Lietuvos ornitologų draugijos forumas

informuoju apie siemet ekologijos instituto vykdomas saugojamu pauksciu rusiu apskaitas ir siulau visiems norintiems prisijungti.

norintys daugiau informacijos galite kreiptis i mane ae@takas.lt +37068469469 egis, arba rasyti tiesiog cia forume arba i pranesimu dezute...

dirbama bus su siomis perinciu pauksciu rusimis:
1. Didysis baublys
2. Juodasis gandras
3. Rudė
5. Juodasis peslys
6. Jūrinis erelis
7. Mažasis erelis rėksnys
10. Plovinė vištelė
16. Žvirblinė pelėda
17. Uralinė pelėda
18. Lėlys
19. Tulžys
20. Juodoji meleta
21. Mėlyngurklė

apskaitos bus vykdomos ne jau saugomose teritorijose, o ieskoma nauju teritoriju kur siu rusiu pauksciu butu kuo daugiau...
stebejimai turi buti vykdomi pagal sudarytas metodikas, daugumai pauksciu rusiu stebeti reikia anksti ryte ar velai vakare arba nakti, taigi tai uzsiemimas nera toks lengvas ir malonus kaip stebeti paukscius savo malonumui kada norint ir kur norint taigi sis pasiulymas daugiau tiems kurie nori dalyvauti rimtesniuose stebejimuose

metodiku visu cia nesudesiu, jos uzima 140 puslapiu idesiu gal kai kurias tiktai. jei kam reikes daugiau, atsiusiu asmeniskai. be to, kai kurios rusys yra labai jautrios trikdymui, todel darbas su jomis nepakankamai ismanant yra nepageidaujamas ir net pavojingas pauksciams. su tokiomis rusimis gali dirbti tik gerai pasiruose specialistai. taip pat kai kurios rusys yra sunkiai aptinkamos ir atpazystamos. taigi tokias rusis atskyriau nuo pirmojo auksciau esancio saraso, tai yra:
4. Vapsvaėdis, 8. Tetervinas, 9. Kurtinys, 11. Avocetė, 12. Juodkrūtis bėgikas, 13. Gaidukas, 14. Stulgys, 15. Didysis apuokas, 22. Meldinė nendrinukė... situ pauksciu ieskoti visiems nerekomenduoju, taciau jei kas turite apie juos informacijos galite rasyti man asmeniskai ir pasitarsime, ar verta ten patyrineti kartu ar savarankiskai...

na o norintiems dalyvauti apskaitose siulau pasirinkti paukscius is pirmo, auksciau esancio saraso, o daugiausia rekomenduociau sias: Didysis baublys, Juodasis gandras, Mažasis erelis rėksnys, Plovinė vištelė, Žvirblinė pelėda, Lėlys, Tulžys, Juodoji meleta.

skirtingoms pauksciu rusims skirtiasi ir apskaitu laikas, todel dabar idedu metodikas ka galima daryti jau siuo metu: Didysis baublys, Plovinė vištelė, Žvirblinė pelėda, Juodoji meleta. Kitas idesiu veliau...

Kol kas tiek, jei turesite klausimu, stengsiuos atsakyt kiek spesiu

beje, tos metodikos gali pasirodyti sudetingos ir sunkiai suprantamos, nors as jas net kiek patrumpintas dedu

tai kad neisgasdinti be reikalo pradzioj parasysiu paprastai
1. nusprendziate ar pazistate pauksciu rusy kuria norite tyrineti
2. pasirenkate vieta kur ju ieskosite, skaiciuosite
3. einate ar vaziuojate pasirinktu marsrutu tinkamu laiku ir tinkamomis salygomis
4. visa tai suzymite zemelapyje ar kitaip (GPS), tai yra suzymeti reiktu ir vietas kur paukscius radote, ir kur stebejote bet neradote.

cia dar sudedu trumpai siu rusiu rekomenduojama apskaitu laika ir salygas:

Didysis baublys (Botaurus stellaris)
balandžio pirmą, balandžio paskutinę – gegužės pirmą ir papildoma apskaita – gegužės antrą dekadomis.
– viena valanda prieš saulėlydį-dvi valandos po saulėlydžio.
Viename apskaitos taške tyrėjas turi užtrukti ne mažiau 20 min.

Plovine vištelė (Porzana parva)
balandžio pirmą, balandžio trečią ir gegužės pirmą dekadomis
Paukščiai skaičiuojami 1-2 val. po saulėlydžio, naudojant provokacinius įrašus, nors naudojant provokacinius balsų įrašus galima juos registruoti ir dienos metu (ypač pavakariais arba ūkanotu oru). Todėl didesnio ploto teritorijose, rekomenduojame apskaitas apsiniaukusiomis dienomis pradėti 2 val. iki saulėlydžio ir tęsti iki 2 val. po saulėlydžio.
Provokacinių transliavimo taškų trukmė negali būti ilgesnė nei 3 min.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum)
balandžio mėn. pirmą – gegužės antrą dekadą.
3-4 val. iki saulėlydžio ir baigiamos 1 valandą po saulėlydžio
ir paryčiui – dvi valandas iki saulėtekio ir baigti jas prasidėjus rytinėms giesmėms.
Viename apskaitos taške tyrėjas turi užtrukti apie 20 min. Pirmas 5-10 min. jis tik klausosi balsų. Jei per tą laiką negirdimas patino balsas, 1 min. transliuojamas provokacinis patino balso įrašas. Po to, dar klausomasi 10 min.
Pučiant stipresniam nei 5 m/s vėjui, apskaitas vykdyti netikslinga.

Juodoji meleta (Dryocopus martius)
Apskaitos dažniausiai vykdomos nuo kovo 10 iki balandžio 30 dienos.
Tinkamas apskaitų metas - ankstyvas rytas, tęsiasi apie 4 valandas nuo saulės patekėjimo,
Apskaitos trukmė tyrimo taške yra 6 min. Pirmasis apskaitos laikotarpis trunka 3 min. Jo metu registruojami visi juodųjų meletų akustinių ir vizualinių registracijų atvejai. Per sekantį trijų minučių laikotarpį penkis kartus vykdoma provokacinė transliacija (kiekvieną kartą transliuojamos dvi pypsėjimų trelės) ir tarp jų registruojami juodųjų meletų stebėjimų atvejai. Naujai pastebėti ir išgirsti paukščiai papildomai registruojami pereinant iš taško į tašką
Stebėjimų negalima vykdyti lietingu ar labai šaltu (mažiau nei -5° C) oru, esant rūkui ar sningant. Apskaitoms reikia pasirinkti nevėjuotus, geriausiai saulėtus rytmečius. Geras indikatorius, kad oras tinkamas yra didžiųjų genių didelis aktyvumas, kuris gerai girdimas visur ir gali nurodyti, kad oro sąlygos tą dieną tinkamos vykdyti apskaitas.

beje, nors kai kurioms rusims apskaitu efektyvumui padidinti galima naudoti pauksciu balsu irasus, bet tai nera butina, galite daryti apskaitas ir nenaudodami balsu

na o tiems kam idomu idedu ir pilnesnes metodikas siom keturioms rusims...

Didysis baublys (Botaurus stellaris)

Stebėjimo vietos charakteristika
Apskaitos vieta – tik vandens telkinių sekli akvatorija, apžėlusi tankiais nendrynų bei švendrynų sąžalynais. Neretai peri ir palyginti siauruose, tačiau tankiose viršvandeninės augalijos juostose. Tyrimai teritorijoje vykdomi individualios monitoringo programos metu numatytose taškuose, kurie yra sujungti apskaitų maršrutais. Visi taškai kartu su maršrutais pažymimi kartografinėje medžiagoje (1:10000 mastelio planuose). Jiems, šalia vandens telkinio ar jo dalies (jei vandens telkinys didesnis nei 1000 ha) vietovardžio, suteikiamas sutartinis pavadinimas arba kodas, kurie ir pateikiami apskaitos duomenų surašymo formoje.

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai
Tipiškas tankių, sekliuose vandenyse augančių nendrynų (daug rečiau švendrynų) paukštis. Vengia sausose vietose augančių sąžalynų. Nežiūrint slapto gyvenimo būdo, veisimosi sezono metu patinai savo buvimo vietą išduoda labai specifiniu, jaučio baubimą primenančiu ir iš tolo girdimu balsu.
Stebimi parametrai
Registruojamas tik girdimas patino balsas – baubimas. Didieji baubliai užima lizdines teritorijas, kurių vietą galima identifikuoti pagal labai specifinį patinų balsą. Nors tokioje teritorijoje gali perėti daugiau nei viena patelė, baubiantis patinas vertinamas, kaip populiacinis vienetas.

Stebėjimų procedūra
Apskaitos tose pačiose vietose vykdomos balandžio pirmą, balandžio paskutinę – gegužės pirmą ir papildoma apskaita – gegužės antrą dekadomis. Tinkamiausias paros metas – viena valanda prieš saulėlydį-dvi valandos po saulėlydžio. Perėjimo vietose su didesniu didžiųjų baublių tankumu (ypač ten kur paukščiai pasiskirstę ne vien išilgai kranto), apskaitų taškai pasirenkami maždaug 1 km vienas nuo kito. Tačiau kur vyrauja atviri vandens akvatorijos plotai, šie atstumai gali būti didinami iki 3 km. GPS pagalba nustatomos šių taškų koordinatės. Tuo tarpu, jeigu tarp pasirinktų taškų yra garsą slopinančios kliūtys (kalvos, keliai, sodybos ir pan.), atstumas tarp jų mažinamas.
Jeigu visos patinų teritorijos registruotos per pirmas dvi apskaitas (t.y. patinai buvo girdimi tose pačiose vietose), trečios apskaitos daryti nebūtina. Egzistuojančia lizdine teritorija galima laikyti tik tą vietą, kurioje patino balsas girdėtas kelis kartus su ne trumpesniu nei dviejų savaičių laiko tarpu. Viename apskaitos taške tyrėjas turi užtrukti ne mažiau 20 min. Jei per tą laiką neregistruotas patino balsas, laikoma, kad čia paukščių nėra. Tačiau net ir girdint vieną patiną, reikia palaukti rekomenduojamą laiko tarpą, nes atskirais atvejais tarp atskirų patinų būna ne didesnis nei 0,5 km atstumas. Todėl anksčiau pasitraukus, gali būti neregistruojami kelių gretimų patinų balsai. Stebėtojų skaičius ir jų išsidėstymas pasirenkamas priklausomai nuo teritorijos dydžio – jų turi būti tiek, kad arba būtų galima girdėti visus baublius vienu metu, arba metodikos nurodyto laiko ribose spėti aplankyti visus pasiklausymo taškus. Taigi, vienos apskaitos metu (per vieną vakarą) turėtų būti patikrinta visa pasirinkta tyrimų teritorija
Apskaitoms vandens telkiniuose patogiausia naudoti irklines valtis, kadangi patinai dažniausiai baubia iki 100 m nuo vandens pakraščio. Vandens telkiniuose iki 100 ha arba tais atvejais, kai vandens telkiniai neištisai apaugę nendrynais, patogu apskaitas daryti nuo kranto.

Stebėjimų registracijos procedūra
Rūšies monitoringo duomenys surašomi į perinčių paukščių rūšių monitoringo bendruosiuose reikalavimuose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Visos vietos, kuriose registruojami baubiantys patinai, pažymimos žemėlapyje (1:10000 planuose), ne mažesniu nei 100 metrų tikslumu. Atskirai pateikiama informacija apie kiekviename numatytame apskaitų taške stebėtus paukščius.

Duomenų kokybės užtikrinimas
Siekiant tiksliau nustatyti baubiančio patino vietą apskaitos vykdomos nelietingu ir nevėjuotu oru, kad iš kuo didesnio nuotolio būtų galima girdėti . Be to, vėjuotu, lietingu ar šaltu oru mažėja patinų aktyvumas.
Rūšies atpažinimas pagal balsą nereikalauja ypatingo specialaus pasiruošimo.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum)

Stebėjimo vietos charakteristika
Stebėjimų vieta – pasirinkti apskaitų taškai optimaliausiose rūšies buveinėse – mišriuose lapuočių medynuose kur eglės yra ne mažiau nei 3 dalys, arba eglynų pakraščiuose. Šiuo atveju siekiama suregistruoti kiek galima daugiau lizdinių teritorijų, nors minimalus reikalavimas Lietuvos sąlygomis yra apimti >80% rūšies lizdinių teritorijų. Ši nuostata turi būti įgyvendinama, atsižvelgiant į dabartinę perinčių populiacijų būklę, t.y. iki šiol užregistruotų individualių teritorijų skaičių. Apskaitų taškai pasirenkami rūšiai tinkamiausiose veisimosi vietose, kurias apjungia pastovūs tyrimų maršrutai. Šiuo metu už pagrindą imamos žinomos veisimosi vietos ar ankstesniais metais užimtos individualios teritorijos. Visi pasirinkti apskaitų taškai pažymimi kartografinėje medžiagoje (1:10000 arba medynų planuose), jiems suteikiamas sutartinis pavadinimas arba kodas, kurie ir pateikiami apskaitos duomenų formoje

Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai
Tai mažiausia mūsų krašto pelėda, perėjimo metu sutinkama borealinio tipo, rečiau mišriuose miškuose, kuriuose yra nemažai eglynų arba medynų su egle. Būdingas šios pelėdos bruožas, kad ji aktyvi ir dieną (išskyrus patį vidurdienį giedromis dienomis), o vidurnaktį aktyvumas sumažėja.
Stebimi parametrai
Populiacijos gausa vertinama pagal patinų (registruotų jų balsų) skaičių. Tačiau net ir nesusiporavę patinai kuriam laikui užsiima individualias teritorijas, kurios dažniausiai būna neilgalaikės. Todėl tik pakartotinos jų registracijos parodo tikrąjį perinčių (ar bent pasiruošusių perėti) porų skaičių. Jeigu pirmų dviejų apskaitų metu registruotų patinų skaičius buvo vienodas, t.y. tuose pačiuose taškuose girdėta tiek pat paukščių, trečios vykdyti nebūtina. Nustatytas maksimalus patinų pakartotinų registracijų skaičius ir nurodo vietinės populiacijos dydį.

Stebėjimų procedūra
Apskaitos pastovaus maršruto pastoviuose apskaitų taškuose vykdomos balandžio mėn. pirmą – gegužės antrą dekadą. Kiekviename apskaitų taške apskaitos vykdomos mažiausiai du kartus. Optimalus laikotarpis tarp pirmosios ir antrosios apskaitos tame pačiame barelyje – daugiau kaip dvi savaitės. Tuose taškuose kur per dvi apskaitas žvirblinės pelėdos buvo užregistruotos tik po vieną kartą, atliekamas trečias pakartojimas. Taškuose kur pelėdos užregistruotos abu kartus arba nei karto, trečios apskaitos vykdyti nereikia. Ypač ankstyvų pavasarių atveju, žvirblinės pelėdų apskaitoms reikia būti pasiruošus jau nuo balandžio pradžios, o jų pabaiga šiuo atveju bus jau gegužės pradžioje. Vėlyvų pavasarių atvejų, rūšies apskaitos gali būti pradedamos ir balandžio antrą dekadą, o baigiamos gegužės antroje pusėje. Tiksli data turėtų būti nustatoma rūšies ekspertų kiekvienais tyrimų metais atskirai.
Apskaitos gali būti pradedamos 3-4 val. iki saulėlydžio ir baigiamos 1 valandą po saulėlydžio. Tuo tarpu vėlyvesnėmis valandomis (tamsiu paros metu) žvirblinės pelėdų aktyvumas labai skiriasi: kartais paukščiai taip pat aktyvus, kaip ir rekomenduojamu laiku, tačiau įprastai jų aktyvumas 2 val. po saulėlydžio stipriai mažėja ir paukščiai tiesiog gali nebeatsiliepti į provokacinius balsų transliavimus. Kai kurie autoriai siūlo apskaitą tęsti ir paryčiui – dvi valandas iki saulėlydžio ir baigti jas prasidėjus masinėms rytinėms žvirblinių paukščių giesmėms. Tačiau šiuo atveju antrojo pakartojimo metu reikia, kad jos apskaitų taškuose būtų vykdomos priešinga tvarka, t.y. pirmosios apskaitos pirmieji nakties pradžios apskaitų taškai antrosios apskaitos metu turi būti aplankomi po naktinės pertraukos. Viename apskaitos taške tyrėjas turi užtrukti apie 20 min. Pirmas 5-10 min. jis tik klausosi balsų. Jei per tą laiką negirdimas patino balsas, 1 min. transliuojamas provokacinis patino balso įrašas. Po to, dar klausomasi 10 min. Jeigu patinas neatsiliepė, laikoma, kad čia žvirblinės pelėdos nėra. Tuo tarpu užregistravus vieno patino balsą, ilgiau laukti nebereikia, nes arti (apskaitos taško ribose) kitos poros būti negali.
Apskaitų taškai turi būti išsidėstę ne didesniu nei 1,5 km atstumu vienas nuo kito. Jeigu atskirus tinkamų medynų plotus skiria rūšiai netinkamos buveinės – didelės atviros erdvės (pievos, vandens telkiniai) ar urbanistinės teritorijos, atstumai tarp apskaitų taškų atitinkamai padidinami. Svarbiausia, kad apskaitos kasmet būtų vykdomos tuose pačiuose taškuose. Paukščiai registruojami 0,5 km sektoriuje, nors atskiri patinai girdimi ir reaguoja į provokacijas ir didesniu atstumu (ypač ramaus oro sąlygomis). Tokie paukščiai irgi turi būti pažymimi (ant žemėlapių bei pastabų stulpelyje), kad atkreipti į juos dėmesį vykdant apskaitas gretimuose taškuose.

Stebėjimų registracijos procedūra
Rūšies monitoringo duomenys surašomi į perinčių paukščių rūšių monitoringo bendruosiuose reikalavimuose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Visos vietos, kuriose registruojami šūkaujantys patinai, pažymimos žemėlapyje (1:10000 planuose) ne mažesniu nei 100 metrų tikslumu. Atskirai pateikiama informacija apie atskiruose apskaitų taškuose stebėtus paukščius.
Papildomai būtina nurodyti pastebėtas grėsmes: galimus trikdymo šaltinius, miško kirtimus, o taip pat pageidautina pateikti siūlymus dėl teritorijos būklės pagerinimo (buveinių tvarkymo, kylančių grėsmių sumažinimo ir pan.). Galiausiai, šioje grafoje nurodomas dviejų gretimų patinų antagonistinis elgesys, jeigu apskaitos taškas patenka tarp dviejų porų teritorijų, o taip pat patelės atsakas arba kiti elgsenos ypatumai.

Duomenų kokybės užtikrinimas
Apskaitų rezultatams didžiausią įtaką daro vėjas. Pučiant stipresniam nei 5 m/s vėjui, apskaitas vykdyti netikslinga. Pirmiausia, dalis paukščių yra ne tokie aktyvūs. Be to, sumažėja girdimumo sektorius, t.y. atstumas tarp stebėtojo ir balsą rodančių patinų. Taip pat netinkamas permainingas oras, ypač kylant ar krentant slėgiui. Netikslinga balsus registruoti iš saulei patekėjus, kai aktyviai pradeda giedoti giesmininkai paukščiai. Tiksliausios gaunamos vakarinės apskaitos ramiu, be vėjo, ilgesnį laiką nusistovėjusiu oru.
Būtinas kvalifikacinis reikalavimas stebėtojui – gerai žinoti žvirblinės pelėdos balsą.

Juodoji meleta (Dryocopus martius)

Stebėjimo vietų charakteristika
Tyrimai teritorijoje vykdomi individualios monitoringo programos metu numatytuose taškuose. Taškų vieta nustatoma pagal natūralius orientyrus ar naudojantis GPS imtuvą. Maršrutai tarp taškų sutapatinami su kvartalinėmis, keliukais, takeliais ir kitokiais linijiniais objektais, kad būtų lengviau pasiekti apskaitų taškus bei naudoti tuos pačius maršrutus, kuriuose taip pat registruojami naujai pastebėti geniai. Tyrimo taškų grupės sudaro tyrimo barelius. Tyrimo bareliai išdėstomi tolygiai visoje saugomoje teritorijoje, jie turi vizualiai atitikti visos teritorijos medynų amžiaus ir rūšinės sudėties įvairovę. Tyrimo barelių ribos, maršrutai ir apskaitų taškai turi būti pažymėti kartografinėje medžiagoje (1:10000 planuose), jiems suteikiami individualūs kodai, kurie naudojami pateikiant ir apdorojant stebėjimų medžiagą.

Stebėjimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai
Juodoji meleta yra miško paukštis, sutinkamas labai įvairiuose medynuose, pradedant sausais pušynais ir baigiant šlapiais lapuočių miškais. Jos nuo kitų genių rūšių ryškiai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir pavasarinių tuoktuvių metu skleidžiamais akustiniais signalais: tarškinimu (trelės garsios palyginti ilgos, į pabaigą kiek nutylančios), bei tipiškais toli girdimais balso signalais – pypsėjimu ir kleketavimu.
Stebimi parametrai
Stebėjimų metu registruojami: stebėti paukščiai, girdėtas tarškinimas, girdėti teritoriniai balsiniai signalai. Apskaitos vienetas yra paukščių pora. Stebint pavienius individus jie interpretuojami kaip pora.

Stebėjimų procedūra
Tyrimai vykdomi kombinuotu taškiniu-kartografavimo metodu. Tyrimų barelių plotas 100-500 ha, jie turi būti kompaktiškos formos. Atstumai tarp gretimų tyrimų barelių ribų turi būti ne mažesni nei 1 km. Bendras tyrimų barelių plotas PAST nustatomas pagal formulę: , kur N – tyrimų barelių plotas, S – rūšies buveinės (šiuo atveju miško masyvų) bendras plotas saugomoje teritorijoje (ha). Tačiau tyrimų barelių plotas gali būti koreguojamas priklausomai nuo teritorijos ploto bei jos fragmentiškumo. Tuomet gali būti taikomas mažesnis nei numatytas 15 koeficientas. Metodiškai leidžiamos iki 20% paklaidos.
Apskaitos tyrimų bareliuose vykdomos apskaitų taškus išdėstant kas 450-800 m, nors rekomenduojamas vidutinis 500 m atstumas. Vieną tašką reprezentuoja 500×500m teritorija (r≈250 m). Kiekvienas taškas taip pat turi savo numerį, kuris sudaromas sekančiai: pirma nurodomas barelio numeris, o po brūkšnelio – apskaitos taško barelyje Nr., pvz. “I-1” ar “II-3”, kas reiškia pirmo barelio pirmasis apskaitos taškas arba antro barelio trečias apskaitos taškas.
Apskaitos dažniausiai vykdomos nuo kovo 10 iki balandžio 30 dienos. Tinkamas apskaitų metas paprastai prasideda atšilus orams ar ištirpus sniegui (jei pavasaris vėlyvas). Ypač ankstyvų pavasarių atveju, meletų apskaitoms reikia būti pasiruošus jau nuo vasario paskutinės dekados, o jų pabaiga gali būti jau balandžio viduryje. Vėlyvų pavasarių atvejų, apskaitos gali būti pradedamos ir kovo pabaigoje. Tiksli data turėtų būti nustatoma rūšies ekspertų kiekvienais tyrimų metais atskirai. Be to, esant ypač permainingiems pavasario orams (pvz., jeigu viduryje apskaitų sezono stebimas stiprus atšalimas), apskaitas reikia laikinai nutraukti, laukiant šiam laikotarpiui būdingų klimatinių sąlygų. Šiuo atveju, apskaitų laikotarpiai taip pat turėtų būti derinami su pasirinktais rūšies ekspertais kiekvienais metais atskirai.
Optimalus apskaitų laikotarpis tęsiasi apie 4 savaites, todėl įmanomai didesnį kiekį apskaitų reikia siekti vykdyti šiuo periodu. Jis atskirais metais skiriasi, nors bendra trukmė išlieka panaši. Tinkamo juodųjų meletų apskaitų meto pradžia gali būti nustatoma pagal dominuojančios geninių paukščių rūšies – didžiojo genio ir bendrą geninių paukščių aktyvumą, t.y. kada dažnų ar lengvai pastebimų genių rūšių aktyvumas padidėja.
Tinkamas apskaitų metas - ankstyvas rytas, tęsiasi apie 4 valandas nuo saulės patekėjimo, kuomet juodosios meletos yra aktyvios: dažnai tarškina, girdimi konfliktuojančių kaimyninių teritorijų paukščių balsai - kleketavimas, bei aktyviai reaguoja į rūšies balsų įrašų transliacijas.
Kiekviename tyrimų barelyje apskaitos vykdomos du kartus. Atliekant apskaitas antrojo pakartojimo metu, reikia, kad jos bareliuose būtų vykdomos priešinga tvarka, t.y. pirmosios apskaitos pirmasis rytinis barelis antrosios apskaitos metu turi būti aplankomas vėliausiai. Optimalus laikotarpis tarp pirmosios ir antrosios apskaitos tame pačiame barelyje – apytikriai dvi savaitės. Kiekviename tyrimų barelyje apskaitos vykdomos du kartus. Atliekant apskaitas antrojo pakartojimo metu, reikia, kad jos bareliuose būtų vykdomos priešinga tvarka, t.y. pirmosios apskaitos pirmasis rytinis barelis antrosios apskaitos metu turi būti aplankomas vėliausiai. Optimalus laikotarpis tarp pirmosios ir antrosios apskaitos tame pačiame barelyje – apytikriai dvi savaitės.
Apskaitos trukmė tyrimo taške yra 6 min. Pirmasis apskaitos laikotarpis trunka 3 min. Jo metu registruojami visi juodųjų meletų akustinių ir vizualinių registracijų atvejai. Per sekantį trijų minučių laikotarpį penkis kartus vykdoma provokacinė transliacija (kiekvieną kartą transliuojamos dvi pypsėjimų trelės) ir tarp jų registruojami juodųjų meletų stebėjimų atvejai. Naujai pastebėti ir išgirsti paukščiai papildomai registruojami pereinant iš taško į tašką (esant registracijoms tyrimų taške nauji paukščiai registruojami tik įsitikinus, kad tai kitos poros paukščiai). Judėjimo greitis tarp taškų yra 1,5-2 km¬/h, o akustinė provokacinė balsų transliacija nebenaudojama. Apie apskaitų taškus nubraižomi apskritimai, kurių spindulys 250 m. Atliekant apskaitą svarbu nustatyti apytikslį atstumą nuo stebėtojo iki paukščio: arčiau ar toliau nei 250 m. Juodųjų meletų tarškinimo trelės ir balsiniai signalai yra ganėtinai garsūs ir dalis tolimų registracijų yra už tyrimų barelio ribų (>250 m nuo stebėtojo). Už barelio (toliau nei 250 m) girdėti balsai taip pat registruojami, pažymint apytikslę juodųjų meletų buvimo vietą, bei tai nurodant apskaitos duomenų formoje. Visas akustines registracijas esant galimybei reikia patikrinti vizualiai.

Stebėjimų registracijos procedūra
Monitoringo metu vykstančių stebėjimų rezultatai surašomi į šios rūšies monitoringo metodikose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Juodųjų meletų radvietės pažymimos plane. Atskirai pateikiama informacija apie atskiruose tyrimų bareliuose stebėtus paukščius.

Skirtingų tipų registracijoms žemėlapyje pažymėti naudojami įvairūs skiriamieji ženklai. Juodųjų meletų registracijos plane pažymimos dviem didžiosiomis raidėmis – „JM“, o šalia pridedamas skaičius, kuris parodo registracijos laikotarpį, t.y. iki transliacijos naudojamas vienetas “JM1”, o po balsų transliacijos – dvejetas “JM2”. Jei vizualinės registracijos metu girdimi – teritoriniai signalai, raidės rašomos apskritime, o jei teritoriniai signalai tik girdimi, tačiau vizualiai rūšis nėra patvirtinama – meletų žymėjimai pabraukiami, pvz. JM2. Esant vienalaikėms registracijoms, kai stebimi ar girdimi du paukščiai priklausantys skirtingoms poroms, tai pažymima punktyrine linija sujungiant registracijų vietas.
Papildomai būtina nurodyti pastebėtas grėsmes, kurios nebuvo aptartos skyrelyje “Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas” (miško ūkinės veiklos neigiamą įtaką – plynus ar veisimosi metu vykdomus kirtimus; kitus trikdymo faktorius ir pan.), aptiktus uoksus (juos pažymint kartografinėje medžiagoje), negyvos medienos santykinį kiekį. Galiausiai, pageidautina pateikti siūlymus dėl teritorijos būklės pagerinimo.
Stebėtų paukščių gausa nustatoma, atsižvelgiant į visuose taškuose užregistruotų paukščių skaičių ir jų registracijos vietą bei kitus ypatumus (atstumą ir kryptį nuo stebėtojo, elgseną ir pan.). Tarp gretimų taškų stebėtos juodosios meletos, jeigu sutapo atstumas ir kryptis, interpretuojami kaip viena santykinė pora. Analizuojant duomenis, būtina atsižvelgti ir į tai, kad patelės taip pat gali tarškinti. Todėl esant dviems netoli vienas nuo kito tarškinantiems paukščiams (be teritorinių konflikto požymių) jie gali būti interpretuojami kaip viena pora.

Duomenų kokybės užtikrinimas
Apskaitas vykdantis asmuo turi būti susipažinęs su geninių paukščių biologija ir rūšių apibūdinimu. Su rūšies atpažinimo požymiais, o ypač tipiškais akustiniais signalais, gerai nesusipažinęs stebėtojas negali vykdyti rūšies monitoringo.
Stebėjimų negalima vykdyti lietingu ar labai šaltu (mažiau nei -5° C) oru, esant rūkui ar sningant. Apskaitoms reikia pasirinkti nevėjuotus, geriausiai saulėtus rytmečius. Geras indikatorius, kad oras tinkamas yra didžiųjų genių didelis aktyvumas, kuris gerai girdimas visur ir gali nurodyti, kad oro sąlygos tą dieną tinkamos vykdyti apskaitas.
Surinktų duomenų kokybė ir apskaitų paklaidos priklauso nuo stebėtojo kvalifikacijos (sugebėjimo identifikuoti rūšį), paukščio vietos nustatymo tikslumo (arčiau ar toliau nei 250 m), tinkamai parinkto apskaitų laiko ir paukščių aktyvumo apskaitos metu.

Plovine vištelė (Porzana parva)

Stebėjimo vietos charakteristika
Tyrimų vieta saugomoje teritorijoje yra užpelkėję vandens telkiniai ar užpelkėję jų pakrantės, juose esančių salų ir kinių pakraščiai. Apskaitų taškai tolygiai išsidėstę žinomose optimaliausiose rūšies buveinėse. Planuojant apskaitas, būtina stengtis apimti visas potencialias lizdines teritorijas. Tais atvejais, kai plovinių vištelių populiacija vertinama daugiau nei 20 porų, minimalus reikalavimas yra stebėjimus atlikti daugiau nei 50% rūšies lizdinių teritorijų. Stebėjimų vietos kontūrai ir apskaitų taškai, sujungti pastoviu maršrutu, pažymimi kartografinėje medžiagoje (1:10000 planuose), jiems suteikiamas sutartinis pavadinimas arba kodas, kurie ir pateikiami apskaitos duomenų formoje.

Stebimo objekto aprašymas
Paslaptinga, retai matoma vištelių rūšis, kurios buvimą išduoda tik gana garsus ir toli girdimas balsas, skleidžiamas dažniausiai tamsiu paros metu. Įsikuria eutrofiniuose vandens telkiniuose, ypač ten kur viršvandeninės augalijos plotai transformuojasi į pelkę, plovus ar kinis. Peri tik gerai apsemtuose (>50 cm gylio) šlapumose, kuriose dominuoja aukštieji helofitai – nendrės ir švendrai. Specifiniais biotopo bruožais yra pernykščių stiebelių ir lapų “klojinys”, plūduriuojantis tarp iš vandens kylančių augalų stiebų, bei vandens lelijų ar lūgnių lapų gausa.
Stebimi parametrai
Registruojamas parametras – paukščių pora. Vienintelis metodas populiacijai įvertinti yra balsų (ramiu oru girdisi iki 1 km) registracija. Tačiau rūšiai būdinga, kad paukščiai (patelė ir patinas) šaukia tik kol nesusiporavę. Todėl vienintelis būdas populiacijai įvertinti yra akustinių-provokacinių įrašų transliacija. Į provokaciją atsiliepus dviems, vienas šalia kito arti esantiems paukščiams registruoti reikia kaip vieną porą, nes antrasis bus tos pačios poros narys. Rūšiai būdinga, jog net ir nesusiporavę paukščiai užsiima individualias teritorijas, kurios dažniausiai būna neilgalaikės. Todėl tik pakartotinos jų registracijos parodo tikrąjį perinčių (ar bent pasiruošusių perėti) porų skaičių. Nustatytas maksimalus balsus skaičius apskaitų vietoje ir nurodo vietinės populiacijos dydį.

Stebėjimų procedūra
Apskaitų metais atliekami trys stebėjimų pakartojimai tose pačiose vietose. Jie vykdomi balandžio pirmą, balandžio trečią ir gegužės pirmą dekadomis. Apskaitos vykdomos plaukiant valtimi per transliavimo taškus. Paukščiai skaičiuojami 1-2 val. po saulėlydžio, naudojant provokacinius įrašus, nors naudojant provokacinius balsų įrašus galima juos registruoti ir dienos metu (ypač pavakariais arba ūkanotu oru). Todėl didesnio ploto teritorijose, rekomenduojame apskaitas apsiniaukusiomis dienomis pradėti 2 val. iki saulėlydžio ir tęsti iki 2 val. po saulėlydžio. Parenkami pastovūs transliavimo taškai. Jie turi būti išsidėstę ne didesniu nei 0,5 km atstumu vienas nuo kito nes, priešingu atveju, yra sunku išskirti atskirų patinų individualias teritorijas, paukščiai gali nesureaguoti į transliuojamus akustinius provokacinius įrašus. Apskaitos laikas sunkiai apibrėžiamas, nes priklauso nuo tiriamos teritorijos dydžio. Provokacinių transliavimo taškų trukmė negali būti ilgesnė nei 3 min. Jeigu paukščiai toje pačioje vietoje registruoti pirmųjų dviejų apsilankymų metu, trečią apskaitą vykdyti nebūtina. Naujai registruoti patinai gali nurodyti tik nesėkmingai perėjusių porų skaičių.

Stebėjimų registracijos procedūra
Kiekvienos iš trijų apskaitų duomenys surašomi į šios rūšies monitoringo metodikose pateikiamą apskaitos duomenų formą. Apskaitos metu nustatytos plovinių vištelių radvietės pažymimos plane, nurodant jų koordinates. Kiekvienam apskaitos pakartojimui imamas naujas žemėlapis. Atskirai pateikiama informacija apie kiekviename apskaitų taške stebėtus paukščius.
Stulpelyje “Pastabos” papildomai būtina nurodyti pastebėtas grėsmes, kurios nebuvo aptartos skyrelyje “Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas”, taip pat svarbią informaciją apskaitoms (sunkiai praplaukiamas vietas ar bet kokia kitą informaciją, vėliau padėsiančią vykdyti apskaitas). Galiausiai, pageidautina pateikti siūlymus dėl veisimosi buveinių būklės pagerinimo (buveinių tvarkymo, kylančių grėsmių sumažinimo ir pan.).

Duomenų kokybės užtikrinimas
Stebėjimų nepatartina vykdyti vėjuotu (>8 m/s) ir lietingu ar šaltu oru. Pirmuoju atveju yra didelė tikimybė, jog tyrėjai negirdės paukščių, o antruoju - jog paukščiai bus neaktyvūs. Jokiu būdu neplanuoti stebėjimų naktimis su neigiama temperatūra ar staigių atšalimų metu.
Rūšies balsas sunkiai sumaišomas su kitos kokios nors paukščių rūšies (ne tik vandens vištelių) balsu. Tačiau dėl rūšies retumo jis nedažnai girdimas, todėl nėra plačiai žinomas. Vykdytojas turi būti susipažinęs bent su jo įrašu.

nu pradziai gal uzteks geguzes menesi idesiu informacija dar apie keleta pauksciu rusiu, kurias dabar dar anksti stebeti, tai bus turbut Juodasis gandras, Mažasis erelis rėksnys, Lėlys , Tulžys...

Sveikas Egi , tai vėl atsiradai , ir iškart prie darbo statai . Kažkaip nelabai isivaizduoju kaip dabar žvirblines skaičiuot , bandėm rašyt , tai vieni strazdai , sunku būtų ir išskirt žvirblinę , kurios ir negirdėjom , nors dvi vietos garantuotos. Kas liečia provokavymą , tai pelėda priskrenda , taigi tokiu būdu jų "padaugėja" , pats isitikinau, žvirblinė , uralinė bei naminė tai atvaro griūdamos , o ir atskrenda iš toli . Na bet būtų idomu paskaičiuoti ką nors , bent jau baubliams dar rasčiau laiko , deja pelėdų po girią negalėsiu gainiotis , o girioj jos ir taip saugomos , taigi nebetinka .Na jei ką , rašyk .

Elmarai, labai tikiuosi kad issaugai labai vertingus savo stebejimu duomenis, turiu galvoje pirmiausiai pastebejimus apie zvirbliniu bei uraliniu peledu aktyvuma, nes vis dar nera visiskai aisku kada jos buna aktyviausios ir kada geriausia planuoti apskaitoms tinkamiausia laika, skirtingu stebetoju informacija netgi smarkiai skiriasi, vieniems atrodo kad geriausias laikas kovas ar net vasaris, kitiems - kad balandis ir net geguze, taigi metodikos vis dar gali buti keiciamos ir tikslinamos remiantis naujausiais stebejimais. Beje siuo metu didziausias autoritetas yra vienas Latvis "labai didelis" zvirbliniu peledu specialistas. ...gal tu Elmarai turi Latvisko kraujo kad taip ant peledu pasineses, vistik Birzai beveik apsupti Latviu??
taigi, tikiuosi netingi kaskart grizes uzsirasyti kada kiek klauseisi ir kiek girdejai ar negirdejai, galesi konsultuoti peledu klausimais

Kažkiek užsirašau , labiau žiūriu koks oras ir intuicija , kai užspirga , tai ir varau miškan , būna ir apsirinku . Na latviško šiek tiek yra , o iš kur žinai . Šeip tai laikas turbūt praėjo , aktyvios tik naminės , o ir tai išprovokuotos , ir nelabai viena kita domisi , parodo kur jų teritorija . Na su konsultacijom dar reikia man pasimokyti , ir paskui pelėdas palakstyt . Tai kaip su baublių apskaita , parašyk , gal ir apsiimsiu , du jau žinau , suskaičiuosiu ir kitus .

Tikrai geros naujienos ir pasiūlymai. Mielai prisijungčiau, tik bijau, kad šiuo metu neturiu pakankamai laiko.
Beje, Velykų rytą radau jūrinio erelio lizdą ir perintį jame paukštį Cimakovo ornitologiniame draustinyje, tad dabar galvoju, kaip pranešti šią informaciją ir užregistruoti lizdą, nes palyginti netoli vyksta kirtimai. Gal pačio lizdo nenukirs, bet paukščiams ramybės tikrai nepridės.

Egi, atsiusk man visas metodikas adresu remiui@yandex.ru Laikas nuo laiko lankysiuosi Druskininkuose, tai gal ir pavyks ka nors gero nuveikti.

manau taip reiktu:
pirma, neskelbti tikslios vietos viesai
antra, duomenis perduoti galima net 5 institucijom:
1 ekologijos institutui (siuo metu per mane galima)
2 Deiviui Dementaviciui, jis jau eile metu priziuri jurinius erelius visoje lietuvoje
3 miskotvarkos institutui, ten Saulis Skuja dirba butent su stambiuju lizdavieciu apsauga miskuose
4 Lietuvos ornitologu draugija
5 aplinkos ministerijai ir aplinkos apsaugos agenturom (siuo atveju abejociau rezultatais nes nesu tikras ar informacija pataikys per teisingus zmones kur reikia)

taigi pasirinkima manau pakankamas, galima perduoti visiems, galima issirinkti, galiu as persiusti visiems,
p.s. imesti galesiu ir tikslesnes koordinates jei mineti zmones nepriestaraus, tik veliau, daba nespesiu, turiu begt i mishka

Apie Deivį pagalvojau pirmiausiai, bėgdamas nuo lizdo Bėda tame, kad tikslių koordinačių (kvartalo ir sklypo numerių) nurodyti negaliu, bet galiu vietą nurodyti smulkesniame žemėlapyje ar papasakoti, kaip surasti. Arba palydėti ir paqrodyti, jei tik sutarsim kurį savaitgalį susitikti Druskininkuose.
Ei Deivi, atsiliepk

Kaži ar yra forume . Egi tai duosi darbo ar ne , pasirašyčiau ant baublių , nusprendžiau

dar karta jau nezinau kelinta primenu kad musu informaciniu technologiju laike bet ka galima drasiai bet kokia proga pasiusti ant 6 raidziu: GOOGLE
taigi, norejau keltis nuo kedes pasiimt telefona kad nurasyt Deivio numeri, bet patingejau judintis taip toli, 2 metrus, vietoj to surinkau google, deivis dementavicius, ir gaunam jo koordinates ...tame paciame musu gimtajame LOD puslapyje http://www.birdlife.lt/index.php/natura2000/
18 Deivis Dementavičius Kauno T. Ivanausko Zoologijos muziejus, LOD narys Laisvės al. 106, LT - 3000 Kaunas Tel. 8 37 200305; Fak. 8 37 229675; M. 8 686 57705; muzzoo@takas.lt
va tei va

Aš taip ir padariau dar iki tau parašant

as irgi galeciau prisideti prie apskaitu. Galiu atlikti d baublio, j gandro, m erelio reksnio, tulzio, j meletos apskaitas savo apylinkese. Zinau visu mano isvardintu pauksciu bent po keleta lizdu.

Noriu pasidžiaugti, kad Deivis labai operatyviai atsiliepė ir reikalai juda į priekį.

elmarai, apie baublius jau rods surasiau viska is pat pradziu cia, jei kas dar neaisku klausk... o siaip tavo atveju kiek isivaizduoju jei turi galvoje tik sirvenos ezera, tai viskas visiskai paprasta, kai ezeras prie pat namu tiesiog itariu nieko net specialiai ir nereikia daryt, jei gali pasakyt kiek ten tu didziuju baubliu gyvena??? nebent jei is tolimesniu ezero kampu nesigirdi, apeiti keleta kartu ezera ir pasiklausyti...

tiesiog parasyk dabar, ar manai kad jau zinai kiek pas tave baubliu gyvena ar dar abejoji?