Aušra Žilinskienė:
Norėčiau pridėti dar vieną tulžio Marijampolėje stebėjimą. Vakar (2018-02-24) kaip visada savaitgalį praeidama nuolatiniu maršrutu Šešupės pakrante mačiau tulžį, bandantį įžvegti kokią žuvelę prie pėsčiųjų tilto, kur praeitomis žiemomis būdavo viena iš tulžių gelbėjimosi nuo bado vietų, kai užšaldavo beveik visa upė. Vakar rytas buvo šaltokas, apie -10. Upė dar neužšalusi, bet daugelis tulžiams patogių žvejybai vietų upės pakraščiuose jau apsitraukę ledu. Ten, kur mačiau tulžį vakar, siauras vandens plotelis beveik niekad neužšala, nes iš kažkokio vamzdžio nuolat teka vanduo. Vieta judri, pro šalį nuolat vaikšto žmonės, bet kai prispausdavo bėda, praeiviai tulžiams neatrodydavo labai didelė kliūtis. Deja, šįmet, kiek besistengiau įžiūrėti, niekad ten nemačiau nei vienos žuvytės. Ankstesniais metais jos gerai matydavosi. Šį kartą tulžiukas žuvelių taip pat nerado, ir nuskrido virš upės miesto centro link. Bandžiau eiti ta kryptimi ir ieškoti, bet pamatyti nepasisekė. Tai tikriausiai buvo paskutinis mano stebėjimas vasario mėnesį. Labai norisi tikėti, kad Marijampolės tulžiui (o gal tulžiams) pavyks išgyventi ateinančią šaltą savaitę. Upė kasdien siaurėja ir vietos žvejybai jiems lieka vis mažiau. O ir tose likusiose nežinia ar yra ką gaudyti. Na, bet tikiuosi, kad tulžiai turi mums nežinomų atsarginių vietelių ir pasibaigus šalčiams juos dar pamatysim.
|