Na taip, čia iš kurios pusės pažiūrėsi. Tarkime mums keista ir bjauru, kad valgomi laukiniai paukščiai, kitiems gal atrodytų šlykščiau valgyti žuvį.
Bet dėl žuvų beveik niekas problemų nekelia.
Nežinau kiek svarbus turėtų būt netoleravimas skirtingo lygio (sistematiškai žiūrint) gyvūnų naudojimas maistui ar apskritai gyvybės vertinimo aspektu. Jei kalbėt apie tą patį sisteminį vienetą, pvz. konkrečiai paukščius,- vėlgi, lyg ir nekeista, kad naudojamos maistui putpelės, medžiojami fazanai, bet varnos tikrai neįprastai atrodo. Toks požiūris susidaręs dėl mūsų tradicijų.
Realiai ir blaiviai žiūrint, paukščio rūšis neturėtų turėti reikšmės mums teigiamai ar neigiamai vertinant jo pasirinkimą maistui. Tokie dalykai kaip paukščio dydis (kuo mažesnis tuo daugiau reikia žudyti, nes mėsos tai mažiau) ar retumas (aplinkosauginis aspektas) pakankamai svarbūs, bet teisybiškai (naujadaras
) žiūrint tai neturi reikšmės - kiekviena gyvybė yra vienodai brangi ir ji turi būti pagal galimybes išsaugota.
Tuo noriu pasakyti du dalykus:
1. Atskirų sistematinių grupių ar rūšių žudikai (na gal per aštrus žodis) visuomet turės argumentų dėl savo pomėgio ar tradicijų, nes likusieji įvairūs gyvūnai naudojami maistui visuomenės toleruojami (kaip Egis rašė), todėl kova su jais iš dalies yra neteisinga;
2. Bet kokiu atveju turime imtis priemonių, kad žūtų kuo mažiau gyvūnų.