Cituoti:
žalvarnių tyrimus daro daug žmonių, tiriant labai įvairius aspektus, kurie minimi kaip žalvarnių nykimo priežastys. Kai kurios įvardintos priežastys tikrai kelia abejonių (maitinimosi buveinių praradimas veisimosi vietose, nepalankios klimatinės sąlygos veisimosi metu (klimato kaita), nelegali medžioklė) ir labai įdomu būtų pamatyti tokius straipnsius su analize. Bet kurgi jie?
Man atrodo, kad mes labai dažnai pamirštam, kad nesam izoliuota valstybė, o paukščiai sienų irgi neturi. Žalvarnis nyksta ne tik Lietuvoj, bet netgi šalyse, kur jų populiacija lyginant su mūsiške dar pakankamai didelė. Tyrimai daromi visoj Europoj, ornitologai rezultatus lygina ir dalijasi patirtimi. Kiek žinau, pavasarį Lenkijoj netgi tarptautinė konferencija skirta žalvarniui vyko. Apie ją gal Liutauras galėtų ir daugiau papasakoti, jis ten dalyvavo. Bet kuriuo atveju, aš nemanau, kad būtinai lietuviai dabar turi analizuoti ir straipsnius spausdinti, jeigu galim puikiai pasinaudoti ir latvių, ir lenkų ar austrų medžiaga.
Dėl tavo suabejojimo nykimo priežastimis. O kuo čia abejoti? Kad žalvarniams drevių nebelieka? Ar kad kaime tradicinis ūkininkavimas nyksta? Abi šias priežastis nurodo turbūt visi, kas žalvarniais Europoje užsiima. Nežinau daug apie latvius, bet lenkai savo populiaciją sugebėjo padidinti tik jau keletą metų iš eilės keldami ir prižiūrėdami inkilus bei pastoviai ieškodami naujų paukščių. Juodas darbas-inkilus uždaro-atidaro(kad varnėnai neužimtų), kur pastebi žalvarnius, iškart toj vietoj ir inkilai atsiranda, važinėja ištisai per kaimus, kalba su gyventojais, kabina plakatus, ir vėl inkilus...Plius kontroliuoja, stebi, žieduoja. Keli metai tokio darbo ir rezultatai ima matytis. O pas mus dar tik tokio darbo užuomazgos, labai norėčiau tikėti, kad tas darbas sustiprės ir duos rezultatų. O kas dėl klimato kaitos, tai straipsnyje irgi parašyta viskas teisingai.Šiemet ir lenkai susidūrė su šia problema: gegužė buvo nebloga, o birželį atšalo, galim prisiminti ir krušas mūsų regione, ir lietų. Dalis žalvarnių iškart sureagavo į tokią kaitą, traukėsi, dalies perėjimas vėlavo. Ne tik žalvarnių perėjimui tas atsiliepė, plėšrūnams irgi nebuvo geriausi metai (kai kas bando netgi įvardinti kaip tragiškus). Aš pati susidūriau tik su pievinių lingių, švelniai tariant ,nekokiu perėjimu Paluknio pievose. Daugeliui porų perėjimas nepavyko, kai kurios poros perėjo pakartotinai, vados itin mažos, jaunikliai pasirodė tik rugpjūčio viduryje
. Nelabai gali dėl to apkaltinti šienavimą, jis irgi gerokai vėlavo, taigi, manyčiau, kad vis tik klimatas darė savo. Tokie svyravimai į gera neišeina.