Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Norėčiau ir kitus suskaičiuoti , Širvėnoj girdėjau 2 , bet reiks visą ežerą paklausyt , Kilučių 1 , dar yra Ruoliškio , visi prie miesto , taigi reiks visus suskaičiuot . O ar nereikia tikslesnių koordinačių , na kurioj ežero vietoj ir t.t.

koordinates dazniausiai kuo tiksliau tuo geriau, taciau baublio atveju nelabai tas aktualu, na jei ezere peri 1 ar du ar keturi baubliai, tai nelabai yra skirtumas kurioj tiksliai nendryno vietoj jo perimvietes, tuo labiau kad skaiciuojami baubiantys patinai, o jie gali tureti ne po viena patele (ne taip kaip vargsai kai kuriu religiju pasekejai, pavyzdziui katalikai...) taigi jei gali pasakyti: sitame ezere peri 2, ne 1 ir ne 3 baubliai, vienas sitoje vietoje o kitas sitoje,,, tai kaip ir viskas aisku ir daugiau smulkintis nera aiskios prasmes siuo atveju...

netoli vilniaus, apie 30 km, yra keletas vietu kur reiketu patikrinti, ar yra dar zvirblines peledos ir tetervinai... jei noretumet ir manote kad turite pakankamai kvalifikacijos, kreipkites i mane, suteiksiu daugiau informacijos...

Aišku varysiu paskaičiuot tiksliau .

Sveikas Egi , turiu dar vieną baulį , tik nežinau kaip jį pažymėsi , pasiimk Biržų planą Liepų gatvės gale yra užpelkėjes ežeriukas , ten jis ir triūbija , dar pranešiu kur ką rades .

Egi , Ruoliškio ežere gali dėt vieną baublį , deja , nors ežeriukas nemažas , jei suspėsiu patikslinsiu Širvėną , turėtų būt 6 , kai skaičiavom vienoj vietoj tylėjo , nors buvau girdėjes , dabar vėl triubija , bendysiu perskaičiuot .

Egi,irasykit ir mano baubli Galves ezero siauroj atsakoj prie Varniku.Baubia vienas,daugiau nera,klausiausi kas vakara.Teritorija tai lyg ir saugoma,bet ten tokios statybos visur kyla...

Tą patį iš namų išvys

Kas: gervių apskaitos
Kada: šeštadienį ryte prieš aušrą (gegužės 13 d.) arba sekmadienį ryte prieš aušrą (14 d.)
Kur: netoli Ukmergės, Taujėnų-Užulėnio miškuose
Programa:
- Nuvykstam į miškus iš vakaro: Tranzu arba autobusu nusigaunam iki Ukmergės. Ten mus pasiiima ir nusiveža į mišką Nakvynė palapinėse. Galbūt susipažinimas su naktiniais drugiais (jei bus Giedrius Švitra).
- Keliamės 4val ryto. Einam skaičiuoti gervių. Apskaita vykdoma trianguliacijos principu - žmonės tyrimų vietovėj išsidėsto trikampiais ir valandą stebi aplinką - registruoja visas matytas ir girdėtas gerves.
- Tad apskaitas baigsim 6-7val ryto
- Važiuojam namo, arba, kas turi noro, dar pasibastom po tuos nuostabiai pelkėtus miškus

Registracija/klausimai/pasiūlymai: vitadik@gmail.com arba 8 656 39705 (Vita)
Parašykit:
- kurį rytą norit važiuot
- autobusu ar tranzu važiuosit iki Ukmergės (galima, aišku, ir savo transportu)
- ar reiks vietos palatkėj ar savo imsit

P.S. apskaitų duomenys bus panaudoti (pradžiai) kursiniame darbe, tad dalyvaudami padėsite jaunajai gamtininkų kartai skintis kelią mokslo džiunglėse

Na nelabai aš čia mokslą įžvelgčiau. Tačiau gervių trikdymą tai taip. Sutinku, kad reikėtų žinoti kiek paukščių turime, tačiau jei tam nėra priemonių nekenkiančių paukščiams tai gal neverta tai daryti? Juk pabaidytos gervės trimituoja ir nerimą kelia ir kitiems pauščiams.

Ar specialiai čia parinktas toks laikas, kai gervės dar snūduriuoja ar kažkas tokio?

Nebūtina gervių baidyti, kad jas išgirstum, jos ir taip trimituoja, o tu sėdi vienoj vietoj tyliai ir kantriai valandžiukę.
O dėl laiko ir pačio tyrimo - paprastai gervių apskaitos tokiu laiku atliekamos (iki gegužės 15). O jas daryti ne aš sugalvojau, žmogus rašo kursinį darbą apie tai, gavo užduotį, paprašė pagalbos, t.y. daugiau žmonių, tai ir paplatinau info. Bet šiaip tikėjaus, kad trikdymo klausimą iškelsit į viešumą

Na savotiška kursinio darbo užduotis teko skaičiuoti gerves. Tai kaip jas skaičiuot žadate? Tik pagal skleidžiamą garsą? Kaip tada suskaičiuoti? Be to, jos labai garsiai šaukia, dažnai ir skrisdamos. kaip tokiu būdu neužfiksuoti tų pačių paukščių keliems stebėtojams?

Tam ir yra trikampių metodas - fiksuoji ne tik garsą, bet ir iš kurios pusės jis sklinda, grubiai kokiu atstumu ir pan. Po to duomenys tų trijų žmonių lyginami ir žiūrima, kur ir kiek ten kas galėjo persidengt. Bent jau aš taip įsivaizduoju. Tikslios metodikos dar nežinau (ne aš tą kursinį rašau), kai ką nors išsiaiškinsiu - parašysiu

Aišku daug maž tada. Vakar skaičiau vienam forume, kad studentas gavo užduotį parašyti apie didžiuosius baublius ir ekologinių (biotinių, abiotinių veiksnių, parazitų, konkurentų ir pan.) įtaką jiems ir pan. Manau įdomi pakankamai užduotis, įdomesnė nei gervių skaičiavimas sakyčiau. Aišku neskaitau, kad chebra praleis smagią naktį palapinėse, bet čia jau kitas niuansas

Čia ne ta kompanija, kurios tikslas - praleist smagią naktį palapinėse

Man tik vienas dalykas neaiskus, kodel rasant kursini darba pasirenkamos retos ir saugomos rusys . Mano ziniomis pagrindinis studento tikslas yra ismokti tam tikru metodu ir susipazinti su moksliniu tyrimu metodikomis. Taciautuos pacius darbus galima daryti ir su zvirbliais, juk rezultatai vis viena daznaiusiai labiau nei kuklus, o ir kvalifikacijos stoka daznai ikisa koja. Na ir galiausiai turiu nuvylti studentus, kad dazniausiai naudos (kitiems) is tu kursiniu tik tiek kiek popieriaus isnaudota Atleiskite uz atviruma. Taciau rasant rimtesnius darbus, labai jau retai yra cituojami kursiniai darbai (isskyrus paciu autoriu). Mano giliu isitikinimu, kursiniams darbams uztenka iprastiniu rusiu, kurioms pakenkti tikrai sunkiau. Jei sakysit, kad jie jau istirti, tai galiu atsakyti, kad tikrai ne, jei dar zmones apie drozofilas kas metai po kelis simtus straipsniu publikuoja, tai zvirbliui oi kaip toli . Argi ne klausimu ir teoriju iskelimas, ir sugebejimas jas isanalizuoti - pagrindinis kursinio darbo tikslas????????

Šiuo atveju dažniau dėstytojai parenka tas rūšis ir, kaip taisyklė, tokias, kurios jiems patiems įdomios arba dėl dar kokių nors priežasčių parankios. O temų, kiek pamenu, būdavo įvairiausių - nuo varninių paukščių Vilniaus mieste iki retų rūšių, kaip šiuo atveju, apskaitų. II-III kurso studentai paprastai dar nebūna tiek sąmoningi ar drąsūs, kad suprastų ir paaiškintų dėstytojui tai, ką tu čia parašei.

Taip ir yra ko gero, retos rūšys parenkamos, kad galbūt tai aktualiau patiems dėstytojams - gal jie iš to išspaudžia kokį straipsnelį vietinei mokslinei konferencijai. Tačiau iš esmės vargu ar ką įneši naujo su tokiu stebėjimu. Man taip pat būtų įdomiau sužinoti apie tarkime žvirblių ir karklažvirblių konkurenciją, nišas, kitimo dinamiką, sugebėjimą prisitaikyti. Bet tai ko gero tikrai ne studentų prioritetas rinktis temas.

Ai Vita, baik tu su tais paukščiais, o tai vis ant kokių trikdymų užtaikai Juokauju aišku...

Aš ir žiūriu, arba baigt reikia, arba nebeafišuot nieko niekur, o tai puola iš visų pusių kas tik netingi ir net kas tingi, nebegaliu ramiai paskaitose sėdėti...