Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Su Kristina pusdienį praleidom Raseinių Paupio žuv. tvenkiniuose. Situacija su nuleistais tvenkiniais tik gerėja. "Senasis" tvenkinys kuriame savaitgalį buvo daug tilvikų vis dar gana produktyvus, tačiau jau nebe geriausias. Vakar nuleido dar vieną didelį tvenkinį, tai dabar pats "tūsas" ten. Važiuokit kol neišdžiuvo. Jaučiasi jog senius paukščius pradeda keisti šiuometinis jaunimas, šiandien maždaug 50/50. Tik alpinkos dar visi seniai.

Vaizdas maždaug toks:
Pempės ~200
Tikučiai ~100
Gaidukai - 64
Upiniai kirlikai ~20
Perkūno oželiai - 15
Juodkrūčiai bėgikai - 15
Tamsieji tilvikai - 7
Teminko bėgikai - 6
Žaliakojai - 3
Riestasnapiai bėgikai - 2
Mažieji bėgikai - 2
Brastinis tilvikas - 1
Krantinis tilvikas - 1
Paprastasis griciukas - 1

Taip pat stebėti 3 juodieji gandrai. O tarp didžiųjų baltųjų garnių stebėjome, jau ne pirmą syk Lietuvoje matomą, didįjį baltąjį garnį ryškiai raudonomis kojomis, juodu snapu ir ryškiai žaliu apvadu nuo snapo iki akių. Gal kas žinote naujesnės info apie šiuos garnius, nieko nenusprendė Europos sistematikai, genetikai? E.a. modesta nepripažino? Prisegu ir porą digiskopintų jo nuotraukų.
Ančių kiekis ir sudėtis nuo praeito savaitgalio labai nepasikeitė.
Prie lapių sąvartyno skraido juodieji pesliai.

Savaitę praleidau Neringoje. Nors paukščių gausa ir įvairovė nėra didėlė, liepos antroji pusė, karščiai...,
bet norint šį bei tą čia galima pamatyti.

Taigi nuskaičiau 5 kirų, dviejų gulbių nebylių žiedus.
Kas įdomiausia, Gintaro įlankoje iš trijų ten buvusių kirų vienas buvo su žiedu.
Iš kokių 50 ant Preilos molo du buvo apžieduoti. O ant jūros kranto viename kokių 300,
o kitame tikrai ne mažiau 1000 kirų ir žuvėdrų būryje pastebėjau tik po vieną žiedą.
Gal pavyksta apžieduoti arčiau žmonių gyvenančius paukščius, tai ir ilsisi jie, nesibaidydami poilsiautojų.
O „laukiniai“ ir leidžia dienas toli nuo žmonių ant jūros pakrantės.
Iš to gausybės kiro būrio mačiau tik vieną silkinį, o mariose tik kelis balnotuosius.

Nudžiugino virš Gintaro įlankos praskridęs jaunas vapsvaėdis, senojoje Neringos degimvietėje netoli Klaipėdos skraidinėjo
ir vis nutūpdavo ant ten stovinčios mažos būdelės trys pelėsakaliai. Juodkrantėje poilsiauja melanistinė didžioji antis.

Pernai rugpjūtį buvau nustebintas jau skraidančių urvinių ančiukų gausa. Jie buvo labai drąsūs, batoną sugriebdavo greičiau nei didžiosios.
Dabar manau išsiaiškinau, iš kur jie tokie jaukūs ten atsirado. Kadangi šiemet atostogavau visu mėnesiu anksčiau,
Nidoje ant molo vėl mačiau visą šeimyną tik perpus mažesnių nei pernai šių ančių jauniklių.
Matyt čia išperėti, iš pat pirmųjų dienų pripranta prie žmonių.

Tilvikų nebuvo daug: keli krantinukai, keli brastiniai, po vieną žaliakojį ir raudonkojų tuliką, keli būreliai juodakrūčių bėgikų.
Bet keturi pastarieji tikrai nustebino. Aš prie jų priėjau iki kokių trijų metrų atstumu, nufotografavau.
Jie į mane nekreipė jokio dėmesio: pasižvalgo ir snūduriuoja toliau. Tikriausiai tolimos šiaurės gyventojai.

Galvojau, kad papasakosi kaip musu i Paupio tvenkinius neileido.

Paupio tvenkiniuose atėjo naujas labai jaunas šeimininkas, kuris nori viską žinoti ir gauti dėmesio. Tai dabar geriau pasiskambinti prieš vykstant, jau nebeužtenka su sargu susitart. Prie mūsų irgi buvo prikibęs.
Numeriai:
862249451
864022485

Šiandien pravažiavau Kaplių žuvininkystės tvenkinius. Nuleistų tvenkinių nėra, tai tilvikų nedaug. Praskrido keli būreliai, kuriuose pavyko ižiūrėti gaidukus ir porą griciukų, pakrantėse krantiniai tilvikai. Yra pora mažų tvenkinukų kurie šiemet nebuvo pripildyti, tai juose keli šimtai pempių. Pakrantėse nemažai didžiųjų baltųjų garnių. Ančių nemažai, bet didžioji dalis didžiosios ir kuodės. Nustebino mažųjų kragų gausa, kurių priskaičiavau virš 30. Iš įdomesnių rūšių stebėjau žuvininką ir šiam laikui neįprastą mažąjį dančiasnapį, tačiau labiausiai pradžiugino rudės ir mažojo baublio patinukai.