, dainavo, savo piešiniais ir kitais darbeliais „pražydino“ Botanikos sodo krūmus ir medžius, margaspalvius balionus paleido į giedrą dangų, kad Saulė spindulių negailėtų.

Mokiniai prisiekė Žemei saugoti ir puošti ją.

O kad oras greičiau sušiltų ir žaluma atsibustų, vaikai ėjo ratelius aplink liepsnojantį laužą.

„Šitaip pavasarį sutinkame jau ketvirtus metus. Vaikai tikrai išjudina žemę. Atvykite pas mus po kelių dienų – pamatysite, viskas bus sužaliavę“, - šypsojosi Botanikos sodo darbuotojos.
_________________


Orchus


Parašytas: Pir. 04 10, 2006 9:49 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Žvejai ir aplinkosaugininkai žers priekaištus

ADELĖ ŽIČKUVIENĖ
Klaipėda, 2006-04-10

Žvejų interesai kertasi su Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatomis.

Šiandien parko vadovybė kviečia žvejus išdėstyti savo problemas prie apskrito stalo.

Žvejams labai svarbu išsaugoti tinklų džiovinimo aikštelę Juodkrantėje prie Gintaro įlankos. Jie norėtų, kad būtų reguliuojamas Juodkrantės sengirėje perinčių kormoranų skaičius.

Šie paukščiai suryja labai daug žuvų.

Žvejams aktualios valčių laikymo ir priėjimo prie marių problemos. Nidoje ir Juodkrantėje marių krantai yra gelžbetoniniai, todėl sunku iškelti valtis.

Turi žvejams priekaištų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai.

Svečiams ir vietiniams neringiškiams akis bado ant kranto išmėtyti senų žvejų tinklų draiskalai, kartys, kuriomis mariose prismeigiami tinklai, į krantą ištemptos sukiužusios valtys.
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 04 10, 2006 1:31 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lenkijos gandrų gyvenimo paslaptis galima sužinoti internete

| 2006 04 10 11:52:23 |

Jeigu norite sužinoti visas gandrų gyvenimo paslaptis, atsidarykite internete tinklalapius www.przygodzice.pl arba www.pwg.otop.org.pl , kuriuose galima stebėti vienos šeštadienį į Lenkiją parskridusios gandrų šeimynos kasdienybę, pranešė šalies naujienų agentūra PAP.

Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, Pšygodzicos vietovėje ant valsčiaus pastato esančiame gandralizdyje buvo įtaisyta mažytė televizijos kamera, kuria gandrai filmuojami visą parą.

Pasak Pietų Lenkijos paukščių apsaugos draugijos atstovo Pawelo Dolatos (Pavelo Dolatos), taip buvo siekiama, "kad žmonės iš arčiau, pačiuose gandrų "namuose", pamatytų jų gyvenimą, nes nuo žemės mažai kas matyti".

Kamera sumontuota taip, kad lizdo šeimininkai jos nemato, todėl ji jų gyvenimui netrukdo. Eksperimentą finansavo Pšygodzicės savivaldybė.

Lenkija neretai pavadinama gandrų šalimi. Daugiausiai jų peri Varmijos Mozūrų vaivadijoje netoli Lietuvos sienos. Čia yra net gandrų kaimas, į kurį kasmet atskrenda beveik 400 šių paukščių.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.


p.s. rodos, laikinai neveikia... Gal kas mokate lenkų kalbą?
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 04 11, 2006 6:54 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Į Dzūkiją kartu su gandrais parskrido pelikanas

Alma Mosteikaitė
Alytaus naujienos, Nr. 66 (10680) 2006 m. balandžio 11 d.


Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius daugiausia rūpinasi tarnybos specialiose patalpose apgyvendintu pelikanu.

Zitos STANKEVIČIENĖS nuotr. http://www.ana.lt/an.php?psl=1


Žinia gauta iš Pivašiūnų seniūnijos

Praėjusį šeštadienį, balandžio 8-ąją, Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Romui Černiui pa­skam­bino žmonės iš Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo ir pranešė čia matę pelikaną.
Kad šis Europoje saugomas paukštis atsidūrė Čižiūnuose, R.Černius iš pradžių nelabai pati­kėjo: „Maniau, kad žmonės neti­kėtą svečią supainiojo su kitais paukš­č­iais, pavyzdžiui, su kormo­ranais. Tačiau į kaimą nuvykę veterinarijos specialistai įsitikino, kad ten tikrai pelikanas. Jie įtarė, jog šis irklakojis sparnuotis į Čižiūnus parskrido kartu su gandrais”.
Pelikanas su gandrais minėtame Pivašiūnų seniūnijos kaime pasi­rodė praėjusios savaitės viduryje. Iš pradžių visi sukiojosi Birutės ir Juozo Stumbrų sodybos kaimy­nystėje, nes čia yra gandralizdis.
Vėliau, atšalus naktims, pelika­nas atėjo į Stumbrų sodybą, šie atidarė priesvirnio duris, ir paukštis įsitaisė kur šilčiau.
Žmonės, bijodami, kad atkly­dėlis nesušaltų ar nenustiptų iš bado (pelikanai minta tik švie­žiomis žuvimis), kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Pelikanas bus tiriamas
Šeštadienį pas Stumbrus apsilankę apskrities valsty­binės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatin­gumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius ir vete­rinarijos gydytojas gyvūnų globai Bronius Šimkus Europoje saugomą paukštį parsivežė į tarnybą. Įkur­dino specialiose atklydu­siems ir tiriamiems gyvū­nams skirtose patalpose.
Pelikanui nupirko šviežių strimėlių, kurias, išmestas į orą, jis ilgu snapu pasigauna ir suryja. Jam pastatytas kibiras vandens, patalpoje įjungta speciali šildymo lempa.
Paukštis nėra baikštus - leidžiasi glostomas ir kilno­jamas.
Vakar apskrities valstybi­nės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iš pelikano paėmė kraujo tyrimams dėl paukščių gripo ir išvežė tirti Nacio­nalinei veterinarijos labora­torijai. Šiandien turi būti gauti atsakymai.
R.Černiaus įsitikinimu, pelikanas paukščių gripu neturėtų sirgti, jeigu būtų pasigavęs šią ligą, būtų nugaišęs. Jei pelikanui bus nustatytas paukščių gripas, sparnuotį teks sunaikinti, o jeigu ne, R.Černiaus tvirti­nimu, irklakojui bus ieško­ma geros prieglaudos.
Užklysta retai
Kaip „Alytaus naujie­noms” sakė Žuvinto biosfe­ros rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, Europoje saugomi pelikanai yra dvie­jų rūšių: rožiniai ir garbano­tieji. Jo ir veterinarijos spe­cialistų manymu, priglaus­tasis apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tar­nyboje yra rožinis.
„Jeigu jis nebaikštus, gali būti, kad pabėgęs iš kurio Europos zoologijos sodo ir pas mus parskridęs su gandrais. Bet tokia tikimybė labai nedidelė, nes dabar dėl paukščių gripo pavojaus zoologijos soduose paukš­čiai arba uždaryti, arba specialiai užtverti, kad netu­rėtų kontaktų su pra­skren­dančiais. Minimas pelika­nas pakeliui grei­čiausiai susitiko su Centrinėje ir Šiaurės Afrikoje žiemo­ju­siais gandrais ir sykiu parskrido pas mus. Juo labiau kad, sprendžiant iš plunksnų, tai jaunas paukš­tis, - svarstė A.Pranaitis.
Anot Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, di­džiausios pelikanų buveinės yra Kaspijos, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakran­tėse, šių paukščių į Lietuvą užklysta labai retai. Per pastaruosius 20 metų tik du kartus teko regėti po vieną pro Žuvinto rezervatą skren­dantį pelikaną.
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 04 11, 2006 7:56 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Su gandrais į Čižiūnus atskrido ir pelikanas

lrytas.lt
2006-04-11 08:57

Savaitgalį Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Romui Černiui paskambino žmonės iš Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo ir pranešė čia matę pelikaną, rašo laikraštis „Alytaus naujienos“.

Kad šis Europoje saugomas paukštis atsidūrė Čižiūnuose, R.Černius iš pradžių nepatikėjo: „Maniau, kad žmonės netikėtą svečią supainiojo su kitais paukščiais, pavyzdžiui, su kormoranais. Tačiau į kaimą nuvykę veterinarijos specialistai įsitikino, kad ten tikrai pelikanas. Jie įtarė, jog šis irklakojis sparnuotis į Čižiūnus parskrido kartu su gandrais”.

Pelikanas su gandrais minėtame Pivašiūnų seniūnijos kaime pasirodė praėjusios savaitės viduryje. Iš pradžių visi sukiojosi Birutės ir Juozo Stumbrų sodybos kaimynystėje, nes čia yra gandralizdis.

Vėliau, atšalus naktims, pelikanas atėjo į Stumbrų sodybą, šie atidarė priesvirnio duris, ir paukštis įsitaisė kur šilčiau. Žmonės, bijodami, kad atklydėlis nesušaltų ar nenustiptų iš bado (pelikanai minta tik šviežiomis žuvimis), kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Šeštadienį pas Stumbrus apsilankę apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius ir veterinarijos gydytojas gyvūnų globai Bronius Šimkus Europoje saugomą paukštį parsivežė į tarnybą. Įkurdino specialiose atklydusiems ir tiriamiems gyvūnams skirtose patalpose.

Pelikanui nupirko šviežių strimėlių, kurias, išmestas į orą, jis ilgu snapu pasigauna ir suryja. Jam pastatytas kibiras vandens, patalpoje įjungta speciali šildymo lempa. Paukštis nėra baikštus - leidžiasi glostomas ir kilnojamas.

Vakar apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iš pelikano paėmė kraujo tyrimams dėl paukščių gripo ir išvežė tirti Nacionalinei veterinarijos laboratorijai. Šiandien turi būti gauti atsakymai.

R.Černiaus įsitikinimu, pelikanas paukščių gripu neturėtų sirgti, jeigu būtų pasigavęs šią ligą, būtų nugaišęs. Jei pelikanui bus nustatytas paukščių gripas, sparnuotį teks sunaikinti, o jeigu ne, R.Černiaus tvirtinimu, irklakojui bus ieškoma geros prieglaudos.

Kaip „Alytaus naujienoms” sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, Europoje saugomi pelikanai yra dviejų rūšių: rožiniai ir garbanotieji. Jo ir veterinarijos specialistų manymu, priglaustasis apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra rožinis.

„Jeigu jis nebaikštus, gali būti, kad pabėgęs iš kurio Europos zoologijos sodo ir pas mus parskridęs su gandrais. Bet tokia tikimybė labai nedidelė, nes dabar dėl paukščių gripo pavojaus zoologijos soduose paukščiai arba uždaryti, arba specialiai užtverti, kad neturėtų kontaktų su praskrendančiais. Minimas pelikanas pakeliui greičiausiai susitiko su Centrinėje ir Šiaurės Afrikoje žiemojusiais gandrais ir sykiu parskrido pas mus. Juo labiau kad, sprendžiant iš plunksnų, tai jaunas paukštis, - svarstė A.Pranaitis.

Anot Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus, didžiausios pelikanų buveinės yra Kaspijos, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse, šių paukščių į Lietuvą užklysta labai retai. Per pastaruosius 20 metų tik du kartus teko regėti po vieną pro Žuvinto rezervatą skrendantį pelikaną.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 04 12, 2006 9:41 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Žuvinto biosferos rezervatas įsigijo amfibiją

Alma Mosteikaitė
Alytaus naujienos, Nr. 67 (10681) 2006 m. balandžio 12 d.


Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis prie naujos amfibijos. Zitos Stankevičienės nuotr. http://www.ana.lt/an.php?psl=4

Žuvinto biosferos rezervatas, vykdydamas čia esančių pelkių apsaugos projektą, įsigijo naują amfibiją. Ja bus šienaujami Žuvinto ežero nendrynai ir švendrynai.
Amfibija, kainavusi 280 tūkst. litų, įsigyta už Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Pasaulio banko skirtus pinigus rezervato vykdomam projektui. Žuvinto biosferos rezervatas dabar turi brangiausią techniką iš visų Lietuvoje esančių saugomų gam­tos teritorijų.
Kaip „Alytaus naujienoms” sakė rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, nauja danų firmos „Dorotea” amfibija nendrynai ir švendrynai bus pradėti šienauti antroje vasaros pusėje, pasibaigus paukščių perėjimo ir augalų vegetacijos metui.
Žuvinto nendrynai ir švend­rynai bus šienaujami vadovau­jantis šio ežero tvarkymo planu - atskirose dalyse. Taip bus sten­giamasi pagerinti ežero ekosis­te­mos būklę.
Amfibija įsigyta su trimis prie­dais: dalgiu, grėbliu ir šakė­mis. Ja dirbs „Dorotea” specialius kursus išklausę rezervato dar­buotojai. Danų firmos atstovai į Žuvinto biosferos rezervatą ketina atvykti gegužės pabaigoje.
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 04 15, 2006 9:46 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Į Dzūkiją atskridęs pelikanas deportuojamas į Graikiją

Alytaus naujienos, Nr. 70 (10684) 2006 m. balandžio 15 d.
Alma Mosteikaitė


Vakar su pelikanu atsisveikino (iš kairės) Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas gyvūnų globai Bronius Šimkus, tarnybos viršininkas Romas Černius bei Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius.
Asmeninė nuotr. - http://www.ana.lt/an.php?psl=1

Vakar Alytaus apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje apsilankė Lietuvos gyvūnų globos draugijos, įsikūrusios Kaune, veterinarijos gydytojo asistentas Julius Morkūnas ir išsivežė čia beveik savaitę gyvenusį Europoje saugomą paukštį - pelikaną.

Pagautas Pivašiūnų seniūnijoje

Pelikanas į specialias gyvūnų tyrimams skirtas tarnybos patalpas buvo atgabentas praėjusį šešta­dienį, balandžio 8-ąją, iš Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo. Manoma, kad paukš­­tis čia atskrido kartu su grįžtančiais gandrais.
Gandrai jau seniai kasmet įsikuria Čižiūnų gyventojų Birutės ir Juozo Stumbrų kaimynystėje susisuktame lizde. Aną savaitę kartu su gandrais buvo pastebėtas ir pelikanas. Kadangi šis paukštis yra šiltųjų kraštų gyventojas, netrukus jis atėjo apšilti į Stumbrų sodybą.
Žmonės atidarė priesvirnio duris, ir pelikanas tuoj čia įsikūrė. Įnamis buvo uždarytas, o apie jį pranešta Alytaus apskrities val­stybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Stumbrai baiminosi, kad atklydęs paukštis nesušaltų ar nenustiptų iš bado, nes minta tik žuvimis. Per dieną jam tarnyboje buvo sušeriama maždaug po 2 kilogramus šviežių strimėlių.
Iš pelikano buvo paimta kraujo tyrimams dėl paukščių gripo. Paaiškėjus, kad 8-9 kilogramus sveriantis irklakojis paukštis sveikas, veterinarijos specialistai ėmė rūpintis saugia jo prieglauda.

Gautas ministerijos raštas

Aplinkos ministerijos sekreto­rius Aleksandras Spruogis Vals­tybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodė, kad Europoje saugomas paukštis - rožinis pelikanas - būtų paimtas iš Alytaus apskrities valsty­binės maisto ir veterinarijos tarnybos ir perduotas Lie­tuvos gyvūnų globos drau­gijai palaikyti, iki bus paruoštos priemonės išvežti į perimvietę.
Vakar draugija išgabeno paukštį į Veterinarijos akademijos klinikas, kurio­se jam įrengtos specialios patalpos su guminiu ba­seinu.
Kaip „Alytaus naujie­noms” sakė Lietuvos gy­vūnų globos draugijos pir­mi­ninkas Benas Noreikis, šiuo metu su ornitologais, Europoje veikiančiomis gyvūnų globos organi­zacijomis derinama, į kokią perimvietę išvežti pelikaną. Jo kelionę pažadėjo finan­suoti Anglijos gamtos ste­bėjimo fondas.
Anot B.Noreikio, paukš­tis greičiausiai bus išvežtas į Viduržemio jūros pakrantę Graikijoje.
_________________



linius


Parašytas: Sk. 04 16, 2006 10:17 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

na va, paukštukams greit skraidyt nebereiks, nuvešim ,parvešim ....



Orchus


Parašytas: Sk. 04 16, 2006 12:42 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

linius rašo:
na va, paukštukams greit skraidyt nebereiks, nuvešim ,parvešim ....



manau, nebloga pedagogine priemone atkreipti demesi i tai, kad ZMOGISKAI reikia zmonems elgtis....
_________________



Orchus


Parašytas: Sk. 04 16, 2006 1:33 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

VST gelbėja gandrus


Lietuvos radijas // http://www.lrt.lt/print.php?strid=31491&id=1761672

Bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“, kitaip - VST, ankstyvą šių metų pavasarį išgelbėjo beveik 200 gandralizdžių.

Nuo praėjusių metų rudens bendrovė virš elektros stulpų iš viso pakėlė beveik 400 gandralizdžių. Bendrovė ir toliau nenuleidžia rankų ir kartu su Aplinkos ministerija bei Vilniaus universiteto Ekologijos institutu ieško geriausio metodo gandralizdžiams išsaugoti.

Ant elektros stulpų lizdus susisukę gandrai jau eilę metų kelia rūpestį ne tik elektros tiekimo bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams bei gyventojams. Gandrų lizdai labai kenkia elektros laidams. Lizdo šakomis sujungus laidus, dalis srovės nuteka į žemę, o taip ne tik patiriami energijos nuostoliai. Kiekvienais metais lizdams didėjant, gadinama elektros įranga. Taip dažniau genda ir trūkinėja laidai, gyventojams gali sutrikti elektros energijos tiekimas, o krisdami laidai gali sužaloti žmogų ar netoliese esantį gyvūną.

Kaip teigia bendrovės „VST“ Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys, suprasdama gyventojų susirūpinimą gandrų išlikimu ir norėdama kuo kokybiškiau tiekti elektros energiją, bendrovė ir toliau tęsia pradėtą gandralizdžių gelbėjimo akciją.

„Mūsų aptarnaujamoje Vakarų Lietuvos teritorijoje dar pernai metų rudenį buvo per 3000 ant elektros stulpų susuktų gandralizdžių. Per šį trumpą laikotarpį pernai metų rudenį ir šių metų pirmuosius tris mėnesius, kol gandrai dar nebuvo parskridę, ant specialių stovų iškėlėme beveik 400 gandralizdžių. Pasirenkame pavojingiausiose vietose esančius gandrų susuktus lizdus ir saugiai pakeliame juos, kad šie nekeltų pavojaus aplinkiniams", - teigia Rytis Borkys.

„Gandralizdžio pakėlimas nuo elektros stulpo nėra pati geriausia išeitis gelbėjant gandralizdžius. Šalies mokslininkai šiuo metu ieško efektyviausio būdo gandralizdžiams gelbėti, o kol tinkamiausias sprendimas nėra priimtas, gandralizdžiai nuo elektros stulpo pakeliami ant specialiai tam pritaikyto stovo. Tai yra vienintelis būdas nepažeidžiant gyvūnų apsaugoti gyventojus bei pačius sparnuočius nuo galimos nelaimės", - teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

„Mūsų bendras tikslas, kad Lietuvos pasididžiavimu ir nacionaliniu paukščiu vadinami gandrai jaustųsi čia kuo geriausiai, bet kartu ir nekeltų problemų gyventojams. Graži gandralizdžių išsaugojimo akcija vyksta jau keletą metų, tikimės, kad bendro energetikų ir mūsų darbo dėka, neužilgo rasime patį geriausią būdą gandralizdžiams išsaugoti", - teigia Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui ir mokslo tyrimų plėtrai dr. Mindaugas Dagys.

Per tris šių metų mėnesius bendrovės darbuotojai iškėlė 196 gandralizdžius. Daugiausia išgelbėjimo darbų atlikta Klaipėdos regione. Čia ant elektros stulpų susuktų gandralizdžių yra daugiausia, todėl ir pastangos gelbėti čia esančius gandralizdžius didžiausios - pakelti 137 gandralizdžiai. Energetikos specialistai iškėlimo darbus nutraukė laukuose vos išvydę pirmuosius sugrįžusius gandrus ir galės atnaujinti šią gelbėjimo akciją tik vėlų rudenį, kai gandrai vėl paliks Lietuvą.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 04 19, 2006 10:17 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9339833

Į Dzūkiją atklydęs pelikanas vyks į pietus

www.DELFI.lt
2006 balandžio mėn. 19 d. 11:49


Kartu su gandrais šį pavasarį į Dzūkiją atklydęs pelikanas neužtruks mūsų šalyje. Netrukus jis turėtų būti išvežtas į perimvietę. Greičiausiai tai bus Kipras, Malta arba Graikija. Rausvojo pelikano kelionę lėktuvu iš Lietuvos į Viduržemio jūros pakrantę finansuos Anglijos karališkoji gyvūnų globos draugija, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Kiek kainuos į Europos saugomų paukščių sąrašą įtraukto klajūno skraidinimas – dar nežinoma.
_________________



Myletojas


Parašytas: Tr. 04 19, 2006 11:37 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kažkas pamanė, kad pelikanas atskrido būtent su gandrais, tai taip dabar visur ir rašoma. Juk niekas nematė su kuo jis atskrido. O žvejų pasakojimas Alytuje, kad jie vėl matė prie nemuno pelikaną verčia manyti, kad pelikanas atskrido ne vienas. Tik ką daryti su kitais pelikanais? Negi vėl sponsorių ieškoti grąžinimui į peryklas? Gal kelių pelikanų pasirodymas toliau šiaurėje gali būti vertinamas kaip "bandymai" plėsti arealą, juolab, kad kalbama apie klimato atšilimą?


Orchus


Parašytas: Tr. 04 19, 2006 12:27 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Štai šitaip kovosim su klimatokaita ))

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 balandzio 19 iki geguzes 2 dienos.

Orchus

Parašytas: Tr. 04 19, 2006 12:55 pm
Pivašiūnų pelikano laukia Graikijos saulė

lrytas.lt
2006-04-19 13:05


Prieš Velykas Pivašiūnų apylinkių žmonės atsisveikino su pelikanu, užklydusiu į Lietuvą kartu su sugrįžusiais gandrais.

Alytaus apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje apsilankė Lietuvos gyvūnų globos draugijos, įsikūrusios Kaune, veterinarijos gydytojo asistentas Julius Morkūnas ir išsivežė čia beveik savaitę gyvenusį Europoje saugomą paukštį - pelikaną, rašo „Alytaus naujienos“.

Pelikanas į specialias gyvūnų tyrimams skirtas tarnybos patalpas buvo atgabentas balandžio 8-ąją iš Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo. Manoma, kad paukštis čia atskrido kartu su grįžtančiais gandrais.

Gandrai jau seniai kasmet įsikuria Čižiūnų gyventojų Birutės ir Juozo Stumbrų kaimynystėje susisuktame lizde. Tačiau šiemet kartu su gandrais buvo pastebėtas ir pelikanas. Kadangi šis paukštis yra šiltųjų kraštų gyventojas, netrukus jis atėjo apšilti į Stumbrų sodybą.

Žmonės atidarė priesvirnio duris, ir pelikanas tuoj čia įsikūrė. Įnamis buvo uždarytas, o apie jį pranešta Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Stumbrai baiminosi, kad atklydęs paukštis nesušaltų ar nenustiptų iš bado, nes minta tik žuvimis. Per dieną jam tarnyboje buvo sušeriama maždaug po 2 kilogramus šviežių strimėlių.

Iš pelikano buvo paimta kraujo tyrimams dėl paukščių gripo. Paaiškėjus, kad 8-9 kilogramus sveriantis irklakojis paukštis sveikas, veterinarijos specialistai ėmė rūpintis saugia jo prieglauda.

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodė, kad Europoje saugomas paukštis - rožinis pelikanas - būtų paimtas iš Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir perduotas Lietuvos gyvūnų globos draugijai palaikyti, iki bus paruoštos priemonės išvežti į perimvietę.

Vakar draugija išgabeno paukštį į Veterinarijos akademijos klinikas, kuriose jam įrengtos specialios patalpos su guminiu baseinu.

Kaip „Alytaus naujienoms” sakė Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis, šiuo metu su ornitologais, Europoje veikiančiomis gyvūnų globos organizacijomis derinama, į kokią perimvietę išvežti pelikaną. Jo kelionę pažadėjo finansuoti Anglijos gamtos stebėjimo fondas.

Anot B.Noreikio, paukštis greičiausiai bus išvežtas į Viduržemio jūros pakrantę Graikijoje.


Vytautas JUSYS



Parašytas: Tr. 04 19, 2006 3:46 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Pagal žmonių (žvejų) pasakojimus vienas pelikanas praitą savaitę stebėtas Nemuno deltos užlietose pievose prie Paleičių.



Orchus



Parašytas: Kv. 04 20, 2006 7:34 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vytautas JUSYS rašo:
Pagal žmonių (žvejų) pasakojimus vienas pelikanas praitą savaitę stebėtas Nemuno deltos užlietose pievose prie Paleičių.


Pons Vytautai, o kaip žvejai (žmonės) reaguoja į besirandančius Lietuvoje pelikanus po to, kai kormoranai jiems, kaip blogis, net naktimis sapnuojasi?


Čia ir mūsų kolega - gerbiamas Žvejys galėtų replikuoti
_________________



Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 04 20, 2006 7:37 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kolkas apie tai žvejai nekalbėjo. O aš ir nepaklausiau. Bet manau, kad legendos apie jų rajumą butu didesnės nei apie kormoranus. Juk pagal daugumą žvejų vienas kormoranas per dieną praryja apie 10 kg žuvies



Orchus


Parašytas: Kv. 04 20, 2006 7:39 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vytautas JUSYS rašo:
Kolkas apie tai žvejai nekalbėjo. O aš ir nepaklausiau. Bet manau, kad legendos apie jų rajumą butu didesnės nei apie kormoranus. Juk pagal daugumą žvejų vienas kormoranas per dieną praryja apie 10 kg žuvies




Na, ne tik legendos, bet ir TV "apšviečia", rodydama filmus apie pelikanų organizuotą žvejybą
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 04 20, 2006 7:58 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Robotas - baidyklė

Luizianos valstijos žuvininkai sukūrė robotą aligatorių, kuris baidys į tvenkinius suskrendančius paukščius. Robotas, pastebėjęs vandens paviršiuje plaukiojantį paukštį, jį taranuos arba apipurkš vandens čiurkšle.

Žuvų augintojams paukščiai kelia daug rūpesčių. Luizianoje ypač daug nuostolių žuvų ūkiui padaro pelikanai. Norėdami juos išbaidyti fermeriai plaukioja tvenkiniuose valtimis ir šaudo tuščiais šoviniais. Tačiau pabaidyti paukščiai netrukus vėl sugrįžta. Todėl Luizianos universiteto mokslininkai sugalvojo efektyvesnę baidyklę. Robotas, kurį vandens paviršiuje laiko du polietileno plūdurai, turi du besisukančius propelerius, leidžiančius pasiekti iki 5 km/h greitį. Roboto viršuje yra didelė saulės baterija, kraunanti akumuliatorius, kurių energija naudojama nakties metu.

Smūgio sensoriai nustato, kuomet robotas atsitrenkia į priešingą ežero krantą. Tuomet robotas apsisuka 180 o kampu. Kadangi tas posūkis niekuomet nebūna idealus, be to robotas yra nupučiamas į šalį vėjo, todėl jis faktiškai klajos po visą vandens telkinį.

Medžioti paukščius robotui padeda vaizdo kamera ir paprasta vaizdų apdorojimo programinė įranga. Jeigu ji pastebi baltą sritį - paukštį - robotas nukreipiamas link tos srities. Kuomet paukštis patenka į ekrano vidurį, robotas iššauna į jį savo vandens patranka. Mokslininkai tikisi užbaigti kurtį savąjį 1000 dolerių kainavusį prietaisą iki lapkričio, kuomet į tvenkinius grįš pelikanai.

http://lms.pfi.lt/mi/0109/robotas.html
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 04 21, 2006 7:30 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos rytas / Savaitgalis, 2006 m. balandžio 21 d., penktadienis,

„Baikščius erelius fotografui pavyksta prisivilioti paršu“


Kas galėtų referuoti apie tai? [t. y. kas turite popierinį laikraščio variantą?]
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 04 21, 2006 7:42 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vakarų ekspresas, 2006 m. balandžio 21 d.

! Ornitologai: paukščių gripo jau išvengėme


Pamario ornitologai, stebėdami pulkais į Lietuvą grįžtančius sparnuočius, linkę manyti, kad paukščių gripas mūsų šalį jau aplenkė.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai rankomis dar neploja ir žada iki galo laikytis visų anksčiau numatytų saugumo priemonių.

Tad naminių paukščių augintojai greičiausiai bus priversti iki pat gegužės 20 dienos laikyti savo augintinius uždarytus, nes kitu atveju jiems gresia baudos.

Gaišenų mažiau nei pernai

Pasak Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjo Vytauto Pareigio, didelė dalis potencialių paukščių gripo nešėjų - vandens paukščių - jau grįžo iš šiltų kraštų. Laimei, paukščių gripo atvejų mūsų šalyje neužfiksuota.

"Nemuno deltoje dabar susikaupę tūkstančiai žąsų. Žinia, didžioji jų dalis Lietuvoje apsistojo trumpam pakeliui į kitas šalis. Taip pat per mūsų šalį migruoja gulbės giesmininkės, o nebylės gulbės jau grįžo į Lietuvą. Taip pat parskrido ir daug gandrų. Visgi paukščių migracija dar tęsis iki pat vasaros pradžios, juolab kad šiemet dėl šalto pavasario ji prasidėjo keliomis savaitėmis vėliau", - pasakojo V. Pareigis.

Anot jo, nugaišusių paukščių šiemet randama netgi mažiau nei praėjusiais metais, tik kiekvienam kritusiam paukščiui dabar skiriamas didžiulis dėmesys.

"Man tai juokinga, kai dėl kiekvieno mašinos nutrenkto žvirblio kviečiama policija. Matyt, baimės akys buvo per didelės, ir paukščių gripo baubas buvo per daug išpūstas. Veterinarai iš pat pradžių mažai tarėsi su ornitologais ir patys ėmėsi daryti tvarką. Kas iš to išeis - pamatysim", - svarstė V. Pareigis.

Labiausiai ornitologai pyksta, kad jiems šiemet iki balandžio 1 d. buvo uždrausta žieduoti paukščius.

Vištoms karantino neatšauks

Žinoma, daugiausiai nuostolių dėl šalyje paskelbtų apsaugos nuo paukščių gripo priemonių patirs naminių sparnuočių augintojai. Jie jau ne kartą kreipėsi į VMVT prašydami atšaukti draudimą iki gegužės 20 dienos išleisti sparnuočius į lauką, tačiau pareigūnai kol kas į kalbas nesileidžia.

"Pagyvenkim bent iki gegužės 1 dienos, kai paukščių migracija artės į pabaigą. Kol kas tikrai dar anksti džiaugtis. Geriau apsidrausti. Įsivaizduokite, kas būtų, jei šiandien mes draudimą atšauktume, o rytoj būtų nustatyta, kad paukščių gripas jau pasiekė Lietuvą", - sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis.

Jis sakė suprantantis paukščių augintojus, tačiau pažadėti, kad į paukščių laikymo pažeidimus žiūrės atlaidžiau negalėjo. Pasak jo, iki Velykų šalyje buvo atlikta per 18 tūkst. reidų ir net 600 paukščių augintojų dėl sparnuočių laikymo pažeidimų buvo įspėti. Tiesa, minimalios baudos po 20 litų buvo skirtos vos 20 prasižengėlių.

"Kai kurie žmonės piktybiškai išleidžia paukščius į lauką. Pavyzdžiui, vos tik veterinarijos specialistai atlikę patikrinimą išvažiuoja - vištos jau lauke. Tačiau daugelis žmonių visgi supratingai ir rimtai pažiūrėjo į galimą pavojų", - sakė P. Mačiulskis.

Beje, pasak jo, lietuviai nėra vieninteliai kurie taiko naminiams paukščiams karantiną. Pavyzdžiui, Estijoje naminius paukščius išleisti į lauką draudžiama iki birželio 1 dienos. Be to, estams draudžiama sykiu laikyti namines antis, žąsis bei vištas.

Vakcina per brangi

Anot P. Mačiulskio, vienintelė sąlyga išleisti naminius paukščius anksčiau numatyto termino - juos paskiepyti specialia vakcina. Taip esą elgiasi kai kurių užsienio šalių - Olandijos, Prancūzijos gyventojai.

"Tačiau tai būtų prabanga. Nes vakcinos kainą sudaro ne tik pats produktas, bet ir jo pristatymas bei atnaujinimas. Žinia, jei pagamintos vakcinos per tam tikrą laiką niekas nenuperka, ją reikia sunaikinti. Žinoma, olandas, laikantis 10 paukščių, gali sau leisti už jų paskiepijimą sumokėti 200-300 eurų. Tačiau ar tokią prabangą galėtų sau leisti lietuvis? Abejoju", - svarstė P. Mačiulskis.

Pasak jo, paukščių gripo grėsmės atveju Lietuvoje kol kas numatyta vakcina skiepyti tik vertingus paukščius - zoologijos sodo augintinius.

Edita UŽKURAITĖ
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 04 21, 2006 8:24 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9356970

Nuo paukščių gripo Lietuvą apsaugojo šaltis

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 balandžio mėn. 21 d. 10:16


Išvengti paukščių gripo Lietuvai padėjo ne tik prevencinės priemonės, bet ir užsitęsęs šaltis, dėl kurio migruojantys paukščiai tūpė ne pas mus, o piečiau, DELFI teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas Donatas Valionis.
Anot specialisto, labiausiai baimintasi, kad susirgimas išplis per paukščių migracijos periodą, kuris šiemet vėlavo beveik mėnesį tačiau jau baigiasi. Vis dėlto, oficialiai padidėjusi epidemijos grėsmė bus atšaukta tik gegužės 15-20 dienomis.

Iki to laiko Lietuvoje galios visiems paukščių augintojams privalomi draudimai laikyti sparnuočius uždarose patalpose, kad nebūtų kontakto su laukiniais, o ypač lauko paukščiais.

D.Valionis nemano, kad panika dėl paukščių gripo buvo keliama dirbtinai.

„Taip būtų galima sakyti, jei paukščių gripo atvejai nebūtų patvirtinti kaimyninėje Lenkijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse. Dabar nerimo dėl epidemijos grėsmės mažiau, juolab, kad nuo kovo 2 dienos vien mūsų tarnyba ištyrė per 550 gyventojų pranešimų apie nugaišusius paukščius, o visoje Lietuvoje jų registruota beveik 2 tūkstančiai“, - sakė vyriausiasis veterinaras.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 04 21, 2006 12:20 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Klaipėda, 2006-04-21

Jūra pajuto pavasario dvelksmą

Egidijus Bacevičius

Nors jūra ošia vienodai, tačiau pavasaris aplanko ir ją. Nedaug kam žinoma, kokie gamtos ženklai liudija permainas jūroje.

Pirmieji pavasario pranašai virš jūros yra sparnuočiai.

Dalį jų klastingos darganos užklumpa migruojant išilgai pietryčių Baltijos pakrantės. Stipraus vėjo gūsiai paukščius nubloškia kelias dešimtis jūrmylių nuo kranto, ir sušlapę bei sužvarbę jie priversti nutūpti ant laivų jūroje. Kokių tik paukščių nematė žvejai: liguistai pašiaušusių plunksnas ant stiebo ir lynų straksinčių varnėnų, didžiųjų ir mėlynųjų zylių, besiblaškančių liepsnelių, kikilių.

Laivas jiems yra paskutinė stotelė prieš pasineriant į nebūtį. Dalis vėjo blaškomų sparnuočių taip ir nepasiekia gimtųjų vietų, išnyksta bangų keterose. Aplink laivus būriuojasi nepasotinamų sidabrinių ir paprastųjų kirų pulkai.

<...>
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 04 21, 2006 12:32 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Gulbė apgyvendinta saugioje vietoje

Šiaulių kraštas, 2006 m. balandžio 21 d.
Algimantas BRIKAS


Smilgiuose (Šiaulių rajonas) gyvenanti Birutė Vaitkienė, vykdama į Kuršėnus, atkreipė dėmesį į šalikelėje prie geležinkelio šalia Daugėlių mikrorajono tupinčią gulbę.

Pabandžius prisiartinti ji sušnypštė. B. Vaitkienė, pamaniusi, kad neskubantis nuskristi paukštis turbūt sužeistas, apie jį pranešė redakcijai.

„Šiaulių krašto“ žurnalistui drauge su Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centro vadovu Vytautu Uosiu atvažiavus prie gulbės, ji tebetupėjo aukštokoje pernykštėje žolėje.

V. Uosis apie niekur neskubantį paukštį telefonu pranešė Šiaulių apskrities maisto ir veterinarijos tarnybai, suderino tolimesnius savo veiksmus.

Pro šalį ėjusi garbaus amžiaus moteris, pamačiusi gulbę, patarė ją nušauti.

Pabandžius prisiartinti prie gulbės, ji sušnypštė, pabėgėjo į šalį, bet net nebandė skristi.

Netoliese mėtėsi keletas gulbės plunksnų.

V. Uosis spėlioja, jog gal paukštis yra atsitrenkęs į šalia kelio nutiestus elektros laidus ar gavęs pagaliu. O gal ją kitos gulbės išvijo iš savo teritorijos. Būna, kad tokiais atvejais jos savo gentainius ne tik sužeidžia, bet ir užmuša.

Neatmetama versija, jog tai namuose kažkieno augintas pakankamai jaukus paukštis.

Greitai gulbė buvo sugauta. Atsidūrusi maiše ji nei šnypštė, nei priešinosi.

Paukštis paleistas į valstybinės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ Šiaulių kelių tarnybos Kuršėnų padalinio teritorijoje esantį tvenkinį. Ir jai plaukiojant jokių ligos požymių nepastebėta.

Šio padalinio vadovas Algirdas Laucevičius sako, jog iki šiol čia jau gyveno šešios gulbės. Jomis rūpinosi įmonės darbuotojai — pasirūpins ir šia viešnia.

*Gulbė tupėjo žolėje šalia kelio.

*Vytautą Uosį, Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centro vadovą, gulbė pasitiko šnypštimu.

*Vytautas Uosis gulbę neša į automobilį.

*Gulbė jau įkurdinta tvenkinyje.

*Autoriaus nuotr. žr. http://www.skrastas.lt/?data=2006-04-21 ... 1145561758
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 22, 2006 12:43 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Paukščių gripo pavojus bus atšauktas birželį

2006-04-22


Veterinarijos specialistai tvirtina, kad Lietuva paukščių gripo kol kas išvengė, nes laiku buvo imtasi saugumo priemonių. Tam išleista 1,5 mln. litų.

Veterinarijos specialistai mano, jog realiai paukščių gripo pavojų Lietuvoje galima bus atšaukti birželį, pasibaigus paukščių migracijai. Iki to laiko esą lieka galioti visi numatyti draudimai.

Išleisti į lauką naminius paukščius jų augintojai galės po gegužės 20-osios. Už šio draudimo nepaisymą jau nubausta keliasdešimt asmenų - jie sumokėjo minimalias baudas.

"Tikrai negalima teigti, kad paukščių gripo pavojus Lietuvai nebegresia. Nugaišę paukščiai viruso neparnešė, tačiau nežinome, ar gyvieji jo nenešioja", - "Lietuvos žinioms" sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis. Jo nuomone, griežtos prevencijos priemonės, kurių imtasi Lietuvoje, ir lėmė, kad ši pavojinga liga aplenkė mūsų šalį.


"Lietuvos žinios"
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 22, 2006 1:50 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9362921

Pietums – kormorano kepsnys?

Asta Aleksėjūnaitė, L.T.
2006 balandžio mėn. 22 d. 00:01


Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija svarsto vieną iš galimybių reguliuoti kormoranų kolonijas Neringoje – šiuos paukščius gaudyti ir ruošti maistui.
„Norvegijos nacionaliniuose parkuose yra taikoma tokia praktika – siekiant reguliuoti šių paukščių skaičių, duodami leidimai juos gaudyti ir net valgyti. Norvegai jau gali pasidalyti keliais receptais“, – L.T. sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė.

Išstūmė garnius

Šalia Juodkrantės įsikūrusi viena didžiausių Europoje kormoranų kolonija aplinkosaugininkams kelia nerimą.

„Jie suėda lygiai tiek pat žuvies, kiek per metus sugauna visi Neringos žvejai. Nors šie paukščiai yra saugomi, tačiau jų populiaciją jau reikia reguliuoti“, – pasakojo A.Stancikienė.

Kormoranai įsikūrė sengirėje ir grėsmingai artėja prie Juodkrantės. Jie naikina pačius vertingiausius medžius. Nuo paukščių išmatų medžiai palaipsniui miršta ir po kelerių metų iš jų belieka tik stagarai.

Per keliolika metų jie po truputį baigia išstumti net čia buvusią gausią garnių koloniją.

Gaudys kilpomis

„Tokių kolonijų dydį ar vienaip, ar kitaip paprastai reguliuoja. Šaudyti juos vargu ar bus leista, todėl galvojame apie senuosius paukščių gaudymo būdus – kaip kad anksčiau gaudydavo varnas – statydavo kilpas ar tinklus“, – sakė KNNP vadovė.

A.Stancikienės teigimu, kol kas yra tik teorinis šios problemos sprendimas. „Teks kreiptis į Aplinkos ministeriją ir siūlyti šiuos variantus. Tačiau mes manome, kad nereikia bijoti pačios idėjos“, – įsitikinusi vadovė.

Ispanijoje vykusiame įvairių šalių susitikime aplinkosaugininkai kaip tik svarstė kormoranų populiacijos reguliavimo klausimus.

„Norvegai pristatė savo projektą. Per metus jie išduoda leidimus kol kas tikrai nedideliems skaičiams – per metus leidžiama pagauti šimtą ar šiek tiek daugiau paukščių“, – sakė A.Stancikienė.


~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
p.s. "gero" apetito
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 22, 2006 2:32 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vakarų ekspresas, 2006 m. balandžio 22 d.

Neringos kormoranus - ant pietų stalo


Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovybė ir toliau stebina originaliu požiūriu į kormoranus. Siekiant sureguliuoti šių paukščių populiaciją ketinama juos ne tik baidyti spalvotais balionėliais, bet ir siūlyti valgyti poilsiautojams.

Tokia idėja nusižiūrėta iš Norvegijos - esą ten itin pikantiškai pagamintas patiekalas iš kormorano mėsos kainuoja net iki 100 eurų (apie 345 litų).

Apie tokią idėją išgirdę vieno Nidoje esančio restorano savininkai net nusipurtė teigdami, kad pušis naikinančia rūgštimi besituštinančių paukščių mėsa greičiausiai būtų bjauresnė net už šeško.

Marinuoja vyne

Kormoranų populiacijos reguliavimas yra ir galvos skausmas, ir proga pasitelkti lakią fantaziją.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aurelija Stancikienė visai rimtai susidomėjo norvegų patirtimi, kai kormoranai yra gaudomi ir iš jų gaminami įvairūs patiekalai.

"Visa tai - tik teoriniai pamąstymai, "žalia" idėja. Mūsų kolegos vienoje konferencijoje apie kormoranų populiacijų reguliavimą Ispanijoje išgirdo, kad norvegai juos šaudo ir naudoja maistui. Mes net gavome receptų", - "Vakarų ekspresui" pasakojo A. Stancikienė.

Būdai pagaminti kormoraną - itin pikantiški. Pagal vieną receptą, kormoranas yra tris-keturias dienas marinuojamas baltame vyne, o vėliau kepamas.

Pagal kitą - škotišką - receptą, paukščio mėsą reikia troškinti su maltomis kadagių uogomis, rūkytu kumpiu, škotišku viskiu, ištepti žąsų taukais bei aplipinti apvirtais miežiais.

"Manau, nacionaliniam parkui būtų puiki reklama tokie patiekalai. Reikėtų sudaryti sutartį su kokia kavine ar restoranu. Tik kad patiekalai bent jau Norvegijoje brangiai kainuoja - nuo 50 iki 100 eurų. Jie skirti tikriems gurmanams. Mes kormoranus gaudytume kilpomis arba tinklais, nes nacionaliniame parke paukščius šaudyti draudžiama", - sakė A. Stancikienė, kuri pridūrė, kad nereikia bodėtis jokiomis idėjomis.

Bjauriau nebūna

Norint kormoranų populiacijas reguliuoti juos gaudant ir naudojant maistui, reikėtų gauti ir Aplinkos ministerijos sutikimą.

Gauti tokį leidimą - vieni juokai. Bent jau taip sakė minėtos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

"Jei kai kur kormoranus net šaudyti leidžiama, tai gaudyti maistui - taip pat. Populiacijos reguliavimui įmanomi visi būdai. Tačiau kormorano mėsos skonis yra bjauresnis už bjauriausią. Patikėkit, esu ne vieną Lietuvos paukštį valgęs, bet šitas..." - "Vakarų ekspresui" pasakojo L. Budrys, svarstęs, kaip galima būtų pavadinti žmones, valgančius kormoranus - "kormoėdžiais" ar "kormoranoėdžiais"...

Geriau varniena

Ne itin sužavėta A. Stancikienės idėja buvo ir Nidoje veikiančio restorano "Seklyčia" direktorė Irma Baltrušaitienė.

"Mes žiemą buvome susitikę su norvegais žiemą Neringos savivaldybėje, bet jie nė žodžiu neužsiminė apie kormoranų valgymą. Nacionalinio parko direktorė čia iš "Palubinsko žinyno" pasakė. Na, pasižiūrėjo į lubas, ir numetė idėją. Jei paukštis gamina tokią rūgštį, kuri cenzūruota medžius, jo mėsoje taip pat turėtų būti specifinių medžiagų", - svarstė verslininkė.

Ji "Vakarų ekspresui" sakė skaičiusi žinynus, kuriuose ir pilkojo garnio mėsa įvardyta kaip nevalgoma.

"Ką jau kalbėti apie kormoraną. Na, jūs pagalvokite, ar restorane šeško mėsą valgytumėte? Aš irgi ne", - bodėjosi I. Baltrušaitienė.

Verslininkė teigė ne kartą svarsčiusi galimybę pritraukti daugiau klientų patiekiant varnienos patiekalus, bet ir čia esama problemų.

"Žinoma, varniena - senas kuršių patiekalas. Tačiau valgomos tik kuosos ir tik pagautos tuomet, kai praskrenda. Tai būna pirmamečiai jaunikliai, todėl kuosų tiekimas būtų ne pastovus. Tai nepatogu klientams. Neringoje gaudyti nelabai išeitų, nes kuosų čia nedaug, o ir kas tuo užsiimtų..." - kalbėjo verslininkė. Ji priminė, kad koją kištų ir paukščių gripo baimė.

Tuo tarpu dvidešimtojo amžiaus pradžioje kuršiai nekreipė dėmesio nei į paukščių gripą, nei į kitas problemas. Jie gaudydavo kuosas tinklais, kišdavo jas į statines ir jose sūdydavo.

Pagal senąsias tradicijas pavasarį ar rudenį užsūdytą varnieną reikėdavo laikyti net iki vasaros. Tuomet mėsa tapdavo balta, o vokiečiai ją valgydavo kaip vištieną.

Denisas NIKITENKA
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 04 22, 2006 8:16 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Per Jurgines atgavę laisvę suplasnos Lietuvoje peržiemoję gandrai

| 2006 04 22 17:48:28 |

Gyvūnų globėjai sekmadienį paleis į laisvę Lietuvoje peržiemojusius baltuosius gandrus.
Kaip pranešė Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD), praėjusį rudenį ne visi baltieji gandrai išskrido žiemoti į Afriką. Kai kurie jų - patyrę sužeidimus ar kenčiantys dėl ligų - buvo gyventojų sugauti ir pristatyti į LGGD laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių gydymui ir globai.

Gandrai sveiko ir sėkmingai peržiemojo Lietuvos veterinarijos akademijos mokomojo ūkio patalpose Užliedžiuose, Kauno rajone.

Per Jurgines, sekmadienį penki gandrai bus paleisti atgal į laisvę prie Nemuno esančiose pievose žemiau Raudondvario, Kauno rajone. Visus paleidžiamus į laisvę gandrus sužiedavo Lietuvos Paukščių žiedavimo centras.

Tradiciškai per Jurgines prasideda žemdirbystės darbai - išleidžiami į ganyklas gyvuliai, dirbami laukai, o tai palengvina gandrų grobio paieškas. LGGD mano, kad šiais metais, atsižvelgiant į oro sąlygas, Jurginės yra tinkamas metas gandrus paleisti laisvėn.


BNS


Darius N.


Parašytas: Sk. 04 23, 2006 7:46 pm Rašyti temą:
OMPO prezidentas pasiūlė tęsti paukščių žiedavimą Lietuvoje

--------------------------------------------------------------------------------

Vakar, balandžio 20 d., Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir kiti ministerijos atstovai susitiko su OMPO (Oiseax migrateurs du palearctique occidental), tarptautinės organizacijos, kurios veiklos sfera – Vakarų polearktikos migruojantys paukščiai, prezidentu Raymond’u Pouget. Svečias supažindino su šios įtakingos organizacijos, turinčios didelį autoritetą ir tarp gamtosaugininkų, ir tarp Vakarų Europos medžiotojų, veikla.

Per susitikimą taip pat buvo aptartas Vilniuje balandžio 18-19 d. vykęs seminaras „Paukščių gripas ir migruojantys paukščiai“. Ministerijos atstovai ir OMPO prezidentas bei šios organizacijos specialistas Aleksandras Čaikovskis pasidalijo nuomonėmis apie dabar pasaulyje itin opią problemą – paukščių gripo plitimo per migruojančius paukščius galimybes. Pasak Raymond’o Pouget, pastaruoju metu visuose žemynuose atlikti tyrimai rodo, kad į Europos šiaurę migruojantys paukščiai gripo viruso praktiškai neperneša, todėl pasiūlė Lietuvoje tęsti paukščių žiedavimą, kurį dėl galimo epidemijos pavojaus buvo nutarta pristabdyti iki birželio 1 dienos.

OMPO prezidentas pažadėjo, kad ši organizacija ir toliau rems mūsų Ekologijos instituto vykdomus projektus, suteiks paramą Ventės rago ornitologinei stočiai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60

2006-04-21

? www.am.lt


Orchus


Parašytas: Pir. 04 24, 2006 11:00 am Rašyti temą:
Paukščių gripas lenkia Lietuvą, tačiau grėsmė išlieka

BNS ir lrytas.lt inf.
2006-04-24 12:11

Nors paukščių gripas lenkia Lietuvą, tačiau šio pavojingo užkrato grėsmė išlieka.

Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Petro Mačiulskio, būtų neatsargu sakyti, kad Lietuva išvengė paukščių gripo, nes šios pavojingos ligos protrūkių vis dar yra Vakarų Europoje.

„Jeigu mes neturime paukščių gripo atvejų, tai mes dar negalime užtikrinti, kad parskridę paukščiai nėra užsikrėtę šiuo virusu. Dalis paukščių liks Lietuvoje, perės, atsives jauniklius ir, aišku, jeigu yra užsikrėtusių paukščių, tai užkrės ir savo jauniklius. Vėl populiacija išaugs ir ta paukščių gripo grėsmė vienaip ar kitaip vis tiek išlieka“, - BNS kalbėjo jis.

Anot P.Mačiulskio, aiškesnė situacija bus po gegužės 1 dienos, kai jau visi paukščiai bus parskridę, užsiėmę tam tikras teritorijas, o kiti, toliau migruojantys paukščiai jau bus išskridę iš Lietuvos.

„Kol Europoje, šalia mūsų, registruojami paukščių gripo atvejai, tai visiškai atsipūsti tikrai negalima“, - sakė jis.

Lietuvos veterinarai anksčiau buvo prognozavę, kad paukščių gripui palietus ir Lenkiją, šis pavojingas užkratas į Lietuvą atslinks per dešimt dienų. Lenkijoje (Torūnės mieste) pirmasis paukščių gripo atvejis buvo užfiksuotas kovo 5 dieną.

Baiminantis pavojingo užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke, Aplinkos ministerija - iki birželio 1 dienos uždraudė žieduoti paukščius.

Paukščių gripo virusas nustatytas daugelyje Europos valstybių.

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pačios agresyviausios paukščių gripo formos H5N1 pasaulyje jau mirė maždaug 100 žmonių.


Orchus


Parašytas: Antr. 04 25, 2006 7:06 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-04-25

Ornitologai vėl ženklina paukščius

Migruojantiems sparnuočiams į Lietuvą kol kas neatnešus paukščių gripo, pamažu atsisakoma anksčiau priimtų saugumo priemonių.

Ventės rage (Šilutės r.), pamaryje, vėl plevėsuoja paukščių tinklai - ornitologams leista gaudyti grįžtančius iš žiemaviečių sparnuočius ir ženklinti juos žiedais.

Pabūgusi paukščių gripo Aplinkos ministerija buvo uždraudusi tai daryti iki birželio 1-osios, tačiau vakar savo draudimą atšaukė. "Baimės akys didelės, - juokavo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mums patarė būti atsargiems. Ačiū Dievui, gripo paukščiai kol kas neparnešė".

Atšaukti draudimą ženklinti paukščius gamtosaugininkams patarė praėjusią savaitę Vilniuje viešėję Vakarų Palearktikos migruojančių paukščių organizacijos (OMPO) prezidentas Raymondas Pougetas bei šios tarptautinės organizacijos specialistas Aleksandras Čaikovskis. Pasak Pougeto, pastaruoju metu visuose žemynuose atlikti tyrimai rodo, kad į Europos šiaurę migruojantys paukščiai gripo viruso neperneša. - Feliksas ŽEMULIS.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 04 25, 2006 7:23 am Rašyti temą:
Veterinarijos tarnyba tuština kaimo gyventojų kišenes

Orestas Lidžius
Valstiečių laikraščio žurnalistas

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmė bausti gyventojus, kurie nepaiso draudimo laukinių paukščių migracijos metu leisti naminius paukščius į lauką. Vien tik Šilutės rajone per visą mėnesį surašyta daugiau kaip 70 administracinės teisės pažeidimo protokolų. Iki šv. Velykų draudimo nepaisantys gyventojai buvo tik įspėjami, o praėjusią savaitę jau skirtos ir pirmosios piniginės baudos.

Skundžia kaimynus

VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko įsakymu Lietuvoje laukinių paukščių migracijos metu - nuo vasario 20 iki gegužės 20 dienos - visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose, kad neužsikrėstų po visą pasaulį plintančiu mirtinu paukščių gripu. Už šio reikalavimo nepaisymą gyventojams gali būti skirta iki 1000 litų bauda.
Miestų ir rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms pavesta kontroliuoti, kaip vykdomas K.Lukausko įsakymas. Tačiau VMVT teritorinių padalinių inspektoriams patiems nereikia ieškoti pažeidėjų, nes gyventojai praneša apie pastebėtus lauke laikomus naminius paukščius.
Pasak Šilutės rajono VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Vytauto Jasaičio, jis per nepilną mėnesį sulaukė per 70 tokių skundų.
Nuo trečiadienio, balandžio 19 d., V.Jasaitis draudimo neišleisti naminių paukščių į lauką nepaisantiems Šilutės rajono gyventojams skiria pinigines baudas. Šilutės miesto gyventoja Ona Šerpytienė ir Danutė Norkienė iš Traksėdžių kaimo (Saugų sen.) pirmos Šilutės rajone sumokėjo VMVT inspektoriui po 30 litų baudą. O kitą dieną nubaustųjų sąraše atsirado naujų pavardžių, - V.Jasaitis vyko į Laučių kaimą (Šilutės sen.) tikrinti gyventojų skundų, kad kaimynai kieme laiko naminius paukščius.

Paukščių gripo nebijo

Aną trečiadienį Šilutės rajono VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius V.Jasaitis pakvietė "Valstiečių laikraščio" korespondentą vykti kartu pas O.Šerpytienę ir D.Norkienę. Abi moterys tvirtino, kad ką tik išleido naminius paukščius pasikapstyti po kiemą. Tačiau neįtikino V.Jasaičio, kuris ne tik iš gyventojų skundų žinojo, bet ir pats prieš tai matė tų šeimininkių paukščius lauke.
D.Norkienė neilgai ginčijosi ir parašė paaiškinimą, kodėl paukščius laiko kieme. Moteris apsidžiaugė radusi namuose 30 litų baudai sumokėti, mat priešingu atveju jai būtų tekę vykti į teismą, kuris, ko gero, būtų skyręs kur kas didesnę nuobaudą.
O.Šerpytienė piktinosi draudimu išleisti naminius paukščius į lauką. Pasak jos, laikomos uždaroje patalpoje vištos nenori dėti kiaušinių ir sulesa daugiau grūdų. Todėl jos šeima patirianti didelių nuostolių. Moteris buvo girdėjusi per televiziją, kad gripu sergantys paukščiai nemigruoja, ir nėra jokios grėsmės, kad po kiemą besikapstantys naminiai sparnuočiai pasigaus mirtiną virusą.
Taip galvoja ir Birutė Šermokaitė iš Traksėdžių kaimo, kurią užkalbinome grįždami iš D.Norkienės sodybos. Pastaroji sakė, kad labiau už paukščių gripą bijo gauti baudą, kuria grasina VMVT. Todėl savo vištų pulkelį laiko tvarte kartu su gyvuliais, nors dėl to patiria nuostolių.

Nekelia pavojaus

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys vienas pirmųjų šalyje viešai prakalbo, kad nereikėtų bijoti per Lietuvą į vasaros perimvietes keliaujančių laukinių paukščių. Pasak jo, paukščių gripu sergantys sparnuočiai nemigruoja. Todėl nėra jokios grėsmės, kad laukiniai paukščiai atneš į Lietuvą mirtiną virusą.
- Visose šalyse, kur užfiksuoti paukščių gripo protrūkiai, ši liga išplito ne paukščių migracijos metu. Todėl baimei, kad gripą platina migruojantys paukščiai, nėra jokio pagrindo, - "Valstiečių laikraščiui" telefonu aiškino ornitologas iš Ventės kyšulio. V.Jusio nuomone, paukščių gripas plinta kitokiais keliais. Jis neatmeta galimybės, kad šį mirtiną užkratą gali platinti žmonės, kurie daugiau už paukščius keliauja po pasaulį. Todėl reikėtų ieškoti kitokių būdų, kaip apsisaugoti nuo tos ligos.
Pasak V.Jusio, visais laikais paukščiai sirgo ir gaišo, bet niekas dėl to nekėlė triukšmo.
- Anksčiau ir Kintų paukštyne išgaišdavo tūkstančiai ančių. Bet niekas nekalbėjo apie paukščių gripą, o vadino tą ligą paukščių maru, - sakė V.Jusys. - Paukščiai gaišta ir dabar, bet dažniausiai dėl kitokių priežasčių. Juk paukščiai irgi mirtingi.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 04 25, 2006 9:23 am Rašyti temą:
Orchus rašo:
Paukščių gripas lenkia Lietuvą, tačiau grėsmė išlieka


Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Petro Mačiulskio <...>

Dalis paukščių liks Lietuvoje, perės, atsives jauniklius <...>



Ar pauksciai jauniklius "atsiveda"???
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 04 25, 2006 11:44 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9386241

Lietuvoje ir vėl bus leista žieduoti paukščius

BNS
2006 balandžio mėn. 25 d. 13:17


Atslūgus paukščių gripo pavojui, Lietuvoje ir vėl bus leista žieduoti paukščius. Vasario gale įvestas draudimas bus atšauktas per artimiausias dienas, BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
"Realaus paukščių gripo pavojaus nebėra. Didžiausią grėsmę galėję kelti vandens paukščiai atskrido arba numigravo per Lietuvą", - sakė jis.

Draudimas buvo įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Nors paukščių gripas lenkia Lietuvą, bet specialistai pažymi, kad šio pavojingo užkrato grėsmė vis tiek išlieka, nes šios pavojingos ligos protrūkių vis dar yra Vakarų Europoje.

Paukščių gripo virusas nustatytas daugelyje Europos valstybių.

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pačios agresyviausios paukščių gripo formos H5N1 pasaulyje jau mirė maždaug 100 žmonių.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 04 26, 2006 7:49 am Rašyti temą:
Lietuvos pamaryje paukščių gripo baubas subliūško

Aldona Aleksėjūnienė („Lietuvos ryto“ korespondentė)
Lietuvos rytas, 2006-04-26 00:02

Kuršių marių Kniaupo įlankos nendryne į zigzagines gaudykles vakar ornitologui Vytui Jusiui įkliuvo lakštingala. Pirmoji šiemet, pati tikriausia artėjančios šilumos pranašė. Netrukus sprogs pumpurai, ir romantikus užburs lakštingalų trelės.

„Bet tinklines gaudykles tiktai nendryne, toliau nuo smalsuolių akių, pastačiau, kadangi oficialaus leidimo žieduoti paukščius Ventės rago stotis dar neturi“, – kalbėjo 25 metų profesinį stažą turintis V.Jusys.

Tinklai aplink Ventės rago ornitologinę stotį vakar dar nebuvo iškelti, nors žieduoti paukščius darbuotojai jau pasiruošė.

Aplinkos ministerija pranešė reaguosianti į tarptautinės organizacijos „Vakarų polearktikos migruojantys paukščiai“ prezidento Raymondo Pouget raginimą atšaukti draudimą žieduoti paukščius. Bet rašto neatsiuntė.

„Į Europos šiaurę migruojantys paukščiai gripo viruso pamariui tikrai neatnešė ir vargu ar atneš“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis.

Šimtams tūkstančių vandens paukščių balandžio pradžioje nusileidus ant 20 tūkstančių hektarų potvynio užlietų plotų, kaukėmis užsidengę veidą veterinarai skubėjo tikrinti kiekvieno signalo apie nugaišusius sparnuočius.

Jie surinko ir išsiuntė į nacionalinę laboratoriją 16 negyvų paukščių – 4 antis, 5 žąsis, vieną gulbę ir keletą kitų smulkių sparnuočių.

Tyrimais nė vienoje gaišenoje gripo viruso neaptikta.

Tačiau ornitologai veterinarų išpūstą paukščių gripo burbulą iš anksto taip ir vertino – kaip bliuškį. Ir dar žiemą perspėjo žmones nepasiduoti panikai ir nedraskyti gandrų lizdų prie namų.

Tiktai viena moteris Pagėgiuose nupjovė medį savo sklype, nes gandralizdis buvo virš lysvės. Bet jį iškėlė tolėliau, ir gandrai ten jau peri.

Ventės ragą neseniai pasiekė namo sugrįžęs ornitologo V.Jusio prieš metus nuo mirties išgelbėtas gandras Grandas, iškylautojų numylėtinis.

2004-ųjų rudenį jauniklis nesugebėjo su savo šeima pasitraukti į pietus, buvo per silpnas ir ornitologas jį per žiemą popino garde.

Vėlų rudenį jis išskrido į šiltuosius kraštus, o dabar grįžo.

Vaikšto ant molo tarp suaugusių bei vaikų ir taikosi iš rankų pačiupti sumuštinį.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 04 26, 2006 10:38 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006.04.26, Nr. 94 (17858)

Sparnuotas klajūnas rengiasi kelionei lėktuvu


Virginija SKUČAITĖ


Į Lietuvą atklydusį ir nuo šalčio bei bado išgelbėtą rožinį pelikaną ketinama nuskraidinti pas gentainius į Graikiją

Rožinis pelikanas, atklydęs į Alytaus rajono Čižiūnų kaimą, Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) iniciatyva buvo apgyvendintas Lietuvos veterinarijos akademijoje. Čia jis pateko iš Alytaus veterinarijos tarnybos, kuri nustatė, kad šis itin retai į Lietuvą užklystantis paukštis neserga paukščių gripu, yra sveikas, bet išbadėjęs.

“Nors atsirado norinčiųjų priglausti sparnuotą paklydėlį, tačiau, mūsų nuomone, šis paukštis neturėtų būti įkalintas kokioje nors sodyboje ar Zoologijos sode vien todėl, kad per savo jaunumą paklydo”, - sakė LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

Sustiprėjusį paukštį ketinama nuskraidinti lėktuvu į tą vietą, kur būriuojasi jo gentainiai. LGGD nuomone, sparnuotam klajūnui tiktų Pietų Europos šalys. Pavyzdžiui, Graikija, kur žiemoja tokių pelikanų kolonija. Be to, šios šalies gyvūnų globėjai pasirengę sutikti sparnuotą svečią ir paleisti jį į laisvę gentainių susibūrimo vietoje.

Šiomis dienomis B.Noreikis, jau gavęs visų reikiamų Lietuvos institucijų leidimus pelikaną išgabenti, kreipsis į Graikijos ambasadą, kad ši padėtų sutvarkyti būtinus formalumus. LGGD vadovas tikisi, kad atsiras kokia nors avialinijų kompanija, kuri nuskraidins pelikaniuką į Graikiją nemokamai.

Rausvasis pelikaniukas jau pamiršo šaltį ir badą - kasdien sukerta apie kilogramą įvairios gyvos žuvies.
_________________



Vytautas JUSYS



Parašytas: Tr. 04 26, 2006 10:43 am Rašyti temą:
Kitą kartą žinosim ką daryti kai pagausim kokį neįprastą Lietuvoje (kaip kalninį erškėtžirblį, Raudonakę devynbalsę ir t.t) paukštį - reiks paprašyti, kad jį deportuotų iš šalies. Tuo labiau kad yra kas užsiima tuo nereikalingu darbu.



Orchus


Parašytas: Tr. 04 26, 2006 11:34 am Rašyti temą:
Viešnagė paukščių karalijoje


Kiekvieną pavasarį Ventės ragas suklega nuo daugybės įvairiausių paukščių balsų. Įveikę tūkstančius kilometrų, jie čia trumpam nusileidžia pailsėti, kad vėl galėtų tęsti savo nepabaigiamą kelionę.

Pažiūrėti šio nuostabaus reginio, kasmet į pamaryje įsikūrusią ornitologinę stotį, atvyksta daugybė žmonių. Net ir šiemet, nuolat kalbant apie gresiantį paukščių gripą, paukščių mylėtojų tai negąsdina, o ornitologai teigia, kad baimė yra nepagrįsta.

Atvykusieji pirmą kartą į pamarį būna sužavėti šio krašto savitumo. Tad kokią istoriją mena Ventės ragas?

1366 m. ordino dokumentuose minima, kad priešais Ventės pilį ir Kuršių neriją yra gyvenvietė. Tai būta Vorusnės - seniausios Nemuno deltos gyvenvietės, įsikūrusios Vorusnės upės dešiniajame krante. Pagal legendą, kryžiuočių 1360 m. Ventės rage pastatytą Vindenburgo pilį vėliau nugriovė marios, o žvejų kaimelis Ventė dėl nuolat pučiančių smarkių vėjų, drėgmės pertekliaus taip ir netapo miestu. 1705 m. audra sugriovė Ventės bažnyčią. Vėliau ji pastatyta Kintuose, kurie tapo parapijos centru.

Didžiausia Ventės rago įžymybė - 1863 m. statytas Ventės rago švyturys ir 1929 m. įkurta ornitologijos stotis. Ji viena iš seniausių Europoje, kurioje žieduojami ir stebimi praskrendantys paukščiai. Į švyturį galima užlipti suktais metaliniais laiptais ir, išėjus į apžvalgos aikštelę, pasidairyti po marias ir Neringą.

Nemuno delta yra viena iš svarbiausių vandens paukščių susitelkimo vietų visame Baltijos jūros regione. Rytų Atlanto paukščių kelias driekiasi Kuršių marių pakrantėmis ir daugelio rūšių paukščiai šiame regione apsistoja ir maitinasi pavasarinių ir rudeninių migracijų metu.

Ilgametis Ventės rago ornitologinės stoties direktorius Leonas Jezerskas paklaustas, kodėl būtent šioje vietoje buvo įkurta ornitologinė stotis, - juokaudamas sako, jog patys paukščiai taip nusprendė. Vėliau rimtai paaiškina: "Šioje vietoje eina didysis paukščių
migracijos takas."

Ventės Rago stotis ėmė kurtis 1954 m., darbams vadovavo L.Jezerskas. Pasak Ventės rago ornitologijos stoties direktoriaus, prof. Tado Ivanausko premijos laureato L.Jezersko, nė vienam paukščiui negresia mirtis stoties gaudyklose - čia stovi pažangiausia Europoje paukščių gaudyklų įranga.


ISSN 1822-2749. 15min, numeris 160. www.15min.lt
2006 m. balandžio 26 d., trečiadienis
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 04 27, 2006 6:52 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9400757


Panevėžietis gulbę nušovė pagrobtu vinčesteriu

Dalia Meškonytė, "Sekundė"
2006 balandžio mėn. 27 d. 00:10



Apšvarinęs Žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininko butą ir medžiokliniais šautuvais apsiginklavęs panevėžietis savo trofėjumi netruko pasinaudoti. Dėl drąsos išgėręs alkoholio, vaikinas antradienio vakarą Panevėžio rajone medžiokliniu šautuvu ėmė pyškinti į tvenkinyje plaukiojančią gulbę.
Tik su nušautu paukščiu nuo tvenkinio jaunam panevėžiečiui pasprukti nepavyko. „Medžiotojas“ pakliuvo pareigūnams į rankas ir buvo dviem paroms uždarytas į areštinę.

Vėlyvą antradienio vakarą Tiltagaliuose nuaidėjo keletas šūvių. Atvykę prie netoli kaimo esančio tvenkinio, aplinkinių vadinamo „smėlynka“, du jaunuoliai pastebėjo gerokai apgirtusį nevietinį su šautuvu.

Vaikinuko elgesys pasirodė įtartinas. Jis nusimovė batus, kelnes ir, įbridęs vandenin, į krantą ištraukė plūduriavusią gulbę.

Pamėginę sudrausminti nepažįstamąjį, tiltagaliečiai sulaukė keiksmažodžių pliūpsnio. Apie „medžiotoją“ jie pranešė policijos pareigūnams.

Kol atvyko policininkai, šaulį vaikinai saugojo. Kai mėginantis sprukti sulaikytasis mesdavosi į vieną pusę, jam iš priekio privažiuodavo automobilis, metusis į kitą pusę, vėl kelią pastodavo mašina.

Atvykus policijos pareigūnams panevėžietis Nemuno gatvės gyventojas Marius J. buvo sulaikytas. Jis nuvežtas į rajono Policijos komisariatą. Mariui J. nustatytas 1,86 promilės girtumas.

Pareigūnams ėmus domėtis, iš kur 21-erių metų vaikinas gavo medžioklinį šautuvą „Winchester“, paaiškėjo, kad jis pavogtas iš Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininko Vytauto Narbuto namų.

Apsiginklavo medžioklės įrankiais

Trečiadienį „Sekundės“ kalbintas V.Narbutas pasakojo keletą dienų praleidęs sodyboje ir pirmadienį grįžęs į namus mieste rado juos apiplėštus. Į pirmame aukšte esantį butą vagys pateko sulaužę balkono rėmą.

Iš įstiklinto balkono įsibrovėliai pro langą pateko į vidų. Sugadinę signalizaciją, įsilaužėliai ėmėsi darbo.

Išvertė visus namus: ištraukė stalčius, iškraustė spintas. „Nežinau, ką jie tikėjosi rasti: pinigų, aukso?“ – kalbėjo nuo vagių nukentėjęs vyras.

Namuose suradę atsarginį raktą, vagys pateko į seifą. Iš jo ilgapirščiai pasiėmė penkis medžioklinius šautuvus.

„Toz 1701“, LOS 4 ir „Winschester 1300“ priklauso V.Narbutui, kiti du – „Winschester 1300 Rangers“ ir „Bars“ – jo sūnui Sauliui. Vagys taip pat pasigrobė nenustatytą kiekį šovinių, šešetą medžioklinių peilių, žiūronus.

Padarytą žalą šeimininkas įvertino 5 tūkstančiais 700 litų. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai mėgina nustatyti, kada ir kiek asmenų įsibrovė į draugijos pirmininko namus.

Teks atlyginti žalą gamtai

Mariui J. gresia baudžiamoji atsakomybė už šautuvo vagystę ir neteisėtą šaunamojo ginklo vartojimą. Vagystės aplinkybes narplioja 2-asis policijos komisariatas, o dėl neteisėto medžioklinio šautuvo laikymo ir šūvių panevėžiečiui teks aiškintis rajono Policijos komisariato (RPK) pareigūnams.

Dėl abiejų nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminiai tyrimai bus baigti baudžiamosiomis bylomis. RPK Kriminalinės policijos viršininkas Stasys Petraitis negalėjo pasakyti, ar abu tyrimai bus sujungti į vieną. „Tai bus matyti vėliau“, – aiškino pareigūnas.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros inspektoriai surašė vaikinui administracinės teisės pažeidimų protokolą už saugomų paukščių medžioklę. Panevėžiečiui gresia piniginė bauda nuo 500 iki tūkstančio litų.

Pasak agentūros vedėjo Antano Gailiušio, Mariui J. teks padengti ir gamtai padarytą žalą. Už nušautą gulbę jam teks sumokėti 519 litų.

Paukštis perduotas veterinarams, kad šie nustatytų jo mirties priežastį. Tačiau jau po pirminės apžiūros aišku, kad gulbė nušauta, nes jos kaklas sužalotas šūvio. Galutinės veterinarų išvados bus pateiktos ketvirtadienį.
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 04 27, 2006 7:02 am Rašyti temą:
Iš pagrobto medžioklinio šautuvo – šūviai į gulbes


Darius Krasauskas
Lietuvos rytas, 2006-04-27

Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas 65 metų Vytautas Narbutas atgaus vieną iš penkių medžioklinių šautuvų, kurie šios savaitės pradžioje buvo pavogti iš jo buto.

Po vagystės praėjus parai Panevėžio rajone buvo sulaikytas neblaivus anksčiau du kartus teistas 22 metų panevėžietis Marius J., turėjęs svetimą ginklą.

Su šautuvu „Winchester“ rankoje panevėžietis buvo pastebėtas antradienio pavakare prie Tiltagalių kaime esančio žvyro karjero.

Pusę aštuonių vakaro vienas vietos gyventojas išgirdo tris šūvius ir pamatė prie karjero su ginklu rankoje vaikštantį vyrą. Netoliese vandenyje plūduriavo nušauta gulbė.

Dar viena gulbė išvengė žiauraus likimo. Išbaidyta šūvių ji spėjo nuskristi.

Tada iki pusės nusirengęs nepažįstamasis įbrido į vandenį ir ištraukė nušautą paukštį.

Visa tai matė paslapčia prie karjero privažiavęs vaikinas.

Apie šaulį buvo pranešta policijos budėtojams.

Matyt, supratęs, kad savo elgesiu sukėlė susidomėjimą, nepažįstamasis bandė sprukti. Tačiau vaikinas, prie kurio prisidėjo dar vienas žmogus, jo nepaleido iš akių.

Su ginklu rankoje nepažįstamasis dar bandė slėptis kitoje karjero pusėje, bet nesėkmingai. Pamatęs, kad nepaspruks, jis įmetė šautuvą į vandenį.

Atvykę pareigūnai sulaikė Marių J. ir iš vandens išgriebė ginklą.

Tuomet ir paaiškėjo, kad šautuvas vogtas.

Marius J. buvo neblaivus – 1,86 promilės alkoholio.

Panevėžietis sulaikytas dviem paroms.

Panevėžio rajono policininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo, tuo tarpu jų kolegos iš miesto policijos toliau tiria vagystės iš V.Narbuto buto aplinkybes.

Vagystė iš šio medžiotojo buto buvo pastebėta pirmadienį.

Į pirmame aukšte esantį butą buvo patekta sulaužius balkono durų rėmą. Vagišių nesustabdė ir tai, kad bute įrengta vietinė apsaugos signalizacija. Įsibrovę į vidų jie greitai išdraskė jos pultelį.

Atrakinę seifą rastu atsarginiu raktu nusikaltėliai pavogė medžioklinius šautuvus – TOZ 1701, LOS4 ir „Winchester 1300“.

Taip pat dingo panevėžiečio sūnui 38 metų Sauliui Narbutui priklausantys medžiokliniai šautuvai – „Winchester 1300 Ranger“ bei „Bars“.

Vagys išsinešė ir šovinių bei šešis medžioklinius peilius.

Nukentėjusysis nuostolį įvertino 5700 litų.
_________________



Myletojas


Parašytas: Kv. 04 27, 2006 7:49 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
Kitą kartą žinosim ką daryti kai pagausim kokį neįprastą Lietuvoje (kaip kalninį erškėtžirblį, Raudonakę devynbalsę ir t.t) paukštį - reiks paprašyti, kad jį deportuotų iš šalies. Tuo labiau kad yra kas užsiima tuo nereikalingu darbu.


Puikus komentaras


Orchus


Parašytas: Pen. 04 28, 2006 7:19 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9408322

Panevėžio valdininkus sukiršino varnos

Angelė Valentinavičienė, "Sekundė"
2006 balandžio mėn. 28 d. 00:01


Kol Panevėžio valdininkai nesutaria tarpusavyje, panevėžiečiams ant galvų dergia varnos. Miestiečiai, besikreipiantys į Savivaldybę dėl varnų keliamo triukšmo ir teršiamos aplinkos, nesulaukia jokios pagalbos: jie siuntinėjami iš vieno skyriaus į kitą, tačiau reikalas iš vietos nejuda.
Žmonės siuntinėjami

Pernai už šaudymo į varnas organizavimą nemalonumų sulaukęs Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas šiais metais nusprendė nebesiimti jokių veiksmų, kad iš Panevėžio išbaidytų šiuos paukščius. Valdininkas tvirtina kreipęsis į Architektūros ir urbanistikos skyrių dėl leidimo medžiams genėti, tačiau pritarimo negavęs, prašęs rekomendacijų iš Ekologijos skyriaus, kaip būtų geriausia spręsti šį reikalą, bet patarimų nesulaukęs.

Todėl pats neišmanydamas, kaip padėti besiskundžiantiems gyventojams, besipiktinančiuosius varnų lizdais ir apdergtais šaligatviais sako dabar siunčiąs į Ekologijos skyrių. Tačiau iš jo žmonės vėl siunčiami atgal.

Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė tikina, kad minėtas klausimas Savivaldybėje yra perduotas Miesto ūkio skyriaus žinion, ir nesupranta, kodėl V.Trofimovas lyg tyčia liepia žmones eiti į jos vadovaujamą skyrių.

Proga pražiopsota

„Didesnės biurokratės už Z.Tverkutę nesu sutikęs“, – teigia inžinierius. Jis piktinasi, kad ekologė, užuot davusi prašytas rekomendacijas, atsiuntė tik sausą biurokratinį nieko vertą atsakymą:

„Vadovaujantis 2002 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.513 patvirtintos „Medžiojamųjų gyvūnų gausos regulaivimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos“ 5 punktu, dėl varninių paukščių gausos reguliavimo būdų, įrankių, priemonių bei jų taikymo laiko tinkamumo konkrečiu atveju sprendžia Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas“.

Jokio konkretaus pasiūlymo iš Z.Tverkutės V.Trofimovas sako neišgirdęs.

Anot Ekologijos skyriaus vedėjos, Europos Sąjunga yra priėmusi daugybę konvencijų, draudžiančių draskyti paukščių lizdus, šaudyti į juos, lieti vandens čiukšlėmis ar panašiai. Paukščius galima gąsdinti ir neleisti jiems ilgam apsistoti medžiuose tik tol, kol jie dar nėra susisukę lizdų.

Šį momentą, anot valdininkės, Miesto ūkio skyrius jau pražiopsojo. Nors įstodama į ES, Z.Tverkutės tvirtinimu, Lietuva yra pasižadėjusi laikytis visų aplinkosauginių teisės aktų bent 80 procentų, iš tikrųjų dauguma šalies savivaldybių ignoruoja tai ir kovoja su triukšmaujančiomis ir netvarką darančiomis varnomis įprastomis priemonėmis.

Siūlo kviesti varnų valgytojus

Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas miestas turi turėti savo gyvą veidą, o kaip sumažinti tos gyvybės daromus nepatogumus – ūkinė problema. Tiems, kurie bijo, kad paukščiai jų neapdergtų, valdininkė siūlo tiesiog nestovėti po ta šaka, ant kurios susuktas lizdas arba susirasti saugią užuovėją.

Bendradarbiauti su Miesto ūkio skyriumi šiuo klausimu Z.Tverkutė, atrodo, neketina.

Pastarasis pasiūlymas skirtas ir ties Ramygalos gatvės 59-uoju namu įkurtos miesto autobusų stotelės keleiviams. Jiems siūloma autobuso laukti po stogu.

Dažnai šioje stotelėje apsilankantis panevėžietis Petras Jasiūnas tiesiog niršta ant miesto valdininkų, nekreipiančių dėmesio į varnų žmonėms daromus nepatogumus. Anot vyriškio, jis ne kartą kreipęsis į Miesto ūkio skyrių ir vis girdėjęs atsakymą, kad nėra lėšų lizdams išardyti.

Bendravęs ir su ekologijos specialistais, tačiau nieko nepešęs. Prieš 10 metų žmogus prisimena pats įlipęs į vieną iš šių medžių, išardęs porą lizdų, todėl iki šio pavasario buvę ramu. Kai netoliese augantys medžiai buvo apgenėti, varnos iš jų persikraustė šalia stotelės.

„Pažiūrėkite, kas čia darosi: nuolat tie paukščiai prilaužo šakų, šaligatvis ir stotelę gaubiantis stogas tiesiog nukakoti. Man pačiam kartą kepurę, kitą kartą gerą puspaltį bestovint apdirbo. Siūliausi šaudyti į varnas: sako, negalima, būsiu nubaustas. Pikta, kad mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus Savivaldybė leidžia kam tik nori, tik mūsų pačių patogumui jų neturi“, – sako P.Jasiūnas.

Keleivė Meilė Tamoliūnienė pasiūlė, jos manymu, geriausią išeitį – pasikviesti varnų valgytojus: ir panevėžiečiams būtų gerai, ir gurmanai skanių patiekalų turėtų.

Valdininkai užsispyrę

Kad nėra lėšų susidoroti su varnomis, V.Trofimovas kategoriškai paneigė. Jis pripažįsta, kad šiuo metu gaunama daug gyventojų skundų dėl varninių paukščių keliamo triukšmo ir kitų nepatogumų.

Paukščiais skundžiasi miesto parko, senųjų kapinių lankytojai, jų prieigose esančių gyvenamųjų namų gyventojai.

Nors, V.Trofimovui paklausus, kokių galima imtis teisėtų varnų išgyvendinimo priemonių, Z.Tverkutė nurodė kreiptis į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, Miesto ūkio skyriaus specialistas mano, kad į jį turėtų kreiptis būtent Ekologijos skyrius, nes Miesto ūkio skyrius vykdo tik ūkiškas funkcijas.

Aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas linkęs labiau pritarti Ekologijos skyriaus vedėjos pozicijai, kad nepatogumais dėl varnų turėtų rūpintis ūkio specialistai. Paklaustas, kaip geriausiai būtų galima išspręsti triukšmingų paukščių išbaidymo klausimą, V.Jakštas buvo kategoriškas: šaudyti. Išgirdęs, kad toks veiksmas dabar neleistinas, departamento vadovas kitų būdų, nepasitaręs su inspektoriais, negalėjo pasiūlyti.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 04 28, 2006 7:20 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9408465

Prieš kormoranus - balionais


Asta Aleksėjūnaitė, L.T.
2006 balandžio mėn. 28 d. 00:01


Aplinkos apsaugos specialistai Juodkrantės sengirėje didžiuosius kormoranus stengiasi išbaidyti netradiciniu būdu - balionais. „Išrenkame tokią vietą, kad iškilęs balionas būtų matomas iš visų pusių. Svarbu, kad nebūtų vėjo. Pririšame jį ir laukiame. Iš lizdų pakilę paukščiai suka ratu ir keliolika minučių nedrįsta nutūpti. Per tą laiką palikti kiaušiniai spėja atšalti ir gemalas žūsta“, – L.T. pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius.
Pirmą kartą taip gamtosaugininkai ėmėsi reguliuoti bebaigiančią Juodkrantės sengirę nusiaubti didžiulę kormoranų koloniją.

Trys surišti balionai pakilti į medžių viršūnes gali, kai nėra vėjo ir oro temperatūra ne mažesnė nei dešimt laipsnių šilumos. Antraip balionai subliūkšta.

Išmatos degina

Šalia Juodkrantės įsikūrusi šių paukščių perimvietė per penkiolika metų nuniokojo jau dešimties hektarų plotą. Paukščių išmatos cenzūruota ne tik medį, kuriame paukščiai susisuka lizdą, bet ir po juo esančią žemę.

Po kelerių metų rūgštis nuėda lapus, žievę, nudžiūva šaknys ir medis miršta, o galiausiai nuvirsta.

„Šioje perimvietėje susukta apie trys tūkstančiai lizdų. Juose gyvena po du suaugusius kormoranus ir vidutiniškai išperimi trys jaunikliai. Tačiau kormoranai pradeda veistis tik po ketverių metų, todėl dabar pilnos marios vienišių kormoranų“, – pasakojo biologas.

Išgaudo žuvis

Neringos žvejai šiuos paukščius vadina didžiausiais kenkėjais, nes jie ne tik suėda tiek žuvies, kiek pagauna visi Neringos žvejai, bet ir išdrasko tinklus.

„Yra trys kol kas pas mus naudojami šių paukščių populiaciją ribojantys būdai – balionai, baidyklės, keliamos į medžius, bei elementarus pliaukšėjimas rankomis. Bent trumpam jiems palikus lizdus, mums naudingą darbą atlieka varnos ir krankliai. Jie išvagia kiaušinius. Šaudyti kormoranų čia neleidžiama, todėl baidome kaip galime“, – sakė KNNP vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė.

Į aplinkosaugininkų bandymus išvaikyti paukščius iš lizdų kai kurie jų nė nekreipia dėmesio. Balionui pakibus medyje, vienas iš kormoranų net nebandė trauktis nuo lizdo.

Kol kas apie kormoranų gaudymą tinklais tik kalbama. Parko direkcija ketina siūlyti ministerijai leisti šiuos paukščius gaudyti ir patiekti turistams.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 04 28, 2006 8:06 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. balandžio 28 d.

Kormoranams surengta balionų "šventė" nepavyko


Pakilęs stiprus vėjas vakar ryte sutrukdė Neringos gamtosaugininkams šalia kormoranų perimvietės prikabinėti oro balionų, kurie turėtų baidyti šiuos paukščius ir taip būtų bent kiek reguliuojama jų populiaciją.

Šiaurinėje kormoranų perimvietės dalyje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai teįstengė iškelti du vaikiškus balionėlius.

Užpildyti heliu balionai buvo pririšti apačioje ilga virve prie medžių ir patys iškilo iki jų viršūnių, tačiau stiprus vėjas bloškė balionus ant žemės. Tad likusius aštuonis balionėlius nuspręsta iškelti kai nurims vėjas - vakare arba šįryt.

"Pakaktų, kad balionėliai ore pakabotų kelias valandas. Jų išsigandę kormoranai paliktų savo lizdus, ten likę kiaušiniai atvėstų ir iš jų nebeišsiristų jaunikliai", - pasakojo parko direkcijos vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė.

Saugo senas pušis

Kadangi kormoranų išmatose esančios rūgštys sunaikina medžius, stengiamasi, kad kormoranai nebeplėstų savo perimviečių Juodkrantės sengirės link, mat ten auga ypač vertingos, net 200 metų senumo pušys.

Dabar Juodkrantėje jau yra kone tūkstantis kormoranų išmatų pažeistų medžių. Šių paukščių perimvietė jau užima 10 hektarų teritoriją ir kasmet plečiasi.

"Paskaičiuota, kad norint sureguliuoti Juodkrantės kormoranų populiaciją reikia išnaikinti 30 procentų šių paukščių", - sakė vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius.

Dabar iš viso Juodkrantės perimvietėje yra apie 2,7 tūkstančio lizdų, kuriuose peri po du suaugusius kormoranus. Kiekviename lizde gali išsiristi po 2-3 jauniklius.

Eksperimentuoja

Toks kormoranų populiacijos reguliavimo metodas - baidant juos balionėliais - Neringoje bandomas pirmą kartą.

J. Zarankaitė pasakojo, kad anksčiau buvo naudojami paprastesni metodai - stengiamasi kormoranus iš lizdų išbaidyti įvairiais garsais: pliauškinant rankomis, pagaliais. Pernai prie medžių, kur buvo pradėti sukti lizdai, ant žemės buvo pasta

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 geguzes 2 iki geguzes 25 dienos.


Orchus


Parašytas: Antr. 05 02, 2006 7:31 am

Milijonai - gamtos žaizdoms gydyti

Meilė Taraškevičienė
Valstiečių laikraštis


Biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje. Lietuva - ne išimtis. Štai dėl nepakankamai suvoktos pelkių vertės buvo padaryta galybė nebepataisomų klaidų. Pelkės buvo sausinamos, verčiamos dirbamais laukais ar miškais, jose kasamos durpės. Vakarų Europos valstybėse dėl intensyvaus ūkininkavimo pelkės beveik išnyko, o Lietuvoje jos teužima 5 proc. teritorijos. Pelkėms išsaugoti mestas gelbėjimosi ratas - parengtas kelių milijonų JAV dolerių vertės projektas.

Pelkės - gamtos "valymo įrenginiai"

Idėja atkurti ir išsaugoti biologinės įvairovės požiūriu reikšmingas teritorijas kilo maždaug prieš septynetą metų. Tuomet galimybę parengti projektą bei jį įgyvendinti aptarė Lietuvos aplinkos ministerijos ir Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvos biuro atsakingi specialistai. Darbai po truputį įsibėgėjo, tačiau visiems organizaciniams klausimams išspręsti prireikė ne tiek jau mažai laiko. 2004-2009 m. projektas "Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse" startavo tik prieš porą metų. Jį įgyvendinti pavesta VšĮ Gamtos paveldo fondui. Projektui Pasaulio aplinkos fondas skyrė 3,2 mln. JAV dolerių. Nuošaly nelieka Lietuvos Vyriausybė, savivaldybės, taip pat bus panaudoti Europos Sąjungos fondai bei kiti finansiniai ištekliai.
Projektas įgyvendinamas penkiose vietovėse: Čepkeliuose, Girutiškyje, Kamanose, Viešvilėje ir Žuvinte. Kodėl toks išskirtinis dėmesys skirtas Lietuvos pelkėms? Pasirodo, jog pelkės yra svarbi vandens apytakos sistemos dalis, gamtos "valymo įrenginiai". Praeityje joms padaryta nemažai nepataisomos žalos. Pasak Gamtos paveldo fondo projektų vadovo Argaudo Stoškaus, patirtis parodė, kad rūpintis gamtos apsauga vien tik rezervato ribose toli gražu neužtenka. Daugiausia saugomose teritorijose kylančių problemų yra susijusios su žmogaus veikla, todėl itin svarbus vaidmuo tenka ūkininkavimo tose teritorijose kultūrai, netoli esančių miestelių valymo įrenginiams.

Daugiausia lėšų skirta Žuvintui

"Daugiau kaip pusę visų projekto lėšų bus skirta Žuvinto biosferos rezervatui tvarkyti, - neslėpė Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius. - Mat bus tvarkomas ne tik pats rezervatas, bet gerokai didesnė teritorija. Dėl to vykdomas dar vienas olandų finansuojamas projektas, kuriuo bus siekiama sutvarkyti visą Žuvinto ežero baseino aplinką". Kaip žinome, Žuvinto rezervatas įsteigtas 1937 m. Tai ne tik seniausia saugoma teritorija, bet ir vienintelis šalyje biosferos rezervatas. Jo teritorija užima net 18,5 tūkst. ha. Be to, Žuvintas yra įtrauktas į Ramsaro konvencijos tarptautinės reikšmės šlapžemių sąrašą, paskelbtas Europos Sąjungos svarbos "Natura 2000" teritorija.
Deja, praeito amžiaus antroje pusėje Žuvinto gamta labai nukentėjo nuo aplinkiniuose plotuose vykdytos intensyvios melioracijos, ežero vandens lygio reguliavimo ir teršalų, kurie į ežerą iki šiol patenka iš aplinkinių gyvenviečių ir laukų. Krūmais ir nendrėmis užauga buvusios šlapios pievos, anksčiau šienautos žemapelkės. Pasak A.Stoškaus, pirmiausia planuojama atkurti pažeistą Simno, Dusios ir Žuvinto ežerų natūralų apsivalymą. Dėl netinkamo vandens lygio, t. y. nelikus natūralaus apsivalymo potvynių metu, ežerai sparčiai užželia nendrėmis, jie seklėja.
Pamažu keičiasi vandens augmenija bei gyvūnija. Dėl netinkamos rezervato priežiūros bei taršos jau išnyko kai kurios tilvikinių bei antinių paukščių rūšys. O juk Žuvinto rezervatas buvo įsteigtas dėl ypač didelės paukščių įvairovės. Tad vienas svarbiausių projekto darbų - rekonstruoti esamus šliužus bei slenksčius taip, kad būtų atkurtas kuo natūralesnis vandens režimas.

Ekologiniai ūkiai būtų naudingi ir gamtai, ir žmogui

Žemės ūkio gamybos poveikis gamtai kurį laiką buvo prislopęs, tačiau pastaraisiais metais ūkinė veikla vėl intensyvėja. "Prisibijome, kad tarša gali vėl sustiprėti, todėl kartu su savivaldybių darbuotojais skatinsime žmones šiuose regionuose ūkininkauti ekologiškai, - dėstė Gamtos paveldo fondų projektų vadovas A.Stoškus. - Toks gyventojų pasirinkimas būtų jiems patiems ekonomiškai naudingas. Saugomose teritorijose reikia laikytis gana griežtų gamtos apsaugos reikalavimų, todėl jos yra priskirtos prie nepalankių ūkininkauti vietovių, o jose ūkininkaujantiems yra skiriamos išmokos. Be to, dėl derlingose biosferos rezervato ir jo apylinkių žemėse užaugintos ekologiškos produkcijos pardavimo problemų tikrai nekiltų".
Taigi dar vienas iš projekto tikslų - pristatyti ES paramos priemones, paraginti jomis naudotis. Pasak G.Raščiaus, Žuvinto apylinkėse dar nėra nė vieno ekologinio ūkio. Neseniai čia organizuotuose mokymuose ūkininkams projekto darbuotojai padėjo pildyti paraiškas tiek ketinantiems tapti "Ekoagros" nariais, tiek siekiantiems gauti tiesiogines išmokas.

Pievas "šienaus" ir... herefordai

Projekte siekiama įgyvendinti ir dar vieną tikslą - rezervatų pievas nušienauti ar nuganyti. Šiuo metu Žuvinto biosferos rezervate yra 300 ha apleistų, apžėlusių krūmais, nendrėmis bei meldais pievų. Iš pradžių jas reikia "paruošti" taip, kad jose būtų galima pradėti ganyti, o vėliau - ir šienauti. Dabar prie Žuvinto ežero pievos užmirkusios. Jeigu ir būtų leidžiama, ten ūkinės veiklos niekas nenorėtų pradėti.
Biosferos rezervato gyventojai gali dalyvauti Kraštovaizdžio tvarkymo programoje, deja, norinčiųjų iki šiol neatsirado. Nors už pievų ir šlapžemių tvarkymą numatytos išmokos, tačiau per mažos, kad apsimokėtų dar ir krūmus iškirsti. Šis darbas reikalauja didelių investicijų. Todėl nuspręsta pirmuosius darbus atlikti projekto lėšomis. Iš tos pačios kišenės pinigai imti ir žoliapjovei-amfibijai pirkti. Ji atiteko Žuvinto biosferos rezervato direkcijai ypač šlapioms pievoms šienauti. Be to, 200 tūkst. Lt vertės žoliapjove-amfibija bus galima nendres net pačiame ežere nušienauti. Lietuvoje tokia žoliapjovė - vienintelė, o kaimynai latviai tokias "mašinas" saugomose teritorijose sėkmingai pradėjo naudoti gerokai anksčiau. Žoliapjovė-amfibija į Lietuvą atkeliavo iš Švedijos, kur tokios talkininkės - labai populiarios.
"Planuojame nupirkti mėsinių galvijų bandą ir ją, konkurse atsirinkus, "įteikti" tinkamiausiems laikytojams, - apie artimiausius ketinimus pasakoja A.Stoškus. - Pasikonsultavus su specialistais, nuspręsta įsigyti herefordų veislės mėsinių galvijų. Tai ideali galvijų veislė apleistose rezervato teritorijose ganyti. Apie 20 herefordų rezervatą turėtų pasiekti jau rudeniop". Šios projekto dalies tikslas - paskatinti žmones imtis naujos veiklos bei ją plėsti. Už galvijus jų savininkams mokėti nereikės.

Kaimo turizmas ir spanguolės - nauji verslai

"Įkūrusieji ekologinius ūkius galės verstis ir kaimo turizmu, - dėstė A.Stoškus. - Aišku, nepadarytų darbų dar yra daug. Siekiant pritraukti didesnius lankytojų srautus, projekto lėšomis planuojama atnaujinti Žuvinto rezervato pastatus, įsteigti Lankytojų centrą, įrengti apžvalgos bokštelį, pažintinį gamtos taką ir kt. "Sureguliavus žmonių srautus, sukūrus infrastruktūrą, lankytojai žalos gamtai tikrai nepadarys. Saugomos teritorijos nuo visuomenės neturėtų būti atribotos aukštomis tvoromis".
Projektu siekiama pasiūlyti žmonėms kažką naudinga, apčiuopiama. Pavyzdžiui, numatoma padėti imtis naujų verslų. Vienas jų būtų spanguolių, išeksplotuotame Laukesų durpyne, auginimas. Jeigu tarp miškų gyvenanti bei neturinti didelės galimybės rinktis veiklos sritį Eičių (Tauragės r.) kaimo bendruomenė tvirtai apsispręstų tuo užsiimti, projekto lėšomis būtų nupirkta nepigių spanguolių sodinukų ar jų lietinimo įrangos. Tokiu būdu vienu mikrodidžiasaliu Lietuvoje būtų mažiau.
Pasak G.Raščiaus, šis projektas iš kitų išsiskiria tuo, kad didelis dėmesys skiriamas ne tik konkrečiai saugomai teritorijai, bet ir tam, kas dedasi šalia jos. Gyvenantys saugomose teritorijose arba šalia jo žmonės irgi turi gerai jaustis. Negalintis pragyventi kitais būdais žmogus iš gamtos ima ką tik gali ir kiek gali. Padėti susikurti veiklą, informuoti žmones apie tai, ką prarandame niokodami gamtą, beatodairiškai suvartodami tai, kas yra šalia - tikslai, kurių turi siekti ne tik milijoninio projekto vykdytojai, bet ir kiekvienas iš mūsų.


Orchus


Parašytas: Kv. 05 04, 2006 7:00 am Rašyti temą:
Klimato atšilimas turi neigiamos įtakos paukščiams

2006-05-04



Nyderlandų aplinkosaugos mokslininkai tvirtina radę įrodymų, kad klimato atšilimas gali būti pražūtingas tam tikroms paukščių rūšims, nes turi įtakos jų mitybai ir dauginimuisi.
Nedidelis ilgus atstumus įveikiantis paukštis margasparnė musinukė (Ficedula hypoleuca) žiemoja Vakarų Afrikoje, o pavasarį grįžta į Europą perėti.

Dešimtmečius šį paukštį stebintys Nyderlandų mokslininkai fiksuoja jų parskridimo ir išskridimo laiką, o taip pat vertina jų galimybę susirasti lesalo - vikšrų.

Mokslininkai pastebėjo, kad anksčiau atšilus orams vikšrai taip pat atsiranda anksčiau, todėl margasparnė musinukė gali nespėti sugrįžti tuo metu, kai yra didžiausia maisto pasiūla, ir dėl to gali pritrūkti tinkamo maisto savo mažyliams.

Grioningeno Universiteto mokslininkai, vadovaujami Christiano Botho (Kristjano Boto), nuo 1987 iki 2003 metų tyrinėjo paukščių populiaciją ir jų galimybę susirasti maisto.

Dėl ankstyvo vikšrų atsiradimo margasparnių musinukių mažylių sumažėdavo net 90 procentų. Jei vikšrai pasirodydavo vėliau - musinukių sumažėdavo tik 10 procentų.

"Klimato atšilimas ir dėl jo vykstantis išsimušimas iš įprasto ritmo yra plačiai paplitęs reiškinys, - sako Ch.Bothas. - Turimi įrodymai rodo, kad tai gali sukelti tam tikrų populiacijų mažėjimą".


BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 05 04, 2006 7:03 am Rašyti temą:
Net iki 150 paukščių gripo viruso atmainų gali būti pavojingos

2006-05-04


Kol pasaulis visą dėmesį skiria kovai su vienos paukščių gripo viruso atmainos plitimu, savo eilės laukia beveik 150 kitų paukščių gripo virusų, galinčių sukelti pasaulinę pandemiją, trečiadienį perspėjo mokslininkai.
"Pavojinga visą dėmesį skirti H5N1 virusui", - sakė Japonijos Hokaido universiteto mokslininkas Hiroshi Kida (Hirošis Kida) Singapūre, kur vyksta medicininio žurnalo "Lanvet" organizuota konferencija šiuo klausimu.

Pasak H.Kida, visame pasaulyje 113 žmonių gyvybių pareikalavęs H5N1 virusas yra tik viena iš mažiausiai 144 galimų skirtingų pavojų žmogaus gyvybei keliančių gripo atmainų.

Skirtingos jo atmainos susidaro dėl įvairių baltymų kombinacijų pačiame viruse.

Visos atmainos buvo rastos pas antis, kurios dažnai tėra šio užkrato nešiotojos, tačiau nepatiria jokių ligos simptomų, sakė jis.

Paukščių gripo virusai gali būti pavojingi žmonėms, nes neturime imuniteto daugeliui iš jų. Be to, jie gali persiduoti tiesiogiai nuo paukščių žmonėms - kaip tai atsitiko 1918 metais, kai prasidėjus visuotinei epidemijai mirė 50 mln. žmonių.

2003 metais kilus labai patogeniško paukščių viruso atmainos H7N7 protrūkiui Olandijoje užsikrėtė 89 žmonės, vienas iš jų mirė. Žmonės yra užsikrėtę ir H9N2, H7N2 bei H7N3 viruso atmainomis.

Tačiau šiuo metu mokslininkai labiausiai sunerimę dėl greitai plintančio H5N1 viruso. Iki šiol juo buvo užsikrėtę 205 žmonės, iš kurių 113 mirė.

Virusologo Maliko Peiriso teigimu, nuomonė, kad labiau išplitęs virusas H5N1 susilpnės, gali būti klaidinga.

"Jeigu tas virusas taps pandemišku, ar jis bus mažiau pavojingas žmogui? Manau, kad tokia prielaida būtų gana optimistinė ", - sakė Honkongo Universiteto mokslininkas M.Peiriso.

Vis dėlto, pastarųjų pandemijų atvejais virusai greitai "išsikvėpdavo" ir mirtingumas nuo jų nebuvo toks didelis.

BNS
_________________


Orchus


Parašytas: Kv. 05 04, 2006 7:44 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. gegužės 4 d.


Ornitologai: paukščių gripo jau išvengėme


Pamario ornitologai, stebėdami pulkais į Lietuvą grįžtančius sparnuočius, linkę manyti, kad paukščių gripas mūsų šalį jau aplenkė.

Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai rankomis dar neploja ir žada iki galo laikytis visų anksčiau numatytų saugumo priemonių.

Tad naminių paukščių augintojai greičiausiai bus priversti iki pat gegužės 20 dienos laikyti savo augintinius uždarytus, nes kitu atveju jiems gresia baudos.

Gaišenų mažiau nei pernai

Pasak Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjo Vytauto Pareigio, didelė dalis potencialių paukščių gripo nešėjų - vandens paukščių - jau grįžo iš šiltų kraštų. Laimei, paukščių gripo atvejų mūsų šalyje neužfiksuota.

"Nemuno deltoje dabar susikaupę tūkstančiai žąsų. Žinia, didžioji jų dalis Lietuvoje apsistojo trumpam pakeliui į kitas šalis. Taip pat per mūsų šalį migruoja gulbės giesmininkės, o nebylės gulbės jau grįžo į Lietuvą. Taip pat parskrido ir daug gandrų. Visgi paukščių migracija dar tęsis iki pat vasaros pradžios, juolab kad šiemet dėl šalto pavasario ji prasidėjo keliomis savaitėmis vėliau", - pasakojo V. Pareigis.

Anot jo, nugaišusių paukščių šiemet randama netgi mažiau nei praėjusiais metais, tik kiekvienam kritusiam paukščiui dabar skiriamas didžiulis dėmesys.

"Man tai juokinga, kai dėl kiekvieno mašinos nutrenkto žvirblio kviečiama policija. Matyt, baimės akys buvo per didelės, ir paukščių gripo baubas buvo per daug išpūstas. Veterinarai iš pat pradžių mažai tarėsi su ornitologais ir patys ėmėsi daryti tvarką. Kas iš to išeis - pamatysim", - svarstė V. Pareigis.

Labiausiai ornitologai pyksta, kad jiems šiemet iki balandžio 1 d. buvo uždrausta žieduoti paukščius.

Vištoms karantino neatšauks

Žinoma, daugiausiai nuostolių dėl šalyje paskelbtų apsaugos nuo paukščių gripo priemonių patirs naminių sparnuočių augintojai. Jie jau ne kartą kreipėsi į VMVT prašydami atšaukti draudimą iki gegužės 20 dienos išleisti sparnuočius į lauką, tačiau pareigūnai kol kas į kalbas nesileidžia.

"Pagyvenkim bent iki gegužės 1 dienos, kai paukščių migracija artės į pabaigą. Kol kas tikrai dar anksti džiaugtis. Geriau apsidrausti. Įsivaizduokite, kas būtų, jei šiandien mes draudimą atšauktume, o rytoj būtų nustatyta, kad paukščių gripas jau pasiekė Lietuvą", - sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis.

Jis sakė suprantantis paukščių augintojus, tačiau pažadėti, kad į paukščių laikymo pažeidimus žiūrės atlaidžiau negalėjo. Pasak jo, iki Velykų šalyje buvo atlikta per 18 tūkst. reidų ir net 600 paukščių augintojų dėl sparnuočių laikymo pažeidimų buvo įspėti. Tiesa, minimalios baudos po 20 litų buvo skirtos vos 20 prasižengėlių.

"Kai kurie žmonės piktybiškai išleidžia paukščius į lauką. Pavyzdžiui, vos tik veterinarijos specialistai atlikę patikrinimą išvažiuoja - vištos jau lauke. Tačiau daugelis žmonių visgi supratingai ir rimtai pažiūrėjo į galimą pavojų", - sakė P. Mačiulskis.

Beje, pasak jo, lietuviai nėra vieninteliai kurie taiko naminiams paukščiams karantiną. Pavyzdžiui, Estijoje naminius paukščius išleisti į lauką draudžiama iki birželio 1 dienos. Be to, estams draudžiama sykiu laikyti namines antis, žąsis bei vištas.

Vakcina per brangi

Anot P. Mačiulskio, vienintelė sąlyga išleisti naminius paukščius anksčiau numatyto termino - juos paskiepyti specialia vakcina. Taip esą elgiasi kai kurių užsienio šalių - Olandijos, Prancūzijos gyventojai.

"Tačiau tai būtų prabanga. Nes vakcinos kainą sudaro ne tik pats produktas, bet ir jo pristatymas bei atnaujinimas. Žinia, jei pagamintos vakcinos per tam tikrą laiką niekas nenuperka, ją reikia sunaikinti. Žinoma, olandas, laikantis 10 paukščių, gali sau leisti už jų paskiepijimą sumokėti 200-300 eurų. Tačiau ar tokią prabangą galėtų sau leisti lietuvis? Abejoju", - svarstė P. Mačiulskis.

Pasak jo, paukščių gripo grėsmės atveju Lietuvoje kol kas numatyta vakcina skiepyti tik vertingus paukščius - zoologijos sodo augintinius.

Edita UŽKURAITĖ
_________________


Myletojas


Parašytas: Kv. 05 04, 2006 8:34 am Rašyti temą:
Teko pabuvoti prie Žuvinto ežero, kaip tik šioje vietoje praskrenda daug laukinių paukščių, o aplinkinių kaimų gyventojai gyvenantys paežerėje mažiausiai paiso laikyti uždarytus naminius paukščius. Tiesiog pačioje paežerėje kartu su naminėmis antimis ganosi ir laukinės žąsys bei griciukai. Tai blogai, bet kartu tai vienas iš įrodymų, kad laukiniai paukščiai gripo viruso bent kol kas neatnešė.


Orchus


Parašytas: Kv. 05 04, 2006 12:48 pm Rašyti temą:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S


DĖL NAMINIŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMO


2006 m. balandžio 27 d. Nr. B1-308
Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15) 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2005 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu 2005/734/EB, nustatančiu biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščiu gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 potipis, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir, nustatančiu ankstyvos ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose, bei atsižvelgęs į tai, kad pavasarinė laukinių paukščių migracija baigėsi:

1. N u s t a t a u, kad:

1.1. naminių paukščių laikytojai naminius paukščius (vištas, antis, žąsis, kalakutus ir kitus ūkyje laikomus paukščius) turi laikyti prie laikymo patalpų įrengtuose aptvaruose;

1.2. naminių paukščių negalima išleisti į atvirus vandens telkinius ir jų girdymui naudoti vandens iš atvirų vandens telkinių;

1.3. naminiai paukščiai turi būti lesinami ir girdomi laikymo patalpose;

1.4. 3 km spinduliu aplink komercinius paukštynus naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose iki 2006 m. gegužės 20 d.

2. P r i p a ž į s t u n e t e k u s i u g a l i o s Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m vasario 20 d. įsakymą Nr. B1-139 „Dėl naminių paukščių laikymo“ (Žin., 2006, Nr. 22-735)

3. P a v e d u:

3.1. įsakymo vykdymą apskričių, rajonų ir miestų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms;

3.2. įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.



Direktorius Kazimieras Lukauskas

Šaltiniai:
1. Valstybės žinios, 2006-04-29, Nr. 48-1762;
2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaiesk ... ry=&p_tr2=
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 05 05, 2006 7:05 am Rašyti temą:
LNK skelbia akciją „Pelikano byla“


LNK
2006 gegužės mėn. 4 d. 15:48



Pasaulio šalyse susipainiojęs ir su gandrais į Dzūkiją parskridęs rožinis pelikanas tuoj taps LNK laidos „Pakeleiviai“ herojumi. Laidos „Pakeleiviai“ kūrybinė grupė po savaitės ketina jį išskraidinti į Graikiją. „Šįkart paukštis bus mūsų laidos pakeleivis. Parvešime jį namo – tegu džiaugiasi savo rožiniu gyvenimu su savais. Pražūtų jis mūsų šaltoje šalyje be artimųjų. Be to, rožinis pelikanas – retas paukštis, jis pasaulyje saugomas“, - sakė „Pakeleivių“ vedėja Giedrė Talmantienė.
Nuo balandžio 14 dienos pelikanas apgyvendintas ir saugomas Lietuvos veterinarijos akademijos patalpose. Jam nupirktas vaikiškas baseinas, kasdien duodama šviežių žuvų, paukštis spėjo priaugti 300 gramų. Beje, atsirado norinčių priglausti ir eksponuoti šį retą paukštį. Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko Beno Noreikio nuomone, pelikanas neturėtų būti įkalintas iki gyvos galvos, vien dėl to, kad jis apsilankė Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos gyvūnų globos draugija pelikanui paklydėliui rado vietą – Kerkini ežerą Graikijoje, kurioje gyvena rožinių pelikanų kolonija.

„Pakeleivius“ Atėnuose su pelikanu pasitiks Graikijos ornitologai, visa komanda važiuos dar 600 kilometrų iki Kerkini ežero, prie kurio pelikanas pagaliau išvys saviškius.

Prieš kelionę paklydėlis paukštis bus žieduotas, specialus žiedas jam pagamintas Lenkijoje.

„Pakeleiviai“ ir Lietuvos gyvūnų globos draugija prašo visų šalies vaikų padėti išrinkti paukščiui vardą. „Kviečiame visus siūlyti pelikanui vardą, su specialistais nutarėme, kad geriausia, jog tai būtų lietuviškas vardas. Juk jis – neeilinis pelikanas, ne kiekvienam pasiseka surasti Lietuvą“, - šypsojosi G. Talmantienė.

Pelikanui vardą galima siūlyti LNK telefonu Vilniuje 2431058 arba rašyti laišką adresu pelikanas@lnk.lt.

Vardą siūlyti LNK prašo iki gegužės 12-osios. Geriausią vardą pasiūliusiam vaikui – LNK dovanos.

Lėktuvas su LNK laidos „Pakeleiviai“ sparnuotuoju herojumi į dangų turėtų pakilti kitos savaitės pabaigoje.



Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=9454932
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 05 05, 2006 7:25 am Rašyti temą: Ornitakas
Verkės upelio etiudai

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS
Lietuvos žinios, 2006-05-05


Garsios Lietuvos šventvietės - Verkių kalno kūrėjas - maža upelė Verkė. Ji, matyt, dar Atlantidos laikais, ledynams traukiantis iš mūsų krašto, aukštame Neries krante išgraužė gilų tarpeklį, taip atskirdama vienišą didingą kalvą. Upelės globojamas kalnas gavo jos vardą. O kas suteikė vardą jai pačiai? Krivių krivaitis Lizdeika? Senovės poetai dainiai? Verkiai - viena mįslingiausių erdvių Lietuvoje, o meilioji upelė, bene darbščiausia mūsų upė. Verkė - vos kelių kilometrų ilgio, o turi kelis vandens malūnus, dar daugiau tvenkinių-ežerėlių, ją kerta dvi Vilniaus gatvės, o mažesnių lieptų, skaičiuojant ir krantus jungiančius nugriuvusių medžių stuobrius - gal keli šimtai! Gamtininkai - Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija, Lietuvos ornitologų draugija - Verkių kalno šlaituose įrengė ornitologinį taką. Tikrai geras sumanymas! Turbūt niekur kitur nerasi tokios paukščių įvairovės kaip čia. Tako stende pristatoma keliolika sparnuočių rūšių - tačiau įdėmūs "sekliai" čionykštėse giraitėse pastebės kur kas daugiau skrajūnų, tarp jų - slapukes karetaites, nykštukus, tošinukes, riešutines ir retenybes - remezas, uodeguotąsias zyles. Šią balandžio dieną klajodamas Verkės upelio slėniu, pagalvojau, o gal čia reikėtų įsteigti ir akvarelininkų taką - taip arti vanduo ir begalė puikiausių motyvų...


© Visos teisės priklauso UAB "Lietuvos žinios"
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 05 05, 2006 12:29 pm Rašyti temą:
Poligoną šienaus avys

Klaipėda, 2006-05-05
ADELĖ ŽIČKUVIENĖ

Baigiantį užželti buvusį Nemirsetos poligoną gelbės avys.

Pajūrio regioninio parko administracija planuoja įsigyti avių bandą, kuri ganytųsi poligone.

Taip ketinama apsisaugoti ne tik nuo senos žolės deginimo, bet ir išsaugoti pajūryje smiltpieves bei jose perinčius paukščius.

Maždaug 400 hektarų Nemirsetos poligono plotai dabar šienaujami tik kas antrus metus. Švariai nupjauti jų neįmanoma, nes prižėlė daug krūmų. Idėja užveisti avis kilo pasižvalgius pas kaimynus latvius. Už Šventosios esančiame Papės poligone jau keletą metų žolę rupšnoja laukinės karvės.

Viena vadinamoji vengriška karvė prieš dvejus metus buvo atplaukusi į Šventosios paplūdimį.

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius teigė, jog nuspręsta veisti avis, nes jos nėra reiklios ir rupšnoja skurdžią smėlynų žolę. Svarstoma, kad ateityje Nemirsetos poligone galėtų ganytis ir laukinės ožkos.

Pagal natūralios gamtos išsaugojimo projektą, kuris būtų remiamas iš Europos Sąjungos, iš pradžių ketinama įsigyti 20-30 avių bandą.

Kiekviena avelė kainuotų maždaug po 500 litų. Avininkyste Nemirsetoje rūpintųsi ekologinis klubas „Žvejonė“, kuris tartųsi su ūkininkais dėl avių priežiūros.

Kol kas neatsirado ūkininkų, kurie imtųsi globoti Pajūrio smiltpievėse besiganančias avis.
_________________


Orchus


Parašytas: Pir. 05 08, 2006 7:54 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-05-06

Varnėnai moka gramatiką

Mokslininkai nustatė, kad europietiškieji varnėnai - ne tik puikūs giesmininkai ir mėgdžiotojai. Savo giesmėse jie gali atpažinti gramatines struktūras tokiu būdu, kuris anksčiau buvo priskiriamas tik žmogui.

Imlūs mokymui

Jungtinių Valstijų mokslininkai atrado, kad paukščius galima išmokyti identifikuoti skirtingus surikiuotų garsų derinius, kuriuos galima naudoti bendravimui.

Timotis Gentneris iš Kalifornijos San Diego universiteto teigia, jog jiems pavyko įrodyti, kad europiniai varnėnai atpažįsta garsų derinius pagal pasikartojimus, įsiterpimus, konteksto neturinčią gramatiką.

Prilygsta žmogui

Pasikartojanti gramatika, kurioje žodžiai ir sakinio dėmenys yra sudedami į sakinius, kad sukurtų naują prasmę, yra sutinkama visose kalbose. Buvo manoma, kad tai yra lingvistinis barjeras, skiriantis žmones nuo gyvūnų.

Dabar žinome, kad mūsų barjero pusėje atsirado ir varnėnas. Šiandien įžeidus žodis „paukščiasmegenis“ nebėra toks įžeidus, kadangi kai kurie paukščiai turi ir žmogui prilygstančių sugebėjimų.

Įrašinėjo čiulbesius

Pavyzdžiui, žmonės sakinį “paukštis čiulbėjo” gali pakeisti “paukštis, kurį vijosi katinas, čiulbėjo“. Paukščiai kai kuriuos bazinius žodžius papildo švilptelėjimais, čirškimais, treliavimais, burkavimais ir kitais „paukštiškais“ kalbos elementais.

Mokslininkai atrado šį sugebėjimą, įrašydami 8 skirtingus varnėnų čiulbesius ir iš jų sudarytas 16 skirtingų giesmių. Kai kurios jų buvo itin sudėtingos, jose buvo naudojama skirtinga gramatinė struktūra ir derinimo taisyklės.

Įgimti gebėjimai

Išmokius paukščius atpažinti skirtingus čiulbesių rinkinius, 9 iš 11 paukščių galėjo atskirti derinius ir gramatines taisykles bei pagal jas sudarinėti savo čiulbesių derinius. Pasirodo, šie paukščiai turi įgimtų sugebėjimų. Jie išsprendžia įdomias problemas ir išmoksta sudėtingas užduotis.

Parengė Žygimantas Pauliukevičius
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 05 09, 2006 7:04 am Rašyti temą:
Sparnuočiams – šeimos rūpesčiai

Arūnas Pranaitis
Lietuvos rytas, 2006-05-09 00:03


Užnemunės Dzūkijoje pastarosios dienos – tikras pavasario perversmas. Užteko negausaus lietaus savaitės pradžioje ir vasariškai atšilusių dienų, kad sužaliuotų pievos, išryškėtų beržų siluetai, geltonus nuo žiedų blindžių ir karklų kupolus pakeistų šviežios lapijos žaluma.

Žuvinto apylinkėse sugrįžo beveik visi sparnuočiai, tik čiurliai ir griežlės dar nepasirodė. Dauguma jų parlėkė nedaug atsilikdami nuo daugiamečių terminų.

Vienos ar dviejų dienų skirtumas paukščiams nelabai ką reiškia. Tad dabar daug įdomiau stebėti ne naujai pasirodančias rūšis, o sekti kasdienius pokyčius paukščių gyvenime.

Žuvintas šiomis dienomis kaip niekad pilnas gyvybės. Visą parą netyla šurmulys išaugusiose kirų kolonijose, plačiuose nendrynuose dūsauja didieji baubliai, jų balsas nuvilnija per visą ežerą.

Nuo pat ryto trimituoja paežerėse lizdus susukusios gervės, o pakrantėmis skraidantys griciukai ir raudonkojai tulikai yra tokie balsingi, kad net įkyri.

Vietiniams gyventojams šie garsai – įprasta aplinkos dalis. Kaip ir būriai tilvikų: gaidukų, tikučių, pempių ar įsimintino grožio šaukštasnapės antys, kryklės, iš toli pastebimi baltieji garniai bei kiti vandens paukščiai.

Nuo antros balandžio pusės iki dabar šiuos paukščius galima stebėti ne ežere, o vandens užlietose nušienautose pakrančių pievose, kartais visai šalia sodybų.

Sekliuose polaidžio vandenyse randa prieglobstį ne tik antys – atskrenda pasimaitinti ir gulbių, baltakakčių bei želmeninių žąsų. Tiesa, jau kelios dienos, kai žąsų stipriai sumažėjo – gal paukščiai jaučia, kad atšilo ne tik mūsų krašte, bet ir šiauriau, tad skuba į tėviškę.

Ne tik paukščiais Paežerių pievose džiugina pavasaris. Ežere žalumos dar nematyti, o pakrančių įšilusiame vandenyje sparčiai stiebiasi viksvos, kardiški vilkdalgių lapai, stambiais kupstais geltonuoja ryškiai geltoni purienų žiedynai.

Tarp jų jau yra kur pasislėpti ir stambesniam paukščiui, bet užtenka praskisti nendrinei lingei ar iš Buktos miško užklystančiam jūriniam ereliui, kad į šalis pasipiltų įvairiais balsais klegančių sparnuočių pulkai.

Kol kiti paukščiai tik grįžta ar suka lizdus, smilginių strazdų lizdų šeimynoms prasidėjo jauniklių auginimo rūpesčiai.

Kranklių jaunikliai jau paaugę ir kaišioja galvą pro lizdo kraštą. Tuoj savo vadas į pievas išves pilkųjų žąsų šeimynos.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 05 09, 2006 7:07 am Rašyti temą:
Aplinkosaugininkai neskubės atsodinti Smiltynės šilo


Feliksas Žemulis
Lietuvos žinios, 2006-05-09


Siūloma dalį nuodėgulių palikti, kad Kuršių nerijos lankytojams būtų primenama, kuo baigiasi neatsargus elgesys su ugnimi. Liepsnoms sunaikinus didelius plotus kalninių pušų, saugomų teritorijų specialistai mano, kad į Kuršių neriją reikėtų grąžinti smėlį
Gamtininkų nuomone, Kuršių nerijos šilų gaisras - gamtos pamoka žmonėms ir gera proga pasvarstyti, kokių klaidų padaryta šiame unikaliame šalies gamtos kampelyje.

"Kalninės pušys, kuriomis kadaise buvo apželdinti nerijos smėlynai, paseno ir tapo nepaprastai degios. O ir apskritai šioje vietovėje - per daug miško. Grąžinkime bent kai kurioms nerijos vietoms ankstesnį smėlynų vaizdą", - siūlė gamtininkas Arūnas Pranaitis.


Sutvirtino smėlį

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, kuriai priklauso Kuršių nerijos nacionalinis parkas, direktorė Rūta Baškytė šiai nuomonei iš dalies pritarė. "Aš taip pat nemanau, jog reikėtų atželdinti viską, kas išdegė. Didžiausia šios vietovės vertybė - ne miškas, o didysis kopagūbris. Kai rengsime nerijos tvarkymo planą, mokslininkai, architektai ir kiti specialistai vėl galės grįžti prie senos diskusijos, kokia turėtų būti Kuršių nerija", - kalbėjo Baškytė.

Ji sutiko, kad per lėtai pastaraisiais metais senos kalninės pušys buvo keičiamos mažiau degiomis paprastosiomis, tačiau priminė, jog kalnapušės tapo neatskiriama čionykščio kultūrinio kraštovaizdžio dalimi. "Prieš 120 metų šie medžiai čia buvo sodinami todėl, kad jie kaip niekas kitas tiko sutvirtinti smėlį. Dabar, kai kalninės pušys suformavo šiokį tokį humuso sluoksnį, galima mąstyti ir apie kitokius medžius. Tačiau skubėti nereikėtų, kad nepadarytume dar blogiau", - svarstė Baškytė.



Nuodėgulius palikti kaip paminklą

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas mano, jog prieš tokią ugnį, kokia dabar siautėjo nerijoje, nebūtų atsilaikiusios ir kitos medžių rūšys - juolab kad pūtė stiprus, dažnai kryptį keičiantis vėjas.

"Iš tiesų paprastųjų pušų ir lapuočių medynuose viršūniniai gaisrai gana reti ir nedideli, o kalnapušėmis apsodintoje nerijoje įsiplieskė būtent toks gaisras. Jį užgesinti būna be galo sunku. Savo akimis negalėjau patikėti, jog ugnies stulpai šoka į 15-20 metrų aukštį, o vėjas degančius spyglius ir pumpurus nusviedžia net už šimto metrų. Panašiais atvejais ir išpurentos proskynos, kvartalinės linijos mažai gelbsti", - pasakojo Sakalauskas.

Anot jo, apanglėjusius medžius prie plento į Nidą reikėtų palikti - kaip paminklą padegėjams ir perspėjimą, kuo gali baigtis senos žolės deginimas, neatsargus elgesys su ugnimi. "O dėl miško... Aš irgi manau, kad nerijoje turėtų būti daugiau erdvės", - kalbėjo generalinis miškų urėdas.


Penktas gaisras

Šiuo metu miškai užima 70 proc. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos - 6852 hektarus. Kalninės pušys čia sudaro 27 proc. (1850 ha), paprastosios - 53 procentus (3632 ha). Beržynai Kuršių nerijoje apima 15 proc. ploto, juodalksnynai - 3 procentus.

Be pastarojo gaisro, pokario laikotarpiu nerijoje šėlo dar keturi dideli gaisrai. 1957 metais išdegė 150 ha, 1967-aisiais - 30 ha, 1971-aisiais - 15 ha, o 1995 metais - 60 ha kalninių pušų. Dauguma - nuo Kopgalio iki Alksnynės (net 70 proc. visų gaisrų nerijoje kyla klaipėdiečių poilsio zonoje).
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 05 11, 2006 7:41 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9496092

Olandai dovanoja gyvūnų Latvijos gamtai atkurti

BNS
2006 gegužės mėn. 11 d. 00:01

Nyderlandai dovanoja Latvijai daugiau kaip dvi dešimtis arklių ir karvių, artimų nūnai jau išnykusioms gyvūnų rūšims, kad padėtų šiai Baltijos šaliai išsaugoti savo gamtą, trečiadienį pranešė aplinkosaugininkai.
23 konikų veislės arkliai ir dvi laukinės karvės gegužės pabaigoje bus apgyvendintos Latvijos Kemerių nacionaliniame parke, kur augalų ir gyvūnų rūšims yra iškilusi išnykimo grėsmė, nes neprižiūrimos žemės virsta tankiai sužėlusiu mišku, teigia Olandijoje įsikūrusi aplinkos apsaugos organizacija "Large Herbivore Foundation" (LHF).

Pasak organizacijos, Olandijos valstybinės miškininkystės tarnybos padovanoti gyvūnai ganydamiesi neleis miškui užželti likusios augmenijos ir plotų, gyvybiškai svarbių kitoms gyvūnų rūšims.

"Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę, liko apleisti didžiuliai dirbamosios žemės plotai, - rašoma LHF pranešime. - Apleistos žemės pamažu apauga krūmynais ir medžiais, galiausiai virstančiais tankiai sužėlusiu mišku. Vykstant tokiam procesui, augalų ir gyvūnų rūšys yra priklausomos nuo atviros augalijos, nyksta atviras kraštovaizdis".

Konikų veislės arkliai yra artimi dabar išnykusio Europos laukinio arklio tarpano giminaičiai. Tarpanų Rytų Europoje būta iki XIX amžiaus. Vėliau paskutinius jų išgaudė lenkų ūkininkai ir sukryžmino su savo darbiniais kuinais.

Taip buvo išvesti tvirti, ištvermingi ir paklusnūs arkliai, pavadinti konikais.

Atvežtosios laukinių jaučių patelės yra artimos didelio žolėdžio, dabartinių naminių karvių protėvio tauro giminaitės. Šie laukiniai jaučiai ganydavosi upių pakrantėse ir retuose miškuose, jų arealas apėmė Euraziją ir šiaurinę Afriką.

Pasak mokslininkų, taurai išnyko apie 1627 metus.

2003 ir 2004 metais LHF, padedamas kitų aplinkosaugos organizacijų, padėjo įveisti bizonų, laukinių jaučių ir konikų arklių dar viename Latvijos gamtos parke.

LHF Europoje, Rusijoje, Mongolijoje ir Vidurio Azijoje vykdo 30 projektų, kurių tikslas - išsaugoti 45 gyvūnų rūšis ir atkurti jų ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse.

Nyderlandai - vienas pagrindinių pasaulio centrų, kuriame veisiami laukiniai arkliai ir jaučiai.
_________________


Myletojas


Parašytas: Kv. 05 11, 2006 7:51 am Rašyti temą:
Galėjo lietuviams nors vilpišių porelę atvežt kad neliktume nuskriausti
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 05 11, 2006 7:53 am Rašyti temą:
Myletojas rašo:
Galėjo lietuviams nors vilpišių porelę atvežt kad neliktume nuskriausti

kai paprašysite nustatytaja tvarka, tai ir atves
_________________



elmaras


Parašytas: Kv. 05 11, 2006 8:34 pm Rašyti temą:
Kas moka tas ir muzikos klauso


Maxtrox


2006 8:36 pm Rašyti temą:
tiksliau kas moka tas ir muzika uzsako... ir aisku po to klauso ja... ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai taip yra isduriama. Gaila, kad del to nukencia gamta...



elmaras


Parašytas: Kv. 05 11, 2006 9:14 pm Rašyti temą:
Kai pinigais kvepia ką čia gamta rūpinsies , po mūsų nors ir tvanas , tik idomų ką provaikiai pasakys , o ir ką paliksim


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 12, 2006 12:57 pm Rašyti temą:
toks pasaulis. Ir ka mes galime pakeisti? Nieko . Daug zmoniu eina su graziais pazadais i valdzia, bet kazkaip pazadai tampa pamirsti.... Pinigai viska sugadina... Gali ir pataisyti, bet taisymams dazniausiai buna atsakymas: "Pinigu ir taip truksta. Paieskosime, gal rasime lesu..."


Orchus


Parašytas: Pir. 05 15, 2006 9:55 am Rašyti temą:
Pelikanas Pranas jau pakeliui į tėvynę


Lietuvos radijas, 2006 05 14 / 14:28

Jau šįvakar paklydėlis pelikanas galės ramiai sau plaukioti Kerkini ežere Graikijoje kartu su savo šeimos nariais. Šįryt jis išskraidintas į Atėnus.

Lietuvos vaikai atklydusiam rožiniam pelikanui sugalvojo lietuvišką vardą – „Pranas“.

Pelikano Prano skrydžiui į Atėnus parduotuvių tinklas „Kika“ padovanojo specialią kelionės dėžę, į kurią bus įdėta vandens ir silkės. Prano bilietas kainavo 1,2 tūkst. litų,

Atėnų oro uoste Praną pasitiks ne tik Lietuvos ambasados Graikijoje darbuotojai, bet ir Graikijos gamtininkai. Pelikanas dar važiuos 600 kilometrų iki Kerkini ežero, kuriame gyvena rožinių pelikanų kolonija.

Į Lietuvą su gandrais atklydęs egzotinis paukštis nuo balandžio 14 d. buvo apgyvendintas ir saugomas Lietuvos veterinarijos akademijos patalpose.

Prieš kelionę paklydėlis paukštis buvo žieduotas, specialus žiedas jam pagamintas Lenkijoje.
_________________



Maxtrox


Parašytas: Pir. 05 15, 2006 7:20 pm Rašyti temą:
pasiseke, kad i zoologijos soda neikiso


Orchus


Parašytas: Antr. 05 16, 2006 6:09 pm Rašyti temą:
Alytaus naujienos, Nr. 87 (10701) 2006 m. gegužės 16 d.

Prieš išskrisdamas į Graikiją pelikanas gavo lietuvišką vardą ir simbolinę "pilietybę"

Alma Mosteikaitė


Pelikanas Pranas rengiasi pirmajam skrydžiui Graikijoje. Lietuvos gyvūnų globos draugijos nuotr.

Parskrido su gandrais
Balandžio 8-ąją, šeštadienį, Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkui Romui Černiui paskambino žmonės iš Alytaus rajono Pivašiūnų seniūnijos Čižiūnų kaimo ir pranešė čia matę pelikaną.
R.Černius tokiu pranešimu iš pradžių nepatikėjo: "Maniau, žmonės netikėtą svečią supainiojo su kitais paukščiais, pavyzdžiui, kormoranais".
Tą pačią dieną į kaimą nuvykę tarnybos specialistai įsitikino, kad Čižiūnuose iš tiesų apsilankė Europoje saugomas paukštis. Pelikanas su gandrais minėtame Pivašiūnų seniūnijos kaime pasirodė pirmosiomis balandžio dienomis. Iš pradžių visi sukiojosi Birutės ir Juozo Stumbrų sodybos kaimynystėje, nes čia yra gandralizdis.
Vėliau, atšalus naktims, pelikanas atėjo į Stumbrų sodybą. Šie atidarė priesvirnio duris, ir paukštis įsitaisė kur šilčiau.
Žmonės, bijodami, kad atklydėlis nesušaltų ir nenustiptų iš bado (pelikanai minta tik šviežiomis žuvimis), kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Kaip manoma, su gandrais parskridusį šiltųjų kraštų paukštį šios tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Juozas Šukevičius ir veterinarijos gydytojas gyvūnų globai Bronius Šimkus balandžio 8-ąją iš Stumbrų sodybos parsivežė į specialias tarnybos patalpas, skirtas atklydusiems ir tiriamiems gyvūnams laikyti.
Europoje saugomam paukščiui buvo nupirkta šviežių strimėlių, kurias jis ilgu snapu pasigaudavo išmestas į orą. Kasdien jam reikėdavo sušerti maždaug po du kilogramus šių žuvų.
Ištirtas ir perduotas kauniečiams
Apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iš pelikano paėmė kraujo tyrimams dėl paukščių gripo ir išvežė tirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją.
Paaiškėjus, kad maždaug 8-9 kilogramus sveriantis paukštis yra sveikas, veterinarijos specialistai ėmė rūpintis saugia jo prieglauda.
Tačiau netrukus apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija apie Aplinkos ministerijos sekretoriaus Aleksandro Spruogio gautą raštą. Nurodyta, kad Europoje saugomas paukštis - rožinis pelikanas - iš Alytaus bus paimtas ir perduotas palaikyti Lietuvos gyvūnų globos draugijai, iki bus paruoštos priemonės išvežti į perėjimo vietą.
Balandžio 14-ąją Kaune įsikūrusios Lietuvos gyvūnų globos draugijos atstovai pelikaną iš alytiškių pasiėmė ir įkurdino Veterinarijos akademijos klinikose, kuriose jam įrengtos specialios patalpos su guminiu baseinu. Irklakojis čia galėjo plaukioti, buvo nuolat šeriamas šviežiomis žuvimis.
Dokumentai tvarkyti mėnesį
Jau paukščio išvežimo iš Alytaus dieną Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis "Alytaus naujienoms" sakė, kad su ornitologais, Europoje veikiančiomis gyvūnų globos organizacijomis derinama, į kurią lizdavietę vežti pelikaną: "Jis greičiausiai bus išvežtas į Viduržemio jūros pakrantę Graikijoje".
Kol sparnuotis buvo globojamas Lietuvos veterinarijos akademijos klinikose, gauti visi reikalingi dokumentai jį eksportuoti iš Lietuvos ir importuoti į Graikiją. Tai užtruko mėnesį.
Pagaliau naktį iš gegužės 13-osios į 14-ąją 3 val. pelikanas minėtose klinikose buvo įkeltas į parduotuvių tinklo "Kika" dovanotą transportavimo narvą ir nuvežtas į Vilniaus oro uostą.
Trumpas atsisveikinimas su rožiniu pelikanu oro uoste įvyko gegužės 14-osios rytą 5.30 val. Buvo paskelbta, kad Lietuvos vaikai aktyviai siūlė vardus priklydėliui. Prieš išskrendant jį nuspręsta pavadinti Pranu.
Lietuvos paukščių žiedavimo centro direktorius Ričardas Patapavičius paukščiui ant kojos užmovė specialų Lenkijoje pagamintą žiedą Nr. AA-01 - taip didžiasnapiui buvo suteikta simbolinė Lietuvos "pilietybė".
Įkurdintas Kerkinės ežero draustinyje
Pelikanas išskraidintas į Graikiją per Prahą. Bilietą, kainavusį 1 tūkst. 200 litų, jam nupirko Anglijos gamtos stebėjimo fondas.
Kaip "Alytaus naujienoms" vakar sakė Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas B.Noreikis, paukštis Atėnus saugiai pasiekė 15.30 val. Graikijos sostinėje buvo 26 laipsniai šilumos.
Europoje saugomą paukštį Atėnų oro uoste pasitiko Lietuvos ambasados Graikijoje atstovai ir būrys žurnalistų.
Pasak B.Noreikio, vietiniai specialistai mano, kad paukštis - pelikanų patelė (Alytaus ornitologai iš plunksnų spėjo jį esant jauniklį).
"Paukštis, tik atskraidintas į Atėnus, buvo pašertas ir toliau vežamas 600 kilometrų į šiaurę nuo Graikijos sostinės Kerkinės ežero draustinio, kuriame gyvena rožinių pelikanų kolonija, link. Kelionės tikslas pasiektas 2 val. nakties. Vakar 10.30 val. pelikanas buvo paleistas Kerkinės ežere, stebint vietos moksleiviams, ornitologams ir žiniasklaidos atstovams", - pasakojo Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas.
Tarptautinio gamtos apsaugos tinklo Graikijoje vadovas Filipas Dragoumis vakar visą dieną stebėjo į gamtą paleistą pelikaną.
Lietuvos gyvūnų globos draugija artimiausiu metu padėkos raštais apdovanos visus asmenis ir organizacijas, kurios paukštį globojo, juo rūpinosi mūsų šalyje. Draugija jau gavo raštą iš Graikijos ambasados Lietuvoje.
"Ambasada reiškia didžiulį palaikymą ir moralinę paramą draugijos veiklai, kuri rodo aukštą Lietuvos lygį laukinių gyvūnų globos srityje", - tvirtinama Graikijos ambasados Lietuvoje rašte Gyvūnų globos draugijai.


Orchus


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:16 pm Rašyti temą:
Amerikiečiai studentai sukūrė robotą baidyklę



Lietuvos radijas/ELTA

Pietų Floridos universiteto studentai sukūrė specialų robotą baidyklę žemės ūkio derliui apsaugoti nuo paukščių, pranešė tinklalapis „Raw Feed“.

Į robotą baidyklę įmontuota skaitmeninė kamera ir nedidelis kompiuteris su specialia programine įranga, leidžiančia atpažinti paukščius kenkėjus. Sparnuočius robotas baidys purkšdamas vandenį ir skleisdamas garsus, gąsdinančius paukščius.

Roboto kūrėjai užprogramavo baidyklę taip, kad tuo atveju, jeigu prieš derliaus gynėją pasirodytų bet koks oranžinis objektas (vilkintis atitinkamos spalvos drabužius žmogus), robotas nesiimtų jokių veiksmų. Todėl tam, kad niekuo neprasikaltę fermeriai netaptų roboto baidyklės taikiniu, fermeriai į darbą turės eiti apsirengę oranžine uniforma.
_________________


Myletojas


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:20 pm Rašyti temą:
Iš praktikos prognozuočiau kad robotai turės labai trumpalaikį poveikį


Orchus


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:26 pm Rašyti temą:
Myletojas rašo:
Iš praktikos prognozuočiau kad robotai turės labai trumpalaikį poveikį



Tai ir Jus sukurete robotus-baidykles?
_________________



Orchus


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:30 pm Rašyti temą:
Gamtininko namai - vaizdingos Lietuvos pelkės

Julius Baliutavičius
Valstiečių laikraščio žurnalistas

"Pelkės man yra viskas", - sako Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, vienas garsiausių šalies ornitologų Eugenijus Drobelis. Būtų sunku suskaičiuoti, kiek Lietuvos pelkėse jis yra praleidęs dienų ir naktų, kiek kilometrų nuklampota per raistus. Gamtininkas jau seniai nebesiblaško, ieškodamas savojo rojaus kampelio - jis visai netoli jo namų, Marcinkonyse (Varėnos r.). Prieš 28 metus atrastas Čepkelių raistas Eugenijui visam gyvenimui tapo tikraisiais namais. "Ten dingsta visos intrigos, buitinės problemos. Iš tikrųjų - tik Čepkelių raiste jaučiuosi gerai", - prisipažįsta E.Drobelis.

Pirmoji pažintis

Čepkelių grožį gamtininkas yra įamžinęs keliolikoje knygų, dešimtyse tūkstančių nuotraukų. Pernai, kai buvo minimas rezervato įkūrimo trisdešimtmetis, E.Drobelis visuomenei pristatė solidų fotoalbumą "Čepkeliai", kurį drąsiai galima vadinti jo gyvenimo knyga. Nors... Nenuilstantis rezervato tyrinėtojas prisipažino, jog į albumą pateko toli gražu ne visi to verti kadrai, tad galbūt bus išleisti dar keli Čepkelių paveldo tomai.
Dabar sunku pasakyti, ar gyvenimo kelias būtų atvedęs E.Drobelį į Marcinkonis, jei ne tėvo bibliotekoje rastos gamtininko T.Ivanausko knygos. Jos paauglį taip įkvėpė, kad Eugenijus nusprendė sekti jo pėdomis. Apie Čepkelių raistą jis buvo girdėjęs daug įspūdingų istorijų. "Tačiau kai pelkes pirmą kartą išvydau savo akimis, vaizdas buvo dar geresnis", - šypteli pašnekovas. Jis ir dabar puikiai prisimena savo pirmąjį žygį į Čepkelių raistą. "Kai 1978 metais atvažiavau dirbti, čia praktiškai nieko nebuvo - tik rezervato darbuotojams priklausantis kambarėlis urėdijoje. Atėjau, paklibinau duris - užrakinta. Antrą, trečią dieną - taip pat. Nieko nesulaukęs, nusprendžiau pats susirasti Čepkelių raistą. Neturėjau žemėlapio, net neįsivaizdavau, kokio dydžio tie Čepkeliai yra. Tik buvau skaitęs, kad jie - pietuose, prie Lietuvos-Baltarusijos sienos. Susikroviau palapinę, įsidėjau kiek maisto ir iškeliavau. Einu - kalnas, pakalnė, kalnas, pakalnė, kol atsitiktinai priėjau medinį stebėjimo bokštą, užsikabarojau ir tolumoje, už miško, atsivėrė lyguma. Pasukau į tą pusę, ir už poros kilometrų išėjau į raistą, - vaizdžiai apie savo pirmąją pažintį su raistu pasakoja Eugenijus. - Visą dieną klampojau per salas, atėjo vakaras, sutemo - nei kaimo, nei žmonių, nei raisto pakraščio. Ir tik kitą dieną išgirdau kažkur tolumoje lojant šunis. Pagalvojau: "Po perkūnais, čia, Lietuvoje, dvi paras einu, brendu ir neprieinu nei kaimo, nei žmonių sutinku. Tai mano vieta".

18 valandų laukimo

Žmonės dažnai stebisi, kaip gamtininkas nepaklysta didžiulėje, 110 kvadratinių kilometrų dydžio rezervato teritorijoje, kurią dar supa ir didžiuliai miško masyvai. "O kaip aš galiu paklysti, jei man reikia surasti ne salą, ne ežerą, o medį, kuriame susukęs lizdą vienas ar kitas paukštis", - sako E.Drobelis. Per ilgus darbo rezervate metus jis patyrė ne vieną įspūdingą, didžią akimirką. "Štai kad ir Čepkeliuose pastebėti stulgiai - buvo manoma, kad jie jau seniai išnyko. O jūrinis erelis, įsikūręs mano padarytame lizde? Juk jis čia atsirado po pusantro šimto metų", - kvapą gniaužiančias akimirkas prisimena pašnekovas.
E.Drobelio archyvuose - daugybė unikalių gamtos gyvenimo kadrų. Vartydami jo įspūdingomis nuotraukomis iliustruotas knygas tik nedaugelis suvokia, kiek daug pastangų reikia įdėti, norint užfiksuoti vieną ar kitą akimirką iš paukščių gyvenimo. "5-6 valandos laukimo - tai niekis. Kartais slėptuvėje atitinkamo momento lauki 14-16 valandų, kartais sugaišti ir visas 18, - pasakoja Eugenijus. - Be to, nenorėdamas išgąsdinti paukščių ir kartu prarasti unikalių kadrų, daugelį laukimo valandų negaliu net pajudėti, pramankštinti rankų, o ką jau bekalbėti apie kavos siurbčiojimą iš termoso. Maudžia kaulai, eini iš proto laukdamas ryto, kartais jauti, jog dūsti, norisi nusiplėšti drabužius, išardyti palapinę ir bėgti iš ten. Tačiau tenka įveikti save. Bet tai nėra kančia, nes tokiu atveju neitum ir nefotografuotum. Tai yra malonumas - kai įsilieji į gamtą, pajunti jos aplinką".

Grasinimas neišgąsdino

Raiste naktį gali grožėtis, kaip šviečia pūvantis medis, arba, įsitaisęs nakvynei vienoje iš gausybės salų, klausytis, kaip kaukia vilkai. "Kartą guliu, girdžiu - kaukia vilkas. Gražu. Netoliese ėmė kaukti dar vienas. Pagalvojau - o juk jie eis vienas prie kito, o tarp jų - aš. Miegai tuoj pat išlakstė", - nusijuokė Eugenijus. Kitą kartą jis išbandė, ar gerai dega pelkėse išsiskiriančios metano dujos. "Patrypčiojau ilgiau vienoje vietoje, ėmė veržtis dujų burbuliukai, pasklido gana nemaloni smarvė. Pasilenkiau prie žemės, uždegiau degtuką, o liepsnos pliūpsnis kad šaus - net antakius nusvilau", - vėl juokiasi pašnekovas.
Tačiau prisiminęs istoriją, kaip kartą rezervate jis su keliais studentais užtiko vienuolika baltarusių brakonierių, Eugenijus surimtėja. Per visus 28 darbo metus buvo kilęs vienintelis toks pavojingas incidentas, galėjęs pasibaigti tragiškai. Prie Eugenijaus priėjęs ginkluotų brakonierių gaujos vyresnysis, pasipuošęs iš ondatros kailio pasiūta kepure, liepė paleisti sučiuptą vieną jų gaujos vyruką. "Pats matai, tu pralaimėjai, nesipriešink, nes tave nušaus", - brakonieriai nebuvo nusiteikę juokauti. Vis dėlto vėliau Eugenijus atsekė gaujos vyresnįjį - vyriškio nuotrauka puikavosi vieno Baltarusijos pasienio kaimelio garbės lentoje. Tačiau net ir tokie pavojingi incidentai - ar jie gali išgąsdinti širdį Čepkelių raistui atidavusį gamtininką?
_________________



Myletojas


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:34 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Myletojas rašo:
Iš praktikos prognozuočiau kad robotai turės labai trumpalaikį poveikį


Tai ir Jus sukurete robotus-baidykles?


Kūrėme kartą kaliauses, tai paukščiai nuo žmonių jas pradėjo atskirti dar tą pačią dieną


Myletojas


Parašytas: Sk. 05 21, 2006 8:39 pm Rašyti temą:
Gražus straipsnelis apie E. Drobelį. Mano pirmoji pažintis su šiuo raistu (ir kol kas vienintelė) taip pat buvo įspūdinga: vos įvažiavus į Čepkelius 5-10 metrų nuo mašinos (dar tarybinio Žiguliuko) pamatėme stambų kurtinį patiną, kuris papozavo, po to paskrido netoliese ant neaukštos šakos ir atsitūpė.


Orchus


Parašytas: Antr. 05 23, 2006 6:59 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9622735

Pelikanas Pranas Graikijoje tapo Frančeska

www.DELFI.lt
2006 gegužės mėn. 22 d. 16:14


„Koks pelikano vardas?“ – oro uoste graikų ornitologas pasitiko į Atėnus su paklydėliu paukščiu atskridusią LNK „Pakeleivių“ vedėją Giedrę Talmantienę. „Pranas“, - atsakė Giedrė. „Ar tai ne vyriškas vardas? – susirūpino graikas. – Jūs atsivežėte mergaitę. Ji juk tokia smulki...“
Taip pelikanas Graikijoje iš Prano tapo Pranute, o graikiškai – Frančeska. Lietuvos specialistai siūlė tik vieną būdą nustatyti paukščio lytį – kraujo mėginius siųsti į Vokietiją, bet tam nebuvo laiko.

Atėnų oro uoste „Pakeleivių“ vedėją su laidos herojumi pasitiko ne tik ornitologai, bet ir viena šalies televizijų, kuri parengė siužetą naujienų laidai, teigiama LNK pranešime.

Po skrydžio pelikanė ir LNK televizijos žvaigždė Giedrė Talmantienė leidosi į 600 kilometrų kelionę, kuri buvo paskutinis akcijos „Pelikano byla“ etapas. Senu visureigiu pusiaunakčiais komanda pasiekė Kerkini kaimą prie Bulgarijos sienos. Pelikanė buvo apnakvindinta turizmo informacijos biure – tai buvo paskutinė jos nakvynė nelaisvėje.

Ryte, mojuojant vietinės mokyklos mokiniams, Pranutė buvo paleista pas savus. Tiesa, pirmąsias penkias minutes pelikanė niekur nesiruošė skristi toliau nuo savo transportavimo dėžės. „Teks vežtis namo, - juokavo graikų ornitologai. – Juk čia laisvas paukščio pasirinkimas“.

Prie Kerkini ežero dirbantys vietiniai ornitologai žadėjo stebėti, kaip sekasi gyventi Graikijoje Pranutei – ją iš kitų rožinių pelikanų atskirs iš specialaus žiedo.


Orchus


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 10:18 am Rašyti temą:
Medžiotojai tykojo parko varnų


Šiaulių kraštas, 2006 m. gegužės 24 d.
Algimantas BRIKAS


Medžiotojai senajame Kuršėnų parke maždaug mėnesį medžiojo varnas.

Kuršėnų, „Miškininkų“ ir “Pažiužmės“ medžiotojų būrelių nariai tykoti varnų pradėjo balandžio pradžioje. Pagal sudarytą grafiką nustatytomis dienomis jie, ginkluoti medžiokliniais šautuvais, pasikeisdami traukė į parką.

Iš pradžių medžiojo nuo penktos iki septintos valandos rytais bei nuo aštuntos iki dešimtos vakarais. Netoliese gyvenantiems žmonėms pasiskundus, kad šūviai trikdo miegą, imta medžioti tik vakarais.

Medžiotojai pasakoja, kad varnos, kurių parke — daugybė, — gudrūs paukščiai. Vos pamačiusios, kad parko pakraštyje juosiama apsauginė juosta, įspėjanti praeivius būti atsargiems, jos nuplasnodavo į toliau augančius medžius. Taip pat reaguota ir į žmogų su šautuvu.

Tikroji medžioklė prasidėdavo temstant, kai paukščių būrys vis dėlto grįždavo į lizdus.

Kuršėnų medžiotojų būrelis miesto seniūnijai pranešė, kad šios akcijos metu nušovė 125, „Miškininkų“ — 134, “Pažiužmės“ — 167 varnas.

Kuršėnų miesto seniūnas Vytautas Gedmontas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad kuršėniškių pamėgtame senajame parke, įprastinėje miesto švenčių vietoje, medžiotojai jau pernai medžiojo, baidė varnas. Jų buvo sumažėję.

Ir šiemet kreiptasi į rajono vadovus, kad medžiotojams būtų kompensuojamos šovinių pirkimo išlaidos, būsima medžioklė suderinta su aplinkosaugininkais ir policijos nuovada.

Kiekvienam būreliui Savivaldybė skyrė po 300 litų sumokėti už šovinius.

V. Gedmontas sako, jog svarbu ne tik naikinti varninius paukščius parke, bet ir baidyti, kad jie išsikeltų ten, kur mažiau žmonių. Pastebėta, kad taip jau ir atsitinka.

*Į parko varną taikosi Kuršėnų medžiotojų būrelio narys Rimantas Mitkus.

*Kuršėnų parke lizdus susikrovusios varnos jau seniai yra įkyrėjusios miesto gyventojams.

*Autoriaus nuotr. žr. http://www.skrastas.lt/?data=2006-05-24 ... 1148401680


Maxtrox


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 10:48 am Rašyti temą:
o norejo taip lengai paimti varnas Is vis girdejau, kad varna viena is protingiausiu pauksciu. Tai tiesa? Be to maciau dokumentini apie varnas, buvo taip:
varnos pavogdavo riesuta is turgaus ir metydavo ant kelio, kad ji sutraiskytu, bet, kai masinos sutraiskydavo riesuta, jos niekaip negalejo jo pasiimti - eismas. Po keliu dienu varnos eme elgtis kitaip. Riesutus mesdavo perejose, kurios reguliuojamos sviesoforu. Kai uzsidegdavo zalia sviesa pestiesiems, jos pasiimdavo sutraiskytus riesutus.
tai galbut ir nera irodymas del varno sumanumo, bet as buvau tikrai nustebintas


das


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 11:53 am Rašyti temą:
noretusi, kad lietuviai pradetu paukscius vadinti savais vardais, juk taip lengva pasakyti - kovas (juo labiau kad ir menesi toki turim)


rex


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 12:13 pm Rašyti temą:
Oooo, kovas daugumai jau gili ornitologija, įkandama tik specialistams. Šiaip jau varna tai kovas, varna, kuosa, kranklys... na šarka jau dažniau išskiriama Tuo tarpu kėkštas ir riešutinė jau galbūt Afrikos paukščiai


Myletojas


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 1:31 pm Rašyti temą:
Man įdomu, kodėl studentų (na gal ne biologų, bet artimų sričių, kurie biologiją taip pat studijuoja) bei moksleivių dėstytojai ir mokytojai mokina tokių sudėtingų dalykų, o neišmoko atskirti bent 4 varninių rūšis, ir žinoti visus lietuvos roplius. Atrodo taip paprasta, o absolventai visviena po keleto metų pamiršta tą sudėtingą dėstomą medžiagą, tuo tarpu manau iškalus šiuos elementarius dalykus tai jiems išliktų žymiai ilgiau


das


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 3:02 pm Rašyti temą:
Na kad kovas gili ornitologija, tai jau atleiskit, cia paprastas isprusimas, tikrai nereikalaujantis universitetiniu ziniu. Juo labiau, kad tiek Lietuviskoje literaturoje tiek ir tarp zmoniu daznai sakoma "kovai gryzo", bet kai jie nusileidzia i lizdus, kazkodel pavirsta varnomis .


Maxtrox


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 3:44 pm Rašyti temą:
bet gi ne visiems idomus tie paukcsiai... aisku neskirti sias rusis reik tikrai buti abejingam aplinkai. Bet jeigu daugumai elementaru, tai nereiskia kad visiem. Kai kuriem zmonem atrodo elementaru zinot kur yra Lietuva ar JAV ar Rusija zemelapyje. Tuo tarpu Jav 20% jaunimo nezino kur yra ju salis zemelapyje. Taigi ne taip jau tas zemelapis elementarus, taip kaip ir tie pauksciai gali pasirodyti visai vienodi kai kuriems


Egle


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 4:00 pm Rašyti temą:
Daugumai ,ir tai visai normalu.Pati tokia kazkada buvau .Uzsienieciai ne tik kad pauksciu-karviu nera mate .Is kitos puses as irgi daug ko nezinau,kas kitam elementaru atrodo .


Maxtrox


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 4:08 pm Rašyti temą:
Egle pasake mano minti daug paprasciau


marius.k


Parašytas: Tr. 05 24, 2006 4:52 pm Rašyti temą:
isviso girdejau kad i amerika nuvazezes lietuvis nokinys ten kelemas keliom klasėm auksciau...


Egle


Parašytas: Kv. 05 25, 2006 8:31 am Rašyti temą:
Griztant prie vakaryksciu pastebejimu apie tai,kad zurnalistai varnos nuo kovo neskiria-niekis tai,palyginus su tuo,ka perskaiciau siandien savaitrastyje Savaite su TV(05.24.,24psl.) .Nemoku perkelti str.,gal ORCHUStai padarys,bet ten rasoma,kokie is laisvej gyvenanciu pauksciu geriausiai gieda narvelyje,ir kaip juos to ismokyti .As be zado nuo tokiu straipsniu .


das


Parašytas: Kv. 05 25, 2006 10:37 am Rašyti temą:
Vienintelis dalykas, del ko as nesu patenkintas tokiu zurnalistu darbu, kad, kai jie raso, juos skaito tukstanciai zmoniu ir dauguma priima, kaip uz gryna piniga, ir tampa tokiais analfabetais. Zurnalistai privalo atsakingiau ziureti i savo darba.


Orchus


Parašytas: Kv. 05 25, 2006 11:38 am Rašyti temą:
Paukščių gripas: naujas puolimas

http://www.lt24.lt

Mirtinai pavojingas paukščių gripo virusas H5N1 greičiausiai mutavo ir juo žmonės jau gali užsikrėsti vieni nuo kitų. Lietuviai pripažįsta, kad pagrindo nerimauti yra, tačiau konkrečių prevencijos priemonių mes neturime.
Viruso mutacija greičiausiai įvyko Indonezijoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai šioje šalyje vis dar tiria, kaip paukščių gripu užsikrėtė visa šeima. Liga septynių žmonių šeimoje užfiksuota šį mėnesį. Šeši iš infekuotų šeimos narių jau mirė. Ištyrus rajoną, kur jie gyveno, paaiškėjo, kad nė vienas sparnuotis ten nebuvo užsikrėtęs paukščių gripu. Todėl PSO specialistai tvirtina, kad virusas žmonėms persiduoti galėjo vieninteliu būdu – iš žmogaus žmogui.
Tai pirmasis atvejis pasaulyje, kai žmogus paukščių gripu užsikrėtė nuo žmogaus. Tai kelia milžinišką susirūpinimą viso pasaulio medikams ir mokslininkams, bijojusiems, kad virusas gali mutuoti.
Liūdnos prognozės. JAV naujienų televizijos kanalas „Bloomberg“ vakar priminė pesimistines Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) prognozes, kad paukščių gripo pandemija visame pasaulyje gali pareikalauti iki 150 mln. žmonių gyvybių.
Dabar laukiama oficialios PSO ataskaitos, kuri turėtų patvirtinti, kad H5N1 virusas mutavo į pavojingiausią formą ir gali persiduoti iš žmogaus žmogui. Tiesa, specialistai tvirtina, kad virusas dar nemutavo į tokią formą, kuri tarp žmonių plistų lengvai. Greičiausiai, kad užsikrėstum, reikia ilgai ir artimai bendrauti su infekuotu asmeniu.
Jei PSO ataskaita patvirtins, kad gripas gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui, JTO greičiausiai skelbs
globalinį pandemijos pavojų.
Nekonkretus planas. Lietuvos valstybinės sveikatos priežiūros tarnybos atstovas spaudai Česlovas Iškauskas L.T. teigė abejojąs, kad atvejai Indone

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 geguzes 25 iki birzelio 21 dienos.


Orchus


Parašytas: Kv. 05 25, 2006 1:58 pm


Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9653783

Gėjai gandrai – puikūs tėvai

www.DELFI.lt
2006 gegužės mėn. 25 d. 10:17


Keturi homoseksualūs gandrai įrodė, kad jie savo šeima gali rūpintis taip pat sėkmingai, kaip ir heteroseksualūs paukščiai. Portale „ananova.com“ rašoma, jog Overloono zoologijos sodo, esančio netoli Eindhoveno (Olandija), personalas abejojo, ar gandrai gėjai ir lesbietės pasižymi tokiu pačiu įgimtu polinkiu auginti atžalas.
Šį polinkį jie patikrino duodami perėti kelis kiaušinius gėjų gandrų porai, ir dar kelis – lesbiečių gandrių porai. Paaiškėjo, kad gėjai gandrai tučtuojau ėmėsi su tėvyste siejamų pareigų.

Zoologijos sodo atstovė spaudai Esther Jansen sakė, kad gėjų lizde sėkmingai išsirito visi trys gandriukai: „Gėjai gandrai savo kiaušinius ir paukščiukus prižiūri taip pat gerai, kaip ir heteroseksualūs paukščiai“.


Maxtrox


Parašytas: Kv. 05 25, 2006 6:09 pm Rašyti temą:
Kokiu tik nesamoniu neprigalvoja su pauksciais ir gyvunais...


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:02 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-05-26


Sunaikino kregždžiukus

Ramunė Šeštokienė

Tvarkant Klaipėdos krovinių terminalo dispečerių punkto Perkėlos gatvėje 8 pastogę nuplauti kregždžių lizdai, o kartu ir būsimi kregždžiukai.

Aplinkui dirbančių tarnybų personalui lizdų suardymas pasirodė drastiškas.

Klausiamas, ar nebuvo galima išsaugoti paukščių, ūkvedžiu prisistatęs vyras tvirtino, kad pastogę stipria vandens srove suskubta plauti, kol jaunikliai dar neišperėti.

Ūkvedys aiškino, kad kregždės dergia ant klientų, teršia teritoriją.

Jis tikino, kad šie paukščiai - lyg parazitai, kaip blakės ar tarakonai, kuriuos net privalu naikinti.

Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, kregždės - paukščiai, kurių egzistavimas dažniausiai priklauso nuo žmonių valios ir jautrumo.

Ekologo teigimu, siekiant palaikyti švarą, vertėjo po lizdais pritvirtinti lenteles.

E.Paplauskis mano, kad kregždžių kolonija galėjo būti patraukli aplinkiniams.

Daugelis žmonių kregždutes prilygina nacionaliniams simboliams, kaip gandrus.
_________________


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:13 am Rašyti temą:
Svolociai . Kuo jiems trukde? Tinginiai - lenteles sunku buvo prikabint...


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:24 am Rašyti temą:
Įdomu, ka nutars aplinkosaugos specialistai? Gi yra kazkokios baudos uz toki barbariska gyvunu naikinima ir zmoniu papiktinima...
_________________


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:55 am Rašyti temą:
Yra tik jos bus tokios "dideles", kad net nepajaus... Arba kaip visalaik uztils ir issisuks. Tik pas mus taip gali buti...
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:57 am Rašyti temą:
...kazkas cia lankosi is Klaipedos. Gal reiktu juos ipareigoti kontroliuoti si reikala kaip LOD atstovus [jei jie LOD atstovai]??
_________________


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:37 am Rašyti temą:
Magiaras ir rex yra is Klaipedos. Mano nuomone, tai firmai ar kam reiketu gera baudele skirt ir per TV parodyt, kad visiems atsoktu noras daryti kazka panasaus. Tikiuosi bent per zinias parodys. Viesumas - geriausias ginklas!


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:45 am Rašyti temą:
radau, kad Forume yra uzsiregistrave 11 dalyviu is Klaipedos,- juos ir ipareigojame
_________________


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:52 am Rašyti temą:
Aha, as ir ieskojau, bet parasiau tik labiausiai dalyvaujancius pokalbiuose. Manau, kad aplinkos apsaugos ministerija turetu atkreipti rimtesni demesi...


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:57 am Rašyti temą:
Maxtrox rašo:
Aha, as ir ieskojau, bet parasiau tik labiausiai dalyvaujancius pokalbiuose. Manau, kad aplinkos apsaugos ministerija turetu atkreipti rimtesni demesi...



Leiskite pataisyti: "Aplinkos ministerija". Bet - ar ji nors ka zino apie tai? Yra gi ir vietos aplinkos apsaugos agenturos....
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:04 am Rašyti temą:
Nusiunciau informacija:
1) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir
2) Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūrai,
tepradeda dirbti nustatytaja tvarka.
-------
p.s. kadangi taip gerai sekesi, dar pasiunciau ir
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
kad kontroliuotu 1) darbą, o pastaroji - 2) darba
_________________


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:14 am Rašyti temą:
Dekui uz pataisyma. Tikiuosi, kad i tavo informacija atkreips demesi ir kazka padarys.


das


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:44 am Rašyti temą:
Manau, vienas pagrindiniu ginku, kuriais mes galim naudotis, tai visus panasius atvejus pranesineti atitinkamoms institucijoms. Tas pats liecia ir klaidas straipsniuose, visuomet reikia rasyti redakcijai, ta as stengiuosi daryti, nezinau, kiek padeda, bet bent jau padarau, tai ka galiu. Greit mane i skundeju juodaji sarasa irasys .


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 1:59 pm Rašyti temą:
Das, kai visiem ikyresi, tau bus uzdetas BLOCK THIS USER ar kazkas panasaus


Myletojas


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 2:01 pm Rašyti temą:
Įdomi ir žmonių reakcija - būtų išardę gandrų lizdus, būtų visi pasmerkę, parodę per televiziją ir užklijavę gandražudžių etiketę bei užstatę solidžią baudą (pamenu ten teismas lygtai buvo dėl to). O kad paukštelis mažesnis, tai dėmesio 20 kartų mažiau ir atrodo, kad čia nieko tokio.


Maxtrox


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 2:01 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Nusiunciau informacija:
p.s. kadangi taip gerai sekesi, dar pasiunciau ir
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
kad kontroliuotu 1) darbą, o pastaroji - 2) darba


Is vienos puses kuo didesne grandine, tuo labiau zvanga, bet is kitos - ir tikimybe didesne nutrukti. Pvz. egzaminu uzduotys, kai ne pravalas 12 (ir man) dabar egzai uzsites, dar perlaikyt teks...
bet aisku pranest reikejo! Galetu per TV parodyt! Tada ta firma oi kaip nuskambetu per visa sali!


rex


Parašytas: Pen. 05 26, 2006 7:09 pm Rašyti temą:
Iš ties, atvejis toli prasilenkiantis su elementariu humaniškumu Šiomis dienomis taip buvau užimtas, kad ši informacija tik dabar man tapo žinoma. Manau, kad AM institucijos sureaguos atitinkamai, nes kai nėra meilės širdyje tai telieka tik bausti


Orchus


Parašytas: Pir. 05 29, 2006 7:30 am Rašyti temą:
SAPNŲ ORNITOLOGIJA

Alvydas Šlepikas

[http://www.culture.lt/lmenas]



A.B.
motina didžiuliais
juodais sparnais
dengia dangų, paskui
jos šypsena
perskelia skliautą
nuo vieno nakties pakraščio
iki kito

dairaus –

vėjas ir smilgos
didžiulis siūbuojantis laivas –
lopšys
ir aš
ką tik pabudęs
slegiamas
pūkinio patalų sniego

tiesiasi milžinės rankos
jų pirštai liečia mane
glosto mane
mano plaukus
kelia mane, iškelia
į šaltą
priešišką erdvę
išplėšia mane iš jaukios
nuosavybės

didžiulės motinos rankos laiko mane
jos lūpos
didžiulės raudonos lūpos / artėja
ji užkalba mano ligą
mano karščiu karščiuoja / motina
dainuoja didžiulė mano motina

gruma lopšinė
jos tėkmėje
vartosi migdantys priebalsių akmenys
ryja mane tamsa
ryja šaltas miego ruduo

staiga

tūkstantis paukščių
tūkstantis mėlynų kuosų
grakščių mėlynų kuosų –

už lango sniege –
(kaip greitai – žiema)

atsibudai atsibudai atsibudai

bučiuoja mane
mano motina
maža mano motina
kasdieniška mano globėja
mano gelbėtoja

mėlyna kuosa
_________________


Orchus


Parašytas: Pir. 05 29, 2006 7:49 am Rašyti temą:
Gervės niokoja ūkininko pasėlius

Vida Tavorienė
Valstiečių laikraščio žurnalistė
http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas2.htm

Panevėžio rajono ūkininkas nebeišmano, kaip elgtis su saugomais paukščiais, kurie pamėgo "ganytis" jo laukuose.

Paukščiai kapoja želmenis

Šalies ūkininkų, ypač dirbančių žemes pamiškėse, nestebina jų pasėlius niokojantys šernai, stumbrai, kiti žvėrys. Žemdirbiai bei miškininkai įprato ir prie laukus bei miškus tvindančių bei melioracijos įrenginius gadinančių bebrų piktadarysčių. Tačiau išvysti didžiulį pulką gervių pasėlių lauke kiekvienam ūkininkui būtų nemaža staigmena.
Būtent tokį vaizdą kone kas dieną mato Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis. Šie grakštūs paukščiai nuo praėjusių metų rudens pamėgo "ganytis" apie 200 ha žemės Miežiškių seniūnijoje dirbančio panevėžiečio pasėliuose. Netoliese yra Bigailių durpynas, iš kurio, ūkininko manymu, ir atskrenda gervės.
Pernai rudenį žiemkenčių lauke jis matydavęs didžiulius pulkus besibūriuojančių gervių. "Jų, suprantama, neskaičiavau, bet po 200-400 tikrai suskrisdavo. Gervės būriuodavosi prieš išskridimą. Paukščiai tiesiog iškapojo kvietrugių želmenis", - pasakojo ūkininkas.
Į savo laukus ūkininkas P.Nevulis buvo pasikvietęs rajono žemės ūkio specialistų komisiją. Apžiūrėjus žiemkenčius, buvo įvertinta ūkininkui padaryta žala. Dalį nuostolių panevėžiečiui kompensavo Aplinkos ministerija. P.Nevulis prisiminė gavęs apie pusantro tūkstančio litų, kurie jam atrodo tėra simboliška suma. Jo skaičiavimais, gervių padaryti nuostoliai kur kas didesni.
Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sakė pirmą kartą per savo darbo praktiką susidūręs su tokiu atveju. Iki tol nei jam, nei kitiems skyriaus specialistams neteko matyti gervių apniokotų pasėlių.
"Kai vaikščiojom po lauką, atrodė tarsi būtų sėjos brokas. Įspūdis toks, lyg dalis sėklos būtų nesudygusi", - kalbėjo V.Kriaučiūnas.
Pernai rudenį dėl gervių išretintų žiemkenčių išgyvenęs P.Nevulis šiemet pavasarį vėl sulaukė viešnių. "Dabar gervės kone kas rytą "ganosi" po vasarojų. Vakar mačiau apie 100 paukščių, šiandien jau buvo maždaug perpus mažiau. Nežinau, kiek jie pasėlių iškapos", - kaip su grakščiais paukščiais elgtis neišmano ūkininkas.
Apžiūrėjęs vasarojaus laukus, ūkininkas dėl nuostolių kompensavimo vėl parašė pareiškimą, kurį įteikė rajono Žemės ūkio skyriui.

Ornitologą stebina gervių elgsena

Apie tai, kad gervės masiškai kapotų pasėlių želmenis, neteko girdėti ir Lietuvos ornitologų draugijos direktoriui Gintarui Riaubai. Nieko keisto, kad rudenį gervės, kaip ir kiti paukščiai, prieš išskridimą būriuojasi. Tačiau ornitologą nustebino tai, kad pavasarį gervės būriais vaikštinėja po laukus. "Paprastai tokiu metu gervės būna poromis", - sakė G.Riauba.
Anot Lietuvos ornitologų draugijos vadovo, anksčiau retais pau kščiais laikytų ir saugomų gervių populiacija pastaraisiais dešimtmečiais atsigauna. Jų dabar gali būti visuose miškuose, ypač kur yra mažesnių ar didesnių pelkių. Gervių gausu Čepkelių rezervate, o į Novaraisčio durpyną rudenį nakvoti suskrenda net iki 2 tūkst. šių paukščių.
Europos Sąjungoje yra priimta Paukščių direktyva, pagal kurią turi būti steigiamos gervių saugomos teritorijos. Lietuvoje gervės saugomos Labanoro ir Biržų giriose.
_________________


elmaras


Parašytas: Pir. 05 29, 2006 8:17 pm Rašyti temą:
Šeip mes turim ir vieną TV laidą , paukščių gripą gerai nušvietė , gal ir čia padėtu , tik reiktu kam nors emeilą vedėjai parašyt. Kas padėką rašė , gal dar galėtų parašyt , vėl forumiečių vardu , o gal...


Orchus


Parašytas: Tr. 05 31, 2006 10:11 am Rašyti temą: Radę paukščio jauniklį - negirdykite
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9712211

Radę paukščio jauniklį - negirdykite

www.DELFI.lt
2006 gegužės mėn. 30 d. 12:42


Šiomis dienomis, Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius kasdien sulaukia vis daugiau gyventojų atneštų laukinių paukščių jauniklių, sakoma pranešime spaudai.
Miestuose, suradus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį reikėtų jį įkelti kuo aukščiau į artimiausią krūmą ar medį ir pasišalinti iš tos vietos. "Šitaip pasielgę, išgelbėsite paukščiuką nuo kačių nasrų bei kitų pavojų. Neužmirškite, palietus bet kokį laukinį gyvūną, iškart plauti rankas", - pataria specialistai.


Neretai, gyventojai parsineša šiuos "našlaičius" į namus ir bando juos maitinti bei girdyti. Maitinti reikėtų žinoti kuo, kiek ir kada (batonas – nepilnavertis pašaras). O girdyti – niekada! Reikia žinoti, kad paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Paukščiai maitina savo jauniklius tokiu racionu, kuriame vandens poreikis visada būna patenkinamas.


Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia pašaro, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria jų liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą vandens lašelį jam į snapą, jauniklis paukštis nebus tam "pasiruošęs" ir vanduo pateks į trachėją, plaučius bei oro maišus. Pasekmės – tai labai rimtos komplikacijos, kurių baigtis dažniausiai mirtina.


Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie rastų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po tokių apžiūrinėjimų aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Toks lizdas lengvai pastebimas plėšrūnams ir dėl to neretai jų būna sunaikinamas (nepriklausomai nuo to, kas jame – jaunikliai ar dar tik kiaušiniai). Jei kai kurie strazdai, žuvėdros neprašyta svečia nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi“, tai pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais atakuoja net jį bandantį apžiūrėti žmogų ir gali gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.


LGGD Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius dirba be išeiginių, konsultacijas bei pagalbą suteikia Kaune, tel. 8-37-363333.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 05 31, 2006 11:13 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. gegužės 31 d., trečiadienis Nr. 122 (17886)

Traumuoti gandrai vasaroja Botanikos sode

Virginija SKUČAITĖ


Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) šią žiemą buvo priglaudusi 10 įvairias traumas patyrusių gandrų, kurie rudenį negalėjo išskristi. Šiomis dienomis VDU Botanikos sodas sutiko padėti gyvūnų globėjams - priėmė vasaroti sparnuotus nelaimėlius, kurie laisvai vaikštinėja po visą sodo teritoriją, aplankydami ir tvenkinius.

“Mes norime sudaryti jiems kuo natūralesnes gyvenimo sąlygas, kad jie galėtų patys pasiieškoti maisto, nors mes juos retsykiais papildomai maitiname, kad nejaustų alkio. Mielai padovanotume, suderinus tai su Aplinkos ministerija, bet kurį mūsų augintinį geriems žmonėms, kurie norėtų savo sodyboje laikyti ir prižiūrėti nacionalinį paukštį”, - sakė LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

B.Noreikis prašo šalia Botanikos sodo gyvenančius žmones neliesti jų, jei paukščiai ištrūktų pro nesandarias tvoras. Apie tokį paklydusį paukštį prašoma bet kuriuo paros metu pranešti LGGD - telefono numeris yra įrašytas žiede ant gandro kojos. Paukščiams būtų saugiau vasaroti Botanikos sode dideliame voljere, tačiau LGGD neturi lėšų tokiai didelei tinklo tvorai įsigyti. Gal atsirastų rėmėjų šiam kilniam sumanymui įgyvendinti?
_________________


Orchus


Parašytas: Kv. 06 01, 2006 1:59 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9742243

Vengrijoje paskelbta gandrienės Hannos paieška

BNS
2006 birželio mėn. 1 d. 14:56


Vengrijos gyventojų prašoma surasti gandrienę Hanną, kuri, kaip baiminasi viena paukščių apsaugos grupė, dėl agresyvių reikalavimų duoti lesalo gali patekti į bėdą. Su šia gandriene jau teko susidurti Vakarų Vengrijos žvejams ir stotyse laukusiems traukinių keleiviams, paskelbė Vengrijos paukščių ir aplinkos apsaugos asociacija (MME).
"Baiminamės, kad dėl savo įkyrumo Hanna pateks į dar didesnę bėdą, todėl prašome gyventojų, kurie turi žinių apie ją, susisiekti su MME vietos darbuotojais", - sakoma asociacijos pranešime.

MME nurodo, kad Hanna priprato būti lesinama žmonių, nes praėjusį rudenį MME darbuotojai ją rado visiškai išsekusią ir prižiūrėjo visą žiemą. Kovo mėnesį ji buvo paleista į laisvę.
_________________


Orchus


Parašytas: Pir. 06 05, 2006 9:55 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-05

Čia gandrų nešaudo

Kuršių marių pakrante Nidoje stypinėja vienišas gandras. Ne šiaip sau koks, o žieduotas. Gandrina jis išdidžiai link Didžiosios kopos ir rankioja pakrantėje mažas sudžiūvusias žuveles, nes kur tu čia rasi kokią varlę. Gudriai tas gandras žuveles apdoroja: įmeta sudžiūvėles į vandenį, palaukia, kol jos išbrinks, o tada tik capt capt ir praryja.

Tas gandras čia pasirodė dar balandžio mėnesį ir, atrodo, niekur nesirengia skristi.

Atskrido gužas ne iš bet kur, o iš Šilutės rajono, kažkur nuo Juknaičių pusės. Jei dar menate, ten prieš porą metų kažkoks pagiringas muitininkas gandrus šaudė. Rėkė: “Sudie, razumėli!” ir pyškino.

Nidiškiai šventai įsitikinę, kad šitas gandras – vienas iš tų, kurie tąkart išvengė kulkų. Bet gužas, parskridęs namolio iš šiltų kraštų, prisiminė tas žudynes, todėl ir atskrido į Nidą. Čia varlių nėra – tenka žuvelėmis misti, bet užtat niekas nešaudo.
_________________


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pir. 06 05, 2006 11:01 am Rašyti temą:
Orchus rašo:
Klaipėda, 2006-06-05

[
Tas gandras čia pasirodė dar balandžio mėnesį ir, atrodo, niekur nesirengia skristi.
Atskrido gužas ne iš bet kur, o iš Šilutės rajono, kažkur nuo Juknaičių pusės. Jei dar menate, ten prieš porą metų kažkoks pagiringas muitininkas gandrus šaudė. Rėkė: “Sudie, razumėli!” ir pyškino.
Nidiškiai šventai įsitikinę, kad šitas gandras – vienas iš tų, kurie tąkart išvengė kulkų. Bet gužas, parskridęs namolio iš šiltų kraštų, prisiminė tas žudynes, todėl ir atskrido į Nidą. Čia varlių nėra – tenka žuvelėmis misti, bet užtat niekas nešaudo.

Tai mano užaugintas gandras. 2004-5 m. žiemą žiemojo pas mane, o 2005 m. spalio vid. buvo jau Rybačyje (Rasitėje). Sugrįžo 2006.04.17 į Ventės Ragą o jau gegužės pradžioje buvo Nidoje (pranešė G.Gražulevičius). Gandro žiedo Nr. 3588.
Taigi daug nesamonių prirašė tas laikraštis


Orchus


Parašytas: Pir. 06 05, 2006 11:05 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
Tai mano užaugintas gandras. 2004-5 m. žiemą žiemojo pas mane, o 2005 m. spalio vid. buvo jau Rybačyje (Rasitėje). Sugrįžo 2006.04.17 į Ventės Ragą o jau gegužės pradžioje buvo Nidoje (pranešė G.Gražulevičius). Gandro žiedo Nr. 3588.
Taigi daug nesamonių prirašė tas laikraštis


Manau, kad laikraštis rašė "poetiškai", o ne dalykiškai
_________________


Orchus


Parašytas: Pir. 06 05, 2006 1:41 pm Rašyti temą:
Mokslininkai nustatė, kad pirmiau atsirado kiaušinis, o po to – višta

2006-06-05


Šimtmečius žmones jaudinusią mįslę: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, išsprendė britų mokslininkas Džonas Brukfildas.

Remdamasis naujausiomis genų inžinerijos žiniomis jis padarė išvadą, kad pirmiausiai atsirado kiaušinis, o po to – višta.

D. Brukfildo teigimu, suaugusiame organizme genetinė medžiaga nepasiduoda revoliuciniams pakitimams. Būtent todėl tam, kad atsirastų pirmoji višta, buvo būtina, kad kiaušinyje atsirastų jos embrionas.

Apie šią mokslininko hipotezę karštai diskutavo britų mokslininkai, kol galiausiai pripažino ją teisinga.

Pasak Londono profesoriaus Devido Papino, kiaušinį, iš kurios atsirado pirmoji višta, padėjo kitos zoologinės rūšies gyvūnas. Tačiau jame embrionas buvo jau tikros vištos.



www.lrt.lt / bernardinai.lt
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 06 06, 2006 1:36 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. birželio 6 d., Nr. 127 (17891)

Sparnuotų jauniklių tyko pavojai


Virginija SKUČAITĖ

Gyventojai, radę paukščių mažylius, dažniausiai nežino, kaip jiems padėti

Ar visada būtina, suradus iš lizdo iškritusius ar be motinos paliktus sparnuočių jauniklius, nešti juos gyvūnų globėjams? Ar kartais nepadarome gamtai meškos paslaugos, neišmanydami jos paslapčių? Tai patvirtina kai kurie pavyzdžiai, kurių bene ryškiausias - dančiasnapio mažylių “gelbėjimas” Ramybės parke.

Nerami Ramybės parko istorija

Jau įpratome, kad pjaunama žolė miesto žaliuosiuose plotuose. Vaikantis grožio, kai kuriuose parkuose ir skveruose padaroma žalos gamtai. Mat tokiu metu pirmųjų gyvenimo įgūdžių mokosi tie paukščių jaunikliai, kurių tėvai suka lizdus ant žemės, žolėje arba kurių dar neskraidantys mažyliai ten slepiasi. Žolę Ramybės parke pjovusio traktoriuko triukšmas išbaidė gausią čia įsikūrusių dančiasnapių šeimynėlę. Išgąsdinta mažylių motina pakilo į orą, palikdama jauniklius vienus. Vieni žmonės, matydami besiblaškančius be motinos dančiasnapius, prie jų fotografavosi, kiti ragino palikti juos ramybėje, o vaikai nieko nelaukdami juos sugaudė, sudėjo į dėžę ir nugabeno į Zoologijos sodą.

“Jie padarė didelę klaidą šitaip elgdamiesi, - aiškino Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje dirbantis veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė. - Dančiasnapiai - ne antys. Jų mažylių nepamaitinsi nei kruopomis, nei žolėmis, nes jie minta tik smulkiomis žuvytėmis ir vandens bestuburiais. Tad geriausia, ką galima buvo padaryti, netyčia išbaidžius mažylių motiną, pasitraukti nuo dančiasnapių bent per 50 metrų ir palikti juos ramybėje. Motina, išgirdusi jų cypsėjimą, būtų juos susiradusi ir naktį išvedusi prie Nemuno. Deja, žmonės nepaklausė mūsų patarimų”.

Tą pačią dieną dančiasnapių mažyliai buvo paimti iš Zoologijos sodo ir nugabenti prie Nemuno, kur yra tikimybė, kad motina juos susiras.

Pagalbos abėcėlė

Dabar toks metas, kai sparnuočių mažyliai, išsiropštę iš lizdų medžiuose, šokinėja nuo šakelės ant šakelės. Tokie pasišokinėjimai kartais baigiasi nelaimingu skrydžiu žemyn. Anot LGGD pirmininko Beno Noreikio, tuomet pasigirsta gaili jų giesmelė, o juos išperėję paukščiai pradeda nardyti pažeme, stengdamiesi juos pamaitinti ir nubaidyti priešus.

Kai suaugėliai pamaitina mažylius, jie nurimsta ir nuseka paskui tėvus į saugesnę vietą. Per porą tokio gyvenimo dienų mažyliai netenka svorio, tačiau sugeba lengviau pakilti į orą ir grįžti į savo įprastą vietą - medį.

Ornitologas Ričardas Patapavičius įsitikinęs, kad iškritusius iš paukščių lizdo mažylius reiktų įkelti į tą medį, šalia kurio rastas mažasis sparnuotis. Įkėlus mažylį į medį, būtina nusiplauti rankas.

Nelaimių priežastys

Kartais atšoka kregždžių lizdas ir nukrenta žemyn su mažyliais. “Jei kregždės lipdė lizdus, kai buvo labai sausa, tai dabar išryškėjo “statybų brokas”, nes pagrindinė šių paukščių lizdų statybinė medžiaga - molis, kuriam trūko drėgmės, kad tvirtai priliptų prie sienos”, - aiškino R.Patapavičius.

Ornitologas pataria toje vietoje, kur buvo lizdelis, skubiai pritvirtinti lentelę ir padėti ant jos lizdo liekanas bei kregždžiukus - jų tėvai žinos, ką reikia daryti.

B.Noreikis prisiminė, kaip buvo sunku lesinti suaugusį čiurlį sulaužytu sparnu. Mat čiurlys, kai jau pakyla iš lizdo, ant žemės nenusileidžia iki gyvenimo pabaigos. Nutūpia tik tuomet, kai peri. Gyvena jis aukštai ore. Skraidydamas jis ir ilsisi, ir atsigeria (lietaus lašų), ir maitinasi ore skraidančiais vabzdžiais. Sužeistas čiurlys, nutūpęs ant žemės, nemoka lesti tai, kas jam duodama. Šį paukštelį reikia maitinti per prievartą, o tai yra labai sunki užduotis net ir patyrusiems Laukinių gyvūnų reabilitacijos centro specialistams.

Įspėjantys patarimai

B.Noreikis primena, kad radus sužalotą sparnuočių mažylį, reikia skubiai atnešti į Reabilitacijos skyrių ir jokiu būdu negirdyti jo per prievartą vandeniu, nes tai gali baigtis neįpratusio gerti sparnuočio žūtimi. Nevalia eiti prie laukinių paukščių lizdų, nes palikta brydė atidengia lizdą, atvilioja plėšrūnus. Strazdai neprašytus svečius nuo savo lizdų veja išmatų “lietumi”, plėšrieji paukščiai, pelėdos, gindami savo lizdą, gali pulti ir gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.

Negalima lipti į medį ar būti šalia tos gyvatvorės vietos, kur yra lizdas. Mat mažyliai, išvydę neregėtą svečią, patiria šoką, o jam praėjus, iššoka iš lizdo.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 06 09, 2006 9:54 am Rašyti temą:
Kodėl išprotėjo paukštelis?

Audra Baranauskaitė
2006-06-09


Kai visa tai prasidėjo, sėdėjau prie kompiuterio ir landžiojau po internetą. Iš pradžių į langą jis pabeldė snapu. Paskui, išskleidęs sparnus, ėmė skraidžioti aukštyn žemyn, tarsi norėdamas patekti vidun. Neatitraukdama nuo jo akių, iš lėto prikišau veidą prie stiklo ir net prisispaudžiau nosimi… Paukštelis į ją pabeldė snapu.


Aišku, tuoj pat susikviečiau visus, kas tą popietę buvo namie. Ką daryti su neadekvačiai besielgiančiu neatpažintu skraidančių stuburinių gyvūnų atstovu? Skambinti pažįstamiems ornitologams? Kreiptis į TV pagalbą? O gal iškviesti jam greitąją?


Ornitologams neprisiskambinome, taigi teko susivokti patiems. Kas gi tam paukšteliui yra? Gal kokia paukščių gripo pasekmė: atrodė šiek tiek sulysęs, tačiau nekosėjo, nečiaudėjo (na, gal jie to ir nedaro), tik kartais nutūpdavo ant priešais augančio medžio šakos, bet dar dažniau atskridęs apdergdavo langą.


Paskui pasinėrėme į mistinius išvedžiojimus. O jeigu tai koks nors reinkarnavęsis giminaitis? Arba iš anapus mums siunčiamas svarbus pranešimas, tik mes nemokame perskaityti… Šiaip ar taip, šių pasvarstymų pakako, kad į bjauriai apdergtą stiklą imtume žiūrėti kur kas atlaidžiau (turbūt J. Ivanauskaitės “Miegančių drugelių tvirtovės” herojė tokį paukštelio elgesį palaikytų dar vienu pasaulio pabaigos ženklu)...


Galų gale nusprendėme, kad viskas kur kas paprasčiau. Paukštelis skrido laikydamasis griežtai nustatytos krypties (skaičiau, kad kai kurie sparnuočiai, skrisdami į pietus, naudojasi stipria genetine atmintim), o mūsų blokinis penkiaaukštis namas, nors išdygęs prieš trisdešimt metų, staiga jam tapo kliūtimi… Skubiai atlapojome langą, priešingoje, pietų, pusėje kuo plačiau atvėrėme balkono duris, bet jis mūsų pastangų neįvertino.


Teko grįžti prie ankstesnių dviejų versijų, nors galiausiai kažkieno pasakyta mintis mus visus šiek tiek apramino: galbūt jis ieško poros ir ja laiko savo atspindį… Šiaip ar taip nuo aušros iki sutemų paukštelis mus atakavo dar tris dienas. Todėl ketvirtąją, bijodami savo buvimu galutinai jį išvaryti iš proto, išvykome į sodybą...


Sodyboje, gulėdama ant saulėje įkaitusio medinio tiltuko, prisiminiau, kaip kartą vaikystėje aš pati buvau virtusi paukščiu. Na, netapau juo tikrąja šio žodžio prasme: tiesiog man buvo septyneri, mama mane išvežė į kaimą, o teta, vieną popietę nuėjusi į kaimyninį vienkiemį, pintinėje parsinešė ančiukų. Aš ištisai tupėjau šalia, negalėdama atitraukti akių. O paukšteliai, per anksti atskirti nuo mamos, paaugę man ėmė sekioti iš paskos, manydami, kad aš -- antis...


Žinoma, man neišdygo snapas ir kojų tarpupirščiuose neužaugo plėvelės, tačiau supratau, kad esu jiems mama. Iš pradžių jaučiausi be galo reikšminga (juk buvau reikalinga šešiems snapams), bet ilgainiui įkyrėjo su jais trintis po kiemą. Paklausiau tetos, ar galiu ančiukus nusivesti prie kūdros, telkšančios sodo gilumoje. Leidimą gavau, tačiau viliodama juos vargau gal savaitę -- jie nė už ką nenorėjo palikti kiemo.


Galų gale man pavyko. Atsidūrėme tikrame ančių rojuje… Aplink kūdrą knibždėte knibždėjo mažų varliukų: juos ančiukai pasigaudavo patys, godžiai čiupdavo man iš rankų, o kartais juokingai tąsydavo didžiulę varlę už kojų, žinoma, jei likusią jos kūno dalį tvirtai laikydavau pirštais.


Nežinau, kiek truko mūsų kelionės. Tik prisimenu, kaip eidavau priekyje, o jie vorele krypuodavo iš paskos. Tačiau vieną dieną kūdra man irgi mirtinai atsibodo. Vėl ėmiau žaisti kieme, o ančiukai gręžiodamiesi pakrypuodavo šiek tiek keliuku ir sugrįžę pypsėdami reikalaudavo, kad eičiau kartu su jais. Tuomet prireikė dar savaitės, kol išmokom keliauti priešinga -- pamiškės kryptimi. Ten buvo griova, kurios dugne, priaugusiame sodrios žolės, telkšojo šiek tiek šiltutėlio vandens – dar vienas rojus, pilnas muselių, varlių ir žiogų...


Nors tada paukščių gripu net nekvepėjo, man išvykus į miestą, ančiukai neišgyveno. Teta parašė laišką, kad, bandydami mane prisišaukti, jie beviltiškai blaškydavosi po kiemą. Tačiau sykį išdrįso ir iki kūdros nukeliavo vieni. Tą patį vakarą vienas nebegrįžo. Vėliau parkeliavo tik keturiese, paskui trise, dar po kelių dienų parsirado tik du, galiausiai ir paskutinis nebeparėjo… Anot tetos, vieną pačiupo vanagas, kitą sudraskė lapė, trečią -- usūrinis šuo: žodžiu, kiekvienas turėjo savą žūties istoriją. Galiu guostis bent tuo, kad dabar juos galbūt pasičiuptų beasmenė mirtis, pasivadinusi paukščių gripu.

"Šiaurės Atėnai", bernardinai.lt


Orchus


Parašytas: Pen. 06 09, 2006 10:32 am Rašyti temą:
Varnos nusiaubė kopūstų plantaciją

Šiaulių kraštas, 2006 m. birželio 9 d.
Regina MUSNECKIENĖ

Aplinkos apsaugos ministro įsakymas, uždraudęs nuo kovo iki liepos šaudyti varnas, atsisuko prieš užventiškį (Kelmės raj.) ūkininką Algimantą Vaupšą. Prisiperėjusios jauniklių varnos, ieškodamos savo vaikams sliekų, išrovė kopūstų daigus pusketvirto hektaro lauke.

Lauke darbavosi keli šimtai varnų

Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo ūkininkas Algimantas Vaupšas keturiasdešimt hektarų užsodino brangiais iš Lenkijos parsivežtais kopūstų daigais. Vieną dieną nuvažiavęs į laukus ūkvedys Edmundas Skėrys pamatė unikalų vaizdą. Laukas juodavo nuo varnų. Jos darbavosi taip mikliai, kad veidas ištįso iš nuostabos. Snapu išrauna kopūsto daigą, apžiūri, ar po šaknimis nėra kirminuko ir dailiai padeda ant vagos.

Paukščiai buvo taip įnikę į darbą, kad nesibaidė į laukus atvažiavusio žmogaus. Nusiaubė pusketvirto hektaro plotą.

Nuostolis — 56 tūkstančiai litų

Ūkininkas sukvietė visus darbininkus kuo skubiau atsodinti kopūstų daigus, kol jie nenuvyto. Visą dieną darbavosi per penkiasdešimt žmonių. Tačiau ne visi daigai antrąkart prigijo. O ir prigijusieji ne tokie kaip kituose laukuose — kažko išsigandę. Be to varnos dar kartą atskrido į tą patį lauką. Dabar jis pristatytas baidyklių. Gal įkyrūs paukščiai neatskris.

„Gal kam nors ir juokas,— sako Algimantas Vaupšas. — O man didžiulis nuostolis. Daigai atsėjo brangiai. Šiemet pavasaris — šaltas. Lietuvoje neužaugo gerų daigų. Juos teko atsivežti iš Lenkijos. Kainavo darbo jėga. Lauko įdirbimas, degalai, trąšos. O jeigu kiekvieną daigą paversčiau derliumi, išeitų, jog patyriau apie 56 tūkstančių litų nuostolį.“

Algimantas Vaupšas augina kopūstus rauginimui. Perka tokių veislių daigus, kurie susuka dvylikos — keturiolikos kilogramų svorio galvas.

Šiemet užsidegė šio ūkininko daržovių saugykla. Algimantas Vaupšas patyrė pusės milijono litų nuostolį.

Šiemet nerengė varnų medžioklės

Prieš keletą metų varnos buvo apnikusios ir Užvenčio seniūno Zonio Virbalo laukus. Išraustė kopūstų daigus pusantro hektaro plote. Seniūno ūkio darbininkai atsodino — varnos vėl išrovė. Tuomet buvo sugalvota naikinti Užvenčio dvaro parką apnikusius kovarnius. Čia jų lizdų pilni medžiai. O varnų šauksmas girdėti už kelių šimtų metrų.

Kadangi kovarnius naikinti ir draskyti jų lizdus būdavo galima ištisus metus, Užvenčio būrelio medžiotojai jau porą metų iš eilės gegužės mėnesį surengdavo paukščių egzekuciją. Varnų prišaudydavo po pilną traktoriaus priekabą. Pats Algimantas Vaupšas prisipažino vienas varnų prišaudydavęs po penkias dešimtis. Surengdavo varnienos balius. Užtat kai kurie užventiškiai sako, jog šiemet varnos už praėjusių metų egzekucijas ūkininkui atkeršijo.

Šiemet Aplinkos apsaugos ministro įsakymu šaudyti kovarnius leista tik nuo liepos pirmos dienos, kai jos jau išperės ir išmokys skraidyti vaikus. Anksčiau medžioklės apribojimai buvo taikomi tik pilkosioms varnoms. Dėl šio draudimo Užvenčio būrelio medžiotojai šį pavasarį nenaikino varnų. Tad jos pulkais ėmė skristi į ūkininkų laukus.

Ūkininkai prašo išimties

Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas parašė prašymą Aplinkos apsaugos departamentui, kad išimties tvarka Užventyje leistų naikinti kovarnius. Užventiškiai prašo leisti medžioti varnas ne sezono metu ir ne medžioklės vietose. Užvenčio miestelis, kur parko medžiuose daugiausia varnų buveinių, negali būti pripažintas medžioklės plotu.

Jeigu Departamento direktorius leis, užventiškiai vėl galės naikinti varnas, nelaukdami liepos pirmosios.

Kelmės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Sirusienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog anksčiau būdavo saugomos tik pilkosios varnos, neleidžiama ardyti jų lizdų. Artinantis prie Europos sąjungos standartų, apribota ir kovarnių medžioklė.

*Ūkininkas Algimantas Vaupšas sako, jog šis kopūstų laukas, į kurį neatskrido varnos, po mėnesio jau duos derlių.

*Varnų nusiaubtas laukas. Kur ne kur matosi menkas daigelis.

*Varnų ir jų lizdų pilni Užvenčio dvaro parko medžiai.

***Autorės nuotr. žr. http://www.skrastas.lt/?data=2006-06-09 ... page=print
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 06 10, 2006 8:00 pm Rašyti temą:
2006-06-10

Vengrijoje nustatyta labai patogeniška paukščių gripo atmaina, pranešė EK

Vengrijos pareigūnai, ištyrę būrį naminių žąsų, nustatė itin patogenišką paukščių gripo atmainą, tačiau reikės atlikti dar daugiau testų, kad būtų galima nustatyti, ar tai mirtinai pavojingas H5N1 virusas, penktadienį pranešė Europos Komisija.

Europos Sąjungos įstatymų vykdomoji valdžia sakė, jog vengrų pareigūnai išpjovė visas 2 300 šio būrio žąsis ir rengiasi išnaikinti visus paukščius 1 kilometro spinduliu nuo Bač Kiškuno, esančio pietų Vengrijoje.

Paimti pavyzdžiai buvo išsiųsti į Europos Sąjungos laboratoriją Veibridže, netoli Londono, tikintis nustatyti, ar tai yra paukščių gripo H5N1 protrūkis.

Jeigu spėjimai pasitvirtins, tai bus jau penktas H5N1 protrūkis tarp naminių paukščių ES valstybėje. Anksčiau tokie protrūkiai buvo užfiksuoti Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Be to, trylikoje ES valstybių paukščių gripo H5N1 forma buvo nustatyta laukiniuose paukščiuose.

Nuo 2003 metų pabaigos užsikrėtę paukščių gripu mirė daugiau kaip 120 žmonių, daugiausia – Azijoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos pareigūnai būgštauja, kad H5N1 virusas gali peraugti į tokią formą, kuri lengvai plis tarp žmonių.

Šaltinis: BNS
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 06 10, 2006 8:02 pm Rašyti temą:
2006-06-09

Kamanų gamtinio rezervato tvarkymui skirta 0,8 mln. litų

Aplinkos ministerija patvirtino Kamanų gamtinio rezervato tvarkymo planą, kurio įgyvendinimas kainuos apie 800 tūkst. litų.

„Kamanų rezervate už gautas lėšas stengsimės atstatyti aukštapelkės hidrologinius kanalus, naikinsime melioracines sistemas“, – BNS sakė rezervato direktorius Irmantas Jašinskas.

Taip pat bus šienaujamos pievos, kurių plėtimasis naikina rezervate augančias orchidėjas, bei gerinama rezervate įrengto pažintinio tako infrastruktūra.

Anot I.Jašinsko, projektą finansuos Pasaulio aplinkos fondas (PAF).

PAF 2004 metais ėmėsi projekto, kuriame iki 2008 metų siekiama užtikrinti pelkių ekosistemų gyvybingumą penkiuose Lietuvos rezervatuose: Kamanuose, Žuvinte, Čepkeliuose, Girutiškyje ir Viešvilėje.

Planų įgyvendinimui skirta 3,2 mln. JAV dolerių (8,65 mln. litų), iki šiol panaudota maždaug 20 proc. šios sumos.

Akmenės rajone esantis Kamanų valstybinis rezervatas užima 3,94 tūkst. hektarų, pelkių buveinės sudaro beveik pusę jo teritorijos, čia rasta 115 rūšių į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų ir grybų.

Šaltinis: BNS
_________________


Darius N.


Parašytas: Št. 06 10, 2006 9:31 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
2006-06-09

Kamanų gamtinio rezervato tvarkymui skirta 0,8 mln. litų
....
Taip pat bus šienaujamos pievos, kurių plėtimasis naikina rezervate augančias orchidėjas, bei gerinama rezervate įrengto pažintinio tako infrastruktūra.
....
Šaltinis: BNS

Čia tiktų nesamonių kampeliui Juk orchidiniai augalai nyksta dėl nešienaujamų pievų užžėlimo krūmais, todėl jas ir reikia šienauti


Orchus


Parašytas: Pir. 06 12, 2006 10:35 am Rašyti temą:
Gamta ir gamtosauga Lietuvoje: gerų žinių daugiau negu blogų

© Lietuvos žinios, 2006-06-12

Praėjusių metų gamtos ir gamtosaugos būklės rodiklius skaičiavo ir trumpas išvadas pateikė beveik pusšimtis Aplinkos ministerijos specialistų. "Lietuvos žinių" skaitytojų dėmesiui - įdomiausi faktai.

Klimatas sparčiai šiltėja

Klimatas Lietuvoje pastaraisiais metais šiltėja: 2005 metais vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę normą ir siekė 6,9 laipsnio.

1999-2005 metų laikotarpis buvo audringiausias per pastaruosius du šimtmečius. 2005-aisiais ties Palanga jūros bangos prarijo 7 hektarus pakrantės. Atskiruose Kuršių nerijos ruožuose kasmet prarandama po 1-2 metrus pakrantės, o kai kur buvo nuardyti net 3-5 metrai apsauginio kopagūbrio.

Pietiniuose ir vakariniuose rajonuose keturias rugpjūčio dienas lietus taip pylė, kad mėnesio kritulių norma buvo viršyta 3 kartus.

2005 metais mūsų šalį ypač ilgai spinduliais lepino saulė - 2049,2 valandos, arba 268 valandomis ilgiau už daugelio metų vidurkį.

Galbūt be reikalo kai kurie žmonės Baltijos jūrą prie mūsų šalies krantų vadina šalta: meteorologų duomenimis, jau keletą dešimtmečių vidutinė metinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje yra aukštesnė už daugiametį vidurkį.

Dulkių debesys pavasarį

Pagrindinių atmosferos teršalų - kietųjų dalelių, azoto dioksido, švino ir benzeno vidutinė metinė koncentracija pernai neviršijo kritinių ribų.

Tačiau Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatyta paros vidutinė kietųjų dalelių koncentracijos riba miestuose buvo viršijama neretai, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Daugiausia kietųjų dalelių miestuose pasklinda pavasarį, kai gatvėse tirpsta purvinas sniegas.

Kiek Lietuva išmeta į atmosferą vadinamųjų šiltnamio dujų, t.y. teršalų, nuo kurių oras šiltėja tarsi šiltnamyje? Mūsų šalis yra pasirašiusi tarptautinį Kioto protokolą, kuriame įsipareigojo šių dujų kiekį mažinti. 1990 metais leistina riba buvo viršyta - tais metais į atmosferą buvo išmesta daugiau kaip 50 milijonų tonų šiltnamio dujų.

Sumažėjus pramonei bei pabrangus energijos ištekliams, šiltnamio dujų išmetimų pradėjo mažėti: 2002 metais šių dujų išmesta tik 14,5 milijono tonų - trečdalis 1990 metų kiekio. Pastaraisiais metais šiltnamio dujų išmetama jau kiek daugiau, pavyzdžiui, 2004 metais - 20,3 milijono tonų. Tačiau Kioto protokole nubrėžtoji riba (apie 48 milijonai tonų) dar toli.

Vienas pagrindinių Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslų - kad energetika ir transportas naudotų daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įsipareigota iki 2020 metų šių išteklių dalį bendrame energijos balanse padidinti 15 proc. Tačiau kol kas iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro tik 8 proc. bendrosios energijos. Antai biologiniai degalai 2005 metais sudarė tik 0,06 proc. bendro sunaudotų degalų kiekio.

Upės apsivalo lėtai

Šalies upės palyginti su sovietiniais laikais dabar šiek tiek švaresnės - mažiau trąšų ir pesticidų patenka iš žemdirbystės laukų, be to, daugelyje miestų ir miestelių veikia nuotekų valymo įrenginiai. Ir vis dėlto 2005 metais vanduo, kuriame teršalų (azoto, amonio azoto, nitratų, fosforo, fosfatų) kiekis neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, buvo tik 36 proc. tirtų upių vietų.

Pagal biologinius vandens rodiklius tyrėjai šalies upes įvertino taip: labai švarus vanduo buvo 4 proc. tirtų upių, švarus - 63 proc., vidutiniškai užterštas - 30 proc., užterštas - 3 proc., labai užterštas - 0,3 proc. Švariausios upės - Šventoji (Rytų Lietuvos) ir Žeimena, labiausiai užterštos - Mūšos-Nemunėlio ir Šešupės baseinuose.

Kuršių marių eutrofikacija (užžėlimas) nebedidėja. Baltijos jūroje prie mūsų krantų 1998-2005 m. bendrojo azoto vidutinė koncentracija sumažėjo apie du kartus.

Tačiau Baltijos vandenyje padaugėjo naftos angliavandenilių, ypač - prie Būtingės terminalo bei tose vietose, kur iš laivų išpilamas gilinamo uosto gruntas.

Per pastaruosius šešerius metus šalyje pastatyta arba rekonstruota nemažai nuotekų valymo įrenginių, todėl nevalyto arba nepakankamai apvalyto nutekamojo vandens srautai sumažėjo. 2005 m. buvo išleista

135,5 mln kubinių metrų apvalytų iki nustatytų normų nuotėkų, arba 27 proc. daugiau negu 2004 metais.

Senų pesticidų nebeliko

Didžiausia komunalinių atliekų dalis - buitinės atliekos. Jos 2004 m. sudarė 77 proc. komunalinių atliekų. Vienam gyventojui per metus Lietuvoje tenka 389 kg komunalinių atliekų (Latvijoje - 311 kg, Estijoje - 449 kg).

Dauguma - net 86 proc. - komunalinių atliekų Lietuvoje išgabenama į sąvartynus.

Vis daugiau antrinių žaliavų perdirbama ir panaudojama. Net 63 proc. padidėjo plastiko, 50 proc. - stiklo, 23 proc. - popieriaus atliekų perdirbimas, metalo atliekų - 2 proc.

2005 metais šalyje pagaliau nebeliko sandėlių su senais pesticidais. Per 2002-2005 metų laikotarpį iš 40 šalies rajonų esančių 117 sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3190 tonų pesticidų. Daugiausia šių atliekų išvežta iš Marijampolės apskrities pesticidų sandėlio Kazlų Rūdoje (513 t) ir Šilutės rajone buvusių dviejų sandėlių (226 t).

Miškų plotas nemažėja

Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja - naujų miškų įveisiama žemės ūkiui netinkamose ar nenaudojamose žemėse, dalis šių žemių apauga savaime. 2006 m. sausio 1 d. mišku apaugusios žemės Lietuvoje buvo 2,12 mln. ha - 32,5 proc. šalies teritorijos. Tai 2,2 proc. daugiau negu 1998 metais.

Pastaruoju metu nerimą kelia ąžuolų ir uosių būklė - šie medžiai daug kur džiūsta.

Valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys pastaraisiais metais beveik nedidėja. Antai 2005 m. valstybiniuose miškuose buvo pagaminta 3,6 mln. kubinių metrų medienos - tiek pat, kaip 2004 m. Privačiuose miškuose 2005 m. buvo pagaminta apie 2,6 mln. kubinių metrų medienos.

Šalies eksploataciniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją girių dalį, per metus 1 hektare priauga apie 6,4 kubinio metro medienos, o iškertama apie 4,3 kubinio metro - taigi medienos prieaugis didesnis nei iškertama.

Neteisėtų kirtimų skaičius 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo net 42 proc. 2005 m. nustatyta 1177 neteisėtų kirtimų, kurių metu iškirsta 15 tūkst. 756 kubiniai metrai medienos. Daugiausia tokių kirtimų nustatyta privačiuose miškuose: juose neteisėtai iškirsta 13 tūkst. 41 kubinis metras medienos.

Baltija žuvims nebemiela

Mažėja verslinės žūklės laimikiai. Dėl intensyvios verslinės žūklės Baltijos jūros priekrantėje gerokai sumažėjo otų ir upinių plekšnių. Neteisėtai naudojamais smulkesnių, negu leidžiama, akių tinklais išgaudomi žiobrių, starkių bei kitų žuvų jaunikliai.

Tačiau mūsų vandenyse šiek tiek gausėja lašišų ir šlakių. Ichtiologai tikina, kad 2005 m. rudenį per Kuršių marias neršti į mūsų upes migravo 5500 lašišų ir 7700 šlakių - keletą kartų daugiau negu 2003 metais.

Žemės gelmių staigmenos

Karstinis procesas - kai požeminiai vandenys išplauna žemės gelmes ir ji įgriūva - Biržų ir Pasvalio krašte vis dar vargina žmones, tačiau jau kiek mažiau. Biržų regioniniame parke 2000 metais atsirado 56, o 2005 metais - 34 naujos smegduobės.

2005 metais šalies saugomose teritorijose buvo užfiksuoti 157 savavališkų statybų atvejai, daugiausia - Vilniaus apskrityje. Antroji vieta tenka Klaipėdos apskričiai, kurioje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas. Mažiausiai savavališkų statybų aptikta Šiaulių apskrities saugomose teritorijose.

2005 metais sumažėjo ekstremalių situacijų ir kitų gamtai pavojingų įvykių. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija užregistravo 11 ekstremalių situacijų - trigubai mažiau negu 2002 m.

Kokių aplinkosaugos pažeidimų daugiausia? 2005 metais nustatyti atmosferos apsaugos pažeidimai sudarė dešimtadalį visų aplinkosaugos pažeidimų, maždaug tiek pat užfiksuota ir vandens apsaugos pažeidimų. Kraštovaizdžio apsaugos pažeidimai siekė apie 8 proc. Likusią dalį sudarė gyvūnijos ir miško apsaugos pažeidimai. Tarp pastarųjų dauguma (85 proc.) - žvejybos taisyklių nesilaikymas. Medžioklės taisyklių nepaisymai sudarė 10 procentų.


Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 06 13, 2006 9:43 am Rašyti temą:
Sužalotam gandrui dovanota gyvybė

Plungės žinios, http://www.pzinios.lt, 2006/6/13 8:20:07

Plungės naminių gyvūnų globos tarnyba antradienį sulaukė ypatingo gyventojo - pas juos pateko gandras. Sužalotą paukštį atnešęs žmogus patarė nelaimėlį tiesiog užmigdyti. Tačiau tarnybos vadovei Anai Liutikienei ilgakojo pagailo.
Kas nutiko gandrui, neaišku. Gal būt paukštis trenkėsi į pravažiuojančią mašiną, o gal į laidus įsipainiojo, bet kažkur buvo sužalotas jo vienas sparnas - paskristi nebegalėjo.
Naminių gyvūnų globos tarnybos vadovė A. Liutikienė sako, kad gandras nebuvo panašus į tokį, kurį reiktų užmigdyti - jis ir vaikščio jo, ir maisto pageidavo, tik sparno nevaldė. Pagailėjusi gražaus paukščio, gyvūnų globėja nutarė ieškoti kokios nors išeities.
Gandrą apžiūrėjęs specia listas pasakė, jog sparnas nėra lūžęs, tik išnarintas. Iš pradžių abejojusiems tarnybos dar buotojams atsirado viltis, kad ne laimėlis pagis ir vėl galės skraidyti.
Ilgakojį kaip mat pamilo vaikai - ėmė gaudyti jam varles ir žuveles. Tik pradžioje vargšelis ne kaip jautėsi - kibire prileistų karosų pats negriebė. Kelis kartus teko jam pražiodyti snapą ir žuvis meste įmesti į gerklę.
Pasak A. Liutikienės, tokio paukščio išlaikymas gana nepigus - per dieną jam reikia apie pusės kilogramo šviežios žuvies. Naminių gyvūnų globos tarnyboje šiam vargšeliui gyventi nėra sąlygų - paukštis, kuriam reikalinga laisvė ir grynas oras, uždarytas voljere, kad šalia medyje įsikū rusi ir perinti gandrų šeimynėlė jo bevaikštinėjančio po kiemą neužplaktų.
Tarnybos darbuotojai dėl šio rūpestėlio jau kalbėjosi su gamtosaugininkais ir vis ieško galimybių, kas galėtų šiuo ilgasnapiu pasirūpinti. Galvojama apie minizoologijos sodą šalia Klaipėdos ar šiaip gerus žmones, turinčius sąlygas ir galinčius nelaimėlį priglausti.

Lina MOTUŽIENĖ
_________________


Myletojas


Parašytas: Antr. 06 13, 2006 9:52 am Rašyti temą:
Į dumblyną prie Anykščių užsuko reti svečiai

Tautvydas Kontrimavičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas, Lietuvos rytas
2006-06-13

Savaitgalį Anykščių miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje buvo pastebėti du keisti paukščiai. Nepanašūs į jokius kitus sparnuočius ilgakojai braidė po dumblą ir kažką gaudė ilgais, plonais, į viršų užlenktais snapais.

Žinią apie keistus ir baikščius atklydėlius išgirdęs Anykščių mero pavaduotojas gamtininkas Sigutis Obelevičius atsivežė teleskopą ir per jį apžiūrėjo egzotišką porelę. Nustebęs jis pripažino, kad tai – avocetės.

Šios pietų kraštų gyventojos Europoje paplitusios tik Viduržemio jūros regione, ypač salose, kur buriasi didelėmis kolonijomis. Pavienių paukščių, nuklystančių į vėsią šiaurę, pastebima itin retai.

Rusijoje ir kitose šalyse, kur pavienės avocetės kartais peri, jos įrašytos į Raudonąją knygą. S.Obelevičiaus žiniomis, Lietuvoje kelios avocečių poros buvo pastebėtos tik pamaryje.

Avocetės minta vandens bestuburiais, mėgsta smulkius vėžiagyvius, kuriuos gaudo, maišydamos ilgu snapu vandenį.

Pasirodo, Anykščių nuotekų valymo įrenginių dumble šie paukščiai aptiko daugybę uodo trūklio lervų, kurias pasimėgaudami rijo.

„Mažai vilčių, kad šiai porelei patiks Šventosios pakrantė, kad ji susuks lizdą ir perės jauniklius.

Tikriausiai tai paukščiai, kurių lizdą su kiaušiniais šį pavasarį kažkas sunaikino. Todėl jie ir klaidžioja toli nuo įprastų vietų, trumpam įsikuria pasistiprinti“, – svarstė gamtininkas.


vygantas


Parašytas: Antr. 06 13, 2006 10:03 am Rašyti temą:
O kodėl Darius N. nepaminėtas?


Orchus


Parašytas: Pen. 06 16, 2006 7:00 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9891445

Dublino gatvėse eismą sustabdė motina antis

BNS
2006 birželio mėn. 16 d. 20:55


Penktadienį centrinėse Dublino gatvėse eismą sustabdė motina antis, su savo ančiukais žygiuojanti link tvenkinio, kur mažylių laukė pirmosios maudynės.
Džiūgaujančių praeivių drąsinama antis savo ančiukus gatvėmis vedė iš jų gimtosios vietos - "Trinity" koledžo parko - link maždaug už pusės mylios esančio istorinio miesto parko "St. Stephen's Green".

"Ji šitaip daro jau pastaruosius šešerius ar septynerius metus - deda kiaušinius koledžo parke ir vėliau veda mažylius į miesto parką", - žurnalistams sakė "Trinity" parko prižiūrėtojas Davidas Hackettas.

"Paprastai ji yra tikra šaunuolė ir šiam žygiui gatvėmis pasirenka vakarą, kai viskas nurimsta, bet būna ir kitaip, o kartą mums net prireikė policijos pagalbos eismui reguliuoti", - sakė jis.

Šįkart jaunąją šeimyną intensyvaus eismo gatvėmis saugiai lydėjo du "Trinity" koledžo zoologijos katedros darbuotojai.


paukstelis


Parašytas: Št. 06 17, 2006 6:04 pm Rašyti temą:
Estijos Veru mieste žolės aukštis ir zylių lesinimas bus griežtai reglamentuoti

Estijos Veru miesto taryboje svarstomi naujų taisyklių, reguliuosiančių miestiečių buitį, projektai, penktadienį praneša naujienų tinklalapis "Lenta.ru".

Be kita ko, miesto tarybos deputatai nori apriboti malkų rietuvių ir žolės aukštį privačių namų valdose. Pagal projektą, malkų rietuvės aukštis neturėtų viršyti trijų metrų. Tuo tarpu žolę bus privalu pjauti, jeigu ji išaugs aukštesnė negu 25 cm
Be to, naujosios taisyklės numato dideles baudas už "daiktų ir maisto produktų laikymą už lango ribų". Pavyzdžiui, gyventojas, pro orlaidę iškišęs lesyklą ir pakabinęs lašinių gabalėlį zylėms, rizikuoja gauti 6000 kronų (1325 litų) baudą. Jeigu lesyklą už lango sugalvotų įtaisyti bendrovė ar organizacija, bauda išaugtų iki 20 tūkst. kronų (4416 litų).

Prižiūrėti, kaip laikomasi naujųjų taisyklių, privalės Veru savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius ir policija

BNS
_________________


paukstelis


Parašytas: Št. 06 17, 2006 6:15 pm Rašyti temą:
TIKRI ESTAI
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 06 17, 2006 10:03 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-17

Gulbės kur kas nepastovesnės meilėje nei manyta

Legendinė gulbių ištikimybė šiandien kelia didelių abejonių. Tai paaiškėjo po atradimo, jog gulbės labai neišrankios, nuolat palieka lizdą ir yra neištikimos savo partneriams.

Australijos mokslininkai tvirtina sugriovę gulbių kaip amžinos meilės simbolį. Jie atliko DNR testus, kurie pa-rodė, jog kas šeštas gulbiukas – neištikimybės vaisius.

„Nuo seno gulbės buvo garbinamos kaip ištikimybės ir visą gyvenimą trunkančio atsidavimo simbolis. Tačiau mūsų naujasis darbas parodė, kad tarp jų klesti išdavystės“, - sakė Raufas Malderis iš Melburno universiteto. Jis tiria Australijos juodųjų gulbių poravimosi ypatybes.

Tyrinėtojai dabar bando nustatyti, kaip nuodėmingoms patelėms pavyksta pasprukti nuo savo partnerių, kurie garsėja tuo, jog akylai saugo drauges.

Į Alberto parko ežere (Melburne) gyvenančių 60 patinų uodegos plunksnas dabar įtaisomos ypatingos mikroschemos. Tiek pat patelių bus aprūpintos miniatiūriniais sekimo įrenginiais dekoderiais. „Kai patinas ir patelė poruojasi, patelės dekoderis patino uodegoje aptinka mikroschemą, registruoja jos identifikacijos numerį bei poravimosi laiką“, - pasakojo R. Malderis.

„Dekoderis įrašo visus poravimosi atvejus ir taip pateikia išsamią ataskaitą apie gulbės seksualinį elgesį per kelias savaites.“

Ilgainiui ši technologija leis susidaryti visapusišką gulbių elgesio vaizdą.

Gulbių tyrimas truks trejus metus ir kainuos 80 tūkst. svarų. Jį užsakė Australijos tyrimų taryba.

„Daily Telegraph“
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 06 17, 2006 10:07 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-17

Ir kodėl tie pingvinai neskraido?

Retas paukštis yra pelnęs tokią žmonių meilę ir susidomėjimą, kaip pingvinas. Tad ar verta stebėtis, kad kaip tik šie žavūs plunksnuočiai tapo daugybės filmų herojais. Nuo animacinių nuotykių filmų “Madagaskaras” ir “Didžioji kelionė” iki dokumentinės juostos “Pingvinų žygis”, (“Paukščiai II”) apdovanotos “Oskaru 2006-aisiais. Beje, tai buvo vienintelis atsitikimas, kai pingvinai pakilo į orą.

Kvailas paukštis?

„...Bailiai slepia riebų kūną tarp uolų“ – taip apie pingviną kadaise rašė Maksimas Gorkis. Tačiau būkime teisingi ir pripažinkime, kad rašytojas tiems puikiems paukščiams buvo labai neteisingas.

Juk, kaip tvirtina specialistai, pingvinai pasižymi protu ir sumanumu, leidžiasi dresuojami, gali atpažinti savo šeimininką ir net atsiliepti šaukiami vardu. Šito juk nepasakytume apie vištas?

Daugybė pingvinų – artistų dirba cirko trupėse kartu su delfinais (kurie yra pripažinti tikrais intelektualais tarp žinduolių), jūros ruoniais ir kitais gyvūnais.

Pasakojama ir tokia istorija. Neva vienas poliarininkas, sulaukęs pensinio amžiaus, į Rusijos užkampį parsivežė pingviną, kurį praminė Borka.

Globotinis puikiai pasijuto bute, turškėsi vonioje ledukais atšaldytame vandenyje. Šeimininkas už pavadėlio jį išsivesdavo į gatvę pasivaikščioti.

Borka net kartu eidavo į parduotuvę, kur kantriai lūkuriuodavo eilutėje, kol šeimininkas nupirks žuvies.

Žavi istorija, pasakysite. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kaip galima gyventi viename bute kartu su pingvinu, kurio biologinės savybės labai skiriasi nuo mūsų? Matyt, Borkos šeimininkas buvo visiškai netekęs uoslės...

Ir dar: gyvenantiems nelaisvėje pingvinams taip pat reikia jūros vandens, nes jūros druska būtina jų organizmo medžiagų apykaitai. Tad greičiausiai visa ši istorija tėra tiktai anekdotas.

O kitas pasakojimas apie pingviną, kuris tarnaudamas nusipelnė pulkininko laipsnio, yra tikra tiesa.

Pulko sūnus

Ši istorija prasidėjo 1972-aisiais. Norvegijos karališkosios gvardijos leitenantas Nilsas Egiljenas, apsilankęs Edinburgo zoologijos sode, taip susirūpino imperatoriškojo pingvino likimu, kad nusprendė kartu su tarnybos draugais imtis jį globoti.

“Naujokui” krikštatėvio leitenanto ir Norvegijos karaliaus Olafo garbei suteikė dvigubą vardą ir jaunesniojo kapralo laipsnį bei paskyrė maitinimą.

Nuo tada išdidusis pingvinas Nilsas Olafas tapo karališkosios gvardijos talismanu.

Pingvinas eina į tarnybą kaip garbės sargybos narys, ir ta ceremonija, žinoma, surenka daugybę turistų.

Beje, per visus tuos metus Nilsą Olafą jau keturis kartus paaukštino ir net apdovanojo medaliu už sąžiningą tarnybą.

Dabar jis jau tarnauja turėdamas pulkininko laipsnį. Tiesa, tai jau yra antras Nilsas Olafas.

Pirmasis gvardietis per savo amžių – dešimtį metų spėjo išsitarnauti iki vyresniojo seržanto. 1993-iaisiais jį pakeitė Nilsas Olafas II.

Sparnai ar pelekai?

Bet grįžkime prie antraštės klausimo: kodėl tie paukščiai neskraido? Bet kuris biologas mums pasakys, kad paukščiai – labiausiai išsivysčiusi reptilijų grupė ir pirmieji plunksnuočiai atsirado prieš daugiau kaip 100 milijonų metų.

Kadaise Žemėje tebuvo vienas žemynas, kuris vėliau perskilo į šiaurinę ir pietinę dalis.

Pietiniame žemyne ir atsirado paukščių, puikių nardytojų, gyvenančių ant kranto ir mintančių pačių sugautomis žuvimis, atšaka.

Taip ir galima paaiškinti faktą, kad visi pingvinų giminės atstovai gyvena tik Pietų pusrutulyje: Ramiojo vandenyno rytuose, kur jie turi lizdavietes prie Peru, Australijos pietinėje pakrantėje ir Naujojoje Zelandijoje, Antarktidoje.

Ilgainiui pingvinų protėvių sparnai virto savotiškais plaukmenimis.

Įdomu ir nuostabu tai, kad ir albatrosai, garsėjantys kaip patys ištvermingiausi plunksnuočiai, mėnesius galintys gyventi ore ir nuskristi pasakiškus atstumus, ir nerangūs pingvinai – beveik broliai, kilę iš bendrų protėvių – sparnuočių skrajūnų.

Mokslininkai nustatė pingvinų giminystės ryšius su audrapaukščiais.

Abiejų snapai yra panašios sudėties: snapo makštį sudaro ne viena, o kelios dalys.

Visi, kas bent kartą matė, kaip pingvinai “skraido” po vandeniu, nesuabejos, kad jie yra paukščiai.

Ir dar viena įdomi “smulkmena”: pasirodo, pingvinais (ping-wing – “smeigtukas – sparnas”) anksčiau vadino beketeres ir besparnes, jau išmirusias didžiąsias alkas (nerangius paukščius su juoda nugarėle ir balta papilve).

Jos iki XIX a. vidurio gyveno Šiaurės Atlante. Todėl XVI a. anglų jūreiviai, pamatę panašius padarus netoli nuo Pietų ašigalio, ėmė ir praminė juos pingvinais. Štai tokia istorijos keistenybė.

“TV Park” Parengė V. B.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 06 21, 2006 1:21 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. birželio 21 d.

Kormoranai balionėlių išsigando

Neringos kormoranams surengta vaikiškų balionų "šventė" pasitvirtino 50 procentų, - konstatuoja gamtosaugininkai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius sakė, kad šiaurinėje kormoranų perimvietės dalyje, kur pavasarį kelioms valandoms virš medžių buvo iškelti blizgantys balionėliai, 10-20 metrų spinduliu esantys kormoranų lizdai ištuštėjo.

"Tai buvo tik eksperimentinis bandymas reguliuoti kormoranų populiaciją. Nežinau, ar kitais metais taikysime tokį patį metodą, nes pas mus dažnai pučia stiprūs vėjai ir balionus bloškia žemyn. Gal kitąmet bandysime iškelti meteorologinius zondus - didelius balionus, apklijuotus saulės šviesą atspindinčiais veidrodėliais. Dar yra planų pasiskolinti iš žuvininkystės ūkio specialias ultragarso priemones. Tačiau šiemet jau nieko nebepadarysime - jaunikliai jau seniai išsiritę", - pasakojo G. Gražulevičius.

Kadangi kormoranų išmatose esančios rūgštys sunaikina medžius, stengiamasi, kad kormoranai nebeplėstų savo perimviečių Juodkrantės sengirės link, mat ten auga ypač vertingos, net 200 metų senumo pušys.

Dabar Juodkrantėje jau yra kone tūkstantis kormoranų išmatų pažeistų medžių. Šių paukščių perimvietė jau užima 10 hektarų teritoriją ir kasmet plečiasi.

Paskaičiuota, kad norint sureguliuoti Juodkrantės kormoranų populiaciją, reikia išnaikinti 30 procentų šių paukščių.

Pavasarį Juodkrantės perimvietėje buvo skaičiuojama 2,7 tūkst. lizdų, kuriuose perėjo po du suaugusius kormoranus. Kiekviename lizde turėjo išsiristi po 2-3 jauniklius. G. Gražulevičius šiuo metu sakė pradėjęs skaičiuoti kormoranų lizdus ir tikslų skaičių žinosiąs po mėnesio.

Edita UŽKURAITĖ
_________________

Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 birzelio 22 iki rugpjucio 01 dienos.


Orchus


Parašytas: Kv. 06 22, 2006 10:40 am


Gintaras Beresnevičius: Paukščių gripas

Bernardinai.lt, 2006-06-21


Siūlome Gintaro Beresnevičiaus svarstymus apie vištą. Aišku, jie atrodė aktualesni, kai buvo paskelbti „Metuose“ kovo mėnesį, tačiau... ar tikrai? Kas žino, kokia grėsmė mūsų tyko už kito kampo?

Paukščių gripas įpareigoja. Jo siautėjimas tiesiog įpareigoja valgyti vištas; pajusti vištos valgymo džiaugsmą, nemeluotą ir aštrų. Višta yra kažkiek mirtis. Kažkiek mirties yra kiekvienoje vištoje; koks nesusipratimas ir koks džiaugsmas. Jeigu vištos valgymas anksčiau buvo buitis ir nuobodis, tai dabar jis reikalauja drąsos; žmogus, vištą valgantis, kelia sau pačiam deramą pagarbą. Ir siaubą aplinkiniams. Net kietų nervų žmonėms, kurie nevalgo vištų, nes bijo numirti. Anksčiau buvo baisu valgyti jautieną, nes jaučiai sirgo gripu, o dabar ta jaučių liga užmiršta; nebepamenu pavadinimo, ar tai buvo karvių maras? Bet jeigu karvių, kuo čia dėti jaučiai. Bet dabar ateina kita baimės mada, visai kitas reikalas.

Kempinligė. Atsimenu dabar, kiekvienas, kuris suvalgydavo jautį, pavirsdavo kempine. Tada buvo tokia mada. Bene trys žmonės Anglijoje taip pasielgė, o per visą Žemės rutulį keliavusi epidemija pareikalavo gal penkiolikos gyvybių per dvidešimt metų. Liga buvo rimta, jaučiai krito nuo elektros iškrovų ir kaip kokia branduolinė atlieka būdavo kasami į žemę.

Pamenu, mada bijotis jaučių tvyrojo šaltojo karo pabaigoje. Bet tada žmonės bent jaučių bijodavo, o dabar – koks epochos nuosmukis – vištos.

Anądien įlipau į troleibusą ir pamačiau žmogų su višta pažastyje. Jis elgėsi ramiai, niekam nesiskundė, prie nieko nelindo. Bet pakeleivingi asmenys ėmė priekaištauti žmogui, kad jis gal vežasi užkrėstą paukštį, tokiais laikais!

Tas žmogus romiai atitarė, kad taip, jam ta višta įtartina, ir jis dabar ją veža ištirti pažįstamam veterinarui į Kuktiškes. Keleiviai išlipo visi kaip vienas paltais užsiėmę šnerves, ir mes patogiai nuvažiavome, o aš paklausiau to žmogaus, kas yra Kuktiškės, bet jis sakėsi nežinąs, bet manosi rasiąs tą vietovę intuityviai. Blogiausiu atveju – atpažinsiąs ją iš paslaptingų nesuprantamų ženklų danguje. Višta žiūrėjo į mus paklaikusiu žvilgsniu. Aš paklausiau žmogaus, ar jiedu su višta jau buvo AIDS centre, gal ten būtų tą vištą ištyrę; jis pasisakė buvęs, tik juodu iš ten išmetė apsauginis su marle ant veido. Jiems mat višta irgi pasirodžiusi įtartina.

Šiais laikais žmonės silpnų nervų, – sutarėme, kai vairuotojas išlaipino mus kažkur prie girios. Jie bijo vištų. Tokia jau laiko mada. Anksčiau žmonės bijodavo dar ir šokolado, ir kavos, – pasakiau aš. Mokslininkai mat sakė, kad jie nuodingi ir kenkia širdžiai. Dabar gi eina kalbos, kad mokslininkai kitaip ištyrę ir jau šokoladas lieknina ir teikia valgančiajam išminties, o kava padeda širdžiai ir nuo infarkto. Tik, žinoma, nereikia viršyti tam tikro kiekio – šešiasdešimties puodelių per dieną. Mes nutarėme, kad net neverta priminti, nes per dvidešimt keturias valandas ir taip nesuspėsi tiek kavos išgerti. O aš pažinojau žmonių, kurie, išsigandę ankstyvesnių gydytojų rekomendacijų, buvo perėję į kavą be kofeino, nors labai mėgo kavą su kofeinu, ir taip gėrė tą brangų ir šleikštų erzacą dvylika ilgų metų, ir dar brangiau mokėjo, nes kavą nukavinti kainuoja brangiau, nei pateikti natūralią. Tai dabar jie labai keikiasi, nes suprato, kad buvo apgauti ir prarado dvylika metų ryto skaistumo, nes be kavos gėrimo niekaip negalėjo ryte atsipeikėti. Kaip jie niršo, sunku apsakyti, – prisimindamas tuos žmones ir jų veidus, kalbėjau aš.

Tikriausiai jų veidai buvo iškreipti, galima pasakyti, netgi rūgštūs, – pamanė tas žmogus, ir man beliko sutikti. Ir dar pridūriau, kad paskui tie žmonės spjovė į mokslą, net į mokslo populiarinimo straipsnius, perėjo į ufologus ir pradėjo matyti lėkštes, o du net lankėsi Kvilio planetoje.

Didelė jėga yra mokslas, – nutarėme mudu su žmogumi ir aš pasiteiravau, ar tie ufologai padėkojo mokslininkams už suteiktas galimybes, o mano pašnekovas pamąstęs atsakė nežinąs, bet turbūt kad ne, nes niekas negali iškęsti dvylikos metų kavos be kofeino pragaro. O Kvilio planeta pasirodė esanti dirbtinė, ufonautai to net neslėpė nuo apsilankiusiųjų.

Mums ėmė rodytis ženklai danguje, ir mano pakeleivis pasakė, kad jau turbūt Kuktiškės, ir tai išties buvo Kuktiškės. Jų grožio nė neįmanoma apsakyti, bet ne apie tai kalba. Nerūpėjo mums nei dvarai, nei amfiteatrai, nei gražios kapinės, mes tik susiradome veterinaro sodybą Kuktiškių pakraštyje. Kelią jos link rodė daug baltų vištų plunksnų po kojomis.

Veterinaras priėmė mus palinkęs prie mikroskopo. Jis sakėsi laisvalaikiu tyrinėjantis kvarkus, kai netiria, ar višta, ar žmogus nepakirsti epidemijos pjūklo – šį žodį jis ir pavartojo, nors man geriau būtų patikę „kalavijo“ ar „dalgio“. Veterinaras iš mūsų rankų paėmė vištą, įdėmiai sužiuro į jos akis ir pasakė, kad, spėtina, ji serga paukščių gripu, mes galime ją palikti, jis padarys skrodimą ir ištirs. Tačiau mano palydovas nesutiko ir sakė, kad tegu padaro jis tos vištos testus iš audinio pavyzdžio ar iš vištos kako, neleisiąs jis bet kaip tos vištos tirti. O jeigu ji pasirodys sveika ar tiesiog iš dalies apsirgusi, ne gripu, o kokia sloga, kas tada? Grynas nuostolis.

Veterinaras nusiminė ir, apimtas keisto atvirumo priepuolio, prisipažino, kad patikimas vištų gripo testas kainuoja dešimt kartų daugiau nei visa višta. Tad tirti jis netiriąs, o kai žmonės jam privelka tų vištų, jis pasako, kad jos įtartinos, kad reikia ištirti, nukerta joms galvas, padaro skrodimą ir išsikepa ar išsiverda. Ir kol kas dar nieko, – pasakė jis. Šitaip jis bent jau užsitikrinąs pragyvenimo minimumą. Taip jis atviravo, tas veterinaras, ir mano pakeleivis atsiėmė vištą, plėšte išplėšė iš kibių godaus veterinaro pirštų.

Višta tuo metu nepritariamai lingavo galvą, markstė akis ir rėkė nežmonišku balsu. Paskui ėmė ir padvėsė. Ir paliko mus tris nežinioje. Ar ji atidavė savo vištos sielą Viešpačiui, ištikta paukščių gripo, o gal nuo tampymo atsitiko šitaip? Gal neatlaikė nervai? Tokiu atveju ji valgoma.

Taip mes ir stovėjome nežinodami. Aš pasiklausiau, ar turi veterinaras tablečių nuo paukščių gripo, o jis sakėsi turįs tik tų latviškų, kurios neveikia. Bet mums nebrangiai parduosiąs visą saują. Žmogus pinigų neturėjo, tai atidavė veterinarui nutampytą vištą.

Mudu išsiskyrėme troleibuso stotelėje. Man reikėjo į vieną pusę, jam – į kitą. Tylomis atsisveikinome. Danguje siautėte siautėjo ženklai. Bet ar mums tai begalėjo rūpėti?

Nuėjau į prekybos centrą, nes supratau, kad turiu suvalgyti vištą. Ten valgyti man neleido. Liepė namo parsinešti tą vištą, nes jos bijojo ir pardavėja, ir kasininkė. Kad atrodyčiau drąsesnis, nusipirkau dar dvidešimt kiaušinių. Tiesa, višta kainavo labai pigiai, pigiau, nei turėjau kišenėje pinigų.

Paukščių danguje nėra, – pastebėjau eidamas namo ir supratau, kad tai ir yra vienas iš ženklų, nes paukščiai turi būti ne laukuose, o uždaryti ir užrakinti paukštynuose.

Tie, kurie bijo numirti nuo paukščių gripo, tegu pagalvoja, kodėl niekas nesako, kiek tūkstančių žmonių šiaip ima ir miršta nuo žmonių gripo, kasdien miršta šimtai, o nuo paukščių gripo – gal kas trečią dieną Kinijoje ir Indonezijoje po vieną nelaimingąjį.

Ir ką, dabar galvoju, negi anksčiau nebūdavo paukščių gripo? Per tūkstantmečius? Bet kuo aš dėtas? Mada tokia. Panikuoti dėl kavos, tabako, šokolado, dabar dėl vištų?

Paukščių gripas įpareigoja kalbėti, prognozuoti, nerimauti, bėgioti iš kampo į kampą. Skambinti televizijos laidoms. Rašyti laiškus. Nevalgyti vištų. Baimintis, kad nesuvalgytum vištos. Perspėti kitą. Artimą. Budėti prie parduotuvės ir perspėti kiekvieną įeinantįjį, kad paliktų viltį ties kojų valikliu, tokiu žaliu. Skaityti laikraščius, kurie praneša apie dar vieną įtariamą Paukščių Gripo Atvejį. Sakyti, kad jau svieto galas, baisi epidemija, civilizacijos griūtis. Skatinti pensininkus partrenkti savo naminę vištą balkone. Rūpintis, ar užteks vakcinos. Skiepytis. O kai jau paskelbs pavojų, prisipirkti ir prisileisti į visokias vietas tiek vakcinų, kad farmacijos kompanijos neištvėrusios pasakys gana ir tu galėsi pagaliau atsikvėpti.

Iki kito rūpestingo mokslingų būdrautojų perspėjimo. Juk taip svarbu solidariai sirgti eiline pasaulio piliečiui derama fobija. Jų nepritrūks, bet dabar – Vištos metas.

Man tai – metas vištai.

„Metai“, 2006 Nr.3


Orchus


Parašytas: Kv. 06 22, 2006 10:46 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9933265

"Dviračio šou": Baltarusijos malūnsparnius gaudys Ventės rago ornitologai

2006 birželio mėn. 22 d. 10:31


"Dviračio šou" šiandien rodo:

Juozas Bernatonis yra trečias Algirdo Brazausko brolis

Baltarusijos malūnsparnius gaudys Ventės rago ornitologai

Naująjį premjerą Adamkus rinksis pagal batų išmierą

"Dviračio šou" žiūrėkite 21.35 val. per LNK

Norite pasiūlyti idėjų "Dviračio šou"? Rašykite - dviratis@lnk.lt
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 06 23, 2006 7:24 am Rašyti temą:
Nykstantis paukštis dar suka ratus virš Lietuvos

Laikas, 2006 m. birželio 23 d. Nr. 25(147)
[iliustracijas zr. http://www.laikas.net/Default.aspx?tabid=90&ItemId=1861 ]


Vykdant aplinkosaugos projektą Lietuvoje siekiama išsaugoti didžiulius plėšriuosius paukščius – jūrinius erelius. Šie paukščiai įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas. Nuo 20 a. pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje nebuvo matyti. Pirmieji lizdai vėl rasti tik 1987-aisiais.

Jolanta Tamošaitytė
jolanta@laikas.net


Jūrinis erelis – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis. Šis nepaprastas gyvūnas išsiskiria dideliu snapu, trumpa balta pleišto formos uodega. Suaugęs jis gali sverti per 5 kilogramus, o išskleistų sparnų tarpugalis siekia net per 2 m.

Lizdus šie gražuoliai suka miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Pagrindinis grobis – žuvys, vandens paukščiai, rečiau – žinduoliai. Gamtininkai pasakoja, kad šis didžiulis plėšrūnas be vargo iš vandens išsitraukia ir nusineša net kokių 3 kg lydeką. Šiaip yra toks stiprus, kad gali pakelti tiek kiek pats sveria. Atšiaurią žiemą, kai užšąla vandens telkiniai su mėgstamomis erelio žuvimis, jis nevengia ir dvėselienos. Žmonės pasakoja žiemą matę šiuos erelius dorojant mašinos partrenktą negyvą šunytį.

Slaptos perėjimo vietos

Praeitą savaitę viena perimviečių buvo pristatyta įvairių žiniasklaidos priemonių atstovams. Žurnalistai iki lizdo mišku buvo vežami užrištomis akimis – neatskleidžiant nei vietos, nei miško, kuriuo keliauta. „Manoma, kad Lietuvoje gyvena netoli šimto šių puikių paukščių porų. Jeigu jų perimvietės būtų viešinamos, šie gražuoliai, ko gera, greitai žūtų nuo brakonierių rankos. Užtenka, kad šiuos lizdus žino miškininkai ir gamtininkai. Taip saugiau“, – sako projekto koordinatorius Saulius Rumbutis.

Mišku keliavome iki jūrinio erelio lizdo, susukto kokių 26 m aukščio pušyje. Zoologas Deivis Dementavičius į lizdą lipo naudodamasis alpinisto įranga. Vėliau pasakojo, jog sunkiausia ne įlipti į pušį, o įsikabaroti į lizdą, kurio plotis siekia apie pusantro metro, aukštis – apie metrą.

Specialiame krepšyje iš lizdo buvo iškeltas ir sužieduotas jauniklis. Ypač nustebino jo dydis – dar nesulaukęs dviejų mėnesių mažylis svėrė apie 5 kilogramus! Iškart gali suprasti, jog tai būsimasis plėšrūnas. Jis jau gali didžiuotis dideliu aštriu lenktu snapu bei grėsmingais aštriais nagais. Dažniausiai jūrinio erelio lizde išauga 1–3 jaunikliai. Mūsų stebėtame lizde augo 1 jauniklis.

Smalsu buvo stebėti ir ereliuko tėvus, kurie neramiai suko ratus apie lizdą. Bet žmogaus, kaip sakė zoologai, net ir sėdinčio jų lizde, nepuola.

Pasak zoologų, ereliukai žieduojami pačiame lizde arba iškėlus iš lizdo. Nors tėvai ir nerimauja matydami jų lizde sėdintį, atliekantį matavimus, žieduojantį jauniklį arba iškeliantį jį, kad galėtų žieduoti apačioje, žmogų, jam pasitraukus, visada grįžta į lizdą ir po kurio laiko nurimsta.

Įgyvendinamas
apsaugos projektas

Anot gamtininkų, nuo 20 a. pradžios perinčių jūrinių erelių Lietuvoje nebuvo matyti. Taip atsitiko dėl intensyvaus paukščių medžiojimo ir kitokio naikinimo. Pirmieji lizdai vėl aptikti tik 1987 m. Deja, ir dabar šiam paukščiui didžiausią žalą daro aktyvi ūkinė veikla miškuose. Jis pripažintas globaliai nykstančiu gyvūnu. Neretai šie įspūdingi sparnuočiai tampa brakonierių trofėjais, žūva, neatsargiai nutūpę ant elektros stulpo, nuo cheminių teršalų, su grobiu patekusių į erelių organizmą.

Jūriniai ereliai įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas, Europoje globojami Berno konvencijos, įtraukti į ES Paukščių direktyvos pirmąjį priedą – sąrašą rūšių, kurių apsaugą turi garantuoti kiekvienos šalies oficialios institucijos.

Lietuvoje šių sparnuočių apsauga patikėta VšĮ Gamtosaugos projektų vystymo fondui (GPVF). Jo tikslas – rūpintis biologinės įvairovės ir aplinkos išsaugojimu Lietuvoje, populiarinti gamtosaugos ir gamtotvarkos idėjas visuomenėje. Nuo organizacijos įkūrimo 2003 m. ji įgyvendina jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje. Šiuo projektu siekiama išsaugoti ir pagausinti globaliai nykstančio jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje.

Į projekto įgyvendinimą įeina tiek tyrimai, tiek speciali praktinė veikla. Specialistai stengiasi išsiaiškinti natūralias erelių perimvietes, jas stebi, taip pat bando surasti tinkamas vietas dirbtiniams lizdams, ten juos iškelia. „Jūrinių erelių apsaugai valstybė steigia specialias saugomas teritorijos, tačiau to nepakanka. Labai svarbu surasti kuo daugiau natūralių jūrinių erelių lizdų ir siekti juos apsaugoti“, – sako S. Rumbutis.

Padeda dirbtiniai lizdai

Tiriant nustatyta, kad dirbtinės konstrukcijos lizduose gali perėti įvairūs miškuose gyvenantys plėšrieji paukščiai. Noriai dirbtiniuose lizduose įsikuria ir jūriniai ereliai. Vienas pirmųjų jūrinių erelių dirbtiniame lizde apsistojo 1987 m. Čepkelių rezervate.

Suradus tinkamą vietą ir medį dirbtiniam lizdui iškelti, iš pradžių ant žemės iš impregnuotų antiseptiku medžio tašų surenkama platforma, kuri įkeliama ir pritvirtinama medyje 15–25 m aukštyje. Vėliau ant šios platformos užkeliama ir prikraunama šakų, iš smulkesnių šakų ir žolinės augalijos formuojama lizdo viršutinė dalis. Viskas sutvirtinama viela. Toks padarytas dirbtinis lizdas būna apie 1,5 m pločio bei 0,5 m aukščio. Gerai įrengtas lizdas gali išsilaikyti 10 ir daugiau metų.

Dirbtiniai lizdai – vienintelė išeitis privilioti šiuos paukščius perėti Lietuvoje, nes mūsų šalyje mažėja didelių senų medžių, tinkamų šio sparnuočio lizdui. Jūriniams ereliams skirtą dirbtinį lizdą galima įkelti medyne, kuris nebus greitai kertamas. Taip pavyksta išsaugoti lizdavietę, kuria sėslūs ereliai naudojasi keletą ar net keliolika metų.

Žiemą lesinami

Dažniausiai šie plėšrūs paukš čiai žiemoja prie neužšąlančių vandens telkinių: pajūryje, prie Kauno marių, Elektrėnų, prie įvairių neužšąlančių upių. Tikimybę, jog šis sparnuotis ir toliau skraidys Lietuvoje, didina tai, jog gamtininakai atšiauriomis žiemos dienomis juos papildomai lesina. „Šie paukščiai net esant stingdančiam šalčiui ištvertų ir nelesinami, tačiau bėda, jog ilgai badavę ir su blogę per žiemą sparnuočiai neperi“, – sako S. Rumbutis. Jeigu žmonės jų nešertų, atšiauriomis dienomis šiam puikiam skraiduoliui nesunku nuskristi net piečiau į Lenkiją ar Vokietiją – kur žiemos ne tokios šaltos.

Taigi didesnėse jūrinių erelių susitelkimo vietose žiemą jie papildomai lesinami skerdiena, šaldytomis žuvimis ir vištienos atliekomis. „Net nuo šalčio suragėjusią į ledą mėsą šie paukščiai geba atplėšti nagais, o aštriu lenktu snapu raižo kaip pjautuvu“, – susižavėję pasakoja gamtininkai.

Be to, šis paukštis subręsta tik penktaisiais gyvenimo metais. Tuomet jis poruojasi ir peri jauniklius. Tačiau net ir subrendęs gali vienus kitus metus neperėti. Sparnuotis itin jautrus triukšmui, slapukas. Net išsirinkę perimvietę, išbaidyti žmogaus, daugiau šie baugštūs paukščiai nesugrįš.


Myletojas


Parašytas: Pen. 06 23, 2006 9:08 am Rašyti temą:
Įdomus straipsnelis. Žieduotojai lipantys į tokį aukštį turi būti labai drąsūs. O kur dirba D. Dementavičius?


Orchus


Parašytas: Pen. 06 23, 2006 12:14 pm Rašyti temą: V A N D A L A I
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9942843

Nudobtą gulbę vandalai užsigėrė degtine

www.DELFI.lt
2006 birželio mėn. 23 d. 10:23


Luknos upėje (Trakų r.) daugelį metų gyvenančios gulbės užkliuvo Jurgelionių kaimo gyventojui devyniolikmečiam Gintarui Lazauskui ir septyniolikamečiam J.P., penktadienį rašo "Lietuvos rytas".
Jaunuoliai, užklupę žmonių nebijančius sparnuočius, pagaliu užtalžė gulbę. Nužudytą paukštį jie parsinešė į Anglininkų kaime gyvenančio G.Lazausko senelio namus.

Vandalai gulbę nupešė, sukapojo ir išvirė, o vėliau pasikvietę porą draugų ir nusipirkę degtinės surengė puotą, rašo "Lietuvos rytas".

Nusikaltėlius demaskavo aplinkosaugininkai. Abu veikėjai jau ir anksčiau buvo pakliuvę į policijos akiratį dėl vagysčių.
_________________


Myletojas


Parašytas: Pen. 06 23, 2006 6:57 pm Rašyti temą:
Dėl gulbės: Ir vėl eilinė žurnalistų interpretacija: gulbes valgo vandalai, o stirnas - brakonieriai
Vis mėginama skirtingus gyvūnus statyti į skirtingos vertės lentynas


paukstelis


Parašytas: Pen. 06 23, 2006 7:00 pm Rašyti temą:
Siaubas pasišlykštėt reikia tokiais įvykiais kas tu žmonių galvoi??
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 06 24, 2006 9:15 pm Rašyti temą:
Gamtiniai tyrimai Žemaitijos nacionaliniame parke

Laikraštis „PLUNGĖ“

Vasara – pats darbymetis gamtininkams. Visur kas nors žydi, kažkas skraido ar treliuoja, kas nors ropoja ar straksi. Gamta pilna gyvasties. Mums, klampojantiems per liūliuojančius pelkių patalus, šnarinantiems pievų žolynus ar besidairantiems po miško skraistę, rūpi atrasti, aprašyti tai, kas ten slypi. Deja, visko aprėpti neįmanoma, nes augalų, gyvūnų, grybų rūšys, įvairiausios buveinės pasklidusios 21 700 ha užimančioje parko teritorijoje! Todėl kiekvienais metais yra parengiama taikomųjų gamtos tyrimų ir stebėsenos darbų programa, kurioje numatoma detaliau tirti tik tam tikras parko dalis, buveines ar rūšis. Šiemet jau vyko lūšių ir vilkų valstybinis monitoringas, plėšriųjų paukščių lizdaviečių inventorizacija ir kt. Jau pradėta Lietuvos raudonosios knygos augalų, gyvūnų rūšių žinomų radimviečių būklės patikra bei naujų radimviečių paieška. O kai mėnuliui užkopus dangun per laukus nuvilnija lakštingalų vingrios giesmės, kai balų karalienės varlės pradeda naktinius koncertus, traukiame į naktinius žygius griežlių paieškon. Sustoji pievoje ir klausaisi – bene išgirsi atsklindant su niekuo nesupainiojamą monotonišką, tankiai šaukiamą griežlės patinėlio balsą „dre-dre-dre…". Smagu, kai vienos naktinės išvykos metu išgirsti ne vieną, o keletą „griežiančių" griežlių, kai gali sau tarti „dar yra", mat daugelyje Europos šalių ši rūšis yra tapusi itin reta. Kadangi daugiau kaip pusė parko teritorijos yra patvirtinta griežlės apsaugai svarbia, reikia įvertinti jos paplitimą, gausą, pokyčius. Kita svarbi veiklos sritis yra susijusi su ES Buveinių direktyvos nuostatų įgyvendinimu. Kadangi beveik visa parko teritorija priklauso europinės svarbos saugomų teritorijų tinklui (NATURA 2000), skirtam retų ar nykstančių visos Europos mastu gyvūnų bei augalų rūšių ir gamtinių buveinių apsaugai, privalome identifikuoti, aprašyti ir kartografuoti įvairius europinės svarbos buveinių tipus, vertinti kai kurių rūšių būklę.
Norėdami surinkti kuo daugiau ir tikslesnės informacijos apie parko biologinę įvairovę, pagalbon kviečiamės ir tam tikrų sričių specialistus, mokslininkus. Šiemet doktorantas iš Klaipėdos universiteto vykdo išsamius keliolikos parko upelių hidrozoologinius tyrimus. O įgyvendinant ekologijos klubo „Liepija" drauge su ŽNPD vykdomą JTVP PAF Mažųjų projektų programos finansuojamą projektą „Pažeistų ŽNP teritorijų atkūrimas ir pritaikymas rūšių ir buveinių išsaugojimui", visoje ŽNP teritorijoje jau pradėti vykdyti trys detalūs moksliniai tyrimai: tetervinų ir jerubių populiacijų gausumo, roplių ir varliagyvių bei saugomų vabzdžių faunos inventorizaciniai tyrimai. Minėti moksliniai tyrimai vyks iki 2007 m. vasaros pabaigos. Mokslininkai lankysis tiek valstybinėse, tiek privačiose žemėse (pievose, pelkėse, miškuose), todėl norime parko teritorijoje gyvenančiųjų paprašyti būti tolerantiškais, supratingais šiems žmonėms. Jei, tarkime, pastebėtumėte savo pievoje nepažįstamą žmogų, su tinkleliu rankoje besigainiojantį kokį vabzdį ar tyrinėjantį augalus, paprasčiausiai pasiteiraukite, kas jis ir ką veikiąs, bet negrūmokite ir nevykite piktais žodžiais ar daiktais šalin. Tikimės nuoširdaus bendradarbiavimo.

ŽNPD ekologė G. SIDABRIENĖ
_________________


Orchus


Parašytas: Sk. 06 25, 2006 8:08 pm Rašyti temą:
Kalifornijoje "sulaikyti" keturi apsvaigę pelikanai

| 2006 06 25 16:12:48 |

Šeštadienį į Pietų Kalifornijos laukinių gyvūnų globos centrą toksikologiniams tyrimams buvo atgabenti keturi pelikanai, kurie, kaip manoma, buvo "girti", o vienas iš jų sugebėjo snapu įsirėžti į automobilio priekinį stiklą.
Trys Kalifornijos rudieji pelikanai, greičiausiai apsvaigę nuo jūros dumblių gaminamo toksino - domo rūgšties, šlaistėsi Laguna Byčo miesto gatvėmis, o ketvirtasis buvo sužeistas atsitrenkęs į pakrantės keliu važiavusio automobilio priekinį stiklą.

Laukinių gyvūnų globos centro darbuotojai sakė, kad pelikanai galėjo apsinuodyti domo rūgštimi, kurią gamina vandenyne besiveisiantys dumbliai. Šiais dumbliais dažnai būna užteršti vėžiagyviai, kuriais minta jūrų paukščiai.

Pelikanai buvo "sulaikyti", kai viena iš centro vadovų Lisa Birkle (Laiza Berkl) viešai perspėjo gyventojus stebėti paukščius, kurie elgiasi lyg būtų girti, praradę orientaciją ar būtų neįprastose vietose.

Vėžiagyviai, užteršti domo rūgštimi, kaip manoma, buvo tapę 1961 metais įvykusio paukščių antpuolio priežastimi. Tąsyk jūrų paukščiai, Kalifornijos pajūrio Kapitolos mieste puldinėję žmones ir automobilius, įkvėpė režisierių Alfredą Hitchcocką (Alfredą Hičkoką) sukurti siaubo filmą "Paukščiai" (The Birds).

"Reuters"-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 06 28, 2006 2:42 pm Rašyti temą:
Varnos siaubia ūkininkų laukus

Nijolė Petrošiūtė
Valstiečių laikraščio žurnalistė

Aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs nuo kovo iki liepos mėnesio šaudyti varnas, į neviltį varo mūsų šalies ūkininkus. Atrodo, varnos anksčiau nei patys ūkininkai susipažino su jas ginančiu ministro įsakymu, todėl elgiasi taip įžūliai, kad ūkininkams belieka skaičiuoti daugiatūkstantinius nuostolius.

Vežėsi iš Lenkijos

Šį ir taip kaprizingą pavasarį varnų auka tapo vienas stipriausių Kelmės rajono Užvenčio seniūnijos ūkininkų Algimantas Vaupšas. Šis ūkininkas jau daug metų verčiasi kopūstų auginimu bei jų rauginimu. Jo raugintų kopūstų galima įsigyti kone visose šalies parduotuvėse. Užtat A.Vaupšas kasmet ir sodina akimis sunkiai aprėpiamus kopūstų laukus. Ne išimtis - ir šis pavasaris. Tik sodinimas ūkininkui šiemet daug brangiau atsiėjo, nes dėl įnoringo pavasario Lietuvoje nebuvo užauginta tinkamų daigų, o bet kokie daigai A.Vaupšui netinka, jis sodina tik tokius kopūstus, kurie užaugina 14-15 kilogramų galvas (kaimiečiai netgi juokauja, jog taip jų kaimynas siekia parodyti, kad net jo kopūstų galvos geresnės nei Seimo vyrų). Tad daigų teko atsivežti iš Lenkijos, kurioje jie tikrai nepigiai kainavo. Bet užtat, padedant ūkanotoms ir lietingoms dienoms, visuose keturiasdešimtyje hektarų jie prigijo šimtu procentų, sparčiai ėmė šaknytis.

Nusileido debesis

Ir koks buvo šokas, kai vieną dieną ūkininkas išvydo, kad gal dešimtadalį jo lauko jau "nuravėjo" kovai. Pirmiausia A.Vaupšo ūkio žmonės išvydo kopūstų lauką užgulusią varnų diviziją. Įspūdis buvęs toks, tarsi juodas debesis netyčia ant lauko būtų užkritęs. Tik vėliau apstulbę žmonės suprato, kas po tuo "debesiu" darosi: ogi kovai rauna kopūstus. Snapu išrauna daigą, atidžiai jį patikrina, ar po šaknimis nėra kokio kirminiuko, tada deda šalin ir kito imasi. Varnos taip įsijautusios darbavosi, jog net nekreipė dėmesio į žmones - net baidomos neskubėjo kilti. Per labai trumpą laiką pusketvirto hektaro kopūstų lauke liko tik dailiai supurentos vagos be jokios žalumos.
Nors ūkininkas, sukvietęs talką, negaišuodamas suskubo atsodinti varnų išraustytus daigus, tačiau daigas - ne lėlė, jis nenori būti nešiojamas. Iš naujo susodintieji daigai stovi lyg išsigandę, tarsi laukdami naujo varnų antplūdžio. Minėta varnų "invazija" ūkininkui atnešė apie 60 tūkst. litų nuostolių.

Senų dvarų bėdos

Užvenčio krašto ūkininkai jau seniai kenčia nuo varnų, čia joms labai palankios veisimosi sąlygos. Užvenčio dvaro parkas, jame augantys šimtamečiai medžiai itin traukia šiuos paukščius, o jie plačiai po apylinkes sklinda. Žmonės jau seniai skundžiasi, kad kovai nupeša jiems vos pradėjusius dygti žirnius, išrausto pupas, net gėlių gumbelius darželiuose išrankioja. "Gal jūs net nepatikėsite, bet mūsų žmonės vien akėčiomis ir tradicinių grūdų - avižų, miežių, kviečių ir pan. - sėti nebegali, nes kovarniai mikliai išrankioja grūdus. Tik sėjamąja įterpti jie šiaip taip užsilaiko", - pasakoja Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas.
Ne pirmą kartą čia varnos nusiaubia ir kopūstų laukus. Prieš porą metų visą jų hektarą nurovė pačiam seniūnui Z.Virbalui. "To savo akimis nemačius, sunku patikėti. Visus aliai vieno išrovė daigus ir dailiai juos ant vagų suguldė, nors šie jau buvo kaip reikiant įsišakniję. Laiku pastebėjęs, lauką vėl atsodinau. Ir vėl nurovė. Bandžiau trečią kartą sodinti, bet buvau priverstas prisipažinti, jog tą karą varnoms pralaimėjau. Tada išsikviečiau komisiją, kad man oficialiai nuostolius įvertintų. Įvertino. Aktą surašė. Bet vis tiek likau be nieko, nes nerado punkto, pagal kurį būtų galima nuostolius atlyginti. Tai nėra nei žmogaus piktadarystė, nei stichinė nelaimė. Net jokia draudimo bendrovė nuo varnų jums pasėlių nedraus", - pasakojo seniūnas.
Nuo varnų ne kartą nukentėjo ir paukščių augintojai - jos nesidrovi net žmonių akivaizdoje kokį viščiuką pasivogti. Galop varnos tiek įsigalėjo, kad iš parko visiškai išvijo žmones, nes kam malonu likti varnų apdergtam. "Aš net neįsivaizduoju, kaip iš viso galima gyventi to parko kaimynystėje. Tai yra kenksmingiau nei, tarkim, radiacija. Aš gyvenu už puskilometrio ir tai kieme susikalbėti neįmanoma. Jų ten dabar - milijonai", - sako seniūnas. Ir visiems apmaudu, kad senasis dvaro parkas, ne tik menantis savo didybės laikus, bet ir savo glėbyje tebesaugantis gluosnį, ant kurio suposi pati Šatrijos Ragana, tapo tik varnų karalyste.

Paskelbė karą

Suprantama, užventiškiai su tokia padėtimi ilgai taikstytis negalėjo. Jie ne kartą buvo paskelbę tikrą karą šiems ne patiems mieliausiems paukščiams. Užvenčio būrelio medžiotojai net po keletą kartų per metus organizuodavo varnų medžiokles, šitaip gelbėdami ne tik vietos gyventojų derlių, bet ir žmonių ramybę. Varnų medžioklėse aktyviai dalyvaudavo ir pats seniūnas bei ūkininkas A.Vaupšas. Žmonės sako, kad po medžioklės varnoms išvežti net traktoriaus priekabos reikėdavo. O kad medžiotojų priemonė nebūtų vien paukščių galabijimas, medžiotojai net pramogą iš to padarydavo, kurion sueidavo ir miestelio gyventojai. Į Pakruojo kraštą nusižiūrėję, varnų puotas ėmė rengti. Šios priemonės davė pastebimų rezultatų: apylinkėse tapo tyliau, ir pasėliai sveikesni likdavo. Bet štai šių metų gegužės 22 d. atsirado aplinkos ministro įsakymas Nr. DI-251, ginantis varnas, t. y. draudžiantis jas medžioti iki liepos 1 d. Ir varnos jau patį pirmąjį laisvės pavasarį nusprendė atkeršyti jų genocidą vykdžiusiems žmonėms.
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 06 28, 2006 2:46 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. birželio 28 d.

Valdininkai varnoms tualetų nestatys

Klaipėdos parkų takelius ir suolelius bei miestiečių kiemus dergiančioms varnoms - "katino dienos". Už miesto tvarką atsakingi valdininkai nežada ieškoti būdų, kaip išguiti krankles iš miesto.

Kai kurie klaipėdiečiai, ne juokais supykę ant šių sparnuočių, svarsto, kad miesto estetinį vaizdą darkančius paukščius - varnas ir kovus - būtina kuo greičiau šaudyti.

Žinia, tokiomis drastiškomis priemonėmis naikinti mieste paukščius draudžia šalies įstatymai. Tad pasekti Kretingos medžiotojų pavyzdžiu, kurie prieš porą metų šaudė varnas vidury miesto, uostamiestyje niekas nesiruošia.

Tačiau nežadama ieškoti ir kur kas žmoniškesnių priemonių, pavyzdžiui, varnoms rengti ką nors panašaus į "balionėlių šventę", kuri padėjo Neringos gamtosaugininkams sumažinti kormoranų populiaciją.

Agresyvios

Skulptūrų parko direktoriaus pavaduotojas Evaldas Jurkevičius pyksta, kad valdininkai labai atsainiai žiūri į varnų ir kovų populiacijas miesto teritorijoje. Pasak jo, tai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad problema - juokinga. Jis akcentavo, kad varnos - agresyvūs paukščiai, nuo kurių kenčia kiti parke gyvenantys sparnuočiai.

Pasak E. Jurkevičiaus, nors ne kartą Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus specialistų buvo prašyta bent surasti specialią techniką, kuria galima nuplauti varnų ir kovų išmatomis padengtus parko takus, šis prašymas taip ir liko lyg šauksmas tyruose. Tad didžiausias parko darbuotojų džiaugsmas - stiprus, viską nuplaunantis lietus.

"Ką ir kalbėti, jei Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai nesugeba per metus pastatyti parke suolelių. Einant cerkvės link parke nebėra ant ko atsisėsti. Gal todėl ir nestato, kad varnos "nenukakotų", - samprotavo E. Jurkevičius.

Nuplauti neturi kuo

Ypač varnos ramybės neduoda parką tvarkantiems darbininkams. Vienas tokių - Andrius Žimčigovas pasakojo parko teritoriją, esančią arčiau cerkvės, kas rytą randantis lyg nutinkuotą - visi takeliai nusėti varnų ir kovų išmatomis.

"Nušluoju su šluota ir tiek. Kitą rytą - vėl tas pats. Kartais ir ant galvos uždrebia. O kiek kritusių paukščių surenku! Jos tarpusavyje pešasi, paskui krenta kaip lapai. Kišu į maišą, ir - į šiukšlinę", - pasakojo A. Žimčigovas.

Šalia cerkvės "Vakarų ekspreso" žurnalistų sutiktas klaipėdietis Romualdas buvo kategoriškas.

"Šaudyti tas bestijas, ir viskas. Kaip senais laikais. Kai buvau dar vaikas, atsimenu, medžiotojams už kiekvienos nušautos varnos kojas po 3 rublius duodavo", - prisiminė Romualdas.

Beje, varnų ir kovų išmatos gadina nuotaiką ir netoli parko gyvenantiems klaipėdiečiams - baltų dėmių jos palieka ir privačiuose kiemuose.

Su pagaliais nebaidys

"Gyvas padaras, ką su jomis padarysi. Juk tualetų specialiai varnoms nepastatysi. Mes, trys moteriškės, neisime su pagaliais jų iš parko baidyti. O ginklų juk neturime", - šmaikštavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Biruta Šimanskienė, paklausta, kada planuojama pradėti spręsti "varnų problemą".

Ji akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas guiti varnas iš miesto, reikėtų pirkti tokią paslaugą. Miesto tvarkymo skyrius neturi jokių priemonių, kurios padėtų išvaryti teršėjas.

Šaudyti negalima

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Regina Grybienė priminė, kad mieste gyvūnus šaudyti draudžiama.

Be to, Aplinkos ministerija neseniai apribojo pilkųjų varnų ir kovų medžiojimo terminą.

Laikantis Eropos Sąjungos laukinių paukščių apsaugos reikalavimų netrikdyti paukščių jų veisimosi metu, buvo pakeistos Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles. Anksčiau pilkąsias varnas ir kovus buvo galima medžioti visus metus, o dabar - tik nuo liepos 1 d. iki kovo 1 d.

Yra žmoniškų būdų

E. Jurkevičius priminė, kad yra labai daug kitų būdų, kaip išvyti varnas iš nepageidaujamų teritorijų.

"Varnos bijo ne tik žmogaus, bet ir garso. Yra specialūs įrenginiai, skleidžiantys garsą, kurio varnos bijo ir išsilaksto. Tokiais aparatais paukščius atbaido oro uostai", - pasakojo E. Jurkevičius.

Kitas būdas - dažniau retinti medžių šakas, kad varnos turėtų kuo mažiau vietos, kur sukti lizdus.

"Dvejus metus iš eilės Miesto tvarkymo skyriui vis primindavau, kad parko medžius reikia genėti, tai išgenėdavo. Šiemet nebepriminiau, taip ir liko negenėti", - atsiduso E. Jurkevičius.

Edita UŽKURAITĖ
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 06 30, 2006 8:44 am Rašyti temą:
Maskvoje daugėja lakštingalų

"Interfax“, BNS ir lrytas.lt inf.
2006-06-30 07:35

Maskvoje kone pusantro karto palyginti su 2005 metais padaugėjo lakštingalų, pranešė ketvirtadienį šaltinis Paukščių apsaugos sąjungos Maskvos skyriuje.

„Vertinimo duomenimis, giedančių lakštingalų sostinėje dabar yra beveik 40 proc. daugiau: pernai jų buvo apie 6950, o šiemet jau daugiau nei 9900“, - sakė pašnekovas.

Septintoji kasmetinė lakštingalų apskaita Maskvoje vyko gegužės 19-21 dienomis.

Specialistai papasakojo, kad didžiausias šių paukščių tankis fiksuojamas Rytų ir Pietryčių apygardose: nuo 420 iki 500 lakštingalų 1000 hektarų žaliųjų sodinių. Mažiausiai šie balsingi paukšteliai mėgsta Centrinę apygardą, kur atitinkamas rodiklis - tik 73 paukščiai.

Šie duomenys liudija, kad Maskvos rytinėje ir pietrytinėje dalyse sumažėjus pramonės gamybai pagerėjo ekologinės sąlygos.
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 07 01, 2006 10:19 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10005915

Gamtininkų stotis Šiauliuose tampa žvėrelių ligonine

Šiaulių apskrities televizija
2006 birželio mėn. 30 d. 22:29

Šiaulių Gamtininkų stoties darbuotojos sako, jog beveik kasdien į stotį žmonės atneša tai sužalotą stirniuką, tai iš lizdo iškritusį gandriuką, tai sergantį ežiuką. Specialistės sako, kad vis dažniau pasijunta patekusios į beviltišką padėtį, mat žmonės, atnešę sergantį laukinį gyvūną, tikisi, kad Gamtininkų stotyje jis bus ne tik priglaustas, bet ir išgydytas, o veterinaro, budinčio visą dieną nėra.
Baiminamasi, kad stotis ir pinigų pritrūks laukinių pacientų gydymui apmokėti. Pas atvežtus sunkiai sužeistus žvėrelius veterinaras turėtų atskubėti gretai, o norinčių darbuotis lyg pasakiškasis Aiskauda, tai yra veltui, vis mažiau.

Slaugyti keturkojus ar sparnuotus laukinius pacientus veltui veterinarui neprivalu. Sergančių žvėrelių ligonine tampanti gamtininkų stotis sako, kad padėtis kiek pagerėtų, jeigu gailestingi žmonės, radę bejėgį laukinį gyvūnėlį pasirūpintų jį patys nuvežti pas veterinarą.

Sutvarstytą, sveikstantį keturkojį ar sparnuotį Gamtininkų stočiai globoti būtų daug lengviau, o ir pigiau.

Geraširdžiai laukinės gamtos globėjai, anot specialistės, taip pat turėtų suskaičiuoti, ar galės dešimtis, o gal šimtus litų sumokėti už ežiuko ar pelėdos gydymą.

Laukinių pacientų ligonių kasos nėra, už vaistus ir gydymą teks mokėti visą veterinaro nurodytą kainą. Gamtininkė sako, kad žmonės turėtų pasidomėti ir gamtos mokslais, kad be reikalo negaudytų ir nesistengtų globoti paliktų jauniklių.

Reikia žinoti, kad kai kurių gyvūnų jaunikliai puikiai išgyvena palikti tėvų.

Būtina prisiminti, kad gamtoje medicinos niekada nebuvo, ir natūrali atranka pati daug ką išsprendžia. Taip pamąstyti specialistė siūlo, kai žmonės randa beviltiškai sužalotą laukinį gyvūną.

Anot gamtininkės, sulaužytomis kojomis, nuplėštais sparnais, nukraujavę, sužalotais snapais laukiniai padarai neišgyvena, net ir ypač rūpestingai slaugomi, tik pratęsiamos jų kančios.

Beveik nesitikėdama, kad žmonės nustos nešti į Gamtininkų stotį rastus laukinius gyvūnėlius, specialistė svarsto, kad reikėtų ieškoti paramos teikėjo. Gal net rašyti kokį projektą Europos sąjungos fondams.

Šią savaitę Šiaulių gamtininkų stočiai jau teko pasirūpinti sužeistu ežiuku, merdinčiu stirniuku, išmestu iš lizdo gandriuku, sužalota linge.

Kiek atnešama zuikučių, pelėdų, žalčių, žvirblių, balandžių, varnų, bebrų, smulkių paukštelių sunku ir suskaičiuoti. Jeigu jiems nereikia brangaus gydymo, tai maisto ir priežiūros priemonių būtina turėti vis daugiau.

Laukinių gyvūnų ypač daug į stotį atnešama vasaros pradžioje ir rudeniop. Šiuo metu žmonės vieną po kito neša į bėdą patekusius gyvūnų jauniklius.
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 07 01, 2006 12:43 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. liepos 1 d.

Įsimylėjęs sakalus keleivius

Vienintelis sakalų keleivių veisimo specialistas Baltijos šalyse klaipėdietis Vilius Baranauskas rūpinasi, kad Lietuvos miškuose vėl apsigyventų jau išnykę šios rūšies paukščiai.

Uostamiesčio pakraštyje savo sakalų keleivių veislyną turintis ornitologas sako, jog plėšrieji paukščiai nėra žmonių bičiuliai. "Jie visada gyveno sau. Tik žmogus padarė taip, kad paukštis jo nebijotų. Nepaisant to, mes liekame tik stebėtojai, mokantys suprasti paukščio poreikius", - sako jis.

Saugo lėktuvus

V. Baranauskas - vienintelis nuo Varšuvos iki Maskvos sertifikuotas sakalų keleivių specialistas. Lietuvis baigė internatūrą pas daktarą Nikolą Foksą - pusę metų dirbo Didžiojoje Britanijoje prie bene didžiausio pasaulyje daktaro vadovaujamo plėšriųjų paukščių veisimo projekto.

Vykdant šį projektą kasmet išauginama per 300 įvairių rūšių sakalų, tarp jų - ir hibridų, skirtų tik medžioklei. Hibridiniai paukščiai nėra vislūs gamtoje ir negali jai padaryti žalos - jie nevaisingi.

Sakalų hibridai taikomi kenkėjų - šarkų, varnų, kirų - kontrolei. Tokie sakalai naudojami fermerių ūkiuose arba sąvartynuose. Taip pat gali dirbti oro uostuose - saugoti, kad antys nesusidurtų su lėktuvais. Kiti plėšrieji paukščiai nieko panašaus nedaro.

Pasaulyje sakalai kitiems paukščiams kontroliuoti naudojami plačiai ir seniai. Lietuvoje kol kas nieko panašaus nevyksta. V. Baranauskas galėtų apmokyti paukščius, jei tik atsirastų pageidaujančių bei sutinkančių finansuoti tokį projektą.

Lietuvis anglų projekte dirbo nuo tada, kai sakalai voljeruose padėjo kiaušinius - jis užsiėmė inkubavimu, maitino jauniklius, o po 10-12 dienų perduodavo tėvams. Paskui iš jų atrinkdavo tinkamus medžioklei.

V. Baranauskas turėjo progos stebėti sakalų paleidimą - tai demonstruota tik lietuviui. Iki tol apie sakalų paleidimą ornitologas žinojo tik teoriškai. Paleidimu vadinama speciali parengimo procedūra, kad paukštis išgyventų gamtoje ir nenugaištų trejus metus.

Planuoja statyti paukščių centrą

Klaipėdietis įkūrė fondą "Sakalo sugrįžimas". Svarbiausias organizacijos tikslas - sakalų keleivių veisimas, mat šios rūšies sparnuočiai Lietuvoje yra išnykę.

Paskutinis sakalas keleivis mūsų šalyje pastebėtas prieš 36 metus. Tiesa, šis faktas rašytiniuose šaltiniuose nėra užfiksuotas. Apie paskutinį sakalą keleivį ornitologui papasakojo kolega Saulius Karalius iš Lietuvos jūrų muziejaus.

Kad Lietuvoje vėl apsigyventų sakalai, kasmet reikia paleisti po tam tikrą skaičių paukščių ir laukiant atitinkamų rezultatų nuosekliai dirbti dešimt metų. Tuo užsiima visa Europa, o Lietuvoje pirmuosius žingsnius dėl rūšies atkūrimo žengti tikimasi šiemet.

Šią vasarą V. Baranauskas planuoja pradėti Baltijos plėšriųjų paukščių centro statybą. Ten gyventų sakalų keleivių poros, kurių jaunikliai būtų potencialūs laukinės gamtos atstovai. Jie būtų paleidžiami kiekvieną rudenį.

Nepatiko - nusuks sprandą

Šiemet įkurtame laikiname sakalų keleivių veislyne V. Baranauskas turi dvi pateles ir patiną. Dėl įvairovės čia apgyvendinta ir poliarinė pelėda.

Apie sakalų kainas šeimininkas nelinkęs kalbėti. Skaičiai esą nieko nekeičia, o kaip pavyzdį pamini, jog tiek už veislinę vištą, tiek už kilmingą šunį taip pat mokame nemažus pinigus.

Pasak V. Baranausko, sakalai nesiveisia lengvai. Jei ryte susirgo, vakare gali būti nebeišgydomi.

Sudėtinga sudaryti sakalų keleivių porą: jei patelei nepatiko "berniukas", ji jam nusuks sprandą. Gali bendrauti tris keturias dienas, net savaitę, o paskui sužaloti - tik šalia esantis žmogus gali tai pastebėti ir taip padėti paukščiui išvengti mirties. Būtent dėl šių priežasčių paukščiams būtina nuolatinė priežiūra.

Sakalai keleiviai maitinami putpelėmis: vienądien tenka visa, o jau kitądien - tik pusė porcijos. Toks sakalų meniu jų šeimininkui per dieną kainuoja po vieną eurą paukščiui. "Šeima dėl mano pablūdimo - plika basa..." - prisipažįsta V. Baranauskas.

Domėtis plėšriaisiais paukščiais poną Vilių pastūmėjo dėdė - profesorius Ričardas Kazlauskas. Nuo to laiko, kai jis pasiėmė sūnėną į pirmąją ekspediciją, sakalai keleiviai Baranauskui tapo gyvenimo paukščiais...

Sandra LUKOŠIŪTĖ
_________________


das


Parašytas: Št. 07 01, 2006 2:43 pm Rašyti temą:
Na va ir rex pagarsejo spaudoje , papasakojes apie paskutini sakala keleivi


rex


Parašytas: Št. 07 01, 2006 7:37 pm Rašyti temą:
Vargu, ar tie duomenys dabar paskutiniai, tačiau ilgus metus nebuvo jokių duomenų apie sakalų keleivių perėjimą Lietuvoje. Nors tada buvau tik mokinukas, tačiau sakalo keleivio lizdas ir apie jį sklandantys didingi paukščiai iki šiol palieka neišdildomą įspūdį


Orchus


Parašytas: Pir. 07 03, 2006 1:45 pm Rašyti temą:
Adresas http://blog.delfi.lt/archive/article.php?id=10024797

Nidoje gandrai „pristato“ kūdikius

Paparacas
2006 liepos mėn. 3 d. 13:53
DELFI

Ne tik Šv. Kalėdos, bet ir vasara – stebuklų metas. Į Nidą gandrai atskrenda ne tuščiomis – į sutartą vietą pristato kūdikius. Nutūpę Kuršių marių pakrantėje, arčiau pagrindinių žmonių susibūrimo vietų, ilgakojai gražuoliai ne tik puikuojasi savo nepakartojama išvaizda, bet ir išdidžiai aplink kūdikius sparną suka.*

Netikėtai užfiksuotas tikriausiai ne vieną kūdikį atnešęs gandras.*

Atlikus darbus galima ir prieš susirinkusią publiką pasipuikuoti.*
~~~~~~~~~~~~~~~~~~
*Iliustracijas žr. nurodytuoju adresu
_________________


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pir. 07 03, 2006 3:11 pm Rašyti temą:
Ir vėl apie mano išaugintą gandrą rašo. Matyt jis pats populiariausias gandras LT


paukstelis


Parašytas: Pir. 07 03, 2006 6:09 pm Rašyti temą:
Tikriausiai del savo perdeto rupinimosi jaunesniais
_________________


Orchus


Parašytas: Tr. 07 05, 2006 12:13 pm Rašyti temą:
LRT, 2006.07.04 / 15:37 /

MIGRUOJANTYS PAUKŠČIAI (Le Peuple migrateur)

Penktadienį, liepos 8 d., 11.30 val. - prancūzų dokumentinis filmas MIGRUOJANTYS PAUKŠČIAI (Peuple migrateur). Režisieriai – Žakas Perinas (Jacques Perrin) ir Žakas Kluzo (Jacques Cluzaud). Filmo apie vabzdžių gyvenimą ,,Mikropasaulis“ autorius ir prodiuseris Žakas Perinas įgyvendino dar vieną savo svajonę.

Ketverius metus jo vadovaujama kūrybinė grupė specialiai sukonstruotais begarsiais lėktuvais skraidė į šiltuosius kraštus kartu su migruojančiais paukščiais. Gimė unikalus ir nepakartojamas filmas, kuriame matome pasaulį iš paukščio skrydžio, sužinome daugybės paukščių migracijos ypatumus. Vieni paukščiai skrenda nesustodami dieną ir naktį, kiti stengiasi kur tik įmanoma pailsėti, treti neišlaiko intensyvaus tempo ir žūsta. Paukščiai puikiai orientuojasi pagal saulę ir žvaigždes, neklysdami randa kelią į savo mėgstamas vietas, kur prasideda poravimasis.

Filmas apdovanotas „Cezariu“ už geriausią montažą. Jis rodytas Berlyno, Maskvos ir Karlovy Varų kino festivaliuose.

2001
_________________


Soundman


Parašytas: Tr. 07 05, 2006 12:46 pm Rašyti temą:
Tai bent naujiena ...penkių metų senumo
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 07 06, 2006 6:49 am Rašyti temą:
Soundman rašo:
Tai bent naujiena ...penkių metų senumo

Na, gal yra žmonių, nemačiusių šio filmo. Tepasižiūri...
_________________


Orchus


Parašytas: Kv. 07 13, 2006 3:56 pm Rašyti temą:
Dėl Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano patvirtinimo

Publikavimas: Valstybės žinios, 2006 07 05, Nr. 75-2881

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S

dėl Žuvinto biosferos rezervato Tvarkymo plano patvirtinimo

2006 m. birželio 23 d. Nr. D1-310

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-614) 15 straipsniu, 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu,

1. T v i r t i n u Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą (pridedama)*.
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos:
2.1.1. per 15 dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre;
2.1.2. skelbti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano brėžinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://www.vstt.lt);
2.1.3. per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, Alytaus ir Marijampolės apskričių viršininkų administracijoms, Alytaus rajono ir Marijampolės savivaldybių administracijoms;
2.2. Alytaus ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentams pakeisti medžioklės plotų naudotojams išduotų leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose sąlygas, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtinto tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 20.1 punkto nuostatas;
2.3. Generalinei miškų urėdijai organizuoti VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškotvarkos projekto patikslinimą, atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtinto tvarkymo plano nuostatas, susijusias su miškų naudojimu;
2.4. Žuvinto biosferos rezervato direkcijai organizuoti Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano įgyvendinimą.

L. e. aplinkos ministro pareigas Arūnas Kundrotas

*žr. (Žin., 2006, 75-2881)


Orchus


Parašytas: Pir. 07 24, 2006 12:38 pm Rašyti temą:
http://www.lrytas.lt/?id=11528028051151001756&view=4

Europos Sąjungos pinigai – gamtos niokojimui

Darius Stončius
lrytas.lt, 2006-07-13 17:58

Netylančios kalbos apie neįsisavinamus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, atrodo, tuoj užgoš viską, net elementarią logiką. To pasekmė – patvirtinti ir įgyvendinami projektai, kurie žaloja šalies gamtinę aplinką, pažeidžia nacionalinius gamtosauginius įstatymus bei ES direktyvas.

Vienas tokių - Trakų rajono savivaldybės inicijuotas ir šiuo metu įgyvendinamas projektas „Trakų rajono Tiltų ir Paluknio kadastrinių vietovių žemės ūkio drenažo sistemų ir hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“.

Šis projektas įgyvendinamas prie Merkio plytinčiose pievose, kurios buvo melioruotos sovietmečiu. Paskutinius 10 metų jose kartais būdavo ganoma aplinkinių kaimų galvijų banda, nedideli plotai šienaujami, tačiau jokio didesnio ūkinio intereso nebuvo, nes abipus plento plyti šimtai hektarų panašių pievų.

Nuo 2000 metų kiekvieną pavasarį pievų žemumose susidarydavo seklūs vandens telkiniai, kurie migracijų metu pritraukdavo tūkstančius įvairių vandens ir pelkių paukščių. Atsikuriančios pievos taip pat tapo svarbia veisimosi buveine 1 varliagyvių ir 4 pelkių ir pievų paukščių rūšims įrašytoms į Lietuvos Raudonąją knygą ir saugomoms Lietuvos įstatymų. Iš jų 3 rūšis ir jų buveines net už saugomų teritorijų ribų įpareigoja saugoti ES Paukščių ir Buveinių direktyvos.

Šioje teritorijoje buvo galima puikiai suderinti ir gamtosauginius, ir ūkinius interesus. Mažiau nei 1 procentą visų pievų užimančios seklios balos suteikdavo apsaugą įvairių vandens ir pelkių paukščių lizdams bei jaunikliams. Jos dažniausiai išdžiūdavo gegužę-birželį ir netrukdė nei šienavimui, nei ganymui. Tuo tarpu šienavimas, ganymas apsaugodavo paukščių buveines nuo užkrūmėjimo.

Kovai su vos keletą hektarų užimančiomis išdžiūstančiomis balomis skirtas minėtas projektas, kuriam Trakų rajono savivaldybė gavo per 1,5 milijono struktūrinių fondų lėšų. Viešoje informacijoje apie projektą skelbiama, kad saugomų gamtos paminklų ir ribotos ūkinės veiklos objektų pievose nėra!

Keistai skamba ir deklaruojami projekto tikslai: „gerinti aplinkos ekologines savybes, išsaugoti ir plėtoti žemės ūkio vandens išteklių ekologinę vertę, išsaugoti paviršinio vandens gerą būklę sausinamuose plotuose“. Numatytų darbų įgyvendinimo pasekmės bus priešingos išvardintiems tikslams. Minima, kad darbai apims per 2000 ha plotą. Bus suremontuoti 76 km magistralinių griovių, 50 vnt. pralaidų, 2 tiltai ir t.t. Tačiau tikrovėje remontas ir rekonstrukcija reiškia sovietinės agronomijos užmojus - sausinimo griovių tinklo įrengimą, kelių tiesimą.

Projekto darbai įsibėgėjo. Vertingiausioje pievų dalyje rausiami gilūs sausinimo grioviai. Svarbi retų migruojančių paukščių apsistojimo ir veisimosi buveinė netrukus bus sunaikinta. Aplinkos apsaugos inspekcija geriausiu atveju pareikalaus rangovo sumokėti baudą ir taip palaimins tariamai visuomenei svarbaus projekto sėkmingą baigimą.

Panašu, kad biologinės įvairovės išsaugojimas niekada nebuvo tarp šalies prioritetų, todėl labai tikėtina, kad tai tikrai ne vienintelis tokio ES lėšų įsisavinimo naikinant vertingas gamtines teritorijas pavyzdys. Sovietmečio melioraciją ir intensyvaus žemės ūkio laikotarpį išgyvenusioms, dabar atsikuriančioms pievoms, pelkėms, upeliams vėl iškilo rimta grėsmė.

Užkirsti kelią tokiems projektams trukdo jau daugiau negu 10 metų Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vilkinamas Saugomų rūšių registro įteisinimas.


Orchus


Parašytas: Antr. 07 25, 2006 9:02 pm Rašyti temą:
Nidoje - sparnuotų kenkėjų antplūdis

Vakarų ekspresas, 2006-07-25

Savaitgalį mariose ties Nida žuvavusių kelių tūkstančių kormoranų pasirodymas vietiniams gyventojams prilygo pavojaus signalui.

Šeštadienio popietę išvydę daugybę savo perimviečių vietose augmeniją sunaikinančių sparnuočių žmonės sunerimo dėl Nidos sengirės ateities.

Kone dešimtmetį Nidos apylinkėje tokio didelio kormoranų kiekio nidiškiai spėliojo, ar iki šiol 30-ies kilometrų atstumu nuo jų gyvenamosios vietos - Juodkrantėje - perėję paukščiai nesiruošia persikelti į Nidą.

Anot jų, Juodkrantės sengirę, kurioje auga kelių šimtų metų senumo medžiai, praktiškai sunaikinusi kormoranų kolonija gali pridaryti nuostolių ir šalia Nidos sengirės esančiam Tomo Mano nameliui.

Žinia, Juodkrantėje esanti kormoranų perimvietė šiuo metu išsiplėtė iki 10-ies hektarų ploto, o sparnuotųjų išmatose esanti rūgštis pažeidė ne vieną šimtą sengirės medžių. Skaičiuojama, kad iš viso paukščių gali būti iki dvidešimties tūkstančių.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko vyriausiąjį biologą Gediminą Gružulevičių nidiškių nuogąstavimai tik prajuokino. Anot jo, jeigu kormoranų kolonija persikeltų į Nidą, būtų ne tik "labai gražu, bet ir gerai".

"Ir šiandien prieplaukoje yra penkiasdešimt kormoranų. Paukščių pasirodymas ties Nida - normalus dalykas. Dabar jaunikliai palieka lizdus ir ruošiasi skristi žiemoti į Italiją ir Austriją. Juos pakeis iš šiaurinių rajonų pas mus atskrisiantys paukščiai", - sakė specialistas.

Natalija MOGUČAJA
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 07 25, 2006 9:09 pm Rašyti temą:
Nidą išgąsdino tūkstančiai kormoranų

ELTA, 2006-07-25


Savaitgalį Nidoje poilsiavusiems žmonėms ir vietos gyventojams nerimą sukėlė netikėtai pasirodęs kelių tūkstančių kormoranų būrys. Pradėta kalbėti, kad galbūt šie daug nemalonumų žvejams pridarantys paukščiai ruošiasi palikti savo perimvietes Juodkrantėje ir persikelti į Nidos sengirę.

Nidiškių teigimu, didžiulis būrys kormoranų pasirodė šeštadienį apie pietus. Keli tūkstančiai paukščių Kuršių mariose, visai netoli kranto, apie 15 minučių gaudė žuvis, rašo "Respublika".

Ilgiau užsibūti Nidoje jiems neleido žvejai. Motorine valtimi žvejai puolė vaikyti, kaip jie patys teigė, savo didžiausius priešus, kurie kasmet sunaikina nemažai žuvies.

Kormoranai pasidavė ne iš karto. Iš pradžių jie bandė gaudyti žuvis kitoje vietoje, tačiau žvejai buvo atkaklūs ir tol juos baidė, kol šie išskrido atgal į Juodkrantę.

Pasirodžius kormoranams nidiškiai ėmė spėlioti, ar tik jie nesiruošia palikti savo perimvietes Juodkrantėje ir persikelti į Nidos sengirę. Tokiu atvejų sunaikinimo pavojus iškiltų ne tik medžiams, bet ir šalia esančiam Tomo Mano nameliui.

Juodkrantės perimvietėje yra apie trys tūkstančiai lizdų, kuriuose peri po du suaugusius kormoranus. Kiekviename lizde gali išsiristi po 2-3 jauniklius. Tad skaičiuojama, kad šių paukščių gali būti apie 15-20 tūkstančių.

Ši perimvietė jau užima 10 hektarų teritoriją ir kasmet plečiasi. Dabar Juodkrantėje jau yra kone tūkstantis kormoranų išmatose esančių rūgščių pažeistų sengirės medžių.

Anot "Respublikos", tokia situacija labai nepatinka Neringos merui Vigantui Giedraičiui. "Didžiausias konfliktas su gamta Kuršių nerijoje - kormoranų kolonija Juodkrantėje. Jie jau sunaikino 200 metų senumo sengirę", - piktinosi meras.

"Apskaičiuota, kad norint sureguliuoti Juodkrantės kormoranų populiaciją reikia išnaikinti 30 proc. šių paukščių", - teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius. Šiais metais panaudojant spalvotus oro balionus pavyko išbaidyti paukščius iš 100 lizdų. Jose buvę kiaušiniai atšalo ir jaunikliai iš jų neišsirito.

Paklaustas, ar realūs nidiškių nuogąstavimai, kad paukščių kolonija gali persikelti į Nidą, G.Gražulevičius tik nusijuokė.

"Tai būtų labai gražu ir gerai. Ir šiandien prieplaukoje yra 50 kormoranų. Paukščių pasirodymas ties Nida yra normalus dalykas. Dabar jaunikliai palieka lizdus ir ruošiasi skristi žiemoti į Italiją, Austriją. Juos pakeis iš šiaurinių rajonų pas mus atskridę paukščiai", - sakė vyriausiasis biologas.


Orchus


Parašytas: Kv. 07 27, 2006 1:31 pm Rašyti temą:
Pasėlių laukuose – gervių puotos

Neįprastas retų paukščių elgesys nustebino net mokslininkus. Būriai pilkųjų gervių kasdien niokoja miežių laukus Panevėžio rajone.

Virginija Petrauskienė
„Lietuvos ryto“ korespondentė
2006-07-27

Palieka tik trečdalį derliaus

Į Panevėžio rajone ūkininkaujančio Petro Nevulio miežių laukus įjunko neįprasti kenkėjai.

Gamtosaugininkai bei žemės ūkio specialistai kraipė galvą ir sunkiai tikėjo tuo, ką pasakojo nukentėjęs žemdirbys.

P.Nevulio laukus okupavo pilkųjų gervių būriai. 40 hektarų miežių plote kasdien puotauja iki pusšimčio šių paukščių. Gervės skabo dar neprinokusias varpas, ant stiebo palikdamos vos trečdalį derliaus.

Pabaidytos jos pakyla, tačiau toli nenuskrenda – iki gretimo dar didesnio tam pačiam ūkininkui priklausančio miežių lauko.

P.Nevulis su baime laukia rudens, kai jo laukus užtūps šimtai besibūriuojančių skristi į šiltuosius kraštus gervių.

Pernai šių retų paukščių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, būriai suniokojo didžiąją dalį tik sudygusių žiemkenčių.

Žalą kompensuoja valstybė

P.Nevulis jau antrus metus nuomoja dirbamą žemę prie Trakiškio gyvenvietės, esančios netoli Bigailių miško. Vyriškis girdėjo, kad tame miške peri gervės.

Šiais metais jis antrą kartą parašė prašymą Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriui, kad savivaldybė kompensuotų šių paukščių padarytus nuostolius.

Pernai valdininkai patikėjo ūkininko žodžiais ir kompensavo nedidelę dalį patirtos žalos. A.Nevuliui išmokėta 1400 litų.

„Kol pats nepamačiau iš lauko pakylančio gervių pulko, netikėjau, kad jos kenkia tokiu mastu. Maniau, kad kokios dvi trys užklysta. Kai prieš kelias dienas pamačiau pilkuojantį būrį, nepatikėjau savo akimis. Maniau, kokie žvėreliai ganosi“, – kalbėjo Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas.

Valdininkas iki šiol nebuvo girdėjęs apie tokius neįprastus kenkėjus. Todėl Lietuvoje nėra parengtos metodikos, kaip apskaičiuoti gervių padarytą žalą.

Vis dėlto šios savaitės pradžioje specialistams pavyko rasti įkalčių. Kruopščiai išnaršę ūkininko miežius, jie surado nuskabytų varpų, įspaustų kojų pėdsakų ir išmatų.

Nustatyta, kad paukščiai sunaikino trečdalį P.Nevulio miežių derliaus.

Mįslė – ir ornitologams

Pilkųjų gervių elgesys – gamtos pateikta mįslė Lietuvos ornitologams. Jie spėlioja, kad tokią sparnuočių elgseną galėjo lemti sausra.

„Kad gervės liepos mėnesį būriuotųsi ir darytų žalą? Apie tokius užfiksuotus atvejus nei Lietuvoje, nei užsienyje dar nė karto neteko girdėti. Galbūt tai susiję su sausra? Paukščiai ieško geresnių maitinimosi sąlygų.

Juk ne tik Panevėžio rajone yra gervių. Kodėl jos neįjunko į kitų ūkininkų laukus?“ – svarstė Vilniaus pedagoginio universiteto ekologijos habilituotas daktaras profesorius Petras Kurlavičius.

Ornitologas tvirtino, jog šiuo metu gali būriuotis tik jauni, neperintys paukščiai.

Perinčios gervės dar nesitraukia iš savo perimviečių.

Lesa ne vien grūdus

Lietuvoje yra saugomų vietų, kur rudenį migracijos metu susirenka iki 2000 gervių. Tuomet jos nutūpia jau nuimtuose laukuose ir lesioja išbyrėjusius grūdus. Bet tuomet pakenkti ūkininkams jos nebegali.

P.Kurlavičius aiškino, kad grūdai nėra pagrindinis gervių lesalas.

Šie kiek didesni už gandrą paukščiai mielai renkasi peles, sliekus, varles.

„Jeigu paaiškėtų, kad ir kitose Lietuvos vietose pastebimas toks gervių elgesys, jį reikėtų stebėti profesionalams. Tačiau tokius tyrimus turėtų kas nors užsakyti ir finansuoti“, – sakė profesorius.

Ieškos būdų, kaip baidyti

Į klausimą, ar nebūtų pakenkta globojamiems paukščiams, jei ūkininkas imtų juos gąsdinti baidyklėmis ar barškynėmis, mokslininkas teigė, kad gervės yra baikščios. Todėl baidymas galėtų būti veiksmingas.

Tiesa, kaip baidyti paukščius nuo daugiau nei 100 hektarų plotus užimančių laukų, sunku įsivaizduoti.

Anot Panevėžio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vadovo V.Kriaučiūno, gamtosaugininkai turėtų pasiūlyti, kokių priemonių galima imtis gervėms baidyti.

Tuomet ūkininkas galėtų tikėtis šiai veiklai skirtos valstybės finansinės paramos.
_________________


Orchus


Parašytas: Kv. 07 27, 2006 2:12 pm Rašyti temą:
Sužeistas gandras iš vežtas į Kauną

2006/7/27 14:27:47

Praėjusį ketvirtadienį vienas iš Plungės naminių gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos augintinių iškeliavo į Kauną. Jauną, dar nemokantį skraidyti gandrą į laikinąją sostinę išgabeno specialiai dėl jo į Žemaitiją atvykę Lietuvosgyvūnų globos draugijos atstovai.

Jaunas, dar negalintis normaliai vaikščioti gandras Plungės naminių gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje atsirado praėjusią savaitę. Vydeikių kaime (Šateikių sen.) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojo Juozo Šedvyčio aptiktas paukštis, kaip spėjama, buvo išmestas iš lizdo. Kaip pasakojo vyr. veterinarijos gydytojas epizootologas Algirdas Žulpa, gandrai turi „madą“ dėl gresiančio bado iš lizdo išmesti nemokančius skraidyti gandriukus. Greičiausiai ir šiam nelaimėliui taip bus atsitikę.
Laikinai Naminių gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboje apgyvendintam g

Orchus


Parašytas: Kv. 08 03, 2006 10:18 am

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10277196

Salantų regioniniame parke - negyvi garniai
(video žr. nurodytuoju adresu)

www.DELFI.lt
2006 rugpjūčio mėn. 3 d. 00:19

Salantų regioniniame parke Minijos kraštovaizdžio draustinyje ilgametis medžiotojas įtariamas virš savo tvenkinio iškarstęs negyvus garnius paukščiams baidyti. Tvenkinio savininkas jau baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus. Dabar jis gali būti apkaltintas žiauriu elgesiu su gyvūnais, pranešė TV-3 žinios.
Išvydę virš tvenkinio iškarstytus garnius gamtosaugininkai buvo šokiruoti. Negyvi paukščiai sukabinėti ir vielomis pritvirtinti prie stagarų.

"Greičiausiai gali būti, kad jie čia pakabinti atbaidyti pilkuosius garnius. Matyt tvenkinio savininkui jie naikina žuvis", - sako Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros Kretingos regiono vedėjas Ričardas Kašėta.

Tvenkinio savininkas nepripažįsta šaudęs, o paskui virš tvenkinio iškarstęs pilkuosius garnius.

Gamtosaugininkai tikina, kad tvenkinio savininkas ilgametis medžiotojas, todėl puikiai turėtų žinoti, kad regioniniame parke galima šaudyti ne kiekvieną gyvūną.

"Medžioklės taisyklėse yra pažymima, kad pilkasis garnys nėra medžiojamas. Pagal taisykles, medžioti galima tik ten nurodytame sąrašė išvardintus gyvūnus, o pilkojo garnio ten nėra", - sako Salantų regioninio parko vyriausioji specialistė.

Gamtosaugininkai pradėjo tyrimą ir dėl medžioklės taisyklių pažeidimo ir dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tvenkinio savininkui gali grėsti nuo 500 iki 1000 litų bauda.


Orchus


Parašytas: Pen. 08 04, 2006 7:48 pm Rašyti temą:
Vokietijoje vėl užfiksuotas paukščių gripas


AFP-BNS ir lrytas.lt inf.
2006-08-04 19:33

Rytų Vokietijos Dresdeno zoologijos sode ketvirtadienį buvo rasta gulbė, nugaišusi nuo paukščių gripo H5N1 viruso, pranešė vietos valdžia, pareiškusi, kad tai pirmas toks atvejis šalyje beveik po trijų mėnesių.

Saksonijos sveikatos ministerija teigė, kad nugaišusios gulbės organizme aptikus šį virusą, visi zoologijos sodo paukščiai buvo izoliuoti, o dešimties kilometrų spinduliu buvo uždrausta paleisti laisvai klaidžioti šunis ir kates.

Praėjusį vasarį Vokietijoje H5N1, nuo kurio gali mirti ir žmonės, protrūkis kilo tarp laukinių paukščių, o balandį šis virusas buvo nustatytas ir naminiams sparnuočiams.

Paukščių gripu Baltijos jūros Riūgeno saloje buvo apsikrėtę ir žinduoliai - trys katės bei viena akmeninė kiaunė.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2003 metų visame pasaulyje paukščių gripas nusinešė 133 žmonių gyvybes, daugiausia Pietryčių Azijoje.


Orchus


Parašytas: Antr. 08 08, 2006 7:23 am Rašyti temą:
Ventės ragą niokoja motorizuotos ordos

Aldona Aleksėjūnienė
lrytas.lt, 2006-08-08 07:24

Paistalai, kad prie Kuršių marių saugomose teritorijose nevalia elgtis kaip kam patinka.

Gal kairiajame marių krante, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, naujajai direktorei Aurelijai Stancikienei dar rūpi, kad turistai nekurtų laužų kur nori, nevažinėtų ant vejų, nerengtų savavališkų stovyklaviečių. Todėl ten gamta dar švari.

Bet dešiniojoje Kuršių marių pusėje, kur už Ventės rago nutįsta Nemuno deltos regioninio parko ribos Šilutės rajono pakraštyje - anarchija. Kas nori teršia, laužo, trypia, niokoja gamtą ir už tai visai neatsako.

Šilutės policija ir aplinkos agentūra nemato, kad ant Kuršių marių kranto, vandens apsaugos zonoje, karavanais važiuoja ir kuriasi vokiečių ir lietuvių turistai su miegamaisiais ant ratų.

„Ir tegul kuriasi, ar gaila, iš manęs jau daug prekių nupirko“,- džiaugiasi pakelės kiosko pardavėja Dovilė. Ant prekystalio pirkėjų laukia rūkytų žuvų dėžės, masinančios palyginti maža vokiečiams kaina.

Kažkas negerai, jei net vietos gyventojams negaila žalių pievų ant skardžių, nesuplūktų į padą ratais. Atsakomybė už gamtą nyksta. Galvoju, kad per trumpą sezoną pasipinigavimo vėžys užtrombavo sąžinę.

Vokiečiai su manta, keturiomis mašinomis, stalais ir skėčiais užvakar žaliausioje Ventės rago kyšulio pakrantėje įsikūrė už dyką ir džiaugėsi šia prabanga. „Vokietijoje prisistatytų ekologinė policija, skirtų baudą ir išprašytų, o čia neužkliuvom“,- neatsidžiaugė lietuvišku svetingumu savaitgalį keliolikos pensininkų vadovas Hansas W.

„Vokiečiai pažeidė bent kelis įstatymus - Gamtos, Vandens, Saugomų teritorijų ir kelių eismo taisykles. Iki 150 litų juos gali bausti tik policijos, aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, bet jie tikriausiai nematė“,- taip situaciją „Lietuvos rytui“ komentavo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.

Bet aplinkos agentūra savaitgaliais nedirba, o policininkai Šilutėje užimti mašinų parkavimo kontrole ankštuose daugiabučių kvartaluose. Jie baudžia, jei vairuotojas bent vieną mašinos ratą palieka ant šaligatvio.

Policija seniai nemato ir kitos Ventės rago slėnio dalies, kurioje žalienas bent hektaro plote ištrypė motorizuotos ordos, plūstančios iš visos Lietuvos žvejoti į Kuršių marias. Čia žvejai žiemomis ir vasaromis daug metų ant žalienų palieka mašinas.

Asfaltuotos stovėjimo aikštelės čia niekas nerengia ir kažin ar kada įrengs. Šilutės valdžia leidžia šimtus tūkstančių litų valdančiuosius remiančių verslininkų parduotuvių aikštėms. Nors jos ir stovi pustuštės.

Tokios yra prie „Egminos“ ir „Pamario“ prekybos centrų, o turizmo traukos taškai Ventės rage ir Rusnėje skęsta dulkėse vasarą ir klampynėse pavasarį, žiemą ir rudenį. Pareigūnai vairuotojų nevaiko.

Graudžiausia istorija nutiko Ventės rago ornitologui 80-mečiui Leonui Jezerskui. Jis pernai viešai gėdijo rajono valdžią, kad netvarko Ventės rago kelio, išmalto keliautojų srautu. Kol jį patį rudenį ištiko bėda.

Dviračio ratas krito į išdaužyto asfalto duobę, ir virsdamas ornitologas susižeidė. Teko iškęsti kelias operacijas. „Ar kelio remontu valdžia pasirūpins tik susižeidus užsieniečiui?“,- retoriškai klausė žmogus.

Šiemet kelio asfalto kaspinas dar labiau sutrupėjo, išdužo. Tad gamtos mylėtojai sako, - Šilutės valdžia tik imituoja, o ne iš tiesų rūpinasi civilizuotu turizmu. Šiam sezonui ji nepagerino infrastruktūros niekur.

Neseniai Šilutės policija viršininko Stasio Mickevičiaus lūpomis skelbė, kad imisis griežtai kontroliuoti, kaip prie vandenų elgiasi piliečiai. Ar nesiautėja su kateriais, negąsdina besimaudančiųjų, ar nekuria laužų, netrypia saugomų teritorijų. Ar saugios maudyklos ir t.t

Deja, pastarųjų - įteisintų ir švarių - pamario krašte vos viena. Kateriai siauromis upėmis žaibais laksto pro pat vaikučių galvas.

Savivalė klesti, o nubaustų nėra. Policijos ir vidaus vandenų inspektoriai teisinasi, kad įrodymus surinkti sunku. Todėl regioninį parką toliau okupuoja barbarai. Ir šiukšlynai.

Beje, kilnojamųjų namelių savininkai vokiečiai penktadienį pakeliui į Ventės ragą pravažiavo pustuštį eksmero Šarūno Laužiko „Ventainės“ kempingą. Bet neužsuko, nes pagailėjo palikti pinigus už nakvynės vietą. Įsikūrė dykai ir parodė lietuviui špygą. Taip jam ir reikia.


Orchus


Parašytas: Antr. 08 08, 2006 11:57 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. rugpjūčio 08 d., antradienis Nr. 179 (17943)

Nesėkmingas jūrinio erelio skrydis

Virginija SKUČAITĖ

Neseniai iš Kėdainių rajono į L.Kriaučialiūno smulkių gyvūnų kliniką Kaune buvo atvežtas jūrinis erelis nulūžusia koja.

Jis susižalojo į aukštos įtampos elektros laidų pastotę. Paukštis buvo su Kauno ornitologų pavasarį uždėtu žiedu. Tad į veterinarijos gydyklą pateko ornitologams žinomas labai jaunas jūrinis erelis. “Sujungėme lūžusius jo blauzdos kaulus panaudoję strypus ir įtvarą. Manau, kad šis jaunutis jūrinis erelis rugpjūtį bus paleistas į laisvę”, - sakė paukštį operavęs veterinarijos gydytojas Juozas Kvalkauskas. Beje, į gydyklą paukštį atgabeno Lietuvos gyvūnų globos draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriaus darbuotojai.

“Įgyvendindami jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje, esame aptikę 80-90 perinčių jūrinių erelių porų. Tai labai nedaug, todėl šie paukščiai itin saugotini. Mes jiems net ir dirbtinius lizdus keliame, tačiau mūsų miškuose dabar aktyviai šeimininkaujama - pjaunami medžiai ir šie paukščiai išbaidomi iš savo lizdų. Beje, jie peri prie jūros, šalia žuvingų vandenų”, - aiškino T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.

“Kadangi susižalojęs erelis ilgai neskraidė, tai nesivystė jo sparnų ir krūtinės raumenys, tačiau tikėkimės, kad jis prisitaikys gamtoje. Juolab kad jam gyventi parinksime ramią ir žuvingą vietą”, - sakė S.Rumbutis.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 08 08, 2006 7:21 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10326072

Šiauliuose gelbėtojai vadavo gulbę iš vielos spąstų

Šiaulių apskrities televizija
2006 rugpjūčio mėn. 8 d. 18:34

Antradienio rytą Šiauliuose, Talkšos ežere, vyko gulbės gelbėjimo operacija. Gulbei aplink koją buvo apsivyniojęs gabalas valo, vilkosi likusi plūdė. Apie vis labiau silpstančią gulbę, plaukiojančią Talkšos ežere, gyventojai pranešinėjo nuo praėjusios savaitės pabaigos.
Antradienio rytą ta pati gulbė pastebėta jau visai prie kranto. Patelė valo sužalotą koją laikė iškėlusi virš vandens, plaukdama ja nesiyrė. Sužeistą šešių gulbiukų motiną saugojo šeimynos tėvas.

Gyvūnų globos draugijos darbininkai kelias valandas bandė pagauti gulbę ant ilgo koto pritvirtintu tinklu, tačiau paukštis gudriai išsisukdavo nuo žmogaus. Nepavyko prisivilioti ir skanėstais.

Teko kviesti gamtos apsaugos departamento specialistus. Du gamtosaugininkai, dar pasikvietę pagalbon netoli buvusį žveją, valtimis atginė gulbę iš ežero. Krante sugautas paukštis nesipriešino.

Gyvūnų globos draugijos darbuotojai sako, kad gulbės gydymo operacija buvo sėkmingesnė nei tikėtasi. Nuogąstavimai, kad paukščio koją smarkiai sužalojo įsikirtęs žvejo kabliukas, nepasitvirtino.

Paukštį žalojo tik į koją įsirėžęs valas ir šalia likusi plūdė. Išlaisvintas paukštis netrukus pasijuto geriau, pradėjo nardyti, plaukė irdamasis abiem kojom. Manoma, kad gulbei suspėta padėti, trauma rimtesnių susirgimų nesukels.

Šiaulių Gyvūnų globos draugijos vadovė Birutė Vaičiuliavičienė sako, kad šios gulbės nelaimė, pats geriausias įrodymas, kad žmones reikia skubiai informuoti apie tai, ką leidžiama ir ką draudžiama veikti prie ežero. Vienas draudimų turi būti - nelesinti laukinių paukščių, kad šie dėl įgyto patiklumo nepakliūtų į pavojingas situacijas.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 08 11, 2006 7:34 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. rugpjūčio 11 d.

Kormoranai privertė valdžią šauktis Dievo pagalbos

Ties Juodkrante kelis tūkstančius lizdų susisukusi sparnuotųjų siaubūnų kolonija ir toliau plečiasi, o jų ekspansija skundžiasi jau ne tik vietiniai gyventojai ir žvejai, bet ir iš kitų šalies miestų į Neringą vasaroti atvykę poilsiautojai.

Deja, vieningos pozicijos unikalią Kuršių nerijos gamtą niokojančių ir vietinių žvejų laimikius suėdančių kormoranų atžvilgiu nėra.

Aplinkos ministerija (AM) sako žinanti, kaip sustabdyti šių paukščių populiacijos didėjimą, tačiau nerandama tinkamų priemonių šiam tikslui įgyvendinti.

Pasigenda efektyvumo

Vilnietis Saulius Kusys - dar vienas Lietuvos pilietis, susirūpinęs dėl kormoranų perimvietės plėtimosi ir miško nykimo bei grėsmės Juodkrantei.

Seimui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Neringos savivaldybei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai skirtame laiške vyriškis rašo, kad jau penkerius metus atostogauja Juodkrantėje, ir jam neramu dėl dramatiško kormoranų skaičiaus augimo.

"Miškas nyksta, o šalia Juodkrantės - tik siaubingas dvokas, stagarai, apdergti medžiai. Nunykusi vieta plečiasi kaip vėžys ir jau pasiekė kelią", - dalijasi įspūdžiais vilnietis.

Jis ragina valstybės institucijas imtis efektyvių priemonių prieš baisiuosius skraidūnus: "Jei balionai netinka, nereikia žaisti demokratijos, naudokime tas priemones, kurios efektyvios, pasikvieskime medžiotojus iš kitų šalių, kurie sugeba kovoti su tais kormoranais. Nepralaimėkime kormoranams, tik jau ne jiems".

Situacija blogėja

Vilniečio laišką perskaitęs Neringos meras Vigantas Giedraitis tik liūdnai krestelėjo galvą: "Dieve, kiek metų mes šaukiame ant visos Lietuvos, kad reikia ką nors daryti! Iš pradžių sulaukdavome tik pašaipios reakcijos. Po to žvejai aibę kartų skundėsi, kad per metus tie nelemti kormoranai suryja 500-700 tonų žuvų. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir juodkrantiškiai, matantys, kaip kasmet tas maras vis artėja prie jų namų."

Meras sakė niekaip negalįs suprasti, kodėl 12 hektarų ploto kormoranų sunaikintas miškas niekam nekliūva, lyg iš sostinės atvykstantys aukšti pareigūnai nepastebėtų nykstančio unikalaus gamtos kampelio.

"Keista Vilniuje dirbančių valstybės tarnautojų pozicija. Jie sako, kad unikalių paukščių koloniją privalu išsaugoti - Europos Sąjunga liepė. Nors sykiu pripažįsta, kad reikia reguliuoti jų populiaciją, tačiau niekas realiai nevyksta ir dar mums nieko imtis neleidžia.

Pavasarį bandė išbaidyti kormoranus iš lizdų oro balionais ir taip neleisti iš atšalusių kiaušinių išsiristi jaunikliams... Ko gero, prajuokino ne tik aplinkinius gyventojus, bet ir pačius kormoranus. Iš tikrųjų niekas nesikeičia, tų paukščių skaičius vis didėja", - "Vakarų ekspresui" sakė meras.

V. Giedraitis prognozavo, kad ateis ta diena, kai Neringos savivaldybės administracijos direktorius arba jis pats ims ir pasirašys atitinkamą potvarkį: "Kai Kuršių nerija kenčia nuo lapių, mes jas leidžiame medžiotojų būrelio nariams šaudyti. Tas pats - ir su šernais. O kuo kormoranai už juos geresni?"

Neliečiamybės nesuteiks

AM Gamtosaugos skyriaus vadovas Laimutis Budrys, sužinojęs apie dar vieno skundo kormoranais atsiradimą ant valdininkų darbastalių, neslėpė negalįs nupiešti aiškios ateities vizijos.

"Suprantu tuos žmones, kuriems nepatinka, kad kormoranai vietas šalia Juodkrantės pavertė pragaru. Be abejo, labai gaila ir sunaikintos sengirės. Yra ir kita pusė - pagal Europos Sąjungos direktyvą, kormoranas - saugomas paukštis.

Tačiau noriu pabrėžti, kad ministerija dėl to neketina laikyti šių skrajūnų po apsauginiu gaubtu. Mes tikrai neketiname kormoranams suteikti diplomatinės neliečiamybės", - dienraščiui sakė valdininkas.

Anot jo, per pastaruosius kelerius metus vyko itin daug įvairių seminarų, konferencijų, diskusijų. Prieita prie išvados, kad gamta nestovi vietoje, ir kormoranų populiacijos spartų didėjimą vis dėlto būtina kontroliuoti.

"Kormoranų šaudymas - neefektyvus būdas. Užsienio šalių, susidūrusių su tokia problema, patirtis padiktavo ir mums tinkamiausią kelią - jeigu norime sumažinti kormoranų populiaciją, reikia neleisti išsiristi naujiems paukščiams".

Čia būtų galima dėti tašką, jeigu ne Kuršių nerijos išskirtinumas: vizualinės priemonės, tokios, kaip veidrodiniai atšvaitai, iškabinami oro balionai, atneša nedaug naudos siekiant išgąsdinti aukštose pušyse lizdus susisukusius kormoranus.

"Prie triukšmo kormoranai ilgainiui pripranta ir galop nereaguoja. Ir apskritai, juos pabaidžius, paukščiai nepalieka pamėgtų vietų, tiesiog persikelia atokiau...", - aiškino pašnekovas.

L. Budrys vardijo ir kitus galimus būdus, galinčius sustabdyti skraidančių siaubūnų dauginimąsi: "Vienas profesorius net siūlė apipilti kormoranų lizdus žibalu, kiti prisiminė apie sovietiniais laikais populiarius cheminius nuodus, naudotus krankliams naikinti. Bet tokios drastiškos priemonės nūdien nebetinka."

Jis vylėsi, kovoje su kormoranų populiacijos didėjimu sulauksime Dievo pagalbos, ir kolonija patirs savireguliacijos principus: "Gal kormoranus apniks ligos, o gal jie tiesiog kitą pavasarį į Kuršių neriją nebegrįš".

Gamtos dovana?

Tuo metu garsus ornitologas, Suomijos garbės konsulas Klaipėdoje Kristeris Kastrenas priklauso kormoranų naikinimui nepritarančiųjų asmenų grupei.

"Pasižiūrėkite, kiek žmonių eina pasižiūrėti į kormoranų perimvietes. Juodkrantė - kone vienintelė vieta visose Baltijos šalyse, kur galima pamatyti žmonių vengiančius paukščius iš taip arti. Tai unikali gamtos dovana", - tikino garbės konsulas.

Anot jo, Neringos valdžiai derėtų pagalvoti apie tai, kokią kormoranai Kuršių nerijai atneša naudą: "Šių paukščių perimvietės - puiki vieta ekologiniam turizmui vystyti. Juk reikia tiek nedaug: pailginti priėjimą prie perimviečių, pagaminti suvenyrų, pavyzdžiui, marškinėlių su kormorano atvaizdu, vaizdžiai papasakoti poilsiautojams, kodėl šie paukščiai sunaikino Juodkrantės sengirę."

Paklaustas, ar jam negaila visai netoli gyvenančių juodkrantiškių, kurių namus po kelerių metų nevaržomai dergs kormoranai, K. Kastrenas sakė, kad populiacijos dydį reikia kontroliuoti, tačiau tai privalu daryti racionaliai.

"Kormoranai - ne tik Kuršių nerijos ir visos Lietuvos problema. Su šiais paukščiais susiduria ir kaimyninės valstybės, tačiau nė viena iš jų, priešingai nei Lietuvoje, nedrįsta net užsiminti apie visišką kormoranų išnaikinimą. Ir dar: nedarykite iš kormoranų politikos."

Garbės konsulo duomenimis, netrukus labiausiai šiais paukščiais nepatenkintieji galės atsipūsti - po dviejų savaičių kormoranai skris žiemoti į svečias šalis. Į Kuršių neriją jie turėtų sugrįžti tik kitų metų kovą. O tada, matyt, diskusijos dėl kormoranų žalos vėl atsinaujins. Kol Juodkrantę neištiks katastrofa.

Natalija MOGUČAJA


Orchus


Parašytas: Pen. 08 11, 2006 1:10 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-08-11

Būtina skelbti karą kormoranams

Lietuva didžiuojasi Kuršių nerija, turistų srautais. Vasarą ši vieta yra vienas svarbiausių Lietuvos traukos centrų.

Ar įsivaizduojame, kas lauktų, jei šis gamtos kampelis sunyktų? Gaisrai, neribojamas kormoranų skaičiaus didėjimas, kopų sunykimas.

Gal ir nieko tokio. Patrauktume atostogauti į Latviją, Turkiją, Lenkiją, Estiją. Juk žmonės tampa vis turtingesni, o ir poilsis Lietuvos pajūryje vis brangsta.

Dar turime Druskininkus, Birštoną, Ignaliną, kaimo turizmą. Lyg ir pakanka.

Jau dabar ne veltui pajūryje vis mažiau žmonių, pustuštis paplūdimys Juodkrantėje.

Jau penkerius metus atostogauju Juodkrantėje: mėgstama vieta, šaunu, jauku.

Tačiau stebiu dramatišką kormoranų skaičiaus augimą ir miško nykimą už Juodkrantės, ten, kur šie paukščiai peri.

Nunykusi vieta plečiasi kaip vėžys, naikinamas miškas ir artėjama prie miestelio. Iš vienos pusės - gaisrai, iš kitos - paukščiai, o viduryje bejėgis žmogus. Ar tikrai? Gal jis bejėgis dėl kitų aplinkybių?

Siaubingas dvokas, stagarai, apdergti medžiai ir net kelias. Kaip pasikeitė ši vieta nuo to laiko, kai lankiausi prieš keletą metų!

Ar kas nors pagalvojo, kas laukia miestelio, jo turistinių objektų, Raganų kalno?

O gal geriausia natūrali gamta? Stagarai? Smarvė?

Pasigrožime ir išvažiuojame atgal į miestus, palikdami viską likimo valiai, ir po kurio laiko visai nebevažiuosime į Neringą.

Kaip teko girdėti, priemonių imamasi, bet jos neefektyvios. Todėl gal reikėtų panaudoti tas, kurios efektyvios, - pasikvieskime medžiotojus iš kitų šalių, kurie sugeba su tais paukščiais kovoti.

SAULIUS KUSYS
Vilnius
_________________


Orchus


Parašytas: Št. 08 12, 2006 8:42 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-08-12

Varnėnai temdo Danijos saulę

Ankstyvą pavasarį danai turi galimybę grožėtis nepaprastu reginiu, vadinamu „juodąja saule“ (dan. sort sol). Valandą prieš saulėlydį iki milijono varnėnų pakyla į dangų ir užtemdo saulę įvairiausiomis besikeičiančiomis formomis.

Sustoja pasisotinti

Kiekvieną pavasarį varnėnai migruoja iš savo žiemos buveinių Pietų Europoje į vasaros namus šiaurėje. Medžiojančių paukščių pulkai sustoja pelkėse, kad pasisemtų energijos paskutiniam kelionės etapui. Čia gausu jų mėgstamo maisto.

Paukščių pulkus galima aptikti keliose Danijos vietovėse, tačiau daugiausiai jų susitelkia Jutlando pelkėje. Pagal Nacionalinę miškų ir gamtos tarybą šiuo metų laiku čia suskrenda apie 1,2 milijono varnėnų. Tonderio (Tondermarsken) pelkė – patogiausia ir daugiausiai turistų sulaukianti varnėnų stebėjimo vieta.

Europiniai varnėnai kartais nepaiso sienų – pasitaiko, kad apsistoja ne tik Danijoje, bet ir Vokietijoje.

Plazda milijonas sparnų

Dienas varnėnai praleidžia pievose ieškodami maisto, o prieš naktį skrenda į savo guolius nendrėse. „Juodosios saulės“ reiškinys ir yra varnėnų persirikiavimas skrendant į nakvynės vietas.

Milžiniškus paukščių būrius, kuriuos paprastai sudaro nuo kelių tūkstančių iki milijono varnėnų, galima stebėti ankstyvą pavasarį, maždaug mėnesį - nuo kovo iki balandžio vidurio, taip pat ir rudenį - nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio vidurio.

Įspūdingas pasirodymas gali tęstis valandą prieš saulėlydį ir apie valandą po saulės laidos.

Jam prasidėjus, mažesni varnėnų būriai pakyla formuodami milžinišką bangą, o didesnės grupės seka išsidėsčiusios linija.

Kai skrenda paukščiai, girdimas milijono paukščių sparnų plazdėjimas, o besi-keičiančios formos užpildo regos lauką.

Akimirksniu dangus tampa juodas nuo paukščių kolonijos – pasirodo „juodoji saulė“. Reginys baigiasi, kai varnėnai pasuka link netoliese esančio miško, horizontą nudažydami pilkai.

Nėra jokios abejonės, kad tai vienas iš didžiausių Danijos gamtos reiškinių, paliekančių įspūdį kiekvienam.

„Varnėnų ekspresas“

Norintiems pamatyti šį reginį nevertėtų patiems bristi į Danijos pelkes, nes varnėnai nuolat keičia nakvynės vietas ir apie tai nenusimanančiam sunku susigaudyti.

Taigi ir čia atsirado laisva vieta verslui. Nacionalinė geležinkelių kompanija DSB ir Nacionalinė miškų ir gamtos taryba surengė specialų projektą tiems, kurie panoro savo akimis išvysti reiškinį.

Tiesioginis ekspresas, kuriame buvo 275 sėdimos vietos, vyko iš Kopenhagos į Tonderio pelkyną. Apie 10 tūkstančių žmonių skambino norėdami iš anksto užsisakyti nuo dviejų iki dešimties bilietų. Deja, daugelį teko nuvilti.

Be 275 laimingųjų „varnėnų ekspreso“ bilietų savininkų, reiškinį stebėjo ir vietos gyventojai.

Parengė Ieva Vedeikaitė

Klaipėda, 2006-08-12

Varnėnai temdo Danijos saulę

Ankstyvą pavasarį danai turi galimybę grožėtis nepaprastu reginiu, vadinamu „juodąja saule“ (dan. sort sol). Valandą prieš saulėlydį iki milijono varnėnų pakyla į dangų ir užtemdo saulę įvairiausiomis besikeičiančiomis formomis.

Sustoja pasisotinti

Kiekvieną pavasarį varnėnai migruoja iš savo žiemos buveinių Pietų Europoje į vasaros namus šiaurėje. Medžiojančių paukščių pulkai sustoja pelkėse, kad pasisemtų energijos paskutiniam kelionės etapui. Čia gausu jų mėgstamo maisto.

Paukščių pulkus galima aptikti keliose Danijos vietovėse, tačiau daugiausiai jų susitelkia Jutlando pelkėje. Pagal Nacionalinę miškų ir gamtos tarybą šiuo metų laiku čia suskrenda apie 1,2 milijono varnėnų. Tonderio (Tondermarsken) pelkė – patogiausia ir daugiausiai turistų sulaukianti varnėnų stebėjimo vieta.

Europiniai varnėnai kartais nepaiso sienų – pasitaiko, kad apsistoja ne tik Danijoje, bet ir Vokietijoje.

Plazda milijonas sparnų

Dienas varnėnai praleidžia pievose ieškodami maisto, o prieš naktį skrenda į savo guolius nendrėse. „Juodosios saulės“ reiškinys ir yra varnėnų persirikiavimas skrendant į nakvynės vietas.

Milžiniškus paukščių būrius, kuriuos paprastai sudaro nuo kelių tūkstančių iki milijono varnėnų, galima stebėti ankstyvą pavasarį, maždaug mėnesį - nuo kovo iki balandžio vidurio, taip pat ir rudenį - nuo rugsėjo pradžios iki lapkričio vidurio.

Įspūdingas pasirodymas gali tęstis valandą prieš saulėlydį ir apie valandą po saulės laidos.

Jam prasidėjus, mažesni varnėnų būriai pakyla formuodami milžinišką bangą, o didesnės grupės seka išsidėsčiusios linija.

Kai skrenda paukščiai, girdimas milijono paukščių sparnų plazdėjimas, o besi-keičiančios formos užpildo regos lauką.

Akimirksniu dangus tampa juodas nuo paukščių kolonijos – pasirodo „juodoji saulė“. Reginys baigiasi, kai varnėnai pasuka link netoliese esančio miško, horizontą nudažydami pilkai.

Nėra jokios abejonės, kad tai vienas iš didžiausių Danijos gamtos reiškinių, paliekančių įspūdį kiekvienam.

„Varnėnų ekspresas“

Norintiems pamatyti šį reginį nevertėtų patiems bristi į Danijos pelkes, nes varnėnai nuolat keičia nakvynės vietas ir apie tai nenusimanančiam sunku susigaudyti.

Taigi ir čia atsirado laisva vieta verslui. Nacionalinė geležinkelių kompanija DSB ir Nacionalinė miškų ir gamtos taryba surengė specialų projektą tiems, kurie panoro savo akimis išvysti reiškinį.

Tiesioginis ekspresas, kuriame buvo 275 sėdimos vietos, vyko iš Kopenhagos į Tonderio pelkyną. Apie 10 tūkstančių žmonių skambino norėdami iš anksto užsisakyti nuo dviejų iki dešimties bilietų. Deja, daugelį teko nuvilti.

Be 275 laimingųjų „varnėnų ekspreso“ bilietų savininkų, reiškinį stebėjo ir vietos gyventojai.

Parengė Ieva Vedeikaitė

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-08-14

Poilsiautojai baido paukščius

Ramunė Šeštokienė



Minijos draustinyje vasarą padaugėja gamtos niokotojų. Gamtininkai pastebėjo nykstant retų paukščių perimvietes. Manoma, kad tai dėl poilsiautojų keliamo triukšmo, trankios muzikos. Poilsiautojai stengiasi kuo arčiau pasistatyti automobilius neleistinose vietose prie upės ir taip pažeidžia saugomų teritorijų lankymo režimą.

Minijos draustinio teritorijos priežiūrą kontroliuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vadovaujama Rūtos Baškytės. Prižiūrėti, ar draustinio teritorijoje elgiamasi tinkamai, turi Klaipėdos regiono gamtos apsaugos departamentas. Tačiau departamento specialistai savaitgaliais taip pat poilsiauja. Pažeidimus kartais užfiksuoja Pajūrio regioninio parko atstovai. Tačiau jie neturi galių bausti pažeidėją, tik privalo apie pažeidimus pranešti Saugomų teritorijų tarnybai.

Pasak Pajūrio regioninio parko direktoriaus Dariaus Niciaus, vasarą draustinio teritorijos lankymo režimo pažeidėjų padaugėja. Nuo liepos pirmosios, prisitaikant prie ES direktyvų, sumažėjo baudos už saugomų teritorijų režimo pažeidimą. Anksčiau bauda buvo 300 litų, dabar - nuo 50 iki 100 litų.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

panasi situacija ir Žaltyčio ezere (Marijampoles sav). Vos ne kasdien ten privaziuoja jaunimelio kuris per nakti rekia, dainuoja ir tt., bet kazkodel ju niekas nedrausmina

Idomu, ar atitinkamos tarnybos yra informuotos ir nuolat informuojamos apie susiklosciusia padeti?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

tarnybos informuotos. Pamegink tiktai meskeryte imerkt, tuoj prisistato.

belieka informuoti ''auksciau stovincias'' tarnybas, kad zemesnes tarnybos neatlieka savo generaliniu funkciju

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Idedu straipsniuka apie pauksciu migracija (nueje pagal nuoroda rasit ir nuotrauku):
http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/natu ... 360.stm?ls

Tags record epic bird migration


The sooty shearwaters' migration routes

Enlarge Image
The annual 40,000-mile trip by a species of sea bird around the Pacific Ocean is the longest migration recorded by electronic tracking, scientists say.
The sooty shearwaters' journey took them from breeding colonies in New Zealand to winter feeding sites in Japan, Alaska or California.

Their migration path covered the whole of the Pacific region, taking about 200 days to complete, researchers found.

The study appears in the Proceedings of the National Academy of Sciences.

Between January and March 2005, 33 birds at two breeding colonies in New Zealand were fitted with tags weighing 6g, allowing researchers to track their journey.


SOOTY SHEARWATER

Species name: Puffinus griseus
Length: 40-51 cm
Wingspan: 94-109 cm
Weight: 400-800 g
Diet: fish, squid, krill
Global population: 20 million
Red list status: Near Threatened
(Sources: UCSC, RSPB, IUCN)

In the autumn of that year, 20 of the tags were recovered when the birds returned to their burrows at the breeding grounds; 19 of the devices had successfully recorded the bird's movements.

Data showed that some birds travelled up to 910km (565 miles) in a day, and dived to depths of 68m in their search for food.

Scott Shaffer, a research biologist at the University of California, Santa Cruz (UCSC), and the paper's lead authors, said the data presented some surprising findings.

"The fact that the birds went to specific places in the northern Pacific and stayed there for the remainder of the migration, and then came back to New Zealand did surprise us.

"Previous hypotheses had suggested the birds did a sweep of the North Pacific before heading back south," Dr Shaffer told BBC News.

The team found that the birds made a prolonged stopover at just one location in either Japan, Alaska or California.

The data also confirmed the birds' migration path covered the whole of the Pacific region in a massive figure-of-eight pattern.

The researchers said this was likely to be a result of the birds using the global wind system and being influenced by the Coriolis Effect.

Indicators of change

Although the sooty shearwater global population is an estimated 20 million, Dr Shaffer says any marked decline in their number could prove to be a useful indicator of impacts of climate change or overfishing.


The tags have given a new insight to the birds' migration pattern

"If you are travelling all that way, and if you get there and there is no food it is going to be very tough to recover and get back."

Previous studies had shown that the population of sooty shearwaters off the coast of California had declined dramatically.

This was attributed to warming oceans which in turn had led to a fall in the amount of food for the birds.

These declines were also seen at the breeding colonies, Dr Shaffer added.

"A bird that travels all that way is doing so with the idea that it knows that when it gets to those sites in the north there is going to be food.

"If the climate is changing and food resources are falling, we could see the birds changing locations or see fewer and fewer birds returning because of the changing oceanic conditions," he suggested.

Future studies will hope to build up a better picture of the sea birds' migratory path, including whether individual birds are returning to the same winter location or choose a different site every year.

The research is part of a project called Tagging of Pacific Pelagics (TOPP) that is applying tags to 23 species of top predators in the Northern Pacific Ocean.

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10391972

Alkanų žvirblių dainos liūdnesnės

www.DELFI.lt
2006 rugpjūčio mėn. 17 d. 08:43




Žvirbliai, kuriems su maisto trūkumu teko susidurti pernelyg anksti gyvenime, nesugeba išmokti giesmių, kuriomis patrauktų pačias geriausias pateles. Mokslininkai nustatė, kad jei paukščiukui nepakanka tinkamo maitinimo, tai ta smegenų dalis, kuri reikalinga mokytis, daugintis ir atpažinti giesmes, nesivysto taip, kaip turėtų, rašo newscientist.com. Vakarų Ontario universiteto (Kanada) mokslininkas Scottas MacDougall-Shackletonas su kolegomis tyrė 26 dienų amžiaus žvirblių giesmininkų (Melospiza melodia) paukščiukų smegenis. Per savo trumpą gyvenimą pusė paukščiukų buvo maitinami sočiai, o kiti gavo tik du trečdalius normalaus maisto kiekio.

Mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra smegenų sritis, vadinama aukštuoju balso centru (high vocal centre - HVC) prastai maitintų paukščiukų smegenyse buvo mažesnė. „Ši smegenų sritis yra svarbi kad paukščiai galėtų išmokti giedoti ir sugebėtų patys giedoti. Kartais HVC vadinamas žmonių smegenų kalbos centrų – pavyzdžiui, Broca ar Wernicke sričių – analogu“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad žvirbliai giesmininkai nepradeda mokytis giedoti kol nenugyvena 30 dienų.

„Mūsų tyrimas naujas tuo, jog parodė kaip maisto trūkumas gyvenimo pradžioje paveikia smegenų vystymąsi dar prieš pradedant mokytis giedoti“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Jo manymu, mažiau maisto gavusių paukščiukų HVC buvo mažesnis dėl to, kad jų organizmams trūko baltymų, būtinų smegenims augti. Be to, normalų smegenų augimą riboja streso hormonai, o yra žinoma, kad maisto trūkumas didina streso hormonų koncentraciją organizme, aiškino mokslininkas.

Dėl maisto trūkumo suprastėjęs žvirblių repertuaras yra signalas potencialioms partnerėms, kad šie paukščiai nėra tokie sveiki, kaip vaikystėje gerai maitinęsi paukščiai.

„Patelės gali kreipti dėmesį į patinų giesmes, nes pagal jas galima spręsti kaip patinėliai sugebėjo susidoroti su stresu vystymosi metu“, - sakė S.MacDougall-Shackletonas.

Vaikystėje esant maisto trūkumui sumažėja ir patelių HVC, nors jos negieda. Mokslininkai mano, kad tai gali paveikti jų gebėjimą mokytis ir atpažinti geriausias giesmes, o pagal tai nustatyti, kurie patinai yra patys sveikiausi.

Šis mokslinis darbas patvirtina ankstesnių darbų išvadas: žvirbliai giesmininkai, dryžuotieji kikiliai ir varnėnai, ankstyvame gyvenime negavę pakankamai maisto, vėliau giedojo ne taip išradingai.

„Ir tas pats mechanizmas gali galioti esant kitiems streso veiksniams, ne tik maisto trūkumui. Pavyzdžiui, Belgijoje nustatyta, kad didžiųjų zylių patinai, gyvenantys užterštose vietovėse, moka kur kas siauresnį dainų repertuarą nei patinai, gyvenantys švariose vietose“, - sakė Turku universiteto (Suomija) ornitologas Tapio Eeva.

---------------------------------------
P.S. Kaip su žmonėmis? Ką manote? // Orchus

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kol visi tyli, radau faktines medziagos apie p. Zveja


http://img157.imageshack.us/my.php?imag ... i01hr2.jpg

Taigi....

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gandrai vaikų iš lizdo neišmetė


Panevėžio balsas, 2006 08 17
Živilė RANCOVIENĖ



Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė, nuvažiavusi patikrinti Juodos upelio būklės, jo dugnu vaikščiojo sausais bateliais ir tvirtino, kad to dar niekada nebuvo regėjusi


Keikia melioratorius

Kad Juodžio ežero vandens lygis krisdavo, yra buvę ne kartą. Tada ir Juoda tapdavo seklesnė. Šią vasarą nuo Vadoklių beveik iki Jotainių, apie penkiolikos kilometrų ruože, upelis liko sausas. Pasekmės liūdnos - žuvo augmenija, žuvys, vandens gyvūnai. Anot A.Plančiūnaitės, mokslininkai, ruošęsi tirti specialiąją žvejybą, suglumo. Tirti nebuvo ko, tačiau ir žuvų likučių nematyti: galbūt jos pasitraukė kartu su vandeniu. Džiūsta ir aplinkiniai šuliniai. A.Plančiūnaitė aiškina, kad ir upelio, ir šulinių gruntiniai vandenys tie patys. "Naudoti tuos požeminius vandenis upeliui atgaivinti būtų nusikaltimas gamtai, nes tai švariausias geriamasis vanduo, jį reikia duoti tik žmogui". Upelio pakrantėse yra įsikūrusių sodybų. Dauguma jų varganos. Tačiau prie upelio gyventi buvo gera. Žmonės čia maudėsi, skalbė, sėmė vandenį gyvuliams. Dabar jie pyksta, keikia melioratorius, kurie prieš keturiasdešimt metų, dar sovietmečiu, suardė gamtos harmoniją, sausindami laukus ir tvenkdami upes. Susirūpinę ir valdininkai.

Žmonės nepanikuoja

Daugumos prie upelio krantų įsikūrusių sodybų gyventojai gyvena ramų gyvenimą, žemumų žmonės net negirdėję, kad Juodos upelio aukštumose vandens nebėra nė lašo. Gražios sodybos šeimininkė Lina Balilionienė sako, kad Juodoje ties Kabeliais vandens užtenka. Šiemet žmonės, kur sekliau, pagilino duburėlius. Karvių girdyti prie upelio seniai niekas nebeveda. Vanduo statinėmis ir cisternomis pristatomas į ganyklas. Važiuojant iš Velžio ligi Vadoklių karvučių matyti nedaug, nors žolė atsigavusi. "Kad beveik niekas nebelaiko, neapsimoka, - sako

kita sodietė Leonora Revikienė, auginanti vieną karvutę savo reikmėms. - Vandens dar užtenka, šulinyje - visas rentinėlis. Žmonės pieno iš miesto nesiveža - nusiperka vieni iš kitų. Valstybei parduoti neapsimoka".

Pradedant Jotainiais karvių ganosi daugiau. Tvarkingoje sodyboje prie namo ant suoliuko sėdėjęs senolis Povilas Žagunis pasakojo, kad pienelio iš kaimo parneša jį slauganti moteris, karvių dar yra, nors sodybose likę tik vieniši arba nukaršę senukai. Karvutėms vandens šeimininkai dar prasimano, blogiau dėl pašarų - išdžiūvus žolei teko pjauti javus ar šerti atsargomis, sukauptomis žiemai.

Prie pat keliuko ant žemo pasvirusio stulpo įsikūrusi gandrų šeima sėkmingai išperėjo ir augina vaikus, vadinasi, drėgmę mėgstančių varlių netrūko.

Sausros padariniais kur kas daugiau susirūpinę mokslininkai negu Juodos pakrančių gyventojai. Vadoklių seniūno pavaduotojas Vytautas Kaupas sakė, kad dėl vandens papildomų rūpesčių neturėjo. Žmonės išsiverčia patys. Tik porą kartų vežė vandenį prie kapinaičių, nes to pageidavo aplinkiniai.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-08-18

Kerštas už kormoranus

Vigantas Danilavičius

Briuselio biurokratai įsakė Lietuvai saugoti kormoranus, nusiaubusius per dešimt hektarų Kuršių nerijos pušynų. Išnaikinusius mariose žuvis, kurių nespėjo išgaudyti brakonieriai.

Lietuviai už tai žadėjo kormoranus išgabenti į Briuselį. Tegu gano patys, jei dega tokia karšta meile parazitams.

Kadangi planas A nepavyko, nes kormoranai ne varnos, kurių galima pasigauti pietums tinklais, lietuviai griebėsi plano B.

Daugiausiai naujosios Lietuvos išeivijos apsigyveno Airijoje. O ten maistas - nepigus. Kiek pas mus litais - ten tiek pat kainuoja eurais.

Airiją užplūdę tautiečiai ilgai negalėjo suprasti, kodėl vietiniai žvejai, pagavę žuvelių, tuoj jas paleidžia. Taip elgtis gali tik paskutiniai asilai.

Sumeškeriotą žuvį reikia užtroškinti krante ir išsičirškinus, išdžiovinus, išrūkius arba tiesiog išvirus žuvienę suvalgyti, užgeriant Gineso alumi.

Lietuviškai žvejybai meškerė - tik elgetos botagas. Geriau patraukti airišką žuvį tinklais, o geriausiai nutrenkti elektra, kad ir gyva išlikusi nebesiveistų.

Airiai nebesupranta, kur dingo jų beveik prijaukinti, subadytomis lūpomis ir žiaunomis upėtakiai, ūsoriai, vėgėlės.

Airijos žvejybos inspektoriai nespėja „pakuoti“ lietuvių brakonierių. Airiai net nusprendė, kad per dieną galima pagauti tik keturias žuvis.

Jie mano, kad tai padės sudrausminti lietuvių brakonierius.

Matyt, airiai nuo stogo nukrito.

Tai vokiečiui gali nurodyti, kiek, su kuo ir kaip galima žvejoti. Mūsų tautiečiai nepasitrauks nuo kranto nors ir visą savaitę, jei laimikis kibs.

Teko bendrauti su daugeliu Nemuno deltos regioninio parko žvejų.

Jie stebisi, kad Nemune nebeįmanoma per visą dieną sugauti nė vieno karšio. „O anksčiau trimis dugninėmis galėdavai prigaudyti bulvinį maišą žuvies. Tik spėk mesti ir traukti. Net sliekams neduodavo į dugną nusileisti“, - su nostalgija prisimena jie.

O Lietuvoje nuo seno galiojo taisyklė, kad žvejams mėgėjams negalima pagauti daugiau penkių kilogramų žuvies per dieną.

Likę be žuvies airių žvejybos inspektoriai ėmė gaudyti emigrantus brakonierius.

Jų darbas - bergždžias. Tai tas pats, kas Kuršių nerijoje laipioti nudžiūvusiomis pušimis ir rinkti kormoranų kiaušinius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kova su kormoranais – beviltiška

Kol valdininkai fantazuoja, paukščiai naikina Neringos gamtą


Kormoranų nusiaubti medžiai Juodkrantėje atrodo baisiai.
L.Lavaste nuotr. žr.
http://www.lrytas.lt/?data=20060822&id= ... =99&view=2


Laima Lavaste
„Lietuvos ryto“ korespondentė
2006-08-22

Seni medžiai nyksta akyse

Neringą siaubiančių kormoranų jaunoji karta jau užsiaugino sparnus. Sunaikinę dešimt hektarų gražiausios Juodkrantės sengirės, 3 tūkstančiai šių paukščių šeimų išperėjo vidutiniškai dar 9 tūkstančius jauniklių.

Kitąmet čia jie susisuks naujus lizdus.

Medis, kuriame įsikuria kormoranas, pasmerktas žūti. Jį sunaikina rūgštingos paukščio išmatos.

„Ko nepadarė Smiltynės gaisro ugnis, padarys kormoranai.

Bet Nacionalinio parko direkcijai tie plėšrūnai – Dievo padaras, kurio negalima naikinti“, – spjaudosi Nidos žvejai Jonas bei Ignas Eičinai.

Neringiškiai gamtą siaubiančių paukščių suskaičiuoja dukart daugiau negu ornitologai. Jų kolonija plečiasi Nidos link.

„Kormoranų gyvenvietę Juodkrantėje vadiname aplinkos ministro Arūno Kundroto rezervatu. Jau treti metai šaukiame, kad kormoranai sunaikins ir sengirę, ir mūsų žvejų verslą. Bet tai niekam nerūpi“, – piktinasi Juodkrantės žvejys Algis Rauktys.

Paukščiai nukonkuruoja žvejus

Apskaičiuota, kad per sezoną kormoranai iš Kuršių marių išgaudo 500 tonų mailiaus. Limitas Neringos žvejams – irgi panašus: 300 tonų karšių, 250 tonų starkių.

„Bet kiek mailius tesveria? Po ketverių metų iš jų išaugtų 20 tūkstančių tonų pramoninių žuvų.

Juodkrantėje verslinės žuvininkystės beveik nebelieka. Viena po kitos išformuojamos žvejų brigados, o dar likę žvejai plaukia žuvauti į Nidą. Bet kormoranai greitesni. Netrukus marios nebeužaugins žuvų“, – liūdnai prognozuoja 17 metų Juodkrantėje gyvenantis A.Rauktys.

Bandė baidyti balionais

„Juodkrantės kormoranų populiaciją mažinsime vadinamuoju norvegišku būdu“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei ankstyvą pavasarį kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.

Koks tas būdas, neringiškiai pamatė, kai vieną dieną kormoranų gyvenvietėje ant ilgų siūlų buvo paleisti keli spalvoti vaikiški balionai. Jie turėjo kaboti šalia lizdų ir baidyti ant sudėtų kiaušinių norinčius nutūpti kormoranus.

Bet diena buvo vėjuota, ir balionai nuskrido, o ne kabojo, kaip norėjosi Nacionalinio parko direkcijai. Kiti, perdurti aštrių šakų liekanų, subliūško nudžiūvusių medžių viršūnėse. Tuo tarpu kormoranai perėjo kaip perėję.

Garsusis norvegiškas būdas Neringos gyventojams sukėlė ir juoką, ir pyktį.

„Gal ir galima gumytėmis reguliuoti populiaciją, tik reikia žinoti, kurioje vietoje jas panaudoti, – pokštavo neringiškiai. – Kormoranai sėkmingai išperėjo savo vaikus.

Tik kažin kaip tas projektas atsispindi direktorės A.Stancikienės ataskaitoje ir kiek pinigų išleista tai reklamos akcijai?“

Fantazijos pavirto šnipštu

- Iš tiesų iš tos garsios akcijos išėjo šnipštas. Tuo metu liepsnojo Smiltynė, todėl ir nekilo skandalo, – „Lietuvos rytui“ sakė Juodkrantės ornitologas Vytautas Pareigis.

- Ar sutinkate, kad didėjanti kormoranų kolonija Neringai kelia grėsmę?

- Taip. Kai po šimtmečio pertraukos 1989 metais Juodkrantėje įsikūrė kelios kormoranų šeimos, visiems atrodė įdomu. Bet jų kolonija sparčiai išsiplėtė.

Nidoje jie dar lizdų nesuka, bet jau miega medžiuose. Gaila sunaikintos sengirės. Kormoranų populiaciją reikia mažinti.

- Kodėl kormoranai pasirinko Neringą?

- Čia gražu, gausu žuvų ir nėra natūralių priešų. Didelės jų kolonijos yra prie Sovetsko, Lenkijos nerijoje, iš kur iki Neringos – trys valandos skrydžio. Vienintelis jų priešas būtų žmogus. Bet kai tie žmogeliai apačioje triukšmauja, medžių viršūnėse tupintiems paukščiams – nė motais.

- Ar yra koks efektyvus būdas mažinti jų populiaciją?

- Yra, paprastų bei nebrangių. Jei virš Juodkrantės sengirės šaltą ankstyvo pavasario naktį, kai temperatūra būna 5-6 laipsniai šalčio, pasisukiotų sraigtasparnis, jis išgąsdintų paukščius ir šie pakiltų iš lizdų. Per kelias valandas kiaušiniai sušaltų.

Grįžę kormoranai jau šildytų nebegyvus kiaušinius, bet to nesuprastų. O kai atėjus laikui neišsiristų jaunikliai, paukščiams būtų per vėlu krauti naujus lizdus. Gal kitąmet jie nebesugrįžtų.

Bet kai kormoranai tiktai išgąsdinami ir jiems neleidžiama grįžti į lizdus, jie tuoj suka naujus ir antrą kartą deda kiaušinius.

- Kodėl nepanaudojamas jūsų siūlomas būdas?

- Nacionalinio parko direkcija tvarkosi pagal savo supratimą. O Aplinkos ministerija kormoranus Juodkrantėje naikinti draudžia.

- Įpykę žvejai mato tik vieną būdą – paukščius šaudyti. Ar jie globojami Europos Sąjungoje, o gal įrašyti į „Raudonąją knygą“?

- Ne. Daugelyje Europos Sąjungos šalių jie šaudomi, jei daro per didelę žalą žmogui ir gamtai. Juos leidžiama šaudyti ir Lietuvoje, jei paukščiai įsikuria prie žuvų tvenkinių. Bet Juodkrantė yra gamtos draustinis. Kormoranų kolonija – prie pat kelio.

Nors, pavyzdžiui, Vokietijoje jie naikinami ir draustiniuose.

- Ar dirbtinai reguliuojama populiacija būtų išeitis?

- Nežinau. Jei iš Juodkrantės išskris, įsikurs kitoje vietoje. Galbūt Nidos pušynuose. Gamtoje tuštumos nėra.

- Tačiau pasaulyje gyvūnų populiacija reguliuojama, jei ji per didelė.

- Sutinku. Tačiau mes ne kinai, kurie vaikė žvirblius. Nepajėgsime taip susiorganizuoti. Bet po truputį atsikovoti teritoriją galime.

Tik tai turėtų būti ne vienos dienos parodomoji akcija.

Vizijose – restoranas

Kalbėdama su „Lietuvos ryto“ žurnaliste apie kormoranų naikinamą Neringos gamtą, A.Stancikienė žadėjo ne tik jų populiaciją mažinti vaikiškais balionais, bet ir Nidoje atidaryti kormoranų restoraną.

Esą tai švarūs paukščiai, minta žuvimis, turėtų patikti turistams.

Bet iš kur paimti tų kormoranų patiekalams, jei šaudyti juos draudžiama? Gal virti nugaišusius?

„Ši direktorės vizija – juokinga. Vienas žvejys ją išbandė – tris valandas virė kormoraną. Kilo tokia smarvė, kad pusdieniui su šeima turėjo sprukti iš namų“, – kvatojosi Nidos žvejai.

Sutrikęs buvo ir pajūrio ornitologas V.Pareigis: „Kas galėtų valgyti tokį padarą? O gal direktorė pajuokavo?“

_________________
...skaitykite, kol neištrynė