Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Visiems, kas domisi paukščiais
Dabar yra 2024-04-19 10:16 (Pen)

Visos datos yra UTC+02:00




Naujos temos kūrimas  Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 16 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-08-03 08:30 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Siame pranesime patalpinti 2005 rugpjucio su pauksciais susije straipsniai ir komentarai apie straipsnius

Vakarų ekspresas, 2005-08-03
http://www.ve.lt/?data=2005-08-03&rub=1 ... 1122999160

Išsigelbėjimas nuo kormoranų - tik su Europos pagalba

Intensyvesnė kova su kormoranų kolonijos gausėjimu prasidės tik kitąmet

Ornitologų teigimu, vien Lietuvos pajėgų sutramdyti Kuršių neriją siaubiančius kormoranus nepakaks.

Nors maždaug prieš keturiasdešimt metų šių plėšrių paukščių populiacijai grėsė išnykimas, Vakarų Europos šalims ėmus globoti juos, kormoranų kolonijos sparčiai išplito visoje Europoje.

Vien tik Juodkrantės perimvietėje suskaičiuota apie 3 tūkst. kormoranų lizdų, kaimyninėje Lenkijoje - 11 tūkst., Kaliningrado srityje - apie 9 tūkst.

Prancūzijoje jau imtasi kraštutinių priemonių: susirinkę žiemoti kormoranai čia masiškai šaudomi. Lietuvoje šiuos paukščius leidžiama naikinti tik žuvininkystės tvenkiniuose.

Kuršių nerijos nacionalinio parko vyresniosios biologės Jūratės Zarankaitės teigimu, vietinės kormoranų kolonijos gausos reguliavimas problemos neišspręstų, mat rudeniop Lietuvoje susirenka migruojantys kormoranai: "Viena valstybė čia nieko padaryti negali, reikia, kad kormoranų populiacijos gausos reguliavimu susirūpintų ir kitos Europos šalys".

Kova prasidės kitąmet

Žvejų bei miškininkų nepasitenkinimas kormoranų kolonijos daroma žala sulaukė atsako. Šių metų liepos 14 dieną Aplinkos ministerija patvirtino didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašą.

Pasak J. Zarankaitės, jau praėjusių metų pavasarį buvo imtasi priemonių prieš kormoranų kolonijos didėjimą. Lizdų sukimo metu buvo pastatytos baidyklės. Šis metodas šiek tiek pagelbėjo - dalis lizdų buvo palikti. J. Zarankaitė teigia, jog intensyvesnė kova su kormoranų kolonijos gausėjimu prasidės tik kitais metais.

Užsienio patirtis

Pagrindiniai kormoranų populiacijos reguliavimo metodai yra perimti iš užsienio valstybių. Užsienyje populiaru tam tikru skysčiu apipurkšti kiaušinius - tokiu būdu sunaikinamas gemalas. Ornitologo Gedimino Gražulevičiaus teigimu, Juodkrantės perimvietei šis metodas nėra tinkamas, mat čia šie paukščiai lizdus suka 20 metrų aukštyje, o ne ant žemės, kaip kito porūšio kormoranai.

Kormorano pavojaus balsą imituojančių garso įrašų poveikis taip pat yra trumpalaikis. G. Gražulevičius pasakoja, kad paukščiai greitai pripranta prie šio garso ir nebekreipia į jį dėmesio. Ornitologas įsitikinęs, jog Juodkrantės kormoranų perimvietei labiausiai tiktų garsinės, šūvius primenančios baidymo priemonės. Kormoranams pakilus iš lizdų, jų kiaušinius puola varnos, krankliai ir net garniai. O kurį laiką nešildomas gemalas žūsta pats.

J. Zarankaitės teigimu, Europoje baidymo metodas padarė daugiau žalos, nei naudos. Išbaidyti paukščiai ėmė burtis į satelitines kolonijas, taip užimdami ir nuniokodami dar didesnį plotą. "Mums gali pasisekti, tačiau reikia kruopščiai tirti ir stebėti kormoranų koloniją", - sako J. Zarankaitė.

Rezultatai - neprognozuojami

Ornitologai pastebi, kad paskutiniaisiais metais kormoranų kolonijos augimas stabilizavosi. "Tiesiog įsijungė savireguliacijos mechanizmas", - sako J. Zarankaitė. Praėjusių metų tyrimai parodė, kad daug kormoranų užsikrėtę parazitais. Tai, jog iš lizdų metami jaunikliai, rodo, kad populiacijos tankumas peržengė ribą.

J. Zarankaitė įsitikinusi, kad riboti kormoranų kolonijos plitimą būtina, tačiau žmogaus įsikišimo rezultatai gali būti neprognozuojami. "Pirmiausiai reikia gerai apgalvoti ir patvirtinti kormoranų populiacijos gausos reguliavimo metodus. Šalia kormoranų peri pilkieji garniai, jūriniai ereliai bei uldukai. Ar nepakenksime šioms rūšims?" - nuogąstauja J. Zarankaitė.

Mažėja žuvies

Specialistai nesutaria, kas konkrečiai lėmė nuosprendį kormoranams. J. Zarankaitės teigimu, labiausiai kormoranų daroma žala piktinasi žvejai. "Tačiau aš didelės problemos čia nematau, juk marios - didelės, žuvies turėtų užtekti visiems", - sako J. Zarankaitė.

Žvejai teigia pastebintys žuvies mažėjimą ir piktinasi, kad ribojama jų žvejyba ir nekreipiama dėmesio, kiek žuvies išgaudo kormoranai. "Vienas kormoranų pakilimas iš lizdų kainuoja 5 tonas žuvies. Negana to, jie griebia žuvį iš tinklų, apdrasko, būna, kad net tinklo siūlus nutraukia", - pasakoja seniausias Neringos žvejys Alfonsas Kauneckis.

Žvejys Ričardas Kauneckis skundžiasi, kad kormoranai naikina mailių, taigi ir būsimą laimikį. Ypač suprastėjo pavasarinė žūklė. "Kur kas mažiau sugauname kuojų. Tai vietinė žuvis, čia neršia, auga", - pasakojo R. Kauneckis.

Nyksta kitos rūšys

Tuo metu miškininkai piktinasi dėl niokojamos sengirės. Anot jų, pamatę, koks likimas ištiko šimtametes pušis, proseneliai karstuose apsiverstų.

G. Gražulevičiaus teigimu, kormoranų kolonija iš tiesų jau nuniokojo 10 hektarų miško ir tai įvyko per pastaruosius 15 metų. Tačiau kormoranų kolonijos plitimą į sengirę, kaip teigia Ekologijos instituto mokslinis bendradarbis Liutauras Raudonikis, paskatino pačių miškininkų veiksmai. "Nesuprantu, kodėl miškininkai iškirto nudžiūvusius medžius. Tokiu būdu kormoranai buvo priversti trauktis į naują teritoriją", - sako L. Raudonikis.

Ornitologai nerimauja dėl kormoranų kolonijos įtakos kitoms rūšims. Pasak G. Gražulevičiaus, iš miško jau pasitraukė juodosios meletos. Kormoranai pamažu išstumia ir pilkuosius garnius. "Grįžę anksti pavasarį kormoranai užima visus lizdus. Ankščiau pilkųjų garnių lizdų būta apie 400, o dabar - tik 100", - pasakoja G. Gražulevičius.

Indra DUOTAITĖ

Orchus
Parašytas: Tr. 08 03, 2005 8:38 am Rašyti temą:
"Discovery" kildamas susidūrė su paukščiu
| 2005 07 27 15:12:25 |

JAV daugkartinis erdvėlaivis "Discovery", antradienį kildamas iš
kosmodromo Kanaveralo kyšulyje, susidūrė su paukščiu. Tai sužinota
išnagrinėjus išorinių kamerų vaizdo įrašus.
Susidūrimas įvyko praėjus kelioms sekundėms, kai erdvėlaivis su
septyniais astronautais pakilo iš starto komplekso.

Nuotraukoje, esančioje JAV tinklalapyje "SpaceFlight Now", aiškiai
matyti, kaip didelis paukštis atsitrenkia į erdvėlaivio išorinio kuro bako
priekinę dalį.

NASA specialistų nuomone, šis incidentas nesukėlė jokio pavojaus
erdvėlaiviui, juo labiau kad susidūrimo metu erdvėlaivio "Discovery" greitis buvo dar nedidelis.

"Interfax"-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 08 03, 2005 11:59 am Rašyti temą:
Ugniagesiai gelbėjo kregždę ir naikino širšių lizdus

| 2005 07 21 | 15:54:12 |

Vasaros karštymečiu šalies ugniagesiai ne tik gesina gaisrus, bet
atlieka ir kitas gelbėjimo operacijas.

Ketvirtadienį sostinės ugniagesiams pagal iškvietimą teko važiuoti
vaduoti į keblią situaciją pakliuvusią kregždę. Ji ant Maironio gatvėje
esančio viešbučio stogo buvo užsikabinusi už siūlo. Ugniagesiui išlipus
pro pastogės langą paukštį pavyko iš raizginio išnarplioti ir paleisti į
laisvę.

Šiemet, kaip niekada anksčiau, gyventojus atakuoja agresyvios širšės.
Sostinės ugniagesiai net tris kartus per pastarąją parą vyko nuo namų
balkonų, palėpių bei medžių nuimti širšių lizdų. Priešgaisrinės tarnybos
gelbėtojai turi tam specialių priemonių - širšių lizdus apipurškia
skysčiu, kuris žmonėms nekenkia, o agresyvius vabzdžius gerokai apramina ir
beveik užmigdo.

ELTA
Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

elmaras
Parašytas: Tr. 08 03, 2005 9:07 pm Rašyti temą:
Kregždei pasisekė , o širšems ne , bet kad jos ir ikyrios .

Orchus
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 6:45 am Rašyti temą:
elmaras rašo:
Kregždei pasisekė , o širšems ne , bet kad jos ir ikyrios .

Klausimas, ar ten buvo kregzde. As manau, kad galejo buti ciurlys....
_________________

Orchus
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 8:13 am Rašyti temą:
Kaišiadorių rajone vietiniai gyventojai aptiko Lietuvoje itin retą paukštį - stepinį erelį lūžusiu sparnu. Dėl to 3,7 kilogramo sparnuotis negali skraidyti. Kiek pagloboję kaimiečiai erelį nugabeno į Kaune įsikūrusią Lietuvos gyvūnų globos draugiją (LGGD). Čia veterinarams teko amputuoti sužeistą paukščio sparną, o po savaitės prasidės jo buveinės paieškos. Iki šiol Lietuvoje buvo pastebėtas tik vienas šios rūšies paukščių atstovas. ["Lietuvos rytas"]

OMNI naujienos

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

Remigijus
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 5:44 pm Rašyti temą:
O čia ne tas pats, kurį prieš kurį laiką pavogė iš privataus zoologojos sodo?

das
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 7:42 pm Rašyti temą:
Gal kas susidomes ir Lietuvoje isteigs urviniu kregzdziu bendrabuti, koki padare Skotai:
http://www.sofnet.org/apps/nyheter/las_ ... ewsID=1458

Agne
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 7:45 pm Rašyti temą:
oho cia tai geras. Kiek suprantu antra nuotrauka tai tas pats statinys kaip ir pirmoje nuotraukoje tik is vidaus? Otai kregzdems netrukdo zmoniu tasymasis?

das
Parašytas: Kv. 08 04, 2005 9:38 pm Rašyti temą:
taip ten tas pats. Taciau matyt jie ten kas dien nesitaso , nors, kiek supratau, jie ten ir sioki toki moksliuka daro.

Altaras
Parašytas: Pen. 08 05, 2005 6:54 am Rašyti temą:
Beje, peno pamastymams: Lietuvoje aptikti nykštukinis ir stepinis ereliai. Stepinis be abejo didelė sensacija, bet ir nykštukinis ne mažesnė. Bet jeigu primesime paplitimo arealus, tai nykštukinis gan dažnai turėtų užlėkti (na, sąlyginai dažnai, lyginant su stepiniu). Nykštukinio paplitimo arealas (anot literatūros) siekia Baltarusiją, ir iš principo vakarinė riba eina Baltarusijos-Lenkijos pasieniu iki pietinio Lietuvos-Baltarusijos pasienio. Kadangi geopolitikos neišmanantys paukščiai vargu bau žino valstybių ribas, kyla klausimas: kodėl jie negalėtų gyventi pietų Lietuvoje ar rytų Lenkijoje?
Kurlavičius savo knygelėje akcentuoja, jog galbūt jis dažnesnis nei manoma.

Darius N.
Parašytas: Pen. 08 05, 2005 12:15 pm Rašyti temą:
Paukščių gripą į Lietuvą gali atnešti laukiniai paukščiai
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... id=7226351

Paukščių gripo epidemija – čia pat
http://www.delfi.lt/news/daily/Health/a ... id=7228057

Orchus
Parašytas: Pir. 08 08, 2005 9:50 am Rašyti temą:
http://www.lzinios.lt/paper/20050808/0.html

Lietuvos žinios, 2005-08-08

Paukščių gripo epidemija gresia ir Lietuvai
Gausėjant pranešimų apie plintantį paukščių gripą Rusijoje ir Kazachstane, Lietuvos specialistai taip pat pradėjo rengtis šio mirtino viruso atakai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas sako, kad jeigu tarp laukinių migruojančių paukščių, pavasarį grįžtančių iš šiltųjų kraštų, pasitaikytų sergančių ir jeigu jie turėtų kontaktų su naminiais paukščiais, pastarieji galėtų užsikrėsti. "Tokia galimybė tikrai yra. Jei į atvirus vandens telkinius, kuriuose žmonės leidžia plaukioti savo naminiams vandens paukščiams, atskristų užsikrėtusių migruojančių paukščių ir užterštų vandenį, naminiai paukščiai taip pat užsikrėstų gripu", - LŽ aiškino Kiudulas. Valstybinės maisto ir veterinarijos teritorinės tarnybos įpareigotos stebėti situaciją paukštynuose, ūkiuose.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas teigė, kad didžiausias pavojus, jog į Lietuvą gali būti atnešta mirtina liga bus pavasarį. "Tuomet vyksta intensyviausia migracija, nes paukščiai, peržiemoję pietuose, grįžta namo", - LŽ teigė Jezerskas.
_________________

Orchus
Parašytas: Pir. 08 08, 2005 10:05 am Rašyti temą:
Paukščių gripo epidemija gresia ir Lietuvai

Gausėjant pranešimų apie plintantį paukščių gripą Rusijoje ir Kazachstane, Lietuvos specialistai taip pat pradėjo rengtis šio mirtino viruso atakai. Kaip rašo dienraštis "Lietuvos žinios", nors Lietuva iš minėtų šalių neimportuoja paukštienos ar jos produktų, viruso grėsmė išlieka, nes naminiai paukščiai gripu gali užsikrėsti nuo praskrendančių laukinių paukščių.

"Jei į atvirus vandens telkinius, kuriuose žmonės leidžia plaukioti savo naminiams vandens paukščiams, atskristų užsikrėtusių migruojančių paukščių ir užterštų vandenį, naminiai paukščiai taip pat užsikrėstų gripu", - dienraščiui sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

Todėl, pasak pareigūno, paukščių augintojams rekomenduojama jų neleisti prie atvirų vandens telkinių, kuriuose tupia migruojantys paukščiai, saugoti nuo bet kokio kontakto su laukiniais sparnuočiais.

"Siekdami užkirsti kelią šiam mirtinam virusui imamės ypatingų apsaugos priemonių, nuolat tiriame migruojančių paukščių mėginius", - teigė V.Kiudulas.

Šiemet Lietuvos nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištirta per 60 praskrendančių laukinių paukščių - visi buvo sveiki. Valstybinės maisto ir veterinarijos teritorinės tarnybos įpareigotos stebėti situaciją paukštynuose, ūkiuose. Pasak V.Kiudulo, nustačius paukščių gripą Lietuvoje, būtų sunaikinti visi ligos židinyje atsidūrę paukščiai, valomos bei dezinfekuojamos patalpos. Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas taip pat patvirtino, kad didžiausia tikimybė virusui paplisti Lietuvoje - per migruojančius paukščius. Pasak ornitologo, virusą gali pernešti visi laukiniai migruojantys sparnuočiai.

"Kartais įmanoma užsikrėsti ir tiesiogiai nekontaktuojant su sergančiu paukščiu. Užtektų, kad nuo tokio sparnuočio ant žmogaus odos patektų maža erkutė, prisigėrusi užkrėsto kraujo. Jai įkandus virusas iškart būtų perduotas ir žmogui", - dienraščiui sakė L.Jezerskas.

Mokslininkai neabejoja, kad žmonės paukščių gripu gali užsikrėsti nuo sergančių paukščių. Pirmasis šios ligos protrūkis tarp žmonių užregistruotas Honkonge 1997 metais. Paukščių gripo virusas buvo diagnozuotas 18 žmonių, iš jų 6 mirė. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad žmonės užsikrėtė tiesiogiai nuo paukščių. Tačiau kol kas tiksliai nenustatyta, ar paukščių gripo virusą gali perduoti žmogus žmogui. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Gražina Mirinovičiūtė teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dar nėra užregistruotas ir patvirtintas faktas, kad virusą būtų perdavęs žmogus žmogui.

"Vis dėlto yra buvę atvejų, kai žmogus, neturėjęs jokio tiesioginio kontakto su sergančiais paukščiais, mirė nuo šios ligos", - dienraščiui sakė G.Mirinovičiūtė.

Specialistė pataria žmonėms, vykstantiems į šalis, kuriose buvo užregistruota mirties atvejų nuo paukščių gripo, vengti bet kokių kontaktų su paukščiais - tiek naminiais, tiek laukiniais, nepirkti paukštienos ar jos produktų turguose, iš gatvių prekeivių, nesilankyti paukščių fermose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatos skyriaus vedėjas V.Kiudulas teigė, kad vienas būdų žmogui užsikrėsti virusu - valgyti gerai termiškai neapdorotą paukštieną.

"Paukščių gripo virusas yra neatsparus karščiui ir 60 laipsnių temperatūroje per pusę valandos žūva, taigi jokiu būdu negalima valgyti tinkamai neapdorotos paukščių mėsos bei patiekalų iš jos", - sakė pareigūnas.

Paukščių gripo virusas, kurį virusologai vadina A (H5N1), yra nepaprastai atsparus aplinkoje. Net minusinėje temperatūroje šios klastingos ligos sukėlėjai užsikonservuoja ir geba ilgai išlikti gyvybingi. Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistės G.Mirinovičiūtės, paukščių gripo infekcijai būdinga staigi pradžia, karščiavimas, kosulys, galvos, raumenų skausmas, nuovargis. Šie simptomai būdingi ir paprastoms gripo formoms.

"Taip pat gali užklupti sloga, užgulti nosį, prasidėti viduriavimas, žmogus gali prarasti sąmonę. Būdinga temperatūra - 39 laipsniai, kartais ir aukštesnė. Vėliau liga komplikuojasi gripine pneumonija - plaučių uždegimu, kuris dažnai baigiasi mirtimi", - dienraščiui teigė specialistė.

Anot Mirinovičiūtės, susirgus tokia pavojinga liga vaistai, kuriais medikai anksčiau gydydavo gripu susirgusius žmones, mažai padeda.

"Nuo paukščių gripo vakcina žmonėms jau sukurta, tačiau tebedaromi klinikiniai tyrimai, todėl oficialiai ji nėra vartojama. Taip pat sukurti vaistai nuo viruso, kurie, kaip nurodo PSO, yra veiksmingi kovojant su paukščių gripu", - pasakojo specialistė.

Kol kas Rusijoje bei Europoje nuo viruso žmonės nenukentėjo. Tačiau specialistai baiminasi, kad jei virusas ir toliau plis tokiais tempais iš Rytų į Vakarus, netrukus gali sukelti visuotinę gripo epidemiją, prilygstančią tai, per kurią Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje pasaulyje mirė 20-40 mln. žmonių. Šiuo metu paukščių gripas toliau plinta Rusijoje, Tailande, Kinijoje, Vietname, Indonezijoje ir Japonijoje. Azijos šalyse šiais metais paukščių gripas buvo diagnozuotas 65 žmonėms, iš jų 23 mirė.


2005-08-08
Šaltinis: BNS
http://www.sala.lt/portal/index.php?han ... d&id=27615
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 08 10, 2005 6:54 am Rašyti temą:
Gandrai kelia nerimą

Pasak Vokietijos gamtosaugininkų, šiųmetis gandrų veisimosi sezonas Hamburgo apylinkėse kelia nerimą. Šešios stebėtos gandrų poros šiais metais išperėjo tik 11 jauniklių, tuo tarpu pernai - 36.

http://www.anyksta.lt/index.php?id=1092 ... 09&mzone=9
_________________

Orchus
Parašytas: Kv. 08 11, 2005 7:50 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7263992

Kremlių nuo įkyrių varnų saugo sakalai

ELTA
2005 rugpjūčio mėn. 10 d. 23:16

Kovai su įkyriomis varnomis Kremlius pasitelkė medžioklinius sakalus. Kaip Rusijos laikraščiui "Moskovskij Komsomolec" sakė prezidento administracijos darbuotojas, varnos tampa tikra bėda. Jos netgi plėšia nuo Kremliaus bokštų lakštinį auksą.
Valstybės tarnyboje šiuo metu yra penki plėšrieji paukščiai, du sakalai ir trys ereliai. Visi šie paukščiai yra iš Sibiro. Tačiau pagrindinis jų uždavinys yra ne žudyti varnas, sakė vienas ornitologas. Tai netgi neįmanoma. Pakanka jas išvaikyti. Paukščiai į dangų pakyla anksti ryte arba ketvirtadienį, kai Kremlius yra uždarytas turistams.

Sakalų debiutas buvo 1977 metais, kai ypač įžūli varna per atvirą langą įskrido į vieno partijos funkcionieriaus biurą. Pasak laikraščio, čia ji pačiupo labai slaptą dokumentą ir išskrido.
_________________

Remigijus
Parašytas: Kv. 08 11, 2005 3:14 pm Rašyti temą:
Dresiruota varna pasitaikė, žinojo kurį dokumentą stverti

Orchus
Parašytas: Kv. 08 11, 2005 3:17 pm Rašyti temą:
Remigijus rašo:
Dresiruota varna pasitaikė, žinojo kurį dokumentą stverti

Mažų mažiausiai ji buvo iš Vakarų Europos, tipo - kapitalistinė ir antitarybinė varna ))
Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 7:51 am Rašyti temą:
Jūrinių erelių perimvietės neišsaugojusiai Lietuvai gresia ES sankcijos, sako gamtosaugininkai

http://www.lrytas.lt/naujienos/index.as ... a=1&view=2

Vilnius, rugpjūčio 11 d. (BNS). Ties Čepkelių raistu buvusio unikalaus ornitologinio objekto - jūrinių erelių bei kitų nykstančių paukščių perimvietės - neišsaugojusiai Lietuvai gresia Europos Sąjungos (ES) sankcijos, sako gamtosaugininkai.

Kaip spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį pasakojo parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto narys Gediminas Jakavonis, sovietmečiu netoli Čepkelių raisto įsteigus Kabelių žuvininkystės ūkį, čia pamėgo perėti retų rūšių paukščiai.

Pasak parlamentaro, dar pernai Kabelių tvenkiniuose buvo galima sutikti daugiau kaip 20 į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų paukščių rūšių.

2004 metais šis ornitologinis objektas buvo įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ objektų sąrašą.

Tačiau, G.Jakavonio teigimu, nesiėmus skubių priemonių, Lietuvai gresia negrįžtamai prarasti šį unikalų ornitologinį objektą.

Dzūkijos nacionaliniame parke esantis Kabelių žuvininkystės ūkis prieš dešimtmetį buvo privatizuotas, o dabartiniams savininkams įklimpus į skolas, šie nusprendė pelno nenešančius tvenkinius nusausinti.

Praėjusių metų pabaigoje nusausinus Kabelių tvenkinius, pasitraukė ir čia gyvenę retų rūšių paukščiai, tarp jų - jūriniai ereliai, įvairių rūšių juodieji gandrai, didieji apuokai.

„Žinodami apie susidariusią padėtį, olandų ornitologai Lietuvą apskundė Europos Komisijai ir valstybei gresia didžiulės baudos“, - spaudos konferencijoje sakė Ornitologų draugijos tarybos narys, biologas-ornitologas Liutauras Raudonikis.

G.Jakavonio teigimu, suskubus tvenkinius vėl užpildyti vandeniu, po kiek laiko reti paukščiai galbūt sugrįžtų į anksčiau pamėgtą perimvietę, o Lietuvai pavyktų išvengti ES sankcijų už Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ objekto neišsaugojimą.

Pasak parlamentaro, iki šiol valdžia pro pirštus žiūrėjo į buvusio Kabelių žuvininkystės ūkio, tapusio retų paukščių perimviete, likimą.

„Aplinkos apsaugos komitetas ėmėsi svarstyti problemą, buvo priimtas priemonių planas, kaip išsaugoti šią teritoriją, kreipėmės į Alytaus apskrities vadovybę, Aplinkos ministeriją, kad būtų sprendžiama ši problema. Ministerija žiemą žinojo apie susidariusią padėtį, tačiau nieko nedarė“, - sakė G.Jakavonis.

Anot jo, nebuvo svarstyta galimybė iš verslininkų už jų skolas perimti bent vieną iš tvenkinių, ties kuriais buvo apsistoję reti paukščiai. Pasak G.Jakavonio, bankrutuojančios bendrovės skola valstybei siekė apie 30 tūkst. litų.

G.Jakavonio teigimu, nebuvo sureaguota ir Aplinkos apsaugos komiteto rekomendaciją Alytaus apskrities vadovybei inicijouoti sutarties su verslininkais perrašymą, į ją įtraukiant aplinkosauginius reikalavimus.

Kartu G.Jakavonis pabrėžė, kad tvenkinius nusausinę ir taip retų paukščių perimvietę sunaikinę verslininkai formaliai įstatymui nenusižengė - prieš dešimtmetį privatizuojant Kabelių žuvininkystės ūkį naujieji jo savininkai nebuvo įpareigoti rūpintis retų paukščių perimvietės išsaugojimu.

Pamatę, jog valdžios atstovai neskuba gelbėti bepranykstančios retų paukščių perimvietės, ornitologai patys ėmėsi iniciatyvos atkurti gamtines sąlygas, į Kabelių tvenkinius sutraukusias nykstančių rūšių sparnuočius.

Kaip spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto biologas-ornitologas L.Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugija pradėjo rengti Kabelių perimvietės išsaugojimo projektą ir teiks jį ES programai „Life“, finansuojančiai aplinkosauginius projektus.

-----------------------
Komentaras [2]. ES parama 21:31 08-11 (69.156.33.242)
Jei ES nori islaikyti retu pauksciu periviete, tai ES turi duoti tam projektui parama, nes privilioti ir uzlaikyti retus paukscius reikia vandens tvenkiniuose tureti ir zuvu.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 639
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 7:57 am Rašyti temą:
Orchus rašo:


tarp jų - jūriniai ereliai, įvairių rūšių juodieji gandrai, didieji apuokai.


Ivairiu rusiu juodieji gandrai cia tai i nesamoniu kampeli labiau tinka.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 8:04 am Rašyti temą:
Andrius rašo:
Orchus rašo:


tarp jų - jūriniai ereliai, įvairių rūšių juodieji gandrai, didieji apuokai.


Ivairiu rusiu juodieji gandrai cia tai i nesamoniu kampeli labiau tinka.



...tinka, bet ne kiekvienas susigaudytu, kur cia nesamone
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1610
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 12:57 pm Rašyti temą:
Yra ir dar vienas klaustukais, koki rysi su zuvininkyste turi didieji apuokai . Ir dar nelabai suprantu, kokiu sanaudu reikia uzpilti tuos tvenkinius vandeniu . Aisku butu gerai ir zuvies prileisti uz ES pinigus.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 1:04 pm Rašyti temą:
das rašo:
Yra ir dar vienas klaustukais, koki rysi su zuvininkyste turi didieji apuokai . Ir dar nelabai suprantu, kokiu sanaudu reikia uzpilti tuos tvenkinius vandeniu . Aisku butu gerai ir zuvies prileisti uz ES pinigus.


Zuvininkyste ir didieji apuokai? Viskas susije ir ne viskas plika akimi matoma

Gal vandeniu uzpilti / uzpildyti tvenkinius reikia kokiu tai siurbliniu? Gal patvankos iranga sugadinta / isvogta? Gal pastoviai reikia tiekti / papildyti vandeni / vandeniu? Maza kas...
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Darius N.



Prisijungė: 2004 12 30
Pranešimai: 174
Miestas: Utena
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 1:39 pm Rašyti temą:
das rašo:
Yra ir dar vienas klaustukais, koki rysi su zuvininkyste turi didieji apuokai :

Kiek girdejau, apuokai ten antis visokias ir kt. paukscius medzioja
Atgal į viršų


das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1610
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Pen. 08 12, 2005 5:24 pm Rašyti temą:
Sutinku su tavi , Kaip tai apie tai nepagalvojau, nes cia pas mus jie daugiausiai kiskiais, karveliais, varnom(kovu pas mus nera) ir kirais maitinasi.
Atgal į viršų


Remigijus



Prisijungė: 2004 05 28
Pranešimai: 784
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 15, 2005 6:21 pm Rašyti temą:
das rašo:
Ir dar nelabai suprantu, kokiu sanaudu reikia uzpilti tuos tvenkinius vandeniu .

Kiek teko girdėti, reikalingi pastoviai dirbantys (t.y. elektrą naudojantys) siurbliai, kurie pripildytų tvenkinius vandeniu ir palaikytų daugmaž pastovų vandens kiekį. Ten, projektuojant tvenkinius, kažkaip kažkas neapskaičiuota ir tvenkiniai nelabai be siurblių pagalbos neprisipildo, o užsklandos irgi į rėtį panašios...
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 08 16, 2005 10:54 am Rašyti temą:
Rusija pranešė apie šeštą regioną, kuriame išplito paukščių gripas

| 2005 08 15 14:47:31 |

Rusija pranešė apie paukščių gripo protrūkį Čeliabinsko srityje. Tai - jau šeštas šalies regionas, kuriame išplito pavojingas virusas, paskelbė naujienų agentūra "Interfax".

Regiono gubernatoriaus pavaduotojas Andrejus Gasilovas teigė, kad Oktiabrskojės kaime šeštadienį nugaišo 60 paukščių. Dar nežinoma, ar čia pasirodžiusi viruso atmaina gali būti mirtina žmonėms.

Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1859
Miestas: Birzai
Parašytas: Antr. 08 16, 2005 7:50 pm Rašyti temą:
Otai , tai ir iki mūsų dasigaus
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 17, 2005 6:45 am Rašyti temą: *Rusijoje plinta paukščių gripas
Rusijoje plinta paukščių gripas

| 2005 08 16 17:51:49 |

Rusija antradienį pranešė, kad paukščių gripo protrūkis šalies Čeliabinsko srityje kelia grėsmę žmonėms. Tuo tarpu specialios medikų grupės, siekdamos užkirsti kelią viruso plitimui į vakarus, Sibire užgniaužė jo protrūkį.

Čeliabinske, kuris yra Uralo kalnų regione, nustatyta H5N1 paukščių gripo atmaina, sakoma šalies Nepaprastų situacijų ministerijos pranešime spaudai.

Jame pažymima, jog kol kas Rusijoje šia liga neužsikrėtė nė vienas žmogus.

"Imamasi visų reikalingų priemonių, kad būtų sustabdytas viruso plitimas tarp naminių paukščių. Stengiamasi apsaugoti visus užkrėstuose rajonuose gyvenančius žmones", - teigiama pranešime.

Rusija kovoja su paukščių gripo protrūkiu, dėl kurio šalyje jau nugaišo daugiau nei 11 tūkst. paukščių.

Infekcija aptikta liepos viduryje Novosibirske. Vėliau virusas pastebėtas Tiumenės, Omsko, Kurgano, Altajaus regionuose, o dabar ir Čeliabinske, kuris yra už 1 tūkst. kilometrų nuo Novosibirsko. Kaimyninės valstybės Mongolija ir Kazachstanas taip pat pranešė apie nustatytus paukščių gripo atvejus.

Specialistai mano, jog H5N1 virusą iš Azijos, kur juo užsikrėtę nuo 2003 metų mirė jau 50 žmonių, atnešė migruojantys paukščiai.

Baiminamasi, jog virusas gali išplisti Europoje ir Afrikoje, kur prieglobstį nuo šaltos žiemos randa dešimtys milijonų Rusijoje perinčių sparnuočių.

Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 17, 2005 8:14 am Rašyti temą:
Lietuvos miškuose pradėta kai kurių paukščių bei žvėrių medžioklė

| 2005 08 17 07:26:06 |

Lietuvos medžiotojai nuo rugpjūčio 15-osios jau gali medžioti laukinius vandens paukščius.

Prasidėjusioje "didžiojoje" paukščių medžioklėje medžiotojai gali taikytis į didžiąsias, kuoduotąsias, rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles, laukius.

Kai kuriuose vandens telkiniuose gali būti reguliuojamas kormoranų skaičius.

Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vedėjo Stanislovo Žebrausko, medžiotojai turi galimybę plačiau pasižvalgyti ne vien tykodami šernų, stirninų, bet ir išbandydami akies taiklumą į taurųjį elnią.

Beje, pastarųjų medžioklė, kaip ir stirninų, mūsų šalyje kol kas limituota. Šiemet leista sumedžioti 4035 stirninų patinus ir 245 tauriųjų elnių patinus. Tauriųjų elnių patinus galima medžioti iki spalio 15 dienos.

Šiuo metu medžiojami vilkai, šernai, kiaunės, šeškai, bebrai, lapės, mangutai, kanadinės audinės, kovai ir pilkosios varnos.

Komercinei medžioklei lietuviams ir užsieniečiams mūsų šalyje yra skirta 130 tūkstančių hektarų miškų. Šiuos plotus prižiūri bei komercines medžiokles organizuoja miškų urėdijos, kuriose įsteigti ūkiskaitiniai medžioklės ūkio padaliniai. Jie finansuojami iš įplaukų, gaunamų už komercines medžiokles, medžioklės produkciją, medžioklės namų nuomą bei kitą medžioklės ūkio veiklą.


ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 17, 2005 8:21 am Rašyti temą: gripas ES'e
ES teritorijoje pirmą kartą užfiksuotas paukščių gripo atvejis

| 2005 08 17 07:25:24 |

Paukščių gripas pirmą kartą nustatytas Europos Sąjungos (ES) valstybės teritorijoje, antradienį pranešė Vokietijos vartotojų teisių gynimo ministerijos sekretorius.

Aleksandras Miuleris (Alexander Miuller) antradienį Štutgarte per žaliųjų partijos narių susitikimą teigė, jog iš Azijos į Briuselio oro uostą atvykę asmenys kontrabanda bandė įsivežti gyvų paukščių. Juos sulaikė muitinės pareigūnai. Nustatyta, kad gabenti sparnuočiai sirgo paukščių gripo H5N1 atmaina.

Jis pažymėjo, kad incidentas įvyko prieš keletą savaičių.

A. Miuleris pridūrė, jog paukščių gripas artėja prie Europos, tačiau pabrėžė, kad tiesioginio pavojaus Vokietijai kol kas nėra.

Rusija jau kovoja su paukščių gripo protrūkiu, dėl kurio šalyje nugaišo daugiau nei 11 tūkst. paukščių. Antradienį Maskva pranešė, kad paukščių gripo protrūkis šalies Čeliabinsko srityje kelia grėsmę žmonėms.


dpa-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 17, 2005 1:42 pm Rašyti temą:
Rusijoje masiškai krenta paukščiai

2005-08-17

Rusijos sveikatos apsaugos darbuotojai vakarinės Uralo pusės kalnuose aptiko daugybę nugaišusių paukščių. Tai gali būti pirmas mirtino paukščių gripo išplitimo į Europą atvejis, praneša pareigūnai.

Tačiau gyvūnų sveikatos apsaugos tarnybos pareigūnas teigė, jog pirminis tyrimas parodė, kad paukščiai Kalmukijoje galėjo nugaišti ne dėl viruso, kuris yra pavojingas ir žmonėms.

Valstybės sveikatos priežiūros institucija pranešė apie nugaišusius paukščius fermoje Kaspijos regione Kalmukijoje - už 2 tūkst. kilometrų nuo regiono, iš kur buvo pranešta apie pirmąjį paukščių gripo atvejį Rusijoje.

"Atvejis yra tiriamas", - pranešė Federalinė vartotojų teisių ir aprūpinimo priežiūros tarnyba, pridurdama, kad kol kas Rusijoje nenustatyta paukščių gripo virusu užsikrėtusių žmonių.

Kol kas oficialiai neskelbiama, kas lėmė masinį paukščių kritimą Kalmukijoje, tačiau gyvūnų ir augalų apsaugos tarnybos pareigūnas Sergejus Dankvertas teigė, kad paukščiai galėjo nugaišti dėl parazitinių kirminų išplatintos infekcijos.

"Pirminės analizės rezultatai nepatvirtino Manucho kaime išplitus paukščių gripui", - teigė jis naujienų agentūrai ITAR-TASS.

Kalmukija yra 1,8 tūkst. kilometrų į pietus nuo Maskvos, tai vienintelis Europos budistų regionas.

Atskirame pranešime naujienų agentūra "Interfax" informavo, kad sveikatos apsaugos atstovai tiria masinį ančių kritimą netoli vandens rezervuaro Sverdlovsko regione, besiribojančiame su keliais Uralo regionais, kuriuose yra išplitęs virusas.

Epidemija, oficialiai patvirtinta šešiuose Sibiro regionuose, dar nepatvirtinta vakarinėje Uralo kalnų, kurie skiria Aziją ir Europą, dalyje.

Pareigūnai nerimauja, kad migruojantys paukščiai per ateinančius mėnesius gali atnešti virusą į Vakarų Europą, Afriką ir Artimuosius Rytus.

Kazachstane ir Rusijoje nebuvo infekuotas nė vienas žmogus, o Pietryčių Azijoje H5N1 paukščių gripo viruso atmaina nuo 2003 metų nužudė daugiau nei 50 žmonių.

ELTA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 08 18, 2005 6:51 am Rašyti temą:
2005.08.17


Paukščių gripas supa Europą


Paukščių gripas artinasi prie Europos: rytuose – jis jau pasiekė Uralo pietrytinę dalį, vakaruose – sulaikyti į Belgiją kontrabanda įvežti šia liga užsikrėtę paukščiai.

Rusijos Federacijos veterinarijos tarnyba pranešė, kad paukščių gripas diagnozuotas Čeliabinsko regiono Oktyabrskoye rajone.

Nuo liepos 21 dienos paukščių gripas jau nustatytas 6 Rusijos regionuose (Novosibirsko, Omsko, Tiumenės, Kurgano, Čeliabinsko) ir Altajaus teritorijoje. Iš viso sunaikinta per 10 tūkst. paukščių.

„Paukščių gripo užkrato pagrindinis šaltinis yra laukiniai vandens paukščiai. Rusijos ekspertai, išanalizavę paukščių migracijos kelius, baiminasi, kad paukščių gripas iš vakarinės Sibiro dalies gali išplisti link Kaspijos ir Juodosios jūrų, vadinasi, dar arčiau Europos“,- sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

Iškilo grėsmė, kad liga gali pasiekti ir Sankt-Peterburgo bei Maskvos regionus, į kuriuos buvo gabenami kiaušiniai iš Tiumenės regiono.

Anot naujienų agentūros Elta, iš Azijos į Briuselio oro uostą atvykę asmenys kontrabanda bandė įsivežti gyvų paukščių. Juos sulaikę muitinės pareigūnai nustatė, kad gabenti sparnuočiai sirgo paukščių gripo H5N1 atmaina.

„Nors paukščių gripo grėsmė po truputį didėja, bet tiesioginio pavojaus Lietuvai nėra. Nuolat tiriame migruojančius paukščius, užsikrėtusių neaptikome. Į Lietuvą iš Rusijos paukščių ir paukštienos neimportuojame jau dvejus metus“,- sakė V. Kiudulas.la

VMVT primena, kad pastebėjus didelį paukščių gaišimą ar klinikinius ligos požymius (paukščiai nustoja lesti, gerti, ima sunkiai kvėpuoti, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos, kaklo audiniai, atsiranda kraujosrūvos) būtina pranešti nemokamu telefonu 8~800 40 403.


Šaltinis: VMVT
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 08 18, 2005 2:28 pm Rašyti temą: gripas
Vokietija svarsto apsisaugojimo nuo paukščių gripo veiksmus

| 2005 08 18 14:34:49 |

Vokietija svarsto, kokių specialių veiksmų imtis apsisaugoti nuo paukščių gripo, pranešė vartotojų apsaugos ministrė Renata Kunast (Renate Kuenast).

Vokietijos vyriausybė rengsis tam, kad gali įvykti blogiausia, nors dar nėra galutinės informacijos apie Vidurio Azijoje plintančio viruso tipą ir ar jis pavojingas žmonėms, sakė ministrė.

Antradienį Rusija pranešė, jog paukščių gripas, plintantis Uralo regione, yra pavojingas žmonėms.

R. Kunast ministerijos vadovaujama ekspertų grupė ketvirtadienį apsvarstys veiksmus, kuriais būtų galima sustabdyti ligos išplitimą į Vokietiją.

Tarp tokių žingsnių galėtų būti draudimas lauke laikyti naminius paukščius, kad būtų išvengta kontakto su migruojančiais sparnuočiais.

Vokietijos sienos kontrolės pareigūnams jau nurodyta padažninti patikrinimus ir apsaugoti šalį nuo paukščių įvežimo.

Tuo tarpu Vokietijos nepriklausoma sveikatos apsaugos institucija - Roberto Kocho institutas teigė, kad šalis turi būti pasiruošusi pavienių paukščių iš Rusijos patekimui.

Vokietijos valdžia turėtų žymiai padidinti vakcinų atsargą dėl galimos epidemijos, jei liga užsikrės žmonės, spaudos konferencijoje sakė instituto atstovas Reinhardas Kurtas (Reinhard Kurth).

Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 08 19, 2005 7:32 am Rašyti temą:
2005 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1332/2005, iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą

(čia minimi ir paukščiai reglamento apimtis - 60 p. *.pdf formatu)

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUri ... 010060.pdf
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 22, 2005 7:32 am Rašyti temą: baubliovaika
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7319038

Kauno centre - baublio gaudynės

ELTA
2005 rugpjūčio mėn. 20 d. 14:23


Gyvūnų globos draugijos darbuotojai vakar Kauno centre sugavo itin retą Lietuvoje paukštį - didįjį baublį. Šios rūšies paukščiai jau daugelį metų įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą, šalyje jų yra vos kelios dešimtys porų, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Baublys negalėjo pakilti iš aukštų statinių supamo ankšto kiemo. Ornitologų manymu, migruojantį sparnuotį suklaidino miesto šviesos, ir jis nutūpė kieme.

Pasiklydęs paukštis yra visiškai sveikas, jis buvo žieduotas ir paleistas Nemuno pakrantėje.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 22, 2005 10:13 am Rašyti temą:
Baigiasi gandrų vasara
| 2005 08 22 10:14:29 |

Baigiasi gandrų vasara - per paskutinę savaitę žiemaviečių link jau išskrido apie devyniasdešimt procentų šių paukščių. Nors maisto gausu ir šilta, tačiau paukščiai nelaukė švento Baltramiejaus - tikrosios savo išskridimo šventės.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, šiemet jų skrydžiai nebuvo labai išraiškingi: nestebėta didelių susitelkimų - "šeimų", kaip tokius pulkus nuo seno vadina žmonės.

Šiuo metu Lietuvoje likę tik pavieniai gandrai bei poros, kurios perėti pradėjo labai vėlai ir kurių jaunikliai dar tik mokosi skraidyti. Oro sąlygos vasaros pabaigoje jiems palankios, tad iki rugsėjo iškeliaus ir šie gandrai. Beje, net rugsėjo pradžioje galima išvysti skrendančius pulkus baltųjų gandrų, kurie skrydžiui pakilo Latvijoje, Estijoje ar Baltarusijoje.

Lietuvoje šie metai gandrams buvo permainingi - daugelis paukščių grįžo vėlai, liko nemažai neužimtų lizdų. Tačiau perėjusios poros augino gausias šeimas - iš daugelio vietų gauti pranešimai apie lizduose užaugusius 5 jauniklius.


ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Remigijus



Prisijungė: 2004 05 28
Pranešimai: 784
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 22, 2005 7:27 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
nestebėta didelių susitelkimų - "šeimų", kaip tokius pulkus nuo seno vadina žmonės.


Šeimų ar seimų? Man teko kad tokius būrius vadina seimais, o susirinkę gandrai seimuoja. O kad būtų vadinama šeimomis girdėti neteko
tomas



Prisijungė: 2004 06 25
Pranešimai: 747

Parašytas: Antr. 08 23, 2005 6:28 am Rašyti temą:
as irgi girdejau apie seimus, o ne apie šeimas.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 08 23, 2005 7:31 am Rašyti temą:
Ventės rage stebimi paukščiai

Deividas Jursevičius
Lietuvos radijas
http://www.lrt.lt/print.php?strid=5042&id=840295


Siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo, Ventės rage pradėjo veikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įkurtas Migruojančių laukinių paukščių kontrolės postas.
Pasak tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojo Virgilijaus Liepinio, praskrendantys laukiniai sparnuočiai gali išplatinti labai pavojingą paukščių gripą. Šiame poste atliekamas jų stebėjimas, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams.



Išsami informacija http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... EPINIS.mp3

[man tiesiogiai netransliavo, todėl siūlau atsisiūsti ir išklausyti]
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 08 23, 2005 9:00 am Rašyti temą:
Ventės rage įkurtas veterinarijos kontrolės postas

| 2005 08 23 07:18:35 |

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Ventės rage įkūrė migruojančių laukinių paukščių kontrolės postą.

Anot VMVT direktoriaus pavaduotojo Petro Mačiulskio, praskrendantys laukiniai sparnuočiai gali išplatinti labai pavojingą paukščių gripą, todėl šiame poste atliekamas klinikinis jų stebėjimas, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams.

Lietuvos nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje jau ištirta apie 100 praskrendančių laukinių paukščių - visi buvo sveiki.

P. Mačiulskis Eltai sakė, kad visoje Lietuvos teritorijoje sumedžioti paukščiai taip pat tiriami dėl paukščių gripo. Taip pat sustiprinta naminių paukščių, paukštienos ir kiaušinių kontrolė vidaus rinkoje. Pasienio veterinarijos postuose labai atidžiai kontroliuojamas paukščių ir jų produktų įvežimas ir tranzitas.

VMVT prašo Lietuvos gyventojus nelaikyti naminių paukščių atviruose vandens telkiniuose arba prie jų, stebėti paukščių sveikatą ir esant ligos įtarimui - nedelsiant informuoti veterinarijos pareigūnus.

ELTA primena, kad Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, iš Rusijos, Kazachstano neimportuoja paukščių, paukštienos produktų, kiaušinių. Todėl ten plintanti ši pavojinga liga mūsų šalies nepasiekė. Tačiau tokios ligos grėsmė realiai išlieka, nes naminiai paukščiai gali užsikrėsti nuo praskrendančių laukinių paukščių. Beje, nuo šios ligos gaišta iki 100 procentų paukščių.

Kaip žmonės užsikrečia pavojinga liga, nėra nustatyta, tačiau pasitaiko atvejų, kai užtenka tik kontakto su sergančiu paukščiu.

ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 24, 2005 2:19 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7332717


Klajojantys paukščiai iš užkrėstų Rusijos regionų gali atklysti ir iki Lietuvos

Vija Pakalkaitė, www.DELFI.lt
2005 rugpjūčio mėn. 23 d. 16:49



Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) laikino direktoriaus Gintaro Riaubos teigimu, yra tikimybė, kad iš Rusijos migruojantys laukiniai paukščiai gali grėsmingąjį paukščių gripą atnešti į Lietuvą, tačiau ji labai nedidelė.
Rusijoje praėjusią savaitę paukščių gripas paplito į vakarus ir pasiekė prie Uralo kalnų esančią Čeliabinsko sritį. Tai – jau šeštasis Rusijos regionas, kuriame pastebėta liga, kurios atmaina H5N1 yra mirtinai pavojinga žmonėms. Jau prasidėjusi paukščių migracija neramina specialistus, kad grėsmė gali būti pernešta į Europos Sąjungos šalis.

„Man sunku pasakyti dabar, bet iš tos Rusijos dalies, kurioje paukščių gripas plinta, kiek žinau, pas mus galėtų atskristi tik nedidelė dalis paukščių. Pro mus skrenda iš šiauriau, nuo Baltosios jūros, Skandinavijos kraštų, tie paukščiai, kurie skrenda Baltijos-Baltosios jūrų paukščių migracijos keliu”, - DELFI teigė G.Riauba.

Pro Lietuvą, anot jo, skrenda kitos paukščių populiacijos, o paukščių iš užkrėstų Rusijos regionų migracijos kelias yra į Rytus nuo Lietuvos. Tačiau yra tikimybė, kad ir mūsų padangėje atsiras klajojančių paukščių iš užkrėstų regionų.

„Tiktai klajojantys paukščiai gali skristi per mus ir maišytis su mūsų klajojančių paukščių populiacijomis. Bet dauguma paukščių skrenda per Lietuvą tikrai ne iš ten. Aišku, visiškai to atmesti negalime, bet nežinau, ar verta eskaluoti tai kaip didelę problemą”, - kalbėjo ornitologų draugijos direktorius.

Jis pabrėžė, kad nėra užfiksuota atvejų, kad žmogui mirtinai pavojingą paukščių gripo atmaina būtų užsikrėtę žmonės tiesiogiai nuo laukinių paukščių, virusas greitai plinta dideliuose naminius paukščius auginančiuose ūkiuose. Be to, pasak jo, užkrėsti paukščiai būna greitai viruso paveikiami ir greitai žūsta, tad negali iškęsti ilgų kelionių.

Specialistai paukščių augintojams Lietuvoje rekomenduoja neleisti naminių paukščių prie atvirų vandens telkinių, kuriuose tupia migruojantys paukščiai, saugoti nuo bet kokio kontakto su laukiniais sparnuočiais.

Pasak G.Riaubos, pavojingiausi gali būti laukiniai vandens paukščiai, nes jie stiprūs, ir net ligos paveikti gali nuskristi didelius atstumus. Be to, drėgna aplinka padeda virusui tarpti.

G.Riauba teigė, kad kai kurie paukščiai migruoja jau dabar, bet didžioji vandens paukščių migracija prasideda vėliau ir trunka iki pat pirmųjų šalnų, lapkričio mėnesio pradžios.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 24, 2005 2:20 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7332713


ES nemano, kad yra didelė paukščių gripo plėtros į Vakarus per Rusijos teritoriją grėsmė

ELTA
2005 rugpjūčio mėn. 23 d. 16:49



Europos Sąjungos (ES) vykdomoji institucija ramina dėl tariamos paukščių gripo viruso plitimo į Vakarus per Rusijos teritoriją grėsmės. Tokiam veiksmui paskatino Nyderlandų valdžios nurodymas visus naminius paukščius laikyti uždarytus patalpose, remdamasi "EUbusiness" praneša ELTA.
Europos Komisijos atstovas spaudai Philipas Todas sumenkino paukščių gripo plitimo į Vakarus per Rusiją grėsmę sakydamas, kad Komisija neturi įrodymų, jog virusas išplito į europinę šalies dalį.

"Naujausia Europos Komisijos iš Rusijos valdžios atstovų gauta informacija rodo, kad iš tikrųjų paukščių gripo protrūkio naminių paukščių fermoje netoli Kaspijos jūros nebuvo, nors apie jį pranešė žiniasklaida", - sakė jis.

Penktadienį Rusijos federalinė tarnyba, ginanti vartotojų teises, teigė, kad virusas peržengė Rusijos Uralo kalnus ir kad Kalmukija tapo pirmu Rusijos europinės dalies regionu, nukentėjusiu nuo viruso.

P.Todas sakė: "Mes atidžiai stebime situaciją, tačiau nesame panikos kėlėjai".

Jis taip pat tikino, kad Europos Komisijos šio mėnesio sprendimas nuo rugpjūčio 12 dienos uždrausti gyvų naminių paukščių importą iš Rusijos ir Kazachstano yra "pakankama apsauga".

"Mūsų analizė rodo, kad (ligos išplitimo į ES) rizika yra nedidelė", - sakė jis.

Nyderlandų sprendimas nuo pirmadienio uždaryti paukščius dėl viruso protrūkio Rusijoje bus aptartas, kai ES ekspertai ketvirtadienį susitiks Hagoje.

"Tai nėra susitikimas, iš kurio tikimės sprendimų. Tai - susitikimas pasikeisti informacija ir padiskutuoti", - tikino Europos Komisijos atstovas spaudai.

"Ne visos šalys narės turi tokią pat rizikos analizę kaip Nyderlandų vyriausybė, ir mes žinome, kad tokių priemonių taikymas visose šalyse narėse nebus įmanomas ar pageidautinas", - sakė jis.

Komisija taip pat dirba su ES narėmis medikamentų nuo viruso kaupimo klausimu.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį perspėjo, kad vakcinos nuo viruso gamybos pajėgumai pasaulyje yra nepakankami užkirsti kelią gresiančiai epidemijai, o staiga kilus pavojui negalėtų būti panaudoti pakankamai greitai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 24, 2005 3:39 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2005 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis Nr. 195 (17656)
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=30658


Sparnuočiai sargdina žmones


Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?

Pastaruoju metu pasaulyje vėl ėmė plisti paukščių gripas. 2003 m. Pietryčių Azijoje prasidėjusi šios ligos epidemija tarp paukščių tęsiasi ir dabar, sukeldama vis naujus protrūkius, kurie pasiekė ir Rusiją. Nuo šios ligos nugaišo ar buvo sunaikinta milijonai paukščių.

Žmogus žmogaus neužkrečia

Tačiau infekcija neaplenkė ir žmonių. 2003 - 2005 m. 112 planetos gyventojų buvo nustatyta paukščių gripo infekcija, iš jų 57 - mirė. Taip pat nustatyta, kad užkratas žmogui neplinta greitai ir užsikrėtimo būdas nėra labai paprastas.

Paukščių gripo protrūkiai buvo nustatyti Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Tailande, Vietname, Kazachstane, Rusijos Federacijoje (Altajaus, Novosibirsko ir Omsko regionuose nustatyti ir laboratoriškai patvirtinti paukščių gripo A/H5N1 atvejai, Čeliabinsko, Tiumenės ir Kurgano regionuose pastebėtas masiškas paukščių gaišimas).

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro gydytoja G.Mirinavičiūtė paaiškino, kad paukščių gripas yra liga, kuri natūraliai plinta tarp paukščių, tačiau A/H5N1 gripo viruso infekcija ir žmonėms sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą ir net mirtį. Kol kas nėra duomenų, kad paukščių gripo infekcija būtų perduodama nuo žmogaus žmogui, dėl to labai svarbu saugotis užsikrėtimo nuo infekuotų paukščių. Pasaulyje šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas paukščių gripo priežiūrai ir kontrolei.

Keliautojams būtinas budrumas

Keliaujantiems į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas, gydytoja pataria iš anksto pasirūpinti, kad kelionės metu būtų užtikrinta medicinos pagalba (kelionės vaistinėlė, sveikatos draudimas ir kt.). Prieš kelionę būtina pasiskiepyti sezonine vakcina nuo gripo (šiuo metu vakcina nuo paukščių gripo A/H5N1 yra klinikinių tyrimų stadijoje, todėl ja žmonės neskiepijami). Prieš išvykstant reikia išsiaiškinti, kaip toje šalyje teikiama medicinos pagalba.

Kelionės metu reikia vengti kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), juolab sergančiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais, ypač laukiniais paukščiais). Patartina vengti komercinių ar namų ūkio paukščių fermų ir turgų, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena. Nelieskite paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis, nevalgykite patiekalų, kuriose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos.

Visur ir visada, juolab kelionėje būtina kruopščiai ir dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu (net jeigu jos atrodo švariai). Jeigu nėra tokios galimybės, pasiimkite ir visuomet turėkite su savimi drėgnų servetėlių, impregnuotų alkoholio turinčiu skysčiu. Rankų plovimas pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo.

Simptomai išryškėja per 10 dienų

Jei kelionėje gaminate maistą, ypač svarbu plauti rankas prieš ir po paukštienos apdorojimo maistui. Paukščių gripo virusas H5N1 žūna kaitinant (56 laipsnių temperatūroje per 3 valandas ar 60 laipsnių temperatūroje per 30 minučių). Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paukštieną, o taip pat kiaušinius apdoroti kaitinant ne mažesnėje kaip 70 laipsnių temperatūroje.

Termiškai neapdorotą paukštieną visuomet būtina laikyti atskirai nuo termiškai apdorotos. Nevalia naudoti tų pačių indų termiškai apdorotai paukštienai, jeigu prieš tai juose buvo termiškai neapdoroti paukštienos produktai.

Po kelionės 10 dienų atidžiai stebėkite savo sveikatą. Karščiavimas, kosulys, dusulys, galvos ir raumenų skausmas gali būti paukščių gripo požymiai. Juos pajutę skubiai kreipkitės medicinos pagalbos.

KD inf.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2364
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 08 25, 2005 3:16 pm Rašyti temą:
Klaipėda, http://www.klaipeda.daily.lt/, 2005-08-25


Virš šalies migruoja baisi liga

Lietuvoje jau bijomasi Europos pakraštį pasiekusio paukščių gripo

Būgštaujama, kad dabar migruojantys ir kartais keistai besielgiantys sparnuočiai pavojingo viruso neatneštų ir pas mus.

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Šiemet paukščių migraciją Lietuva stebi su nerimu - virš šalies jau migruoja ir sparnuočiai iš Azijos, kur siaučia paukščių gripas.

Ši sparnuočių mirtį sėjanti liga pavojinga ir žmonėms. Gyventojai jau perspėjami, kad nuo sąlyčio su laukiniais paukščiais naminiai būtų slepiami aptvaruose. Imtasi ir kitų priemonių. Tiriami visoje šalyje sumedžioti sparnuočiai, sustiprinta paukštienos ir kiaušinių kontrolė. Pasienyje imtasi atidžiau kontroliuoti paukštienos produktų įvežimą bei tranzitą.

Skrenda ir iš Rytų

Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys pasakojo, kad šiemet paukščiai į šiltus kraštus pradėjo skristi įprastu laiku. Netgi netikėtai rugpjūtį užklupusios audros paukščių migracijos nesutrikdė.

„Jeigu tokios liūtys būtų buvusios birželį, tada būtų buvę nekas - būtų žuvę nemažai taip ir neišmokusių skraidyti paukščių jauniklių. O rugpjūtį, kai pliaupė liūtys, jaunikliai jau buvo sustiprėję“, - džiaugėsi V.Jusys.

Ornitologas neneigė, kad migruojantys sparnuočiai iš Rytų Europos į Lietuvą gali atnešti ir paukščių gripą. Juolab kad šiuo metu vyksta rudeninė migracija.

„Jeigu vyktų pavasarinė migracija, tikimybė, kad į Lietuvą atkeliaus paukščių gripas, būtų gerokai mažesnė, nes pavasarį paukščiai pro Lietuvą skristų iš Vakarų Europos, o rudenį jie skrenda iš Sibiro ir iš Rytų Europos“, - aiškino ornitologas.

Pavojingas vanduo

Pašnekovas sakė, kad mūsų paukščiai kartais nuklysta į Aziją. Nors už Uralo paukščiai nelabai stebimi, Lietuvos ornitologai išsiaiškino, kad mūsų sparnuočiai buvo nuklydę ir į Krasnojarską, ir į Kiniją.

Todėl gali būti, kad kai kurie paukščiai pasisvečiuos ir ten, kur siaučia virusas.

Pasak ornitologo, jeigu pradėtų pūsti stipresnis rytų vėjas, greičiausiai paukščių gripo užkratas iš Rusijos būtų perduotas ir mūsų sparnuočiams.

„Užsikrėtę gripu paukščiai žūva labai greitai - per tris dienas. Taigi, jie toli nenuskrenda, bet spėja užkrėsti kitus, šie užkrečia dar kitus. Tai tarsi savotiška estafetė“, - aiškino V.Jusys.

Labiausiai paukščių gripą platina vandens paukščiai. Vyriausiasis ornitologas teigė girdėjęs, kad paukščių gripo virusas vandenyje išbūna apie 44 dienas, todėl tokio vandens atsigėrę ar jame paplaukioję paukščiai gali nesunkiai užsikrėsti.

Ima kraują

Šiuo metu dėl paukščių gripo grėsmės visoje Lietuvoje sustiprinta migruojančių laukinių vandens paukščių stebėsena. Tiriami ir visi sumedžioti paukščiai. Sustiprinta naminių paukščių, paukštienos bei kiaušinių kontrolė vidaus rinkoje.

Pasienio veterinarijos postuose kontroliuojamas paukščių bei

paukščių produktų, gyvūninių produktų įvežimas ir tranzitas.

Nuo rugpjūčio 19 dienos Ventės rage veikia veterinarinis stebėjimo kontrolės postas. Čia kasdien drauge su ornitologais paukščius stebi Klaipėdos apskrities ir Šilutės rajono valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų specialistai. Sparnuočiai bus stebimi iki pat lapkričio, kai baigsis jų migracija.

Klaipėdos apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas inspektorius Rimandas Lukauskas džiaugėsi, kad kol kas nebuvo aptiktas nė vienas sergantis paukštis.

„Tačiau mes ir toliau stebime, ypač laukinius vandens paukščius, kurie labiausiai platina ligą. Imame kritusių, sumedžiotų praskrendančių, taip pat pakliuvusių į ornitologų tinklus paukščių kraujo mėginius, kurie vežami į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ištirti“, - pasakojo R.Lukauskas.

Naikintų paukščius

Veterinarijos gydytojas pasakojo, kad paukščių gripas yra virusinis greitai plintantis susirgimas.

„Juo užsikrėtę paukščiai tupi susitraukę, apsnūdę, jų skiauterė ir pabarzdė pamėlynuoja, iš šnervių varva išskyros, kartais sutinsta galva. Tokie paukščiai skrisdami sukasi ratu. Dauguma užsikrėtusių sparnuočių žūva“, - vardijo simptomus R.Lukauskas.

Vienintelis būdas pristabdyti paukščių gripo plitimą - viso pulko sunaikinimas, nes, pasak mediko, Europos Sąjungoje kol kas jokios vakcinos nuo paukščių gripo nėra.

„Jeigu rastume užsikrėtusį naminį paukštį, būtų sunaikinti visi naminiai paukščiai trijų kilometrų spinduliu“, - aiškino pašnekovas.

Pasak gydytojo, paukščių gripu per kvėpavimo takus gali užsikrėsti ir žmonės, ypač paukštininkai.

Stebuklo nėra

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas mano, kad kalbos apie paukščių gripą - pernelyg išpūstos.

„Tas gripas Azijoje siaučia jau dvejus trejus metus, o liga egzistuoja šimtmečius ir jokio stebuklo čia nėra. Nors apie šią ligą parašytas ne vienas straipsnis, žmonės tik dabar pastebėjo, kad tokia liga egzistuoja. Jiems nė į galvą anksčiau


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-08-26 07:57 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Siame pranesime patalpinti 2005 rugpjucio-rugsejo su pauksciais susije straipsniai ir komentarai apie straipsnius

Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7348385


Senukas plikomis rankomis susidorojo su ereliu

ELTA
2005 rugpjūčio mėn. 25 d. 22:20


81 metų medžiotojas plikomis rankomis susidorojo su jį užpuolusiu ereliu. Tai ketvirtadienį pranešė Švedijos žiniasklaida. Vyras Vidurio Švedijoje medžiojo lokį. Orjanas Bromee kartu su dviem šunimis trečiadienį Jemtlando regiono miškuose ėjo lokio pėdomis, kai staiga iš medžio kaip akmuo ant jo nukrito kilnusis erelis.
"Iš arti jis tikrai buvo didelis", - sakė O. Bromee laikraščiui "Ostersunds-Posten".

Šio plėšrūno kūno ilgis siekia 86 centimetrus, o sparnų mojis - iki 2 metrų.

"Laimė, aš nesutrikau. Stipriai jį suėmiau ir numečiau ant žemės", - teigė senukas.

Paukštis tuoj pat nugaišo. Kol kas neaišku, ar jis kuo nors sirgo, ar nukentėjo per susirėmimą su medžiotoju.

Kilnieji ereliai yra saugoma paukščių rūšis, todėl O. Bromee nedelsdamas informavo apie šį atsitikimą policiją.

das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Sk. 08 28, 2005 9:12 pm Rašyti temą:
Citata:
„Juo užsikrėtę paukščiai tupi susitraukę, apsnūdę, jų skiauterė ir pabarzdė pamėlynuoja, iš šnervių varva išskyros, kartais sutinsta galva. Tokie paukščiai skrisdami sukasi ratu. Dauguma užsikrėtusių sparnuočių žūva“, - vardijo simptomus R.Lukauskas.
Komentaras: Gal kas zinot koks laukinis paukstis turi skiautere?, o gal kas matet ratais skraidancia vista?.
Jau keliuose Orchaus paskelbtuose musu spaudos "perliukuose" pilna profaniskumo. Reiktu pradeti skirti laukinius nuo naminiu pauksciu.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 29, 2005 6:47 am Rašyti temą:
das rašo:
Citata:
„Komentaras: Gal kas zinot koks laukinis paukstis turi skiautere?, o gal kas matet ratais skraidancia vista?.
Jau keliuose Orchaus paskelbtuose musu spaudos "perliukuose" pilna profaniskumo. Reiktu pradeti skirti laukinius nuo naminiu pauksciu.



Na, kol profesionalai tyli, raso, kas tik netingi.... Taip sakant, sventa vieta nebuva tuscia )
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 29, 2005 10:23 am Rašyti temą:
Ar išvengsime paukščių gripo?

Paukščių gripas su pagreičiu plinta Azijos šalyse. Šiais metais virusas pasiekė Vietnamą, Tailandą, Indoneziją, Kambodžą, Kiniją, Mongoliją, Kazachstaną bei Rusiją. Pastaruoju metu jis jau pasireiškė Uralo kalnų pietrytinėje dalyje ir Kaspijos jūros teritorijoje - Europos pakraštyje. Nuo vietos, kurioje šiemet buvo užfiksuotas pirmasis paukščių gripo atvejis, virusas išplito 2000 km spinduliu. Mirtinos ligos pagrindiniai nešiotojai yra migruojantys laukiniai paukščiai. Dėl viruso jau sunaikinta apie 200 tūkst. naminių paukščių. Neatmetama paukščių gripo išplitimo galimybė Europoje, kartu - ir Lietuvoje. Apie grėsmę ir apsaugos priemones pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius - Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius Kazimieras LUKAUSKAS.


Ar paukščių gripas kelia problemų Lietuvai? Ar tikėtina, kad jis galėtų išplisti Lietuvoje?
Paukščių gripas jau pasiekė pietrytinę Uralo kalnų dalį. Mokslininkai nustatė, kad nuo Uralo į rytus perintys paukščiai migruoja į pietryčius, o perintys nuo Uralo į vakarus -
migruoja į pietvakarinius regionus, priešingą pusę nuo Lietuvos. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad, keičiantis ančių perėjimo vietoms, paukščių gripas natūraliai, nors ir lėtai, gali plisti vakarų link.
Kol kas dar nėra aišku, kokios rūšies laukiniai paukščiai Rusijoje yra viruso nešiotojai. Turime mažai duomenų apie migruojančių paukščių iš Azijos ir šiaurės rytų Rusijos regionų į vidurio Europos poilsio ir žiemojimo regionus susitelkimo mastus. Tačiau trūksta epizootinių duomenų ir yra neaiškumų dėl pauk ščių populiacijos perėjimo vietų šiaurės Rusijoje.
Vokietijos mokslininkai išanalizavo, kad labiausiai tikėtina kai kurių ančių rūšių migracija į Vokietiją. Geografine prasme labai didelis kai kurių per Lietuvą migruojančių ir Rytų Vokietijos teritorijoje žiemojančių ančių rūšių (Aythya fuligula, Anas platyrhynchos, Anas crecca) judėjimas, besitęsiantis iki Sibiro ir į pietus iki Kaukazo. Rytų Vokietijos teritorijoje taip pat labai dažnai žiemoja ar laikinai pailsėti nusileidžia migruojančios laukinės žąsys, paprastai kilusios iš Rusijos vidurio ir šiaurinės europinės dalies, besitęsiančios iki Šiaurės jūros pakrantės.
Jei į Lietuvą ir atskristų paukščių gripo nešiotojai, abejotina, kad nuo jų užsikrės naminiai paukščiai. Paprastai migruojantys laukiniai paukščiai, ypač antys, yra labai baikštūs ir vengia žmonių. Todėl tikimybė, kad ši pavojinga liga išplis Lietuvoje per laukinius paukščius, yra nedidelė. Labiau tikėtina, kad virusas gali atkeliauti su nelegaliai gabenamais paukščiais.
Kokios institucijos koordinuoja apsisaugojimo nuo paukščių gripo priemones, kaip dalijamasi atsakomybe?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba koordinuos visas reikiamas priemones bendradarbiaudama su kitomis institucijomis bei žinybomis. Mes pajėgūs operatyviai ir bend romis jėgomis numatyti priemones ir jas taikyti. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas gyvūnų užkrečiamajai ligai - paukščių gripui.
2005 m. rugpjūčio 23 dieną Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje įvyko susitikimas su Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijų bei Civilinės saugos ir Muitinės departamentų atstovais dėl priemonių kontroliuojant paukš čių gripą įgyvendinimo.
Ar Lietuva tinkamai pasirengusi sutikti šią itin pavojingą ligą?
Mes šiuo klausimu dirbame. Vyksta seminarai apskričių valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose, organizuojami susitikimai su paukščių augintojais, diskutuojama su mokslininkais. Sustiprinome migruojančių laukinių vandens paukščių stebėseną dėl paukščių gripo. Ventės rage įkurtas veterinarijos postas, kuriame atliekamas laukinių paukščių klinikinis stebėjimas, imami mėginiai laboratoriniams tyrimams. Visoje Lietuvos teritorijoje sumedžioti paukščiai tiriami dėl paukščių gripo. Sustiprinta naminių paukščių, paukštienos ir kiaušinių kontrolė vidaus rinkoje. Pasienio veterinarijos postuose kontroliuojamas paukščių ir paukščių produktų ir šalutinių gyvūninių produktų įvežimas ir tranzitas.
Kokie yra viruso H5N1 požymiai?
Paukščių gripą sukelia Orthomyxoviridae šeimos A, B genties gripo virusas. Iki šiol išskirti labai patogeniški virusai yra gripo A genties H5 ir H7 potipių virusai.
Laukiniai paukščiai dažniausiai platina mažiau užkrečiamas paukščių virusų padermes, kurios nesukelia šiems paukščiams ligos. Tačiau paukščių gripo virusas nuolat keičiasi ir įgydamas naujų savybių gali tapti labai užkrečiamu virusu. Pavyzdžiui, 2003 metais Olandijoje paukš čių gripo protrūkį sukėlė paukščių gripo virusas H7N7, susidaręs iš paukščių gripo H7 mažai užkrečiamo viruso, kurį platino laukiniai vandens paukščiai. Paukščių gripą Olandijoje sukėlęs paukščių gripo H7N7 viruso potipis yra ne toks užkrečiamas kaip H5N1. Tačiau paukščių gripo H5 ir H7 mažai užkrečiami virusai gali pakisti ir tapti labai užkrečiamais virusais, pavojingais ne tik paukščiams, bet ir kitiems gyvūnams ir žmonėms.
Kada teoriškai pirmieji tokie paukš čiai gali patekti pas mus?
Remiantis Vokietijos mokslininkų tyrimais, paukščių migracija Lietuvoje prasideda apie rugsėjo vidurį ir baigiasi maždaug spalio viduryje.
Kas atsitiks, kai Lietuvoje bus nustatytas pirmas paukščių gripo atvejis?
Paukščių gripo likvidavimo priemonės reglamentuojamos ES ir nacionaliniuose teisės aktuose. Dažniausiai paukščių gripu užsikrėtę paukščiai žudomi ir sunaikinami. Visos atsakingos valstybės institucijos parengė neatidėliotinų priemonių planus, jeigu būtų nustatytas paukš čių gripo atvejis.
Kaip pavieniai asmenys - gyvūnų laikytojai ar paprasti piliečiai - gali apsisaugoti nuo paukščių gripo, pavojingo žmonėms?
Asmenys gali apsisaugoti tik apsivilkę tinkamus apsauginius drabužius, užsidėję apsauginę kaukę ir akinius. H5N1 infekcija Pietų Azijoje iki šiol beveik visais atvejais plito tarp žmonių, tiesiogiai ir intensyviai kontaktavusių su užsikrėtusiais naminiais paukščiais. Žinomas tik vienas atvejis, kai buvo užsikrėsta nuo žmogaus (motina ir duktė). Svarbi priemonė piliečiui - vengti sąveikos su potencialiai paukščių gripu užsikrėtusiais paukščiais.
Mes išleidome atmintinę, kurioje nurodytos svarbiausios apsisaugojimo nuo paukščių gripo priemonės. Labai svarbu, kad kiekvienas paukščių laikytojas jaustų atsakomybę.
Kokiu būdu nuo paukščių gripo gali apsisaugoti keliaujantys į Azijos valstybes žmonės?
Išvykstantieji į Azijos valstybes turėtų vengti kontakto su paukščiais, nelankyti paukščių turgų, valgyti tik virtą ar gerai iškeptą paukš tieną ir, be abejo, į ES teritoriją neįvežti draudžiamų produktų.
Ar Rusija, Jūsų nuomone, tinkamai reagavo į paukščių gripo išplitimą ir vykdė tinkamą informavimo politiką?
Mums svarbiausia - įtarimo atveju sureaguoti aktyviai, kad nebūtų "blogiausio atvejo scenarijaus". Turime parengę strategiją, kurioje atsižvelgta į Tarptautinio epizootijų biuro vertinimus.
Rusijos veterinarijos tarnybos krizių valdymo ir gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo, būdami Lietuvoje, negalime tiksliai vertinti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aktyviai bendradarbiauja su Rusijos veterinarijos tarnyba, per pastarąsias savaites iš Rusijos gavome nemažai informacijos šiuo klausimu.
Kas daroma siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo tarptautiniu mastu?
Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinis epizootijų biuras intensyviai teikia mokslinę ir techninę pagalbą. Šiuo metu sudėtingiausia situacija išlieka Vietname.
Pagalbos priemonių tikslas - intensyviau taikyti kontrolės priemones vietoje ir parengti diagnostines priemones. Prie bendradarbiavimo tikslų priskiriami rizikos analizės gebėjimų gerinimas ir vakcinavimo programų taikymas.

http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas2.htm
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 08 29, 2005 2:15 pm Rašyti temą:
Nepaprastųjų situacijų ministerija: būtina apmokyti šalies gyventojus, kaip elgtis paukščių gripo atveju

| 2005 08 29 14:07:55 |

Nepaprastųjų situacijų ministerijos (NSM) vadovas Sergejus Šoigu pirmadienį paragino imtis priemonių apmokant šalies gyventojus, kaip elgtis nustačius paukščių gripą. "Daugelis žmonių neturi supratimo, ką galima daryti, ko - ne", - teigė NSM vadovas. Jo manymu, būtina parengti instrukcijas, kaip žmonėms elgtis paukščių gripo atveju, kontaktuojant su užkrėstais paukščiais".

Ministras pabrėžė, kad "būtina nustoti klaidinus gyventojus". "Šiandien sakoma, kad yra grėsmė, rytoj - jau ne, paskui pasakojama, kaip šį paukštį reikia gaminti, vėliau paskelbiama, kad medžioklė uždraudžiama", - sakė S. Šoigu. Jo nuomone, visur medžioklės uždrausti neįmanoma, todėl "būtina parengti darbuotojams aiškias instrukcijas, kuriose būtų paaiškinama, ką jie privalo daryti su nušautomis antimis ir žąsimis".

Pasak ministro, būtina parengti aiškų ir suprantamą planą visos tarnyboms, susijusiomis su paukščių gripo viruso lokalizavimu.

ITAR-TASS-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 08 31, 2005 7:34 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7378730


Sarginės žąsys geriau nei šunys?

www.news.com.au/story, www.DELFI.lt
2005 rugpjūčio mėn. 30 d. 16:12


Budriosios žąsys žnaibo pakinklius į kiemą užklydusiems nevykėliams vagims, o jų šeimininkai glaudžia jas kaip mylimus naminius gyvūnėlius.
365-aisiais prieš Kristų išgelbėję Romą nuo galų išpuolio paukščiai jau tapo signalizacijos priemone, apsaugančia namus, automobilių stovėjimo aikšteles ir visuomeninę nuosavybę.

Įsilaužėlius nubaido kurtinantis klyksmas ir grėsmė būti užpultiems teritoriją saugojančių žąsų, sveriančių iki 15 kg ir turinčių aštrius kaip dantytas peilis snapus.

Sarginių šunų dresuotojas Chrisas Eganas sako, kad laikyti žąsis, lesinamas grūdais - kukurūzais, kviečiais - yra pigiau negu šunis.

“Be to, jos dar ir veją nušienauja”, - juokavo ponas Ch.Eganas.

“Ir kaimynus geriau turėti draugiškus, nes jos gagena pamačiusios bet ką, - pridūrė jis. – Patarčiau dar laikyti jas didesnėse valdose, su vandens telkiniu, žole”.

Brisbano agentai sako, kad šių ilgai perinčių paukščių paklausai patenkinti perinami šimtai kiaušinių. Neišrankių naminių gyvūnėlių laikymo bumas pakėlė ir kainas – už žąsį zoologijos ar žemdirbių parduotuvėse tenka mokėti nuo 20 iki 100 Australijos dolerių (42-212 litų).

Žemės ūkio produktų parduotuvę “Capalaba Produce” laikanti Bridgitte Walls sako, kad jai reikia labai stengtis, kad patenkintų sarginių žąsų paklausą.

“Turime jų apie tuziną, ne daugiau, jos išperkamos per kelias savaites, - pasakojo ponia B.Walls. – Žmonėms jos patinka, nes prilygsta labai geriems sarginiams šunims, jos piktos ir saugo labai gerai”.

Burpengario veislininkas Bobas Whitehouse’as sako, kad žąsys šlovę pelnė už savo laukinę prigimtį, lemiančią puikias sargines savybes.

“Jos tikrai tartum puikūs sarginiai šunys. Gali skaudžiai įgnybti, nes abu jų žandikauliai yra aštriai dantyti”, - sakė jis.

Kartą jis turėjo žąsį, tikrą žudikę, kuri draskė gulbes ir kitus didelius paukščius.

“Turėjau nenuleisti nuo jos akių ir niekad neatsukti nugaros, - pasakojo B.Whitehouse’as. – Ją man pardavęs žmogus mirtinai jos bijojo. Laikė mūriniame tvarte, nes ji žudė valdoje esančias gulbes ir kitus paukščius”.

Djurake gyvenantis žąsų savininkas Davidas Greenas sakė, kad šie paukščiai tinka ir automobilių aikštelių apsaugai nuo vagių.

“Bet kas jas suerzina”, - pabrėžė ponas D.Greenas. Anot jo, Tulūzos veislės žąsys yra visai kaip “meilučiai labradorai”, o didesnės Emdeno žąsys pajėgios “įsikabinti ir apžnaibyti” įsibrovėlius.

"Tulūzos žąsis stovės ir šnypš, bet negnybs jums į koją”, - tvirtino jis.

Prekyba žąsimis tapo tikra pramoga Saulėtajame slėnyje, kur esama pusiau kaimiškų valdų ir šeimų, norinčių turėti augintinių.

Atokiame Saulėtojo slėnio rajone, Sedartone, gyvenanti Tina Crutchley sako, kad toks paukštis gali “visai nužnybti piršto galą”.

Škotijoje ir Airijoje šie paukščių pasaulio sargai budi aukšta tvora aptvertose viskio varyklose.

Pasakojama, kad Brisbane žmonės matė žąsis, kurios patruliavo autobusų parko teritorijoje.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 09 02, 2005 7:34 am Rašyti temą: Epidemijos akivaizdoje
Vakarų ekspresas, 2005-09-02

Paukščių gripas žmonėms pavojingas taptų tik mutavęs

Vienas iš būdų, kuriais paukščių gripas gali patekti į Lietuvą - migruojantys laukiniai sparnuočiai. Rugpjūčio viduryje
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Ventės rage įkūrė veterinarijos postą

Europos pakraščius pasiekęs pavojingas paukščių gripas verčia imtis saugumo priemonių ir lietuvius. Susijungęs paukščių ir žmonių gripas gali būti naujos epidemijos pradžia, teigia specialistai.

Pagrindiniai gripo nešiotojai yra laukiniai migruojantys paukščiai, kurie praskrenda ir virš Lietuvos. Paukščių migracija iš šalių, kur paplitęs gripas, prasideda rugsėjo mėnesį ir tęsis iki lapkričio.

Saugumo priemonių imtasi jau dabar, nes dalis paukščių pro mūsų šalį praskrenda nuo birželio mėnesio. Specialistų teigimu, paukščių gripas plinta per laukinių sparnuočių plunksnas, išmatas. Virusas išsilaiko iki 44 parų.

Paukščių gripo dar nenustatyta

Rugpjūčio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Ventės rage įkūrė veterinarijos postą. Padedamas ornitologų gydytojas stebi praskrendančius paukščius.

Keliantys įtarimų ar atitinkantys klinikinius gripo požymius paukščiai tiriami. Nemažai mėginių jau išvežta į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją.

Pasak Klaipėdos apskrities VMVT viršininko pavaduotojo Virgilijaus Liepinio, paukščių gripo atvejų kol kas nenustatyta.

Veterinarijos posto įkūrimas Ventės rage - viena iš profilaktikos priemonių. Taip pat bendradarbiaujama su vietos medžiotojais. Klaipėdos apskrities paukštynams išsiuntinėti nurodymai sugriežtinti priežiūros sąlygas. Ūkininkams bei paukščių augintojams duodamos rekomendacijos sparnuočius laikyti uždarose patalpose.

Pasienio veterinarijos tarnyba sugriežtino kontrolę - V. Liepinio teigimu, uždrausta įvežti paukštieną iš šalių, kur užfiksuotas paukščių gripas.

Nepavojingas, kol nemutuoja

Pirmasis paukščių gripo A(H5N1) protrūkis tarp žmonių užregistruotas prieš aštuonerius metus Honkonge. Ligos atvejis tuomet patvirtintas 18 žmonių, iš jų šeši mirė.

Paukščių gripui Azijos šalyse plintant toliau jis diagnozuotas 65 žmonėms, iš jų 23 mirė.

Žmogui užsikrėtus paukščių gripu simptomai primena paprastą gripą. Iš pradžių karščiuojama, skundžiamasi gerklės ir galvos skausmais, stipriu pykinimu. Žmogus gali prarasti sąmonę. Vėliau liga gali komplikuotis plaučių uždegimu. Paukščių gripo simptomai gali priminti ir konjunktyvitą.

Lietuvos AIDS centro laboratorijos vedėjas Algirdas Griškevičius "Vakarų ekspresui" sakė, kad mūsų šalies gyventojai neturėtų labai nerimauti - esą tikimybė užsikrėsti šia liga Lietuvoje yra nedidelė. Liga, jeigu nemutuoja, esanti labiau pavojinga paukščiams.

Mirties atvejų kol kas esą nėra užfiksavę ir Rusijos, kurioje paukščių gripas pastaruoju metu plinta gana greitai, specialistai. Prieš trejus metus mirties atvejis buvęs tik Olandijoje.

"Pagal mūsų turimą informaciją paukščių gripas dabar sustojo Kazachstane", - sakė laboratorijos vedėjas.

Susikryžminimas pavojingas

Tačiau atsipalaiduoti nereikėtų. Pasak A. Griškevičiaus, susikryžminus paukščių ir žmogaus gripų virusams, galima nauja epidemijos pradžia. Pasaulio sveikatos organizacija perspėja, kad tokia epidemija išguldytų milijonus gyventojų.

Dažniausiai žmonių gripo sezonas Lietuvoje prasideda rudenį, dažniausiai spalio mėnesį. Gali būti, jog šiemet, esant ir paukščių gripo epidemijai, paprasto gripo sezonas bus paskelbtas anksčiau. Anot A. Griškevičiaus, apie tai dar bus diskutuojama.

Sandra LUKOŠIŪTĖ
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 09 05, 2005 6:44 am Rašyti temą:
Suomiją aplenkė pavojingas paukščių gripas

| 2005 09 03 13:02:32 |

Suomiją aplenkė pavojinga paukščių gripo atmaina, nusinešusi Azijoje 60 gyvybių, penktadienį paskelbė Suomijos pareigūnai.

Praėjusį mėnesį šiauriniame mieste Oulu buvo rastos negyvos kelios žuvėdros, sukėlusios įtarimų, jog jos gali būti užsikrėtusios pavojingu paukščių gripu.

Tačiau Suomijoje ir Didžiojoje Britanijoje testai parodė, kad paukščiai buvo infekuoti H13 virusu, "kuris nėra pavojingas žmonėms", paskelbė profesorė Liza Sihvonen (Lisa Sihvonen) iš Nacionalinio veterinarijos ir maisto tyrimo instituto.

"Tarp naminių paukščių virusas nebuvo nustatytas", - sakė L. Sihvonen.

Kaip tvirtina L. Sihvonen, H13 tipo virusų pogrupis paprastai nustatomas tarp laukinių vandens paukščių, ir nėra įrodymų, kad ši viruso atmaina gali sukelti rimtą epidemiją tarp visų paukščių.

Galutiniai testų rezultatai bus paskelbti per dvi savaites, teigė L. Sihvonen.

Suomija ir kitos Europos Sąjungos narės nuo 2003 metų tiria naminius ir laukinius paukščius, ar jie neužsikrėtę paukščių gripo virusu.

Vis dėlto gyventojams patariama vengti liesti nugaišusius ar sergančius paukščius ir būtinai pranešti apie tokius atvejus vietos veterinarijos tarnyboms.

Po to, kai paukščių gripas buvo nustatytas šalia Uralo kalnų Rusijoje, Europos Sąjunga paspartino ir suintensyvino naminių ir laukinių paukščių tikrinimus ir tyrimus.

dpa-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Paskutinį kartą redagavo Orchus, Antr. 09 06, 2005 6:44 am. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 06, 2005 6:43 am Rašyti temą:
Citata:
P. Abukevičiaus premiją šiemet pelnė filmas apie Vilniaus paukščius


| 2005 09 05 18:11:32 |

Režisieriaus ir operatoriaus Petro Abukevičiaus vardo premija, skiriama už geriausią metų filmą Lietuvos gamtos tema, šiemet atiteko dokumentinei kino juostai apie Vilniuje gyvenančius paukščius "Vilniaus miesto bioįvairovė".
Gauti premiją šiemet pretendavo trys filmai - režisieriaus Arvydo Tarvydo "Visos mintys iš vienos galvos", Vytauto Plytniko "Sapnas" bei Kęstučio Verbicko "Vilniaus miesto bioįvairovė".

Kaip BNS sakė Lietuvos televizijos direktorius Šarūnas Kalinauskas, K.Verbicko filmas geriausiai atitiko premijos apie Lietuvos gamtą ir jos apsaugą laureatui keliamus reikalavimus.

"Filmo "Sapnas", kurto pagal apysaką "Brisiaus galas", sumanymas buvo geras, tačiau nepavyko jo įgyvendinti, o A.Tarvydas sukūrė išsamų biografinį filmą apie P.Abukevičių - nuo pat jo vaikystės", - pasakojo Š.Kalinauskas.

5 tūkst. litų premija K.Verbickui Lietuvos radijuje ir televizijoje bus įteikta ketvirtadienį. Kasmetinę P.Abukevičiaus premiją 1998 metais įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos bei Lietuvos televizija.

Beje, K.Verbickas šią premiją gaus jau antrą kartą - 2001 metais kartu su Vytautu Vitkausku jis taip pat tapo šio apdovanojimo laureatu.

Premija skiriama žymiam režisieriui ir operatoriui P.Abukevičiui atminti ir skatinti kino kūrėjus tęsti jo tradicijas. P.Abukevičiaus filmai apie pilkuosius vilkus, retus paukščius ir gyvūnus rodyti daugiau kaip 120 šalių, jo nufilmuoti unikalūs vaizdai apkeliavo "Discovery" ir kitus pasaulinius gamtos televizijos kanalus.

Vienas garsiausių jo filmų - 13 dalių serialas apie meškutę Nidą - pelnė apdovanojimą tarptautiniame festivalyje Niujorke.

Pirmasis P.Abukevičiaus premija buvo apdovanotas ir dvejus metus iš eilės ją pelnė (1999 ir 2000 metais) žinomas dokumentinių filmų apie gamtą autorius Vytautas Jankevičius.

2001 metais laureatais tapo V.Vitkauskas ir K.Verbickas, 2002 metais - Gintautas Alekna, 2003 metais - Birutė Bražinskaitė-Jakštienė ir operatorius Kastytis Mačiūnas.

Praėjusiais metais premija atiteko apie paukščių gyvenimą ir jų apsaugą Čepkelių valstybiniame rezervate bei prie jo esančiuose Gribaulios žuvininkystės tvenkiniuose sukūrusiam Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Drobeliui ir operatoriui Jonui Bilinskui.Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 06, 2005 1:10 pm Rašyti temą:
Rusijos veterinarijos specialistai: paukščių gripas turės rimtų padarinių aplinkai, ekonomikai ir žmonių sveikatai



2005-09-06



Paukščių gripas nepaiso sienų, ir kova su viruso proveržiais bei jo paplitimu yra pasaulinė problema, ne tik konkretaus regiono ar šalies. Ši gripo atmaina turės rimtų padarinių ekologijai, ekonomikai ir pirmiausia žmonių sveikatai. Apie tai per Novosibirske vykusį posėdį kalbėjo Veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovo pavaduotojas, vyriausiasis Rusijos veterinarijos inspektorius Eugenijus Nepoklonovas.

"Sibiro regionai, - pabrėžė jis, - kurių neaplenkė ši bėda, ypač konsolidavo pastangas likviduojant viruso plitimą. Bendromis pastangomis neleista virusui įsiskverbti į stambius Sibiro paukštynus".

E. Nepoklonovas įspėjo, kad "budrumo jokiu būdu negalima mažinti artėjančios rudeninės ir vėliau pavasarinės laukinių paukščių migracijos metu".

Pasak Rusijos vyriausiojo valstybės veterinarijos inspektoriaus, iki rugpjūčio pabaigos Rusijoje paukščių gripo virusas buvo nustatytas 45 gyvenamosiose vietovėse, 75 vietovės stebimos. Jau likviduota 120 tūkst. naminių paukščių.



ELTA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 06, 2005 1:23 pm Rašyti temą: GRIPAS
JAV žemės ūkio ministerija: paukščių gripą į Sibirą atnešė laukiniai paukščiai iš Pietryčių Azijos

| 2005 09 06 13:36:42 |

Paukščių gripas į Rusijos Sibiro regioną buvo atneštas iš Pietryčių Azijos per laukinių paukščių pavasarinę migraciją, teigia JAV žemės ūkio ministerijos paukščių ligų laboratorijos specialistas Deividas Saurezas (David Soures).

"Turbūt geriausiu pavyzdžiu kovoje su paukščių gripu galėtų būti Pietų Korėja, kurioje pavyko lokalizuoti visus ligos židinius ir likviduoti susirgusius paukščius", - pastebėjo D. Saurezas.

Specialistas iš JAV taip pat pabrėžė, jog yra labai maža tikimybė sukurti tokią vakciną, kuri galėtų apsaugoti nuo visų paukščių gripo tipų.

Jo duomenimis, pirmasis šios grupės paukščių gripo proveržis užregistruotas 1996 metais Kinijoje. "Dabar, - pastebėjo specialistas, - mes susiduriame su antruoju viruso plitimo etapu, prie kurio prisijungė Mongolija, Kazachstanas, Sibiras". Paukščių gripas siautėja ir Vietname, Kambodžoje, Korėjoje, Tailande. 1997 metais buvo užregistruoti pirmieji atvejai, kai paukščių gripu užsikrėtė žmonės. Vietname paukščių gripas siautėjo nuo 2001 iki 2004 metų. "Tačiau apie tai tapo žinoma tik tada, kai juo užsikrėtė pirmas žmogus, - kalbėjo specialistas. - Mano tyrimai rodo, kad šioje šalyje nuo paukščių gripo mirė daug daugiau žmonių nei skelbia oficialūs statistikos duomenys".

D. Saurezo nuomone, šimtaprocentinės sėkmės saugantis nuo paukščių gripo skiepais sunku tikėtis. "Tačiau, - pastebėjo jis, - tam, kad būtų užkrėstas vakcina paskiepytas paukštis, būtina 10 tūkst. kartų daugiau viruso".

ITAR-TASS-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 06, 2005 1:42 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=7423486


Į Afriką nuklydęs karvelis tapo tikra žvaigžde

www.ananova.com, www.DELFI.lt
2005 rugsėjo mėn. 6 d. 13:11




Į Nigeriją nuklydusį pašto karvelį dabar saugo magiškos jėgos. Birželį per varžybas Prancūzijoje paleistas karvelis Tysonas, priklausantis Telfordo miestelyje Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai Brendai Benting, pasiklydęs nuskrido daugiau kaip 4,5 tūkst. kilometrų.
Po šešių savaičių kelionės karvelis atsitrenkė į Godwino Agbagidi, gyvenančio netoli Port Harkorto, namo duris. Godwinas dabar prižiūri Tysoną, nes yra įsitikinęs, kad ant žmogaus, kuris pakenks paukščiui, kris juodosios magijos prakeiksmas.

Vos tik laikraščiai aprašė "paslaptingąjį paukštį", vietos žmonės ėmė plūsti prie Godwino namų, trokšdami pamatyti "balandį milžiną”.

Brenda apie Tysono likimo vingius sužinojo iš Jimo Shieldso, kuris, apžiūrėjęs Tysoną, pagal ženklus ant karvelio sparno sužinojo jos telefono numerį.

"Iš pradžių pamaniau, jog tai nerimta, bet kai jis išdėstė visas detales, nebegalėjau susilaikyti nuo juoko, - pasakojo Brenda. – Atrodo, kad jam (balandžiui) viskas baigėsi gerai - jis net tapo šiokia tokia žvaigžde”.

Tačiau Godwinui nelabai patinka, kad minios žmonių sukiojasi aplink jo namus, be to, jis skundžiasi, kad Tysonas brangiai atsieina, nes lesa tik kviečius.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 09 09, 2005 12:36 pm Rašyti temą:
Priešistoriniai "paukščiai" buvo naikintuvų dydžio, teigia palentologas

| 2005 09 09 12:21:12 |

Milžiniški paukščiai, skraidę padangėje prieš maždaug 65 milijonus metų, galėjo būti dvigubai didesni negu buvo manoma anksčiau: ištiesti jų sparnai galėjo siekti 18 metrų, ketvirtadienį pareiškė paleontologas iš Portsmuto universiteto Davidas Martillas (Deividas Martilas).

Jeigu šio mokslininko teorija teisinga, tai priešistorinių "paukščių" išskleisti sparnai prilygo naikintuvo "F-14 Tomcat" sparnų ilgiui ir buvo penkis kartus didesni už albatrosų, kurie yra vieni didžiausių dabartinio pasaulio paukščių.

D.Martillas pareiškė, kad per neseniai atliktus tyrimus jam, ko gero, pavyko surasti atsakymą, kaip tokie milžinai pajėgė pakilti ir skraidyti.

Neseniai Meksikoje ir Izraelyje rastos iškasenos patvirtino teoriją, kad priešistoriniai skraidantys ropliai, kurie išnyko kartu su dinozaurais, galėjo būti kur kas didesni nei daug kas manė.

"Mes dar oficialiai to nepaskelbėme, bet jie galėjo būti du kartus didesni", - sakė mokslininkas žurnalistams per Britanijos mokslo pažangos asociacijos metinį susirinkimą, kuris vyko Dubline.

D.Martillas pažymėjo, jog jo kolega daktaras Eberhardas "Dino" Frey (Eberhardas "Dinas" Frėjus) iš Gamtos istorijos muziejaus Karlsrūhėje, Vokietijoje, neseniai surado Meksikoje suakmenėjusius griaučių likučius gyvūno, kurio ištiesti sparnai siekė "daugiau kaip 18 metrų".

"Net jeigu tai tik jo griaučių dalys, bet tai velniškai didelės dalys. Mes taip pat radome stulbinančio storio piršto kaulą", - sakė D.Martillas.

Nepaisant šio pterozauro didžio, kaulų struktūros ir audinių, jis skraidė "gana elegantiškai", mano mokslininkas.

"Sparno membrana labai plonutė. Taip pat mes išsiaiškinome, ir tai taip pat naujiena, kad (roplio) peties sandara buvo visiškai kitokia", - pareiškė daktaras, pridūręs, kad rastos membranos dalelės buvo 1 milimetro storio.

Roplio trijų metrų ilgio kaklas baigėsi kaukole, kuri gyvūno ilgį padidino dar dviem metrais. Nors tai kenkė aerodinamikai, užtat pterozauras galėjo pasičiupti grobį iš jūros, neprarasdamas aukščio, mano D.Martillas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

"Reutres"-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 13, 2005 3:25 pm Rašyti temą:
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo" pakeitimo

Žr. Valstybės žinios, 2005, Nr. 110-4012 arba http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condi ... ondition2=
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 09 19, 2005 8:05 am Rašyti temą:
Atidaryta jūriniam ereliui skirta paroda
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=4432


Aplinkos ministerijoje atidaryta jūrinių erelių fotografijų paroda. Jų autorius – biologas ir fotomenininkas, leidyklos „Gamtos pasaulis“ vadovas Vytautas Knyva – eksponuoja 20 nuotraukų, skirtų šiai retai paukščių rūšiai. Jose užfiksuoti Lietuvoje gyvenantys jūriniai ereliai. Vytauto Knyvos fotografijos gamtos tematika yra rodytos Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje ir kitose Europos šalyse. Už jas fotomenininkas 2000-2003 metais tarptautinėse parodose pelnė šešis diplomus.

Vytautas Knyva neatsitiktinai savo objektyvą nukreipė į jūrinį erelį. Tai visuotinai nykstanti paukščių rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Šią rūšį Europoje globoja Berno konvencija. Ji įtraukta į ES paukščių direktyvos pirmąjį priedą, t. y. į sąrašą rūšių, kurių apsaugą turi garantuoti kiekviena Bendrijos šalis ir kurioms turi būti steigiamos specialios saugomos teritorijos.

Jūrinis erelis – didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis. Jis išsiskiria dideliu snapu, trumpa pleišto formos uodega, kuri suaugusių paukščių yra balta, o jauniklių – tamsi. Sveria 4,1-5,5 kg. Nuo vieno išskleisto sparno galo ligi kito – beveik pustrečio metro. Jūriniai ereliai gyvena miškuose prie jūros įlankų, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Jie minta žuvimis, vandens paukščiais, rečiau – žinduoliais. Lizdus suka 11-28 m aukštyje, medžiuose, augančiuose netoli atviros vietovės – pelkės plynės, kirtavietės, miško aikštelės. Vidutinio dydžio lizdas yra 1,5 m pločio ir 1 m aukščio. Lizde išauga 1-3 jaunikliai.

Lietuvoje perinčių jūrinių erelių nebebuvo aptinkama nuo XX a. pradžios. Pirmieji lizdai vėl rasti tik 1987 metais. Manoma, kad mūsų šalyje gali perėti apie 80 šių paukščių porų. Populiacija mažėja daugiausia dėl aktyvios ūkinės veiklos miškuose. Jūriniai ereliai taip pat tampa brakonierių trofėjais, žūva neatsargiai nutūpę ant elektros stulpo, nuo cheminių teršalų (pvz., pesticidų), su grobiu patekusių į paukščio organizmą. Jų apsaugai steigiamos specialios teritorijos. Efektyvi apsaugos priemonė – dirbtiniai lizdai. Jūriniai ereliai juose noriai įsikuria. Vienas pirmųjų šių paukščių perėjimo atvejų dirbtiniame lizde Lietuvoje registruotas 1987 metais Čepkelių rezervate.

Jūriniams ereliams skirtą dirbtinį lizdą galima įkelti medyne, kuris nebus greitai kertamas. Suradus tinkamą vietą ir medį dirbtiniam lizdui iškelti, iš pradžių ant žemės iš impregnuotų antiseptiku medžio tašų surenkama platforma, kuri įkeliama ir pritvirtinama medyje 15-25 m aukštyje. Vėliau ant šios platformos užkeliama ir prikraunama šakų. Iš smulkesnių šakų ir žolinės augalijos padaroma lizdo viršutinė dalis. Viskas sutvirtinama viela. Toks padarytas dirbtinis lizdas būna apie 1,5 m pločio bei pusės metro aukščio.

Kad jūrinis erelis sėkmingai perėtų, natūralaus lizdo apylinkėse galima iškelti keletą dirbtinių lizdų, nes jeigu žūtų natūralus lizdas, paukštis galėtų pasirinkti jau įrengtą būstą. Šiais lizdais paukščius galima privilioti ir į tas teritorijas, kuriose jie anksčiau neperėjo. Lietuvoje jau surasta per 30 natūralių ir iškelta 50 dirbtinių lizdų.

Jūriniam ereliui skirtą parodą surengė Gamtosaugos projektų vystymo fondas, vykdantis projektą „Globaliai nykstančio jūrinio erelio populiacijų apsauga Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse“. Šio projekto tikslas, pasak jo vadovės Aušros Vaitauskaitės, – išsaugoti ir pagausinti jūrinio erelio populiaciją, įtraukiant vietos gyventojus. Jį įgyvendinant atliekama paukščių stebėsena, ieškoma jų natūralių lizdų, keliami dirbtiniai, žieduojami jaunikliai, jūriniai ereliai papildomai maitinami žiemą ir t. t.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 20, 2005 8:41 am Rašyti temą:
http://www.anyksta.lt/index.php?id=1117 ... 17&mzone=6

Sengires okupuoja kormoranai

Kormoranų apniktas medis žūsta per metus.

Apsilankiusi Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančioje kormoranų perimvietėje, pasijutau tarsi siaubo filme: belapiai iki pat šaknų, padanges remiantys sengirių medžiai, ant jų – baisi daugybė didžiulių lizdų, juose – dideli juodi paukščiai. Visa miško paklotė nusėta nosį riečiančiomis paukščių išmatomis, aplinkui skardi jų laukiniai klyksmai. Lankytojų šioje vietoje, žinoma, būna. Tačiau eiti į apžvalgos aikštelę be gobtuvo ryžtasi retas…
Kuršių nerijos ornitologai kruopščiai skaičiuoja kormoranų lizdus. Nerijos pakrančių girią pamėgusių kormoranų populiacija, kaip sako ornitologai, pati gausiausia ir seniausia Lietuvoje bei galbūt didžiausia Europoje.
Pirmuosius kormoranų lizdus paukščių stebėtojai Kuršių nerijoje aptiko prieš 15 metų. Tais metais pajūrio gyventojai džiaugėsi, kad gana reti paukščiai išlakiomis pušimis apaugusioje dauboje susuko 4 lizdus. Pernai kormoranų lizdų Kuršių nerijoje buvo apie 2 600. Šiemet jaunikliai klykė dar 200 gūžtų. Užvertus galvą į pušų viršūnes atrodo lyg jas būtų aplipę būriai skėrių.
Vienoje pušyje ornitologai suskaičiavo net 17 lizdų. Gūžtas kormoranai krauna pačiose medžių viršūnėse, apatines šakas taikiai užleisdami pilkiesiems garniams, kurių šioje kolonijoje perpus mažiau.
Kuršių nerijos apylinkėse nuolat gausėjanti kormoranų populiacija varo į neviltį vietos miškininkus. Pušys, apdergtos rūgščiomis išmatomis, sparčiai džiūna. Pastebėta, kad medis nudžiūna per vienerius metus.
Rūgščiame dirvožemyje po kormoranų “bendrabučiu” auga tik pati atspariausia žolė – daugeliui žolių netinka pernelyg rūgšti tapusi dirva. Vienas Juodkrantės girininkas pasakojo, kad nudžiūvusius brandžius medžius jau teko iškirsti 800 metrų ilgio ruože. Kormoranai begėdiškai užima vis naujus miško masyvus. Jau pripažinta, kad kormoranai kelia rimtą pavojų ekologinei sistemai- vienos seniausių Europoje Kuršių nerijos sengirės gali būti visiškai sunaikintos.
Neringos žvejas Juozas Janušis “Anykštai” sakė: ”Aš per gyvenimą tiek žuvies nepagaunu, kiek tie bjaurybės sugauna ir suėda”.
Kormoranai išties grobia tvenkinius, marias ir jūrą. Kalbama, kad jie sunaikina nemažą dalį žuvų mailiaus.
Paskaičiuota, kad per sezoną itin rajūs paukščiai sulesa apie 300 tonų žuvų. Tai ketvirtadalis to, ką sugauna marių žvejai.
Kalbama, kad kormoranai maitintis skrenda net į Latviją, o vakarais grįžta į perimvietę.
Gamtininkai niekaip nesutaria: naikinti vis didesnį pavojų ekologijai keliančius paukščius ar jų neliesti.
Gamtininkas vicemeras Sigitas Obelevičius sako, kad mūsų rajonas kormoranams nepatinka.
“Kažkada mačiau skraidančius, bet tai buvo pavieniai atvejai, matyt, migracijos metu. Artimiausia vieta, kur gyveno kormoranai – gretimas Molėtų rajonas, Arnionys. Ten tikrai buvo šių paukščių kolonija. Tačiau kai žlugo žuvininkystės ūkis, paukščiai, spėju, išskrido geresnės vietos ieškoti. Kormoranams reikia daug žuvies”,- sakė S.Obelevičius.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 09 20, 2005 11:28 am Rašyti temą:
Kauno diena
2005 m. rugsėjo 20 d., antradienis Nr. 218 (17679)


Išgelbėjo retą paukštį

Virginija SKUČAITĖ



Retas iš mūsų yra matęs vapsvaėdį. Ir tai suprantama, nes šis paukštis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Tačiau šis sparnuotis ne vieną savaitę gyveno kauniečių Lukšių šeimoje, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje, o šiomis dienomis, matyt, skrenda į Afriką, kur vapsvaėdžiai žiemoja.

Netikėtas grybautojų radinys

Prieš mėnesį kauniečių Lukšių šeima grybavo viename Rokiškio rajono miške. Grybų paieškos Renatai Lukšytei nesisekė, todėl mergina nusprendė atidžiau pasidairyti po mišką. Staiga pastebėjo krutant kažkokią margą dėmę. Priėjusi arčiau pamatė besiremiantį sparnų galais į miško paklotę didelį margą paukštį, kuris mėgino pajudėti iš vietos. Jo pastangos buvo bevaisės - kūnas nepakilo nuo žemės, paukštis net išsižiojęs gaudė orą. Supratusi, kad jį ištiko kažkokia nelaimė, Renata pašaukė tėtį. Kai jis priėjo apžiūrėti paukščio, šis aprimo, nebesiblaškė. Vytautas Lukšys žaizdų nerado, ir žmona paragino vežti paukštį į šeimos sodybą Rokiškio rajono miške.

Paukštis buvo išsekęs

Lukšiai paukštį parsinešė pintinėje. Namuose jie apžiūrėjo radinį dar kartą ir nusprendė, kad tai kažkoks vanagas. Kadangi sparnuotis buvo labai nusilpęs, pirmiausiai jam buvo pasiūlyta vandens ir smulkiai pjaustytos jautienos, tačiau paukštis į tokias, rodos, karališkas vaišes nereagavo. Tuomet Lukšiai pasiūlė žalios vištienos krūtinėlės, tačiau paukštis net nepajėgė lesti. Teko jį maitinti.

Po poros savaičių gyvasis radinys atkuto: pats lesė, valėsi plunksnas, paskrisdavo kambaryje kelis metrus, buvo ramus su Lukšiais, tačiau pasišiaušdavo prieš jam nepažįstamus žmones.

Lukšiai nusprendė vežti paukštį į Kauną ir parodyti specialistams.

Priglaudė Ežerėlio miškas

Ornitologas Ričardas Patapavičius paaiškino, kad tai vapsvaėdis. Ornitologas patarė išgijusį paukštį skubiai išleisti į laisvę, nes rugsėjo pradžioje šie sparnuočiai traukia per Italiją ir Izraelį į Afriką žiemoti. Lietuvoje tokiu metu jiems sunku rasti maisto - laukinių bičių ar jų perų, kuriais šie paukščiai minta, vaikštinėdami po pievas. Beje, vapsvaėdžių galva patikimai apsaugota nuo bičių įgėlimų - ji tankiai apaugusi plunknomis, panašiomis į žvynus. Neatsisako vapsvaėdžiai pasmaguriauti ir laukinių pelių. “Jei šio paukščio gyvenime nebepasitaikys nelaimingų atsitikimų, jis gyvens dar kelis dešimtmečius”, - sakė ornitologas apie išgelbėtą vapsvaėdį.

Lukšiai paleido paukštį Ežerėlio miškuose, kurie yra piečiau nei Rokiškio rajono miškai. Juk vapsvaėdis vis vien skris į pietus. Lukšiai tikisi, kad jų kartu su veterinarijos specialistais išgelbėtas paukštis šiuo metu skrenda į Afriką, nes mestelėtas į viršų, lengvai pakilo į aukštą Ežerėlio miško pušį.

Į Lietuvą šis paukštis turėtų grįžti balandžio pabaigoje.

das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Antr. 09 20, 2005 4:08 pm Rašyti temą:
Tik ka Anykstai issiunciau tokio turinio laiskuti:
jonas.j@anyksta.lt (more)

Sveiki,

Perskaiciau jusu straipsni "Sengires okupuoja kormoranai" , ir esu
nustebes, zurnalisto parasiusio si straipsni nekompetencija. Visu pirma
sis straipsnis yra vienpusiskas ir todel neobjektyvus, antra jame yra
tikrai daug netikslumu arba klaidu.

Visu pirma toje kolonijoje lankiausi tikrai ne viena karta, ir man tas
vaizdas nera toks jau baisus, antra niekada nemaziau lankytoju i apzvalgos
aikstele lipanciu su gobtuvais (juo labiau, jog ta aikstele turi stoga), o
ir paciu lankytoju, cia net eiles susidaro.

Miskininku bukstavimas del sengires tikrai nera pagrystas, nes kormoranai
kasmet uzima tuos pacius medzius, ir ju kolonija jau nesiplecia taip
sparciai, kaip ankciau. Be to patys miskininkai ir padare meskos paslauga,
iskirsdami nudziuvusias pusis, tuo budu jie PRIVERTE kormoranus uzimti
naujus medzius. Taigi, jei miskininkai toliau nekirs nudziuvusiu medziu,
likusi sengire tikrai nenukentes. Be to zurnaliste nepaminejo, kad
kolonijoje pradejus pereti kormoranam, jos apylinkese padaugejo, kai kuriu
kitu netgi raudonosios knygos pauksciu (cia peri juodosios meletos ir
uldukai (karveliai)).
Apklausiant zvejus taip pat nederetu aklai tiketi ju pasakojimais. Posakis
”A? per gyvenim? tiek ?uvies nepagaunu, kiek tie bjauryb?s sugauna ir
su?da” yra tikrai menkavertis, juo labiau, kad cia lyginama jo vieno
pagavimai su neaiskiu kormoranu skaiciumi.
Kitas teiginys:"Kalbama, kad jie sunaikina nema?? dal? ?uvø mailiaus" is
vis yra neteisingas, nes kormoranai minta ir gaudo tik didesnes zuvis.
Sakinys "Gamtininkai niekaip nesutaria: naikinti vis didesn? pavojø
ekologijai kelian?ius pauk??ius ar jø neliesti", apie koki pavoju
ekologijai cia kalbama? Ar nenoreta cia parasyti, kad kormoranai kelia
pavoju zvejams? Nes jei teisingai supratau, tai kormoranai Kursiu mariose
suzvejoja tik KETVIRTADALI zuvies, kai tuo tarpu zvejai TRIS KARTUS
daugiau, tai gal tuomet reiktu rasyti, jog zvejai kelia vis didesni pavoju
Kursiu mariu ekologijai?
Butu labai malonu, jei redakcija pataisytu si straipsni, arba parasytu
dar viena siek tiek labiau atitinkanti realybe.

Su Pagarba,

Darius Strasevicius

Siulau ir kitiems forumo dalyviams prisijungti ir parasyti savo komentarus "Anykstos" redakcijai
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 09 21, 2005 2:23 pm Rašyti temą:
Apsaugant paukščius, Niujorko dangoraižiuose bus išjungiama šviesa

| 2005 09 21 14:10:20 |

Garsiuosiuose Manheteno dangoraižiuose Niujorke po vidurnakčio bus išjungiama šviesa, siekiant apsaugoti migruojančius paukščius. Niujorko visuomenės veikėjai pranešė, kad šviesa pastatuose nuo 40 aukšto bus išjungiam po vidurnakčio per paukščių pavasario ir rudens migraciją.

Pasak ekspertų, nuo 1997 metų daugiau kaip 4 tūkst. paukščių žuvo arba susižeidė, atsitrenkę į dangoraižius.

"Per Niujorką nuo seno eina migracijos keliai, jo parkai tapo laikinu prieglobsčiu šiems paukščiams, bet... pastatai savo šviesomis languose traukia paukščius, kaip vabzdžius, skrendančius į ugnį", - sakė organizacijos "NYC Audubon" direktorius E.J. McAdamsas (Makadamsas).

Jam padeda miesto valdžia ir nekilnojamojo turto grupių atstovai. Vienas statybos grupių lyderių sakė, jog tikisi visapusiško pritarimo.

Paukščių gelbėjimo programa Niujorke buvo priimta po analogiškų veiksmų Čikagoje ir Toronte.


Reuters"-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 09 22, 2005 9:19 am Rašyti temą:
das rašo:
Tik ka Anykstai issiunciau tokio turinio laiskuti:
jonas.j@anyksta.lt (more)

Sveiki,

Perskaiciau jusu straipsni "Sengires okupuoja kormoranai" , ir esu
nustebes, zurnalisto parasiusio si straipsni nekompetencija. <...>
Butu labai malonu, jei redakcija pataisytu si straipsni, arba parasytu
dar viena siek tiek labiau atitinkanti realybe.

Su Pagarba,

Darius Strasevicius

Siulau ir kitiems forumo dalyviams prisijungti ir parasyti savo komentarus "Anykstos" redakcijai



Gerbiamasis pone Dariau,

...siulau geriau rasyti publikacijas, o ne komentarus Kai redakcijos* tures "teisingu" straipsniu, tures is ko pasirinkti, maziau reikes taisyti klaidas - rasyti komentarus. Sugebejimu, kiek supratau, turite.... Sekmes

------------------------
*galbut idomesniu (populiarinimo) straipsniu galima butu siulyti ir www.delfi.lt, www.omni.lt redakcijoms...
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 09 22, 2005 9:39 am Rašyti temą:
Kiekvienas mes manau turetume dirbti savo darba, zurnalistai rasyti i populiarius zurnalus ir laikrascius. O tie kurie dirba mokslini darba privalo rasyti i rimtus mokslinius zurnalus is kuriu veliau zurnalistai galetu pasiskaityti ir parasyti populiaresne forma . Manau didesnio profesionalumo pasieksime butent dirbdami savo darbus, ir stengdamiesi ji atlikti kuo geriau.
Del mano paties, as tikrai nesu iskalbus (rasytine prasme), todel populiariems straipsniukams nelabai tinkamas . Be to visas mano laikas uzimtas butent moksliniu straipsniu rasybai . Norint parasyti bet koki straipsniuka reikia ideti tikrai nemazai laiko, skaitant visokiausio plauko su tema susijusia literatura, o to laiko tikrai nera...... . Beje nesu as jau toks beviltiskas; esu parases ir keleta populiaresniu i "Baltaji Gandra" ir pan...... .
Ir galiausiai, nederetu kritika priimti, kaip nora zlugdyti . Paprasciausiai, siuo atveju norejau pabrezti, kad rasant straipsnius reikia islikti siek tiek objektyviasniam (nors gal ir persistengiau) .
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 09 22, 2005 9:46 am Rašyti temą:
das rašo:
Kiekvienas mes manau turetume dirbti savo darba, <...> Del mano paties, as tikrai nesu iskalbus (rasytine prasme), todel populiariems straipsniukams nelabai tinkamas . Be to visas mano laikas uzimtas butent moksliniu straipsniu rasybai . Norint parasyti bet koki straipsniuka reikia ideti tikrai nemazai laiko, skaitant visokiausio plauko su tema susijusia literatura, o to laiko tikrai nera...... . Beje nesu as jau toks beviltiskas; esu parases ir keleta populiaresniu i "Baltaji Gandra" ir pan...... .



Dekui, mielai susipazintume su Jusu publikacijomis, jei jos butu "prieinamos"*. Is anksto dekui

p.s. Supopuliarinti, manau, galima tik tada, kai gerai ismanai dalyka. O kai neismanai - gaunasi absurdai, kai bandai "supupuliarinti" moksla. Ta daznokai ir stebime V.I.P.'e [visuomenes informavimo priemonese].

-----------------------------
*uzuomina, kad gal galetute pateikti skaitmenines versijas
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 09 22, 2005 10:14 am Rašyti temą:
kol kas internete yra prieinami tik sie straipsniai:

Testing hypotheses on egg number and size in black flies (Diptera: Simuliidae).
adresu:
http://www.sove.org/Journal%20PDF/Decem ... 202004.htm

Isolation of Lyme Disease Borrelia from Puffins (Fratercula arctica) and Seabird Ticks (Ixodes uriae) on the Faeroe Islands
adresu:
http://www.pubmedcentral.nih.gov/articl ... rtid=84640

Vertebrate host specificity. of wild-caught blackflies. revealed by mitochondrial DNA in blood.
Nelabai radau tikslaus adreso, bet nukopijavus pavadinima ir idejus i Googla tikrai turetu pasirodyti PDF. Arba bandykit situ:
ask.lub.lu.se/archive/00020123/ 01/malmqvist_etal_PRS_Biol_Letters_2004.pdf

Tikiuosi, kad iki nauju metu pasirodys dar bent vienas
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 09 26, 2005 7:15 am Rašyti temą:
Ką slepia Čepkelių raistas

Laikas // http://www.laikas.net/Default.aspx?tabid=90&ItemId=451

Suintensyvėjus žemės naudojimui, gamtosaugininkai ėmė skambinti varpais, kad natūraliai gamtai iškilo reali grėsmė. Iš 10 000 augalų rūšių 3000 yra nykstančios, 27-ioms gresia visiškas išnykimas. Sparčiai nyksta ir gyvūnų rūšys. Stengiantis išsaugoti gamtos įvairovę, buvo įkurtas ES saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“. Nemažai gražiausių Lietuvos vietų – irgi visai Europos Bendrijai svarbios teritorijos. Mat kai kurios gyvūnų ar augalų rūšys, aptinkamos mūsų šalyje, Europoje jau išnykusios ar labai retos.

Inga Saukienė
inga@laikas.net


Teisinis „Natura 2000“ pagrindas yra dvi ES gamtos apsaugos direktyvos – Paukščių ir Buveinių. Buveinėmis gamtininkai vadina teritorijas, kuriose rūšis gyvena viso savo biologinio ciklo metu. Norint kurią nors teritoriją įtraukti į šį tinklą, reikia nueiti ilgą kelią. Pirmiausia sudaromas saugomų teritorijų sąrašas. Tuomet Europos Komisija vertina, ar pasiūlytose teritorijose tikrai yra europinės svarbos augalų ir gyvūnų rūšių. Paprastai tokiam vertinimui prireikia 2–3 seminarų. Tarp seminarų šalis turi laiko atlikti papildomas inventorizacijas, patikslinti anksčiau pateiktus sąrašus. Lietuva patenka į biogeografinį regioną, kuriam priklauso Latvija ir Estija. Šio regiono seminaras turėtų vykti šių metų gruodį. Europos Komisijai patvirtinus galutinį vietovių sąrašą, specialios saugomos teritorijos turi būti įsteigtos ne vėliau kaip per 6 metus.

Atsilikimo privalumai

Lietuva Europos Komisijai pateikė siūlymą įtraukti 266 vietoves, atitinkančias Buveinių direktyvą. Paukščių apsaugai iš pradžių planuotas 78–80 vietovių tinklas. Pritrūkus lėšų dviejose didelėse ir pagal interesų gausą sudėtingose teritorijose (Kuršių mariose ir Kalvarijų apylinkėse) steigimo darbus nuspręsta atidėti iki 2005 m. pabaigos, kai bus įgyvendinama šių metų struktūrinių fondų programa. Vyriausybė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą yra suteikusi 73 vietovėms.

Bendras siūlomų „Natura 2000“ teritorijų plotas Lietuvoje – apie 12 proc. Ateityje ketinama jį padidinti iki 16 proc. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, tai jau būtų riba. „Steigdama saugomas teritorijas, šalis turi įvertinti savo gamtines vertybes ir geografinę padėtį. Yra šalių, kurios didžiuojasi, kad turi saugomų teritorijų, užimančių apie 30 proc. šalies teritorijos. Tačiau puiku, kai iš visų pusių, kaip Daniją, supa vanduo: saugomas teritorijas galima steigti ir vandenyje. Mūsų pajūrio ruožas –
trumpas, o didesnė sausumos teritorijos dalis naudojama ūkinei veiklai“, – sako pašnekovas.

Nepaisant to, pasak L. Budrio, pagal ES direktyvų dėl saugomų teritorijų įgyvendinimą, Lietuva pakliūna į pirmąjį dešimtuką. Mat, palyginti su šalimis senbuvėmis, mes į ES įėjome su daugybe natūralios, nesuniokotos gamtos lopinėlių, tad ir aplinkosaugos direktyvas mums lengviau įgyvendinti.

Ledynmečio pelkės

Gana daug saugotinų Europos buveinių ir rūšių telkiasi įvairaus tipo pelkėse. Šios ekosistemos tapo labai retos, nes daug pelkių nusausinta ir panaudota žemės ūkiui ar miškininkystei. Gamtiškai ypač vertingos aukštapelkės. Jose gerai išsilaiko įvairios augalų ir gyvūnų liekanos, senovės žmonių pagaminti dirbiniai. Geologai pagal pelkėse susiklosčiusius žiedadulkių sluoksnius gali nustatyti, kokia augalija vyravo teritorijoje prieš kelis ar net keliolika tūkstančių metų.

Lietuvos pietuose, netoli Marcinkonių esanti didžiausia Lietuvos aukštapelkė – Čepkelių raistas –
Valstybiniu rezervatu paskelbta dar 1975 m. Šiemet rugsėjo 25 d. 11 197 ha
ploto rezervatas švęs trisdešimtmetį. Iš Rytų į Vakarus jis driekiasi
18–20 km, iš Šiaurės į Pietus –
8–10 km. Pietuose aukštapelkė pereina į žemapelkę. Pelkėje tyvuliuoja per 20 ežerų, dalis jų yra išlikę nuo ledynmečio. Čepkelių pelkė ėmė formuotis baigiantis apledėjimui, prieš 11 tūkst. metų. Kadaise čia tyvuliavo marios, o šalia jų kilo vėjų supustytos kopos. Jų viršūnės iš durpių klodo kyšo iki šiol: suskaičiuota apie 80 tokių sausumos salelių, vadinamų grandais.

Raudonosios knygos
iliustracijos

Rezervate aptinkama apie 611 aukštesniųjų augalų rūšių (51 įrašyta į Raudonąją knygą), paukščių rūšių – apie 182 (48 įrašytos į Raudonąją knygą), 36 žinduolių rūšys, 2000 rūšių vabzdžių. Čia gana įprasta vienintelė nuodinga šalyje gyvatė – paprastoji angis, nuolat gyvena vilkai, žiemoja briedžiai. Čepkelių simbolis – kurtiniai. Kasmet čia peri apie 30 porų gervių, įprasti kitur jau retai sutinkami juodieji gandrai, didieji apuokai, tetervinai. Pastarieji čia renkasi į tuokvietes, pagyvindami mišką savo burbuliavimu.

Žmonių čia beveik nėra, lengvai išvažiuojamų kelių – vos vienas kitas. Rezervate likęs vienintelis Katros kaimas. Jis ir šalia esantys kaimai –
ištuštėję. Jauniausiam žmogui –
65-eri. Artimiausia gyvenvietė –
Marcinkonys – kadaise turėjo per 2000 gyventojų. Dabar jų liko vos 600. Ūkine veikla rezervate beveik neužsiimama: pievas šienauti uždrausta, o ir poreikio nėra, nes kaime likusi tik viena karvė, spanguoliauti galima tik gavus specialius leidimus, medžioklė uždrausta.

Pokario metais, prieš įkuriant rezervatą, žmonės šienaudavo. Jie brisdavo per aukštapelkę basi, o šieną rogėmis per pelkę parsigabendavo tik žiemą, kai žemės paviršius užšaldavo. Beje, ir dabar šiltą dieną basomis pereiti per linguojantį pelkės paviršių ir suvilgyti kojas iš po žemės be-
sisunkiančiu vandeniu – didžiausias malonumas. Akivarų čia nėra. Anot vietos gyventojų, šios purvo ir vandens vonios gydo odos susirgimus, padeda nuo kojų prakaitavimo.

Atsiveria žmonėms

Anksčiau į rezervatą koją įkelti galėdavo tik jį prižiūrintys darbuotojai ir mokslininkai. Dabar požiūris keičiasi. Anot Čepkelių valstybinio rezervato direktoriaus Jono Klimavičiaus, žmonėms reikėtų sudaryti galimybę susipažinti su unikaliu gamtos kampeliu. Ypač tai naudinga vaikams – gamtos įvairovės pažinimas moko ją saugoti ir tausoti. Dabar šalia raisto įrengtas pažintinis 1,5 km ilgio takas, pastatytas apžvalgos bokštelis, į pačią pelkę nutiestas lieptas su apžvalgine aikštele. Griežtai draudžiama čia lankytis tik nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. – paukščių perėjimo metu.

Pasak L. Budrio, patirtis parodė, kad rezervatą saugoti nuo visų – ne pats geriausias sprendimas: „Kol šiose vietose buvo šienaujama, buvo daug atvirų pievų, kuriose augo reti augalai. Pelkei apaugant, augalijos sudėtis keičiasi, kai kurie vertingi augalai nyksta. Todėl ruošiami gamtotvarkiniai planai, kuriais bus leidžiama ir net skatinama žmonių veikla“.

Suprantama, ši veikla turėtų palaikyti nusistovėjusią ekologinę sistemą, o ne trikdyti ją. ES, Amerikoje saugomų teritorijų gyventojams valstybė moka kompensacijas, ribodama ūkinę veiklą. Šio mechanizmo užuomazgų yra ir Lietuvoje. Pernai Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį miškų, esančių saugomoje teritorijoje, savininkams numatyta teisė gauti kompensaciją, jei, pavyzdžiui, ribojama jų galimybė kirsti mišką. Pagal ES kaimo rėmimo programą sklypų su agroaplinkosauginiais apribojimais savininkams kompensacija išmokama, jeigu šienaujama ne įprastu laiku, o kiek vėliau – kai išsiperi paukščiai. Juk gamta – ne tik žemės plotelį įsigijusio savininko, bet mūsų visų turtas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 09 28, 2005 8:33 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7583979


Klaipėdoje žūva migruojantys paukščiai

Romualdas Pauliukevičius, "Klaipėda"
2005 rugsėjo mėn. 28 d. 08:52


Klaipėdoje dėl nevisiškai aiškių priežasčių masiškai žūva migruojantys paukščiai. Antradienį Geležinkelio gatvėje prie 10-ojo namo gulėjo apie šimtą negyvų sparnuočių. Policijai paskambinęs šio namo gyventojas teigė, kad tai zylės. „Klaipėdai“ nuvykus į vietą, priskaičiuota apie 30 negyvų paukštelių.
Gyvas buvo likęs tik vienas paukštukas, kuris, kaip paaiškėjo, buvo ne zylė, o nykštukas. Žuvusių paukščių pastarosiomis dienomis teko matyti ir daugiau. Sekmadienį negyva zylutė buvo rasta Liepų gatvėje netoli Autobusų parko. Pirmadienį negyvos zylės pastebėtos Šaulių, J.Janonio gatvėse ir Vitės rajone. Žmonės prabilo apie tai, kad uostamiestyje siaučia paukščių gripas.

Kalti dideli stiklai

Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus paukščių skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis „Klaipėdai“ tikino, jog paukščių gripo Lietuvoje neužfiksuota. Tai patvirtino ir Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys. Buvo tiriami praskrendantys paukšteliai, tačiau nė


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-09-30 11:52 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-06-25 19:22 (Pen)
Pranešimai: 806
kiek esu pastebejas, tai ugniagesiai-gelbetojai vieni is labiausiai gyvunus mylinciu zmoniu. net aplinkos apsaugos darbuotojai i panasius skambucius reaguoja vangiai arba liepia paciam viska padaryti, o ugniagesiai istiesu yra saunuolai. dar kas nustebino, kad jie nenori reklamos :shock: Pernai i panasia situacija buvo patekusi gulbe, kuria jie gaude apie valanda plonu ledu padengtame tvenkinyje, kai pasakiau, kad galim parasyti straipsni i laikrasti, jie mandagiai atsisake "mes dirbam savo darba ir dziaugiames, kad galim padeti ir mums to pakanka"

Orchus

Parašytas: Pen. 09 30, 2005 12:42 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7603113


ASEAN šalys įkūrė fondą kovai su paukščių gripu


ELTA
2005 rugsėjo mėn. 30 d. 13:15



Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) narės įkūrė regioninį fondą kovai su paukščių gripu bei kitomis gyvūnų ligomis.
ASEAN šalys taip pat parengs priemonių planą, skirtą sustabdyti mirtino paukščių gripo viruso, kuris nuo 2003 metų pabaigos Azijoje jau nusinešė 66 žmonių gyvybes ir paukštininkystės sektoriui padarė žalos už maždaug 15 mlrd. JAV dolerių, plitimą.

"Šalys pritarė šio fondo įkūrimui", - sakė Filipinų žemės ūkio sekretorius Domingas Panganibanas. Šio fondo lėšos taip pat bus naudojamos kovai su kitomis gyvūnų ligomis.

Ketvirtadienį Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad jei paukščių gripo virusas mutuos ir jį pradės platinti žmonės, tik nuo pasaulio šalių priklausys, ar virusas nužudys 5 mln., ar 150 mln. žmonių. Ekspertai teigia, kad lėšų stygius smukdo kovą su paukščių gripu tokiose šalyse kaip Indonezija, kur pirmadienį virusas nusinešė jau penktą gyvybę.

Detalesnė informacija apie naująjį fondą bei priemones, kurių ketinama imtis, bus paskelbta vėliau penktadienį, pasibaigus ASEAN šalių bei Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos ministrų susitikimui. ASEAN narės yra Brunėjus, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Mianmaras, Filipinai, Singapūras, Tailandas ir Vietnamas.
_________________

Orchus


Parašytas: Pir. 10 03, 2005 9:49 am Rašyti temą:
Ornitologai rengia rudenines paukščių palydas

| 2005 10 01 14:48:35 |

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) spalio 1-2 dienomis rengia tradicinę rudeninę paukščių palydų šventę.

Per rudenines paukščių palydas Lietuvos ornitologų draugija, kuri yra Pasaulio paukščių apsaugos organizacijų asociacijos "BirdLife International" atstovė mūsų šalyje, siekia supažindinti visuomenę su tuo metų laiku sutinkamais paukščiais, pasidalyti gamtos, ypač paukščių stebėjimo, patirtimi.

Rengiamos įvairios paukščių stebėjimo varžybos, žaidimai, parodos, vakaronės, paskaitos apie paukščius.

Pagrindinis palydų akcentas - visuotinė paukščių apskaita su greito informavimo akcija, kurioje dalyvauti gali visi - ir maži, ir dideli, ir gerai pažįstantys paukščius, ir skiriantys vos kelias jų rūšis.

Lietuvos ornitologų draugija iš anksto numatė stebėjimo vietų ir koordinatorių tinklą. Tokių vietų yra keliolika ir kiekvienoje jų šventės dalyvių lauks šventės koordinatorius.

LOD specialistai Eltą informavo, kad 2004 metais paukščių palydų metu buvo suskaičiuota per pusę milijono paukščių, stebėtos beveik 150 jų rūšių.

Lietuvoje daugiausiai pastebėta mėlynųjų zylių, kikilių, varnėnų, didžiųjų zylių, keršulių. Aptikta ir retų rūšių - geltonkojų kirų, stepinių lingių, juodakaklių narų, ūsuotųjų zylių.


ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

Orchus
Parašytas: Kv. 10 06, 2005 8:45 am Rašyti temą:
Pašauta žąsis krisdama iki sąmonės netekimo pritrenkė medžiotoją

| 2005 10 06 09:40:07 |


Sūnaus pašauta skrendanti Kanados žąsis pataikė nukristi tiesiai vienam švedų medžiotojui ant galvos ir pritrenkė jį iki sąmonės netekimo, trečiadienį pranešė naujienų agentūra TT. "Spėju, kad ji norėjo atkeršyti", - pasak TT, vietos laikraščiui "Extra Ostergotland" sakė medžiotojas Ulfas Ilbackas (Ulfas Ilbakas).

U.Ilbackas teigė po patirto smūgio turėjęs dvi dienas gulėti lovoje. Jį partrenkusi žąsis krito iš maždaug 20 metrų aukščio. Šios rūšies paukščiai gali sverti iki 6 kilogramų.


"Reuters"-BNS
_________________

Orchus
Parašytas: Antr. 10 11, 2005 9:45 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2005-10-11

Paukščiai lekia į butus

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Migruojantys paukščiai pro atvirus langus pradėjo skristi į klaipėdiečių butus.

Vieni žmonės išsigando, kad pas juos užklydo paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai. Kiti pamanė, kad toks paukščių elgesys pranašauja artėjančias šalnas.

Vakar rytą pro vieną langą įskridę du nykštukai ilgai nenorėjo išskristi. Kai žmonės pabandė juos išleisti pro langą, šie vėl įskrisdavo atgal. Paukščiukai nuskrido tik išnešti į lauką ir patupdyti ant žolės.

Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys pasakojo, kad nykštukų šiemet prisiveisė itin daug. „Mažiausi Europos paukščiai nykštukai - labai landūs ir nebaugštūs. Tad nieko nuostabaus, kad jie įskrenda į butus, juolab kai yra jų migracijos metas“, - sakė ornitologas.

Pašnekovas patarė įskridusį nykštuką paleisti į krūmus, kur jo nesugautų katės ir kiti plėšrūnai.

V.Jusys nemano, kad nykštukai, kurie leidžiasi paimami į rankas, gali būti užsikrėtę paukščių gripu. Pasak jo, tikimybė, jog Lietuvoje plis paukščių gripas, visiškai nedidelė.

Didesnė grėsmė iškiltų, jeigu epidemija būtų paplitusi pavasarį, kai paukščiai migruoja priešinga kryptimi.

Ornitologas sakė, kad šį rudenį Lietuvoje labai padaugėjo paukščių, ypač mažų. Vien rugsėjo 24 dieną per migracijos kelyje esančią Klaipėdą praskrido net apie 2,5 milijono paukščių.

Daugiausiai šiemet migruoja kikilių bei ilgauodegių zylių. Pastarųjų sparnuočių Lietuvoje sužieduota jau 900. Tai rekordinis skaičius. Kartais rudenį pavyksta pagauti tik po 3 tokius paukščius.

Ornitologai šiemet tinkluose aptiko ir itin retų rūšių paukščių. Spalio 4 ir 6 dienomis jie pagavo taiginės pečelindos patiną ir patelę. Šie paukšteliai paplitę Kazachijoje ir Kinijoje. Lietuvoje nuo 1929 metų Ventės rago ornitologijos stotyje tokių paukščių pavyko pagauti tik apie 20.

Šį rudenį buvo pagauti ir du baltbruviai nykštukai, išsiskiriantys baltais antakiais. Šie iš Pietų kraštų atskridę paukščiai pirmąsyk Lietuvoje buvo pagauti tik prieš daugiau kaip 20 metų. Per 10 metų tokių paukščių pavyksta pagauti tik po du kartus.

Liaudies išmintis byloja, kad beveik visada į namus įskrendantys paukščiai atneša žinią.

Etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kad žinia priklauso nuo to, kokie paukščiai įskrido ir kaip jie elgiasi. Įskridusi paukščiukų pora pranašauja vedybas arba šeimos pagausėjimą.

Atsimušęs į langą paukštis reiškia nemalonią žinią ir netgi laidotuves.

Nelaimę pranašauja ir prie namų kukuojanti gegutė, ūbaujanti pelėda arba į pastatą kalantis genys.

Balandžių porelės, susiruošusios sukti lizdą balkone, etnologė patarė nevaryti. Tai reiškia laimę šeimoje. O tie namai, kurių pastogėje susisukda lizdą kregždė, turėtų būti apsaugoti nuo gaisro.
_________________

Orchus
Parašytas: Antr. 10 11, 2005 11:31 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2005-10-11

Užmojai užtvindyti Žuvinto palias gyventojams kelia nerimą

Prieš trejetą metų vietoj buvusių Žuvinto rezervato, Žaltyčio ir Amalvo botaninių zoologinių draustinių buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje - Žuvinto biosferos rezervatas. Jo vadovai jau dabar planuoja kaip atgaivinti prieš keletą dešimtmečių nusausintas aukštapelkes. Bet rezervato teritorijoje esančių kaimų gyventojai nuo tokių užmačių šiurpsta. <...> - Kazys KAZAKEVIČIUS.
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 10 12, 2005 12:20 pm Rašyti temą:
Kino ekranus užkariauja pingvinai

| 2005 10 12 12:46:02 |

"Ar atsimenate neišpasakyto grožio dokumentinę juostą "Migruojantys paukščiai"? Į Lietuvos kino ekranus atkeliauja dar vienas labai panašus dokumentinis filmas, sužavėsiantis visą šeimą - "Migruojantys paukščiai 2: Imperatoriaus kelionė".

Ši įspūdinga Luco Jacqueto režisuota dokumentinė juosta - tarsi nuostabi kelionė kartu su imperatoriškaisiais pingvinais į Antarktidos gilumą.

Kiekvienų metų pabaigoje atšiaurioji Antarktida atgyja - prasidėjus žiemai, nesvetingos Antarktidos ledo dykumos suskamba imperatoriškųjų pingvinų balsais. Tūkstančiai pingvinų palieka ilgus mėnesius prieglobstį teikusį vandenyną ir pradeda sunkią kelionę į žemyno gilumą.

Nerangūs paukščiai atkakliai žygiuoja, galynėdamiesi su negailestingu stingdančiu vėju ir akis sniegu lipinančiomis pūgomis. Imperatoriškuosius pingvinus tolyn gena visa nustelbiantis gamtos šauksmas: instinktas poruotis - instinktas, užtikrinantis rūšies išlikimą. Čia po sudėtingų tuoktuvinių šokių ir subtilaus asistavimo, pingvinai poruojasi monogamiškomis poromis.

Toli nuo vandenyno, ledinėje dykumoje pingvinų patelės, ilgai kentėjusios badą, padeda vienintelį kiaušinį. Išsekusios nuo alkio, jos palieka brangenybę savo partneriams ir leidžiasi į kelionę atgal, prie žuvimi knibždančio vandenyno.

Tuo tarpu būsimieji imperatoriškieji tėveliai lieka didvyriškai kęsti pūgas ir šaltį, visą kūno šilumą atiduodami naujos gyvybės pumpurėliui. Jiems patikėta saugoti brangiausią turtą - kiaušinius - kol grįš jėgas atgavusios pingvinų mamytės.

Po dviejų ilgų mėnesių rūpestingai šildomų kiaušinių lukštas ima skilinėti. Į baltąją dykumą pasipila tūkstančiai mažų juodai-baltų pūkuotukų. Bežadę ledo karalystę užlieja maisto reikalaujantis cypsėjimas.

Pamažu dienos ima ilgėti, atšyla oras ir pradeda tirpti ledas. Ateina metas kelionei atgalios. Abi imperatoriškųjų pingvinų kartos leidžiasi vandenyno link. Vieniems tai jau n-toji kelionė, kitiems - gal net paskutinioji.

"Migruojantys paukščiai 2; Imperatoriaus kelionė" - tai tikrai visai šeimai patiksianti stebuklinga ir šilta kelionė, nunešianti į atokųjį šalčio ir ledo pasaulį, kurio baltose dykynėse pražysta gyvybė.

Įspūdinga dokumentinė juosta "Migruojantys paukščiai 2: Imperatoriaus kelionė" kinuose nuo spalio 21 dienos

ACME

OMNI naujienos

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

Orchus
Parašytas: Kv. 10 13, 2005 9:11 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7698253


Rumunijoje patvirtintas paukščių gripo atvejis

Lietuvos radijas
2005 spalio mėn. 13 d. 10:19


Po pakartotinių tyrimų Rumunijoje patvirtinti paukščių gripo atvejai, praneša BBC. Nors vakar Bukareštas teigė, kad pranešimai apie paukščių gripą nepasitvirtino.
Dar praėjusią savaitę Rumunija pranešė apie paukščių gripo atvejus Dunojaus deltoje ir pradėjo pjauti šimtus paukščių, kad užkirstų kelią ligos plitimui.

Dunojaus delta yra pagrindinė migruojančių paukščių apsistojimo vieta Europoje. Europos Sąjunga pareiškė uždrausianti gyvų paukščių ir paukštienos eksportą iš Rumunijos ir Turkijos.
_________________


Orchus
Parašytas: Kv. 10 13, 2005 11:39 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2005-10-13

Varnos siaubė

Neetatinė „Kokteilio“ korespondentė ir slaptasis agentas Stasė iš buvusio garsiojo Paupių kaimo, dabar tapusio Jaunystės gatve, pranešė labai svarbią žinią apie varnas plėšikes.

Šiame naujajame Klaipėdos mikrorajone auga du riešutmedžiai, vieną iš kurių (kitas gerai užmaskuotas) atakuoja varnų būrys.

Plėšrūnės godūnės nustebino Stasę, ji negalėjo patikėti, kaip darniai dirbo plėšikės. Iš pradžių į riešutmedį atskrido žvalgas (vadinasi, patinas – varnas), kuris sutartu ženklu „karrrr“ pakviesdavo tykantį būrį.

Medyje esanti varna numušdavo riešutą žemėn, o čia bendrininkės, sunku įsivaizduoti kaip, prakirsdavo (toks kietumas!) vadinamuosius graikiškus riešutus ir čia pat pasisotindavo.

Medyje padirbėjusi plėšrūnė sklęsdavo žemėn, o ją keisdavo kita.

Prieš išskrisdamos į šiltuosius kraštus varnos būtų šauniai papietavusios, bet iš kažkur atsiradusi šeimininkė pradėjo rėkti ne savo balsu ir gestikuliuoti.

Supratusios, kad su moterimi ginčytis beprasmiška, gurmanės išskrido ieškoti virškinamesnio maisto į atliekų konteinerius.
_________________

das

Parašytas: Kv. 10 13, 2005 5:02 pm Rašyti temą:
o cia kas per rasliava
Atgal į viršų


tomas


Parašytas: Kv. 10 13, 2005 5:26 pm Rašyti temą:
jooo...

elmaras
Parašytas: Kv. 10 13, 2005 10:00 pm Rašyti temą:
Nu aš čia irgi kotai nesupratau
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Pir. 10 17, 2005 7:46 am Rašyti temą:
Kauno diena
2005 m. spalio 15 d., šeštadienis Nr. 240 (17701)


Paukščių gripas skverbiasi į Europą

Giedrė BUDVYTIENĖ


Lietuvoje šios ir žmogui pavojingos užkrečiamos ligos atvejai dar neužfiksuoti, tačiau atsargumas būtinas

Paukščių gripo virusas iš Turkijos ir Rumunijos gali pasiekti kitas Europos šalis, taip pat ir Lietuvą. Specialistai pataria atidžiai stebėti naminius ir laukinius paukščius, valgyti tik gerai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, daugiau dėmesio skirti asmens higienai. Saugotis nuo paukščių gripo turėtų ir keliautojai, ypač vykstantys į endemines zonas ir valstybes, kuriose užfiksuoti paukščių gripo atvejai.

Tikrina bagažą ir krovinius

Paukščių gripo epidemija, prasidėjusi 2003 metais Pietryčių Azijoje, tęsiasi ir sukelia naujus protrūkius. Jie pasiekė ir Rusijos Federaciją, Turkiją bei Rumuniją. Čia pirmadienį nustatytas virusas, pavojingas ir paukščiams, ir žmonėms. Užsikrėtę žmonės suserga sunkia kvėpavimo takų liga, kuri dažnai baigiasi mirtimi. Per 2003 - 2005 metus paukščių gripo infekcija diagnozuota 117 žmonių, iš kurių 60 mirė.

Ketvirtadienį Paryžiuje surengtas Tarptautinio Epizootijų biuro ir Jungtinių Tautų maisto bei žemės ūkio organizacijos Europos regioninio priežiūros komiteto posėdis. Jame dalyvavo ir Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Pasak K.Lukausko, posėdyje buvo akcentuojama, kad veterinarijos tarnybos turi veikti labai efektyviai. Ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas greitos informavimo sistemos tarp veterinarijos specialistų ir paukščių augintojų sukūrimui. Siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo Lietuvoje svarbu vengti paukščių, paukštienos ir plunksnų importo iš Turkijos ir Rumunijos, stiprinti veterinarines tarnybas, koordinuoti veiksmus veterinarams, medikams, paukščių augintojams.

Europos Komisijai šios savaitės pradžioje pranešus, kad dėl paukščių gripo protrūkio uždraudžiamas bet koks gyvų paukščių, jų plunksnų importas iš Turkijos į ES šalis, buvo sustiprinta veterinarinė pasienio kontrolė ir Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose, pasienio postuose.

Veterinarijos inspektoriai kartu su Muitinės pareigūnais tikrina iš šalių, kur nustatyti paukščių gripo židiniai, atvykstančius krovinius bei keleivių bagažą. Negalima įvežti gyvų paukščių ne iš ES šalių - gyvūninės kilmės produktų.

Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis, situacija valdoma. Įvestas budėjimas visą parą, o, iškilus didesnei grėsmei, būtų uždrausta prekyba paukštiena turguose, paukščių pasirodymai.

Tarnyba vykdo profilaktinę paukščių gripo stebėsenos programą: tiriami migruojantys paukščiai, tikrinama į Lietuvos rinką patenkanti ir pardavinėjama paukštiena, kontroliuojama paukštynų veikla. Kol kas įtartinų atvejų neaptikta.

Perneša visų rūšių sparnuočiai

Specialistai tikina, kad Lietuvos gyventojai taip pat turėtų imtis atsargumo priemonių, nors paukščių gripo atvejų mūsų šalyje dar nenustatyta. “Paukščių gripo grėsmė yra reali”, - įsitikinusi Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Gražina Mirinavičiūtė. Esant nepalankiai paukščių gripo situacijai pasaulyje, Pasaulinė Sveikatos Organizacija ragina žmones pasiskiepti sezonine gripo vakcina. Vakcina nuo paukščių gripo šiuo metu kuriama.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro atstovės teigimu, reikia atidžiai stebėti paukščius, ir naminius, ir laukinius, jų elgseną ir, kilus įtarimui, kreiptis į veterinarijos specialistus. Geriau visai vengti su sparnuočiais kontakto, o radus negyvą paukštį jo jokiu būdu neliesti.

Specialistė pataria nečiupinėti paviršių, užterštų paukščių išmatomis, nes ligos sukėlėjas plinta per jas, taip pat ir kitas paukščių išskyras, neliesti plunksnų. Taip pat liga gali būti perduodama per užkrėstus pašarus, vandenį, rūbus, avalynę.

Veterinarijos specialistai įspėja, kad paukščių gripu gali užsikrėsti visų rūšių paukščiai, ne tik naminiai - vištos, antys, žąsys, bet ir laukiniai, netgi karveliai, kurių pilna mūsų miestuose. Taip pat ir namuose laikomi augintiniai - kanarėlės, papūgos ir pan. Jų reikėtų neišleisti į lauką, stebėti jų elgesį. Sergantys paukščiai tampa apatiški, nejudrūs, nekoordinuoja judesių, nelesa, sunkiai kvėpuoja, nededa kiaušinių, pamėlsta skiauterė, tinsta audiniai.

“Kol kas nėra duomenų, įrodančių paukščių gripo infekcijos perdavimą nuo žmogus žmogui, todėl labiausiai reikia saugotis infekuotų sparnuočių”, - aiškina G.Mirinavičiūtė.

Svarbu gerai termiškai apdoroti

Labai svarbu gerai termiškai apdoroti maistą, gaminamą iš paukštienos ar kiaušinių. Paukščių gripo virusas per pusvalandį žūsta 60 laipsnių temperatūroje, tačiau saugiausia paukštienos produktus apdoroti verdant ar kepant ne žemesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje.

Kiaušinius prieš verdant reikia nuplauti, virti tol, kol sukietės trynys. Geriau atsisakyti konditerijos gaminių, padažų, kitų patiekalų, kuriuose naudojami žali kiaušiniai. Termiškai neapdorotą paukštieną reikia laikyti atskirai, gerai nuplauti indus, kuriuose ji buvo laikoma, ir įrankius.

Dar vienas patarimas - daugiau dėmesio skirti asmens higienai. Dažniau plauti rankas, ypač keliaujant.

Prieš renkantis kelionės maršrutą reikėtų atkreipti dėmesį, kad paukščių gripas tarp paukščių patvirtintas Kambodžoje, Kinijoje, Honkonge, Indonezijoje, Japonijoje, Kazachstane, Korėjoje, Laose, Mongolijoje, Filipinuose, Rusijoje, Uralo regione, Tailande, Vietname, Turkijoje, įtariama ir Rumunija. Laboratoriškai patvirtinta, kad šiuo virusu buvo užsikrėtę žmonės Indonezijoje, Vietname, Tailande, Kambodžoje.

Po lankymosi šiose šalyse sugrįžus 10 dienų reikėtų stebėti savo sveikatą. Paukščių gripas prasideda kaip ir paprastas gripas, staiga: pakyla aukšta temperatūra, vargina kosulys, dusulys, skauda gerklę, raumenis, apima mieguistumas, vėliau gali atsirasti sloga, viduriavimas ir pykinimas. Tokiu atveju reikėtų pasiskambinti į gydymo įstaigą ir informuoti, kad lankėtės vienoje šių šalių.
_________________

das

Parašytas: Pir. 10 17, 2005 8:24 am Rašyti temą:
October 14, 2005

Avian Influenza and Birdwatchers
Over the last few weeks, many birdwatchers will have
become aware of considerable media interest in the
subject of avian influenza or 'bird flu', following
outbreaks in central Asia and the Black Sea region of
the highly pathogenic type of the H5N1 virus strain
which developed within poultry.

Representatives of BTO, WWT, RSPB and JNCC have been
involved in discussions with the relevant government
agencies, principally to advise on the latest
knowledge of the origins of birds wintering in the UK,
migration routes and timing, and bird distributions
within the UK. Such information is derived in large
part from the hard work of volunteers working on
schemes such as the BTO Ringing Scheme and the
BTO/WWT/RSPB/JNCC Wetland Bird Survey (WeBS). We have
also remained in close contact with international
colleagues.

The overall assessment is that the chance of this
strain of the virus being carried to the UK by a
migrating bird is currently low (and perhaps much less
than the chance of transmission via illegally imported
poultry). In addition, even if the highly pathogenic
form of H5N1 avian influenza did make it to the UK, it
is important to note that there are no known cases of
transmission from wild birds to humans. In south-east
Asia, the virus has spread (infrequently) to humans as
a result of people coming into close contact with
infected poultry within the context of the confined
proximities of poultry farms. Thus, the risk to human
health from wild birds carrying avian influenza would
currently appear to be very low.

Nevertheless, it is clearly sensible to keep the
situation under review. A number of organisations are
working together to deliver a national surveillance
programme for wild birds on behalf of Defra (for
further details see
http://www.defra.gov.uk/animalh/disease ... /index.htm.)
This will include enhanced monitoring for sick or dead
birds, coupled with a programme of taking faecal
samples from a) apparently healthy live birds, and b)
birds shot as part of legal wildfowling activities.

As part of this process, we would ask birdwatchers in
the field to keep an eye out for any suspicious cases
of large-scale mortality or sickness amongst wild
birds. Waterbirds are potentially among the most
vulnerable wild birds. Obviously, all birdwatchers
encounter dead birds occasionally, almost all due to
perfectly natural causes, so use your common sense.
However, if you should come across an incident that
seems out of the ordinary, this should be reported via
the Defra Helpline on 08459 335577. Calls would then
be referred to more local laboratories. Specialists at
the labs would then make an assessment on what further
action, if any, should be taken.

Although there have been no proven cases of humans
catching the disease from wild birds, the virus is
spread through nasal secretions and faeces so please
do not touch sick birds or carcasses in the event of a
suspicious die-off. Note that separate guidelines have
been provided to ringers and these will be made
available to anyone else who regularly handles wild
birds. In general, however, to guard against a wide
variety of illness including avian influenza it is
always prudent to exercise basic hygiene (e.g. washing
hands with soap, especially before eating) when coming
into close contact with wild animals.

At a time when there is a lot of misinformation
circulating on this issue, it is essential to keep
matters in perspective and to sift fact from fiction.
We reiterate that, to the best of our current
knowledge, we consider the chance of wild birds
bringing highly pathogenic H5N1 to the UK to be low
and the potential for onwards transmission from wild
birds to people to be very low. Obviously, however, we
are continuing to monitor the situation and if there
are any further developments we will communicate these
widely, in the first instance via organisational
web-sites.

BTO, WWT, RSPB, JNCC
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Pir. 10 17, 2005 8:37 am Rašyti temą:
kazin, kas cia rasoma, kas teigiama, o kas yra neigiama ))
_________________

das
Parašytas: Pir. 10 17, 2005 8:40 am Rašyti temą:
atsiprasau, nesupratau klausimo
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Pir. 10 17, 2005 8:42 am Rašyti temą:
das rašo:
atsiprasau, nesupratau klausimo



tiek ir nesupratimo,- buvo uzuomina pateikti vertima i valstybine kalba

Dekui ir sekmes
_________________

das
Parašytas: Pir. 10 17, 2005 9:36 am Rašyti temą:
Aciu
Si laiskuti nukopijavau is E-mail, kuri gavau siandien is Swedu ornitologu draugijos. Laiskas isplatintas gamtosauginiu organizaciju BTO, WWT, RSPB, JNCC vardu.
laiske rasoma , kad pauksciu gripas pasieke ir Europa. Todel sios organizacijos pradejo diskusijasir tyrimus del galimos sios ligos plitimo Didziojoje Britanijoje(DB). Jie bando analizuoti ziedavimo ir pauksciu inventorizacijos duomenis siekiant issiaiskinti pauksciu migracijos kelius, laikus ir pasiskirstyma.
Jie teigia, kad pauksciu gripo paplitimo galimybes DB yra vis dar nedideles. Kol kas didesne rizika, kad pauksciu gripas i sali bus iveztas zmogaus deka (naminiai pauksciai, karveliai ir tt). Jie taip pat pabrezia, kad net Azijoje nera uzregistruota atveju, kad zmones butu uzsikrete siuo virusu nuo laukiniu pauksciu. Todel DB, rizika buti uzkrestiems nuo laukiniu pauksciu yra minimali.
Taciau sios organizacijos pasizada ir toliau intensyviai dirbti siuo klausimu, tirti meginius paimtus is gyvu ir negyvu laukiniu pauksciu (tiriant meginius is gyvu pagautu pauksciu ir LEGALIAI sumedziotu).
Taip pat jie praso visu pauksciu stebetoju, akyliau stebeti paukscius ir aptikus didesni zuvusiu pauksciu kieki pranesti Defra Helpline telefonu 08459 335577. Veliau sie meginiai bus tiriami vietinese laboratorijose, jei ju specialistai itars jog paukstis zuvo nuo sio viruso. Taip pat yra primenama, kad pauksciai zusta ir naturaliu budu, todel pries skelbiant sia informacija yra prasoma zmoniu naudotis savo nuojauta.
Kol kas nera uzregistruoto nei vieno atvejo, kad zmogus uzsikrestu nuo laukinio paukscio, ir kadangi plinta, per paukscio issktyras prasoma neliesti serganciu, ar itartinu pauksciu. Ziedavimo centrai gavo specialia informacija, zmonems kurie betarpiskai bendrauja su laukiniais pauksciais, ir si informacija bus lengvai pasiekiama tokiems zmonems. Taciau svarbiausia laikytis higienos reikalavimu: plauti rankas ypac pries valgi.
Kadangi siuo metu sklando gausybe spekuliaciju, yra labai svarbu ismokti skirti tikra informacija nuo gandu.
Jie dar karta pabrecia, kad tikimybe uzsikresti H5N1 virusu nuo laukiniu pauksciu yra labai maza. Taip pat jie isipareigoja toliau tirti ir informuoti zmones apie sia liga savo tinklalapiuose.
pasiraso
BTO, WWT, RSPB, JNCC
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Tr. 10 19, 2005 1:46 pm Rašyti temą:
Paukščių gripo krizės akivaizdoje


Irma Dubovičienė
Valstiečių laikraščio žurnalistė
http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas2.htm


Apie paukščių gripo realią grėsmę Europai pirmąkart prabilta vasaros pabaigoje, kai Rytų Rusijoje šia liga (virusu H5N1) užsikrėtė naminiai paukščiai. Praėjusią savaitę, paukščių gripą užregistravus Rumunijoje bei Turkijoje, kilo nauja nerimo banga. Lietuvą ji pasiekė praėjusį savaitgalį, po Briuselyje surengto skubaus Europos Komisijos posėdžio bei Tarptautinio epizootijų biuro ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos susitikimo Paryžiuje.
Pavojingas žmogui ar ne? Tai esminis klausimas. Nerimą kelia tai, kad paukščių gripo virusas turi savybę nepaprastai sparčiai keistis, susijungti su kitos rūšies gripo virusais. Sulig kiekvienu ligos protrūkiu tarp paukščių didėja grėsmė, kad virusas gali tapti užkrečiamas žmonėms. Tuomet kiltų pandemija, kuri nusineštų šimtus tūkstančių gyvybių.
Kol kas mokslininkams nuo paukščių gripo nepavyksta rasti nei efektyvių skiepų, nei medikamentų. Vienintelis būdas išvengti infekcijos - stiprinti bendrą organizmo imunitetą, imtis asmeninių apsaugos priemonių. Privatūs asmenys ir firmos jau dabar raginami įsigyti kaukes, kurios, iškilus pavojui susirgti paukščių gripu, apsaugotų kvėpavimo takus (www.pandemie.com).
Štai kodėl Europos Komisija visu rimtumu pažvelgė į pirmuosius signalus iš Rumunijos ir Turkijos apie šiose šalyse išaiškintus paukščių gripo atvejus. Praėjusį ketvirtadienį ES komisaras Markosas Kyprianou Briuselyje paskelbė, kad Turkijoje užregistruotas pauk ščių gripo virusas yra žmogui pavojingos padermės, labai panašus į tą, kuris prieš kelis mėnesius buvo užregistruotas Rusijoje bei Azijoje.
Paukščių gripo protrūkis Rumunijoje ir Turkijoje išlieka pavojingas tik paukščiams. Kol kas neužfiksuotas nei vienas žmogaus susirgimo atvejis.
Europos Komisija uždraudė gyvų paukščių bei paukštienos importą iš Rumunijos ir Turkijos. Griežtinama Europos Sąjungos sienų kontrolė, atkreipiant ypatingą dėmesį į nelegalių prekių, galinčių paskleisti virusą, įvežimą.
Medžioklė ir ornitologinė veikla ES neturėtų būti ribojama. Tačiau, kaip atkreipia dėmesį Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, svarbu laikytis elementarios higienos (plauti rankas, saugiai ruošti paukštieną, ją gerai termiškai apdoroti). Pastebėję masinius laukinių paukščių elgesio pokyčius ar masinį kritimą, medžiotojai, aplinkosaugininkai bei kiti piliečiai prašomi kreiptis į veterinarinės kontrolės įstaigas. Zonose, kuriose nustatomas paukščių gripas, turėtų būti apribota paukščių medžioklė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė įvesti Pasienio ir transporto valstybinės veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojų budėjimą Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose. Minėtos tarnybos ir teritorinės muitinės specialistai tikrins keleivių, atvykstančių iš šalių, kuriose buvo nustatytas paukščių gripas, bagažą bei įvežamas prekes (šiais metais H5N1 viruso sukelto paukščių gripo protrūkiai nustatyti Vietname, Kinijoje, Kambodžoje, Tailande, Indonezijoje, Japonijoje, Rusijoje, Kazachstane, Rumunijoje ir Turkijoje).
Keleiviams draudžiama įsivežti egzotinių paukščių, kurie gali būti viruso nešiotojais ir platintojais. Be to, iš visų ne ES šalių draudžiama įsivežti gyvūninės kilmės maisto produktus. Keleiviams, vykstantiems į šalis, kuriose nustatyti paukščių gripo A (H5N1) židiniai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja nesilankyti paukščių fermose ir turguose.
VMVT kaupia būtinos įrangos ir dezinfekavimo medžiagų atsargas, taip pat siekia užtikrinti apsaugos priemones specialistams, kurie, pasireiškus paukščių gripui, turėtų tiesioginį kontaktą su sergančiais ir naikinamais paukščiais. Šią savaitę rengiamos praktinės ligos imitacijos pratybos.
Paukščių gripas tapo pasaulinio masto problema, ir ją ketinama spręsti pasauliniu lygiu. Lapkričio pradžioje Pasaulinė sveikatos organizacija, Tarptautinis epizootijų biuras, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Pasaulio bankas Ženevoje surengs pasitarimą.
_________________

Orchus
Parašytas: Pen. 10 21, 2005 6:52 am Rašyti temą:
2005.10.21


Paukščių stebėtojų ralis „Kuršių marios – 2005“


Lietuvos ornitologų draugija organizuoja šeštąjį tarptautinį paukščių stebėtojų ralį „Kuršių marios-2005“. Komandos per nustatytą laiką iš anksto numatytoje teritorijoje turės pamatyti kuo daugiau paukščių rūšių. Visos komandos paukščių ieškos važinėdamos automobiliais.

Varžybos prasidės spalio 22-ąją ankstų rytą nuo „Ventainės“ kaimo turizmo sodybos. Kiekviena komanda privalės atvykti į kontrolės punktą prie Palangos tilto. Čia jų atvykimą registruos teisėjai.

Šiuo raliu siekiama propaguoti naują laisvalaikio užsiėmimą, parodyti šalies gyventojams ir svečiams Lietuvos pamario ir pajūrio gamtos vertybes, o kartu pritraukti kuo daugiau paukščių stebėtojų iš užsienio.

Dėl savo ypatingos geografinės padėties Kuršių marių rytinė pakrantė, ypač Ventės rago pusiasalis ir Kuršių nerija, yra vienos geriausių vietų Europoje rudenį stebėti migruojančius paukščius. Čia jų koncentracija didelė kaip niekur kitur.

Preliminariais duomenimis, paukščių stebėtojų ralyje dalyvaus apie dvidešimt ekipažų. Ketinimą jose dalyvauti jau pareiškė ir kelios užsienio valstybių – suomių, danų – komandos.


Šaltinis: www.elta.lt, 2005-10-21 00:40
_________________

Orchus
Parašytas: Pir. 10 24, 2005 12:29 pm Rašyti temą:
Užsikrėtę paukščiai galėjo skristi per Lietuvą


2005-10-24

Švedijoje savaitgalį aptiktas paukščių gripo virusas į šią šalį galėjo atkeliauti per Lietuvą.

Nors mūsų šalyje dar nerasta šia pavojinga liga užsikrėtusių sparnuočių, ornitologai nebeneigia, kad Lietuvos ši epidemija nepasieks. Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys mano, kad Lietuvoje jau gali būti paukščių virusu užsikrėtusių sparnuočių, tik jie dar neaptikti.

Nustatė gripą

Šeštadienį centrinėje Švedijoje, Eskilstunoje, buvo aptiktos septynios negyvos antys. Keturi paukščiai buvo išsiųsti į Švedijos valstybinį veterinarijos institutą. Ištyrus paukščius paaiškėjo, kad vienas jų buvo užsikrėtęs paukščių gripu.

Nustatyta, kad virusas priklauso H5 grupei. Šiuo metu aiškinamasi, ar rastas virusas yra pavojingiausios H5N1 formos, nuo kurios jau mirė 60 žmonių Azijoje. Tai paaiškės tik maždaug per savaitę. Jau dabar Švedijos užkrečiamų ligų institutas pasiruošęs ištirti, ar antyse aptiktas virusas gali kelti pavojų žmonėms.

„Vienos anties pakanka, kad būtų įrodyta, jog visi kritę paukščiai buvo užsikrėtę. Visuose sergančiuose paukščiuose ne visada pavyksta aptikti virusą. Skubame dirbti, kad nebeliktų įtarimų“, - Švedijos dienraščiui „Expressen“ sakė vienas iš antis tiriančių ekspertų Ingvaras Vogsholmas.

Toje vietoje, kur buvo rastos užsikrėtusios antys, dienraščio „Expressen“ žurnalistai savaitgalį rado dar tris negyvus paukščius. Pasak veterinarų, virusas vandenyje gali išgyventi ir kelti pavojų kitiems apie mėnesį.

Žinios kelia nerimą

Dar penktadienį Švedijos mokslininkai įspėjo kad iš Rusijos užsikrėtusios antys gali atskristi į Gotlando salą, esančią tik už maždaug 250 kilometrų nuo Klaipėdos. V.Jusys pasakojo, kad Ventės rage žieduoti paukščiai Gotlando saloje paprastai randami jau po paros.

Žinomiausias paukščių atneštų ligų ekspertas iš Švedijos profesorius Bjornas Olsenas teigė, kad užkrėstos paukščių virusu antys greičiausiai per Švedijos Olando ir Gotlando salas toliau skris į vakarų šalis: Daniją, Vokietiją, Belgiją ir Angliją.

Nors Švedijos mokslininkai nepaminėjo, kad užsikrėtę paukščiai gali atskristi ir į Lietuvą, tokia tikimybė greičiausi yra.

Ornitologo V.Jusio nuomone, didesnė grėsmė, kad dabar paukščių gripas atkeliaus į Lietuvą, kyla ne iš Švedijos, bet iš Rusijos.

Sužinojęs, kad Švedijoje jau aptiktas paukščių gripas, ornitologas svarstė, kad jį greičiau į šią šalį atnešė ne migruojantys paukščiai, bet keliaujantys žmonės.

Tačiau iš dienraščio „Klaipėda“ sužinojęs, kad rasti užsikrėtę ne naminiai paukščiai, ornitologas sunerimo. Jis sakė, kad tokiu atveju, jeigu virusas atkeliavo iš Rusijos, užkrėsti paukščiai greičiausiai skrido per Latviją, Lietuvą arba Lenkiją. Čia sergantys sparnuočiai greičiausiai paliko ir išmatų - vieno iš užkrato šaltinių.

Nors Lietuvoje paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai dar neaptikti, V.Jusys mano, kad jų bet kada gali atsirasti.

GIEDRĖ BALČIŪTĖ, "Klaipėda"
_________________

Orchus
Parašytas: Pir. 10 24, 2005 12:56 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7784339


Dar vienas paukščio gripo proveržis europinėje Rusijoje

ELTA
2005 spalio mėn. 24 d. 13:03

Paukščių gripas atslinko į dar vieną regioną europinėje Rusijos dalyje - virusas užfiksuotas Tambovo srityje, esančioje apie 400 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos. "Laboratoriniai testai patvirtino, kad kai kuriuose nugaišusiuose naminiuose paukščiuose rastas H5N1 atmainos paukščių gripo virusas", - "Reuters" naujienų agentūrai pranešė srities veterinarijos pareigūnas.
Pasak jo, dėl ligos privačiame vasarnamyje Moršansko rajone nugaišo 12 vištų. Po to veterinarijos specialistai sunaikino apylinkėje buvusias 53 antis ir vištas bei įvedė karantiną.

Nuo 2003 m., kai paukščio gripo proveržis užfiksuotas Pietų Korėjoje, H5N1 atmainos virusas keturiuose Azijos valstybėse nusinešė daugiau nei 60 žmonių gyvybių. Pastaruoju metu virusas išplito toli į vakarus - paukščių gripo atvejų nustatyta europinėje Rusijoje, Turkijoje ir Rumunijoje.

Maskva praėjusį trečiadienį patvirtino, kad mirtinas virusas atslinko į Tulos sritį, esančią maždaug 200 kilometrų į pietus nuo Rusijos sostinės. Dar anksčiau virusas užfiksuotas keliuose Sibiro regionuose Rytų Rusijoje bei Urale. Neseniai paukščių gripo atvejai užregistruoti ir Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Kroatijoje.

Pirmadienį taip pat pranešta, kad Irano šiaurės vakaruose, palei sieną su Azerbaidžanu tekančios Arakso upės rajone, dėl kol kas nežinomų priežasčių nugaišo daugiau kaip penki tūkstančiai migruojančių paukščių.

Be to, sekmadienį britų pareigūnai pranešė, kad žmogui pavojingas paukščių gripo virusas H5N1 nustatytas Didžiojoje Britanijoje nugaišusioje papūgoje.
_________________

Orchus
Parašytas: Pir. 10 24, 2005 1:12 pm Rašyti temą:
Kada prabyla gulbės
ZENONAS BUTKEVIČIUS

[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=3376]

– Žiūrėkite, gulbės kalbasi!

Buvome prie Merkio. Slėniu žemai skrido šešios gulbės ir šnekėjosi. Anūkė žvelgė nustebusi. Gulbės prabilo? Juk jos tik šnypščia, todėl ir vadinamos nebylėmis...

Taip nejučia tapome Paukščių palydų dalyviais. Pamojavome rankomis gulbėms giesmininkėms, kurios peri Šiaurėje ir mūsų krašte apsilanko tik pavasarį ir rudenį.

Pasaulinės Paukščių palydos, prasidėjusios daugiau nei prieš dešimt metų, darosi linksmesnės, nes vis gausiau dalyvių. Tarp jų ne tik ornitologai profesionalai, bet ir mėgėjai, šiaip žmonės, atskiriantys bent jau geriausiai žinomų paukščių rūšis. Toks ir svarbiausias tos šventės tikslas – suartinti paukščių ir žmonių pasaulius.

Šiemet Lietuvoje Paukščių palydose dalyvavo daugiau nei 1000 stebėtojų, suskaičiuota daugiau nei pusė milijono išskrendančių paukščių, iš kurių gausiausi buvo kikiliai – per 300 tūkstančių. Po kikilių ėjo varnėnai, karveliai keršuliai, pempės, mėlynosios ir didžiosios zylės, dirviniai sėjikai.

Pernai stebėtojų akiratin daugiausia pakliuvo varnėnų, užpernai – karvelių keršulių.

Tas skaičius toli gražu ne visada rodo bendrą vaizdą. Galbūt Paukščių palydų dienomis (spalio1–2 d.) būtent vieni ar kiti paukščiai ryžtingiausiai traukė Paukščių taku.

Pas mus judriausia magistralė – Baltijos pajūris, Kuršių marios. Tame kelyje buvo įkurta ir Rasytės žiedavimo stotis, kitoje marių pusėje ištiesti Ventės rago paukščių tinklai.

Žieduotieji paukščiai jau senokai papasakojo, kur jie skrenda žiemoti. Turbūt visai pelnytai žiedavimo idėjos autoriumi laikomas nežinomas Afrikos medžiotojas, kurio strėlę, įsmigusią kaklan, į Europą atsinešė gandras. Iš strėlės techninių duomenų (puošybos, simbolių ir t. t.) etnografai gana greit nustatė, kur gandro žiemota – į pietus nuo Sacharos. Dabar dar papildomai žinome, kad jie nuskrenda net iki Pietų Afrikos Respublikos.

Gandrų magistralė rudenį tiesiog sausakimša ties Bosforu. Mat čia susirenka visi Europos gandrai, gyvenę, vaikus auginę į rytus nuo Elbės. Jų būna tūkstančiai. Visi laukia palankių oro srovių, kurios per Mažąją Aziją nešte nuneš iki Nilo, o paskiau jo slėniu – tolyn į žiemavietes.

Atrodytų, kad tokiems geriems skrajūnams vieni juokai nuplasnoti tiesiai per Viduržemio jūrą. Tik va atsiranda žodelis "nuplasnoti"... O kam plasnoti, jei galima kaip sklandytuvui sklęsti? Tik palūkuriuok tinkamų oro srovių.

Į vakarus nuo Elbės gyvenę gandrai traukia per Gibraltarą. Jų gerokai mažiau. Taip pat skaičiuoja protingai: per Gibraltarą – trumputis kelias, nespėsi nė sparnų pramankštinti, o čia jau ir Afrikos krantas.

Užtat milijonams visokiausių lakštingaliukų pasirinkimo nėr. Kur skristum, visur plasnoti tenka. Tad neria tiesiai per Viduržemio jūrą, žinoma, maršrutus dažniausiai pasirinkdami per salas, kad kvapą atgautų. Užklupus netikėtoms audroms, daug jų žūsta. Na, gal ne daugiau negu anksčiau, kai šie paukščiai būdavo masiškai medžiojami Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Lakštingalų liežuvėlių paštetai, žinoma, tik smagi pasaka. Įvairiausiais būdais gaudomi smulkieji giesmininkai – skurdesnių žmonių išsigelbėjimas.

Mūsų varnaėdžių judėjimo ištakos irgi yra amžino skurdo žemėje – Kuršių nerijoje. Rudens traukimo metu čia būdavo masiškai gaudomos varnos, sūdomos statinėse ir vėliau paįvairindavo nuolatinį valgį – žuvis, kurių taip pat ne visada pasitaikydavo. Mūsiškiai varnaėdžiai, beje, savo puoduose verda ne varnas, o kovus, kurie labai patiklūs, todėl jų prišaudyti nesunku. Tegul pamėgina prisišaudyti varnų – liks neėdę.

Varnos toli nekeliauja. Kaip ir kovai. Šiltesnėmis žiemomis aplink mus ir sukiojasi. Apie ilgai planuojamą darbą seniau žmonės sakydavo: ruošiasi kaip kėkštas užmariuosna... Taigi ir kėkštai rudenį pulkuojasi, mitinguoja, pagaliau patraukia vakarų link, pamato Kuršių marias, vėl ima mitinguoti ir, nieko nesutarę, grįžta atgal. Bent jau dauguma.

O štai mažytėlaitis mūsų paukštukėlis nykštukas, tas pats pagyrūnas, ant erelio nugaros pakilęs į dangaus aukštybes ir nuo ten startavęs dar aukščiau, iš tikrųjų gali pagrįstai girtis. Šiaip tie paukštukai per visą žiemą tylutėliai cirpuliuoja eglaičių tankumynuose, kartais šiek tiek pakeliauja, kad būtų drąsiau, kartu su zylėmis. Bet vienas, pas mus žieduotas, sykį per porą dienų atsidūrė net Riugeno saloje. Tam vos šešis gramus sveriančiam plunksnų kamuoliukui šitoks žygis – įvykis, apie kurį galima pasakoti anūkams.

Tačiau tikrai įspūdingą žygį du kartus per metus padaro mūsų dirvinių sėjikų pusbroliai – amerikiniai sėjikai. Jie peri Sibiro ir Aliaskos tundroje, o žiemoti skrenda į Havajų salas. Nuo artimiausios sausumos, kurioje perėta, pavyzdžiui, nuo Aleutų salų iki Havajų – 3300 kilometrų. Apačioje – vien Ramusis vandenynas. Taigi sėjikai tuos tris tūkstančius kilometrų priversti skristi be poilsio. Apskaičiuota, kad skrydis trunka ne mažiau kaip 36 valandas, o per tą laiką paukščiams tenka sumosuoti sparneliais net 250 tūkstančių kartų. Prisiminus, kad tie sėjikai dydžio sulig strazdais, šis pasaulio rekordas tikrai vertas pagarbos.

Prasti skrajūnai – griežlės, putpelės – mūsų kraštą palieka anksti, dar vasarą, nes ir keliauja čia pabėgėdamos tarp žolių, čia paskrisdamos. Maždaug tuo pat metu pietų link patraukia ir gegutės (tėvai, nors ir neauginę savo vaikų; vaikai iškeliauja vėliau ir patys suranda tolimąją Afriką ir čia atostogaujančius tėvelius). Gegutes iš gimtinės veja ne artėjantis ruduo, o įprasto maisto stoka: vasaros pabaigoje jau maža vikšrų, ypač tų, šeriuotųjų, kurių kiti paukščiai vengia, o gegutės labai mėgsta.

Kai kalbame apie namų ilgesį, paukštelius gerokai sužmoginame. Antai kai kada mūsų gandrai net lieka perėti Pietų Afrikoje. Jauni, dar nesubrendę gandriukai neretai ten pragyvena bent porą metų, nors dauguma vis dėlto traukia arčiau namų.

Kuo paukščiai vadovaujasi kelionėse, tiksliau dar neatsakyta. Matyt, turi visą rinkinį kelrodžių – dangaus šviesulius, magnetinį lauką, regimąją atmintį. Yra ir genetinė atmintis. Ornitologai ilgokai suko galvą, kodėl paukščiai, per Beringo sąsiaurį skrisdami iš čiukčių žemės į Aliaską ir atgal, "nevaro" tiesiai, o daro posūkius. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad tie posūkiai tiksliai sutampa su povandeninio gūbrio ketera, jos viršūnėmis. Kadaise būtent čia abu žemynus jungė sausumos tiltas. Štai to tilto posūkiai ir liko paukščių genetinėje atmintyje, kuri dabar lyg ir kenkia – juk skrendant lankstais kelias pailgėja. O gegučiukams ta genetinė atmintis – išsigelbėjimas. Be jos savo tikslo jie nepasiektų.

...Vienus išlydime, kitus sutinkame. Netrukus plikuose medžiuose pradės melodingai svirbauti gražučiai šiaurės paukšteliai – svirbeliai. Tuos svetelius bene geriausiai pažįstame – jie sukiojasi aplink mūsų namus, po sodelius, būreliais kaip spalvingi žiedai aplimpa putinus, šermukšnius ir lesa jų vaisius.

Beje, spalio 21–23 d. vėl rengiamas tarptautinis, jau šeštasis, paukščių stebėtojų ralis "Kuršių marios 2005". Sėdę į automobilius ralio dalyviai varžosi, kas ir kur pamatys daugiausia paukščių. Tai iš pirmo žvilgsnio lyg ir keistas renginys, bet daugelyje Europos šalių jis labai populiarus. Vis daugiau dalyvių susirenka ir Lietuvoje.
_________________

Orchus
Parašytas: Antr. 10 25, 2005 12:41 pm Rašyti temą:
Sužeistas Radviliškio suopis gyvens Kuršėnuose

Šiaulių kraštas Nr. 248 (4221)
2005.10.25
Algimantas BRIKAS



Radviliškietis Algirdas Rainys, kiek apgydęs jam atneštą suopį, jį atvežė į Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centrą (Šiaulių rajonas). Tikimasi, kad čia paukštį pavyks išgydyti, o tada jis bus išleistas į laisvę.

*Ant kelio – leisgyvis paukštis

Aukštelkuose (Radviliškio rajonas) gyvenančios seserys Dovilė, Gintė ir Lina Šaltmerytės netoli Radviliškio sodų ant kelio rado leisgyvį paukštį. Jį apgaubė striuke, įdėjo įdėžę ir, sėdusios ant dviračių, atvežė radviliškiečiui Algirdui Rainiui.

A. Rainys sako, kad vaikai žino, jog jis laiko egzotiškų paukščių, todėl neretai atneša į bėdą patekusių vanagų, pelėdų ir kitų mūsų krašto sparnuočių. Jis paukščius išgydąs ir paleidžiąs į laisvę.

Šįkart atneštasis suopis buvo leisgyvis, liežuvis išlindęs, bet jautei, kad širdelė dar muša.

A. Rainys paukščiui tuoj pat davė antibiotikų.

Vanda Rainienė suopį nusinešė į veterinarijos vaistinę. Čia davė ampulę vitaminų nuo stabligės. Jų, taip pat kitokių vitaminų po trečdalį tabletės A. Rainys suopiui davė kiekvieną dieną. Sugrūstas tabletes šėrė drauge su maistu.

Suopis sparčiai ėmė taisytis. Trečią dieną jo priverstinai nebereikėjo maitinti – pats maistą ėmė iš rankos.

Paukštis buvo laikomas narvelyje, kuriame, anot A. Rainio, per mažai vietos jam treniruotis. Paleisdavo sode, bet kartą suopis, perskridęs tvorą, nusileido gatvėje. Baugu, kad jo nenutrenktų mašina.

A. Rainys sako jam atneštą vanagą pagydęs per dvi savaites ir paleidęs laisvėn. Šis paukštis, vydamasis balandį, buvo atsitrenkęs į garažo sieną. Suopis pas Rainius išbuvo apie pustrečios savaitės, bet dar jo nepavyko išgydyti.

Tikimasi išgydyti

Žinodamas, jog Kuršėnų gamtininkų centre sudaromos geros sąlygos laisvėje dėl sužalojimų negalintiems gyventi paukščiams, A. Rainys paskambino geram savo pažįstamui šio centro vadovui Vytautui Uosiui.

Be to, jis tikisi, kad sužeistam suopiui (šis, matyt, atsitrenkė į automobilį) padės V. Uosio dukra, kuri yra pagydžiusi į Kuršėnus jo atvežtą sužeistą vanagą.

Raimonda Uosytė, Lietuvos veterinarijos akademijos penktakursė, vasaromis darbuojasi Rygos zoologijos sode. Jos pagrindinė specializacija – paukščiai.

V. Uosis pasiūlė suopį atvežti į centrą.

Iš Radviliškio atvežto suopio į lauką išėjo visi, kurie tuo metu buvo Gamtininkų centre.

Vanda Rainienė paukštį pašėrė mėsa. Šis nurijo kelis gabalėlius, ir ėmė sukti snapą į šoną – jau sotus.

Gamtininkų centro vadovas paukštį nunešė į narvą.

V. Rainienės pasidžiaugė, kad jis erdvus: „Kaip man gera, kad jis nebesikankins“.

Pavojai tyko keliuose

V. Uosis bėdoja, kad „pas mus nėra paukščių daktarų“. Todėl teks laukti, kol namo parvyks dukra.

A. Rainio atvežtas paukštis – vakarinis suopis.

Suopių dabar yra gana daug. Jiems veistis susidarė geros sąlygos padaugėjus apleistos dirbamos žemės plotų. Juose veisiasi daug pelėnų, dirvinių pelių ir kitokių graužikų, tad maisto suopiams apstu.

Į Kuršėnų gamtininkų centrą pastaruoju metu patenka itin daug į automobilius atsitrenkusių, jų nublokštų paukščių.

Vilniaus – Klaipėdos greitkelyje į automobilį atsitrenkė sakalas, Suomijoje žieduotas paukštvanagis. Gamtininkams atvežtos ir trys automobilių parblokštos pelėdos (viena jų nuo smūgio apakusi). Anaiptol ne visi šie paukščiai beišgyvena ir rūpinantis jais.

Kikiliams, geniams, devynbalsėms ir kitiems smulkiems paukščiams jų nelaimės vieta tampa plastikiniai langai nepatamsintais stiklais. Šie paukšteliai prisitrenkia, žūva atsitrenkę į juos.


*Vanda Rainienė šeria kelionėje išalkusį suopį. Trečias iš kairės – Algirdas Rainys, ketvirtas – Kuršėnų gamtininkų centro vadovas Vytautas Uosis.

*Suopis – plėšrūnas. Jis drąsiai lesė mėsą iš rankų.
---------------------------------------------------------------
*iliustracijos http://www.skrastas.lt/cgi-bin/Article_ ... ormat=0100
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 10 26, 2005 7:30 am Rašyti temą:
2005.10.26


Paukščių gripas: simptomai, diagnozė ir prevencija


Paukščių gripą, apie kurį pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau nerimą keliančių žinių, sukelia tam tikri virusai. Greičiausiai nuo jų užsikrečia vištos ir kalakutai, tačiau net ir sergančių paukščių tinkamai apdorotą mėsą galima valgyti.

Agresyviausi paukščių gripo viruso tipai H5 ir H7 gali sukelti vadinamąjį paukščių marą. Paukščių gripu užsikrėtusios vištos ir kalakutai nugaišta praėjus 24-48 valandoms po užsikrėtimo. Sergantys paukščiai būna apatiški. Vištos nededa kiaušinių, arba jie būna labai deformuoti. Padvesia 90-100 proc. visų užsikrėtusių vištų ir kalakutų.

Vandens paukščiai, tarp jų antys ir žąsys, yra atsparesni paukščių gripui, bet dėl šios priežasties gali išplatinti virusą. Sergantys sparnuočiai praranda pusiausvyrą, plaukioja ratais ar nelaiko galvos.

Tačiau galutinę paukščių gripo diagnozę nustatyti galima tik po specialių tyrimų, nes panašių simptomų turi ir kitos paukščių ligos bei apsinuodijimas.

Laboratoriniais tyrimais stengiamasi išsiaiškinti, ar paukščiai padvėsė nuo paukščių gripo H5 ir H7 tipo. Jei diagnozė pasitvirtina, nustatinėjama, ar susidurta su agresyviausiais virusų tipais, tokiais kaip žmogui pavojingas H5N1.

Maskvos srities sanitarijos gydytoja Olga Gavrilenko priminė, jog paukščių gripu užsikrėtusių sparnuočių mėsą valgyti galima, tačiau tik tinkamai termiškai apdorojus.

Anot jos, aukštesnėje nei 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje „virusas žūsta ir nebekelia grėsmės žmogui“.

„Taigi tinkamai paruoštą paukštieną galima valgyti. Gripu sergančių vištų padėti kiaušiniai taip pat nekenksmingi, nes virusas nesugeba prasiskverbti į jų vidų. Tačiau kilus bet kokiam įtarimui būtina juos taip pat atitinkamai apdoroti“, – sakė gydytoja.

O. Gavrilenko pažymėjo, kad išoriškai beveik neįmanoma atskirti paukščių gripu sergančio žmogaus nuo susirgusiojo paprastu gripu. „Aukšta temperatūra, gripui įprastos komplikacijos“, – sakė ji ir paragino visus gyventojus, kurie laiko naminius paukščius, neprarasti budrumo.


Šaltinis: www.elta.lt, 2005-10-26 06:57
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 10 26, 2005 4:15 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=6401592

Teismas energetikams nurodė gandralizdžius perkelti į saugias vietas

ELTA
2005 balandžio mėn. 5 d. 00:01


Lietuvoje apie trečdalis gandralizdžių - maždaug 5 tūkstančiai, Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, yra sukrauti ant elektros perdavimo linijų atramų. Kadangi dėl to gali kilti elektros tiekimo sutrikimų, energetikai kartais gandralizdį paprasčiausiai nuverčia.
Toks pažeidimas kovo mėnesį buvo nustatytas Minupių kaime Kelmės rajone. Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai skyrė administracinę baudą elektros energijos tiekimo įmonės dispečeriui, kuris pavedė šios įmonės išvažiuojamajai brigadai sunaikinti baltojo gandro lizdavietę, ir nurodė atstatyti nuverstą lizdą. Šį sprendimą energetikai apskundė teismui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, konstatavęs, jog nuobauda skirta teisėtai, ir atsižvelgęs į tai, kad energetikai dar iki teismo įrengė specialią platformą gandrams ant tos pačios atramos Minupių kaime, baudą pakeitė įspėjimu ir nurodė, kad elektrą tiekiančios įmonės turėtų gandralizdžius perkelti į saugias vietas.

Baltasis gandras daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Jis yra globojamas pagal ES laukinių paukščių apsaugos direktyvą. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis.
_________________

tomas

Parašytas: Tr. 10 26, 2005 5:39 pm Rašyti temą:
seniai taip reikejo.
Atgal į viršų


elmaras
Parašytas: Tr. 10 26, 2005 9:56 pm Rašyti temą:
Lenkai stulpus gandrams stato , turbūt elektrikai , nes elektros linijų , šiemet daug naujų mačiau , jau ir užimtų buvo . Taigi pas mus niokoja
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Kv. 10 27, 2005 10:31 am Rašyti temą:
Kelionė per pragarą // http://www.culture.lt/7md/?leid_id=680& ... st_id=5101

"Migruojantys paukščiai 2: imperatoriaus kelionė" jau Lietuvoje


Ši kino vasara JAV, be abejo, priklausė dokumentiniam filmui "Migruojantys paukščiai 2: imperatoriaus kelionė" ("March of the penguins"), JAV, Prancūzija, 2005). Šis filmas – antras po Luco Bessono "Penktojo elemento" daugiausia pinigų Amerikoje uždirbęs prancūzų filmas, atnešęs jo kūrėjams jau 70 milijonų dolerių ("Penktasis elementas" – uždirbo 66 milijonus). Filmas taip pat užėmė antrąją vietą tarp populiariausių visų laikų JAV dokumentinių filmų (pirmoji, be abejo, vis dar priklauso Michaelo Moore’o "9/11 pagal Farenheitą"). Amerikiečių kritikai negaili filmui komplimentų: "Subtilus filmas apie gyvenimo pradžią. Šis filmas žavi mus kūrimu, o ne naikinimu" (Richard Schickel, "Time Magazine"); "Nuostabi Jacquet kelionė per mirtiną imperatoriškųjų pingvinų gyvenimo ir meilės ciklą – tai aistros ir empatijos kupinas filmas, vienas iš geriausių šio žanro istorijoje" (Andrew Sarris, "New York Observer"); "Stoiški Luco Jacquet filmo "Imperatoriaus kelionė" herojai ir herojės sukrečia žiūrovus" (Kirk Honeycutt, "Hollyvood Reporter"); "Imperatoriaus kelionės" žiūrovus paveikia paprasta, bet stipri neįtikėtino pasiryžimo, noro išlikti ir pasiaukojimo istorija" (Claudia Puig, "USA Today"); "Jacquet sukurtas filmas rodo tokį intymumą, apie kurį įprasta manyti kaip apie neįmanomą nufilmuoti" (John Anderson, "Newsday").

Filmas jau rodomas ir Lietuvos ekranuose. Filmo režisierius – Lucas Jacquet, scenarijaus autoriai – Lucas Jacquet, Michelis Fessleris, Jordanas Robertsas, operatoriai – Laurent’as Chalet, Jerome’as Maisonas. Originaliosios versijos pasakotoju tapo garsus amerikiečių aktorius Morganas Freemanas, tėvą, motiną ir vaiką įgarsino prancūzai Charles’is Berlingas, Romane Bohringer ir Jules’is Sitrukas.

Jau milijonus metų kiekvieną žiemą milžiniškose plynose Antarktidos erdvėse vyksta neįtikėtinas dviejų šimtų kilometrų žygis. Tūkstančiai imperatoriškųjų pingvinų palieka saugią vandenyno pakrantę ir pradeda kelionę į vietovę, kurioje nėra jokios gyvybės ženklų. Paukščiai keliauja akinami ledinio vėjo, tačiau ir vedami milžiniško poreikio pratęsti savo rūšį. Apie tai, kaip atsirado filmas, režisierius papasakojo Dennisui Kline’ui.


Lucas Jacquet: Žingsnis po žingsnio, neįtikėtinai sunkiomis sąlygomis imperatoriškieji pingvinai reguliariai keliauja ilgais ledo labirintais. Nors aplinkui nėra nieko – tik sniegas ir ledas, pingvinai nepasiduoda. Erdvėje, kurioje negali išgyventi jokie gyvūnai, pingvinai keliauja į savo romantiškų išgyvenimų vietą. "Imperatoriaus kelionėje" kartu su savo filmavimo grupe papasakojau, ko gero, pačių neįprasčiausių pasaulio būtybių istoriją. Sukūrėme filmą apie likimą. Jis kupinas nepaprastų herojų – ir juokingų, ir kartu beprotiškai drąsių.

Žmonės atrado imperatoriškuosius pingvinus palyginti neseniai, todėl gerai nepažįstame šių paukščių įpročių. Jie mums vis dar svetimi, o jų keliai retai susikerta su žmogaus keliais begalinėse Antarktidos erdvėse.

Visa tai žinodamas, norėjau papasakoti tikrovišką istoriją – ir vaizdais apie ledine dykumą keliaujantį imperatoriškąjį pingviną, ir žodžiais, praskleidžiančiais šių nepaprastų gyvūnų gyvenimo paslapties uždangą. Pagaliau atėjo laikas pasauliui sužinoti šią legendą.

Kaip tampama tokio projekto režisieriumi?

Visiškai atsitiktinai. Viskas prasidėjo nuo laikraščio skelbimo, kuris skambėjo taip: "Ieškome drąsaus biologo, pasirengusio praleisti keturiolika mėnesių pasaulio pakraštyje". Aš studijavau biologiją, itin domėjausi gyvūnų elgesiu ir norėjau tapti mokslininku. Mane taip pat traukė gamta ir nuotykiai, svajojau išbandyti save ekstremaliomis sąlygomis.Vienintelė problema buvo ta, kad niekad anksčiau neturėjau rankose kino kameros. Tad dešimt dienų mokiausi naudotis 35 mm kamera. Paskui pirmąkart išvažiavau į prancūzų antarktinę stotį "Dumont d’Urville". Turėjau dvi užduotis: stebėti paukščius ir nufilmuoti tam tikrą skaičių kadrų. Man buvo dvidešimt ketveri.

Ar nebuvo baisu, kad pirma tokia svarbi užduotis vyko ekstremaliomis sąlygomis?

Visiškai ne. Gimiau Rytų Prancūzijoje, Juros kalnuose. Išmokau slidinėti būdamas trejų. Tad turėjau neblogą žiemos patirtį. Kitas, gal net svarbesnis dalykas: manęs niekad netraukė moksliniai tyrimai, atlikti sėdint prie rašomojo stalo. Iš pat pradžių žinojau, kad mane domina tik darbas gamtoje. Vienas mano draugas, ką tik baigęs kurti dokumentinį filmą apie Antarktidos pakrančių orkas, dovanojo mano pirmojo dokumentinio filmo sumanymą. Taip atsirado filmas "Jūrų liūtas: ledo valdovas". Nuo tada įsimylėjau šį pasaulio regioną ir dažnai ten sugrįžtu.

Kokia buvo "pingvinų projekto" pradžia?

Pirmuosius darbus pradėjau prieš ketverius metus. 2002 m. rugpjūtį atsirado prodiuseriai, ir paskutiniuosius parengiamuosius darbus atlikome labai skubėdami, nes jie norėjo pradėti filmuoti 2003-iųjų sausį. Žinojome, kad turime sukurti pilno metražo televizijos filmą, tačiau kartu svajojome ir apie tai, kad filmas būtų rodomas kino teatruose. Ši svajonė suteikė mums sparnus. Kiekviename pasirengimo etape mums iškildavo daugybė iššūkių, žadėjusių nepaprastą nuotykį. Mūsų milžiniško noro sukurti šį filmą nepakako, reikėjo ir didžiulės energijos bei ryžto, kartais jausdavomės taip, tarsi planuotume didžiulę karinę operaciją. Darėme visa tai žinodami, kad mūsų laukia malonumas stebėti tą prakeiktą rūšį. Gerai žinojome, kur ir kada filmuosime. Reikėjo tik apsiginkluoti kantrybe, kad gautume iš mūsų "aktorių" tai, ko norėjome. Visą laiką turėjome omenyje, kad bendraujame ne su žmonėmis, o su gyvūnais.

Kodėl vadinate pingvinus "prakeikta rūšimi"?

Todėl, kad imperatoriškasis pingvinas yra nepaprasta būtybė, gyvenanti atviroje jūroje. Jis sugeba panerti į 400 metrų gylį ir išbūti po vandeniu iki 20 minučių. Kita vertus, dėl neištirtų priežasčių tas nuostabus gyvūnas moka milžinišką kainą už savo didybę – jis privalo žygiuoti šimtus kilometrų per ledinę dykumą toli nuo vandenyno tik tam, kad padėtų vieną kiaušinį. Pingvinai patys išsirenka saugiausią, jų nuomone, vietą, o paskui visą žiemą keliauja tarp tos vietos, kuri gali patvirtinti mūsų įsivaizdavimus apie pragarą, ir jūros, kuri yra natūrali jų terpė. Iš tikrųjų, saugių vietų, kur galėtų gimti mažylis, yra nedaug. Todėl imperatoriškieji pingvinai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ties gyvybės ir mirties riba. Mes, žmonės, niekad savo kailiu nepatyrėme, ką reiškia keliauti šimtus kilometrų pučiant 162 kilometrų per valandą greičio lediniam vėjui, net siaubingiausiuose košmaruose negalime įsivaizduoti, koks tai pragaras.

Kas buvo sunkiausia?

Jei pernelyg priartėsi prie pingvinų kolonijos, gali būti sunaikinti tūkstančiai kiaušinių. Todėl jautėme milžinišką atsakomybę. Įdomu, kad mūsų neužpuolė nė vienas pingvinas. Taip įvyko todėl, kad imperatoriškasis pingvinas turi visą savo energiją išsaugoti užduočiai, kuri jo laukia. Kita vertus, labai savotiškas yra pingvino požiūris į žmogų. Vieną dieną jis tau leis priartėti maksimaliai, kitą – ne. Visą laiką mūsų neapleido gili pagarba šiems paukščiams, antraip nebūtume įgyvendinę net dalies planų. Sakoma: "Jei nori valdyti gamtą, turi ją gerbti". Pridurčiau, kad turi ir išmintingai naudotis savo žiniomis.

Ar ilgai filmavote?

Per metus nufilmavome daugiau kaip 120 valandų medžiagos. Nufilmavome visą žiemos ciklą – imperatoriškųjų pingvinų ciklą. Visa tai vyko neturint jokios galimybės pasižiūrėti nufilmuotą medžiagą. Nė vienas grupės narys, nė vienas juostos ritinėlis neiškeliavo iš grupės, kol nebaigėme viso filmavimo. Dar vienerių metų prireikė tam, kad sugrįžtume į realų pasaulį… O paskui nebuvo lengva vėl grįžti prie pingvinų.

Ar visuotinis atšilimas, kuris skirtinguose regionuose siekia nuo keturių iki dešimties laipsnių, turi įtakos pingvinams?

Jei jūros ledo danga pradeda tirpti, pingvinų kelias į jūrą sutrumpėja. Kita vertus, dingsta dalis maisto, kuris yra tiesiai po ledu, o tai reiškia, kad gyvūnams sunkiau pramisti. Tad nesibaigiančių klimato permainų rezultatus numatyti labai sunku.


Pagal reklaminę filmo medžiagą ir "Forum Film" parengė Kora Ročkienė
_________________

Orchus
Parašytas: Kv. 10 27, 2005 1:09 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7809957


Į šil tuo sius kraš tus neišsk ri dęs gand ras Jur bar ko ra jo ne pra dė jo krau ti lizdą


Vin cas Kriš čiū nas, "Ekstra žinios"
2005 spalio mėn. 27 d. 00:01

Jur bar ko ra jo no miš kų urė di jos miš ko ap sau gos dar buo to jai Kęs tas Kau či kas ir Jo nas Bu čins kas nu s te bo, kai už su kę į Pau py nio kai mą pa ma tė vi siš kai ne ti kė tą vaiz dą.
Jie išvydo, kaip iš gand ra liz džio į pie vą gau dy ti var lių nu si lei do gand ras.

To kiu me tų lai ku pa ma ty ti gand rą – la bai keis ta. Pap ras tai jie jau bū na išsk ri dę į šil tuo sius kraš tus. Tuo tar pu Pau py nio kai mo gand ras ne tik gau dė var les, bet ir su ko liz dą – tem pė į jį ža ga rus.

Ne to lie se esan čios so dy bos šei mi nin kas Juo zas Ne ver daus


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-10-28 14:05 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
(http://www.politika.lt/index.php?cid=695&new_id=8757)


Grėsmingas virusas iš Rytų slenka į Vakarus

2005 10 28
Jūratė Važgauskaitė, savaitraštis "Panorama"

Jau mirė 60 žmonių

Pasaulis nerimaudamas laukia paukščių gripo epidemijos. Liga, kurią platina paukščiai, jau pasiekė pietrytinius Europos pakraščius. Kasdien susirgimų šiuo gripu vis daugėja.

Virusas jau aptiktas Turkijoje, Rumunijoje, taip pat europinėje Rusijos dalyje, Kinijoje. Pasaulyje imamasi vis didesnių saugumo ir prevencijos priemonių, tačiau nepavyksta išvengti pamažu kylančio nerimo ir net panikos.

Didžiausia paukščių gripo pandemija pasaulį nusiaubė Pirmojo pasaulinio karo metu. 1957 ir 1968 metais paukščių gripas taip pat siautėjo. H5N1virusas užfiksuotas Honkonge 1997 metais.

Tada nugaišo ar buvo sunaikinta pusantro milijono paukščių, susirgo 18 žmonių, šeši iš jų mirė. Po šešerių metų virusas pasirodė Pietų Korėjoje, o pastaruoju metu išplito Kinijoje, Vietname, Tailande, Laose, Indonezijoje, Rumunijoje ir Turkijoje.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šiuo virusu keturiose valstybėse užsikrėtė 117 žmonių, 60 nuo paukščių gripo mirė.

Kol kas virusas nepakito ir netapo tarp žmonių perduodamu virusu, tačiau PSO atstovai baiminasi, kad taip gali nutikti. Tada būtų sunku išvengti gripo pandemijos, o jos padariniai būtų tragiški.

Naujausiais duomenimis, paukščių gripo virusas aptiktas europinėje Rusijos dalyje, Tulos srityje. „Preliminarūs rezultatai rodo, kad nugaišę paukščiai viename Tulos srities kaime buvo užsikrėtę H5N1 virusu“, – pažymi Rusijos atstovai. Iki šiol virusas buvo užfiksuotas keliuose Sibiro regionuose Rytų Rusijoje ir Urale.

Graikija pranešė, kad šaliai priklausančioje Egėjo jūros Chijo saloje aptiktas kalakutas, įtariamas užsikrėtęs paukščių gripo virusu. Rumunijoje Dunojaus delta, kurioje būriuojasi migruojantys paukščiai, tapo šio gripo židiniu. Šioje šalyje šimtai paukščių buvo paskersta, kaimuose paskelbtas karantinas.

Panaši padėtis ir Turkijoje, kur aptikus virusą nešiojančius paukščius masiškai naikinamos sparnuočių fermos. Makedonija taip pat atsidūrė tarp valstybių, kuriose įtariamas paukščių gripas.

Jungtinių Tautų atstovai baiminasi, kad kitas regionas, kur bus paukščių gripo protrūkis, – Rytų Afrika. Ten žiemoja kai kurie sparnuočiai, atskrendantys iš Azijos. Jei taip nutiktų šioje pasaulio dalyje, viruso protrūkį būtų ypač sunku suvaldyti.

Aukų gali būti milijonai
Paukščių gripas – tai liga, kuria serga paukščiai. Paukščių gripas gali būti 15 skirtingų tipų, tačiau tik keli iš jų pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Labiausiai užkrečiamos viruso formos, nuo kurių gaišta paukščiai ir kurios pavojingos žmonėms, – H5 ir H7; H5N1 virusas dabar sėja paniką ir kelią didžiulį rūpestį pasaulio visuomenei. Jį perneša migruojantys paukščiai, ypač laukinės antys, todėl sustabdyti jo plitimą sunku.

Ekspertai teigia, kad pažaboti virusą galima izoliuojant naminius paukščius nuo laukinių sparnuočių. Žmonės šia liga gali susirgti tik kontaktuodami su laukiniais ar užkrėstais naminiais paukščiais. Ligos požymiai panašūs į įprasto gripo – karščiavimas, kosulys, bendras silpnumas.

Mokslininkai nustatė keletą atvejų, kai virusas paveikė ne tik žmogaus plaučius, bet ir kitus organus. Įrodymų, kad virusą perduoda žmogaus žmogui, kol kas nėra.

Sveikatos ekspertai prognozuoja būsiant nuo 2 iki 50 milijonų žmonių aukų, jei paukščių gripo virusas pakistų ir žmogus jį galėtų perduoti žmogui. Vakcinos nuo šio viruso kol kas nesukurta, yra tik keletas vaistų, galinčių palengvinti simptomus.

Vartoti vištieną ir jos produktus nepavojinga. Ekspertai tvirtina, kad paukščių gripo virusas per maistą neplinta, bet jį rekomenduojama apdoroti ne žemesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje. Taip pat atsargesni turėtų būti tie žmonės, kurie dirba su skerdiena.

Vilties ženklai iš Vengrijos
Paaiškėjus, kad mirtinas paukščių gripo virusas pasiekė Europą, ES pareigūnai kartu analizuoja, kokią žalą liga gali padaryti Senajam žemynui, kokių priemonių reikia imtis.

Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad paukščių gripas tampa visuotine grėsme, todėl sąjungai būtinas bendras veiksmų planas ir sutelktumas. „Jau imtasi priemonių koordinuoti veiksmus“, – po susitikimo sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Jackas Stro.

ES jau kurį laiką galioja draudimas įvežti paukštieną ir jos produktus iš Azijos šalių, Turkijos, Rumunijos. PSO ir ES ragina valstybes apsirūpinti vaistais nuo viruso, kad pakaktų ketvirčiui kiekvienos šalies gyventojų.

ES atstovai teigia, kad 25 šalyse narėse ir dar keliose blokui nepriklausančiose valstybėse yra tik apie 10 mln. dozių vaistų. Šiose teritorijose gyvena apie 500 mln. žmonių.

Europa imasi visų galimų priemonių apsisaugoti nuo pavojingojo paukščių gripo viruso. Stiprinama pasienio, oro uostų kontrolė, įvedami draudimai naminius paukščius laikyti atvirose erdvėse.

JTO ir PSO ragina pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, kurios garantuotų bent minimalų saugumą bei veiksmų koordinavimą užklupus epidemijai.

Turtingos valstybės skatinamos skirti pinigų virusui tirti ir vakcinai kurti. „Reikia imtis prevencinių priemonių, nes jos atsieis kur kas pigiau ir bus veiksmingesnės, nei kilus pandemijos protrūkiui“, – pažymėjo JTO pareigūnai.

Pastaraisiais mėnesiais turtingesnių šalių vyriausybės išleido šimtus milijonų dolerių tam, kad apsirūpintų vaistais nuo viruso, kurtų vakcinas. JAV skyrė 100 mln., Italija – 35 mln. JAV dolerių.

Nyderlandai išleido milijonus eurų, kad aprūpintų trečdalį savo gyventojų vaistais nuo viruso.

Praėjusią savaitę Vengrijos sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad vengrai sukūrė skiepus, kurie gali ir žmones, ir naminius paukščius apsaugoti nuo paukščių gripo viruso.

„Šie rezultatai – dar tik pradiniai, bet esame 99,9 procento įsitikinę, kad skiepai veiksmingi ir apsaugo organizmą nuo paukščių gripo viruso H5N1“, – pareiškė Vengrijos atstovas.

Paukščių gripo epidemijos grėsmę vis labiau pajus verslininkai, tai pat šalių biudžetas.

Prognozuojama, kad labai sumažės paukštienos ir jos produktų paklausa, blogės šių produktų importo bei eksporto sąlygos.

Paukščių gripo aukomis netiesiogiai taps parduotuvės, restoranai, mėsos ir laukinių paukščių turgūs, taip pat medžioklės sektorius.

Savaitraštis "Panorama"

das

Parašytas: Pen. 10 28, 2005 1:44 pm Rašyti temą:
pagaliau atsiranda siek tiek normalesniu straipsniuku, taciau ir siame izvelgiau viena detale. Jame rasoma "H5N1 virusas dabar seja panika ir kelia didziuli rupesti pasaulio visuomenei", manau cia tikrai didele klaida , panika kelia tikrai nevirusas o ziniasklaida
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Pen. 10 28, 2005 2:10 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7823260


VST nuo elektros stulpų perkels gandralizdžius

DELFI, ELTA
2005 spalio mėn. 28 d. 13:10

Vakarinei Lietuvos daliai elektrą skirstanti bendrovė VST [Vakarų skirstomieji tinklai] perkels gandrų lizdus nuo elektros stulpų ant specialių stovų. Šiaulių apygardos administracinis teismas dar balandį buvo nurodęs, kad energetikai turėtų perkelti gandrų lizdus į saugias vietas. Teismas taip buvo nusprendęs po to, kai viename Kelmės rajono kaime elektros bendrovės atstovai nusprendė sunaikinti trukdantį gandro lizdą.
VST virš elektros laidų rengiasi iškelti metalinius stovus, ant kurių perkels lizdus.

Pasak bendrovės pranešimo, tiesiog ant stulpų esantys lizdai kelia pavojų - pernai Šilutėje dėl tokio lizdo nutrūko elektros laidas, o juo tekėjusi srovė nutrenkė arklį. Be to, nuo iškrovos kartais gali užsidegti ir patys gandrų lizdai.

"Mūsų aptarnaujamoje teritorijoje gandralizdžių, sukrautų ant stulpų, yra per 3000. Juos pakeisti metalinėmis konstrukcijomis reikėtų daugiau negu 8 mln. litų. Po truputį keičiame juos už savo pinigus", - teigė VST Elektros tinklo tarnybos direktorius Rytis Borkys.

Pernai VST Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose iškėlė per 300 metalinių stovų. Šį rudenį, išskridus gandrams, jų iškelta 160. Metalinius stovus žadama ir toliau intensyviai kelti.

Baltasis gandras daugelyje Europos valstybių tapo didele retenybe. Jis yra globojamas pagal ES laukinių paukščių apsaugos direktyvą. Šiuo metu mūsų šalyje bei šiaurinėje Lenkijoje yra susitelkusi didžioji Europos baltųjų gandrų populiacijos dalis.

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, šalyje apie trečdalį gandralizdžių - maždaug 5 tūkst. - yra sukrauti ant elektros perdavimo linijų atramų.

VST skirsto ir tiekia elektros energiją Kauno, Šiaulių bei Klaipėdos regionuose. Bendrovė elektra aprūpina daugiau nei 667 tūkstančius vartotojų.

Maždaug pusę Lietuvos aptarnaujanti elektros skirstymo bendrovė VST per devynis mėnesius pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus uždirbo 21,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

VST pajamos per devynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pat metu, išaugo 16,2 proc. - nuo 523,1 mln. iki 608,1 mln. litų. Elektros pardavimai lyginamuoju laikotarpiu padidėjo 3,8 proc. - nuo 2,39 mlrd. iki 2,482 mlrd. kilovatvalandžių (kWh).

Pusei Lietuvos elektrą tiekianti VST pernai uždirbo 5,9 mln. litų audituoto grynojo pelno ir gavo 725,43 mln. litų pajamų. VST generuojami pinigų srautai yra daug didesni nei skelbiamas pelnas, nes perkainojus turtą itin išaugo "popierinės" amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudos.

"Vilniaus prekybos" savininkų valdoma "NDX Energija" turi 97,08 proc. VST akcijų, kurios kotiruojamos biržos Einamajame sąraše.
_________________

Orchus
Parašytas: Št. 10 29, 2005 6:56 am Rašyti temą:
Mokslininkai rimtai sunerimo dėl galimos paukščių gripo pandemijos

2005-10-29


Niekas negali prognozuoti, kada ar kur paukščių gripo virusas mutuos į atmainą, perduodamą žmogaus žmogui. Tad mokslininkai daro viską, kad kai tai įvyks, jie būtų pasirengę įveikti virusą, penktadienį tvirtino vienas garsiausių virusologų.

Kol visame pasaulyje atitinkamos tarnybos budriai seka H5N1 paukščių gripo viruso pakitimus, dr. Džimas Robertsonas (Jim Robertson) ir mokslininkai iš Anglijos nacionalinio biologinių standartų ir kontrolės instituto (NIBSC) kuria vakcinas, kurios būtų efektyvios kilus pandemijai tarp žmonių.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad H5 yra nepaprastai lengvai užkrečiamas, be galo greit plintantis virusas. "Jeigu jis paplistų tarp žmonių, jūs galite įsivaizduoti, kokių padarinių galima tikėtis", - sakė jis "Reuters" žurnalistams.

NIBSC - vienas iš keleto centrų pasaulyje, kurie drauge su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tiekia medžiagas vakcinų gamybos pramonei.

Jeigu pandemijos virusas bus nustatytas, NIBSC mokslininkai bus pirmieji, kurie kurs medžiagas efektyvioms vakcinoms gaminti.

Kol kas H5N1, nuo kurio jau mirė per 60 žmonių Azijoje, nemutavo ir dar nėra perduodamas žmogaus žmogui.

NIBSC mokslininkai sukūrė vakciną, panaudodami H5N1 virusą, nustatytą vienam Vietnamo ligoniui. Jie nėra įsitikinę, ar ji galėtų įveikti pandemijos virusą, tačiau tikisi, kad ji bent kurį laiką žmones apsaugotų, tol, kol bus pagaminta vakcina prieš nustatytą pandemijos virusą, o tai gali užtrukti iki šešių mėnesių.

ELTA
_________________


Orchus
Parašytas: Št. 10 29, 2005 10:42 am Rašyti temą:
Gandrai

Ūkio naujienų spalio 29 d. dienraščiuose apžvalga | 2005 10 29 08:44:03 |


<...>


ENERGETIKA


Akcinė bendrovė „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST) pradeda gandrų išsaugojimo akciją, kurios metu virš elektros laidų bus iškelti metaliniai stovai ir ant jų saugiai perkelti gandralizdžiai. Taip elgiamasi siekiant išsaugoti gandrų pamėgtas perėjimo vietas ir užkirsti kelią nelaimėms. Mat ant stulpų lizdus sukantys gandrai sukelia didžiulį pavojų gyventojams, gadina elektros įrangą, pridaro nuostolių energetikams. Praėjusiais metais bendrovės iniciatyva Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose iškelta daugiau nei 300 metalinių stovų, šį rudenį - jau per 160. Pasak VST Elektros tinklo tarnybos direktoriaus Ryčio Borkio, pakeisti visus gandrų lizdus iš karto reiktų per 8 mln. litų, todėl bendrovė keičia juos po truputį už savo pinigus. VST aptarnaujamoje teritorijoje Vakarų Lietuvoje ant elektros stulpų yra per 3 tūkst. gandralizdžių. "Respublika"

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________

elmaras
Parašytas: Št. 10 29, 2005 11:25 am Rašyti temą:
Biržų rajone taip pat yra neišskrides gandras , gal pasenę ar lygoti pasilieka mirti , vieną teko matyti lizde , mirusį .
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Št. 10 29, 2005 11:32 am Rašyti temą:
elmaras rašo:
Biržų rajone taip pat yra neišskrides gandras , gal pasenę ar lygoti pasilieka mirti , vieną teko matyti lizde , mirusį .


užuojauta
_________________

Orchus
Parašytas: Št. 10 29, 2005 11:52 am Rašyti temą:
Veidas, 2005.10.27 - Nr. 43 // http://www.veidas.lt/lt.php

Paukščių gripas artėja prie Lietuvos

Zita Vagonienė

Leonas Jazerskas, Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas, "Veido" paklaustas, ar nebijo užsikrėsti paukščių gripu, atsakė esantis ramus.

"Aš turiu imunitetą. Dievo duotą. Esu apie milijoną paukščių sužiedavęs ir nė karto nenukentėjęs", - užtikrintai sako pašnekovas, linksmai pridurdamas, kad paukščiai žino, ką globoti ir ko ne.

Vilnietė Dalia taip pat sako paukščių gripo nebijanti, nes mananti, jog tai politikų ir farmacininkų išpūstas reikalas, bet savo dukrai, gyvenančiai Londone, vis dėlto pataria paukštienos nepirkti.

Dar viena "Veido" pašnekovė, ekonomikos mokslų magistrė Giedrė, teigia dar nenusprendusi, ar reikia iš anksto baimintis, kol nėra tiksliai žinoma, ar liga gali būti perduodama žmogaus žmogui.

Pasaulio ekspertai mano, jog paukščių gripas pretenduoja tapti XXI amžiaus rykšte, juolab kad šis sparnuotasis virusas kelia grėsmę ne tik Azijos šalims, bet jau įsiveržė ir į Europos Sąjungą bei Rusiją.

Pasak specialistų, kilus paukščių gripo epidemijai, pirmiausia pavojus kiltų tiems žmonėms, kurie turi tiesioginį kontaktą su paukščiais. Paukščių gripo virusui mutavus, t.y. pasikeitus taip, kad taptų perduodamas žmogaus žmogui, Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, jis pasiglemžtų mažiausiai septynis milijonus žmonių gyvybių.

Kaip plinta paukščių gripas? Kaip jo saugotis? Ar paukščių gripo virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui? Kas būtų, jeigu Lietuvoje staiga kiltų paukščių gripo epidemija? Į šiuos ir kitus klausimus bandoma atsakyti straipsnyje.

Kaip plinta virusas

Pasak L.Jazersko, didžiausia tikimybė užsikrėsti paukščių gripu yra vandens paukščiams.

"Naminiams paukščiams pavojus mažesnis, bet jeigu, tarkim, migruojanti antis nusileistų į ūkininko kiemą, ten pasimaitintų, paliktų savo ekskrementų, paskui dar pasipurtytų, "apdovanodama" naminę vištą infekuotomis erkėmis, tuomet paukščių gripo virusas keltų mirtiną pavojų ne tik naminiams paukščiams, bet ir jų šeimininkams", – pasakoja patyręs ornitologas, pabrėždamas, kad kontaktuodamas su infekuotu paukščiu (jį pešdamas, dorodamas mėsą) žmogus, be abejonės, rizikuoja užsikrėsti pavojingu virusu.

Paukščiai, kaip ir žmonės, yra jautrūs gripo virusui. Mokslininkai priskaičiuoja penkiolika paukščių gripo rūšių. Pavojingiausios yra H5 ir H7 gripo padermės. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia mirtina H5N1 padermė, kuri įvairiose pasaulio šalyse gali šiek tiek skirtis.

Pasak Vaidoto Kiudulo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo, paukščių gripas (Avian influenza) yra pavojinga užkrečiamoji liga, kuriai neatsparios visos paukščių rūšys. Anot specialisto, paukščių gripo virusas plinta per tiesioginį kontaktą su infekuoto paukščio išskyromis, dažniausiai išmatomis, taip pat per užterštus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Sudužę užkrėsti kiaušiniai inkubatoriuje apkrečia kitus ir taip pat gali išplatinti ligą. Mechaniškai virusą gali platinti vaikščiojantys, šliaužiojantys, nuo vienos fermos į kitą migruojantys paukščiai, gyvūnai, žmonės.

Kai mirtinas paukščių gripo virusas H5N1 1997 metais Honkonge pirmą kartą buvo užfiksuotas kaip žmogaus mirties priežastis, neliko abejonių, kad jis pavojingas ne tik paukščiams. Kontaktuodamas su užsikrėtusiais paukščiais žmogus taip pat suserga ir net gali mirti.

Užsikrėtęs paukščių gripo virusu žmogus jaučia tuos pačius simptomus, kaip ir sirgdamas bet kuria kita gripo atmaina – jis karščiuoja, kosti, jam skauda gerklę, gali prasidėti konjunktyvitas. Dalis tyrinėtojų teigia, kad paukščių gripo virusas gali paveikti ne tik plaučius, bet ir kitus žmogaus organus, o tai reiškia, kad kokią nors kitą ligą (ne gripą) ir net mirtį gali sukelti ne kas kita, bet paukščių gripo virusas.

Nuo paukščių gripo gaišta visi virusu užsikrėtę paukščiai. Žmonių mirtingumo lygis taip pat gana aukštas.

1997 m. Honkonge nugaišo ir buvo sunaikinta pusantro milijono paukščių, susirgo 18 žmonių, šeši iš jų mirė. Po šešerių metų, 2003-aisiais, virusas pasirodė Pietų Korėjoje, taip pat buvo nustatytas Olandijoje ir Belgijoje, kur buvo sunaikinta per 30 milijonų paukščių. 2004 m. paukščių gripas išplito Pietryčių Azijos šalyse - likviduota 140 milijonų paukščių. Pastaruoju metu pavojingo viruso protrūkiai nustatyti Vietname, Kinijoje, Kambodžoje, Tailande, Indonezijoje, Japonijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Kazachstane, Rusijoje. PSO duomenimis, paukščių virusu nuo 1997-ųjų užsikrėtė 117 žmonių, 60 iš jų mirė. Spalio 20 d. Tailando valdžios institucijos patvirtino pranešimus apie dar vieną paukščių gripo auką – 48 metų vyrą iš vakarinės Kančanaburio provincijos, kuris augino peštynėms ruošiamus gaidžius.

Jeigu kiltų epidemija

PSO ekspertai jau neabejoja, kad jeigu nebus imtasi vienodų apsisaugojimo priemonių, paukščių gripo epidemijos nepavyks išvengti - ji kils, tik niekas nežino kada. Jų teigimu, paukščių gripo epidemijos grėsmė taps dar didesnė, jeigu paukščių ir žmonių gripo virusai susijungs, t.y. kai žmogų paveiks dviguba infekcija. "Kuo daugiau bus dvigubos infekcijos atvejų, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras naujas virusas, perduodamas žmogaus žmogui", - teigiama "BBC News" tarnybos tinklalapyje.

Pasaulio mokslininkams nerimą kelia dar ir tai, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog 1918 m. gripo pandemijos, per mėnesį pražudžiusios mažiausiai 20 milijonų žmonių, priežastis taip pat buvo paukščių gripo virusas.

Didžiosios Britanijos vyriausybė jau apskaičiavo, kad epidemija truktų apie aštuonias savaites, infekcija paveiktų vieną iš keturių šalies gyventojų, hospitalizuota būtų per 37,5 tūkst. žmonių. Vyriausybė užsakė apie 14,6 mln. antivirusinio vaisto "Tamiflu" pakuočių, kurių pakaktų išgydyti ketvirtadalį Didžiosios Britanijos populiacijos.

Lietuvoje, pasak sveikatos specialistų, paukščių gripo viruso, kaip ir rizikos juo užsikrėsti, dar nėra, tačiau kaip neseniai pabrėžė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vilija Vertelienė, antivirusinių vaistų šalyje yra nepakankamai.

Vilniuje įsikūrusioje nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, VMVT duomenimis, 2005 m. ištirti 354 mėginiai, iš jų 94 – laukinių paukščių. Laboratoriniais tyrimais nenustatytas nė vienas ligos atvejis, tačiau VMVT jau kaupia būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargas, apsaugos priemones, kurių prireiktų pasireiškus paukščių gripui, pasak žiniasklaidos, nuo Lietuvos esančiam jau tik už tūkstančio kilometrų, Rusijoje, Tulos srityje, kurioje naminiai paukščiai apsikrėtė nuo laukinių sparnuočių.

Į Lietuvą jau uždrausta importuoti egzotinius paukščius, draudžiama organizuoti paukščių parodas, muges, pasirodymus, neleidžiama prekiauti paukščiais turgavietėse, paukščių augintojams nurodyta laikyti paukščius aptvaruose, stebėti jų būklę ir vengti kontakto su laukiniais paukščiais.

Atsižvelgdama į ES reikalavimus, VMVT patvirtino skubios veiklos planą, kuris spalio 20 d. buvo išbandytas per pratybas Druskininkuose, imituojant paukščių gripo protrūkį. Pratybų metu į tariamai infekuotą teritoriją galėjo patekti tik specialistai su reikiama apranga ir įranga. Jie paėmė mėginius, kuriuos, lydimi policijos pareigūnų, išvežė į nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Vėliau tariamai infekuota teritorija buvo dezinfekuota, o paukščiai sunaikinti.

"Įtarus, kad laikymo vietoje paukščiai buvo infekuoti ar užkrėsti paukščių gripu, Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras (ULKC) užtikrina, kad oficialus veterinarijos gydytojas iš karto pradės rengtis oficialiam tyrimui, kurio tikslas patvirtinti ar atmesti ligos galimybę, ir paims mėginius ištirti laboratorijoje", - aiškina V.Kiudulas. Pasak specialisto, iškilus infekcijos pavojui, visi paukščiai turi būti izoliuoti nuo kitų paukščių. Žmonėms, gyvūnams ir transporto priemonėms vykti į laikymo vietą ar iš jos, taip pat gabenti paukštieną, skerdieną, lesalus, įrankius, atliekas, išmatas, mėšlą, pakratus ir kitas medžiagas, kuriomis galima pernešti paukščių gripą, galima tik leidus ULKC. Be ULKC leidimo nebūtų išvežami kiaušiniai, prie pastatų, kuriuose laikomi paukščiai, įrengtos dezinfekavimo priemonės, atliktas epizootologinis tyrimas.

Pasak specialistų, radus nugaišusį laukinį ar naminį paukštį svarbiausia jo neliesti ir apie tai nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu: 8-800 40 403.

Ar virusas perduodamas žmogaus žmogui?

Pasak Nerijos Kuprevičienės, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistės, dideliu patogeniškumu pasižymintis paukščių gripo virusas, tarp paukščių sukeliantis epidemijas, ypač pavojingas industriniu būdu auginamiems paukščiams dėl glaudaus kontakto. "Žmogaus užsikrėtimo virusu mechanizmas nėra visiškai aiškus, tačiau susirgusieji turėjo glaudų sąlytį su sergančiais paukščiais ar valgė termiškai neapdorotą mėsą", - teigia specialistė, pabrėždama, jog nėra nustatyta, kad paukščių gripu būtų užsikrėtęs žmogus nuo žmogaus. Pasak jos, pavojingiausia yra tai, kad įvykus mutacijai paukščių gripo virusas gali tapti pandeminiu gripo virusu.

"PSO teigia, kad kol kas masiškai užsikrėsti paukščių gripu žmonėms negresia. Esmė ta, kad daugėjant infekcijos protrūkių tarp paukščių, didėja teorinė galimybė, kad gripo virusas mutuos ir kils gripo pandemijos grėsmė", - sako N.Kuprevičienė.

Tačiau pasaulio žiniasklaida mirgėte mirga pranešimais apie tai, jog dalis mokslininkų neatmeta galimybės, kad paukščių gripo virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui.

Virusologijos ekspertas profesorius Johnas Oxfordas "BBC News" tarnybai sakė manąs, jog ligos atvejis Tailande 2004 m., kai dukra apkrėtė motiną paukščių gripo virusu, leidžia teigti, kad infekcija gali būti perduodama žmogaus žmogui. Anot jo, 2004 m. Vietname mirė dvi seserys, kurios, manoma, taip pat buvo užsikrėtusios mirtinu virusu nuo savo brolio, sirgusio nenustatyta kvėpavimo liga. Panašus atvejis 1997 m. užregistruotas ir Honkonge, kai gydytoją, tikėtina, apkrėtė jo pacientas, nors šis atvejis nebuvo galutinai ištirtas.

Laimei, ne visi užsikrėtusieji paukščių gripo virusu miršta. Kaip 2005 m. vasarą "BBC News" korespondentams pasakojo 42-ejų vietnamietis Nguyenas Thanhas Hungas, neseniai grįžęs namo iš ligoninės Hanojuje, kurioje gulėjo kartu su savo vyresniuoju broliu, kuris, deja, mirė, paukščių gripo virusu jie galėjo užsikrėsti valgydami patiekalą, pagardintą anties krauju su įvairiais prieskoniais.

"Antis buvo riebi ir atrodė sveika, todėl mums nekilo net menkiausių abejonių, kad ji gali būti užsikrėtusi. Be to, mes manėme, kad paukščių gripas siaučia tik šalies pietuose", - pasakoja ligą įveikęs vyras.

Jau kitą dieną Hungo vyresnysis brolis pradėjo karščiuoti, tačiau į ligoninę artimieji jį nugabeno tik po savaitės, kai vyriškis vos begalėjo kvėpuoti. Po dešimties dienų jis mirė, gydytojams taip ir nenustačius tikrosios ligos priežasties. Dieną ir naktį prie ligonio lovos budėjęs jaunesnysis brolis netrukus taip pat pasijuto blogai ir buvo paguldytas į tą pačią ligoninę.

"Man pasisekė, nes tuo metu, kai buvo tiriami mano plaučiai, nuo paukščių gripo pietuose jau buvo miręs ne vienas žmogus ir žiniasklaida buvo pradėjusi kelti didelį triukšmą", - prisimena laimingasis.

Virusas pažeidė net du trečdalius vieno plaučių, tačiau, kaip jis pats sako, įvyko stebuklas ir jis išgyveno. Medikai vis dar tiria vyriškio ligos atvejį ir didžiausią susirūpinimą jiems kelia tai, kad paukščių gripo virusu jis galėjo užsikrėsti nuo savo brolio, slaugydamas jį ligoninėje.

1918 m. gripo pandemijos aukos

Indija – 10-17 mln.
Afrika – 1,5-2 mln.
JAV – 500-675 tūkst.
Prancūzija – 400 tūkst.
Didžioji Britanija – 250 tūkst.

Šaltinis: BBC News
_________________

Orchus
Parašytas: Št. 10 29, 2005 12:02 pm Rašyti temą:
Ar Lietuva išvengs paukščių gripo?

Europoje plinta paukščių gripas. Patogeniškas paukščių virusas H5N1 nustatytas Rumunijoje, Turkijoje, Rusijoje. Jis įtariamas Kroatijoje, Graikijoje, Makedonijoje. Neseniai paukščių gripo atvejai užregistruoti ir Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje. Irano šiaurės vakaruose, Azerbaidžano pasienyje tekančios Arakso upės rajone, dėl kol kas nežinomų priežasčių nugaišo daugiau kaip 5 tūkst. migruojančių paukščių.
Lietuvoje paukščių gripas nenustatytas. Tačiau šalis yra laukinių paukščių migracijos kelyje, todėl priskiriama rizikos regionui. Ar Lietuva išvengs paukščių gripo ir kaip apsaugoti paukščius nuo šio pavojingo užkrato? Kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Kazimieru LUKAUSKU.

Kokia rizika, kad paukščių gripas pasieks Lietuvos teritoriją?

Išanalizavus paukščių (laukinių ančių, žąsų, gulbių) migracijos kelius, galima teigti, kad rizika paukščių gripo virusui atsirasti Lietuvoje yra didelė. Lietuvos regionas yra paukščių migracijos Rytų-Atlanto ir Juodosios-Viduržemio jūros zonose, kuriose laukinių žąsų ir ančių migracijos keliai apima ir Lietuvos teritoriją. Rizika padidės būtent migracijos sezono metu, kai vyks pagrindinis laukinių paukščių judėjimas į Lietuvą ar Lietuvos link.

Kas daroma Lietuvoje?

Atsižvelgdama į Europos Sąjungos reikalavimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino neatidėliotinos veiklos planą, pagal kurį reguliariai atliekami mokymai imituojant paukščių gripo protrūkį. Įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė. Rengiami apsisaugojimo nuo paukščių gripo mokymai, organizuojami susitikimai su įvairiomis valstybės institucijomis, organizacijomis, bendradarbiaujama tarptautiniu lygiu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kaupia būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargas, apsaugos priemones, kurių prireiktų pasireiškus paukščių gripui.
Į Lietuvą uždrausta importuoti paukščius iš šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas.

Kas atsitiks, jei Lietuvoje bus nustatytas pirmas paukščių gripo atvejis?
Kaip bus koordinuojami veiksmai?

Paukščių gripo likvidavimą reglamentuoja ES ir nacionaliniai teisės aktai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsakinga už visų nacionalinių priemonių, susijusių su paukščių gripu, koordinavimą. VMVT bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis ir, manau, yra pajėgi greitai taikyti skubios veiklos priemones, jas įgyvendinti praktiškai. Visos kompetentingos tarnybos tokiam atvejui turi parengusios skubių veiksmų planus.
Oficialiai nustačius paukščių gripą ir siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui į kitas paukščių laikymo vietas (ūkius), 3 km spinduliu būtų paskerdžiami ir vėliau saugiai sunaikinami ne tik sergantys, bet ir visi židinyje esantys paukščiai. 10 km spinduliu būtų paskelbiama stebėjimo zona, kurioje ribojamas paukščių vežimas, žmonių judėjimas, statomi dezinfekciniai barjerai.

Ar leidžiama prekiauti naminiais paukščiais? Ar priemonės, skirtos paukščių gripo prevencijai, taip pat taikomos pašto karveliams?

Pašto karveliai priskiriami naminiams paukščiams, todėl jiems galioja visi priimti draudimai. Vadovaudamasi ES priimtais teisės aktais dėl paukščių gripo prevencijos priemonių, VMVT uždraudė prekiauti paukščiais visur, išskyrus specializuotas gyvūnų parduotuves. Draudžiama organizuoti paukščių parodas, muges ir pasirodymus, kuriuose demonstruojami paukščiai. Paukščių laikytojams nurodyta laikyti paukščius aptvaruose, saugoti nuo kontakto su laukiniais paukščiais.

Ar tiriami laukiniai ir naminiai paukščiai ?

Į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją pastarąją savaitę pristatyta 15 gyventojų rastų laukinių paukščių (ančių, žąsų, balandžių) ir 3 nugaišusių vištų mėginiai. Atlikus tyrimus, paukščių gripas nenustatytas.
Nacionalinė veterinarijos laboratorija nuolat atlieka paukščių gripo tyrimus. Ventės rage veikia migruojančių paukščių veterinarinio stebėjimo postas, kuriame imami praskrendančių paukščių kraujo mėginiai, taip pat tiriami nugaišusių laukinių ir naminių paukščių mėginiai. Nacionalinė veterinarijos laboratorija ištyrė 395 mėginius dėl paukščių gripo (107 laukinių ir 288 naminių paukščių). Paukščių gripas nenustatytas.

Ar tam tikros ypatingos priemonės taikomos zoologijos soduose laikomiems gyvūnams?

Zoologijos soduose nedraudžiama eksponuoti paukščių, tačiau rekomenduojama imtis papildomų apsaugos priemonių. Europos Komisijai pritarus, buvo leista vakcinuoti zoologijos soduose laikomus paukščius nuo paukščių gripo, tačiau su tam tikromis išimtimis.

Ar nepavojinga valgyti paukštieną, kiaušinius ir kitus paukštienos produktus?

Visus rinkoje esančius paukštienos produktus iš sveikų paukščių pulkų galima valgyti be jokios rizikos.

O kaip su žaliais kiaušiniais? Ar yra pavojus nuo jų susirgti paukščių gripu? Į ką vartotojai turėtų atkreipti dėmesį įsigydami maisto produktus?

Lietuvoje nėra paukščių gripo, o visos čia aptariamos priemonės - prevencinės. Tai reiškia, kad maisto produktai, taip pat ir paukštiena, laikantis įprastų higienos reikalavimų, gali būti parduodami ir valgomi. Paukščių gripo sukėlėjas išlieka gyvybingas žaliuose kiaušiniuose. Juos apdorojus termiškai, virusas žūva. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad paukščiai, užsikrėtę virusu H5N1, netenka dėslumo, padidėja gaištamumas. Paukščių gripu faktiškai ar galimai užkrėstuose ūkiuose numatomos papildomos griežtos priemonės užtikrina, kad kiaušiniai nepatektų vartotojams.

Ar medžiotojai patenka į asmenų, turinčių didesnę riziką užsikrėsti paukščių gripu, sąrašą? Ar medžiokliniai šunys gali užsikrėsti nuo paukščių, sergančių paukščių gripu?

Tikimybė, kad ligos sukėlėją gali pernešti žmogus, nedidelė. Tačiau bet kuriuo atveju būtina laikytis higienos reikalavimų, pvz., dėvėti pirštines liečiant sumedžiotus paukščius ar juos pešant. Laukinių paukščių ir žvėrių viduriai, neskirti žmonių maistui, turi būti sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Laukinių paukščių mėsą ir produktus galima naudoti maistui tiktai tinkamai juos apdorojus termiškai. Medžiotojams po medžioklės būtina pasikeisti ir išplauti (išvalyti) medžioklės metu dėvėtus drabužius ir avėtą apavą. Taip pat privalu užtikrinti, kad sumedžiotų laukinių paukščių mėsa ir jos produktai neturėtų sąlyčio su naminių paukščių mėsa.
Įrodymų, kad H5N1 virusu gali užsikrėsti šunys, kol kas nėra.

Ar nuo paukščių gripo jau yra sukurta vakcina?

ES draudžia vakcinuoti paukščius nuo paukščių gripo, nes vakcina neužtikrina tinkamo imuniteto susidarymo. Mokslininkai šiuo metu tobulina vakciną nuo H5N1 viruso. Kitokia situacija yra Pietų Azijoje. Ten vakcinuojama, siekiant sumažinti paukščių užsikrėtimą paukščių gripu užkrėstuose regionuose.

Kaip žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu?

Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra. Paprastai užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su gyvais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, jos išdžiūvusios gali būti įkvėptos su dulkėmis. Pietų Azijoje dėl šios ligos mirė 60 žmonių. Tačiau reikia žinoti, kodėl taip atsitiko. Šiose šalyse yra kitos gyvenimo sąlygų, buities, higienos, sanitarijos normos. Ten žmonės gyvena vienoje patalpoje su naminiais paukščiais, nėra jokių kontrolės mechanizmų, todėl neišvengiama infekcijos aukų.

Kaip keliaujantys asmenys gali apsisaugoti?

Parengėme informacinę atmintinę keliaujantiesiems į šalis, kuriose užregistruotas paukščių gripas. Tokios atmintinės yra išvykimo vietose - oro uostuose. Keliaujantys asmenys turėtų vengti kontakto su paukščiais, atsisakyti kelionių į paukščių turgus, valgyti tik virtą ar gerai iškeptą paukštieną. Ir laikytis nurodymo neįsivežti paukščių ir gyvūninių maisto produktų iš ne ES šalių.

Ką turėtų daryti paukščių laikytojai, kad išvengtų pavojingo užkrato?

Paukščių laikytojams rekomenduojame laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, o paukščių negirdyti vandeniu iš atvirų telkinių.
Dera žinoti, kad paukščių gripu užsikrėtę paukščiai tampa apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomos kraujosruvos.
Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimo atvejus ar ligos požymius, reikėtų nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8-800 40 403.

http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas1.htm
_________________

das

Parašytas: Št. 10 29, 2005 5:58 pm Rašyti temą:
Su visa pagarba siam zmogui, dristu parasyti, kad jis cia visiskai supainiojo skirtingas ligas:
"Naminiams paukščiams pavojus mažesnis, bet jeigu, tarkim, migruojanti antis nusileistų į ūkininko kiemą, ten pasimaitintų, paliktų savo ekskrementų, paskui dar pasipurtytų, "apdovanodama" naminę vištą infekuotomis erkėmis, tuomet paukščių gripo virusas keltų mirtiną pavojų ne tik naminiams paukščiams, bet ir jų šeimininkams", – pasakoja patyręs ornitologas, pabrėždamas, kad kontaktuodamas su infekuotu paukščiu (jį pešdamas, dorodamas mėsą) žmogus, be abejonės, rizikuoja užsikrėsti pavojingu virusu."
Sis sakinys taip pat neatitinka teisybes, nes pauksciu virusas Europoje egzistuoja jau nuo neatmenamu laiku:
"Pasaulio ekspertai mano, jog paukščių gripas pretenduoja tapti XXI amžiaus rykšte, juolab kad šis sparnuotasis virusas kelia grėsmę ne tik Azijos šalims, bet jau įsiveržė ir į Europos Sąjungą bei Rusiją. "
Cia irgi per garsiai pasakyta, jei jis nuzudytu visus paukscius tai zutu ir pats. is tiesu tokiu virusu gamtoje neegzistuoja, nebent jie turetu kita seimininka, kuris nezutu:
Nuo paukščių gripo gaišta visi virusu užsikrėtę paukščiai
O cia jau gryna tiesa:
PSO ekspertai jau neabejoja, kad jeigu nebus imtasi vienodų apsisaugojimo priemonių, paukščių gripo epidemijos nepavyks išvengti - ji kils, tik niekas nežino kada. Jų teigimu, paukščių gripo epidemijos grėsmė taps dar didesnė, jeigu paukščių ir žmonių gripo virusai susijungs, t.y. kai žmogų paveiks dviguba infekcija. "Kuo daugiau bus dvigubos infekcijos atvejų, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras naujas virusas, perduodamas žmogaus žmogui", - teigiama "BBC News" tarnybos tinklalapyje.
Ir cia tiesa
Pasaulio mokslininkams nerimą kelia dar ir tai, kad atlikus tyrimus paaiškėjo, jog 1918 m. gripo pandemijos, per mėnesį pražudžiusios mažiausiai 20 milijonų žmonių, priežastis taip pat buvo paukščių gripo virusas.
Gyvenu uzsienyje, bet cia tikrai niekas nemirga, butu gerai, kad bent kas savaite, ka nors paminetu
Tačiau pasaulio žiniasklaida mirgėte mirga pranešimais apie tai, jog dalis mokslininkų neatmeta galimybės, kad paukščių gripo virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 7:36 am Rašyti temą:
das rašo:
Su visa pagarba siam zmogui, dristu parasyti, kad jis cia visiskai supainiojo skirtingas ligas:
<...>



Dėkui, kad budite
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 9:49 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2005 m. Lapkričio 2 d.
http://www.ve.lt/?data=2005-11-02&rub=1 ... 1130862529

Energetikai tobulina gandralizdžius

Energetikai imasi priemonių mažinant nuostolius, patiriamus dėl gandrų lizdų ant elektros stulpų.

AB VST (buvę Vakarų skirstomieji tinklai) aptarnaujamoje teritorijoje ant elektros stulpų yra sukrauta per 3 000 gandralizdžių. Teigiama, jog jie gadina elektros įrangą, tuo sukeldami pavojų aplinkiniams.

Be to, gandrai vadinami nelegaliais elektros energijos vartotojais - per metus vienas lizdas sunaudoja tiek elektros energijos, kiek viena šeima. Energetikai paskaičiavo, kad dėl jų kaltės netenkama nuo 120 iki 150 kW.

Šalia Šilutės rajono Sausgalvių kaimo gyventojos Aldonos Baublienės sodybos energetikai vietoje seno gandralizdžio įkėlė metalinį stovą. Moteris guodėsi, kad treti metai čia lizdą sukantys gandrai nuolat pridaro rūpesčių. Ankstesniais metais jie buvo užkišę namo kaminą, ant jo susisukę lizdą.

Beje, kol šiame kaime metaliniais stovais buvo keičiami du gandrų lizdai, 35 vartotojai apie pusantros valandos neturėjo elektros energijos.

Išeities, kaip išsaugoti gandrus ir tuo pačiu sumažinti jų daromus nuostolius, bendrovė ieško kartu su aplinkosaugininkais. Vienas iš būdų - specialūs metaliniai stovai, ant kurių įrengiami senieji gandralizdžiai.

Praėjusių metų praktika parodė, jog grįžę gandrai apsigyvena ir patobulintuose lizduose. Šį rudenį tokių stovų iškelta per 160, praėjusiais metais - antra tiek.

Tiesa, pasak AB VST Klaipėdos regiono vadovo Raimundo Ambrozaičio, metaliniai stovai nėra geriausia išeitis, nes elektros stulpai nepritaikyti išlaikyti didžiulį svorį ir neapsaugo elektros laidų nuo paukščių ekskrementų. Tačiau siekiant išsaugoti gandrus ir tiekti vartotojams elektros energiją, ir toliau bus ieškoma šios problemos sprendimo būdų.

Pasak AB VST ryšių su visuomene atstovės Renatos Saulytės, metaliniai stovai šiemet bus keliami, kol leis oro sąlygos. Norint pakeisti visus aptarnaujamoje teritorijoje susuktus lizdus, prireiktų 8 mln. litų.

Sandra LUKOŠIŪTĖ
_________________

Orchus
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 10:30 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2005-11-02

Ornitologas stebėjo gulbę

Vytautas Pareigis, ornitologas iš Juodkrantės, mariose pastebėjo gulbę ir iškart įtarė, kad ji serga paukščių gripu. Mat ta mažoji gulbė, ieškodama maisto, galvą kišdavo gilyn į vandenį, o raudonos jos kojos, ant vienos kurios buvo žiedas, maskatavo paviršiuje.

Vytautas Pareigis teleskopiniu žiūronu spėjo perskaityti tris raides ant to žiedo – TPJ.

Pasirodo, šita mažoji gulbė buvo žieduota Anglijoje. Iš ten gauta žinia, kad gulbė jokiu paukščių gripu neserga, todėl Vytautas Pareigis lengviau atsiduso. Jis savo pareigą atliko sąžiningai. Ir Lietuvai ramiau.
_________________

Jūratė
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 10:57 am Rašyti temą:
absurdas, purvasklaida nebežino iš ko sensacijas gaminti. pasidžiaugė Pareigis kad mažosios gulbės žiedą perskaitė, o jie išvertė viską, kaip jiems norėjosi. GĖDA "Klaipėdai"
Atgal į viršų


Darius N.
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 12:15 pm Rašyti temą:
Nu geras As tai smagiai prisijuokiau is to parasymo , tinka nesamoniu kampeliui Ironija dvelkia, gal pats Vytas tycia apie gripa uzsimine
Atgal į viršų


tomas
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 12:35 pm Rašyti temą:
jo... lekiu ieskoti besimaitinancios gulbes ir saukiu spauda gal pavyks isgarseti
Atgal į viršų


Remigijus
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 1:05 pm Rašyti temą:
Čia tai jau geras juokas - net verkti norisi . Nejau dabar viskas vertinama per paukščių gripo prizmę? Taip žiūrint, tai Lietuvoje jau prasidėjo paukščių gripo epidemija, o gal ir pandemija, nes visos gulbės nebylės maitinasi panardinę galvas po vandeniu, o kojas iškėlę į paviršių
Atgal į viršų


Orchus
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 1:05 pm Rašyti temą:
tomas rašo:
jo... lekiu ieskoti besimaitinancios gulbes ir saukiu spauda gal pavyks isgarseti


nebesimaitinanti gulbe [gal serga gripu?] butu patrauklesne VIP [visuomenes informavimo priemonems]
_________________

gin
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 1:26 pm Rašyti temą:
Tuomet aš siūlau rimtesnį atvejį: vakar radau negyvą ... vištą savo šaldytuve. Maras Jei dar patikrintume kurias nors parduotuves ... Arba marazmas
Atgal į viršų


elmaras
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 5:19 pm Rašyti temą:
Kai nėra ką rašyti , galima ir taip spragas užpildyti , negi leisi laikrašti pustuščiais lapais
Atgal į viršų


Magiaras
Parašytas: Tr. 11 02, 2005 10:51 pm Rašyti temą:
...o aš mačiau besikuičiančius dulkėse žvirblius (Paser domesticus). Ko gero irgi apkrėsti

Ir aš manau, kad reikėtų įdėti tokią žinutę prie nesąmonių. Aišku, jei tik ji ne iš "Klaipėdos" laikraščio skyrelio "Kokteilis", nes ten vien tik nesąmmonės ir būna

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 03, 2005 7:36 am Rašyti temą:
Magiaras rašo:
...o aš mačiau besikuičiančius dulkėse žvirblius (Paser domesticus). Ko gero irgi apkrėsti



hmmm, tai tie zvirbliai jau ... nebepaskrido?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 03, 2005 8:19 am Rašyti temą:
Valentinas Mitė. Paukščių gripas – dar viena grėsmė žmonijai?

2005-11-03



Daug kas mano, kad pasaulis atsidūrė ant didžiulės paukščių gripo epidemijos slenksčio, kuri ateityje gali nusinešti į kapus dešimtis milijonų žmonių gyvybių. Ar išsipildys ši prognozė, neaišku. Tačiau mirtinos gripo epidemijos baimė turi pagrindą. Ligos židiniai rasti Kinijoje, Kazachijoje, Rumunijoje, Turkijoje, Rusijoje bei kai kuriose kitose šalyse. Kol kas serga beveik vien paukščiai ir milijonai jų jau sunaikinti.

Nuo paukščių gripo, kuris pirmą kartą pasirodė Azijoje 2003 metais, mirė apie 60 žmonių, manoma, kad dar apie šimtą yra juo užsikrėtę. Tai nėra daug, bet mirtingumas nuo šio viruso didesnis nei sergant įprastinėmis gripo formomis.
Mokslininkai perspėja, kad greitai virusas gali prisitaikyti, ir žmogus gali pradėti užkrėsti vienas kitą. Tada esą ir būsianti visuotinės katastrofos pradžia.
Prisimenama vadinamojo „ispaniško gripo" epidemija, kilusi 1918 metais, kai mirė apie 50 milijonų žmonių, tris kartus daugiau nei žuvo pasauliniame kare. JAV mokslininkai paskelbė, jog „ispaniško gripo" epidemiją taip pat sukėlė iš sparnuočių pasaulio žmonėms perėjęs virusas.


Kol kas nerasti jokie skiepai nuo šio gripo formos. Pasaulį apėmusi baimė yra didelė. Net JAV prezidentas Džordžas Bušas, šią savaitę užmiršęs Iraką, pareiškė, kad Amerika skirs daugiau nei septynis milijardus dolerių kovai su būsima epidemija. Beje, kol kas JAV paukščių gripo nepastebėta.


Tačiau pesimistams net ir skiepai neatrodo išspręsiantys problemą, nes paukščių virusas, kaip ir kiti panašūs virusai, sugeba prie jų skiepų prisitaikyti. Toliau dar baisiau. Kai kurie Europos Sąjungos ekspertai mano, jog veiksmingi skiepai gali būti atrasti tik tada, kai grėsmingasis virusas paplis tarp žmonių, nes dabar vargu ar žinoma, nuo ko būtų skiepijama.


Tačiau kita grupė mokslininkų mano, kad paukščių gripo virusas nebesivystys, nes jeigu tokia galimybė būtų buvusi, jis jau būtu pakitęs ir žmonės jau mirtų kaip musės. Teigiama, kad paukščių gripo virusas nėra jau taip labai nutolęs nuo įprastinį gripą sukeliančių virusų ir būtų neteisinga manyti, kad žmonės neturi jam jokio atsparumo. Be to, abejotina, kad paukščių gripo virusas yra toks mirtinas, nes labai tikėtina, jog žmonės, susirgę lengvesnėmis paukščių gripo formomis, paprasčiausiai nesikreipė į gydytojus. Tai tikėtina, nes dauguma paukščių gripo atvejų pastebėta neturtingose šalyse.


Ši mokslininkų grupė mano, jog dabartinės padėties lyginimas su 1918-ais metais nėra visai teisingas. 1918 metais vyko pasaulinis karas ir daug žmonių buvo sutelkta frontuose, kur virusas lengvai pereidavo iš vieno kario kitam. Be to, dauguma karių buvo mobilizuoti iš kaimų ir turėjo menkesnę galimybę įgyti imunitetą nei dabartiniai miesto gyventojai, kurie dažnai serga įvairiomis gripo formomis ir jų organizmai labiau užsigrūdinę priešintis virusams.


Be to, 21 amžiaus pradžios medicina pažengusi daug labiau į priekį nei prieš šimtą metų, kai antibiotikai dar nebuvo žinomi.


Tačiau svarbiausias klausimas, matyt, daugiau filosofinis. Kas įvyko, kad žmonija tapo tokia imli baimei, ypač prisimenant, kad dauguma nelaimių nebuvo niekieno laukiamos bei nuspėtos ir įvyko dėl pačios žmonijos kaltės.


Svarstant paukščių gripo grėsmę užmirštama, kad ir šiuo metu pasaulyje yra daug ligų, pavyzdžiui, maliarija, nuo kurių neturtingose šalyse kasdieną miršta labai daug žmonių.


www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 11 03, 2005 1:15 pm Rašyti temą:
Sveikinu straipsnio autoriu, pagaliau objektyvus straipsnis pasirode VALIO, VALIO, VALIO.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 03, 2005 2:54 pm Rašyti temą:
Pasaulio bankas: paukščių gripo pandemija gali turėti skaudžių ekonominių padarinių


2005-11-03


Pasaulio bankas perspėjo, kad galimi pasaulinės paukščių gripo pandemijos ekonominiai padariniai gali būti labai skaudūs. Naujausioje banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Azijos regionai jau pajuto šios ligos poveikį. Apie tai remdamasi naujienų tarnyba bbc.news, praneša ELTA.

Dėl ligos ir taikomų prevencijos priemonių, tokių kaip paukščių likvidavimas, Vietname ir Tailande 15-20 procentų sumažėjo paukščių.

Perspėjimas nuskambėjo regionų vadovų susitikime Bankoke aptarti kovos su paukščių gripu priemonių.

Kambodžos, Laoso, Birmos, Tailando ir Vietnamo užsienio reikalų ministrai nusprendė glaudžiai bendradarbiauti, siekdami užkirsti kelią ligos plitimui ir sukurti tinkamą vakciną žmogui.

Nuo H5N1 paukščių gripo viruso Pietryčių Azijoje nuo 2003 metų pabaigos jau mirė per 60 žmonių.

Pasaulio bankas paragino tarptautinę visuomenę daryti viską, kad būtų išvengta galimos katastrofos.

"Nežinoma, kada tai gali atsitikti, kokio stiprumo ir kokio masto ši pandemija gali būti, - rašoma Pasaulio banko ataskaitoje. - Tačiau viena aišku - dėl jos gali mirti keletas milijonų žmonių".

Be to, priduriama pranešime, pandemija gali sukelti tikrą ekonominį šoką paslaugų sektoriui - turizmui, prekybai, viešbučiams ir restoranams.

Pasak BBC ekonomikos korespondento Endriu Volkerio (Andrew Walker), išskyrus šiuos perspėjimus, ataskaitą galima pavadinti iš esmės teigiama. Bankas pažymi, kad Rytų Azijos ekonomika neblogai prisitaikė prie gana rimtų sukrėtimų, tokių kaip naftos kainos padvigubėjimas, rašoma bbc.news tinklalapyje.


ELTA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Vytautas PAREIGIS



Prisijungė: 2005 02 28
Pranešimai: 86
Miestas: Neringa
Parašytas: Sk. 11 06, 2005 7:42 pm Rašyti temą:
Pirmiausia atsiprašau forumo lankytojų už prieš keletą dienų įdėtą „Klaipėdos“ laikraščio straipsnelį „Ornitologas stebėjo gulbę“, kuriame esu paminėtas. Ką galiu aš pats pasakyti apie jį? Tą patį, ką jau sakiau keliems nustebusiems artimesniems bičiuliams. Tokio kliedesio, nors ir juokų forma, apie paukščius (o ir apie save patį) dar nebuvau matęs. Straipsnelis buvo atspausdintas „Margutyje“. Klaipėdiškiai žino, kad tai yra jumoro (oficialiai) ir „pletku“ (faktiškai) skyrelis, laikraščio puslapyje specialiai nuspalvintas geltonai. Jo „rašytojas“- toks A.V., kaip ir daugelis klounų, kartkartėmis „nusivažiuoja“. Be to, tai nepakaltinamas žmogus, nes yra Jo Didenybė Žurnalistas. Šiuo atveju aprašyta „galimai gripuojanti“ gulbė- tikrai nereikšminga smulkmena. Tame „Margutyje“ įvairiausi valdžiažmogiai neretai būna paprasčiausiai šmeižiami arba apkaltinami be jokių įrodymų. Iš bandančių oficialiai gintis ar pykti yra dar labiau išsityčiojama, bent jau kaip iš nesuprantančių jumoro. Deja, jumoreskos turėtų būti nors truputį juokingos, ne vien kvailos ar intriguojančios, o tikri vardai ir pavardės jose paprastai neminimi. Na, o aš pats su žurnalistais net nekalbėjau. Pakako sutikti pažįstamą neringiškį, gamtos apsaugos inspektorių, kuris smulkiai „domėjosi“ Kuršmarėse stabtelėjusiomis migruojančiomis gulbėmis. Žinojau, kad tas vyrukas yra „pletkų“ perdavėjas „Margučiui“, tik neįsivaizdavau, kad iš rimtos informacijos laikraštininkai sukurtų tokį paistalą. Juk apie paukščių gripą net neužsiminiau.

Vistik, pats „įvykis“ buvo įdomus ir, patikėkit, sunkiai įveikiamas- nedažnai pavyksta kelių šimtų metrų atstumu perskaityti kad ir didoką spalvinį žiedą ant bangų besisupančios gulbės kojos. Juolab, kad šį rudenį tarp daugelio šimtų migruojančių mažųjų gulbių pavyko rasti tik šį vienintelį žiedą- „TPJ“ iš Didžiosios Britanijos. Tiek ir tebuvo teisybės tame straipsnyje.
Atgal į viršų


Soundman



Prisijungė: 2005 01 02
Pranešimai: 418
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 11 06, 2005 8:34 pm Rašyti temą:
Vytautai, nekreipkite dėmesio i tą rašliavą , kaip bebūtų žmonių atmintis klaikiai trumpa , po dviejų savaičių apie tą įvykį nieks neatsimins, nes vartotojai bus trumpam apkvaitę nuo sekančių "įdomybių"...guoskimės tuo, kad žurnalistai prirašydami daug nesamonių, retkarčiais išknisa ir kai kurias blogybes, o tai yra vienas iš demokratijos pagrindų fundamento akmenėlių
Atgal į viršų


Remigijus



Prisijungė: 2004 05 28
Pranešimai: 780
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 11 06, 2005 9:04 pm Rašyti temą:
Aš manau, kad visi suprato ir atskyrė tas dalis, iš kurių vienoje buvo tik pasidžiaugta stebėjus tokius Lietuvoje retus paukščius ir tai, kad pavyko perskaityti žiedo dalį, o žurnalistas nuo savęs pridėjopluoštą populiarių nesąmonių, viską sumalė ir parašė nesąmonių atžvilgiu turiningą straipsnį.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 07, 2005 7:59 am Rašyti temą:
2005.11.05


Į Lietuvą renkasi žiemos paukščiai


Pirmosiomis lapkričio dienomis daug kur Lietuvoje pasirodė svirbelių – iš šiaurės atskridusių kuoduotų varnėno dydžio paukščių.

Šiemet svirbeliai atskrido beveik trimis savaitėmis vėliau, matyt, juos sulaikė šilti ir švelnūs orai šių paukščių veisimosi vietose Šiaurės Europoje.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius sako, kad sekliuose ir srauniuose upeliuose taip pat jau pasirodė pirmieji vandeniniai strazdai. Šie paukščiai ypatingi tuo, kas maisto ieško nardydami vandenyje. Prie neužšąlančių upelių jie gali gyventi visą žiemą ir išsimaitinti.

Šiemet kaip niekada daug Lietuvoje yra iš šiaurės atskridusių čimčiakų: jų gausu dirvonuose, aukštaūgių žolių sąžalynuose, kur šie paukščiukai lesa augalų sėklas.

Iš šiauriau esančių regionų į mūsų kraštą pradėjo skristi smilginiai strazdai – kartu su svirbeliais, juodgalvėmis sniegenomis jie lesa šermukšnių, gudobelių vaisiukus.

Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai stebisi skrendančių ilgauodegių zylių gausa. Šiemet šių paukščių daug kaip niekada – per pirmąsias lapkričio dienas jų sužieduota daugiau nei tūkstantis.



Šaltinis: www.elta.lt, 2005-11-05 09:54
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 07, 2005 8:44 am Rašyti temą:
Palydėjome sparnuočius

Nuo 1993 metų visame pasaulyje vyksta paukščių stebėjimo renginiai. Pagrindinis jų tikslas – atkreipti žmonijos dėmesį į gamtos grožį, jos neįkainojamą vertę, didžiulę įvairovę. Siekiama kuo daugiau žmonių informuoti apie paukščius, jų įvairovę (pasaulyje yra apie 10 000 rūšių). Kadangi daug sparnuočių iš mūsų krašto išskrenda į šiltesnius kraštus, Lietuvoje šią akciją priimta vadinti Paukščių palydomis. ŽNP ir ekologijos klubo „Liepija" organizuotose paukščių palydose dalyvavo 7 suaugę, 2 studentai ir 6 mokiniai. Apsiginklavę žiūronais, paukščius stebėjome prie Ilgio ežero. Užregistravome 46 rūšis, iš viso – 1 570 paukščius. Patys įdomiausi iš jų buvo senoje pušyje nutūpęs jūrinis erelis, didžiuliai būriai karvelių keršulių, užsilikusių blezdingų būreliai, gražios juodosios meletos. Ne tik paukščius stebėjome, bet ir džiaugėmės neapsakomai gražiais vaizdais, matėme naujai pakrantėje iškilusius statinius, kurių prieš metus nebuvo, aiškinomės, ar teisėtai pakrantėje kertamas miškas, surinkome poilsiautojų paliktas šiukšles. O kokia skani buvo žolelių arbata, susėdus aptarti stebėjimo rezultatus. Surinktą informaciją perdavėme Lietuvos ornitologų draugijai. Ji mums pranešė, kad Paukščių palydose 72 skirtingose vietose dalyvavo 1 056 Lietuvos gyventojai, užregistruoti 516 372 sparnuočiai. Nors didelė dalis paukščių jau išskrido, bet daug jų liko žiemoti. Ruoškimės padėti jiems ištverti žiemos negandas, o jie mums atsilygins džiugindami giesmėmis, spalvotu apdaru ir naikindami kenkėjus.

Marija JANKAUSKIENĖ, Gamtos skyriaus vedėja

Plungė // http://laikrastisplunge.lt.tuja.serveriai.lt/
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 07, 2005 11:12 am Rašyti temą:
Paukščių gripas: kas tai yra ir kaip jis plinta
| 2005 11 07 10:23:17 |

Sekmadienį susitikę pasaulio sveikatos apsaugos ekspertai sieks parengti bendrą kovos su paukščių gripo plitimu strategiją, kuria taip pat siekiama apsaugoti nuo užkrato žmones.

Pateikiame kelis esminius faktus apie paukščių gripą:

Paukščių gripo potipių H5 ir H7 ligos sukėlimo galimybės yra mažos arba didelės. Jei randamas H5 tipo virusas, tai dar nereiškia, kad rastas mirtinas H5N1 virusas.

Itin patogeniškas H5N1 virusas ypač pavojingas naminiams paukščiams: per kelias valandas jis gali išguldyti visą paukščių pulką. Tačiau laukinėms antims ir žąsims, kurios gali būti viruso nešiotojos, jis nėra labai pavojingas. Daugeliu atvejų paukščių virusu užsikrėtusios žąsys gali nuskristi didelį atstumą.

Paukščių gripu gali užsikrėsti visi paukščiai, taip pat kitos gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, kiaulės, nors tai būna gana retai.

Paukščių gripas plinta per nazalinį/oralinį sekretą bei išmatas.

Manoma, kad migruojantys laukiniai paukščiai paukščių gripą iš Azijos atnešė į Sibirą, Rumuniją ir Turkiją. Tuo tarpu Azijoje paukščių gripo protrūkį greičiausiai sukėlė prekyba gyvais paukščiais.

Paukščių gripu žmogus žmogų užkrėsti gali gana sunkiai. Azijoje šis virusas nusinešė daugiau nei 60 gyvybių, tačiau reikėtų pabrėžti, kad šiame regione žmonės turi artimą kontaktą su paukščiais.

Žmonės turėtų ilgą laiką kontaktuoti su užsikrėtusiais paukščiais, paprastai uždaroje patalpoje, kad užsikrėstų šiuo virusu. Žmonės gali užsikrėsti per fekalines dulkes ar kontaktą su paviršiumi, ant kurio yra užsikrėtusio gyvūno sekreto ar išmatų.

Europoje didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi žemės ūkio darbininkai, veterinarai ir žmonės, pjaunantys paukščius.

Nors paukščių gripo virusas gali kauptis audiniuose, tačiau neturima duomenų, kad galima būtų užsikrėsti suvalgius tinkamai apdorotos paukštienos ar kiaušinių. Itin patogeniškų H5 ir H7 virusų sukėlėjai žūsta juos 30 minučių kaitinant 60 laipsnių Celsijaus temperatūroje bei laikant rūgštinėje terpėje.

Manoma, kad Azijoje paukščių gripu užsikrėtė žmonės, pjovę, pešę, mėsinėję ar ruošę paukštieną maistui.

2003 metais nedidelis lengvesnės formos paukščių gripo protrūkis buvo užfiksuotas Nyderlanduose. Nors tai buvo mažiau žmonėms pavojingos atmainos virusas, buvo užfiksuota keletas konjunktyvito atvejų, o kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais ilgą laiką turėjęs veterinaras mirė.

Iš visų tipų paukščių gripu tik H5N1 virusu užsikrėtė ir nuo jo mirė žmonės. Užsikrėtusio šiuo virusu žmogaus būklė, nepaisant agresyvaus medikamentinio gydymo, sparčiai prastėja, yra didžiulė mirties tikimybė. Pacientams dažnai diagnozuojamas plaučių uždegimas, nebefunkcionuoja daugelis vidaus organų.

Didžiausia nerimą kelia tai, kad paukščių gripo virusas gali mutuoti į žmogaus žmogui perduodamą formą. Dėl to gali kilti pasaulinė epidemija.


Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 07, 2005 12:02 pm Rašyti temą:
Šiaulių kraštas

Ar bijote paukščių gripo?

Nr. 248 (4221)
2005.10.25
Sigita STONKIENĖ



Paukščių gripas, kuris gali būti mirtinas ir žmonėms, jau kaimynystėje: savaitgalį šios ligos požymių nustatyta Švedijoje. Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Tailande, Vietname, Kazachstane, Rusijos Federacijoje masiškai gaišta paukščiai. Paukščių gripo infekcija ir žmonėms sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą, kuri gali baigtis mirtimi. Jei paukščių gripo virusas, susiliejęs su žmogaus gripo virusu, mutuotų, mokslininkai spėja, kiltų pandemija, kuri pasaulyje nusineštų milijonus gyvybių.

Ar realus paukščių gripo pavojus?

Panikai pagrindo nėra.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2003–2005 metais paukščių gripo infekcija buvo nustatyta 117 žmonių, iš jų 60 mirė. Teigiama, kad pasaulyje buvę mirties atvejai įvyko tik dėl tiesioginio kontakto su užkrėstų paukščių maitomis.

Nepalyginti grėsmingesnis žmogaus gripas, kuris sukelia sunkių komplikacijų ir kiekvienais metais nusineša tūkstančius gyvybių. Lietuva jau ėmėsi priemonių ligai atremti: uždraustas visų egzotinių paukščių įvežimas, prekyba paukščiais turgavietėse, sustiprinta kontrolė oro uostuose, į kuriuos žmonės atvyksta iš egzotinių šalių, tad galime būti saugūs ir ramūs.

Paukščių gripas kelia rimtą pavojų.

Paukščių nesustabdysi – jiems sienų nėra. Be to, niekur pasaulyje nėra sukurtų nuo paukščių gripo apsaugančių skiepų, o skiepai nuo žmogaus gripo nuo paukščių platinamos ligos neapsaugo. Virusas išlieka gyvybingas užšaldytoje paukštienoje, bet verdamas ar kepamas žūva. Niekas negali garantuoti, kad, tarkime, viešojo maitinimo įstaigoje nesuvalgysite netinkamai termiškai apdorotą vištienos patiekalą ir neužsikrėsite. Arba, kad turguje nenusipirksite užkrėstų kiaušinių iš bobutės.

Vyksta mėsos augintojų karas.

Vyksta karas tarp jautienos ir paukštienos gamintojų. Kaip dietinis produktas, paukštiena vis labiau populiarėja. Kažkam buvo naudinga išpūsti šią problemą ir tai pavyko. Paukštienos gamintojai jau dabar baiminasi: jei panika tęsis iki Kalėdų, jie patirs milžiniškų nuostolių. O jautienos augintojai ir perdirbėjai gali trinti rankas dėl kolegų nuostolių.

---
p.s. Gerbiamasai Das, prasom pateikti informacija is vietos [SE]. Dekui
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 11 08, 2005 7:51 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7907653


Legenda apie gulbių ištikimybę – ne iš piršto laužta

"Ekstra žinios"
2005 lapkričio mėn. 8 d. 00:01


Legenda apie gulbių ištikimybę, kai netekęs mylimojo paukštis nusižudo, – visai ne graži pasaka. Tuo įsitikino 15 metų gamtos apsaugos inspektoriumi dirbantis biržietis Artūras Griška.
Vyras pirmą kartą savo akimis išvydo sukrečiantį vaizdą – jo akyse Apaščios upėje nusiskandino jauna gulbė.

Š


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2005-11-08 17:02 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
LTV2 laida „Žinių visuomenė“ – apie paukščių gripą

LRT
2005 lapkričio mėn. 8 d. 15:53

Paukščių gripas jau peržengė Europos ribas ir grėsmingai artėja prie Lietuvos. Tačiau ar iš tiesų jis toks pavojingas? Apie tai šį trečiadienį bus kalbama LTV2 laidoje „Žinių visuomenė“. Visame pasaulyje skambant pavojaus varpui apie artėjančią pandemiją, laidos vedėjas Rolandas Maskoliūnas į paukščių gripą pažvelgė netradiciškai. Laidoje apie paukščių gripą diskutuos trys skirtingų sričių specialistai: veterinaras, mokslininkas virusologas bei sveikatos apsaugos pareigūnas.
Rolandui Maskoliūnui svarbu išsiaiškinti ne tik paties paukščių gripo viruso prigimtį bei kuo jis skiriasi nuo žmogiškojo, bet ir kiek jo plitimas naudingas farmacijos kompanijoms. O gal iš pandemijos dividendus pelnosi ir politikai? Laidos dalyviai diskutuos apie tai, ar tikrųjų šis virusas kelia pavojų Lietuvai.


„Žinių visuomenė“ – kiekvieną trečiadienį 19.55 val. per Lietuvos televizijos antrąjį kanalą. Laida kartojama ketvirtadienį 16.40 bei sekmadienį 17.30 val.

*Kankinys*



Prisijungė: 2005 02 26
Pranešimai: 16
Miestas: Marijanpolė
Parašytas: Antr. 11 08, 2005 5:53 pm Rašyti temą: Legenda apie gulbių ištikimybę – ne iš piršto laužta
Legenda apie gulbių ištikimybę, kai netekęs mylimojo paukštis nusižudo, – visai ne graži pasaka. Tuo įsitikino 15 metų gamtos apsaugos inspektoriumi dirbantis biržietis Artūras Griška.

Vyras pirmą kartą savo akimis išvydo sukrečiantį vaizdą – jo akyse Apaščios upėje nusiskandino jauna gulbė.





Patariu paskaityti daugiau cia http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ar ... id=7907653
Atgal į viršų


tomas



Prisijungė: 2004 06 25
Pranešimai: 746

Parašytas: Antr. 11 08, 2005 7:12 pm Rašyti temą:
galbut as toks zmogus, kad kol nepamatysiu savo akim nepatikesiu, bet, kad gyvunas zudytusi as tuo netikiu.
Atgal į viršų


tomas



Prisijungė: 2004 06 25
Pranešimai: 746

Parašytas: Antr. 11 08, 2005 7:25 pm Rašyti temą:
apie gulbes zinau daugybe istoriju ir is pasakojimu (apie gulbiu tarpusavio santykius labai daug man yra pasakojes V. Nedzinskas) ir is savo patirties, bet, kad jos zudytusi, negirdejau. Yra zinoma daygybe atveju, kai zusta vienas is gulbiu poros po masinos ratais ir kitas poros narys tai mato, pats zinau istorija, kai gulbes paliko savo gentainius istrigusius issausejusios balos dumble, o pacios nupedino i vos uz 200 m esancia upe, ir t.t. As nesakau, kad gulbes nesirupina savo palikuonimis ar poros nariu, bet savizudybe...
Atgal į viršų


tylus



Prisijungė: 2004 05 29
Pranešimai: 1

Parašytas: Antr. 11 08, 2005 8:05 pm Rašyti temą:
[...Tačiau jau po kelių minučių A.Griška pastebėjo, jog gulbė pradėjo keistai suktis ratu vienoje vietoje...]

Paukščio judėjimas ratu vietoje - vienas iš paukščių gripo požymių (sutrinka judesiu koordinacija). Įdomu ar tie veterinarai nieko keisto nematė tame, kad sveikai atrodantis paukštis "nusiskandino"...ir ar buvo paimti tyrimams kokie nors išskrostos gulbės išskyrų mėginiai?
Šioje istorijoje graudžiausia dalis dar gali būti neparašyta...
Atgal į viršų


Soundman



Prisijungė: 2005 01 02
Pranešimai: 418
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 11 08, 2005 9:01 pm Rašyti temą:
oooikaaaipbaisuuuuu
Atgal į viršų


elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1857
Miestas: Birzai
Parašytas: Kv. 11 10, 2005 5:15 pm Rašyti temą:
Nu kas liečia reklamą tai aš geriau patylėsiu , juk yra norinčių , o del žudimosi , tai ko tiems jaunikliams žūdytis , kas jiems , paauglystės meilė , kas liečia gripą , tai Širvėnoi neperdaugiausiai migrantu , nebent koks gripinis speceliai i Biržus užsuko , ir te jums gulbės dovanėlė
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 11 15, 2005 3:19 pm Rašyti temą:
Kregždžių poravimosi tyrimas

| 2005 11 15 13:31:23 |

Kol ieško partnerių bendram gyvenimui, visi linkę labiau rūpintis savo išvaizda. Apsigyvenę kartu, abiejų lyčių atstovai atsipalaiduoja ir mažiau skiria dėmesio savo išoriniam žavesiui, nors taip elgtis neišmintinga. Žurnale „Science“ Rebecca Safran ir jos kolegos iš Prinstono universiteto aprašo eksperimentą su šelmeninėmis kregždėmis.

Kaip ir dauguma paukščių bei mažuma žinduolių, kregždės augina palikuonius monogaminėse porose. Kol genetinės analizės metodai neatpigo ir netapo prieinami ornitologams, manyta, jog paukščių monogamija savaime reiškia ir jų ištikimybę, kad uoliai savo jauniklius globojantys patinėliai yra jų genetiniai tėvai.

Dabar aišku, kad paukščių patelės dažnai apgauna patinėlius ir lizduose išperėtų paukščiukų tėvas yra ne tas, kuris juos globoja. Neaišku, kodėl jos taip elgiasi. Galbūt paukščių patelės nerizikuoja susilaukti palikuonių tik su vienu patinėliu todėl, kad negeba įvertinti rizikos ir, norėdamos pratęsti giminę sveikais paukščiukais, renkasi kelis tėvus. Gali būti ir atvirkščiai: puikiai mokėdamos įvertinti patinėlį, pasitaikius tinkamai progai, visada pasirenka pranašesnį už savo nuolatinį gyvenimo partnerį. Šią antrąją hipotezę ir tikrino R. Safran vadovaujami ornitologai.

Paukščio išvaizda gerai atspindi jo savybes. Ryškios ir tankios plunksnos byloja apie gerus genus – stiprią imuninę sistemą, o tai reiškia ir gerą sveikatą. Norėdami padaryti dar geresnį įspūdį, paukščiai stropiai kedena plunksnas. Mokslininkai nusprendė patikrinti, kokią įtaką plunksnų ryškumas daro šelmeninių kregždžių poravimuisi. Pasirinkę laukinių kregždžių koloniją, tyrėjai palaukė, kol paukščiai padės kiaušinius, juos paėmė ir, atlikę genetinę analizę, nustatė, kas su kuo poravosi. Kitaip tariant, išsiaiškino, kiek patelių dėjo kiaušinius su savo nuolatiniais partneriais.

Kregždžių patinėlius suskirstę į tris grupes, jie dažais paryškino vienos grupės kregždžių plunksnas, bespalviu žymekliu antros grupės patinėlius, o trečiosios grupės paukščių nelietė. Kregždės, praradusios pirmojo dėjimo kiaušinius, paprastai deda dar kartą. Šįkart sulaukusios, kol išsiperės jaunikliai, mokslininkai iš lizdų ėmė po paukščiuką ir tyrė, kas jo tėvai. Paaiškėjo, kad patinėliai su dažais paryškintomis plunksnomis ne tik turėjo gerokai daugiau palikuonių, bet ir dažniau buvo su savo išrinktąja patele išperėtų vaikų tėvai. Moralas, bent jau kregždėms, aiškus: norite, kad jūsų antroji pusė būtų ištikima – nepamirškite pasirūpinti savo išvaizda.

Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis

www.lrt.lt

OMNI naujienos

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 17, 2005 11:31 am Rašyti temą: tvarka bus
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=7984658

Nyderlanduose keliama byla dėl nušauto žvirblio, sutrukdžiusio pasiekti Guinnesso rekordą

www.usatoday.com, www.DELFI.lt
2005 lapkričio mėn. 16 d. 13:06


Olandų gyvūnų apsaugos agentūra antradienį pareikalavo, kad teisėsaugininkai nubaustų asmenį, nušovusį žvirblį, kuris nugriovė 23 tūkst. domino kauliukų, kurie buvo statomi ruošiantis jų griūties pasaulio rekordui. Nelaimingasis paukštelis pirmadienį įskirdo į Nyderlandų šiaurėje esančio Levardeno miesto parodų centrą, kur televizijos bendrovės “Endemol NV” kelias savaites mėgino sustatyti daugiau kaip 4 milijonus domino, kad po to oficialiai būtų pasiektas naujas domino kauliukų griūties Guinnesso rekordas.
Naminis žvirblis, įrašytas į šios šalies Raudonąją knygą, buvo įvarytas į kampą, kur jį pneumatiniu šautuvu nušovė dezinsekcijos darbuotojas.


“Pagal olandų įstatymus šios rūšies paukštelius galima šaudyti tik gavus leidimą, kuris duodamas tik tuo atveju, kai kyla grėsmė visuomenės sveikatai arba derliui, - sakė gyvūnų apsaugos agentūros atstovas Nielsas Dorlandas. – Šį kartą to nebuvo”.


“Dar galėčiau paklausti: ar tikrai reikėjo nušauti paukštį, kuris nuvertė kelis domino kauliukus?” – piktinosi jis ir pridūrė, jog agentūra ketina kreiptis į teismą, kad būtų iškelta byla.


“Endemol” televizijos atstovai, ketinantys penktadienį tiesioginės transliacijos metu pagerinti ankstesnį savo pačių 2004 metų lapkričio 12 dieną per pusantros valandos pasiektą domino griuvimo rekordą (3 mln. 992 tūkst. 397 kauliukų), gynė veiksmus, kurie baigėsi žvirblio nušovimu.


“Paukštis blaškėsi po salę ir nuvertė daug kauliukų, kuriuos daugiau kaip mėnesį statė per šimtą žmonių iš 12 valstybių”, - pasakojo “Endemol” atstovas Jeorenas van Waardenbergas.


Beje, pasak jo, TV bendrovė ketina pastatyti paminklą šiam paukšteliui atminti ar paminėti jo žūtį, kai penktadienį bus transliuojamas rekordo siekimo renginys.


Tuo tarpu N.Dorlandas, gyvūnų apsaugos atstovas, vis šaipėsi iš renginio organizatorių: “Labai jau greitai jie išsitraukė ginklą. Jei kuris nors žmogus nuverstų kelis domino kauliukus, juk jo nenušautų”.


Nyderlandų paukščių apsaugos agentūros direktorius Hansas Peetersas taip pat tvirtino, kad šauti paukštelio visai nereikėjo.

“Juk galėjo jį sugauti arba nuraminti vaistais, ar dar kitaip”, - sakė jis.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1857
Miestas: Birzai
Parašytas: Kv. 11 17, 2005 4:52 pm Rašyti temą:
Taigi žvirblelis padėti norėjo , būtu padėliojęs padėliojės ir išskridęs savais keliais .
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 11 18, 2005 9:35 am Rašyti temą:
John Cornwell: Apie paukščių gripo baimę ir maldą

2005-11-18

ELTA

Po Pirmojo pasaulinio karo ir 1918-1919 metais siautusios masinės gripo epidemijos Didžiosios Britanijos žmonės gyveno palaimingoje ramybėje, nevarginami staigių ir masinių mirčių. Tiesa, XX a. pradžioje praūžė tuberkuliozės banga, būta įvairių paskirų nelaimių, tokių kaip anglių nuošliauža Aberfane 1966 m., nusinešusi pusantro šimto, daugiausia vaikų, gyvybių, galvijų kempinligės rykštė, kartkartėmis kyla gripo epidemijos, Airių respublikonų armijos sprogdinimai, o dabar sąrašą dar papildė liepos 7-osios teroristiniai išpuoliai. Tačiau palyginti su likusiu pasauliu, Britanija visada buvo gana ramus sveikatos ir saugumo užutėkis. Net ir Antrojo pasaulinio karo metais per oro antskrydžius žuvo mažiau žmonių, negu per vieną naktį Drezdene. Staigi masinė mirtis britams yra svetimas dalykas.

Tačiau paukščių gripo grėsmė viską lyg ir keičia. Ekspertai nesiliauja kartoję: klausimas yra ne kur, o kada. Vyriausybės atstovo teigimu, paukščių gripas Jungtinėje Karalystėje gali nusinešti maždaug 50 tūkstančių gyvybių. Ko gero, šis skaičius yra per mažas. Kitais apskaičiavimais, jei paukščių gripas užkluptų Jungtines Amerikos Valstijas, aukų būtų apie 6 milijonai. Tačiau praėjusį mėnesį Pasaulinė Sveikatos Organizacija pirmines prognozes, esą pasaulyje paukščių gripo epidemija nusineštų 150 milijonų aukų, dabar sako, kad aukų būtų nuo 2 iki 8 milijonų. Gal taip norima užirsti kelią panikai. Tiesą sakant, niekas iš tikrųjų nežino, kiek užsikrėtusiųjų mirs, nors ir žinoma, kad Pietryčių Azijoje jau mirė pusė užsikrėtusiųjų. Tačiau, kad ir kokie būtų skaičiavimai, galimos mirtys nėra pati svarbiausia aplinkybė. Juk po kelių mėnesių pertraukos gali kilti antroji epidemijos banga, o kur dar katastrofiškas maisto atsargų stygius, kelionių apribojimai, prekybos, pramonės ir finansų nuosmukis, saugumo krizė.

Jei staiga kiltų masinė paukščių gripo epidemija, kokia būtų britų kaip tautos reakcija? Vargu ar po tokio ilgo taikos ir klestėjimo laikotarpio pasitiktume paukščių gripą su fatališka ramybe ir šaltakraujiškumu. Skaitydamas spaudos pranešimus šia tema, prisiminiau vieną pavyzdį iš istorijos, kai XIV a. siautė maro epidemija, praminta Juodąja mirtimi. Jos metu apsukrūs turtuoliai, bėgdami nuo maro užkrato, užsidarė sargybinių saugomuose bastionuose, kurie buvo statomi kalvos viršūnėje, ir ten laukė, kol epidemija išsikvėps. Viename straipsnyje Sunday Times, pavadintame “Kaip išgyventi paukščių gripą”, buvo siūloma kažkas labai panašaus - trauktis į kalnus. Tuo, ko gero, norėta padrąsinti žmones, turinčius kitą būstą atokiose vietovėse, slėpti ten savo šeimas, prieš tai gerai apsirūpinus negendančiomis maisto atsargomis. Tačiau, laikraščio teigimu, epidemijos apimtose teritorijose vyriausybė imsis griežtų karantino priemonių, “todėl teks suktis labai sparčiai”.

Juodoji mirtis nusinešė trečdalio Britanijos gyventojų gyvybes, todėl negalima lyginti mirtingumo statistikos, tačiau ženklų, jog privilegijuotiesiems būtų daugiau šansų išgyventi, jau dabar apstu. Girdėjau žmones giriantis, kad jie kaupia antivirusinių vaistų atsargas, išsirūpinę asmeninį receptą, skirtą tik jų šeimos nariams, taip pat pranešta, jog vyriausybės nariai bus skiepijami pirmiausia. Ištuštinus maisto prekių parduotuves, iššlavus vaistinių lentynas, kažin ar skurstantieji optimistiškai pažvelgs į turtingųjų susigriebtas privilegijas. Sunday Times patarimas gelbėtis nuo epidemijos “pabėgimu į kalnus” skamba kaip patarimas pradėti pilietinius neramumus. Juodoji mirtis išprovokavo reakciją, kuri mūsų krikščioniškos praeities laikais nieko nestebino.

Įsitikinę, kad maras yra Dievo bausmė, žmonės vilkosi ašutines, barstėsi galvas pelenais ir atgailavo už nuodėmes. Panašiai ir kraštutinių pažiūrų krikščionys Amerikoje interpretavo Naujojo Orleano užtvindymą. Tuo tarpu Britanijoje labiausiai tikėtina, kad visi koneveiks Vyriausybę, mokslininkus, sveikatos apsaugos ministeriją ir dar kažin ką. Tačiau niekas iki šiol nė žodžiu neužsiminė apie tai, kaip ligos atveju sveikieji turėtų pasirūpinti susirgusiais savo artimaisiais, kaimynais ir vienišais žmonėmis. Čia kalbame ne apie kažkokias rafinuotas medicinos priemones.

Per 1956 m. gripo epidemiją aš buvau mažosios seminarijos moksleivis ir prisimenu, kad tada sirgo visi mūsų mokytojai, vienuolis, net vietinis gydytojas. Būtent taip atrodo masinė epidemija: serga visi. Per vieną parą nesusirgę liko tik du vaikinai. Užuot “pabėgę į kalnus”, jie pasiraitojo rankoves, nes tikrai buvo ką daryti: reikėjo keisti patalynę, išnešti naktipuodžius, dalyti vaistus, - trumpai tariant, pačius paprasčiausius gailestingumo darbus. Ir net tokia paprasta slauga epidemijos atveju gali labai daug reikšti, ar žmogus įveiks virusą, ar virusas įveiks jį. Pastarosiomis savaitėmis pranešimus apie paukščių gripą vis pertraukdavo vaizdai iš Pakistano, kur žmonės bando atsitiesti po pražūtingo žemės drebėjimo. Didžiausią įspūdį paliko tie vaizdai, kur vargšai ir benamiai iš paskutiniųjų tiesia vieni kitiems pagalbos ranką. Ir tai verčia klausti, ar Britanijoje išvystume tokių artimo meilės impulsų, kuriuos taip puoselėja islamas. Krikščionių tikėjimas išaugo ant besąlygiškos, save pamirštančios meilės pamatų. Gali būti, kad paukščių gripas taps vienu griežčiausiu mūsų tikėjimo pamatų išbandymu.

Autorius yra Kembridžo universiteto profesorius

Parengta pagal Tablet straipsnį

„Mažoji studija“
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Pen. 11 18, 2005 11:11 am Rašyti temą:
labai idomus straipsniukas, tikra teisybe, kad niekur neuzsimenama apie pagalba "sergantiesiems". taciau kazkodel jauciuosi vis drasiau, ir manau, kad bent jau iki kito rudens bent jau europoj, neturetu nieko nutikti
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 11 18, 2005 11:44 am Rašyti temą:
Hipotezė: paukščių gripo pandemija kils Afrikoje

| 2005 11 18 07:46:33 |

Pasaulinė paukščių gripo epidemija jau artimiausiu metu kils Afrikoje. Tokią hipotezę Niujorke įvykusiose spaudos konferencijoje paskelbė Memfyje įsikūrusios Šv. Judo klinikų gydytojas Robertas Vebsteris (Robert Webster), remdamasi tinklapiu "NEWSru.com", praneša ELTA.

Jau ilgą laiką gripo virusus tiriantis R. Vebsteris mano, kad prie paukščių gripo pandemijos kilimo didžiąja dalimi prisidės ŽIV epidemija. Afrikoje ŽIV infekuotųjų yra milijonai, paukščių gripu jie užsikrės daug lengviau nei sveiki žmonės.

R. Vebsterio manymu, būtent tarp ŽIV infekuotųjų bus užfiksuoti pirmieji paukščių gripo viruso žmogaus-žmogui perdavimo atvejai.

Kol kas H5N1 viruso Afrikoje nėra. Tačiau Jungtinių Tautų maisto produktų ir žemės ūkio organizacijos ekspertai mano, kad čia jis greitai pasirodys.


ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 21, 2005 4:29 pm Rašyti temą: biopoligonai
2005.11.19

Nauji miško biosferos poligonai itin svarbūs laukinių paukščių apsaugai


Aplinkos ministras įsteigė Blinstrubiškio, Labūnavos, Lančiūnavos ir Josvainių-Dotnuvos miškų biosferos poligonus ir patvirtino jų nuostatus. Tai laukinių paukščių apsaugai itin svarbios teritorijos.

Biosferos poligonas – sudėtinė nacionalinės kompleksinės ekologinės bei specializuotos biologinės įvairovės būklės stebėsenos sistemos ir europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ dalis. Jame stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai.

Blinstrubiškio miško biosferos poligonas įsteigtas šio miško ekosistemai išsaugoti, ypač siekiant išlaikyti jūrinio erelio populiaciją. Čia skatinama šiems paukščiams įrengti dirbtinius lizdus, maitinti juos žiemą. Jūrinių erelių veisimosi vietoje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, o kitų kirtimų negalima vykdyti vasario-liepos mėnesiais.

Labūnavos miško biosferos poligonas labai svarbus mažojo erelio rėksnio, Lančiūnavos miško biosferos poligonas – mažojo erelio rėksnio, pilkosios meletos, vidutinio genio ir baltnugario genio, Dotnuvos-Josvainių miškų biosferos poligonas – juodojo gandro ir vidutinio genio populiacijoms išlaikyti. Šiems paukščiams skatinama įrengti dirbtinius lizdus, sudaryti jiems reikiamas gamtinės aplinkos sąlygas. Biosferos poligonuose ribojama miškų ūkio veikla, juose draudžiama keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų paukščiams tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

Šiuose poligonuose esančios žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai negali trukdyti įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų vertybių, vykdyti stebėjimų, mokslinių tyrimų. Jos savininkai ir valdytojai už nustatytus veiklos apribojimus, mažinančius gaunamą naudą, turi teisę gauti kompensacijas, naudotis mokesčių bei kitomis lengvatomis.


Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1606
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Pir. 11 21, 2005 6:51 pm Rašyti temą:
Cia siap palyginimui su pauksciu gripu, nuo kurio gali mirti nuo 2 iki 150 mln zmoniu (pagal skirtingus saltinius). Atkreipkit demesi, kad kasmet nuo ZIV mirsta virs 3 mln zmoniu.

2005-aisiais ŽIV užsikrėtė rekordiškai daug - 4,9 mln. - žmonių


Corbis/Scanpix
2005 metais visame pasaulyje ŽIV užsikrėtė 4,9 mln. žmonių - tai didžiausias užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimas nuo pirmojo užregistruoto atvejo 1981-aisiais, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), kurios nurodo, kad šiuo metu pasaulyje gyvena rekordiškai daug - 40,3 mln. - šiuo virusu užsikrėtusių žmonių.
Naujų atvejų padaugėjimą nulėmė pirmiausia epidemijos siautėjimas Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir ŽIV plitimas buvusioje Sovietų Sąjungoje bei Rytų Europoje, nurodoma Bendros JT ŽIV/AIDS programos (JTAIDS) metinėje ataskaitoje.
"Nors (kai kuriose) šalyse, kurių skaičius yra nedidelis, bet didėja, buvo padaryta pažanga, AIDS epidemija ir toliau pranoksta pasaulio pastangas sustabdyti jos plitimą", - sakoma ataskaitoje.
Šiemet nuo AIDS mirė daugiau kaip 3,1 mln. žmonių, tarp jų - 570 tūkst. vaikų. AIDS aukų skaičius yra daug didesnis už stichinių nelaimių aukų skaičių nuo praėjusių metų gruodžio cunamio.
Epidemijos mastas didžiausias pietinėje Afrikos dalyje, įskaitant Pietų Afrikos Respubliką (PAR). PAR ŽIV užsikrėtusių nėščių moterų skaičius 2005 metais padidėjo iki 29,5 proc., o nuo AIDS mirštančių 25-44 metų amžiaus žmonių skaičius padvigubėjo.
Kitose pietinės Afrikos dalies valstybėse, tokiose kaip Botsvana, Lesotas, Namibija ir Svazilandas, ŽIV yra užsikrėtusios daugiau kaip 30 proc. nėščiųjų. Afrikoje į pietus nuo Sacharos gyvena 25,8 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių - 64 proc. visų užsikrėtusiųjų.

Grėsmė monogamiškoms moteris

JTAIDS nurodė, kad šiais metais ŽIV apsikrėtusių moterų skaičius nuo 2003-ųjų išaugo vienu milijonu ir pasiekė 17,5 milijono.
"Daugelyje šalių santuokos ir ištikimybės nepakanka, kad moterys apsisaugotų nuo ŽIV infekcijos", - teigiama ataskaitoje. Joje priduriama, kad Indijoje, kur ŽIV apsikrėtę 5,1 mln. žmonių, daug naujų infekcijos atvejų buvo nustatyta ištekėjusioms moterims, kurios apsikrėtė nuo savo vyrų, turėjusių santykių su sekso paslaugų teikėjomis.
Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Rusijos Federacijoje vis labiau auga dėl nesaugaus sekso infekuotų žmonių skaičius, nors iš pradžių šiuose regionuose ŽIV plito tarp intraveninius narkotikus vartojančių asmenų.
Anot ataskaitos, 2005 metais Rytų Europoje, Centrinėje Azijoje ir Rusijoje gyveno 1,6 mln. ŽIV apsikrėtusių žmonių. 2003 metais jų buvo 1,3 mln. Mirčių nuo AIDS skaičius šiame regione 2005-aisiais išaugo iki 62 tūkst. 2003 metais jis siekė 36 tūkstančiai.
Tačiau besivystančiose šalyse žmonėms tapo geriau prieinami antiretrovirusiniai vaistai. "Nuo 2003 metų pabaigos pagerėjus gydymui, 2005 metais pavyko išvengti nuo 250 iki 350 tūkst. mirčių", - rašoma ataskaitoje ir pažymima, kad tokiose šalyse kaip Argentina, Kuba, Brazilija, ir Čilė gydymo sulaukė daugiau kaip 80 proc. apsikrėtusiųjų.
Tačiau ataskaitoje priduriama, kad gydymo reikia dar daugybei infekuotųjų ŽIV. Pavyzdžiui, antiretrovirusiniais vaistais gydomas tik kas dešimtas apsikrėtęs afrikietis ir kas septintas Azijos gyventojas. Tokioms Rytų Afrikos šalims kaip Uganda, ir kiek mažiau Kenijai, pavyko sumažinti ŽIV/AIDS atvejų skaičių tarp nėščių moterų - taip įvyko dėl seksualinės elgsenos pokyčių.
Tačiau Azijoje nuo 2003 metų ŽIV apsikrėtus dar 1,2 mln. žmonių, bendras infekuotųjų skaičius šoktelėjo iki 8,3 milijono. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Vietnamas ir Pakistanas susiklosčiusios palankios sąlygos greitam viruso plitimui.
Ataskaitoje pažymima, kad praėjus dviem dešimtmečiams nuo tada, kai pradėta kalbėti apie ŽIV/AIDS, daugelyje pasaulio vietų, įskaitant PAR, žinios apie ŽIV plitimą yra pavojingai menkos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 24, 2005 8:15 am Rašyti temą:
Britai siūlo planą, kaip išsaugoti retus plėšriuosius paukščius

| 2005 11 23 07:34:06 |

Didžioji Britanija pateikė priemonių planą, kaip apsaugoti retuosius plėšriuosius paukščius, pavyzdžiui, erelius, grifus ir pelėdas, nuo išnykimo.

Aplinkosaugos, maisto ir žemės ūkio reikalų departamento ataskaita rodo, kad daugiau nei pusei iš 60 migruojančių plėšriųjų paukščių rūšių, gyvenančių Afrikoje ir Eurazijoje, gresia išnykimas tiek pasaulio mastu, tiek atskiruose regionuose.

"Plėšrieji paukščiai visada žavėjo žmones", - sakė Didžiosios Britanijos aplinkos ministras Džimas Naitas (Jim Knight) šią savaitę per Konvencijos šalių konferenciją migruojančių rūšių tema, vykstančią Kenijoje.

"Plėšrieji paukščiai paprastai gyvena ilgai, tačiau nepasižymi sparčiu dauginimusi", - pridūrė jis.

Jeigu 93 konvencijos šalys sutiks iki konferencijos pabaigos, tai yra penktadienio, pritarti Didžiosios Britanijos pasiūlymui, šalis tuomet surengs tarpvyriausybinę konferenciją tolimesnėms detalėms aptarti, sakė Dž. Naitas.

Didžioji Britanija, remiama visų savo Europos Sąjungos partnerių, iškėlė rūšių, kurioms gresia išnykimas, apsaugos prioritetus. Tarp jų yra saugoti paukščius nuo ūkininkų šaudymo ar nelegalaus nuodijimo, kovoti su klimato atšilimu, informuoti visuomenę apie grėsmę šiems paukščiams.


Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 11 24, 2005 8:17 am Rašyti temą:
Naujas paukščių gripo židinys Rusijoje

| 2005 11 23 09:32:48 |

Naujas paukščių gripo židinys Pietų Rusijoje: Volgos upės deltoje prie Astrachanės nuo H5 viruso nugaišo 250 gulbių. Apie tai po tyrimo pranešė Žemės ūkio ministerija.

Epidemijos židinys yra per 15 kilometrų nuo artimiausio kaimo, čia nurodyta visus naminius paukščius laikyti uždarytus.

Volgos delta yra viena svarbiausių paukščių perėjimo vietų Rusijoje. Pavienių paukščių gripo židinių dabar dar yra Tambovo srityje, europinėje Rusijos dalyje, bei Sibiro Čeliabinsko, Kurgano ir Altajaus srityse, pranešė ministerija.


dpa-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 11 25, 2005 1:00 pm Rašyti temą:
Šiaulių kraštas
Nr. 274 (4247)
2005.11.25

Gandralizdžius keičia tik ant savų stulpų

Lina MUSTAFINAITĖ



Į „Šiaulių krašto“ redakciją paskambino Sutkūnų kaimo (Šiaulių rajonas) gyventoja Genė Rakauskienė. Perskaičiusi mūsų laikraštyje apie VST organizuojamą gandrų išsaugojimo akciją, kai nuo elektros stulpų ant specialių stovų buvo perkeliami gandralizdžiai, sakė, kad ir prie jos namų yra didelis gandralizdis. Kai pakyla vėjas, lizdas, sukrautas ant neveikiančio elektros stulpo, siūbuoja ir kelia pavojų žmonėms bei šalia esantiems gyvulių tvartams. Patys gyventojai sako negalį gandralizdžio nuversti.

Akcinės bendrovės VST Ryšių su visuomene atstovė Renata Saulytė, sužinojusi apie problemą, tuoj pat informavo specialistus. Jie nuvyko į Sutkūnus. Paaiškėjo, kad minėta neeksploatuojama atrama Sutkūnų kaime bendrovei VST nepriklauso, todėl jai išmontuoti būtinas savininko prašymas, taip pat reikalingas aplinkosaugininkų leidimas, kad būtų galima iš šios atramos iškelti gandrų lizdą.

VST, tęsdama gandrų išsaugojimo akciją, pirmiausia metalines konstrukcijas kelia ant bendrovei priklausančių, veikiančių įrenginių.


// © 2002.Visos teisės priklauso UAB "Šiaulių kraštas" //
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 8:08 am Rašyti temą:
Nuo būrio atsilikęs gandras prisiglaudė eglyne
| 2005 11 25 17:22:20 |

Igliaukos kaimo (Marijampolės sav.) gyventojai susirūpino šiose apylinkėse šąlančio baltojo gandro likimu.

Negalėdami patys pagauti gandro ir juo pasirūpinti, žmonės kreipėsi pagalbos į Marijampolės regiono aplinkos departamentą. Gyvosios gamtos apsaugos darbuotojai jau surado gandrui prieglobstį, tik jo paties pagauti negali. Žmonių neprisileidžiantis gandras prisiglaudė eglyne prie Sūsio durpyno.

Anot Gyvosios gamtos skyriaus inspektoriaus Jono Bagdono, gandras galėjo būti sužeistas, todėl atsiliko nuo vados. Jeigu paukštis yra sveikas, alkis jį galiausiai atves pas žmones, įsitikinęs gamtosaugininkas.

ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 10:44 am Rašyti temą:
Vietnamo didmiestyje nuodijami balandžiai, kad neplistų paukščių gripas

Lietuvos rytas, 2005-11-28
http://www.lrytas.lt/naujienos/index.as ... a=3&view=2


Hanojus, lapkričio 25 d. („Reuters“-BNS). Vietnamo komerciniame centre Hošimine pradėti nuodyti balandžiai ir kiti laukiniai paukščiai - taip siekiama neleisti šiame didmiestyje atsirasti paukščių gripo židiniui, penktadienį paskelbė vienas pareigūnas.

Paukščių gripo virusas H5N1 jau aptinkamas 17-oje iš 64 provincijų, o naujausias atvejis užregistruotas šalies pietuose, kur įsikūręs 10 mln. gyventojų turintis Hošiminas.

„Užtikrinsime, kad mieste neliktų jokių paukščių. (To reikia), kad paukščių gripo rizika būtų kuo mažesnė“, - žurnalistams sakė miesto veterinarijos departamento direktorius.

Pasak jo, miesto valdžia taip pat reikalaus, kad iš miesto būtų išvežti ir kambariniai paukšteliai, kol visoje šalyje nebeliks paukščių gripo.

Hošimine, kuris yra didžiausias Vietnamo miestas, paukštininkystė uždrausta, nors žmonių mirties nuo paukščių gripo atvejų čia nebuvo nuo 2004 metų gruodžio.

Dauguma pastarųjų šios ligos protrūkių buvo šalies šiaurėje, bet virusas H5N1 šią savaitę išplito ir į pietus.

Dėl šio viruso nuo 2003 metų pabaigos Azijoje mirė 68 žmonės, 42 jų - Vietname. Specialistai baiminasi, jog virusas gali taip pakisti, kad juo žmonės galės lengvai užsikrėsti vieni nuo kitų. Tokiu atveju galima šios mirtinai pavojingos ligos pandemija.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 10:54 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2005-11-28, apie Žuvintą


Automobilių aikštelė sukiršino kaimynus

Žuvinto rezervato vadovo sumanymą 15 metrų perkelti automobilių aikštelę Aleknonių kaimo gyventojas apskundė Seimo kontrolieriams.

Naujos automobilių stovėjimo aikštelės statybos šalia Žuvinto rezervato administracinio pastato Alytaus rajono, Aleknonių kaimo, gyventojui Jonui Simanynui sukėlė įtarimų, kad direktorius Arūnas Pranaitis kelio rekonstrukcijai skirtas lėšas ketina panaudoti ne pagal paskirtį.

Praėjusią savaitę Simanynas pastebėjo, kad senąją automobilių stovėjimo aikštelę kelininkai išardė ir suarė, o maždaug už 15 metrų pradėjo ruošti vietą naujai aikštelei. Kadangi perkėlus aikštelę ji priartėtų prie Simanyno sodybos, žmogus kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą.

Skundą tikrinusi vyresnioji inspektorė Kristina Ramanauskienė nustatė, kad žemės kasimo darbai vyksta ne projektinėje vietoje, juos sustabdė ir nurodė atlikti projekto pakeitimus. - Rita KRUŠINSKAITĖ.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 11:05 am Rašyti temą:
Paukščių gripo grėsmė Lietuvoje išlieka

| 2005 11 28 08:00:11 |

Dėl pastarųjų paukščių gripo protrūkių laukinių paukščių populiacijoje Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje ir Rusijoje išlieka grėsmė, kad ši liga pasieks ir Europos Sąjungos (ES) šalis, tarp jų ir Lietuvą, tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Pavojingą virusą pernešantys laukiniai paukščiai ir toliau išlieka potenciali rizikos grupė ES. Atlikta genetinė viruso analizė patvirtino, kad protrūkius Turkijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir Rusijoje sukėlė virusas, patekęs su sergančiais iš Azijos šalių į Europą migruojančiais paukščiais.

VMVT atlieka gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją ir kontrolę. Kaip ir kitose ES valstybėse, taip ir Lietuvoje paruošti neatidėliotinų priemonių planai, jei pasireikš paukščių gripas, surengti specialistų mokymai.

Įgyvendinant ES teisės aktus uždrausta į Lietuvą importuoti gyvus paukščius ir rizikos grupės produktus iš šalių, kurios kelia tiesioginę paukščių gripo grėsmę. Padidintas serologinių laukinių ir naminių paukščių tyrimų skaičius.

Lietuvoje jau daugelį metų atliekama nuolatinė stebėsena dėl paukščių gripo, paimami mėginiai ir tiriami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Europos Komisijos sprendimu, skirtos papildomos lėšos 2005-2006 metams stebėsenai dėl paukščių gripo.

VMVT informavo paukščių augintojus, medžiotojus, aplinkos apsaugos specialistus apie priemones, kurių reikėtų imtis užkertant kelią šiam pavojingam virusui plisti. Svarbu laikyti naminius paukščius taip, kad jie neturėtų kontakto su laukiniais sparnuočiais, uždraustos naminių paukščių parodos, mugės, pasirodymai.


ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 11:24 am Rašyti temą:
Paroda kviečia „nepirkti jų gyvybių“

Vilniuje, Muitinės muziejuje šiandien atidaroma paroda „ Nepirkite jų gyvybių!”. Paroda norima atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėtos prekybos nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais keliamą pavojų gamtai. Tokios pasauliniu mastu vykstančios prekybos išdava – jau išnykusios kai kurios faunos ir floros rūšys.

Lietuvoje draudžiama prekiauti nykstančiais laukiniais gyvūnais bei augalais ir gabenti juos neteisėtos prekybos tikslais per šalies teritoriją. Mūsų valstybė laikosi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos, pasirašytos 1973 m. Vašingtone, nuostatų. Prie šios konvencijos, į kurios sąrašus įtraukta beveik 10 tūkst. gyvūnų ir 30 tūkst. augalų rūšių, Lietuva prisijungė 2002 metais.

Pasaulyje neteisėta prekyba gyvosios gamtos vertybėmis yra trečias pagal mastą ekonominis nusikaltimas – po prekybos narkotikais ir ginklais. Jos apyvarta per metus siekia 20 milijardų JAV dolerių.
Sudėtinė šios parodos dalis – vengrų autorės Eleonoros Sarosi dailės kūrinių ekspozicija „Europoje augančios orchidėjos“. Orchidėjos – viena iš daugelio nykstančių augalų rūšių.

Paroda „ Nepirkite jų gyvybių!” Vilniuje veiks dvi savaites, o po to bus rodoma įvairiuose šalies vietose. Jos metu bus eksponuojami konfiskuoti neteisėtos prekybos nykstančiais gyvūnais ir augalais pavyzdžiai, platinama edukacinė ir plačiajai visuomenei skirta medžiaga apie CITES konvenciją ir jos įgyvendinimą.

2005-11-28
Šaltinis: LRT
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 11 28, 2005 3:40 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8095374


Nuo kirų bombardavimo Devono savivaldybės personalą apsaugo šalmai
www.ananova.com, www.DELFI.lt
2005 lapkričio mėn. 28 d. 13:18


Kai kuriems Devono savivaldybės tarnautojams, atliekantiems specialią užduotį, tenka nešioti statybininkų šalmus, kad apsisaugotų nuo kirų, “bombarduojančių” juos išmatomis. Ištisi būriai šių paukščių šitaip puola Niutono Aboto miesto tarybos pareigūnus, kurie kasdien lipa ant stogo užrašyti meteorologinių duomenų.
“Padėtis ne tik bloga, bet vis labiau blogėja. Dirbu šį darbą jau ketverius metus, o kirų kasmet daugėja”, - sakė vienas iš nukentėjusiųjų Davidas Potteris.


“Didžiulis kiras praūžia pro pat mano galvą, po jo skrenda dar apie dešimt kitų, kurie klykaudami bombarduoja mane. Bjauru, žinoma. Laimei, turime šalmus, kurie apsaugo galvą ir veidą nuo nešvarumų”, - pasakojo D.Potteris.


Duomenys renkami kas dieną, jais naudojasi Meteorologijos tarnyba, šitaip surenkanti informaciją ir prognozuojanti orus.


Tinbridžo rajono tarybos atstovas sakė, kad šalmai oficialiai skiriami personalui kaip saugumo priemonė.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 11 29, 2005 7:39 am Rašyti temą:
Rusija: daugiau kaip 30 nugaišusių gulbių rasta Kalmukijos teritorijoje

| 2005 11 28 17:55:22 |

Daugiau kaip 30 nugaišusių gulbių rasta Kaspijos jūros pakrantėje Kalmukijos teritorijoje. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos Pietų regiono centro atstovai.

Visi paukščiai, rasti Lagansko rajone, buvo sudeginti. Iš gaišenų paimti mėginiai nusiųsti į Piatigorsko veterinarijos laboratoriją, kad būtų galima nustatyti gulbių žūties priežastis.

Rajono teritorijoje uždrausta medžioti vandens paukščius. Sudaryta speciali grupė, kuri apžiūrės Kaspijos pakrantę, ieškodama kitų nugaišusių arba susirgusių paukščių.

ITAR-TASS-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 12 01, 2005 3:03 pm Rašyti temą:
Svarbu pasiruošti galimam paukščių gripo protrūkiui

Inf. š. http://www.europarl.eu.int/news/expert/ ... ult_lt.htm


Paukščių gripas sparčiai plinta pasaulyje

Žmonėms pavojingas paukščių gripo virusas sparčiai plinta pasaulyje, todėl ES turi būti pasiruošusi galimam šios ligos protrūkiui. Trečiadienį deputatai apsvarstė, o ketvirtadienį patvirtino dvi ataskaitas apie priemones užkirsti jam kelią.


Pagal siūlomą direktyvą, ES šalys turės paruošti parengties paukščių gripo epidemijai bei „kritinės padėties valdymo“ planus, o Komisija – ES parengties šios ligos epidemijai planą. Šalys turės sukaupti priešvirusinių vaistų bei vakcinos ir užtikrinti jų pasiekiamumą. Turės būti numatytos gyventojų grupės, kurios kilus gripo protrūkiui būtų skiepijamos pirmiausiai, bei regionai, kurie epidemijos atveju būtų izoliuoti pirmiausiai. Taip pat raginama numatyti priemones išvengti visuomenės panikos bei atkurti vartotojų pasitikėjimą.

Be to, šalys turės patobulinti išankstinio įspėjimo sistemas. Jos turėtų iškart informuoti kitas šalis bei Komisiją apie paukščių gripo protrūkius. Gripo protrūkio ES ar kaimyninėse šalyse atveju deputatai siūlo įpareigoti Komisiją per 24 val. paskelbti karantiną, imtis dezinfekavimo priemonių oro uostuose, riboti keliones bei importą iš ligos apimtų šalių.

ES institucijos turėtų būti pasirengusios koordinuoti valstybių veiksmus. Jos turės užtikrinti, kad vakcinas gaminančios šalys galėtų skubiai ir nevaržomai jas eksportuoti į jų negaminančias ES šalis. Taip pat turėtų būti įsteigtas ES vakcinų bankas. Valstybės bei Komisija turėtų bendradarbiauti su Europos ligų prevencijos centru, įsikūrusiu Solnoje (Švedija).

Parlamentas siūlo įpareigoti ES šalis remti vakcinų tyrimus, taip pat tarpusavyje bendradarbiauti kuriant naujas vakcinas žmonėms ir paukščiams. Deputatų siūlymu, ES ir jos šalys turėtų padėti Sąjungos kaimynėms kovoti su paukščių gripu – pavyzdžiui, teikti praktinę ir finansinę pagalbą vakcinoms kurti.

Deputatai siūlo skatinti paukščių vakcinavimą, tačiau, kadangi vakcinuotų paukščių mėsa nėra pavojingesnė negu nevakcinuotų, neleisti žymėti paukštienos apie vakcinavimą informuojančiomis etiketėmis. Siūloma griežčiau tikrinti importuojamus laukinius paukščius. Paukščiai, kuriuose aptiktas mažo ar didelio patogeniškumo gripo virusas, turėtų būti nedelsiant užmušami. Be to, gripo protrūkio šalyje turėtų būti apribotas paukščių bei jų kiaušinių transportavimas.

Kitoje Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama suvienodinti bendrąjį finansavimą didelio bei mažo patogeniškumo viruso sukeltiems gripo protrūkiams įveikti, nes mažo patogeniškumo virusas mutavęs gali virsti didelio patogeniškumo virusu. Deputatai mano, jog abiem atvejais pusę lėšų turėtų skirti Komisija, o kita pusę – valstybė, kurioje įvyko protrūkis. ES turėtų visiškai apmokėti vakcinavimo išlaidas, teigiama ataskaitoje.

Abiem ataskaitoms taikoma konsultacijų procedūra, todėl Taryba neprivalės atsižvelgti į Parlamento nuomonę. Tačiau principinis Parlamento ir Tarybos sutarimas šiuo klausimu jau pasiektas.

Konsultacijų procedūra. Svarstymas: 2005-11-30. Balsavimas: 2005-12-01

Nuoroda :
2005/12/01 12:15:00
Neil Parish (GB) - EPP-ED

A6-0327/2005
Dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių

2005/12/01 08:30:00
Ilda Figueiredo (PT) - GUE/NGL

A6-0326/2005
Dėl išlaidų veterinarijos srityje

Nuoroda: 20051128IPR02947 Susisiekti:
Robertas POGORELIS
Spaudos tarnyba spauda-lt@europarl.eu.int

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 12:22 pm Rašyti temą:
Ukraina imasi griežtų priemonių, kad sustabdytų paukščių gripo plitimą

| 2005 12 04 12:38:28 |

Ukraina šeštadienį ėmėsi griežtų priemonių, kad pažabotų pirmąjį šalyje paukščių gripo protrūkį. Į Krymo pusiasalį, kur naktį iš penktadienio į šeštadienį nugaišo daug naminių paukščių, vyriausybė įsakė išsiųsti karius, kad jie patruliuotų karantino teritorijose, ir išpjauti visus naminius paukščius regione.

Prezidentas Viktoras Juščenka per ministrų kabineto posėdį patvirtino, kad šešiuose pusiasalio kaimuose buvo rasta paukščių gripo atmaina. Jis ministrus taip pat informavo, kad buvo imtasi ypatingų priemonių. Prezidentas sekmadienį ketina aplankyti epidemijos ištiktą pusiasalį.

Pasak Krymo gyventojų, jau kelis mėnesius jų naminiai paukščiau gaišo nuo "paslaptingos ligos". Jie pasakoja, kad sveikuosius paukščius valgė toliau, o nugaišusius paukščius, ant kurių atsirasdavo mėlynos dėmės, tiesiog išmesdavo vietos šiukšlyne. Benamiai šunys ėsdavo nugaišusių paukščių mėsą, tampydami ją po visą kaimą.

Ukrainos žemės ūkio ministras Aleksandras Baranivskis teigė, kad buvo nustatytas mirtinas H5 virusas. Jis taip pat sakė, kad bandiniai buvo išsiųsti papildomiems tyrimams į laboratorijas Didžiojoje Britanijoje ir Italijoje.

Krymo pusiasalio, kuris yra vienas svarbiausių į pietus migruojančių paukščių sustojimo taškų, kaimuose 3 km spinduliu buvo užtvertos karantino zonos. Gyventojams neleidžiama iš šių zonų išvykti arba į jas atvykti.

A. Baranivskis taip pat pranešė, kad sekmadienį pradedama keturių dienų operacija, per kurią bus tikrinama vietos gyventojų sveikata ir visi naminiai paukščiai.

Be to, Krymo valdžia uždraudė prekybą paukštiena iš privačių ūkių, nors pranešama, kad Simferopolio turguje prekeiviai toliau siūlo "iš po prekystalio" pirkti paukštieną.

Ukraina taip pat sugriežtino gyvulių pervežimo taisykles.

Ukrainos vyriausiasis veterinaras Petro Verbickis sakė, kad Kryme karantinas galios 21 dieną, nes milijonai į Italiją migruojančių paukščių šiuo metu sustoja pusiasalyje.

Tuo tarpu Rumunija patvirtino nustačiusi naujus paukščių gripo atvejus.


Reuters-ELTA

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 1:00 pm Rašyti temą:
Anykšta, 2005 m. gruodžio 3d.,
http://www.anyksta.lt/index.php?id=1154 ... 5URXlNRFU9

Gandro su protezu nuotykiai


“Pamaniau: ir aš, ir gandras turime po dvi kojas. Jeigu aš visą gyvenimą su protezu vaikštau, tai gal ir jis galės. Padirbinau jam protezą. Gandriukas su protezu net nuotykių ieškoti buvo išskridęs. Teko važinėti automobiliu po apylinkes, jo ieškoti ”,- šypsojosi į aštuntą dešimtmetį įkopęs ažuožerietis Vladas Mickūnaitis.
Gandriuką iš lizdo, esantį aukštoje liepoje, gandrai išmetė užpraeitą vasarą. Gyvas likęs vargšiukas prisiglaudė netoliese. Juozas Rutavičius su anūkais jį apgyvendino su vištomis, lepino varlėmis ir žuvytėmis, labai mylėjo…
Tą pačią vasarą neliko ir gandralizdžio- nuplėšė stipri vėtra, visi lizde buvę gandriukai nukrito ir užsimušė. Labai greitai Rutavičiai ir V.Mickūnaitis “susimetė” po kelis litus ir pasamdė stiprų vyrą, kuris į gretimą liepą įkėlė vežimo ratą. Tačiau gandrai šios vietos lenkiasi.
“Šiemet buvo porelė atskridusi, ant dirvos patupėjo, aplink pasklandė, bet naujo lizdo krauti nepradėjo ir dingo. Gaila ir nejauku tapo – gandrai kaimynystėje gyvena kiek mes atsimename”,- dūsavo V.Mickūnaitis.
J.Rutavičiui pasiligojus, o vėliau ir pasimirus, gandru rūpintis ėmė kaimynas V.Mickūnaitis.
“Būdavo, nueinu, kaimynų vištidę atidarau, jis kieme sparnus pamankština, paplasnoja, pasivaikšto. Gražu… Paskui pamėgo valkatauti: po kaimą išdidus ir murzinas vaikštinėja… Ypač kampelį prie kaimo aludės buvo pamėgęs.Vieną rytą kaimynė jį rado prie durų tupintį, sužalotą, kraujuojančia ir kadaruojančia koja. Tuojau vaistinėlę nusinešiau, su veterinaru pasikalbėjau. Jis liepė įtvarą gandrui uždėti ir mėnesį nenuimti. Po mėnesio, kai nuvyniojau tvarstį, gandro padelis bambt ir nukrito. Jau sudžiuvęs buvo. Tada ir pamaniau: abu turime po dvi kojas. Aš po baisios avarijos didžiąją gyvenimo dalį su protezu judu. Pagalvojau, kad gal ir gandras išmoks su protezu vaikščioti”,- pasakojo ažuožerietis.
V.Mickūnaitis pasakoja padirbinęs savo augintiniui lengvutį dailų proteziuką: padelį suraitė iš gumos, prisiuvo odos, įvėrė virvutę ir pritaisė prie kojos. Gandriukas kiek laiko paklibikščiavo, snapu naują savo “koją” išbandė ir…nuėjo.
“Ne tik kad nuėjo, vasarą su protezu savaitei išskrido… Nuotykių ieškoti patraukė. Žinias tik gaudėm: tai pas vieną pažįstamą ant kaladės nakvojo, tai pievose varlinėjo. Sėdau į automobilį ir važiavau to patrakėlio ieškoti. Bijojau, kad ko blogo jam nenutiktų. Prie žmonių augęs, jų nebijo. Tąsyk, kai jį kažkas sužalojo, maniau, gandras turbūt nepasimokė, vėl į kokią bėdą įklius. Radau, parsivežiau, tvartuke įkūriau”,- juokėsi V.Mickūnaitis.
Tvartuke gandrui neliūdna: šalia – jo draugė karvė, vištos. O su kiaule gandras kažkodėl nesusidraugavo.”Charakteriai nesutapo,- juokėsi gandro globėjas,- užtat jo santykiai su karve puikūs. Vasarą, būdavo, karvė ganosi pievoje greta namų, o gandras aplink ją sukinėjasi. Gal pasiplepėti nueina”.
Pirmąjį protezą gandras per rudenį jau sudėvėjo. V.Mickūnaitis, šio “amato” jau pramokęs, rengiasi pagaminti naują gandro “koją”. Tiesa, šito daryti neskuba - kol kas gandrui protezas nereikalingas. Sužalota vieta užpūliavo, dabar rūpestingai gydoma ir subintuota, protezas tik trintų ir trukdytų.
“Gandriukas labai jaukus paukštis. Pametu jam šiaudų, tai turi darbo: nešioja snape, kaišo, rezga, suka – lizdą sau daro. Nieko nepadarysi, tokios gamtos pamokos. Ir gandrui visai nesvarbu, kad šiltame tvarte jam lizdo nereikia”,- šypsojosi ažuožerietis.
Augintinis – nelabai draugiškas. Kaip sako jo globėjas, nepagausi užsinorėjęs – pūsis, kleketuos, gąsdins… Paukščio charakteris stipriai suminkštėja tik tada, kai šeimininkas į tvartuką užsuka su strimėle ar kilke.

Sveta Vitkienė
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 1:27 pm Rašyti temą:
2005 m. lapkričio 30 d. KOMISIJOS SPRENDIMAS 2005/862/EB iš dalies keičiantis Sprendimus 2005/759/EB ir 2005/760/EB, susijusius su priemonėmis kovai su ne naminių paukščių gripu

http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUri ... 190022.pdf
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1857
Miestas: Birzai
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 4:59 pm Rašyti temą:
Na mes ne vokiečiai , greit privatizuotus miškus patvarkytume . Jau ir dabar mediena nenutrukstamu srautu iš Biržų į Klaipėda keliauja , girioj atskiri plotai plynėm pavirto , o jei privatizuos ir tą kas liko patvarkys , nepadės nei juodieji gandrai , nei uralinės pelėdos . Pamatytumėt koks tas vokiečių brandus miškas , musiškis tik degtukai
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 5:05 pm Rašyti temą:
elmaras rašo:
Na mes ne vokiečiai <...> nepadės nei juodieji gandrai , nei uralinės pelėdos . Pamatytumėt koks tas vokiečių brandus miškas , musiškis tik degtukai



Taigis taigis,- visos problemos pirmiausia - moralines, o tik po to, antrajame plane, aplinkosaugines ir panasiai. Kol nesprendziamos moralines.... naivu tiketis sėkmės
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1857
Miestas: Birzai
Parašytas: Pir. 12 05, 2005 11:10 pm Rašyti temą:
Į dešimtuką
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2335
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 12 06, 2005 11:33 am Rašyti temą:
Gyvūnų globėjai prašo pasirūpinti vandens telkiniuose prišalusiomis gulbėmis


2005-12-06


Gyvūnų globėjai, raginantys gyventojus pasirūpinti vandens telkiniuose prišalusiomis gulbėmis, įspėja, jog įsitikinti, ar paukštis iš tiesų pateko į bėdą, ganėtinai sunku.
Lietuvoje gyvūnų globos draugijos (LGGD) darbuotojai per dvi savaites šalyje jau išgelbėjo apie 20 vandens telkiniuose prie ledo prišalusių gulbių - tiek, kiek pernai per visą žiemą.

"Žmonės daugiau žino apie mūsų veiklą ir gauname daugiau pranešimų apie prišalusias gulbes", - didėjantį išgelbėtų paukščių skaičių BNS aiškino LGGD pirmininkas, veterinarijos gydytojas Benas Noreikis.

Gyvūnų globėjai išgelbėtus paukščius pamaitina, išgydo ir išleidžia į Nemuną prie Kauno hidroelektrinės užtvankos, kur vanduo neužšąla visą žiemą.

Per pastarąją savaitę LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius sulaukė kelias dešimtis gyventojų pranešimų apie prišalusias gulbes. Tačiau daugelį kartų nuvykę prie įvairių tvenkinių, ežerų ir upių gelbėti gulbes, LGGD ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams įsitikino, kad iškvietimai nepagrįsti - gulbės buvo visiškai sveikos ir paprasčiausiai ramiai ilsėjosi ant ledo.

Pasak LGGD pranešimo, be laisvadienių, visą parą budintys draugijos gelbėtojai vyksta gelbėti prišalusių gulbių visoje Lietuvoje, todėl dėl nepagrįstų pranešimų veltui eikvojamas ir laikas, ir lėšos. Dėl šios priežasties gyvūnų globėjai prašo gyventojų pabandyti įsitikinti, ar gulbė iš tiesų prišalusi. Tai padaryti iš tikrųjų nėra taip paprasta. Taupydamos energiją gulbės žiemą gali ilgai nejudėdamos tupėti ar net miegoti ant ledo. Gyventojai, patys bandantys įsitikinti ar gulbės prišalusios, dažnai stengiasi jas pabaidyti mėtydami jų link šakas, akmenis, ledo gabalus ar kitus daiktus. Keista, bet jos į mėtomus daiktus dažnai nereaguoja ir būna nebaikščios.

Praėjusiais metais draugijos darbuotojai bandė pabaidyti "prišalusią" gulbę meškere, numesdami šalia jos svarstį su pririštu raudonu balionu. Besukant ritę, svarstis ir balionas palietė patį paukštį, kuris tik pakėlė galvą ir net neatsistojo. Darbuotojai buvo įsitikinę, kad paukštis prišalęs. Tačiau, kai draugijos nariai priplaukė su valtimi ir priartėjo per metrą - gulbė atsistojo ir ramiai ledu nuėjo tolyn.

Stebint gulbes per žiūronus ir pamačius raudonas dėmes šalia paukščio, tikimybė, kad paukštis prišalęs - didelė. Tos raudonos dėmės - kraujas. Prikaustyta prie ledo, gulbė bando atsiplėšti ir, stipriai daužydama sparnais į ledą, iki kraujo susižaloja sparnų riešus.

Verta žinoti - dar nėra buvę, kad prie ledo būtų prikaustytas visas gulbių būrelis. Prišąla tik pavieniai, nusilpę paukščiai. Galima pabandyti jas pašerti. Išalkę paukščiai greitai reaguoja į skanėstus. Jeigu vandens telkinys neplatus, du žmones gali ištemti virvelę (valą) ir traukti ją per telkinio ledą po gulbe. Tačiau gyvūnų globėjai įspėja jokiu būdu nerizikuoti savo gyvybe ir neiti ant ledo.

LGGD turi nuotolinio valdymo žaislinę mašiną, kurią galima priartinti prie pat paukščio. Į šį judantį ir garsą skleidžiantį daiktą jos reaguoja baikščiai. Tokiu būdu galima greitai išaiškinti paukščio būseną.

Prišalusias gulbes greitai pastebi plėšrūnai: varnos, krankliai, šunys, lapės. Nors gulbė snapu ir sparnais ginasi nuo jų, šie pradeda pulti nuo lengviausiai prieinamos vietos - uodegos.

BNS
_________________


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-01-20 19:37 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Ruoštis reikia, tačiau panikai pagrindo nėra

http://www.laikas.net/Default.aspx?tabid=90&ItemId=1020

Žiniasklaidoje vis dažniau girdime bauginamų, nerimą keliančių pranešimų apie daugybę susirgimų ir mirčių, kuriuos sukėlė grėsmingo paukščių gripo viruso atmaina. Kol kas gaudome kiekvieną žinutę ir mintyse matuojame atstumą iš pranešimų vietų ir guodžiamės nebent tuo, kad tai vyksta kažkur toli – Kinijoje, Turkijoje, Indonezijoje, Izraelyje… Tačiau galima viruso plitimo grėsmė neleidžia būti visiškai ramiems.

Ramunė Saldžius

Natūralu, kad susiklosčius tokiai padėčiai, akys krypsta į specialistus, iš kurių laukiama argumentuotos informacijos. Šiomis dienomis Europos Sąjungos šalių delegacija kartu su Pasaulio banku surengtoje konferencijoje Pekine aptaria, kaip koordinuoti kovą su paukščių gripo plitimu. Ir mums, žinoma, ramiau žinant, kad bendromis pastangomis ieškoma būdų, kaip užkirsti kelią šiai grėsmei. Tačiau dažną lietuvį turbūt labiausia domina, kokių priemonių imamasi Lietuvoje.

Veiksmai
bus koordinuojami

19-1.jpgPraėjusią savaitę tuo tikslu Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėta apie pasirengimą galimai gripo pandemijai. Joje dalyvavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja infektologė Vilija Vertelienė ir Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Alvydas Laiškonis.

„Dar pernai buvo sudarytos autoritetingos komisijos, į darbą įtraukti Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, Ekstremalių situacijų centro specialistai. Sudarytas viso šalies ir atskirų apskričių pasirengimo gripo pandemijai planas. Numatyta koordinuoti įvairių institucijų veiklą kilus epidemijai, kaupiamos reikalingų vaistų atsargos”, – sakė parlamentarė V. Vertelienė.

Kauno medicinos universiteto bei Vilniaus universiteto infektologai bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis. Prireikus mūsų medikai galės naudotis jų parengtomis gripo diagnostikos ir gydymo metodikomis.

Šiuo metu nustatytas antrasis pandemijos lygis – virusas kol kas plinta tarp gyvūnų. Tad pasikeitus situacijai, keistųsi ir planas.

Patariama skiepytis

„Labiausiai žmonėms rūpi jų aprūpinimas medikamentais. Praėjusį pavasarį Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymu sudarytas gydymui tinkamų vaistų sąrašas. Gripo pandemija ir paukščių gripas yra skirtingi dalykai, tad skirtingi ir gydymui skirti medikamentai. Numatyta sukaupti reikalingų vaistų atsargas, kad kilus pandemijai jų būtų galima įsigyti vaistinėse. Pirmiausia šie vaistai bus skiriami 19-2.jpgsergantiesiems gripu, su jais tiesiogiai bendraujančiam medicinos personalui, sergančiųjų gripu šeimos nariams, paukštynų darbuotojams, kuriems nustatyti gripo požymiai ir kt.” – sako prof. A. Laiškonis.

Jei grįžtama iš kurios nors šalies, kurioje nustatytas paukščių gripas, ypač pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Paukščių gripo viruso tipas per porą dienų nustatomas laboratorijoje Londone. Įtarus paukščių gripą, ligonį reikia izoliuoti. Susirgus šia liga negalima eiti į darbą ar į miestą, o likti namuose ir iškviesti medikus.

Vakciną, anot gydytojo A. Laiškonio, nuo paukščių gripo viruso bus įmanoma sukurti tik plačiau paplitus šiai ligai ir nustačius viruso tipą. Baiminantis galimos infekcijos patariama pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina, kurios dar yra Lietuvos gydymo įstaigose. Tai padaryti dar ne vėlu, nes pasiskiepijus antikūnai pradeda gamintis po savaitės.

Seimo narės Vilijos Vertelienės ir prof. A. Laiškonio nuomone, gripo pandemijos greičiausiai neišvengsime, būtina imtis priemonių, kad patirtume kuo mažiau nuostolių. Labai svarbu informuoti žmones, kaip tokiu atveju elgtis, ir nesėti visuotinės panikos.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2254
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 01 23, 2006 1:22 pm Rašyti temą: TEISĖKŪRA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-01-19 nutarimas Nr. 56

DĖL SAVIVALDYBIŲ DRAUSTINIŲ STEIGIMO IR SAVIVALDYBIŲ GAMTOS PAVELDO OBJEKTŲ SKELBIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

1. Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – Šis Aprašas) nustato savivaldybių draustinių steigimo, savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo reikalavimus, draustinių ir gamtos paveldo objektų registravimo ir apskaitos tvarką.
<...>
3. Savivaldybių draustiniai (toliau vadinami – draustiniai) steigiami savivaldybės teritorijoje, kuri savivaldybės arba regiono mastu turi gamtosauginę, kultūrinę, mokslinę, pažintinę arba visuomeninę vertę, svarbi kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pažintinio turizmo plėtrai ir kuriai išsaugoti būtina nustatyti specialų apsaugos režimą.
<...>
5. Draustiniai gali būti steigiami teritorijose, kuriose neįsteigta kitų saugomų teritorijų (valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir kitų, išskyrus ekologinės apsaugos zonas). Objektais gali būti skelbiami tik tie objektai, kurie nepaskelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais.
<...>
8. Draustinių steigimo ir objektų skelbimo iniciatoriais (toliau vadinama – iniciatorius) gali būti savivaldybės administracija ir kitos valstybės, savivaldybių institucijos, nevalstybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymai dėl draustinių steigimo ir objektų skelbimo turi atitikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, visuomenės poreikius ir būti pagrįsti mokslinių tyrimų išvadomis.
9. Draustinių steigimo ir objektų skelbimo organizatorius (toliau vadinama – organizatorius) yra savivaldybės administracija arba kitas savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotas juridinis asmuo.



Visas teisės aktas: Žin., 2006, Nr. 9-335 arba

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condi ... ondition2= ar

http://www.lrv.lt/teises_aktai/files/2006/01/6004.doc
_________________


elmaras

Parašytas: Pir. 01 23, 2006 6:18 pm Rašyti temą:
Fiziniai tai jau geriau

Orchus

Parašytas: Pir. 01 23, 2006 8:24 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

elmaras rašo:
Fiziniai tai jau geriau



Jau turite pasiulymu, gerbiamasis Elmarai?
_________________


elmaras

Parašytas: Antr. 01 24, 2006 7:42 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Nu dar ne , bet

Atgal į viršų


Orchus

Parašytas: Antr. 01 24, 2006 8:04 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

elmaras rašo:
Nu dar ne , bet


...bet manau, kad cia esti tokiu zmoniu, zinanciu tokiu vieteliu...
...bendromis, jei reikia, jegomis gi galima si ta ir nuveikti...
_________________


elmaras


Parašytas: Antr. 01 24, 2006 8:16 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Būtų

Atgal į viršų


Remigijus


Parašytas: Antr. 01 24, 2006 8:36 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Oi, yra dar "paukštingų" vietų

Atgal į viršų


Orchus



Parašytas: Tr. 01 25, 2006 7:53 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Remigijus rašo:
Oi, yra dar "paukštingų" vietų



... kas turima omenyje "paukstingu"?
_________________


Remigijus


Parašytas: Tr. 01 25, 2006 9:56 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Tokių, kurios yra turtingos savo paukščių rūšių įvairove ir gausa. Be abejo, ir tokių, kur galima pamatyti rečiau Lietuvoje sutinkamus paukščius.

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 01 27, 2006 11:47 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8623504


Paskelbta išsami paukščių gripo virusų genetinė analizė

www.healthcentral.com, www.DELFI.lt
2006 sausio mėn. 27 d. 11:27


Žurnale „Science“ mokslininkai skelbia iki šiol išsamiausią paukščių gripą sukeliančių virusų genetinę analizę. Čia pateikiami duomenys ir apie visiems siaubą keliančią viruso atmainą H5N1, kuriai paplitus tarp žmonių baiminamasi galimos pandemijos.
„Turime duomenis, kurie padės išsiaiškinti, kokie genetiniai bruožai būtini, kad paukščių virusas persiduotų žmonėms ir kurie genai yra svarbūs užkrečiamumui“, - sako Claytonas W.Naeve‘as, vadovaujantis Bioinformatikos ir biotechnologijos centrui Memfio vaikų ligoninėje (Tenesio valstija).

Mokslininkas teigia, kad šis tyrimas padvigubino apie paukščių gripo virusus turimos informacijos kiekį: „Pateikiame ataskaitą apie 2169 naujus paukščių gripo genus ir 169 pilnus genomus“.

Nors naujos genetinės informacijos neįmanoma tiesiogiai pritaikyti siekiant užkirsti kelią tolimesniam paukščių gripo plitimui, tačiau mokslininkai džiaugiasi daugiau sužinoję apie šių virusų veikimą bei tai, kaip jie sąveikauja su žmonių ląstelėmis.

„Kuo daugiau sužinosime apie virusų veikimą, tuo greičiau išsiaiškinsime kaip juos užblokuoti, o užsikrėtimo atveju - kaip gydyti infekciją“, - sako C.W.Naeve‘as.

Mokslininkai atlikdami tyrimus naudojosi vadinamuoju „proteotipiniu“ metodu, kai ieškoma proteinų skirtumų, ypač pakitimų proteinus sudarančių amino rūgščių sekoje. Buvo išskirtas ypatingas proteino variantas NS1, kuris gali leisti paukščių virusui pulti žmogaus proteinus. Nustatyta, kad NS1 proteinai aiškiai skiriasi nuo mirtino H5N1 viruso.

„Šis atradimas atskleidžia visiškai naujus būdus, kaip paukščių gripo virusas gali sąveikauti su užkrėstojo ląstelių proteinais, o šie proteinai gali pasitarnauti antivirusinei terapijai“, - rašoma žurnale „Science“.

Tyrimo autoriai pateikia kelias tikrintinas hipotezes ir tikis, kad tuo susidomės kiti mokslo bendruomenės atstovai.

Paukščių gripo viruso atmaina H5N1 jau nusinešė apie 80 žmonių gyvybes visame pasaulyje, tačiau daugiausiai atvejų užfiksuota Azijos šalyje. Neseniai protrūkis užfiksuotas Turkijoje – ši liga jau diagnozuota 21 žmogui, keturi vaikai mirė. Ekspertai baiminasi, kad paukščių gripo virusui mutavus, liga gali persiduoti iš žmogaus žmogui, o tai sukeltų epidemiją ir nusineštų daug gyvybių.
_________________


Orchus


Parašytas: Pen. 01 27, 2006 3:20 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Klaipėda, 2006-01-27


Padėkime paukšteliams ir žvėreliams

Vaida Ruzgienė
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro Gamtininkų skyriaus vedėja


Ši žiema – sunkus metas daugeliui mūsų krašto gyvūnų. Ji išbando ir užgrūdina visa, kas gyva. Pavasario sulauks tik stipriausi. Ir tie, kuriems mes ištiesime pagalbos ranką.

Kviečiame visus – tiek pirmokėlius, tiek abiturientus, pasitelkus ir paraginus savo draugus bei suaugusiuosius dalyvauti akcijoje „Padėkime paukšteliams ir žvėreliams“.

Kalkite ėdžias stirnoms, lovelius šernams, renkite šėryklas kiškiams, druskos laižyklas, plaustus, platformas ir kitką. Dalyvaukite kertant eketes ežeruose, tvenkiniuose.

Prie namų, balkonuose, parkuose, skveruose įrenkite lesyklėlių. Galima padaryti panašią į namelį su stogu. Prie lesyklėlės grindų prikalkite bortelius, kad neišsibarstytų lesalas.

Galima sukonstruoti lesyklėlę iš medinio lovelio ir dviejų gabalų stiklo. Paukšteliai matys maistą ir sniegas jo neužklos.

Zylėms iš aliuminio vielos galima padaryti lesyklėlę žiogelį.

Pačią paprasčiausią lesyklėlę galima padaryti iš pieno pakelio arba plastmasinio butelio.

Ne visi paukščiai atskrenda į lesyklas. Tada jie lesinami tiesiog ant žemės arba ant sniego patiesus didesnį faneros lakštą. Svarbu lesinti reguliariai, nes lesyklose įpratę maitintis paukščiai nemaitinami gali žūti. Prieš palikdami savo lesyklą be priežiūros kelioms dienoms, apie tai praneškite savo draugams.

Paukščiams negalima duoti sūdytų ar rūkytų lašinių, pakepintų ar pasūdytų saulėgrąžų sėklų, pasenusių riebalų ar kitų atliekų nuo mūsų stalo. Sukietėjusius maisto produktus reikia sudrėkinti.

Žiemą sunku maisto rasti ne tik paukščiams. Noriai žmogaus pagalba naudojasi ir žvėrys – elniai, stirnos, šernai, kiškiai. Juos galima šerti sudžiovintomis su lapais medžių šakelėmis, šakniavaisiais. Tinka įvairūs grūdai, maisto atliekos, daržovės.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras ir Melnragės seniūnija vasario 8 d. 15 val. kviečia moksleivius ir mokytojus dalyvauti baigiamajame akcijos „Padėkime paukšteliams ir žvėreliams“ renginyje. Rinktis reikia Melnragės seniūnijos salėje (prie parduotuvės ).

Nepamirškite atsinešti vaišių gyvūnams, nes po renginio aplankysite juos miške. Aktyviausiems dalyviams - koncertas ir padėkos. Akcijos dalyvius prašome iš anksto užsiregistruoti tel.: 345854, 868444889.

Orchus



Parašytas: Antr. 01 31, 2006 9:35 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8651820


Britas gamtosaugininkas prognozuoja galimą žmonijos žūtį

news.scotsman.com, BNS
2006 sausio mėn. 31 d. 10:11

Vienas garsiausių D.Britanijos gamtosaugininkų skelbia artėjant pasaulio pabaigą: klimato kaita yra pavojinga žmonių egzistavimui, o net ir išlikus pasaulio populiacija tesudarys trečdalį dabartinės populiacijos.
Seras Crispinas Tickellis, kadaise įtikinęs D.Britanijos premjerę Margaret Thatcher, kad pasaulinis atšilimas yra reali problema, prognozuoja, kad po 200 metų pasaulyje gali gyventi vos 2,3 mlrd. žmonių, nes dėl kylančio jūros lygio bei didėjančios vidutinės temperatūros kai kurios vietos taps netinkamomis gyventi. Gyvenamų plotų mažėjimas bei būsimi socialiniai veiksniai sumažins gimstamumą.


Aplinkosaugininkas taip pat įspėja, kad žmonijos išlikimas „nėra garantuotas“ ir žmonių egzistavimas Žemėje gali tapti tik atsitiktiniu Žemės istorijos epizodu.


Jo įsitikinimu, genetikos pažanga gali sukurti atskirus žmonių porūšius, o tai būtų panašu į košmariškus fantasto HG Wellso pramanus – morlokų ir eloi rases, aprašytas knygoje „Laiko mašina“.


Seras C.Tickellis, kadaise dirbęs D.Britanijos ambasadoriumi Jungtinėms tautoms, dabar yra Kento universiteto kancleris ir Žaliojo koledžo Aplinkosaugos politikos ir supratimo centro direktorius. Praėjusį mėnesį tai buvo jau trečias garsus žmogus, paskelbęs apie numatomus rimtus pasikeitimus. Kiti buvo Jamesas Lovelockas, sukūręs Gajos teoriją, teigiančią, kad planeta yra gyvas organizmas, bei Chrisas Rapley, vadovaujantis britų Antarktidos tyrimams.


C.Tickellis prieš paskaitą, kurią turėjo skaityti šia tema, sakė: „Žmonijos įtaka Žemei augo iš pradžių lėtai, o po to greitai – labiausiai per paskutiniuosius 250 metų. Žmonių sukelta aplinkos transformacija negali būti palaikoma ilgą laiką. Pagrindiniai veiksniai yra populiacijos didėjimas, žemės kokybės prastėjimas, resursų vartojimas, vandens tarša ir atsargos, klimato kaita, kitų rūšių nykimas. Dauguma mūsų sukurtų sprendimų, skirtų spręsti mūsų pačių sukurtoms problemoms, iš kurių viena yra didėjantis skirtumas tarp turtingųjų ir skurdžių, yra gerai žinomi, bet tik nedaugelis nori tuos sprendimus įgyvendinti – pavieniui ar kolektyviai. Norint tai padaryti visų pirma reikia naujos vertybių sistemos“.


Jis nurodė, kad neseniai vykusi sausra Viduržemio jūros šalyse, didėjanti Karibų jūroje susidariusių uraganų jėga, atsirandanti dėl didėjančios jūros temperatūros, yra vieni iš požymių, kad pasaulinis atšilimas tampa nebevaldomu.


C.Tickellis bandė prognozuoti, kas, „tariant, kad sugebėsime išgyventi gamtos išbandymus“, žmonijos laukia per ateinančiuosius du amžius.


Bet jis įspėjo: „Mūsų išlikimas vienokia ar kitokia forma nėra garantuotas“.


Jei žmonija išliktų, pasaulis būtų visiškai nepanašus į dabartinį, kuriame dominuoja JAV. „Vadžios, gerovės ir kultūros centrai bus visai kitokie, juose žmonių populiacija bus labai nedidelė. Jūros lygis augs, todėl keisis kranto linijos. Nemanau, kad klimato pasikeitimas pats vienas ką nors pakeis (politiškai), bet tai bus vienas iš veiksnių, kuris pakeis jėgų balansą“, - sakė seras C.Tickellis.


Dabar pasaulyje gyvena apie 6,3 mlrd. žmonių, ir prognozuojama, kad dar iki amžiaus pabaigos šis skaičius gali pasiekti 9 milijardus.


„Manau, kad negali taip tęstis. Galbūt idealus skaičius būtų 2,3 milijardo. Populiacijos augimas kai kuriose pasaulio dalyse sustojo. Kitas dalis paveiks klimato kaita. Žmonių polinkis daugintis bus gerokai mažesnis“.


Turbūt labiausiai bauginantis aplinkosaugininko teiginys – kad genetikai ateityje gali sukurti skirtingus žmonių tipus skirtingoms užduotims atlikti.


„Aš tenoriu pasakyti, kad galėtume genetiškai pagerinti žmones. Tai yra viena iš galimybių. Tai kaip HG Wellso aprašytas košmariškas eloi ir morlokų pasaulis. Nesakau, kad tai būtinai atsitiks būtent taip, bet galbūt bus skirtingų žmonių porūšių“, - sakė aplinkosaugininkas.

Soundman


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 9:51 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Nereikia buti dideliu "seru", kad suprastum, jog žmonija tikrai neišliks, bet nematau čia jokios tragedijos, visatoje atsiras kitos formos.

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 9:52 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Soundman rašo:
...visatoje atsiras kitos formos.



Kokiais šaltinais remiatės, teigdami "atsiras"?
_________________


Andrius


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:12 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Orchus rašo:
Soundman rašo:
...visatoje atsiras kitos formos.



Kokiais šaltinais remiatės, teigdami "atsiras"?


As tai taip speciau redamasis zemes istorija ir zinomais gamtos desniais.

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:16 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Andrius rašo:
As tai taip speciau redamasis zemes istorija ir zinomais gamtos desniais.



...tai tos gyvybes formos, ka sako Jusu pajautos, bus 'aukstesnio' lygmens?
_________________


das


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:19 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Labai parasta, evoliucijoje yra toks terminas "rusies amzius", kas reiskia, kad kiekviena rusis turi tam tikra egzistavimo laikotarpi. Taigi remiantis siuo terminu galima neabejojant sakyti, kad zmonija anksciau ar veliau isnyks, tik klausimas kada?

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:32 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

das rašo:
Labai parasta, evoliucijoje yra toks terminas "rusies amzius", kas reiskia, kad kiekviena rusis turi tam tikra egzistavimo laikotarpi. Taigi remiantis siuo terminu galima neabejojant sakyti, kad zmonija anksciau ar veliau isnyks, tik klausimas kada?


Ar i zmogu zvelgiate tik kaip i gamtine rusi, ar ir kaip i socialine butybe?
_________________



das


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:34 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Tikrai, kaip i gamtine rusi. O jei ir kaip i socialine butybe ziureciau, tai tikrai jokio skirtumo cia nera, nes yra labai jau daug socialiniu ir kitu gyvunu rusiu: pvz skruzdeles, vilkai, drambliai, bites, avijauciai ir tt.

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:38 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

das rašo:
Tikrai, kaip i gamtine rusi. O jei ir kaip i socialine butybe ziureciau, tai tikrai jokio skirtumo cia nera, nes yra labai jau daug socialiniu ir kitu gyvunu rusiu: pvz skruzdeles, vilkai, drambliai, bites, avijauciai ir tt.



Gerbiamasis p. Das

...ar Jus nematote/nepripazistate skirtumo tarp skruzdeliu "sociumo" ir zmoniu sociumo?
_________________


Soundman


Parašytas: Antr. 01 31, 2006 10:39 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Ir tikrai aš nieko neteigiu, neturiu tam kompetencijos, fantazuoju ir tiek, nes labai dėkinga ir neatsakominga tema
Na das kaip ir atsakė, paprasčiausiai nieks "nestovi" vietoj, viskas kinta.
Palyginus su kitomis gyvybėmis, žmonijos galiojimo (gyvavimo) laikas ko gero bus ne iš ilgiausiu, protelis pamaišys

Atgal į viršų


das



Parašytas: Antr. 01 31, 2006 11:00 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Ne, P Orhau Tikrai nematau. Tiek vieni tiek ir kiti po lygiai bendrauja ir zudo vieni kitus Tiek vieni tiek ir kiti turi skirtingus luomus, skirtingas pareigas atitinkancius individus, bendra kalba, vaiku prieziura, nora gintis ir kariauti. O gal pats nurodysi tuos skirtumus, kuriuos Tu matai man issilavinimo truksta

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Tr. 02 01, 2006 4:55 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Šiaulių kraštas, 2006.01.31, Nr. 25 (4301),


Laukiniai paukščiai renkasi prie daugiabučių


Reda JANULYTĖ



Šiauliuose, St. Šalkauskio gatvėje per didžiuosius speigus pasirodė kelios laukinės antys. Kasdien jų būrelis gausėjo. Daugiabučių gyventojai suskaičiavo, kad kartais čia susirenka dvylika paukščių. Daugiausiai jų pamatyti galima rytais. Moksleiviai, eidami į pamokas, į ančių būrimosi vietą atneša lesalo. Penkiaaukščio gyventojai jas taip pat maitina.

Vytautas Uosis, Kuršėnų kūrybos namų gamtininkų centro vadovas, sako, kad ant neįšalusios žemės pasirodančios laukinės antys – nėra retas reiškinys. Jos tokių vietų ieško norėdamos rasti maisto.

„Pagirtina, kad rūpinamasi paukščiais, tačiau to daryti tikrai nereikėtų, – perspėjo gamtininkas. – Negalima pratinti prie žmonių kaimynystės. Antims reikalingos nuošalesnės, ramesnės vietos. Baikštumą praradę laukiniai paukščiai gali tapti labai lengvu valkataujančių šunų grobiu. Niekas negali garantuoti, kad neatsiras ir koks dvikojis padaras, kuris užsimanęs mėsos griebsis orinio šautuvo.

Laukinių vandens sparnuočių negalima lesinti ir dėl nuolatinės paukščių gripo grėsmės. Žiemos metu paukščius maitinti reikia, bet tik ne mieste.“

Laukinės antys pasirodo kiekvieną dieną ant neįšalusios žemės, kurios sukaustyti gruodui neleidžia požeminė šiluminė trasa.

----------------------------------------------------------------------------------
p.s. gal kas nors esate iš Šiaulių ir galite patikrinti vietoje?

Orchus


Parašytas: Sk. 02 05, 2006 7:19 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Apgirtę paukščiai užsimušė

ELTA

Ekspertai, ištyrę 40 Vienoje rastų negyvų paukščių, priėjo išvadą, jog jie ne sirgo paukščių gripu, kaip iš pradžių manyta, bet tapo savo pačių... girtavimo aukomis.

„Paukščiai užsimušė, atsitrenkę į langų stiklus, kadangi buvo prisilesę susifermentavusių uogų ir nuo jų apsvaigę. Šių paukščių kepenys buvo pažeistos ir atrodė kaip chroniškų girtuoklių“, - pareiškė Austrijos televizijai Vienos veterinarijos tarnybos atstovė spaudai.

Visų tirtų paukščių kaklo slanksteliai buvo lūžę, kadangi apgirtę nuo uogų plunksnuočiai nebekontroliavo, kur skrenda, ir įsirėžė į langų stiklus.
_________________


Darius N.


Parašytas: Sk. 02 05, 2006 7:25 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Įdomu, kokios ten uogos gali būti tokios "stiprios", kad net kepenų cirozę įvarė paukščiams Ar čia eilinė žurnalistų "antis"

Atgal į viršų


Andrius


Parašytas: Sk. 02 05, 2006 7:44 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Turejo pauksteliai visa gyvenima fermentuotom uogom maitintis, bet viena karta buvo svente ir gerokai padaugino

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Sk. 02 05, 2006 7:46 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

...Na, manau, pauksciai - ne zmones, neprare prie kvaišalų,- keletos uogu uzteko, kad kepenys ir jie patys iseitu is rikiuotes )
_________________



elmaras


Parašytas: Pir. 02 06, 2006 6:30 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Nu jo , girtuoklių rojus , guli po krūmu ir uogas lesi . Kaip Afrikoj gyvūnai nuo vaisių pasigeria tai teko per TV matyt , ten ir paukščiai dalyvauja , ne tik gyvūnai

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pir. 02 06, 2006 7:36 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

tai nedaug zmogus evoliucionavo nuo zvereliu ir pauksteliu
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 02 06, 2006 8:34 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žinios, 2006-02-06


Estijos pakrantėse gelbėjami paukščiai

Mazutu užterštoje Estijos šiaurės vakarų pakrantėje jau nugaišo 2500 paukščių. Ornitologai baiminasi, kad netrukus jų skaičius gali pasiekti 10 tūkstančių. Apie 700 sparnuočių pavyko išgelbėti nuplovus jų plunksnas specialiu skysčiu ir patalpinus juos šiltose patalpose.

Pakrantėse darbuojasi keli šimtai gamtosaugininkų ir savanorių. Naftos dėmė ties Estijos krantais buvo pastebėta sausio 28 dieną. Manoma, kad naftos produktus į jūrą išpylė praplaukiantis laivas.
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 02 06, 2006 9:12 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Dėl Estijos pakrančių taršos jau žuvo 2500 paukščių

| 2006 02 06 07:51:23 |

Mazutu užterštoje Estijos šiaurės vakarų pakrantėje jau nugaišo 2500 paukščių. Ornitologų vertinimu, artimiausiu metu šis skaičius gali padidėti iki 10 tūkstančių. Aplinkosaugos ministerijos atstovas spaudai pranešė BNS, kad sekmadienį ekologinės katastrofos vietoje toliau buvo ieškoma žuvusių ar skubios žmogaus pagalbos laukiančių paukščių.

Pasak atstovo spaudai, praėjusią savaitę buvo surinkta apie 2500 kritusių paukščių, iš jų maždaug 700 - penktadienį ir daugiau kaip 200 - šeštadienį. Dar 700 sparnuočių pavyko išgelbėti, nuplovus plunksnas specialiu skiediniu ir patalpinus juos šiltose patalpose.

Gelbėti paukščius padeda ir tarptautinių ekspertų grupė.

Gelbėjimo operacijose dalyvauja Gamtos apsaugos inspekcijos, Valstybinio gamtosaugos centro, Gelbėjimo departamento ir Gamtos fondo darbuotojai. Specialistams padeda apie 150 savanorių.

Aplinkosaugos ministerija ketina papildomai ištirti taršos mastą, nes gelbėjimo operacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad vanduo vis dar smarkiai užterštas naftos produktais.

Pirmadienį į posėdį susirinks ekspertų komisija, kuri numatys tolesnius žingsnius taršai likviduoti ir apskaičiuos pirminius katastrofos nuostolius.

Naftos dėmė buvo pastebėta sausio 28 dieną ruože nuo Veibaus įlankos iki Dirhamio uosto. Gelbėtojai mano, kad naftos produktus išpylė praplaukiantis laivas.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-06 16:08 (Pir) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8707109


Klaipėdoje miręs Indijos pilietis, pirminiais įtarimais, galėjo sirgti paukščių gripu

Justinas Vanagas, www.DELFI.lt
2006 vasario mėn. 6 d. 15:35


Klaipėdoje ant kojų sukeltos visos tarnybos, turinčios reaguoti, kai įtariama, kad žmogus užsikrėtė paukščių gripu. Jos sunerimo, kai Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties medikai, reaguodami į iškvietimą, rado nebegyvą uoste remontuojamo krovininio laivo įgulos narį - Indijos pilietį.
Apžiūrėję jį gydytojai nustatė, kad viena iš mirties priežasčių gali būti paukščių gripas. Prieš mirdamas vyras kelias dienas karščiavo, taip pat, jam buvo pasireiškę kiti simptomai, būdingi ir šiai pavojingai ligai.

Įtarimus sustiprina ir tai, kad Panamoje registruotame ir su Liberijos vėliava plaukiojusiame laive indas dirbo virtuvėje, dažnai ir su produktais iš vištienos. „Vakarų laivų gamyklos“, kurioje remontuojamas minėtas laivas personalo direktorius Tomas Tarasevičius sakė, kad informacijos, jog indas galėjo mirti nuo paukščių gripo bendrovei dar nepatvirtino Klaipėdos sveikatos centras.

„Tačiau mes ėmėmės visų saugumo priemonių ir per 25 minutes sustabdėme visus darbus ir evakavome žmones iš gamyklos“, - sakė T.Tarasevičius. Anot jo, kiekviename remontuoti atplukdomame laive dirba ir jo įgulos nariai, kurie vėliau priima atliktus darbus. Su Liberijos vėliava plaukiojantis daugiau nei 100 metrų ilgio krovininis laivas į Klaipėdos uostą atplaukė sausio 17 dieną.

Komandiruotėje Vilniuje pirmadienį besilankiusį Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties direktorių Rimvydą Juodviršį apie galimą Indijos piliečio mirties priežastį kolegos informavo telefonu.

„Kažko labai konkrečiai pasakyti negaliu. Tačiau po mirusio žmogaus apžiūros, medikams kilo įtarimų, kad jis galėjo mirti nuo paukščių gripo. Norint kažką detaliau komentuoti, man reikia susipažinti su dokumentais“, - DELFI sakė R.Juodviršis. Anot jo, indo kūnas buvo pristatytas į lavoninę, kur jis bus tiriamas pagal visas paukščiu gripo atvejams taikomas instrukcijas.

„Pavaduotoja mane informavo, kad dabar dirba visos tarnybos, kurias informavo greitosios pagalbos gydytojai. Žinybos ir nustatys, ar tikrai verta nerimauti“, - sakė R.Juodviršis. Jis teigė, kad svarbiausia kuo skubiau nustatyti, kiek pamatuotas buvo gydytojų įtarimas, nes, jo žiniomis, su mirusiuoju kontaktavo ir daugiau toje pačioje laivų remonto bendrovėje dirbusių asmenų.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos pamainos vyresnioji gydytoja Vida Rimkuvienė DELFI sakė, kad Indijos pilietis prieš tai buvo karščiavęs, todėl galbūt galima įtarti paukščių gripą. „Kas iš tikrųjų sukėlė jo mirtį, kol kas sunku pasakyti“, - sakė gydytoja.

Andrius


Parašytas: Pir. 02 06, 2006 7:17 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Tai nuo siol, kiekvienas karsciuojantis rytu pilietis didziausia tikimye,kad pauksciu gripu serga. Kiek ten, 70 zmoniu nuo pauksciu gripo mire? Nemanau,kad tai sudaro didele dali su pasikarsciavimu numirusiu zmoniu ... Gal reiktu daugiau irodymu nei karsciavimas tureti ir tada visoj ziniasklaidoj apskelbti.

Atgal į viršų


vygantas


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 6:36 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

taigi visi pasitikrinkit ar nekarščiuojat . Mes gi esam padidintos rizikos grupė šiuo atveju (panašiai kaip pederast...... dėl AIDS)

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 7:41 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

vygantas rašo:
Mes gi esam padidintos rizikos grupė šiuo atveju (panašiai kaip pederast...... dėl AIDS)


na ne tik "ped...", bet ir visi amoralios elgsenos zmones
_________________

Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 8:28 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žinios, 2006-02-07


Mirtinas virusas jau gali būti Lietuvoje


Perskaitę greitosios medicinos pagalbos medikės užrašytą pirminę diagnozę uostamiesčio morgo darbuotojai iš pradžių atsisakė priimti atvežto mirusio Indijos piliečio kūną. Juos išgąsdino žodžiai "paukščių gripas".

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos gydytojų užrašyta pirminė diagnozė sukėlė šoką ir sumaištį. Įtariama, kad vakar Klaipėdos jūrų uoste stovinčio laivo jūreivis Indijos pilietis mirė nuo paukščių gripo.

Kad esama tokių įtarimų, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Ekspertas Diomenas Vitkus (jis nuotraukoje) teigė, jog medikai padarė klaidą, atveždami mirusįjį į morgą

Vakar LŽ kalbinti specialistai pabrėžė, kad paukščių gripu žmogus nuo kito žmogaus užsikrėsti šia pavojinga liga negali.

Rima BEINORAVIČIENĖ
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 8:34 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Įtariama, kad Klaipėdos jūrų uoste miręs jūreivis indas buvo užsikrėtęs paukščių gripu


2006 02 06


Įtariama, kad pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste stovinčio laivo jūreivis Indijos pilietis mirė užsikrėtęs paukščių gripu, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Su Liberijos vėliava plaukiojančio krovininio laivo "Ocean Wind" įgulos narys Shaikh Rafikque mirė pirmadienį, kaip įtariama - užsikrėtęs paukščių gripu. Apie tai SAM informavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Anot SAM pranešimo, laivo įgulos narių teigimu, virėju dirbęs 62 metų Shaikh Rafikque susirgo šeštadienį.

Jis skundėsi krūtinės ir rankų skausmais. Pirmadienį, teikiant medicininę pagalbą, ligonis mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja mirusiam asmeniui diagnozavo įtariamą paukščių gripą.

Šiuo metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka epidemiologinį tyrimą. Taip pat šiuo metu Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriuje atliekamas mirusio žmogaus palaikų skrodimas.

Šio skyriaus vadovas Diomenas Vitkus BNS sakė, kad saugumo sumetimais mirusio jūreivio palaikai buvo įdėti į hermetišką maišą.

"Jis vilkėjo kombinezoną, mačiau tik veidą, atrodė baisiai, matyti, kad liga buvo įsisenėjusi", - sakė jis.

Laivo "Ocean Wind" kapitonas, pasak Jūrų uosto policijos, nenorėjo, kad būtų atliekamas jūreivio palaikų skrodimas, reikalavo atiduoti kūną. Tačiau, įtarus, kad jūreivis mirė nuo pavojingos ligos, Lietuvos pareigūnai tirs nelaimę.

Paimti audinių mėginiai per 48 valandas turės būti atvežti į Lietuvos AIDS centro virusologijos laboratoriją, kurioje per kelias paras bus atliktas tyrimas.

Patvirtinus įtarimus dėl paukščių gripo viruso, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras toliau vykdys koordinacinius veiksmus tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant užkirsti kelią galimam viruso plitimui.

Laivas "Ocean Wind" iš Afrikos per Vokietiją į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą planiniam korpuso remontui atplaukė sausio 17 dieną.

Bendrovės Vakarų laivų gamykla personalo direktorius Tomas Tarasevičius BNS sakė, kad tik gavus informacijos apie galimą virėju dirbusio indo mirties priežastį, laivo korpusą remontavę darbininkai buvo evakuoti.

"Pasienio ir transporto veterinarijos tarnyba patarė darbus laikinai nutraukti, panikos nebuvo, darbininkai evakuoti maždaug per 20 minučių", - sakė jis.

Pasak T.Tarasevičiaus, laivo virtuvė iškart buvo užplombuota, laivo patalpos dezinfekuotos. Jo teigimu, per 30 įgulos narių maitinimu po šios nelaimės toliau rūpinsis Vakarų laivų gamykla.

Kaip BNS sakė Lietuvos AIDS centro laboratorijos vedėjo pavaduotoja gydytoja Vilnelė Lipnickienė, AIDS centro laboratorija jau pasirengusi mėginių ištyrimui.

Pirmadienį AIDS centro laboratorija išsiuntė instrukcijas Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, kaip teisingai turi būti paimti mėginiai iš žmogaus kvėpavimo takų ir kraujas viruso ištyrimui.

Pirmiausia bus ieškoma A tipo gripo viruso. Rezultatų gali tekti palaukti iki kelių dienų. Jeigu bus rastas A tipo gripo virusas, tyrimai bus atliekami toliau.

Kol kas nėra duomenų, kad tarp paukščių lengvai plintantis gripo virusas būtų įgijęs savybę keliauti iš vieno žmogaus organizmo į kito.

BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 8:44 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Įtariama, kad Klaipėdos jūrų uoste miręs jūreivis indas buvo užsikrėtęs paukščių gripu - SAM

Įtariama, kad pirmadienį Klaipėdos jūrų uoste stovinčio laivo jūreivis Indijos pilietis mirė užsikrėtęs paukščių gripu, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Su Liberijos vėliava plaukiojančio krovininio laivo "Ocean Wind" įgulos narys Shaikh Rafikque mirė pirmadienį, kaip įtariama - užsikrėtęs paukščių gripu. Apie tai SAM informavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Anot SAM pranešimo, laivo įgulos narių teigimu, virėju dirbęs 62 metų Shaikh Rafikque susirgo šeštadienį. Jis skundėsi krūtinės ir rankų skausmais. Pirmadienį, teikiant medicininę pagalbą, ligonis mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja mirusiam asmeniui diagnozavo įtariamą paukščių gripą. Šiuo metu Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka epidemiologinį tyrimą.

Iš pradžių pranešusi, kad atliekamas mirusio žmogaus palaikų skrodimas, SAM vėliau patikslino, kad skrodimo galimybes antradienį aiškinsis Teismo medicinos instituto vadovybė. Skrosti mirusįjį nesutinka laivo kapitonas. Šio skyriaus vadovas Diomenas Vitkus BNS sakė, kad saugumo sumetimais mirusio jūreivio palaikai buvo įdėti į hermetišką maišą.

"Jis vilkėjo kombinezoną, mačiau tik veidą, atrodė baisiai, matyti, kad liga buvo įsisenėjusi", - sakė jis.

Jeigu skrodimas bus atliktas, paimti audinių mėginiai per 48 valandas turės būti atvežti į Lietuvos AIDS centro virusologijos laboratoriją, kurioje per kelias paras bus atliktas tyrimas. Patvirtinus įtarimus dėl paukščių gripo viruso, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras toliau vykdys koordinacinius veiksmus tarp asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant užkirsti kelią galimam viruso plitimui.

Laivas "Ocean Wind" iš Afrikos per Vokietiją į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą planiniam korpuso remontui atplaukė sausio 17 dieną. Bendrovės Vakarų laivų gamykla personalo direktorius Tomas Tarasevičius BNS sakė, kad tik gavus informacijos apie galimą virėju dirbusio indo mirties priežastį, laivo korpusą remontavę darbininkai buvo evakuoti.

"Pasienio ir transporto veterinarijos tarnyba patarė darbus laikinai nutraukti, panikos nebuvo, darbininkai evakuoti maždaug per 20 minučių", - sakė jis.

Pasak T.Tarasevičiaus, laivo virtuvė iškart buvo užplombuota, laivo patalpos dezinfekuotos. Jo teigimu, per 30 įgulos narių maitinimu po šios nelaimės toliau rūpinsis Vakarų laivų gamykla. Kaip BNS sakė Lietuvos AIDS centro laboratorijos vedėjo pavaduotoja gydytoja Vilnelė Lipnickienė, AIDS centro laboratorija jau pasirengusi mėginių ištyrimui. Pirmadienį AIDS centro laboratorija išsiuntė instrukcijas Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, kaip teisingai turi būti paimti mėginiai iš žmogaus kvėpavimo takų ir kraujas viruso ištyrimui.

Pirmiausia bus ieškoma A tipo gripo viruso. Rezultatų gali tekti palaukti iki kelių dienų. Jeigu bus rastas A tipo gripo virusas, tyrimai bus atliekami toliau. Kol kas nėra duomenų, kad tarp paukščių lengvai plintantis gripo virusas būtų įgijęs savybę keliauti iš vieno žmogaus organizmo į kito.


2006-02-07
Šaltinis: BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 8:55 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vakarų ekspresas, 2006-02-07


Paukščių gripas Klaipėdoje: įtarimai nepaneigti ir nepatvirtinti

Vakar staigi jūreivio iš Indijos mirtis uostamiesčio specialiosioms tarnyboms tapo tikru išbandymu.

Po to, kai vakar rytą į uostą iškviestas Greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažas laivo "Ocean Wind" įgulos nariui nustatė pirminę mirties priežastį - paukščių gripą, atsakingose Klaipėdos institucijose kilo tikras chaosas.

Šis įspūdis sustiprėjo po pietų, kai viena tarnyba po kitos suskubo viešinti skirtingo turinio informaciją.

Visiškas tarnybų nepasirengimas mirtį nešančio viruso sutiktuvėms bei tarpusavio nesusikalbėjimas tik dar kartą įrodė, kad visuomenė nuo jai gresiančių pavojų nėra apsaugota. Maža to, likimo valiai buvo paliktas ir pats velionis - pusantros valandos indo palaikai gulėjo greitosios automobilyje.

Sirgo 3 dienas

Panika uostamiestyje kilo, kai pagal iškvietimą į AB Vakarų laivų gamyklos teritoriją atvykęs medikų ekipažas užsieniečiui diagnozavo biologinę mirtį nuo paukščių gripo.

Velionis - 61-erių metų Indijos pilietis Rafique Shaikh buvo Liberijai priklausančio ir su Panamos vėliava plaukiojančio, šiuo metu Klaipėdoje remontuojamo laivo "Ocean Wind" jūreivis.

Anot laivo įgulos, iš Anglijos atvykęs ir virėju dirbęs indas bloga savijauta ėmė skųstis praėjusį penktadienį, visą tą laiką nieko nevalgė ir negėrė. GMP duomenimis, vyriškis sirgo plaučių uždegimu.

Vakar ryte užsieniečio būsena suprastėjo, todėl po konsultacijos su Vakarų laivų remonto medicinos punkto personalu nuspręsta kviesti GMP. Deja, ligonis ekipažo pagalbos nesulaukė ir atvykusiems medikams neliko nieko kita, kaip tik konstatuoti jo mirtį.

Indo palaikai buvo nuvežti į Klaipėdos miesto ligoninės morgą, tačiau Teismo medicinos instituto ekspertizės skyrius atsisakė juos priimti. Kadangi nei medikai, nei skyriaus darbuotojai nežinojo, kokių veiksmų reikia imtis tokioje situacijoje, velionio kūnas pusantros valandos gulėjo GMP automobilyje.

Tyrimai - į Vilnių

Per tą laiką prie morgo, išskyrus žurnalistus, nebuvo matyti nė vienos tarnybos atstovų. Teismo ekspertas Vytautas Paulikas sakė, kad esant įtarimams dėl ypač pavojingos infekcijos, būtina stropiai laikytis instrukcijų. Deja, neaišku, kokių.

Pasak jo, po pirminių GMP medikų išvadų dėl Indijos piliečio mirties, uostamiestyje atsirado du potencialūs ligos židiniai - uoste bei medikų mašinoje, kuriuos bus privalu dezinfekuoti.

"Mes negalime paimti kūno, nes taip savo skyriuje neapdairiai paskleistume infekciją. Laukiame tolesnių veiksmų, kurių pirmiausia turi imtis Klaipėdos visuomenės sveikatos centras ir policija", - teigė V. Paulikas, neslėpęs, kad mūsų šalyje iki šiol nėra aiškaus plano, kas ir ką turi veikti paukščių gripo atveju.

Jam antrino ir Ekspertizės skyriaus vadovas Diomenas Vitkus, pažymėjęs, kad yra žinoma tik tai, kaip reikia veikti tokių ypatingo pavojaus infekcijų kaip maras ar juodligė, atveju.

Galop apie 14 val. indo palaikai, patalpinti į hermetišką maišą, iš greitosios automobilio vis dėlto buvo iškelti.

Anot D. Vitkaus, toks sprendimas priimtas pasitarus su miesto Visuomenės sveikatos centro (VSC) vadovu, rekomendavusiu priimti indo kūną.

Ragina nepanikuoti

Deja, klausimas, ar jūreivis tikrai sirgo pavojingu paukščių gripu, liko neatsakytas.

D. Vitkaus teigimu, ar GMP medikų įtarimai pagrįsti, galima nustatyti tik atlikus skrodimą ir skubiai nusiuntus medžiagą tyrimams į Vilnių: "Po vienos dviejų parų dėl natūralaus kūno irimo infekcijos požymių bus neįmanoma aptikti."

Kaip yra iš tikrųjų, sužinoti sutrukdė laivo "Ocean Wind" kapitonas. Jis, vykdydamas velionio artimųjų valią, pranešė neleidžiantis atlikti skrodimo ir informavo, kad mirusiojo palaikai bus išgabenti į jo tėvynę.

Tuo metu Klaipėdos VSC specialistai ir be skrodimo ragino žiniasklaidą neskleisti panikos ir neigė paukščio gripo keliamą grėsmę klaipėdiečiams.

VSC Visuomenės sveikatos saugos Ekspertizės skyriaus bendrosios praktikos gydytojo Rimanto Giedraičio teigimu, centro specialistai apsilankė laive, pasikalbėjo su administracija: "Surinkta informacija leidžia daryti išvadas, kad pirminė diagnozė dėl paukščių gripo neturėtų pasitvirtinti."

Pasak jo, jeigu miręs indas dirbo su žalia paukštiena, tai dar nereiškia, kad jis sirgo gripu. Be to, trečią savaitę remontuojamas laivas "Ocean Wind", kurios keliasdešimties žmonių įgula sudaro indai ir vienas ukrainietis, prieš mėnesį buvo išplaukęs iš Afrikos ir pakeliui į Klaipėdą užsuko tik į Prancūzijos bei Vokietijos uostus.

"Jeigu užkratas būtų atkeliavęs iš Afrikos, per mėnesį paukščių gripo požymiai būtų išryškėję, o susirgusieji - mirę."

Ramybės pavyzdys

Paklaustas, kokia tikimybė, kad paukščių gripas dėl laisvai po miestą savaitgalį judėjusių įgulos narių, galėjusių užsikrėsti nuo mirusiojo, paplito dar plačiau, gydytojas tik nusijuokė.

"Paukščių gripu galima užsikrėsti tik nuo paukščių. Kad šis virusas jau mutavo ir plinta tarp žmonių, duomenų nėra. Todėl jokio pavojaus klaipėdiečiams nėra", - tvirtino Klaipėdos VSC atstovas.

Darbo dienos pabaigoje ši tarnyba pakoregavo savo išvadas: Klaipėdos apylinkės prokuratūra telefonu buvo informuota, kad VSC pirminės paukščių gripo diagnozės nei patvirtina, nei paneigia.

Olimpine gydytojo ramybe vakar popiet negalėjo pasigirti kitos institucijos: apie 14.30 val. prie 2-osios krantinės doke stovintis "Ocean Wind" buvo aptvertas ir teritorija pradėta saugoto, o jį remontavę darbininkai evakuoti.

Pusvalandžiu vėliau į skubų pasitarimą atsakingų tarnybų atstovus sukvietė ir Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujanti Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Anot jos, nuspręsta išsiaiškinti trūkstamas paniką sukėlusios mozaikos dalis: "Greitosios gydytoja, atvykusi prie krantinės, konstatavo, kad indas prie automobilio buvo atneštas jau miręs. Dabar neaišku, ar jis mirė laive, ar jau nešamas. Taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, jeigu jis mirė laive, jis buvo apskritai išneštas."

J. Simonavičiūtės teigimu, reikia nustatyti, ar mirtis nebuvo smurtinė, juk būtent dėl to kažkas galėjo paleisti gandą, neva žmogus mirė nuo paukščių gripo. Administracijos direktorei taip pat rūpi sužinoti, kodėl laivo kapitonas draudžia mirusiam įgulos nariui atlikti tikslią mirties priežastį galinčią nustatyti procedūrą. Todėl į pagalbą bus pasitelki prokuratūros darbuotojai.

Tik apie 18 val. vakar paaiškėjo, kad teismo medicinos ekspertizė vis dėlto bus atliekama. Tą padaryti D. Vitkui nurodė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra. Skrodimas bus atliekamas šiandien, mėginiai siunčiami į Lietuvos AIDS centrą, kuris atsakymą turi pateikti per dvi dienas.

Natalija MOGUČAJA
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 02 07, 2006 3:35 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8717766


Ž.Padaiga: žinia apie paukščių gripą išryškino atsakingų tarnybų darbo spragas

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 vasario mėn. 7 d. 16:03



Tikimybė, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste remontuojamo laivo ,,Ocean Wind“ įgulos narys mirė nuo paukščių gripo – faktiškai lygi nuliui, antradienį spaudos konferencijoje teigė Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga.
Politikas nekritikavo gydytojos, kuri pirmadienį nustatė, jog 62 metų Indijos pilietis Shaikh Rafikque mirė nuo paukščių gripo, o vėliau šią diagnozę atšaukė.

„Šiuo metu reikalingas padidintas įtarumas paukščių gripui ir geriau jau keletą kartų be reikalo jį diagnozuoti, negu pražiūrėti“, - sakė Ž. Padaiga.

Anot ministro, Klaipėdoje įtartas gripo atvejis leido patikrinti, kaip veikia saugos tarnybos, pasižiūrėti spragas, sustiprinti pasiruošimą galimai infekcijai.

„Jokios suirutės nebuvo, tarnybos dirbo pagal patvirtintą planą, juolab, kad tai buvo pirmas toks atvejis. Gal ne visi fiziškai ir technologiškai reagavo minučių tikslumu, tačiau tai, kaip buvo sureaguota, mane šiame pasirengimo laikotarpyje tenkina“, - sakė ministras.

Tikslią Indijos piliečio mirties priežastį tikimasi nustatyti per 24 valandas, AIDS centro laboratorijoje pradėjus tirti mirusiojo audinių ir skysčių pavyzdžius. Tyrimus planuojama pradėti antradienį.

„AIDS laboratorija yra akredituota mikrobiologijos laboratorija ir turi visas galimybes atpažinti šį susirgimą. Jei nustatytume paukščių gripą, diagnozę turėtų patvirtinti Londono ekspertai“, - pabrėžė Ž. Padaiga.

Apie galima paukščių gripo atvejį Lietuvoje informuota Pasaulio sveikatos organizacija, tačiau jų ekspertinės pagalbos neprašyta.

Laive ,,Ocean Wind“ virėju dirbęs indas susirgo vasario 4 dieną, mirė pirmadienį, greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Įtarus, kad indo mirties priežastis gali būti paukščių gripas – laivas dezinfekuotas, įgulai uždrausta vietoje gaminti maistą.

Pasklidus informacijai apie pirmą galimą paukščių gripo atvejį Lietuvoje, susirūpinta šios infekcijos plitimą stabdančiais vaistais.

Anot Ž. Padaigos, šiuo metu valstybės rezerve yra tik A tipo gripo virusą įveikiančio vaisto remantadino. Tačiau mėnesio pabaigoje už valstybės lėšas bus nupirkta ir 5 tūkstančiai garsiojo vaisto nuo paukščių gripo „Tamiflu“ dozių.

Ž.Padaiga teigė nesutinkantis su ekspertų teigimu, neva valstybės rezervui užsakytas remantadinas neveiksmingas. Anot jo, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduoja keturių pavadinimų antivirusinius vaistus ir kiekvienas jų turi tam tikrą poveikį, pašalinius efektus, konkrečias indikacijas.

„Vis dėlto, turiu labai atsakingai pasakyti, jog duomenų, įrodančių, kad PSO rekomenduojami vaistai nuo Paukščių ir pandeminio gripo efektyvūs - kol kas nepakanka“, - pabrėžė politikas.

Anot jo, Lietuva rimtai ruošiasi ir sezoninio gripo pandemijai, apie kurią perspėja PSO, ir galimam paukščių gripo protrūkiui.

Dėl pastarojo dar nė vienoje šalyje nebuvo registruota daugiau kaip kelios dešimtys atvejų, taip kad mūsų turimų vaistų atsargų, Ž. Padaigos įsitikinimu, Lietuvai pilnai pakanka.

„Mes turėsime ir remantadino, kuris jau nupirktas ir veiksmingas prieš A tipo virusą, ir „Tamiflu“, kuris atrodo veiksmingas prieš B tipo gripo virusą ir galbūt gali sustabdyti gripo viruso perdavimą žmogaus žmogui“, - apibendrino ministras.
_________________


elmaras



Parašytas: Antr. 02 07, 2006 10:55 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Teip teip , sanitarai be kaukių numirelį priima , profesionalu , o gripas ir paprastas galėjo indą pribaigti , vat , kiek jau yra mirę lietuvių .

Atgal į viršų


das


Parašytas: Tr. 02 08, 2006 8:55 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

o mire jis nuo infarkto

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Tr. 02 08, 2006 11:01 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

„Dingusiame pasaulyje“ – naujos augalų ir gyvūnų rūšys

Lietuvos radijas

Tarptautinė mokslininkų komanda teigia aptikusi „dingusį pasaulį“. Indonezijos džiunglėse surasta dešimtys naujų augalų ir gyvūnų rūšių.

Amerikos, Australijos ir Indonezijos mokslininkai Fodžos kalnuose aptiko naujų drugelių, varlių, paukščių ir augalų rūšių, tarp jų – kelios nežinomos palmių rūšys.

Svarbiausias atradimas – iki šiol nematytas paukštis – žinomas tik iš 19 šimtmečio aprašymų.

„Tai rojaus sodai žemėje“, – sako ekspedicijoje dalyvavę mokslininkai.

Ekspediciją neįžengiamose Naujosios Gvinėjos džiunglėse nutarta surengti išžvalgius vietovę sraigtasparniu. Mokslininkai šiemet dar žada grįžti ir atidžiau išnagrinėti miškingą regioną.
_________________


zvejys


Parašytas: Tr. 02 08, 2006 11:16 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Orchus rašo:
„Dingusiame pasaulyje“ – naujos augalų ir gyvūnų rūšys

Svarbiausias atradimas – iki šiol nematytas paukštis – žinomas tik iš 19 šimtmečio aprašymų.

„Tai rojaus sodai žemėje“, – sako ekspedicijoje dalyvavę mokslininkai.

Ekspediciją neįžengiamose Naujosios Gvinėjos džiunglėse nutarta surengti išžvalgius vietovę sraigtasparniu. Mokslininkai šiemet dar žada grįžti ir atidžiau išnagrinėti miškingą regioną.



Mačiau vakar per žinias šį reportažą.Po pusmečio invazijos nieko ten nebeliks

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Tr. 02 08, 2006 11:37 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

das rašo:
o mire jis nuo infarkto


...na, dar ir neaisku, kaip is tiesu, bet suzinojom, kaip gydytojai geba nustatyti diagnozes ))
_________________



elmaras


Parašytas: Tr. 02 08, 2006 7:43 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Geriau nesirgt

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 02 09, 2006 3:54 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kurapkų pulkeliai labai praretėja žiemą

Po šaltų, ypač giliasniegių, žiemų Lietuvoje, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, dažniausiai labai sumažėja buvę gausūs kurapkų pulkeliai. Juos praretina šalčiai, maisto stoka ir plėšrūnai. Todėl žmonės turėtų pasirūpinti šiais paukščiais. Prie sodybų, kaimų kurapkoms reikėtų pastatyti slėptuves ir berti joms tinkamą maistą. Derėtų nepamiršti dar vieno būdo – kurapkų pulkelius rudenį sugaudyti ir žiemą palaikyti gerai įrengtuose, saugiuose voljeruose. Taip yra darę medžiotojai Suvalkijoje, Kėdainių bei Panevėžio rajonuose. Čia per žiemą voljeruose žūdavo vos 3-5 proc. paukščių, o kiti pavasarį būdavo grąžinami į jų sugavimo vietas. Medžiotojai turi pasirūpinti ir plėšrūnų, kurie itin pasidarbuoja, kad sumažėtų kurapkų, gausos reguliavimu.

Oficialios apskaitos duomenimis, 1948 m. mūsų šalyje gyveno 875 tūkst., 1950 m. – 138 tūkst., 1960 m. –74,3 tūkst., 1970 m. – 106,3 tūkst., 1975 m.– 108,6 tūkst. kurapkų. Vėliau jų smarkiai sumažėjo: 1980 m. suskaičiuota tik 33,1 tūkst., 1990 m. – 33,7 tūkst., 1995 m. – 52 tūkst., 1997 m. – 37 tūkst. (po to apskaita nebebuvo atliekama). Viena iš priežasčių, kodėl kurapkų nebedaugėjo, – tai, kad žmonės nebekaupė nekultų javų, o laukuose mažėjo šiaudų kūgių. Smarkiai pasidarbavo ir apie 1970 m. labai paplitę mangutai, lapės, kanadinės audinės, akmeninės ir miškinės kiaunės, šeškai. Kadangi saugios kurapkų lizdavietės galėjo būti tik siauruose palaukių želdiniuose ar sodybų pašaliuose, čia plėšrūnai sunaikindavo tas dėtis, kurių atviruose laukuose nesunaikino šienaujanti ar pesticidus purškianti technika. Atviruose laukuose žiemojančios kurapkos tapdavo vištvanagių grobiu.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60
2006-02-09
_________________



das


Parašytas: Kv. 02 09, 2006 4:14 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Ups, gerbiams S. Paltanavicius, siek tiek neatsargiai issireiske: "Medžiotojai turi pasirūpinti ir plėšrūnų, kurie itin pasidarbuoja, kad sumažėtų kurapkų, gausos reguliavimu. "
Tikiuosi, kad siuo atveju, kaip plesrunus jis norejo ivardinti mangutus (usurinius sunis), ir neturejo galvoje vistvanagio. Manu, vienodai turetu buti saugomi tiek vieni tiek kiti. O del usuriniu sunu ar kanadiniu audiniu, tai tikrai sutikciau su besalyginiu ju naikinimu. Vien tik del to, kad mes patys juos cia ikisom ir sujaukem nusistovejusia tvarka.

Atgal į viršų


Andrius


Parašytas: Kv. 02 09, 2006 5:12 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Orchus rašo:
Kurapkų pulkeliai labai praretėja žiemą

Derėtų nepamiršti dar vieno būdo – kurapkų pulkelius rudenį sugaudyti ir žiemą palaikyti gerai įrengtuose, saugiuose voljeruose. Taip yra darę medžiotojai Suvalkijoje, Kėdainių bei Panevėžio rajonuose. Čia per žiemą voljeruose žūdavo vos 3-5 proc. paukščių, o kiti pavasarį būdavo grąžinami į jų sugavimo vietas. Medžiotojai turi pasirūpinti ir plėšrūnų, kurie itin pasidarbuoja, kad sumažėtų kurapkų, gausos reguliavimu.



Na su tokiai nuostabiai budais tai prieisim iki to iki ko jau seniai prancuzai priejo. Nebeaisku ar isvis yra like normaliai laukiniu kurapku, nes jas pastoviai isleidineja medziotojai(tokias nesusipratusias ir zmogaus nebijancias dar smagiau ir saudyt) .

Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 02 09, 2006 8:40 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

"kurapkų pulkelius rudenį sugaudyti",- čia kas tuo turėtų užsiimti? brakonieriai? mokesciu moketojai?

elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1809
Miestas: Birzai
Parašytas: Kv. 02 09, 2006 9:46 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Neee , LODas , grynu oru pakvėpuotu , paskui kurapkas palakstytu , kažkoks marazmas , kaip ir kam tai šovė į galvą . Tai gal visus kas skraido sugaudom ir uždarom , pavasarį paleisim

Atgal į viršų


Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 624
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 09, 2006 10:26 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Sugaudom ir kam isvis paleist? Gerai pamaitinsim, silta pauksciukam bus ir plesrunai nebegres... taip tikrai galima viska issaugot. Turesim uztat daug kurapku fermu

Atgal į viršų


elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1809
Miestas: Birzai
Parašytas: Kv. 02 09, 2006 11:26 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Riebios storos tingios kurapkos , štai ir nušviečia žmones.

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 7:40 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

elmaras rašo:
Neee , LODas , grynu oru pakvėpuotu , paskui kurapkas palakstytu , kažkoks marazmas , kaip ir kam tai šovė į galvą . Tai gal visus kas skraido sugaudom ir uždarom , pavasarį paleisim


Cia tai neblogai,- didetu darbo vietu skaicius, butu remiamas verslas, surenkami mokesciai i biudzeta, ekologinis/ornitologinis svietimas, moksliniai tyrinejimai....
Ir dar, juos tepaleisti, kai baigsis didzioji pauksciu migracija pavasario / rudens sezono metu... siekiant ornitogripo profilaktikos tikslu

nature



Prisijungė: 2005 09 04
Pranešimai: 311
Miestas: Vilnius-Kaunas
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 8:36 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

elmaras rašo:
Tai gal visus kas skraido sugaudom ir uždarom , pavasarį paleisim

ir studentams valgyt būtų ką

Atgal į viršų


tomas



Prisijungė: 2004 06 25
Pranešimai: 730

Parašytas: Pen. 02 10, 2006 8:54 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

dėl tų įstatymų svarstymo tai manau, kad ir mums nevertėtų likti abejingiems. Manau, kad adminas galėtų plačiau pakomentuoti šią situaciją ir būtų galima kažką padaryti. Vistik forumiečių yra pakankamai daug, kad būtum išgirsti.

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 9:12 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8740337

Graikijoje laukinėms gulbėms nustatytas paukščių gripo viruso potipis H5

BNS
2006 vasario mėn. 9 d. 22:35


Graikijos žemės ūkio ministerija ketvirtadienį pranešė nustačiusi, kad šalies šiaurėje aptiktos nugaišusios praskrendančios gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripą sukeliančio viruso atmaina H5.
"(Paukščių audinių) pavyzdžiai jau išsiųsti į specialią laboratoriją Londone", kur bus nustatyta, ar tai ta pati viruso atmaina H5N1, kuria užsikrėtę mirė per 80 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos atstovas žiniasklaidai. "Rezultatus turėsime po 2-8 dienų", - pridūrė jis.

Žemės ūkio ministro Evanjeloso Basiakoso pareiškime teigiama, kad valstybinė laboratorija viruso potipį H5N1, kuris yra mirtinas tik paukščiams, išskyrė iš gulbių audinių pavyzdžių. Nugaišę paukščiai buvo rasti šalies šiaurėje - dviejuose Salonikų uostamiesčio rajonuose ir gretimos prefektūros paplūdimyje.

Pasak E.Bassiakoso, apie tai informuota Europos Sąjunga (ES).

Didžiosios Britanijos laboratorija nustatys, ar išskirtojo viruso atmaina yra H5N1, kuria užsikrėtę Tolimuosiuose ir Artimuosiuose Rytuose bei Kinijoje jau mirė kelios dešimtys žmonių. Tas pats viruso potipis nustatytas ir Nigerijos šiaurėje.

Kaimyninėje Turkijoje šių metų pradžioje nuo paukščių gripą sukeliančio viruso mirus keturiems vaikams, Graikijoje ypatingai sustiprintas budrumas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 9:13 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8736273


Žmogus paukščių gripu užkrėsti negali

Jolanta Juškevičienė, "Klaipėda"
2006 vasario mėn. 9 d. 16:10



Stresinėje situacijoje paukščių gripas žmones baugina it maras. Daug streso sukėlusi situacija, kai miestą apėmė panika, kad pirmadienį Klaipėdoje mįslingai miręs jūrininkas iš Indijos galėjo sirgti paukščių gripu, pasak specialistų davė ne vieną pamoką. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius Rimantas Pilipavičius „Klaipėdai sakė, jog pati aiškiausia buvusi ta, kad žmonės vis dar nepakankamai informuoti apie paukščių gripą.

Nors ne kartą buvo rašyta, žmonės vis dar nežino, kas yra tas paukščių gripas, kaip jis plinta ir kaip reikia saugotis. Specialistai pastebėjo, jog būtent nežinia kelia nereikalingą paniką.

Kas yra paukščių gripas ir kaip jis plinta

1. Paukščių gripas yra gyvūnų (dažniausiai paukščių) užkrečiamoji liga, plintanti oro lašeliniu būdu ir per pašarus, ją sukelia didelė virusų grupė. Ši liga paplitusi visame pasaulyje. Manoma, kad visi paukščiai yra imlūs paukščių gripui. Paukščių gripo epidemijoms atsirasti didelę reikšmę turi tiesioginis ar netiesioginis naminių ir laukinių paukščių tarpusavio sąlytis.

2. Paukščiai užsikrečia paukščių gripu oro lašeliniu būdu ir per lesalus.

3. Paukščių gripas egzistuoja tarp paukščių, tačiau ypač retais atvejais gali sukelti ligas kiaulėms ir žmonėms. 2003-2005 metais užregistruota 117 žmonių susirgimų paukščių gripu, iš jų - 60 mirties atvejų. Žmonių susirgimus paukščių gripu sukėlė A/H5N1 padermės gripo virusas. Tikslus žmonių užsikrėtimo paukščių gripu mechanizmas nėra žinomas, tačiau didžiausi rizikos faktoriai - glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba glaudus kontaktas su žalia sirgusių ir nugaišusių paukščių paukštiena. Pasaulio Sveikatos Organizacija akcentuoja, kad žmogaus užsikrėtimas paukščių gripu nėra intensyvus.

4. Paukščių gripas neplinta tarp žmonių, t.y. nepersiduoda nuo žmogaus žmogui. Paukščių gripo grėsmės žmonėms esmė tai, kad, daugėjant paukščių gripo protrūkių tarp paukščių, didėja teorinė galimybė atsirasti gripo viruso mutacijoms ir gripo pandemijos grėsmei.

5. Paukščių gripo prevencija yra paremta veterinarine priežiūra ir kontrole – kontroliuoti paukštienos ir paukščių, neapdorotų plunksnų įvežimą iš paukščių gripo paveiktų šalių, saugoti paukščių fermas nuo praskrendančių paukščių. Uždraustas egzotinių paukščių įvežimas iš paukščių gripo paveiktų šalių. Kilus paukščių gripo įtarimui būtų taikomos apribojimo arba karantino priemonės paukštynuose. Standartinės paukščių gripo kontrolės priemonės – karantinas ir infekuotų paukščių pulkų sunaikinimas.

Pagrindinės paukščių gripo profilaktinės priemonės žmonėms: rekomendacijos keliautojams į paukščių gripo paveiktas šalis dėl elgesio prieš kelionę, kelionės metu ir grįžus iš kelionės (galima rasti žemiau).

6. Šiuo metu išskiriama:

- sezoninė vakcina nuo gripo.Tai trivalentė inaktyvuota gripo vakcina, kurios sudėtis atitinka labiausiai tikėtinas gripo padermes, sąlygosiančias gripo epidemiją šį sezoną. Nuo paukščių gripo A/H5N1 ši vakcina neapsaugo;

- paukščių gripo vakcina, kurios sudėtyje yra A/H5N1 antigenų. Šiuo metu ši vakcina yra baigiamojoje klinikinių tyrimų stadijoje;

- pandeminė gripo vakcina bus sukurta praėjus 6-8 mėnesiams nuo pandemijos pradžios pagal gripo pandemiją sukėlusio viruso antigeninę struktūrą.

7. Jei yra nors mažiausias įtarimas, kad paukščiai serga paukščių gripu, reikia nedelsiant kreiptis į teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

8. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parengtos rekomendacijos dėl paukščių gripo išaiškinimo, kuriose numatytos priemonės ir veiksmai, kurie turi būti taikomi kilus įtarimui, kad asmuo gali sirgti paukščių gripu, užtikrinantys informacijos perdavimą ir infekcijos kontrolės priemones. Šios rekomendacijos parengtos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre, paskelbtos VVSPT interneto svetainėje bei išplatintos apskričių ir savivaldybių administracijoms.

10. Jei būtų įtariama, kad asmuo gali sirgti paukščių gripu, jis turėtų būti siunčiamas į įstaigas, teikiančias infekcinių ligų gydymo paslaugas: Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę, Respublikinę vaikų universitetinę ligoninę, Kauno II klinikinę ligoninę, Klaipėdos ligoninę, Panevėžio ligoninę.

Kaip neužsikrėsti paukščių gripu

Šiuo metu nėra taikoma jokių oficialių apribojimų keliautojams, tačiau, atsižvelgiant į blogėjančią paukščių gripo rizikos žmonėms situaciją, Lietuvos gyventojams ir keliautojams rekomenduojama:

kelionės metu:

- vengti kontakto su gyvais (net ir sveikai atrodančiais), sergančiais ir/ar nugaišusiais paukščiais (vištomis, žąsimis, antimis, balandžiais, ypač laukiniais paukščiais);

- jeigu įmanoma, nesilankyti komercinėse ar namų ūkio paukščių fermose ir turguose, kur auginami, laikomi, parduodami gyvi paukščiai, paukštiena;

- neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti paukščių išskyromis, išmatomis;

- nevalgyti patiekalų, kuriuose gali būti termiškai neapdorotos paukštienos;

- kruopščiai ir dažnai plauti rankas vandeniu ir muilu (net jeigu jos atrodo švariai), jeigu nėra tokios galimybės, visuomet su savimi turėti drėgnas dezinfekuojamąsias servetėles. Rankų plovimas pašalina infekciją ir tokiu būdu išvengiama užkrato perdavimo;

- susirgus kelionės metu, jeigu įmanoma, vengti kontakto su kitais žmonėmis (taip sumažinama užkrato plitimo rizika), čiaudint ar kosint - prisidengti burną nosinaite, kreiptis medicinos pagalbos.

Po kelionės ir/ar jei manote, kad turėjote kontaktą su sergančiu paukščių gripu paukščiu ar žmogumi:

- 10 dienų stebėkite savo sveikatą;

- jeigu susirgote per 10 dienų (karščiavimas, kosulys, dusulys), skubiai kreipkitės medicinos pagalbos. Kreipdamiesi pagalbos nurodykite: 1) kokius pastebėjote simptomus (pakilo temperatūra, skauda galvą, raumenis, atsirado kosulys); 2) į kokią šalį buvote išvykęs; 3) ar turėjote kontaktą su paukščiais ar su įtariamu sergant/sergančiu paukščių gripu asmeniu.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 9:23 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8743108


Azerbaidžane nustatyti mirtinu virusu užsikrėtę paukščiai

BNS
2006 vasario mėn. 10 d. 10:06



Azerbaidžanas penktadienį pranešė, jog atlikus testus dėl sirgusių laukinių paukščių buvo nustatyta, kad jie buvo užsikrėtę ir žmonėms mirtinai pavojingu paukščių gripo virusu H5N1.
Kaspijos jūros regiono laukinių paukščių pavyzdžiai buvo nusiųsti į laboratoriją Londone, kurioje buvo nustatyta, kad tie paukščiai buvo užsikrėtę šios atmainos virusu, sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

"Kai kurių testų metu buvo nustatyta paukščių gripo viruso atmaina H5N1, - žurnalistams sakė atstovas. - Tarp žmonių paukščių gripas kol kas nenustatytas".
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 10, 2006 10:29 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Klaipėda, 2006-02-10


Paukščiai glaudžiasi ir uoste

Vincas Grigas

Į uostą paukščius traukia grūdai, melasos kvapas ir šiluma. Skrajūnai maisto produktus kraunančioms kompanijoms pridaro nemenkų rūpesčių. Paukščių uoste dar labiau padaugėjo, kai įsivyravo žvarbūs orai.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) trąšų terminalo viršininkas Algis Latakas į šį reiškinį žiūri filosofiškai. Anot jo, kiekvienas gyvas padaras turi teisę ir norą gyventi. Nieko keista, kad, ieškodami maisto, paukščiai ir graužikai apspito KLASCO teritorijoje esančius grūdų sandėlius ir vagonų iškrovimo aikšteles.

Kompanijos darbuotojams tenka imtis specialių gynybinių priemonių prieš paukščius ir graužikus. Yra sudaryta sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia įmone, kuri nuolat dėlioja ant graužikų takų nuodus.

Pastebėta, kad graužikų žymiai sumažėjo. Tokia kova per mėnesį kainuoja tūkstantį litų.

Nuo išalkusių paukščių gintis žymiai sudėtingiau. Iš pradžių bandyta nuolat prie grūdų sandėlių ir krovos linijų lendančius balandžius šaudyti. Tačiau jiems tokie žmonių veiksmai buvo nė motais.

A.Latako teigimu, galiausiai nuspręsta paprasčiausiai apdengti tankiu tinklu grūdų pakrovimo vietas. Retkarčiais darbininkai paukščius dar ir baido.

Tokių priemonių imamasi ne todėl, kad gaila keleto kilogramų grūdų. Tiesiog baiminamasi, kad gyvūnai nepakliūtų į laivą kartu su kroviniu.

Jei krovinio gavėjas pastebėtų, kad buvo pakrautas ir kažkoks gyvis, jis galėtų kompanijai pareikšti teisėtų pretenzijų.

Žiemą uoste ant šildomų trąšų cisternų, taip pat ferolydinių krūvų ir portalinių kranų nutupia varnų būriai. A.Latakas teigė, kad kokių nors nelaimių dėl paukščių „kaltės“ nėra įvykę.

„Klaipėdos naftos“ technikos direktorius Algimantas Žičkus pasakojo, kad ypač pavasarį ir vasarą ant „Klaipėdos naftos“ įrenginių pailsėti tupia didžiuliai būriai kirų. Jie čia pat, po kojomis, atlieka ir gamtinius reikalus.

Kirų išmatos yra specifinės cheminės sudėties, kuri labai sparčiai ardo geležį. Siekdami apsaugoti įrenginius nuo kirų išmatų, „Klaipėdos naftos“ darbuotojai virš jų ištempė vielas. Dideli kirai nesugeba atsitūpti ant plonos vielos.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-11 09:32 (Šeš) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Azerbaidžanas patvirtino, kad šalyje nugaišę laukiniai paukščiai užsikrėtę gripo H5N1 virusu


2006-02-10

Azerbaidžano veterinarijos tarnybos patvirtino, kad nugaišę Kaspijos pakrantėje besiveisiantys laukiniai paukščiai yra užsikrėtę žmonėms pavojingo gripo H5N1 virusu, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos sekretorės paudai Samajos Mamedovos duomenimis, pranešimų apie užsikrėtusius žmones nėra, o tyrimų rezultatai gauti, mėginius ištyrus laboratorijoje "Waybridge" Londone.

"Kai kuriuose mėginiuose buvo aptiktas paukščių gripas H5N1", - pažymėjo S.Mamedova.

"Kol kas tarp žmonių paukščių gripo atvejų nerasta", - sakė ji, pridūrusi, kad valdžia ragina gyventojus neliesti laukinių paukščių, o naminius paukščius laikyti uždarose patalpose.

Kaip pranešė žurnalistams valstybinės veterinarijos tarnybos prie Azerbaidžano žemės ūkio ministerijos viršininko pavaduotojas Eminas Šachbazovas, "tarp nusiųstų į Londono laboratoriją mėginių H5N1 virusas nustatytas paukščiams, nugaišusiems šalies Apšerono ir Masalino rajone Azerbaidžano pietuose".

"Į Azerbaidžaną jau atvyko JAV, JT ir kitų tarptautinių organizacijų ekspertai rengti bendro priemonių paukščių gripo plitimui užkardyti plano", - pranešė E.Šachbazovas.

Pasak jo, visos transporto priemonės, įvažiuojančios į Apšerono pusiasalį, kruopščiai apdorojamos specialiais skiediniais. Tai taip pat daroma pietiniame, šiauriniame ir vakariniame Azerbaidžano pasienyje.

Laikinai einantis Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovybės Azerbaidžane vadovo pareigas Pavelas Ursu agentūrai "Reuters" sakė, jog Azerbaidžanas rengiasi imtis priemonių, kad neužsikrėstų žmonės, ir įspėjo, jog jeigu masiškai užsikrės naminiai paukščiai, Azerbaidžanui teks pasekti kitomis šalimis ir naikinti visus ne patalpose esančius paukščius.

"Šiuo metu yra rizikos, kad paukščių gripu gali užsikrėsti naminiai paukščiai, o jeigu su jais kontaktuos žmonės, tai ir žmonės... Yra tam tikros taisyklės, ir jeigu bus rasta židinių Azerbaidžane, tikriausiai reikės naikinti visus laisvėje esančius paukščius", - sakė jis.

Pasaulio bankas artimiausiu metu skirs Azerbaidžanui 5,1 mln. dolerių kovai su paukščių gripu, penktadienį pranešė Azerbaidžano finansų ministras Aviazas Alekperovas.

Anksčiau Azijos plėtros bankas ir Pasaulio bankas jau skyrė Azerbaidžanui iš viso 50 tūkst. dolerių specialiems įrenginiams kovai su paukščių gripu įsigyti, o JAV perdavė Azerbaidžano veterinarijos tarnybai 1500 specialios aprangos komplektų.

Sausį Azerbaidžano valdžia pranešė, jog laboratoriniais tyrimais, atliktais aptikus 200 nugaišusių naminių paukščių dviejuose kaimuose šalies pietuose, H5N1 viruso nenustatyta, ir paukščiai nugaišo turbūt dėl to, kad apsinuodijo.

Azerbaidžanas ribojasi su Turkija, kurioje išplito paukščių gripas, taip pat su Armėnija, Gruzija ir Iranu, kuris yra taip pat prie Kaspijos.

Kaspijos baseino šalys, tarp jų Rusija ir Kazachstanas, neseniai pareiškė, kad laukia naujo paukščių gripo protrūkio pavasarį, kai prasidės laukinių paukščių keliauninkų perskridimo sezonas.

BNS

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 11, 2006 9:21 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Paukščių gripas - panikai skleisti sukurtas virusas?

Panevėžio balsas, 2006 02 11
http://www.paneveziobalsas.lt/index.php ... &Itemid=87

Jurgita BUTKAITYTĖ, tel. 502027 el. p. jurga@paneveziobalsas.lt
Eglė LIPSKIENĖ, tel. 502021, el. p. egle@paneveziobalsas.lt

Kai kurie ekspertai sako, kad paukščių gripas, su kuriuo susidūrė šiuolaikinis pasaulis, - didžiausia grėsmė žmonių sveikatai. „Jei prasidės pandemija, nesvarbu, kiek išsivystęs šis pasaulis, jam bus galas. O aš žinau, kad tai artėja“, - neseniai prisipažino vienas valdančiųjų Honkongo virusologų ir gripo tyrinėtojų pasaulyje. Didėjant panikai dėl pasaulinės paukščių gripo epidemijos ir spėlionėms, ar tik nebuvo potencialiai mirtinas gripo virusas dirbtinai sukurtas kokioje nors slaptoje laboratorijoje, vis silpniau girdimi autoritetingų specialistų įtikinėjimai, kad paukščių gripo virusas kaip buvo, taip ir lieka visiškai nepavojingas žmogui.
Paukščių gripo viruso štamas A/H5N1 atsirado 1997 metais Honkongo ir Kinijos pasienyje. Per aštuonerius metus jis vis pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje Azijos vietoje. Per tą laiką juo užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje buvo daugiau kaip 100, bemaž pusė ligonių neišgyveno: nepadėjo nei stipriausi antibiotikai, nei geriausia medicininė įranga.
A/H5N1 per kelias dienas visiškai suardo jaunų ir sveikų žmonių plaučius. Medikai paukščių gripą vadina autoimunine liga, nes taip aktyvuoja imunitetą, jog tas pernelyg smarkiai sureaguoja į virusą, pradeda naikinti jo nešiotojo, t.y. žmogaus, organizmo ląsteles ir galiausiai sukelia mirtį.
Oficialiai paukščių gripas žmonėms tebėra nepavojingas. Tai gyvūnų (dažniausiai paukščių) liga, paplitusi visame pasaulyje, o žmogus susirgti ja gali tik labai retais atvejais. Tiesa, dabar po pasaulį keliaujančia viruso atmaina A/H5N1 neįprastai lengva užsikrėsti. Ji taip sparčiai plinta, kad baiminamasi, jog mutuos į štamą, kuris lengvai pereis iš žmogaus žmogui kaip paprastas gripas. Ir sukels amžiaus katastrofą.
Taip pasaulio mokslininkai susiskirstė į dvi stovyklas: tų, kurie netiki, kad paukščių gripas kada nors persiduos iš žmogaus žmogui, ir tų, kurie sako, kad tai tik laiko klausimas.

Nusineštų milijonus gyvybių

JAV Minesotos universiteto Infekcinių ligų tyrimo centro direktorius daktaras Maiklas Osterholmas - vienas autoritetingiausių mokslininkų tarp tikinčiųjų, mano, jog šis virusas kelia realią grėsmę žmonijai.
Pasak amerikiečio, gripo pandemijos, arba pasaulinės epidemijos žmonijos istorijoje, kaip metų laikai - jos ateina, praeina, vėl sugrįžta. M.Osterholmo žiniomis, per pastaruosius 300 metų būta bent 10 gripo pandemijų arba atvejų, kuomet paukščiai perduodavo žmonėms naują viruso atmainą.
XX a. žinomos trys gripo pandemijos. Per paskutiniąją 1968-aisiais Honkonge mirė mažiausiai milijonas žmonių. Prieš tai - 1957 metais - taip pat Azijoje gripas nusinešė apie 2 mln. gyvybių. Tačiau nei pirmasis, nei antrasis protrūkis neprilygo 1918-1919 metų gripo pandemijai.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje prasidėjęs vadinamojo ispaniškojo gripo proveržis pasiglemžė iki 100 mln. gyvybių visame pasaulyje. Daugiausia - 18-40 metų amžiaus sveikų ir stiprių žmonių. Dabar Azijos virusologai teigia turį nerimą keliančių įrodymų, jog A/H5N1 potencialiai gali tapti tokiu pat mirtinu kaip ir ispaniškasis gripas.
Naujausiais mokslininkų duomenimis, 1918-ųjų virusas žmonėms irgi persidavė nuo paukščių. Žinoma, medicina dabar gerokai toliau pažengusi, bet tai guodžia net ne visus medikus. Mat mirtingumas nuo ispaniškojo gripo buvo palyginti nedidelis - vos 1,5 - 2 proc. Dabar nuo paukščių gripo miršta maždaug pusė užsikrėtusiųjų.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistų vertinimu, jeigu dabartinis A/H5N1 proveržis virstų pasauline epidemija, gyvybės, geriausiu atveju, netektų nuo 2 iki 7,4 mln. planetos gyventojų. Mūsų amžiaus maru vadinamas AIDS nusinešė 40 mln. gyvybių per 25 metus.
Tačiau jei virusas pasirodys esąs labiau užkrečiamas nei tikėtasi, aukų gali būti dar daugiau. Daktaro M.Osterholmo pesimistiškiausiais skaičiavimais, aukų gali būti tiek, kiek pasaulis dar nematė - t.y. 180-360 milijonų.
Žinoma, ne visi mokslininkai nusiteikę taip pesimistiškai.

Panika keliama tuščiai

Vyriausiojo Rusijos mokslinių tyrimų instituto mokslinio bendradarbio, Europos mokslų akademijos nario, gydytojo gripologo Jurijaus Gendono tikinimu, dar klausimas, kiek paukščių gripą sukeliantys virusai pavojingi žmogui.
„Paukščių gripu suserga vienetai, ir tas virusas neperduodamas kitam žmogui“, - įsitikinęs mokslininkas. Kaip ir tuo, kad pandemijos numatyti neįmanoma.
„Paprasto žmonių gripo pandemijomis buvo ne kartą grasinta, - sako J.Gendonas. - Labai įdomus vieno anglų specialisto pasakymas: jis lygino jas su saulės aktyvumo padidėjimu. Tris kartus per padidėjusį saulės aktyvumą pandemijos tikrai buvo, bet po to saulė tapdavo aktyvesnė, o pandemijų nekildavo. Tad numatyti, kada kils pandemija, dabar ar po 50 metų, vargu ar galima. Kyla klausimas, ar ji apskritai bus. Tie virusai, kurie cirkuliuoja dabar, ne tik kad pandemijos epidemijos sukelti negali, nes liga itin reta ir neperduodama žmogaus žmogui“.
Pasak J.Gendono, už tai turėtume būti dėkingi gamtos sukurtam ląstelių barjerui: kad virusas patektų į ląstelę, turi joje rasti labai specifinį receptorių. Žmogaus gripo virusas randa tą receptorių ir patenka į ląstelę, vištų virusas receptoriaus rasti negali.
Tačiau A/H5N1 virusas, kuriam žmonės neturi imuniteto, nuolat mutuoja, todėl, kai kurių ekspertų nuomone, kategoriškai teigti, kad jis niekada nepersiduos iš žmogaus žmogui, negalima - ypač jei jis susijungs su žmogaus gripo virusu. Gripo virusai tokie genetiškai nestabilūs, kad nuolat mutuoja. Dauguma „mutantų“ būna per silpni, kad išgyventų. Tačiau su kiekvienu paukščių gripu užsikrėtusiu žmogumi tikimybė, jog atsiras gyvybingas A/H5N1 „mutantas“, turėtų didėti. J.Gendonas su tuo nesutinka.
„JAV, Čeneko laboratorijoje, buvo bandyta sujungti paukščių bei žmogaus gripo virusus ir gauti iš principo naują gyvą vakciną, - pasakoja jis. - Tokie junginiai buvo gauti. Paaiškėjo, kad jie labai silpnai patogeniški, taigi iš esmės yra gyva vakcina. Bandymai buvo daryti ir su vaikais, bet po to paaiškėjo, kad naujoji vakcina ne tokia efektyvi kaip įprasta žmogaus vakcina, tad tyrimai buvo nutraukti. Vadinasi, būgštavimai, esą paukščių gripui susijungus su žmogiškuoju kils pasaulinio masto katastrofa, yra ne kas kita, kaip panikos kėlimas“.

Dėl visko kaltos... „Bušo šlaunelės“

Specialistų nuomonės apie paukščių gripą tokios prieštaringos, kokios tik gali būti. Jei vieni jį laiko pasaulio pabaigos ženklu ar dirbtinai kariškių sukurtu biologiniu ginklu, tai kiti - išpūsta (labiausiai tikėtina, kad farmacijos kompanijų) grėsme ir net apskritai neegzistuojančiu virusu.
Didžiausių skeptikų nuomone, tokio dalyko kaip gripas-žudikas apskritai nėra, nes nėra tokio dalyko kaip nežudantis gripas. Net nuo paprasčiausio gripo, nuo kurio kasmet esame skatinami skiepytis, žmonės miršta nuolat: pasak akademiko J.Gendono, 2004-2005 metais gripu sirgo apie milijoną žmonių ir maždaug 20 tūkst. mirė.
Žinoma, didėjantis susirūpinimas pandemijos grėsme akivaizdžiai neša pelną farmacijos kompanijoms. Netrukus rinkai bus pateiktas naujas testas, kuriuo galima nustatyti pavojingąjį virusą A/H5N1 (tai labai svarbu, nes ekonomiškai nuostolingas naminių paukščių naikinimas dabar vykdomas tik įtarus mirtiną virusą). Šveicarų farmacijos ir diagnostikos koncernas „Roche“, išleidęs vaistą „Tamiflu“, irgi pajuto didelių greit plaukiančių pinigų skonį, kai paaiškėjo, jog jis bene veiksmingiausias nuo paukščių gripo (pirmąjį anų metų pusmetį medikamento apyvarta padidėjo penkiagubai, tačiau jo atsargų kol kas pasaulyje vis dar yra per mažai). Be to, itin daug žmonių dabar nori pasiskiepyti nuo paprasto gripo. Farmacijos koncernams - papildomas pelnas.
Konspiracijos teorijų mėgėjams net 1918-ųjų gripo pandemija kelia įtarimų. Oficialiai manoma, jog ją sukėlęs mirtinas gripo štamas atsirado Kinijoje, tačiau pirmasis susirgimo juo atvejis buvo užregistruotas Amerikoje, Kanzaso valstijoje, Fort Railio karinėje bazėje. (1918 metų kovo 11 dieną bazės virėjas Albertas Gičelas pranešė „smarkiai persišaldęs“). Esą, kas galėtų paneigti, kad gripas žudikas nebuvo sukurtas JAV armijos laboratorijose? Juolab kad iki 2003-ųjų A/H5N1 štamu užsikrėsdavo tik naminiai paukščiai, o laukiniai turėjo jam imunitetą. Kaip čia neįtarsi, kad virusą kažkas „pakoregavo“? Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinėse Valstijose itin patogeniškas - t.y. labai lengvai užkrečiamas paukščių gripo virusas buvo įtrauktas į 10 potencialiausių biologinio ginklo agentų, kuriuos gali panaudoti teroristai, sąrašą.
Dar viena kiek egzotiška - ir šįkart ekonominė paukščių gripo panikos eskalavimo versija gimė Rusijoje, kurios pietinius rajonus virusas jau pasiekė. Nemažai rusų tiki, jog tai - amerikiečių diversija. Esą Amerika kursto paniką dėl paukščių gripo siekdama... užkariauti šalies vištienos rinką. Jau dabar amerikietiškos paukštienos, Rusijoje vadinamos „Bušo šlaunelėmis“, eksporto apimtys kelia vietos gamintojų pasipiktinimą. O jos dar padidėjo po to, kai Kryme ir keliuose kituose regionuose buvo užfiksuoti paukščių gripo atvejai. Kadangi visa ši sumaištis dėl gripo pasaulyje prasidėjo kaip tik pro pragaištingo potvynio Naujajame Orleane, tai rusai ir prisiminė, jog šis JAV regionas garsėja paukštininkystės ūkiais (nors iš tikrųjų Naujasis Orleanas pragyvena iš naftos). Vadinasi, milžiniškus nuostolius patyrusią Amerikos pramonės šaką skubama atgaivinti Rusijos sąskaita?

Vakcina - ne panacėja

Tie, kurie panikos kėlimu kaltina vaistus gaminančias kompanijas, gali būti tik iš dalies teisūs. Mat jeigu antibiotikų nuo paukščių gripo gamyba tokioms įmonėms ir atneštų pasakišką pelną, tai vakcinos nuo gripo gamyba farmacijos pasaulyje - viena iš nepatraukliausių sričių.
Pasak daktaro M.Osterholmo, per pastaruosius du dešimtmečius vakcinos gamybos pajėgumai pasaulio mastu padidėjo nedaug. Dabar per metus įmanoma pagaminti (labai pasistengus) maksimum 330 mln. dozių gripo vakcinos. Akivaizdu, jog pasauliui to nepakaktų.
Vakcina nuo A/H5N1 jau baigiama kurti, bet kadangi į gripo vakcinos gamybą niekas neinvestuoja, tam vis dar naudojamos 1950-ųjų technologijos. Kol kas negalima pagaminti veiksmingos vakcinos nuo ŽIV, nes nėra būtinų technologijų. Tuo tarpu gripo vakciną, M.Osterholmo tvirtinimu, galima pagaminti daug veiksmingesnę už tą, kuria skiepijamės šiandien, tačiau tam būtina investuoti į technologinę bazę. O kokia kompanija puls visame pasaulyje statyti modernias gamyklas, kurios galėtų tik prireikus labai greitai pagaminti 6,5 mlrd. dozių naujosios vakcinos nuo paukščių gripo, jei dabar pasaulinėje rinkoje per metus įmanoma parduoti tik nuo 500 mln. iki 1 mlrd. dozių? Privatus sektorius vargu ar susidomės tokiu verslo planu.
M.Osterholmas - vienas iš tų mokslininkų, kurie net neabejoja, kad gripo pandemija - neišvengiamybė. Anot mokslininko, dabar galima kalbėti tik apie „laiko nusipirkimą“. Nors, anot jo, atsižvelgiant į tai, kokiu greičiu A/H5N1 plinta Azijoje ir kad virusas jau pasiekė Europą, dar klausimas, ar to laiko įmanoma nusipirkti. Todėl M.Osterholmas agituoja, kad paukščių gripo vakcinos gamyklų statybas finansuotų visos pasaulio valstybės. Net jei tos gamyklos realiai veiktų tik 1-2 kartus per dešimtmetį, kai iškiltų masinės epidemijos grėsmė.
Tačiau amerikiečio mokslininko kolegos įspėja: vakcina netaps panacėja dėl jau minėto gripo viruso polinkio mutuoti. Jei taip nutiktų A/H5N1, farmacininkai sugebėtų pritaikyti vakciną naujai mutacijai per kelias savaites, tačiau masinė gamyba veikiausiai užtrūktų mėnesius. Kiek žmonių mirtų per tą laiką?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 02 12, 2006 10:38 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Graikijoje nustatyti trys mirtino paukščių gripo viruso atvejai

2006-02-12


Graikija šeštadienį pranešė, kad trims jos teritorijoje nugaišusioms gulbėms nustatytas paukščių gripą sukeliantis virusas H5N1 - tai pirmieji šios mirtinos ligos, kurią į Europos Sąjungos (ES) šalį greičiausiai atnešė praskrendantys paukščiai, atvejai.
"Ištyrus tris pavyzdžius, kuriuos nusiuntėme į ES laboratoriją Londone, gautas teigiamas atsakymas dėl (viruso) H5N1", - sakė įtakingas Žemės ūkio ministerijos pareigūnas.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 02 12, 2006 10:46 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8758946


Italijoje nuo viruso H5N1 nugaišo keliolika paukščių

BNS
2006 vasario mėn. 11 d. 17:00


Pietų Italijoje nuo paukščių gripą sukeliančio viruso H5N1 nugaišo keliolika gulbių, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Francesco Storace.
"Iš 17 negyvų gulbių didžioji dauguma (nugaišo) nuo H5N1, tačiau tai visiškai nereiškia, kad visos (jos nugaišo nuo šios viruso atmainos)", - spaudos konferencijos užkulisiuose sakė F.Storace.

Pasak jo, toliau atliekami tyrimai, po kurių bus aiškiai nustatyta, kokiu būtent viruso H5N1 tipu buvo užsikrėtę paukščiai.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 13, 2006 7:52 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Paukščių gripo virusas užfiksuotas Slovėnijoje

2006-02-13



Paaiškėjus, kad paukščių gripas užfiksuotas Italijoje ir Graikijoje, apie rastą virusą pranešė ir Slovėnija. Slovėnijos valdžios atstovai jau informavo Europos Komisiją apie paukščių gripo virusą, kuriuo buvo užsikrėtusios gulbės. Antrajame pagal dydį Slovėnijos mieste – Maribore – buvo užfiksuotas H5 virusas, kuris reiškia klasikinį paukščių gripo atvejį. Tolesni tyrimo rezultatai parodys, ar gulbė buvo užsikrėtusi mirtinu H5N1 virusu. Veterinarai imasi preventyvinių priemonių. Yra nustatytos dvi grėsmės zonos – trijų ir dešimties kilometrų ruožuose aplink tą vietą, kurioje buvo užfiksuotas paukščių gripo virusas. Jose visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose, juos privaloma stebėti, negalima jų perkelti į kitą vietą. Taip pat tose zonose uždrausta laukinių paukščių medžioklė.
Specialios valdžios tarnybos teigia, kad kol kas šis paukščių gripo atvejis nekelia grėsmės gyventojų sveikatai, nes su gulbe neturėjo jokio kontakto nei naminiai paukščiai, nei žmonės.

www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 13, 2006 8:09 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Lietuvos žinios, 2006-02-13 // http://www.lzinios.lt/paper/20060213/13.html


Paukščių gripas plinta Europoje

Italijos valdžia surengė nepaprastąjį posėdį šalyje aptikus nuo paukščių gripo nugaišusių laukinių gulbių. Šiuo metu mirtino viruso atvejai patvirtinti Italijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje.

17 nugaišusių gulbių aptikta trijuose Italijos regionuose: Puljoje, Kalabrijoje ir Sicilijoje. Nustatyta, kad dauguma, nors ne visi, šių paukščių buvo užsikrėtę mirtinu H5N1 virusu. Vykdomi tolesni tyrimai. Pareigūnai teigia padėtį kontroliuojantys.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 13, 2006 8:17 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Iš butelio paleidome dar vieną džiną

ZENONAS BUTKEVIČIUS

http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=3501

Neseniai Rusijos Valstybės Dūmos posėdyje Vladimiras Žirinovskis pareikalavo apginkluoti visus vyrus, išrikiuoti juos palei Rusijos pietines ir vakarines sienas, taip pat pasitelkti priešlėktuvinę raketinę gynybą ir iki paskutinio iššaudyti visus paukščius, iš pietų grįžtančius namo.

Motyvas paprastas – tie paukščiai gali atnešti gripo užkratą.

Kol kas pasiūlymas nebuvo apsvarstytas, bet kas žino – juk pavojus iš tikrųjų nemenkas. Jau skaudžiai patyrėme, kad viruso prisilietimas gali būti mirtinas.

Dabartinio paukščių gripo viruso kamienas – dar vienas mūsų kūrinys, paleistas pasaulin.

Kūrimo laboratorijos – ne slaptieji karo kurstytojų centrai, o stambieji paukštynai kažkur Pietryčių Azijoje. Specialistai tuo neabejoja. Naujas gripo modeliukas labai lengvai pakliuvo laukiniams paukščiams.

Nežinau, kaip kitiems, bet man didžiųjų pramoninių vištynų vaizdai primena pragarą, kuris turėtų laukti prasikaltusių vištelių. Taip negyveno, negalėjo gyventi laukinės vištos, to nepatyrė iš jų kilusios mūsiškės, kol kudakavo ar vis dar kudakuoja kaimo kieme. Atrodytų, tos kiemo vištelės ant laktų tupi viena prie kitos, tačiau kiekviena išsaugo tegul ir mažytę, bet individualią neliečiamą erdvę. Kieme ji gerokai prasiplečia.

Individualios erdvės praradimas turi didžiulį neigiamą psichinį poveikį. Japoninių putpelių patinėliai, laikomi didėlesniame voljere, įnirtingai pešasi, stengdamiesi užkariauti visą erdvę. Bet vos patupdomi į ankštą narvelį vienas prie kito, agresijos, tai yra natūralios būsenos, kaip nebūta. Energingi ir smarkūs kovotojai virsta apgailėtinais kankiniais, nežinančiais, ką beveikti. Gana dažnas atvejis – sunki depresija ir gyvenimo pabaiga.

Tūkstančiai, dešimtys tūkstančių vištų ir viščiukų, sugrūstų uždarose patalpose ir niekada nematančių saulės, yra labai šiurkštus gamtos žaidimo taisyklių pažeidimas. Kai kalbame apie žmones, kartais sakome, kad daugelio ligų priežastys – smegenyse, kitaip tariant, daug ką lemia dominuojanti psichinė būsena. Nežinau nė vieno argumento, kuris bylotų, kad gyvūnams ta taisyklė negalioja. Taigi gyvenant pragare višteles gali aplankyti ne tik paukščių gripas.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijų asociacijos specialistai daro štai tokias išvadas:

Gamtoje aptinkamos įvairios paukščių gripo virusų variacijos gali būti skirstomos pagal jų patogeniškumą – gebėjimą sukelti ligą ar jos požymius. Pagal įvairias H ir N viruso kamienų kombinacijas šiuo metu žinomos ne mažiau kaip 135 šio viruso variacijos. Mažai patogeniški paukščių gripo požymius galintys sukelti virusai dažniausiai išskiriami imant mėginius iš įvairių vandens paukščių, tačiau apskritai gamtoje šios ligos sukėlėjai yra labai reti. Šios grupės virusus nešiojantys paukščiai dažniausiai neturi jokių ligos požymių arba jie būna sunkiai pastebimi.

Prie stipriai patogeniškų paukščių gripo ligos sukėlėjų priskiriamos tik kai kurios viruso kamienų variacijos, atsirandančios dėl specifinių mutacijų. Tokios viruso mutacijos ir yra masinio naminių paukščių žuvimo priežastis, tačiau tarp laukinių paukščių jos aptinkamos labai retai – iki dabartinio ligos protrūkio buvo žinomas vienintelis 1997 metais nustatytas atvejis, kai laukiniai paukščiai buvo apsikrėtę H5N1 kamieno paukščių gripo virusu. Šis paukščių gripo sukėlėjas pripažįstamas labai patogenišku, tačiau genetiniais tyrimais nustatyta, kad jis, įvykus mažai patogeniško viruso mutacijai, atsirado tarp naminių paukščių.

Žodžiu, įprastiniai paukščių gripukai – kaip ir mūsiškiai: dažniausiai pačiaudėję, paprakaitavę šiaip taip išsikapanojame. Bet kai netikėtai ateina koks nors ispaniškasis gripas, aplankęs mus po Pirmojo pasaulinio karo, bent 20 milijonų ir atsisveikina su žemiškaisiais vargais.

Taigi dabar labiausiai išgarsėjęs modeliukas – H5N1. Jis mums pavojingas, bet kol kas, atrodo, čiaudėdami kaimynui jo "padovanoti" negalime. Reikia kitokių kontaktų. Ar jau paleista konvejerinė kokio nors naujo modelio, tarkim, H5N2, gamyba? Kad užkratas sklistų oru? Nežinome. Ir su nerimu laukiame pavasarį grįžtančių paukščių. Kodėl tas nerimas pagrįstas?

Mintyse įsivaizduokim pasaulio žemėlapį. Didžiausi paukščių srautai rudenį skrido iš šiaurės ir šiaurės rytų. Tuo tarpu nemaža dalis skrendančių iš Azijos "užkabino" Rusijos pietus, Kaspijos, Juodosios jūros regionus. Būtent ten ir buvo aptikti užneštos ligos židiniai.

Tie srautai susiduria kažkur žiemojimo vietose, mūsiškių paukščių bene daugiausia Afrikoje. Tuos sambūrius būtų galima palyginti su sporto arenomis, kad ir su "Siemens", kai krūvon susirenka Lazdynų, Viršuliškių, Senamiesčio, Karoliniškių ir Pašilaičių gyventojai. Kilus gripo epidemijai, sporto ar kiti renginiai, matyt, būtų atidėti, nes sveikieji gali parsinešti užkrato, kurį platina dar nieko neįtariantis, bet retkarčiais nusičiaudintis krepšinio aistruolis.

Paukščiai ta profilaktikos priemone naudotis negali. Taigi jų "sporto arenose" užkratui plisti kliūčių nėra. Profilaktika viena, o mes ją žinome "gandrų teismų" vardu: kai į būrius susirinkę gandrai gena lauk ar net mirtinai užkapoja kokį gentainį. Mūsų akimis žiūrint, tas vargšelis nieko blogo nedarė, niekuo neišsiskyrė iš kitų gandrų, tačiau pastabi paukščio akis išsyk pamatė tam tikrus keistus elgesio, laikysenos požymius, kurie gali byloti apie ligą. Sergančius taip eliminuoja beveik visi šeimomis, būriais gyvenantys žinduoliai ar paukščiai. Ne dėl to, kad jie nebevertingi prokreacijai, o dėl to, kad nešioja potencialų pavojų visiems.

Kad pavojingasis užkratas jau Afrikoje – netenka abejoti. Įvykių scenarijų galima numatyti tik labai apgraibomis. Dauguma paukščių su užkratu, matyt, nesusidūrė. Tačiau dalis jų žuvo ar dar žus (Kaspijos pakrantėje buvo rastas maždaug 200 gulbių būrys, kurį išguldė tas pavojingasis gripas). Dalis, matyt, ištvers ligą, įgis imunitetą. Štai ši dalis yra "klastingiausia", nes užkratą gali sėti. Bet virusų siautėjimas neilgaamžis, taigi gali būti ir taip, kad pavasarį H5N1 jau bus "užsnūdęs".

O kas, jei per tą laiką atsirado naujas modelis?

Na, dar kartą suspigs iš džiaugsmo farmacijos kompanijos, kurios dabar suplukusios dirba ir nespėja patenkinti užsakymų vakcinoms nuo H5N1, nors tų vakcinų poveikis dar kaip reikiant nepatikrintas.

Tuo tarpu mes galime tik kantriai laukti gerų ar blogų naujienų.

Pavojaus, žinoma, esama, bet panika, kurią stengiasi sukelti žiniasklaida, matyt, nepagrįsta. Reikalas tas, kad tokių džinų iš savo butelaičio jau esame paleidę, o ateityje paleidinėsime dar daugiau.

Gamtos konstitucija iš esmės pasikeitė nuo tų laikų, kai planetoje įsiviešpatavo viena vienintelė rūšis, nepaklūstanti natūraliosios atrankos dėsniams. Kuo didesnė tos rūšies valdžia, kuo įvairesnės galimybės, tuo mažiau paklusnumo. Teisės gyventi neberiboja produktyvaus amžiaus trukmė, sveikatos būklė. Jau senokai galioja visuotinis etinis principas – žmogaus gyvybė šventa, ji privalo būti gelbstima visais įmanomais būdais, o gyvenimo kokybė nuolat gerėti.

Šios normos nulemia visus mūsų santykius su aplinka. Pagrindinis kelias – kur kryptį rodo vartotojų civilizacijos direktyvos.

Tos direktyvos aiškios – kasmet didėjantis BVP. Taip pat vartojimo indeksas, rodantis ekonomikos efektyvumą. Prieš tą buldozerį neatsilaikys niekas. Kai direktyvos štai šitokios, ar gali būti rimtesnė kalba apie natūralią gamtą? Mes eisime nesustodami tiek, kiek mums reikės, tol, kol mums reikės, ten, kur mums reikės. Suprantame, kad kaimo vištelė vertingesnė už paukštyno augintinę, tačiau taip pat žinome, kad be tų milžiniškų paukštynų neišmaitinsime vis daugiau ėsti norinčio pasaulio.

Paukščių gripas – tik akmenukas to buldozerio kelyje. Primėtysime ir gerokai didesnių.

Šioje vietoje vegetarai galėtų piktai nusišypsoti – tai vis per jus, mėsėdžius... Anksti šaipytis. Pamėginus pasaulį išmaitinti augalais, visus svarbiausius javus, šakniavaisius ar daržoves tektų genetiškai modifikuoti, kad derliai būtų milžiniški. Jau šiandien vos ne visi JAV kukurūzai ar sojos – iš to lizdelio. Kol kas niekas labai nesiskundžia. Tačiau kas žino, kaip bus ateityje?

Na, o mūsų atveju – praktinis patarimas: dėl visa ko reikėtų sutramdyti savo nenugalimą norą priglausti prie širdies kiekvieną sirguliuojantį, paliegusį paukštuką. Bent jau šį pavasarį. Paskiau – matysime.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:04 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8775942


Graikija praneša apie įtariamą žmogaus susirgimą paukščių gripu

BNS
2006 vasario mėn. 13 d. 22:58


Graikija pirmadienį pranešė apie galimą paukščių gripo atvejį - įtariamas juo užsikrėtęs žmogus laikomas karantine. Vos prieš savaitę šioje šalyje buvo rastos trys nuo paukščių gripą sukeliančio viruso H5N1 kritusios gulbės.
Pareigūnai jau atliko tyrimus kontaktų su laukiniais paukščiais turėjusiam paaugliui, kuris skundėsi gripui būdingais simptomais, tačiau dviem etapais atliekamų tyrimų rezultatai pasirodė esą neigiami. Tuo tarpu virusu užsikrėsti galėjusio suaugusiojo tyrimų galutiniai rezultatai dar nepaskelbti.

"Dėl gripui būdingų simptomų skundęsis penkiolikmetis yra geros būklės, - sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.- Visų jam atliktų viruso H5N1 tyrimų rezultatai pasirodė esą neigiami ir jis yra išrašomas iš ligoninės".

Graikija šeštadienį pranešė, kad pas tris jos teritorijoje nugaišusias gulbes buvo nustatytas paukščių gripą sukeliantis virusas H5N1 - tai pirmieji šios mirtinos ligos, kurią į Europos Sąjungos (ES) šalį greičiausiai atnešė praskrendantys paukščiai, atvejai.

Tuo tarpu Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose nuo 2003 metų dėl šios ligos mirė mažiausiai 88 žmonės.

Kol kas šiuo virusu gali užsikrėsti tik artimų kontaktų su sergančiais paukščiais turėję žmonės. Tačiau mokslininkai baiminasi, kad mutavęs virusas gali pradėti lengvai plisti tarp žmonių ir sukelti pandemiją, kuri nusineš milijonų žmonių gyvybes.

Žinia apie kritusias gulbes privertė graikus imtis ypatingų apsisaugojimo priemonių, šalyje sumažėjo paukštienos pardavimų.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:19 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vokietijoje baiminamasi paukščių gripo


Laima Žilaitytė
Lietuvos radijas


Pavasarinio paukščių migravimo metu, laikotarpiui nuo kovo 1 iki balandžio 30 dienos, Vokietijos vyriausybė jau anksčiau buvo pasirengusi uždrausti laikyti paukščius atvirame lauke.

Tačiau pranešimai iš Europos pietinių valstybių apie naujus paukščių gripo atvejus privertė naujai pergalvoti šiuos planus. Šiandien šalies žemės ūkio ministerijoje bus pratęsti vakar pradėti pasitarimai dėl galimo tokio draudimo paankstinimo, gal net jau artimiausiomis dienomis. Kartu galvojama laikinai uždrausti paukščių turgus šalyje bei sustiprinti laukinių gulbių stebėjimą. Mokslininkų teigimu, gulbės ypač imlios virusui H5N1. Nors apie paukštienos importo uždraudimą turėtų būti sprendžiama Europos Sąjungos lygiu, vokiečiai taip pat ruošiasi griežčiau kontroliuoti jos įvežimą.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:21 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Slovėnijoje ir Bulgarijoje – mirtinas paukščių gripo virusas


Lietuvos radijas

Europos Komisija patvirtino, kad Slovėnijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje aptiktas mirtinas H5N1 paukščių gripo virusas.

Mėginiai buvo nusiųsti į ES laboratoriją Didžiojoje Britanijoje, kai pirmieji vietos tyrimo institutų tyrimai parodė, kad visose trijose šalyse nustatytas H5N1 virusas.
Graikijoje ir Italijoje taip pat patvirtinti paukščių gripo viruso atvejai.
EK teigimu, paukštienos importas iš Bulgarijos jau uždraustas, planuojama iš nukentėjusių zonų neleisti išvežti ir gyvų paukščių, kiaušinių bei plunksnų.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:42 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Šiaulių kraštas, Nr. 36 (4312), 2006.02.13

Merai Pakruojyje tarėsi ir ragavo varnienos



Šeštadienį Pakruojyje į tradicinį pasitarimą susirinkę Šiaulių apskrities merai ir Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius diskutavo, lankėsi Pakruojo rajono įmonėse, vaišinosi naminiu alumi ir keptais varniukais.

<...>

Pakruojiečio verslininko Gintaro Šurnos individualios įmonės salėje merams pristatytas „Kūrybinės industrijos projektas“, labiausiai žinomas kaip „HAV (humoras, alus ir varnos) valstybė“. Rajonų galvos ir apskrities viršininkas vaišinosi naminiu alumi bei keptais varniukais.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 5:40 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Kauno diena, 2006 m. vasario 14 d., antradienis Nr. 37 (17801)

Mirtinas virusas gali atplasnoti ir gandro sparnais

Gediminas STANIŠAUSKAS



Siūloma iki tūkstančio litų piniginėmis baudomis bausti ūkininkus, per sparnuočių migraciją išleidžiančius naminius paukščius į lauką

Ornitologai teigia, kad dauguma šiltuosiuose kraštuose žiemojusių paukščių jau yra pakeliui į Lietuvą. Vasario 15-oji laikoma diena, kai iš Nilo žemupio kelionei namo išsirengia ir lietuvio širdžiai mieli gandrai. Tačiau, praėjusį savaitgalį pasitvirtinus Pasaulio Sveikatos Organizacijos pesimistiškiausioms prognozėms, kad mirtinas paukščių gripo virusas po Turkijos išplito ir Europos Sąjungos pietuose, gandrai į Lietuvą ant baltų sparnų gali atnešti pavojingą užkratą.

Pradėjo kelionę iš Afrikos

Pasak Lietuvos ornitologų draugijos pirmininko Kęstučio Čepėno, pirmieji gandrai ryt poryt jau pakels sparnus namų link. “Lietuvos gandrai žiemą praleidžia Afrikoje, Nilo žemupyje, - sakė K.Čepėnas. - Manoma, kad kelionę į Lietuvą dauguma jų pradeda vasario 15-ąją”.

Gerumo ir vaisingumo simboliu laikomų gandrų kelionė namo trunka maždaug pusantro mėnesio.

Balandį jie masiškai sugrįžta į gimtuosius gandralizdžius. K.Čepėno teigimu, jau dvejus metus šalyje vyksta gandrų ir gandralizdžių monitoringas. Suskaičiuota, kad Lietuvos gandrų populiaciją sudaro apie 13 tūkst. porų. “Suprantama, kad gandralizdžių yra gerokai daugiau”, - teigė K.Čepėnas.

Ornitologų draugijos vadovas nemano, kad gandrai gali atnešti paukščių gripą į Lietuvą, esą nuo paukščių gripo mirę žmonės tiesiogiai kontaktavo su naminiais, o ne laukiniais paukščiais. “Bet grįžusių gandrų elgseną derėtų stebėti”, - patarė K.Čepėnas.

Jis pridūrė, kad kai kurie paukščiai jau įpusėjo kelionę namo. Vieversiai, antys ir kiti nedideli sparnuočiai šalyje turėtų pasirodyti vasario pabaigoje - kovo pradžioje.

Mokslininkų nuomonės - skirtingos

Nuo Turkijos sparčiai plintantis paukščių gripas su H5N1 viruso atmaina jau peržengė ES sienas. Užkrato židiniai aptikti Graikijoje ir Italijos pietuose, kur specialistai aptiko 17 nugaišusių gulbių. Dauguma jų buvo užsikrėtusios H5N1 virusu.

Nemažai Lietuvos gandrų žiemą praleidžia centrinės Afrikos dalyje, todėl jų grįžimo maršrutas nusidriekia per Italijos pietus, Serbiją ir Juodkalniją, Slovėniją, Lenkiją. Iš Nilo žemupio pakilę gandrai Lietuvą pasiekia per Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Ukrainą ir Baltarusiją. Dar daugiau nerimo suteikė Slovėnija, kur užvakar taip pat rasta kritusi gulbė, sirgusi paukščių gripu. Tai reiškia, kad gandrai ilsėsis itin pavojingoje aplinkoje.

Vieni mokslininkai įsitikinę, kad paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai Lietuvos nepasieks, esą pakeliui tiesiog nugaiš, bet kiti teigia, kad užsikrėtusieji nesunkiai užkrečia gentainius, todėl egzistuoja didelė tikimybė virusą aptikti ir mūsų šalyje. “H5N1 viruso atmaina yra labai gyvybinga, - teigė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktorius Jonas Milius. - Esant žemai temperatūrai virusas gali išgyventi net iki 30 parų”.

Būgštauja dėl kaimiečių

J.Milius būgštauja, kad nutirpus sniegui dauguma kaimiečių, šalia kurių namų yra gandralizdžiai, greičiausiai neatsižvelgs į raginimus neišleisti į lauką vištų, žąsų ir kitų naminių paukščių. “Nėra jokių garantijų, kad naminiai paukščiai nekontaktuos su laukiniais”, - sakė J.Milius. Jis apgailestavo, kad Lietuva nepasinaudojo Lenkijos patirtimi. “Už išleistus į lauką paukščius, lenkams gresia apie 500 litų dydžio baudos”, - sakė J.Milius.

Kauno apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Valius Šiuparis pritaria griežtesnei kaimo žmonių atsakomybei. Veterinarijos tarnyba siūlo iki 1000 litų baudomis bausti tuos, kurie mažiausiai iki birželio nelaikys patalpose uždarytų naminių paukščių.

Piktinasi žmonių elgesiu

Iki šiol Nacionalinė veterinarijos laboratorija neužfiksavo nė vieno paukščių gripo atvejo po to, kai buvo ištirti negyvi sparnuočiai. “Šiais metais paukščių kraujo mėginių tyrimams skirta apie 0,5 mln. litų, todėl atliksime per 1000 tyrimų, - sakė laboratorijos direktorius J.Milius. - Prireikus mums pažadėta skirti daugiau pinigų”.

2004 m. buvo ištirti 585 naminių ir 109 laukinių paukščių kraujo mėginiai, 2005 m. - 354 mėginiai, iš jų 94 laukinių paukščių. Veterinarijos tarnyba yra paskelbusi telefoną (8-800 40403), kuriuo reikėtų pranešti apie negyvus sparnuočius. Į “Kauno dienos” skambutį atsiliepusi Veterinarijos tarnybos darbuotoja pasakė, kad kol kas sulaukta maždaug 20 skambučių apie rastus kritusius paukščius.

“Paukščių gripas yra išpūstas reikalas, - įsitikinęs Ventės rage veikiančios Ornitologinės stoties direktorius Leonas Jazerskas. - Sparnuočiai gyvena milijonus metų ir visada sirgo šia liga, bet kažkodėl tik dabar pradėta tuo domėtis”. L.Jazerskas teigė, kad į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją stoties darbuotojai persiunčia tik kritusius paukščius. Jis taip pat piktinosi, kad dėl perdėto atsargumo žmonės išnaikino milijonus naminių paukščių.

Parengė planą

Kauno apskrities VMVT viršininkas V.Šiuparis teigė, kad galimam paukščių gripo protrūkiui aktyviai rengiamasi. Sausio 31 d. apskrityje surengtos teorinės pratybos. “Pastebėjome, kad kol kas trūksta savivaldybių ir veterinarijos tarnybos darbuotojų tarpusavio veiksmų koordinavimo, - teigė V.Šiuparis. - Jau numatytos net vietos, kur galėtų būti užkasami paukščių gripu užsikrėtę sparnuočiai”. Aptikus kaimo sodyboje paukščių gripo židinį, 500 metrų spinduliu teritorija būtų laikoma karantino zona. Neištirti gyventojai iš jos būtų neišleidžiami, o naminiai paukščiai - sunaikinti. “Kovo viduryje Dovainonių paukštyne realiai išbandysime ir naikinimo procedūrą, per kurią anglies dioksidu sunaikinsime apie šimtą paliegusių vištų”, - sakė V.Šiuparis.

Pasak Kauno miesto Civilinės saugos tarnybos viršininko Jono Griškevičiaus, Kaune taip pat yra parengtas galimos reakcijos į paukščių gripą planas. Jame gana išsamiai aprašyta, ko būtų imtasi lokalizuojant viruso protrūkį. “Padidintos rizikos zonomis laikome Nemuną ties Kauno hidroelektrine, prie kurios visą žiemą būriuojasi gulbės, ir Lietuvos zoologijos sodą”, - sakė J.Griškevičius.

Pasaulio mokslininkai teigia, kad artėjanti pandemija - neišvengiama. Paukščių mirtingumas nuo viruso yra šimtaprocentinis.

Per pirmąją pandemiją 1918-1919 m. paukščių gripas nusinešė 40-50 mln. žmonių gyvybę. Vėliau pandemija kilo 1957-1958 m. (mirė 1,5 mln. žmonių) ir 1968-1969 m. (aukų skaičius siekė 1 mln.).
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 624
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 7:52 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Orchus rašo:

Pasaulio mokslininkai teigia, kad artėjanti pandemija - neišvengiama. Paukščių mirtingumas nuo viruso yra šimtaprocentinis.

Per pirmąją pandemiją 1918-1919 m. paukščių gripas nusinešė 40-50 mln. žmonių gyvybę. Vėliau pandemija kilo 1957-1958 m. (mirė 1,5 mln. žmonių) ir 1968-1969 m. (aukų skaičius siekė 1 mln.).


Bu bu bu Jau bloga darosi nuo tu gasdinimu... Aisku, kad artejanti pandemija neisvengiama. Visuomet arteja kokia nors pandemija tik niekas nezino ar ji priartes po 10 ar po 200 metu. O jie isvarto viska taip,kad turbut yra vargsu zmoniu,kurie balandzius gatvej 100m spinduliu apeina.

Atgal į viršų


das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1589
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:40 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Pauksciu mirtingumas nuo viruso tikrai nera simtaprocentinis, cia tai tikrai riebiai nusisneketa. Joks virusas negali buti toks letalus, vien tik del to, kad gyvi pernesejai reikalingi virusui plöisti, taigi net ir virusai nera tokie kvaili, kad visus iszudytu ir zutu patys. Jei tai buvo kalbama apie vistas, tai gal cia ir teisybe, bet vista, tai ne paukstis .

Atgal į viršų


rex



Prisijungė: 2005 12 30
Pranešimai: 1500
Miestas: Klaipėda
Parašytas: Antr. 02 14, 2006 8:42 pm Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Višta-tai reiškinys

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 9:33 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Paukščių gripas gali pasiekti ir Lietuvą

2006-02-15

Patvirtinus, kad paukščių gripas pasiekė Vokietiją, reali grėsmė iškilo ir Lietuvai.

Baltijos jūros Riūgeno saloje vakar rastos keturios gulbės, iš kurių dvi pirminiais tyrimais buvo užsikrėtusios virusu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas teigia, jog šiuo metu iš pietų grįžtančios gulbės Lietuvą gali pasiekti maždaug po pusantro mėnesio.

www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...

Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2237
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 9:35 am Rašyti temą:

--------------------------------------------------------------------------------

Vokietija praneša apie pirmuosius įtariamus viruso H5N1 sukelto paukščių gripo atvejus

2006-02-15



Vokietijos vyriausybė antradienį pranešė, jog pradiniai testai dėl dviejų nugaišusių gulbių parodė, kad jos tikriausiai buvo užsikrėtusios ir žmonėms mirtinai pavojingu paukščių gripo virusu H5N1.
"Ketvirtadienį gausime patvirtinimą iš (Europos Sąjungos) laboratorijos, bet ekspertai, su kuriais aš asmeniškai kalbėjausi ir kurie atliko (pradinius) testus, pažymėjo, jog greičiausiai tai yra tas labai pavojingas virusas", - visuomeninei televizijai ARD sakė vartotojų apsaugos ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis).

Jis sakė trečiadienį rengiantis skubų epidemijų kontrolės institucijos posėdį.

Žemės ūkio ministerijos atstovė sakė, kad Baltijos jūros Riūgeno saloje buvo rastos keturios nugaišusios gulbės ir kad dvi iš jų, regis, buvo užsikrėtusios virusu H5N1. Užsikrėtimo šiuo virusu atvejų pastarosiomis dienomis buvo keliose Europos valstybėse.

"Privalome daryti visa, kas įmanoma, kad ... viruso laukiniai paukščiai neperduotų naminiams", - sakė H.Seehoferis.

Vyriausybė nustatė 3 km saugumo zoną aplink tą vietą, kur buvo rastos nugaišusios gulbės ir nurodė visiems naminių paukščių augintojams 10 km spinduliu tuoj pat uždaryti savo paukščius patalpose.

Šios saugumo priemonės nuo penktadienio bus taikomos visoje Vokietijoje, kad būtų užkirstas kelias paukščių gripo protrūkiui tokiu metų laiku, kai daug migruojančių laukinių paukščių grįžta į Europą.

Kaimyninė Austrija anksčiau antradienį pranešė, jog preliminarūs testai parodė, kad dvi šioje šalyje rastos nugaišusios gulbės tikriausiai buvo užsikrėtusios virusu H5N1. Dar laukiama šių rezultatų patvirtinimo.

Italija, Graikija, Bulgarija, Rumunija ir Ukraina taip pat pranešė apie paukščių užsikrėtimo šiuo pavojingu virusu atvejus, o Slovėnija ir Kroatija tiria įtariamus atvejus.

BNS

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2183
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 9:40 am Rašyti temą: Blogio siausmas
V. Adamkus: valstybės institucijos nesugeba apsaugoti unikalios gamtos

2006-02-14


Antradienį Prezidentas Valdas Adamkus susitikime su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu ir aplinkos ministru Arūnu Kundrotu aptarė valstybės saugomų teritorijų politiką bei jų įgyvendinimo problemas.

Šiuo klausimu įvairūs pareigūnai pas šalies vadovą vyko jau ne pirmą kartą, tačiau, kaip žurnalistams tvirtino Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė, šį kartą susitikimo metu buvo kalbėta ne vien apie Kuršių neriją.

„Prezidentui susidaro įspūdis, kad valstybės institucijos nesugeba apsaugoti unikalios gamtos. Kuršių nerijos pavyzdys liudija, jog valstybei gali tekti atlyginti žalą, kuri buvo padaryta dėl pareigūnų kaltės pastačius Kuršių nerijos panoramai netinkančius pastatus“, - po susitikimo sakė R. Grumadaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad, Prezidento manymu, iki šiol nebuvo nieko padaryta, kad Kuršių nerijos atvejis nepasikartotų kitose Lietuvos vietose, tad ir toliau išlieka tokių pačių pažeidimų galimybė kitose valstybės saugomose teritorijose bei unikaliuose gamtos kampeliuose.

R. Grumadaitės teigimu, būtina pareikalauti, kad savo pareigoms arba pareiginėms instrukcijoms nusižengę pareigūnai asmeniškai už tai atsakytų.

Ji tvirtino, jog valstybės vadovas nurodė peržiūrėti institucijų, atsakingų už saugomų vietovių priežiūrą bei kontrolę, struktūrą ir imtis ryžtingos pertvarkos.

Savo ruožtu aplinkos ministras žurnalistams tvirtino, jog šiuo metu intensyviai dirba ne tik saugomų teritorijų tarnybos ir apskričių administracijos, bet ir kitos institucijos, kurios, matydamos, jog vyksta nelegalūs dalykai ir pastatai atsiranda netinkamose vietose, privalo teikti informaciją atsakingiems darbuotojams.

Paklaustas, kokių konkrečių veiksmų imtasi, A. Kundrotas tvirtino, kad Kuršių nerijoje nėra kitos išeities, kaip padaryti tai, kas pradėta.

„12 detaliųjų planų pateikta prokuratūrai. Prokuratūra yra pateikusi teismams, taip pat yra pateikta Vyriausybės atstovui. Kitokio sprendimo iš mūsų pusės, matyt, nebus, kaip tik eiti šiuo keliu, kuris reikalauja laiko“, - sakė aplinkos ministras.

Jis pažymėjo, kad stengiamasi su įstatymų pažeidimais kovoti pirmiausia ten, kur jų dar galima išvengti, pavyzdžiui, tokių teritorijų užstatymo, kurių užstatymas nebuvo suplanuotas tvarkymo plane, ir detaliųjų planų naikinimo tose teritorijose.

Anot A. Kundroto, apie 60 objektų yra išrikiuoti į tam tikrą eilę. Toje eilėje esantys pirmieji 12 objektų jau yra pateikti prokuratūrai ir jų atžvilgiu imtasi konkrečių veiksmų. Tuo tarpu kiti, bent 18 objektų, laukia savo eilės.

Aplinkos ministras taip pat tikino, jog visos įstatymų pataisos, susijusios su statybomis, yra Seime. Pasak jo, yra Statybos įstatymas, yra Civilinis kodeksas, yra Administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Dabar laukiama atitinkamų veiksmų iš Seimo.

„Jeigu bus priimta tai, kas yra pasiūlyta, nebus didelių diskusijų dėl įteisinimo, tada nebus, matyt, tiek daug noro statyti negavus leidimo. Manau, tai būtų pakankama priemonė sustabdyti visą tą procesą, kuris dabar yra nelegalių statybų srityje“, - kalbėjo A. Kundrotas.

Ministro teigimu, Lietuvoje buvo priimta daug detaliųjų planų, tačiau nebuvo priimti bendrieji planai, kurie parodytų tam tikros teritorijos viziją. Jis pažymėjo, jog pagal 2004 metais įsigaliojusį Teritorijų planavimo įstatymą, iki 2006 metų pabaigos turi būti parengti visų apskričių bendrieji planai, o iki 2007 metų pabaigos - visi savivaldybių planai.

„Viskas yra visuomeninis susitarimas. Jeigu mes suplanuojame teritoriją, jeigu visuomenė svarstydama pritaria tokiai plėtrai, kokia yra numatyta, jinai taip ir turi būti įgyvendinama. Jeigu mes tokių planų neturime, tada kiekvienas realizuojame savo asmeninį interesą savo detaliuoju planu norėdami įkišti ten vieną ar kitą pastatą kuo arčiau jūros, kuo arčiau ežero ir pan.“, - tvirtino A. Kundrotas.

A. Kundrotas pripažino jaučiantis ir asmeninę atsakomybę dėl vykstančių nelegalių statybų bei tvirtino esąs pasiruošęs visada priimti sprendimus, kurie tik būtų tinkami, kad tik ištaisytų padėtį.

Tačiau jis taip pat pažymėjo kol kas manantis, kad vykstantį procesą galima sutvarkyti ir nemato kraštutinių priemonių poreikio.

Savo ruožtu generalinis prokuroras sakė, kad prokuratūros pozicija su Prezidentu aptarto klausimo atžvilgiu yra labai aiški.

„Kiek mes tos informacijos turime, praktiškai visa ji šiuo atveju keliauja į teismus. Yra pradėti procesai tiek Administraciniame teisme, tiek bendros kompetencijos teismuose. Žinoma, kalbėti apie šių procesų baigtį šiandien yra dar anksti, bet tai yra prokuratūros pozicija, kuri, sužinojusi apie menkiausius įstatymų pažeidimus, visada gins viešą interesą“, - tvirtino A. Valantinas.

Jis taip pat pažymėjo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš pareigūnus, kurie, pažeisdami įstatymų reikalavimus, atliko nusikalstamus veiksmus.

Bernardinai.lt” primena, jog praėjusių metų pabaigoje kilus dideliam žiniasklaidos susidomėjimui nelegaliomis statybomis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktoje Kuršių nerijoje, susirūpinimą vykstančiais procesais išreiškė ir aukščiausi šalies pareigūnai.

Prezidentas ne kartą pabrėžė, kad netoleruos pažeidimų Kuršių nerijoje ir net yra pasiūlęs nugriauti nelegaliai išdygusius pastatus buldozeriais.

Premjeras Algirdas Brazauskas, susipažinęs su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sudarytos komisijos, nagrinėjusios statybų Kuršių nerijoje teisėtumo klausimą, pateikta medžiaga, rugsėjo pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išaiškinti už nelegalias statybas Kuršių nerijos nacionaliniame parke atsakingi ir teisės aktus pažeidę asmenys.

Ši komisija, išsamiai patikrinusi 27 detaliuosius planus iš 110 per pastaruosius penkerius metus patvirtintų Neringos savivaldybėje, nustatė, kad net 23 iš jų iš esmės prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendimams.


Bernardinai.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2183
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 10:11 am Rašyti temą:
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8784031

Austrija patvirtino, kad jos teritorijoje kritusios gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripu

BNS
2006 vasario mėn. 14 d. 19:48


Austrijos pietinėje dalyje rastos dvi kritusios gulbės buvo užsikrėtusios mirtina paukščių gripo atmaina H5N1, antradienį pranešė Austrijos vyriausybinė maisto kontrolės agentūra. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar paukščiai buvo užsikrėtę H5N1 viruso atmaina, agentūros pareigūnas Josefas Koeferis atsakė teigiamai.
Kiek anksčiau buvo skelbta, kad iš kritusių paukščių paimti mėginiai papildomiems tyrimams išsiųsti į ES laboratoriją Veibridže, Anglijoje.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2183
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 10:44 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. vasario 15 d.


Europoje - turistinės izoliacijos virusas

Paukščių gripui okupuojant vis daugiau pasaulio valstybių, o kartu plečiantis dėl karikatūrų įsižeidusių islamo fanatikų keršto "pandemijai", šiais metais iš naujo braižomas turistinis žemėlapis.

Panika ir baimė lietuvių galvose verčia atsisakyti pamėgtų kelionių, atsukti Turkijai, Egiptui, Bulgarijai nugaras ir rinktis naujus kelionių organizatorių siūlomus maršrutus.

Į Turkiją - atsargiai

Žmogui mirtinai pavojingas paukščių gripo virusas A(H5N1), per trejus metus pasaulyje jau pareikalavęs 88 žmonių gyvybių, grėsmingai artinasi ir iki mūsų valstybės.

Nauji paukščių gripo atvejai neseniai užfiksuoti Slovėnijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Azerbaidžane. Prieš tai užfiksuotas virusas Ukrainoje, Krymo pusiasalyje, Rumunijoje, Turkijoje, Kroatijoje.

Ne ką mažiau žmones gąsdina ir islamo religinių fanatikų išpuoliai po Europoje ir kituose žemynuose išspausdintų pranašo Mahometo karikatūrų.

Užsienio reikalų ministerija (URM) jau dabar nerekomenduoja vykti į Afganistaną, Iraką, Libaną, Siriją, Palestinos teritorijas. Siūloma atsisakyti kelionių į Jemeną, Iraną ir Indoneziją. Piliečiams, vykstantiems į Maroką, Jordaniją, Egiptą bei Turkiją, patariama imtis atsargumo priemonių, vengti masinių susibūrimo vietų.

Iš anksto neperka

Paukščių gripas bei išpuoliai tiesiogiai veikia ir turizmo pasaulį - anot specialistų, šiais metais kelionių maršrutai turistinio sezono metu bus gerokai pakoreguoti.

Nors turistinis sezonas į Turkiją prasidės balandžio mėnesį, jau dabar kelionių organizatoriai ieško alternatyvų, nes norinčiųjų vykti į šią musulmonišką šalį gerokai sumažėjo. Masinio išankstinio kelionių pirkimo neprognozuojama.

Ir paukščių gripo atvejai Turkijoje, ir grėsmė patekti į islamo radikalų nagus kerta per kišenę tiek daugiausiai iš turizmo gyvenančiai pačiai valstybei, tiek kelionių organizatoriams. Mat Turkija - pati mėgstamiausia valstybė šalies turistams: pernai per devynis mėnesius joje apsilankė 32 tūkst. lietuvių, o tai sudaro apie 20 proc. viso turistų srauto.

Laimi Pirėnai

URM pranešus apie rekomendaciją imtis saugumo priemonių vykstantiems ir į Egiptą, Lietuvos Turizmo departamento telefonai ėmė raudonuoti nuo skambučių.

"Žmonės masiškai atsisako kelionių į Egiptą ir lieka nepatenkinti, nes dėl to neatgauna visų sumokėtų pinigų. Kiti kelionę į Egiptą pakeičia į kitą šalį. Pavyzdžiui, į Margaritos salas. Viena kelionių agentūra buvo atidariusi maršrutą į Saudo Arabiją, tačiau po musulmonų išpuolių šių planų greitai atsisakė", - "Vakarų ekspresui" sakė Turizmo departamento atstovė Rima Jakytė.

Mažiau populiarios kelionės bus ir į Ukrainoje esantį Krymo pusiasalį, kuriame užfiksuotas paukščių gripas, Juodosios jūros pakrantes Bulgarijoje - dėl tų pačių priežasčių.

Anot R. Jakytės, sprendžiant iš skambinančių žmonių reakcijos, paukščių gripas nėra tokia svari priežastis nevykti į šalį. Labiau žmones gąsdina žinios apie musulmonų radikalų išpuolius.

Tačiau kitos turistiškai patrauklios valstybės naudojasi situacija ir išlošia - pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalio šalys Ispanija bei Portugalija. Taip pat - Meksika, kurią tikrai ne dėl šalies prezidento Valdo Adamkaus atostogų ėmė lankyti vis daugiau lietuvių.

Pasak R. Jakytės, europiečiams būdingas vidinis turizmas, kai yra daugiausiai keliaujama po kaimynines šalis, šiais metais dar labiau išryškės.

Migrantai - nepavojingi?

Tuo tarpu mūsų šalies valstybinės institucijos jau ruošiasi kol kas šiltuose kraštuose besilepinančių paukščių sutiktuvėms. Atitinkamų veiksmų po kilusios bereikalingos paukščių gripo panikos imtasi ir uostamiestyje, kur buvo sukviestas specialus posėdis.

Anot "Vakarų ekspreso" kalbintos Pilies pasienio veterinarijos posto gydytojos, kalbos apie kartu su migruojančiais sparnuočiais į Lietuvą atkeliausiančiu paukščių gripu yra nepagrįstos.

"To viruso inkubacinis periodas yra nuo 12 iki 24 valandų, o paukščiai iš tų kraštų, kuriuose yra nustatytas viruso atvejis, skrenda ilgiau. Tad po paros užsikrėtę sparnuočiai pradeda gaišti", - sakė gydytoja.

Siekiant apsisaugoti nuo viruso patekimo į kontinentą per laivus, šie yra kruopščiai patikrinami, ypač - keleiviniai. Tikrinama yra tais atvejais, kai laive būna neutilizuotų paukštienos atliekų ar šviežios paukštienos.

Denisas NIKITENKA

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2179
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 15, 2006 1:41 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8789146

Dėl paukščių gripo nelaukiama į Lietuvą grįžtančių sparnuočių {???}

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 vasario mėn. 15 d. 13:22


Sveikatos specialistai nelaukia pavasarį parskrisiančių sparnuočių. Kaip įtariama, antradienį paukščių gripui pasiekus Vokietiją, reali infekcijos plitimo grėsmė iškilo ir Lietuvai.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis rudenį į Pietų kraštus išskrido itin daug žąsų, gervių ir kitų paukščių. Bendras mūsų šalyje stebėtų sparnuočių skaičius pirmą kartą perkopė per 516 tūkst.

Antradienį keturios gulbės, iš kurių dvi pirminiais tyrimais buvo užsikrėtusios virusu, rastos Baltijos jūros Riūgeno saloje.


Kaip DELFI sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis, iš pietų grįžtančios gulbės Lietuvą gali pasiekti maždaug po pusantro mėnesio. Paukščių gripo atvejai nustatomi ir antims, žąsims, kitiems vandens paukščiams, todėl ypač baiminamasi, kad užsikrėtusių sparnuočių išmatomis vandens telkiniuose gali užsikrėsti daug laukinių paukščių.


Anot P. Mačiulskio, ypač svarbu., kad tokių telkinių vandeniu žmonės negirdytų naminių paukščių, parskrendant sparnuočiams nepaliktų lauke lesalų, imtųsi kitų paukščių gripo prevencijos priemonių.


Drausti lauke laikyti naminius paukščius planuojama nuo kovo.


„Jei Lietuvoje pastebėsime gaištančius laukinius paukščius, iš karto juos tirsime. Pasitvirtinus, kad jie sirgo paukščių gripu, vandens telkiniai, prie kurių jie rasti, bus paskelbti grėsmės židiniais. Trijų kilometrų apsaugos zonose, aplink teritoriją, kur buvo aptiktas virusas, bei dešimties kilometrų stebėjimo zonose bus draudžiama iškylauti, maudytis žmonėms", - teigia Petras Mačiulskis.


Agresyvaus paukščių gripo viruso tipas H5N1 Europos Sąjungos (ES) laboratorijoje Veibridže (Didžioji Britanija) vasarį patvirtintas Slovėnijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje aptiktiems nugaišusiems paukščiams. Kiek ankščiau paukščių gripo atvejai patvirtinti Kipro turkiškoje dalyje ir Italijoje.


Oficialūs ES pareigūnai ragina gyventojus nepanikuoti, pabrėždami, kad visi ankstesni atvejai, kai šia liga užsikrėsdavo žmonės, buvo susiję su naminiais, o ne su laukiniais paukščiais.


Paukštienos importas iš ne ES valstybių jau uždraustas, tačiau gripo virusui plintant Europoje, iš nukentėjusių zonų planuojama nebeleisti išvežti ir gyvų paukščių, kiaušinių bei neapdorotų plunksnų


Paukščių gripas plinta per sergančių paukščių išskyras, ypač fekalijas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Sudužus užkrėstiems kiaušiniams liga gali plisti ir per kitus nuo jų inkubatoriuje apkrėstus kiaušinius.


Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertų įsitikinimu, laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo. Šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį.

Anot ornitologų, efektyviausias kompleksinis kovos su paukščių gripu būdas – pastangos visose naminių paukščių ūkio šakose užtikrinti, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais.

„Mes pripažįstame tikimybę, jog esamas viruso kamienas gali mutuoti įgydamas savybių, leisiančių ligai plisti ir tarp žmonių. Mes taip pat pripažįstame, kad esama viruso atmaina gali turėti didelį poveikį vietos ekonomikai, ypač naminių paukščių ūkiams. Tačiau šios prielaidos tik patvirtina būtinybę atkreipti ypatingą dėmesį į tas ūkio šakas, kuriose žmonės, naminiai gyvūnai ir lau


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-16 09:42 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Lenkijoje kritus gulbėms, Baltijos jūros valstybės skelbia paukščių gripo pavojų


2006-02-16


Vokietijai patvirtinus, kad jai priklausančioje Baltijos jūros saloje rastos gulbės buvo užsikrėtusios mirtinu paukščių gripo virusu, o trečiadienį netoliese esančiame Lenkijos pajūrio mieste radus dar tris kritusias gulbes, Baltijos pajūrio valstybės skelbia pavojų.
Europos Komisija trečiadienį pranešė, kad Vokietijos Riūgeno saloje rasti paukščiai buvo užsikrėtę paukščių viruso atmaina H5N1, kuri gali būti mirtinai pavojinga žmogui.

Tuo tarpu Lenkija ir Baltijos valstybės ketina imtis griežtesnių kontrolės priemonių sparčiam virusio plitimui sustabdyti, pranešė Krinica Morskos miesto, kuriame rasti negyvi paukščiai, pareigūnas.

Lenkijos teritorijoje rasti negyvi paukščiai buvo perduoti veterinarijos tarnybai, kuri turės nustatyti, ar jie nebuvo užsikrėtę šiuo virusu.

Netoli Gdansko uostamiesčio esančią Krinica Morską nuo minėtosios Vokietijos salos skiria maždaug 400 km.

Kritusių paukščių rasta ir Danijos salose, maždaug už 100 km nuo Riūgeno.

Kol kas Europos Sąjungoje viruso atmaina H5N1 aptikta tarp migruojančių gulbių. Tačiau ekspertai būgštauja, kad laikui bėgant virusu užsikrės ir vištos bei kiti žmogaus maistui vartojami paukščiai.

Nuo mirtinos paukščių gripo atmainos Azijoje, Turkijoje ir Šiaurės Irake jau mirė maždaug 90 žmonių.

Liga greitai plinta po Europą. Negyvų paukščių, kuriems buvo patvirtintas, arba yra įtariamas šis virusas, rasta Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovėnijoje ir Ukrainoje.

BNS

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 16, 2006 2:25 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8798042

Lenkijoje dėl masinio gulbių kritimo veterinarijos tarnybose paskelbta parengtis

BNS
2006 vasario mėn. 16 d. 14:48


Nors laboratoriniai tyrimai parodė, jog trečiadienį Krinicos kurorto paplūdimyje surastos trys negyvos gulbės nesirgo paukščių gripu, įtampa šalyje nesumažėjo, žuvusių gulbių aptikus nemažai šalies vietų.
Lenkijos radijas ketvirtadienį pranešė, kad trys kritusios gulbės surastos prie užšalusios upės netoli Ribniko miesto ir pačiame Vroclavo miesto centre.

Lenkijos naujienų agentūra PAP pranešė, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį Mažosios Lenkijos vaivadijos Skavino miestelyje ir Krokuvoje surasta dar 12 kritusių gulbių.

Radiniai perduoti tirti veterinarijos tarnyboms. Nors kol kas nei pas vieną iš paukščių gripo požymių neaptikta, Lenkijos Vyriausiajai veterinarijos valdybai nerimą kelia tai, jog iki šiol tokio masiško gulbių kritimo šalyje nebuvo užregistruota.

Be to, labai plati paukščių kritimo geografija - nuo pietinės iki šiaurinės Lenkijos.

Lenkijos Sveikatos apsaugos ministro potvarkiu Pamario ir gretimose vaivadijose uždrausta paukščius išleisti į kiemus. Ypač akylai stebimi dideli vandens telkiniai, kur susirinkę daug paukščių.

Lenkijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo pavaduotojas Januszas Zwiazekas dienraščiui "Zycie Warszawy" sakė, jog išaiškinus paukščių gripo atvejus bus imtasi visų priemonių jo židiniams likviduoti.

Lenkams uždrausta be specialios aprangos artintis prie kritusių paukščių. Taip pat rekomenduojama nevalgyti žalių kiaušinių ir paukštienos, prieš tai jų neapdorojus ne mažesnėje kaip 70 laipsnių karščio temperatūroje, kurioje paukščių gripo bakterijos žūsta.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 16, 2006 7:10 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8798757


Slovėnijoje rastas paukštis buvo užsikrėtęs mirtinu virusu

BNS
2006 vasario mėn. 16 d. 17:32



Slovėnijoje šį mėnesį rasta negyva gulbė buvo užsikrėtusi mirtina paukščių gripo atmaina H5N1, rodo Italijoje atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai, ketvirtadienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.
Tai pirmas užregistruotas viruso atvejis 2004 metais į Europos Sąjungą įstojusioje Slovėnijoje.

"Italijoje atlikti laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad tai yra virusas H5N1", - sakė atstovas spaudai Branko Vidrihas.

Kritęs paukštis Slovėnijoje buvo rastas praėjusią savaitę netoli Mariboro miesto, mažiau nei už 10 km nuo Austrijos sienos.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 617
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 16, 2006 8:06 pm Rašyti temą:
das rašo:
Pauksciu mirtingumas nuo viruso tikrai nera simtaprocentinis, cia tai tikrai riebiai nusisneketa. Joks virusas negali buti toks letalus, vien tik del to, kad gyvi pernesejai reikalingi virusui plöisti, taigi net ir virusai nera tokie kvaili, kad visus iszudytu ir zutu patys. Jei tai buvo kalbama apie vistas, tai gal cia ir teisybe, bet vista, tai ne paukstis .


O kaip ZIV pvz.? man atrodo mirtingumas 100%(be labai retu genetiniu pakitimu, kai zmogus atsparus siam virusui). Tik,kad nemirstama iskart, o dar pagyvenama pakankamai,kad perduot kitam virusa. Tikrai nesutinku,kad pauksciu gripas 100% mirtinas pauksciam, bet kad nera virusu 100% mirtinu, tai abejoju.
Atgal į viršų


das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1583
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 02 16, 2006 10:37 pm Rašyti temą:
ZIV tikrai nera mirtinas, ir mirstama daznai nuo kitu ligu taciau su ZIV pagalba. Beje sio viruso nesiotoju yra labai daugau, taciau suserga tik tam tikra dalis, o mirsta dar mazesne Kaip manai kuo skiriasi ZIV nuo AIDS .
Atgal į viršų


Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 617
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 16, 2006 11:08 pm Rašyti temą:
AIDS ir yra ifekcine liga, sukeliama ZIV viruso. Zmones buna ZIV nesiotojai, bet cia tik laiko klausimas, kada susirgs ir ankciau ar veliau taip ir nutinka. O AIDS, tai nepagydoma liga, nuo kurios mirstama. Aisku gali sakyt,kad mirstama nuo slogos ar dar ko, o AIDS tik imunineta sunaikina, bet priezastis siaip ar taip lieka AIDS, nes paprastai nuo slogos nemirstam. Taigi tas laikotarpis kai esi ZIV nesiotojas galima sakyt ir yra viruso prisitaikymas plisti, bet galu gale prieinu isvada, kad gavus ZIV virusa 100% mirstama.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 17, 2006 8:14 am Rašyti temą:
_Europoje skamba pavojaus varpai_

2006-02-17


Kaip skelbia "Lietuvos žinios", laboratoriniai tyrimai parodė, jog trečiadienį Lenkijos Krinicos kurorto paplūdimyje rastos trys negyvos gulbės nesirgo paukščių gripu, tačiau įtampos šalyje tai nesumažino. Lenkijos vyriausiajai veterinarijos valdybai nerimą kelia tai, jog iki šiol tokio masiško gulbių kritimo šalyje nebuvo užregistruota.

Paukščių gripo atvejų užfiksuota jau keliose Europos šalyse. "Privalome daryti viską, kas įmanoma, kad viruso laukiniai paukščiai neperduotų naminiams", - sakė Vokietijos, kur taip pat buvo aptiktos nugaišusios gulbės, vartotojų apsaugos ministras Horstas Seehoferis. Italija, Graikija, Bulgarija, Rumunija ir Ukraina taip pat pranešė apie paukščių užsikrėtimo šiuo pavojingu virusu atvejus.

Plačiau skaitykite šiandienos "LIetuvos žiniose"

Bernardinai.lt


_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 17, 2006 8:51 am Rašyti temą:
Lietuva stiprina apsaugos prieš paukščių gripą priemones

Lietuvos rytas, 2006-02-17


Vilnius, vasario 15 d. (BNS). Europoje grėsmingai plintant paukščių gripui, Lietuvoje stiprinamos apsaugos priemonės. Be to, svarstoma galimybė nuo kovo 1 dienos įpareigoti ūkininkus laikyti visus naminius paukščius uždarose patalpose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įstaigos nuo šiol budės 24 valandas per parą, pranešė tarnyba.

„Siekiant operatyviai reaguoti į pranešimus dėl paukščių gripo įtarimo, teritorinėse tarnybose sudarytos 24 valandas per parą budinčios darbo grupės, kurios nedelsiant informuotų apie susidariusią situaciją kompetentingas tarnybas, priimtų sprendimus, duotų nurodymus ir imtųsi priemonių situacijai spręsti“, - sakė P.Mačiulskis.

Laukinių paukščių gripo atvejai jau užfiksuoti Vokietijoje, Baltijos jūros Riūgeno saloje, ir Austrijos Styria regione netoli Slovėnijos sienos.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 17, 2006 8:52 am Rašyti temą:
Mirtinas paukščių gripas slenka vis arčiau Lietuvos


Lietuvos rytas, 2006-02-17



Nelaimės signalai Lenkijoje

Baltijos jūros pakrantė tampa mirtino paukščių gripo zona.

Trečiadienį Lenkijoje, Krinica Morskos kurorte ant Baltijos jūros kranto, radus tris negyvas gulbes, prabilta, kad mįslingasis virusas pasiekė ir šią šalį.

Vėliau išsamūs tyrimai paneigė tokią diagnozę, bet įtampa Lenkijoje nesumažėjo. Mat žuvusių gulbių aptikta ir kitose šalies vietose bei kaimyninėje Vokietijoje.

Kaip vakar pranešė Lenkijos radijas, trys kritusios gulbės rastos prie užšalusios upės netoli Ribniko miesto bei pačiame Vroclavo miesto centre. Kiek anksčiau dar 12 kritusių gulbių aptikta Mažosios Lenkijos vaivadijos Skavino miestelyje ir Krokuvoje.

Radiniai perduoti tirti veterinarijos tarnyboms. Nors kol kas nė viename iš paukščių gripo požymių neaptikta, Lenkijos vyriausiajai veterinarijos valdybai nerimą kelia tai, jog iki šiol tokio masiško gulbių kritimo šalyje nebuvo.

Be to, specialistus gąsdina ir labai plati paukščių kritimo geografija – nuo pietinės iki šiaurinės Lenkijos.

Įspėjimai būti atsargiems

Lenkijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo pavaduotojas Januszas Zwiazekas dienraštį „Zycie Warszawy“ patikino, jog nustačius paukščių gripo atvejus bus imtasi visų priemonių jo židiniams likviduoti.

Bet jau dabar gyventojams uždrausta be specialios aprangos artintis prie kritusių paukščių.

Be to, Lenkijos sveikatos apsaugos ministro potvarkiu Pamario ir gretimose vaivadijose paukščius uždrausta išleisti į kiemus. Akylai stebimi tie vandens telkiniai, kur renkasi daug sparnuočių.

Šalies specialistai taip pat rekomenduoja nevalgyti žalių kiaušinių ir paukštienos, prieš tai jų neapdorojus ne mažesnėje nei 70 laipsnių karščio temperatūroje, kurioje paukščių gripo virusas žūva.

Vokiečių įtarimai pagrįsti

Nerimą dėl grėsmingai besiplečiančios paukščių gripo geografijos šiomis dienomis sustiprino ir Vokietijoje nugaišusios gulbės.

Skirtingai negu Lenkijoje, tyrimai patvirtino įtarimus, kad čia rasti paukščiai iš tikrųjų buvo užsikrėtę virusu H5N1.

Europos Komisija trečiadienį pranešė, kad Vokietijos Riūgeno saloje aptikti sparnuočiai buvo užsikrėtę paukščių viruso atmaina, kuri gali būti mirtinai pavojinga žmogui.

Nelaukdama galutinių tyrimų rezultatų Vokietijos vyriausybė 3 km aplink tą vietą, kur buvo rastos nugaišusios gulbės, paskelbė saugumo zona ir nurodė visiems naminių paukščių augintojams 10 kilometrų spinduliu tuoj pat uždaryti savo paukščius patalpose.

Norint užkirsti kelią paukščių gripo protrūkiui tokiu metų laiku, kai daug migruojančių laukinių paukščių sugrįžta į Europą, tokios saugumo priemonės nuo šiandien bus taikomos visoje Vokietijoje.

Patvirtinus spėjimą apie paukščių gripą Riūgeno saloje, Vokietijos federalinis žemės ūkio ministras Horstas Seehoferis visoje šalyje uždraudė paukščių turgus bei parodas.

Pareigūno žiniomis, šalies veterinarijos specialistai tiria dar mažiausiai 40 gulbių, įtariamų užsikrėtus paukščių gripu. Be to, bent 100 nugaišusių sparnuočių pastebėta ir netoli tos vietos Riūgene, kur rastos užsikrėtusios gulbės.

Tuo tarpu Meklenburgo-Pomeranijos žemės pareigūnai vakar pareiškė maną, kad rastos nugaišusios gulbės nebuvo migruojančios, todėl mirtinas paukščių gripo virusas į Vokietiją gali būti atkeliavęs dar prieš kelis mėnesius.

Nauji apribojimai ES

Mirtina paukščių gripo atmaina, nuo kurios Azijoje, Turkijoje ir Šiaurės Irake jau mirė maždaug 90 žmonių, sparčiai plinta po Europą.

Negyvų paukščių, kuriems buvo patvirtintas arba yra įtariamas šis virusas, surasta Bulgarijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovėnijoje bei Ukrainoje.

Kol kas Europos Sąjungoje šis mirtinas virusas aptiktas tarp migruojančių gulbių. Tačiau ekspertai būgštauja, kad laikui bėgant virusu užsikrės ir vištos bei kiti žmogaus maistui vartojami paukščiai.

Norėdama sustabdyti gripo plitimą Europos Komisija (EK) trečiadienį uždraudė į ES iš visų trečiųjų šalių importuoti neapdorotas paukščių plunksnas.

Iki šiol šis apribojimas buvo taikomas tik toms valstybėms, kuriose užfiksuoti H5N1 viruso atvejai.

Be to, paukščių gripo prevencijos nacionalinėms programoms EK skyrė 2 mln. eurų ir pradėjo konsultacijas su visų bloko šalių specialistais dėl tolesnių prevencijos priemonių.

DPA, „Reuters“, BNS ir „Lietuvos ryto“ inf.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 17, 2006 9:10 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. vasario 17 d.

Mirtinas virusas - vis arčiau Lietuvos


Šią savaitę paukščių gripas pasiekė ir Vokietiją. Lietuvoje šios pavojingos - ir žmonėms, ir patiems sparnuočiams - ligos atvejų nenustatyta, tačiau tikimybė paukščių gripo sulaukti mūsų šalyje yra didelė kaip niekada anksčiau.

Trečiadienį patvirtinus, jog dvi Baltijos jūros Riūgeno saloje nugaišusios gulbės buvo išsikrėtusios pavojingu H5N1 virusu, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustiprino apsaugos priemones.

VMVT įvedė 24 valandų per parą budėjimo režimą bei įpareigojo atsakingus asmenis stebėti paskirtas teritorijas.

Tarnybos budėtojas Jonas Radzevičius "Vakarų ekspresą" informavo, kad vakar buvo gautas vienas signalas - Kauno apskrityje rasta nugaišusi laukinė antis.

"Negyvą paukštį kieme radęs vienkiemio gyventojas iškart suskubo apie tai pranešti mūsų tarnybai, - pasakojo jis. - Aš apie tai informavau budinčius veterinarijos specialistus - jų darbas pasirūpinti, jog laukinė antis būtų ištirta dėl galimo paukščių gripo viruso."

J. Radzevičius, paklaustas, kiek be minėtosios anties šią savaitę VMVT tarnyba gavo signalų apie neaiškiomis aplinkybėmis kritusius sparnuočius, su palengvėjimu atsiduso: "Ačiū Dievui - nė vieno."

Ornitologai - ramūs

Ventės ragas - vieta, į kurią pavasarį sugrįžtantys paukščiai gali parskraidinti ir paukščių gripo virusą.

Tačiau Ventės rago Ornitologijos stoties ornitologas Vytautas Jusys žinią, jog paukščių gripas jau pasiekė Baltijos šalis, priima ramiai.

"Žmonės per daug yra gąsdinami - paukščiai visada sirgdavo gripu, - vakar "Vakarų ekspresui" sakė ornitologas V. Jusys. - Mūsų darbas žieduoti paukščius.

Be to, šiuo metu kalbama apie gulbes, kritusias nuo paukščių gripo. Jos pavasarį apsistoja Nemuno deltoje, o ne Ventės rage..."

Vištos bus įkalintos

Nors ornitologai rimtai nežiūri į pavojingą infekciją, kuri jau yra šalia mūsų, VMVT svarsto galimybę nuo kovo 1 dienos įpareigoti ūkininkus laikyti visus naminius paukščius uždarose patalpose.

Anot specialistų, šis draudimas, viena iš paukščių gripo prevencijos priemonių, yra patvirtintas Europos sąjungos teisės aktais.

Maždaug po mėnesio į Lietuvą iš šiltųjų kraštų grįžus gulbėms gali kilti grėsmė, kad nuo šių sergančių sparnuočių vandens telkiniuose užsikrės daugiau paukščių.

Jeigu pasitvirtintų, kad prie tokių vandenviečių rasti paukščiai serga gripu, aplinkinė trijų kilometrų zona būtų paskelbta grėsmės židiniu. Be to, 10 km stebėjimo zonose nebūtų galima žmonėms maudytis, iškylauti.

Jau pernai spalį buvo įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė - uždrausta importuoti paukščius iš šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas.

Komercinių paukščių ūkių savininkai apie pastebėtus paukščių negalavimo požymius privalo nedelsiant informuoti teritorinės VMVT specialistus.

Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje pernai buvo ištirta per 900 paukščių gaišenų mėginių, šiemet - 65 mėginiai. Atlikus tyrimus paukščių gripo nenustatyta.

Virusas gali mutuoti

Vokietijoje atostogautojai negyvas gulbes rado šalia kelto, kursuojančio tarp Riūgeno ir Hidenzės salų. Trečiadienio rytą Riūgeno salose rasta dar daugiau nugaišusių gulbių.

Gulbių audinių mėginiai nusiųsti į Veibridžo laboratoriją, įsikūrusią netoli Londono, galinčią identifikuoti virusus.

Vokietijos valdžia įspėjo gyventojus neliesti nugaišusių paukščių. Be to, nurodyta 10 km spinduliu nuo vietos, kur rasti negyvos gulbės, perkelti visus naminius paukščius į uždaras patalpas. Visose šalyje juos laikyti uždarose patalpose nėra privaloma iki penktadienio. Danijoje ir Švedijoje paukščiai laikomi uždarose patalpose nuo trečiadienio.

Nuo paukščių gripo kritusių gulbių rasta Italijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje. Negalutiniais duomenimis, H5N1 virusas antradienį nustatytas ir Austrijoje bei Slovėnijoje.

Per Vengriją tekančiame Dunojuje trečiadienį rastas būrys nugaišusių gulbių. Šiuo metu atliekami tyrimai. Be to, nauji įtariami paukščių gripo atvejai nustatyti Rumunijoje.

Tačiau tyrimai nepatvirtino spėjimų, jog Lenkijos Krinica Morska vietovėje netoli Baltijos jūros surastos dvi negyvos gulbės sirgo paukščių gripu.

Ekspertai baiminasi, kad H5N1 virusas gali mutuoti ir tapti perduodamu žmogaus žmogui, ne tik paukščių žmogui, kaip yra dabar.

Džiugas LUKOŠEVIČIUS, Jūratė MAZAJEVA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 9:50 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8810186


Vilniuje jau ieškoma, kur laidoti nuo paukščių gripo nugaišusius sparnuočius

BNS
2006 vasario mėn. 18 d. 10:37


Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose jau ieškoma tinkamų vietų laidoti nuo paukščių gripo kritusius sparnuočius. Vilniaus miesto valdininkai bei Vilniaus miesto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai jau ruošiasi galimam paukščių gripo protrūkiui Lietuvoje, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Sostinė".

Šią savaitę beveik visų sostinės rajonų seniūnams buvo išsiuntinėti raštai su nurodymais apžiūrėti teritorijas ir pateikti sąrašus vietų, kur būtų galima užkasti pavojingu virusu užsikrėtusius ir nugaišusius paukščius.

"Seniūnams yra nurodyta parinkti bent dvi tris paukščių kapinėms tinkamas vietas. Vėliau tie pasiūlymai bus svarstomi. Reikės nuspręsti, kaip tas vietas įrengti. Juk reikia atsižvelgti ir į tokius dalykus, kaip požeminiai vandenys. Tačiau kol kas galutiniai sprendimai dar nepriimti", -pasakojo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Juocevičius.

Vietų, kur būtų užkasami kritę paukščiai nereikia ieškoti tik Senamiesčio, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Šnipiškių, Žvėryno ir Naujamiesčio seniūnams.

Planuojama, kad nugaišę nuo paukščių gripo sparnuočiai bus apdorojami dezinfekcijos priemonėmis, įdedami į maišus ir tiesiog užkasami numatytose vietose. Atlikus šias procedūras, paukščių gripo virusas turėtų būti sunaikintas.

Visos priemonės, kurių bus imtasi yra tokios pačios, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

A.Juocevičiaus teigimu, balandžio mėnesį Jočionyse pradės veikti ir medicininių atliekų deginimo įmonė.

Paukščių gripas yra gyvūnų, dažniausiai paukščių, užkrečiama liga, plintanti oro lašeliniu būdu ir per pašarus. Itin retais atvejais paukščių gripu gali sirgti kiaulės ir žmonės.

2003-2005 metais pasaulyje buvo užregistruota 117 žmonių susirgimų paukščių gripu, iš jų net 60 mirties atvejų. Žmonių susirgimus paukščių gripu sukėlė A/H5N1 atmainos gripo virusas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 2:31 pm Rašyti temą:
BNS, 2006.02.18

Lenkija rengiasi kovai su paukščių gripu



Nuo šeštadienio Lenkijos Žemės ūkio ministro Krzyrztofo Jurgielio potvarkiu šalyje uždrausta prekiauti gyvais paukščiais turgavietėse ir rengti paukščių parodas, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Taip pat draudžiama naminius paukščius laikyti gryname ore bei juos lesinti lauke arba girdyti tvenkiniuose.

Pasak Lenkijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo Krzyrztofo Jedrzweckio, taip siekiama apsisaugoti nuo paukščių gripo, kuris pavojingai priartėjo prie Lenkijos sienų.

Kovo mėnesio pradžioje Mažosios ir Didžiosios Lenkijos vaivadijose bus surengtos kovos su paukščių gripu pratybos. Jų metu dujų kamerose bus sunaikinta keletas tūkstančių paukščių. Tam tikslui bus atrinkti seni paukščiai, kurie ir taip buvo skirti pjovimui. Ūkininkams už patirtus nuostolius bus atlyginta.

Kol kas ištyrus Lenkijoje 14 kritusių gulbių nustatyta, jog jos žuvo nuo šalčio ir netinkamo maisto. Šeštadienį turi paaiškėti Olštino vaivadijoje surastų negyvų gulbių tyrimo rezultatai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 2:34 pm Rašyti temą:
2006.02.18
Prancūzija ruošiasi galimam paukščių gripo protrūkiui


Prancūzija, daugiausia paukštienos Europoje išauginanti šalis, ėmė ruoštis galimam paukščių gripo protrūkiui, nes penktadienį atlikti tyrimai parodė, kad pelkėje rasta nugaišusi laukinė antis veikiausiai buvo užsikrėtusi žmonėms pavojinga viruso H5N1 atmaina.

Pasak pareigūnų, pirmadienį šalies vidurio rytuose esančiame Eno departamente rasto sparnuočio pirminiai tyrimai parodė, kad jis buvo paukščių gripo atmainos H5 nešiotojas.

Prancūzijos žemės ūkio ministras Dominique'as Bussereau (Dominikas Biusero) penktadienį vakare pareiškė, kad esama „90 procentų“ tikimybės, jog minėtame departamente rasta nugaišusi laukinė antis buvo užsikrėtusi itin pavojinga viruso H5N1 atmaina.

Pasibaigus ministro pirmininko Dominique'o de Villepino (Dominiko de Vilpeno) sukviestam nepaprastajam kabineto posėdžiui, D.Bussereau pridūrė, jog tikslūs tolesnių tyrimų rezultatai bus žinomi šeštadienio vakare arba sekmadienio rytą.

Jei tyrimų rezultatai bus teigiami, tai bus pirmasis paukščių gripą sukeliančio viruso H5N1 atvejis šalyje, per kurią eina pagrindiniai Vakarų Europos migruojančių paukščių – potencialių viruso nešiotojų – keliai.

Šaltinis: BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 4:35 pm Rašyti temą:
Vokietijoje kritęs paukštis atskrido iš Latvijos



Lietuvos radijas

Ekspertai mano, kad Vokietijoje rasta paukščių gripu užsikrėtusi gulbė galėjo atskristi iš Latvijos. Šiuo metu šalies specialistai tiria šimtus sparnuočių, galinčių platinti šį žmonėms pavojingą virusą.

Vokietijoje iki šiol yra rasta 13 nuo viruso H5N1 kritusių paukščių. Iš jų – septynios gulbės nebylės, keturios gulbės giesmininkės, viena laukinė žąsis ir vienas vištvanagis.

Viena iš kritusiųjų – gulbė giesmininkė – ant kojos turėjo žiedą, pagal kurį atsekta, kad dar rugpjūčio mėnesį ji buvo pastebėta Latvijoje, o jau sausio pabaigoje paukščių stebėtojų užregistruota Riūgeno saloje.

Iš viso vokiečiai iki šiol surinko 650 įvairiausių rūšių kritusių paukščių. Visų jų kūnai yra perduoti specializuotai veterinarinei laboratorijai, kurioje tikrinama, ar jie nebuvo užsikrėtę H5N1 virusu.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 4:37 pm Rašyti temą:
Prancūzija rengiasi paukščių gripo protrūkiui

Valdas Papievis
Lietuvos radijas

Daugiausisai paukštienos Europoje išauginanti Prancūzija pradeda rengtis galimam paukščių gripo protrūkiui. Penktadienį atlikti tyrimai rodo, kad pelkėje aptikta nugaišusi laukinė antis veikiausiai buvo užsikrėtusi žmonėms pavojinga viruso atmaina.

Nors tyrimas dar nebaigtas, Prancūzijos žemes ūkio ministras Dominikas Biusero sako, kad 90 proc. yra tikra, jog savaitės pradžioje šalies teritorijoje rasta negyva laukinė antis buvo užsikrėtusi pačiu pavojingiausiu paukščių gripo virusu.

Anot jo, kaimyniniuose kraštuose aptikus pauksčių gripo židinių, buvo akivaizdu, jog jų turėjo būti rasta ir Prancūzijoje.

Akis į akį susidūrus su pauksčių gripo pavojumi, vakar vakare Prancūzijos ministras pirmininkas Dominikas de Vilepenas skubiai sušaukė ministerijų posėdį, papildomas saugumo priemones aptarė su šiuo metu Tailande viešinčiu prezidentu Žaku Širaku.

Šį trečiadienį priimtas nutarimas naminius paukščius visoje Prancūzijoje laikyti tik uždarose patalpose. Gyventojai raginami vengti kontaktų su laukiniais paukščiais – prie jų nesiartinti, nemaitinti. Radus negyvą paukštį, jo negalima liesti – apie tai reikia įspeti veterinarijos tarnybą arba policiją.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 18, 2006 5:14 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8813000


Austrijoje ėmė plisti H5N1 virusas

BNS
2006 vasario mėn. 18 d. 17:11


Mirtiną paukščių gripą sukeliantis H5N1 virusas plinta Austrijoje. Sostinėje Vienoje juo užsikrėtė gulbė, o netoli esančiame kaime - antis, šeštadienį pranešė pareigūnai. Vienos miesto valdžios atstovas sakė, kad H5N1 virusas, pasiekęs šalį praėjusią savaitę, buvo aptiktas ištyrus šiauriniame Floridsdorfo priemiestyje kritusią gulbę.

Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu pranešė, kad užsikrėtusi antis buvo rasta negyva Klosternoiburgo kaime, Žemutinės Austrijos provincijoje.

Pirmieji keturi mirtino paukščių gripo atvejai praėjusią savaitę buvo aptikti laukinių gulbių organizmuose pietinėje Štirijos provincijoje.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 02 19, 2006 8:55 am Rašyti temą:
Vokietijos saloje aptikti 28 nauji H5N1 viruso atvejai

| 2006 02 18 17:56:10 |

Vokietijos Riūgeno saloje mirtinas H5N1 paukščių gripo virusas buvo aptiktas dar 28 nugaišusių paukščių organizmuose. 13 užsikrėtusių paukščių jau buvo aptikta praėjusią savaitę, šeštadienį pranešė šiaurės rytinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ministras Tillis Backhausas (Tilis Bakhauzas).
Vokietijos žemės ūkio ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis) penktadienį sakė, kad dėl paukščių gripo iš viso buvo ištirta apie 80 paukščių ir esą galima tikėtis daugiau teigiamų rezultatų.

Vyriausybė jau anksčiau pranešė apie tris mirtino paukščių gripo atvejus, dar 10 paukščių tyrimo rezultatų buvo laukiama iš svarbiausios ES laboratorijos Anglijoje.

Visi 13 negyvų paukščių buvo rasti Baltijos jūroje esančioje Riūgeno saloje. Vietos pareigūnai penktadienį paprašė kariškių pagalbos surenkant daugybę kritusių ir salos pakrantes nuklojusių migruojančių paukščių.

Penktadienį Vokietija pradėjo įgyvendinti įsakymą laikyti naminius paukščius uždarose patalpose. Tą patį jau daro Danija, Prancūzija, Graikija, Liuksemburgas, Olandija, Slovėnija ir Švedija.

AFP-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 9:04 am Rašyti temą:
Specialistai tiria Trakų rajone nugaišusius paukščius

2006-02-20


Šiandien turėtų paaiškėti, ar vakar Trakų rajone aptikta nugaišusi gulbė nesirgo paukščių gripu. Vakar priešpiet Telšiuose rasta nugaišusi laukinė antis taip pat išvežta ekspertizei.

Kol kas ši pavojinga liga Lietuvoje nenustatyta. Paukščių gripui sparčiai plintant Europoje, Nacionalinė maisto ir veterinarijos tarnyba imasi sustiprintų apsaugos priemonių.


Veterinarijos laboratorijos vadovas Jonas Milius pastebi, kad paukščių gripo pavojus padidės pavasarį, kai prasidės paukščių mirgacija.

www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 10:06 am Rašyti temą:
Ekspertai įspėja, kad šaudant paukščius gali kilti paukščių gripo epidemija
2006-02-19

Laukinių paukščių šaudymas kovojant su paukščių gripu gali sukelti šios ligos epidemiją ir pabloginti ekologinę padėtį Rusijoje, mano Laukinės gamtos apsaugos centro generalinis direktorius Aleksejus Zimenka.
"Epidemiologijos požiūriu, mėginant šaudyti paukščius tik dar labiau išplis paukščių gripas", - sakė jis agentūrai "Interfax".

Pasak A.Zimenkos, šaudymas įbaugins laukinius paukščius, kurie ims ieškoti kitų veisimosi vietų ir išplatins ligą į dar didesnius plotus bei kur kas aktyviau ims artėti prie žmonių gyvenamų vietų.

"Užsikrėtę ir nugaišę paukščiai taps plėšrūnų, taip pat varnų, kurios gyvena gyvenvietėse ir miestuose, grobiu, ir tada užsikrėtusių paukščių dar labiau padaugės. Taigi mes savo rankomis perkelsime epidemiją į tankiai gyvenamus rajonus", - pažymėjo Laukinės gamtos apsaugos centro generalinis direktorius.

Be to, masiškai šaudant, išnyks kai kurių retų rūšių paukščiai, sumažės arba išnyks atskiros kai kurių rūšių grupės ir dėl to sutriks ekologinis balansas, nes paukščiai reguliuoja natūralius ekologijos sistemos procesus.

"Jeigu paukščiai išnyks miške - išnyks ir miškas, nes padaugės vabzdžių-kenkėjų, graužiančių medžius. Jeigu vandens telkiniuose nebeliks vandens paukščių - ištiks ekologinė nelaimė, vietinė katastrofa, nes jie sulesa daug vandens augalų, taigi šaudant paukščius vandens telkiniai pamažu užaugs augalais", - perspėjo laukinės gamtos saugotojas.

Jo nuomone, paukščių naikinimo ekologiniai padariniai "bus nepalyginamai pavojingesni už pačią paukščių gripo epidemiją, kuri bus tik sloga, palyginti su maru".

Jis priminė, kad kovą prasidės sezoninė paukščių migracija, ir jų skrydžių keliai eis beveik per visą Rusijos sieną.

"Laukinės gamtos apsaugos centras, Rusijos paukščių apsaugos sąjunga, Pasaulinis laukinės gamtos apsaugos fondas, Paukščių žiedavimo centras prie Rusijos mokslų akademijos ir kitos didžiausios šalies mokslo ir gamtosaugos organizacijos mano, kad masiškai šaudyti laukinius paukščius ir nenaudinga, ir visiškai neleistina "priemonė"", - pareiškė A.Zimenka.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 10:14 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8819757

Lietuvoje paukščių gripas dar nenustatytas

Jūratė Doveikienė, Lietuvos radijas
2006 vasario mėn. 19 d. 22:07


Prancūzijoje šeštadienį patvirtinus pirmąjį paukščių gripo atvejį, šalyje imamasi papildomų apsaugos priemonių. Tai jau septinta Europos valstybė, kurioje nustatytas šis pavojinga liga. Lietuvoje virusas kol kas neužfiksuotas.
Pirmadienį turėtų paaiškėti, ar sekmadienį Trakų rajone ir Telšiuose rasti nugaišę paukščiai nesirgo paukščių gripu.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas sako, kad tarnyba gavo beveik 30 pranešimų apie įtartinus atvejus. Ištyrus daugiau kaip pusę jų – ši pavojinga liga nenustatyta. Kazimieras Lukauskas tvirtina pasirašęs įsaką, nurodantį naminius paukščius laikyti patalpose.

Vilniaus universtiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad žmogus užsikrėsti gali nuo glaudaus sąlyčio su sirgusiu paukščiu. Pasak Ambrozaičio, žmonės turėtų skiepytis nuo sezoninio gripo, nes tai sumažintų galimybę užsikrėsti nauju hibridiniu virusu.

Lietuvoje paukščių gripas nenustatytas, tačiau Valstybinė maisto ir veterinrijos tarnyba, atsižvelgdama į laukinių paukščių gripo plitimą Europoje, stiprina apsaugos priemones ir ragina gyventojus, pastebėjusius nugaišusius ar sergančius laikinius paukščius, pranešti nemokamu telefonu 8 800 404 03.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 10:32 am Rašyti temą:
Europos šalys su nerimu laukia paukščių migracijos laiko

Paukščių gripas aptiktas Baltijos jūros saloje rastų gulbių organizme.
Reuters Interfax, AFP, BNS ir lrytas.lt inf.
2006-02-19 16:53

Prancūzijos Sveikatos apsaugos ministras Xavier Bertrandas sekmadienį pareiškė, kad šalies valdžia negailėsianti jėgų ir išteklių kovoje su mirtinu paukščių gripu.

Ši šalis - jau šeštoji ES valstybė, kurią pasiekė gripo virusas.

Prancūzija, didžiausia Europoje paukštienos gamintoja ir ketvirtoji pasaulyje jos eksportuotoja, šeštadienį patvirtino, jog pavojingasis H5N1 virusas, kuris gali būti mirtinas ir žmonėms, buvo aptiktas Eno departamente rastos negyvos laukinės anties organizme. Tačiau anot pareigūnų, tai buvo pavienis atvejis ir kad nei naminių paukščių, nei žmonių sveikatai tai neturėjo įtakos.

Laikydamosi Europos Sąjungoje patvirtintų apsaugos priemonių, valdžios institucijos trijų kilometrų spinduliu uždarė vietovę, kurioje buvo surastas užsikrėtęs paukštis, ir pradėjo veterinarinius laukinių gyvūnų patikrinimus 10 km spinduliu.

Kadangi per Prancūziją eina svarbiausi migruojančių paukščių - potencialių viruso nešiotojų - keliai Vakarų Europoje, šalyje jau yra nurodyta visus naminius ir kambarinius paukščius laikyti patalpose.

Gyventojams patariama neliesti negyvų paukščių, nemaitinti ančių ar balandžių.

Apie paukščių gripą sekmadienį taip pat pranešė ir Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai. Pasak jų, virusas buvo aptiktas šalies centrinėje dalyje rastos negyvos laukinės anties organizme.

Dar 28 nugaišusių paukščių, rastų Vokietijos Riūgeno saloje, organizmuose buvo aptiktas mirtinas H5N1 paukščių gripo virusas.

Jau 13 užsikrėtusių paukščių Vokietijoje buvo aptikta praėjusią savaitę, šeštadienį, pranešė šiaurės rytinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ministras Tillis Backhausas.

Vokietijos žemės ūkio ministras Horstas Seehoferis penktadienį sakė, kad dėl paukščių gripo iš viso buvo ištirta apie 80 paukščių ir esą galima tikėtis daugiau teigiamų rezultatų.

Vyriausybė jau anksčiau pranešė apie tris mirtino paukščių gripo atvejus, dar 10 paukščių tyrimo rezultatų buvo laukiama iš svarbiausios ES laboratorijos Anglijoje.

Visi 13 negyvų paukščių buvo rasti Baltijos jūroje esančioje Riūgeno saloje. Vietos pareigūnai penktadienį paprašė kariškių pagalbos surenkant daugybę kritusių ir salos pakrantes nuklojusių migruojančių paukščių.

Penktadienį Vokietija pradėjo įgyvendinti įsakymą laikyti naminius paukščius uždarose patalpose. Tą patį jau daro Danija, Prancūzija, Graikija, Liuksemburgas, Olandija, Slovėnija ir Švedija.

Tuo tarpu Rusijos sveikatos ir aplinkos apsaugos pareigūnai įspėja, kad laukinių paukščių šaudymas kovojant su paukščių gripu gali sukelti šios ligos epidemiją ir pabloginti ekologinę padėtį Rusijoje.

Laukinės gamtos apsaugos centro generalinis direktorius Aleksejus Zimenka teigia, jog šaudymas įbaugins laukinius paukščius, kurie ims ieškoti kitų veisimosi vietų ir išplatins ligą dar didesniuose plotuose.

Masiškai šaudant, anot direktoriaus, išnyks kai kurių retų rūšių paukščiai, sumažės atskiros kai kurių rūšių grupės ir dėl to sutriks ekologinis balansas, nes paukščiai reguliuoja natūralius ekologijos sistemos procesus.

Jo nuomone, paukščių naikinimo ekologiniai padariniai „bus nepalyginamai pavojingesni už pačią paukščių gripo epidemiją, kuri bus tik sloga, palyginti su maru“.

A. Zimenka priminė, jog kitą mėnesį prasidės sezoninė paukščių migracija, ir jų skrydžių keliai eis beveik per visą Rusiją.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 10:34 am Rašyti temą:
Gauta beveik 30 pranešimų apie įtartinus atvejus

Lietuvos radijas
2006-02-20 09:38

Maisto ir veterinarijos tarnyba gavo beveik 30 pranešimų apie įtartinus paukščių nudvėsimo atvejus, Lietuvos radijui teigė tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas.

Ištyrus daugiau kaip pusę jų, paukščių gripas kol kas nenustatyta.

Vis dėlto imamasi griežtesnių apsaugos priemonių. K. Lukauskas sako pasirašęs įsaką, nurodantį naminius paukščius laikyti patalpose.

Vilniaus universtiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis Lietuvos radijui sakė, kad žmogus užsikrėsti gali nuo glaudaus sąlyčio su sirgusiu paukščiu. Pasak jo, žmonės turėtų skiepytis nuo sezoninio gripo, nes tai sumažintų galimybę užsikrėsti nauju hibridiniu virusu.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 12:12 pm Rašyti temą:
Lietuvoje paukščių gripo dar nerasta


Jūratė Doveikienė
Lietuvos radijas

Prancūzijoje šeštadienį patvirtinus pirmąjį paukščių gripo atvejį, šalyje imamasi papildomų apsaugos priemonių. Tai jau septinta Europos valstybė, kurioje nustatytas šis pavojinga liga. Lietuvoje virusas kol kas neužfiksuotas.


Pirminiai duomenys rodo, kad Telšiuose nugaišusi laukinė antis nesirgo paukščių gripu. Šiandien turėtų paaiškėti, ar sekmadienį Trakų rajone rasta gulbė nebuvo užsikrėtusi šia liga. Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas sako, kad tarnyba gavo beveik 30 pranešimų apie įtartinus atvejus. Ištyrus daugiau kaip pusę jų – ši pavojinga liga nenustatyta. Kazimieras Lukauskas tvirtina pasirašęs įsaką, nurodantį naminius paukščius laikyti patalpose.

Lukauskas: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... ksciai.mp3

Vilniaus universtiteto Infekcinių ligų klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis sako, kad žmogus užsikrėsti gali nuo glaudaus sąlyčio su sirgusiu paukščiu. Pasak Ambrozaičio, žmonės turėtų skiepytis nuo sezoninio gripo, nes tai sumažintų galimybę užsikrėsti nauju hibridiniu virusu.

Ambrozaitis: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... zaitis.mp3
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 12:55 pm Rašyti temą:
Lietuvoje uždrausta laikyti paukščius lauke

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo pirmadienio uždraudė lauke laikyti paukščius. Nesilaikantiems įsakymo gresia iki 5 tūkst. litų bauda arba paukščių konfiskavimas.
Tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas BNS sakė, kad įsakymas pasirašytas pirmadienį ir galios iki gegužės 20 dienos.

"Šiuo metu dalis gyventojų turimus paukščius dar išleidžia į lauką, tačiau nuo šiandien tai - griežtai draudžiama. Norime nutraukti grandinę tarp laukinių ir naminių paukščių, tokiu atveju išvengsime paukščių gripo grėsmės", - sakė jis.



2006-02-20
Šaltinis: BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 1:56 pm Rašyti temą:
Onė Baliukonė

Su paukščiais?

2006-02-20

Tarp dviejų spalio užtemimų pasijutau it kokia gaištanti Dunojaus deltos gulbė (grakštus palyginimas, ar ne?). O gal, sakau, šitai vadintina individualiomis paukščių gripo imitacijos pratybomis? Šiaip ar taip, kažkas gerokai truktelėjo prie žemės arba dangop... Argi ne puiku būtų pagaliau atsikratyti visų kūno skaudulių ir buities traumų? Vis dėlto dar pavyko nepasiduoti šiam gera ir bloga nusinešančiam tuštumos bei ramybės srautui, kuris kartais taip įstabiai apglėbia sielą. O jeigu turi kantrybės pasiekti sąmonės gelmę – atveria tiek nežemiškų brangakmenių švytėjimo ir įstabiausių ornamentų žaismės, tiek beveik neverbalizuojamų plastinių formų bei vaizdinių… Tiesa, jei nesileidi persmelkiamas įvairių, ypač masinių, baimių ir beprotysčių.

Tačiau, mano akimis, paukščių gripas – kur kas romantiškesnė ar net simboliškesnė žūtis, nei dvėsti nuo beždžionių ar žiurkių viruso, mutavusio į žmogiškąjį. (Mokslininkams ir teroristams moderniose laboratorijose vis bandant sukurti ką nors dar „įdomesnio“…) Bet homo sapiens kaip rūšies nuosmukis jau, matyt, nesustabdomas. Arba įveikiamas tik radikaliomis priemonėmis. Ypač visuotinis mūsų egocentrizmas… Tačiau ANIMA MUNDI – ne tik žmonijos, bet ir paukštijos, žvėrijos, gyvulijos, augalijos, net akmenijos archetipinė sąmonė. Ir mes, „protingiausieji“, nesame pakylėti virš Gyvosios Gamtos. O tebepataikaujame savo brangiai personai, vis daugiau laiko ir lėšų skirdami rafinuotiems ar net žiauriems malonumams, iškrypėliškoms pramogoms, tebesigirdami visą planetą nualinusiu ir užteršusiu „civilizuotu“ gyvenimo būdu. Pagaliau įtikėję vien didžiausios naudos ir maksimalių pelnų siekiančio kapitalo – aukso veršio – religija… Niekaip neužmirštu vieno turtingiausių Amerikos žmonių, multimilijardieriaus ir kontrolinio „Sotheby’s“ akcijų paketo savininko, ciniškos filosofijos: parduoti ir pirkti galima absoliučiai viską! Iš verslininko pozicijų – nėra jokio esminio skirtumo, kuo prekiauji: van Gogho šedevrais ar pradvisusiu alumi. Iššūkis toks pat – kuo pelningiau iškišti turimą produktą…

Bet vis dėlto – šičia jau kreipiuosi į nuolat bulvarinėj spaudoj besiafišuojančius turtingiausius tautiečius: ar dar nepasisotinom? Vis negana butų, namų, sklypų, pinigų, nesyk net labai purvinų, vis dvelktelinčių svetimom ašarom ir krauju… Ar neatėjo metas kai kuo pasidalyti? Tačiau ne nuo labdaros pokylio stalo nukritusiu trupiniu, o galbūt – nors puse riekės. Beje, tautinio elito pobūviai šiandien įtartinai primena puotas maro metu… Bet ar ne pati Motina Žemė įvairiausiais balsais šaukia mums: liaukitės!? Galbūt pajutę visuotinę grėsmę net iš dangaus (štai jums ir totalios globalizacijos pavyzdys!) bent dabar suvoksime, jog neverta it politiniams mikrobams niautis ir pjautis tarpusavyje. Gal baigsis pagaliau grobuoniški karai tarp genčių, tautų, valstybių. Arba tariamai geresnės demokratijos, beveik visuomet užkrėstos korupcija ir moraliniu palaidumu, net visišku nesiskaitymu su žmogaus teisėmis, primetinėjimai kitiems, „blogesniems“… Tačiau karas – ir vienas pelningiausių verslų. (O George’as W. Bushas – bene didžiausias šios srities „vadybininkas“?) Čia galiojantis principas ar dėsnis: pirmiau lengvai, azartiškai, be jokio gailesčio sugriauti, paskui ilgai ir nuobodžiai atstatinėti… Bet kaip tu atkursi nors ir niekuo dėčiausio vaikelio ar net menkiausio vabzdelio gyvybę?!

Nenuneigsi: dažnėja ir stiprėja uraganai, potvyniai, žemės drebėjimai, randasi anksčiau negirdėtos ligos ir masinės epidemijos… Tačiau ar įtikėjusiems savo galia ir valia pasaulio šeimininkams ką nors reiškia šios stichinės nelaimės, šie katastrofiški (pačios Apvaizdos?) ženklai? Vargu ar išžudę nesuskaičiuojamą daugybę panašių į save ir milijonus laukinių bei naminių „mažesniųjų brolių“ – staiga liausimės šitai darę ir imsime atgailauti. Juk po mūsų – nors ir tvanas! Tai, beje, skaudžiai pajuntu kas vasarą nuvažiuodama į Molėtų krašto miškus ir aptikdama tenai vis daugiau kirtaviečių. Ir šios baisingai užterštos plynės aiškiai liudija komercinių tikslų viršenybę ir nenumaldomą naujųjų lietuvių godulį. Girdėjau, kad ir Dzūkijos nacionalinis parkas panašiai „švarinamas“. Ką jau kalbėt apie brangia mediena paverstus ir po Europą ištąsytus šventuosius protėvių ąžuolynus. Arba į gabalus godžiai draskomą įstabiąją Kuršių neriją!

Savo naujausioje knygoje „Žmogus ir jo kalnas“ Viktorija Daujotytė rašo: „Jei žmogus nebejaus šventumo gamtoje, nebejaus niekur, nei savo gyvenime, nei bažnyčioje. Šventumas ir gamtiškumas lietuviams nuo seniausių laikų tebėra susiję. Vaikai ir gamta – dėl jų žmonija turės apsispręsti, čia slypi didžiausi pavojai ir didžiausios viltys“.

O apie ką šiandien šaukte šaukia kasdienės autoavarijų suvestinės? Kiekvieną savaitgalį – keletas ar net keliolika žuvusiųjų… Aišku, kad ne tiek apie senus, sukriošusius automobilius, kiek apie sumašinėjusius jų vairuotojus. Net, sakyčiau, (savi)naikai užprogramuotą šių pasąmonę. (Nes apie tikrąjį daugelio žmonių sąmoningumą apskritai sunkoka kalbėti.) Galbūt vyriškas žudymo genas pamažu virsta savižudybės genu? Tai, be abejo, ir bukiausių realybės šou, žiauriausių kriminalinių laidų bei vis brutalesnių kompiuterinių žaidimų „įdirbis“. Žmogaus orumas ir net gyvastis daugeliui jau nėra vertybė. Tad kenčia ir gyvieji, ir mirusieji… O kai šie tamsių pasąmonės gaivalų ir juodžiausios cenzūruota „ugdytiniai“ dėbteli į tave nuo narkotikų išsiplėtusiais vyzdžiais iš milžinišku greičiu pro šalį skriejančios mašinytės – pats pasijunti beveik virtualioj realybėj. Neretai iš tos pralekiančios dėžės pasklinda ir tiek decibelų, kad norom nenorom susimąstai: ar čia dar važiuoja žmogus, ar už nieką neatsakingas, aklas ir kurčias zombis. Į žmogų tik panaši būtybė be jo vidinio turinio.

Tiesą pasakius, dabar jau imu suprasti ir jaunų šeimų ar dar jaunesnių kompanijų, dažnai įsitaisančių kur nors miške ar prie ežero, keistoką elgesį. Jie ten pirmiausia įsijungia savo galingas „muzikas“, užteršdami aplinkinę erdvę baisiausiu triukšmu. (O kur dar apčiuopiama, materiali tarša; juk visos maisto ir alkoholio pakuotės neretai paliekamos vietoj – ir net išdrabstomos kuo plačiau!) Matyt, jie tikrai negirdi nei savęs, nei kitų, nei pirmapradės gamtos: vandens, medžių, paukščių… Nebesuvokia, ką miestų kloakose užterštai sielai reiškia kasdien vis kitokie, nepakartojami saulėtekiai ir saulėlydžiai, papildantys išeikvotą vidinę šviesą. Bet ši metamorfozė įvyksta tik tuomet, jeigu nuo ryto lig vakaro nevaikštai užsipylęs akių ir smegenų, prisirūkęs žolės – arba dar gali sustabdyt savo paties plepalų ir keiksmažodžių srautą, nutilt ir įsiklausyt…

Ypač, manau, tai nelengva įvairiausių barų, kavinių, prekybos centrų – „akropolių“ ir „europų“ – darbštuoliams. Tapę priklausomi nuo savo darboviečių besaikio, kvaišinančio triukšmo, dalį šio „gėrio“ jie paskui retransliuoja ir niekuo dėtiems kaimynams. Tiesiog nesuvokdami šalia esančiųjų kančios, nes patiems, kad patirtų kaifą, tų decibelų reikia vis daugiau. O kaip gelbėtis dar neapkvaišusiems – arba ligoniams, seneliams, kūdikiams? Tačiau įtariu, kad jaunų, bet jau sužalotos klausos tėvų atžalos taip pat gimsta apykurtės. Ir leidžia savo „muzikas“ dar garsiau.

Tiktai nesuprantu, kodėl primityvūs, mechaniški, viską, kas gyva, užtrenkiantys ritmai ir lėkšti ar net idiotiški tekstai taip pat vadinami muzika. Ir kodėl beveik negebame pasinaudot (vis rečiau klausome) gydomuoju TIKROS MUZIKOS poveikiu. Ji veikia, žinoma, ne tiek fiziškai, kiek emociškai, dvasiškai, suderindama žmogaus sielos stygas, harmonizuodama jo mintis ir jausmus, protą ir širdį. Ypač paveiki dieviškoji Mocarto kūryba, tinkama net sergantiesiems autizmu, depresija ar psichikos ligomis gydyti. Panašiai gydo ir gili nesudrumsta tyla, kurioje ligi šiol glūdi pirmapradė Gamtos siela. Deja, net atokiose giriose, net prie nuošaliausių upių ir ežerų (kur vandenų dvasia dar ypač jautri) gožiam, prievartaujam, naikinam ją dirbtinėm savo linksmybėm. O jos dažnai baigiasi visai nelinksmai arba net tragiškai: gaisrais, žudynėm, išprievartavimais, kitais nūdienos „malonumais“. Galbūt mūsų smegenys jau iš tiesų baigia sugelžbetonėt, o vidinė ausis beveik atrofavosi? Kuo galėtų pagelbėt gailestingoji sesuo Ekologija? O juk įrodyta: net gėlės nuvysta, net gyvulėliai kvaišta ir gaišta nuo kurtinančių sunkiojo roko, repo, metalo ir dar modernesnių ritmų. Tačiau vynuogienojai, sako, ypač tarpsta skambant ramiai ir harmoningai klasikai; ir vyno skonis tuomet būna neįprastai subtilus…

Tad kokios užkardos pristabdytų šį akivaizdų visuomenės dalies barbarėjimą (arba net nužmogėjimą; ne veltui sutenerystė – ne vieno jauno lietuvio „rožinė“ svajonė!)? Ar dar paveiktų ką nors kvietimas: tėvai, mokytojai, menininkai, atmerkim akis! Užuot atsainiai tūnoję savo kiauteliuose, rodykim tikrąjį – PAŠAUKIMO – kelią. Ir liaukimės nuolankiai garbstę „naująsias vertybes“: pirkimo ir nuolatinių linksmybių kultą, besaikio turtėjimo maniją, visuotinės konkurencijos idealą. (Nors visažinė reklama ir įrodinėtų mums, kad „Lietuvos širdis“ nuo šiol – kažkoks naujausias prekybos ir pramogų centras!) Juk žmogus – ne sparčiai sudėvimas ir dar sparčiau keičiamas Rinkos mechanizmo sraigtelis, ne beteisis sekso objektas, bet unikali, nepakartojama dvasinė savastis, sergėtojas amžinos dieviškosios ugnies, kuri visad reiškiasi kūrybiškumu ir vaizduote, meile ir atjauta, o ne, tarkim, gebėjimu pelningai investuot ar pasidaryt imidžą. Ne būti, o vien atrodyti… Ir paauglys, jaunuolis pirmiausia turėtų atrast ir išpuoselėt vidinį grožį, ne vien fizinį kūną ar perdėtą, net iškreiptą seksualumą.

Neįtikėti, jog visos problemos – tik lytinės… Kur ir kada kalbame apie tai su savo vaikais? Ar ne dėl šių rimtesnių egzistencinių įžvalgų stygiaus mūsų namuose, gatvėse, net mokyklose – tikras vandalų antplūdis. Jau neturi ramybės ne tik gyvieji, bet ir mirusieji… O siela daugeliui jaunesniųjų – tiesiog nepadorus žodis. Arba jis (ji) apskritai neegzistuoja.

Taigi sekso galiūnų prisiauginom apsčiai; netgi darželinukai vaipydamiesi bando daryti TAI. Ko benorėt iš nepraustaburnių vaikigalių daugiabučių kiemuose ar laiptinėse. Nuolat girdžiu jų grupinį arklišką žvengimą ir kiaulišką žvygčiojimą. Vadinasi, taip ir nesumažės atvirų ar prisidengusių „vyro fiziologiniais poreikiais“ moters niekintojų bei žemintojų. Arba kankintojų ir žudikų, įvairiausių pakelės maniakų… Net vaistų reklamos nuolat pataikauja panašių į save varžybose nenorinčiam atsilikti patinui. „Potenzia – galimybė vėl pirmauti“! „Vellman – vyrui, norinčiam pasiekti viršūnę“! O kur dar įvairiausios viagros… Mūsų pasaulis aiškiai tebėra falocentriškas, tebevaldomas grubios fizinės jėgos ir ciniško intelekto. Jam tarnauja ir gausūs bulvarinės spaudos bei komercinių radijo stočių skelbimai, kur meilės ir sekso sutapatinimas, begėdiškos paleistuvystės ir kraštutinio ištvirkimo raiška – kaip ant delno... Tačiau štai laidoje „Modus“ du talentingi mūsų kompozitoriai, labai rimtai svarstę, ar moterys jau gali rašyti tokią pat vertingą muziką, kaip jie, vyrai, vis dėlto sutarė, kad gali. Ačiū Dievui! Juk ligi šiol kūrėjos (menininkės, filosofės, regėtojos etc.) privalėjo nuolankiai sekti paskui „pirmąją lytį“ bei rinkti trupinius nuo turtingo jų šlovės stalo…

Tačiau grįžtelėkim atgal. Neseniai – nors ir labai nenorom – teko stebėti, kaip ant Šeškinės kalvos iš sutraiškyto automobilio traukiami tokie pat sumaitoti kūnai. (Išties karštas mašinos ir jos mylimųjų apsikabinimas!) Ir ši kraupi avarija, šis sukrečiantis anų pasąmonės „programų“ realizavimasis įvyko vėlai vakare, kai, regis, Ukmergės gatvėje nelieka jokių kliūčių laisvai važiuoti. Bėda ta, kad iš pat pradžių nusiteikiama dar didesnei „laisvei“, nepaisant jokių taisyklių ar apribojimų. Ir nuolat pasidrąsinant alkoholiu. (Mane ypač šiurpina gausios alaus reklamos, įkyriai verčiančios visą Lietuvą – vyrus, moteris ir net paauglius – niekada neprasiblaivyt. Jau, sako, yra net norinčiųjų „meniškai“ išsikalti antkapius butelių kamšteliais. O kiek rastųsi trokštančiųjų įsidėti stipresnio gėralo net į karstą… Tai bent poreikiai!) Paskui per radiją išgirdau: du žuvę, keturi sužeisti. Argi tai nėra kokio mašinų maro, mutuojančio į žmogiškąjį, ženklai?

Kažkodėl ši, nors ir „pašalinė“, tragedija paveikė ne mažiau, nei prieš kelerius metus toje pat Šeškinėje parblokšta tuomet dar studentė mano dukra. Vidury baltos dienos, prie pat mokyklos, bet, pasak policijos, taip ir neatsiradus nė vienam liudytojui. Tad avarijos kaltininke, be abejo, paskelbta ne ką tik vyro padovanotą automobilį vairuoti pradėjusi jauna dama… O sužeistajai, parą išbuvusiai be sąmonės, po to dar mėnesį išgulėjusiai nejudant ligoninėj ir namie (smarkiai sukrėstos smegenys ir sulaužyta koja, nors pastarosios smulkmenos medikai nė nepastebėjo), diagnozuotas tik „lengvas kūno sužalojimas“…

Šitaip turbūt ir susidėvi, sueižėja per anksti motinų širdys. Arba užsigrūdina, gal net suakmenėja. Ypač vienišų motinų… Todėl jau neturėčiau baisėtis, kai užsidegus žaliai šviesai ar įžengus į pažymėtą pėsčiųjų perėją pro pat nosį nesulėtinę greičio prašvilpia įžūliausi eismo dalyviai. Ypač naujų, prabangių automobilių savininkai, dažnokai net lenktyniaujantys su panašiais į save. Tiksliau, su mirtimi… Nepamirštamas kartą, tik jau spūsčių metu, patirtas tokių lenktynių įspūdis. Visiems šliaužiant vėžlio žingsniu, staiga nežinia iš kur išnyra gulbiškai balta Audi 100 (vėl tos nelemtos gulbės!) ir žaibu nuvinguriuoja aukštyn, lenkdama kitus tai iš kairės, tai iš dešinės… Kur ir kada baigėsi ši kelionė? Visai netoli, kai nesuvaldęs šio puikaus automobilio jaunuolis atsidaužė į medį (ar stulpą) ir iškart žuvo.

Tik vis dažniau esu priversta žvelgti vien pro kambario langą. (Jau beveik nekeliaudama ir su niekuo nelenktyniaudama…) Ir, deja, regiu panašią „pažangą“. Gausėja vien agresijos, triukšmo ir smogo. Ir, tiesą sakant, ko tiktai per kelerius metus neišgirdau: nuo pažadų susprogdint su visu Savivaldybei tebepriklausančiu butu (argi ne originali būtų menininkės žūtis?!) iki rafinuočiausių patyčių… Beje, dėl šio nelaimingo buto. Jis vienintelis taip ir liko neprivatizuotas milžiniškame devynių aukštų gelžbetonio griozde, kuris man – idealus pavyzdys, kaip negalima statyti namų, jeigu jų gyventojus dar laikai žmonėmis. Todėl, matyt, ne aš viena jame jaučiuosi tikra kalinė. O kartais vos įsispraudžiu į savo ankštą narvelį…

Įsispraudusi matau vien gausybę bet kaip sugrūstų purvinų padėvėtų automobilių. Kasdien, atrodo, jų padaugėja. O kiemo plotas lieka toks pat. Todėl visais nesveikais plaučiais jaučiu, kaip beviltiškai dūsta paskutiniai dar užsilikę skursnos augalėliai. Ir mano palangėj, įsikirtęs į užterštą žvyrą, dar laikosi jaunas, bet jau liguistas medelis. Anksčiau jį motiniškai paglobodavo Baltoji Akacija, kol ir ją pagaliau pribaigė viesulo gūsis. Bet pirmiau, žinoma, pasidarbavo dėdės su automobiliais. Dabar panašiai – tik dar negailestingiau – puola jau šių dėdulių sūnūs ar net vaikaičiai. (Juk neturėti savo mašinos šiandien – didžiausio atsilikimo ar net neįgalumo požymis!) Karštą praėjusios vasaros dieną pasiteiravusi vieno jų, kam stato savo važiuoklę ant pat medelio šaknų, tiesiog atremdamas į kamieną, išgirdau visai logišką atsakymą: mašinai reikia pavėsio. Taigi tegyvuoja brangiųjų dėžių komfortas! Ir visi, trokštantieji jas vydėti net pro virtuvės langą… Taip ir užauga, pasak Petro Rakštiko, mašinų meilužiai su pitbulių žvilgsniais.

Sausakimšai užstatyti šaligatviai, pėsčiųjų takai, ta pati tartum Šagrenės oda besitraukianti veja… Atrodo, jeigu įstengtų, automobiliai „parkuotųsi“ ne tik po langais, balkonais, bet ir juose. Ir tada dienąnakt „suokiančios“ signalizacijos jau būtų vienintelė mūsų lopšinė… O štai neseniai išgirdome ir „visų geriausią“ naujieną: gautas leidimas šį dar užsilikusį žalią plotelį prie pat mūsų namo – nors jau ir išvažinėtą skersai išilgai – užlieti asfaltu ir paversti tikra automobilių stovėjimo aikštele. Gelbėkite, kas galit! Nes jau dabar, ypač bevėjėmis dienomis, neturime kuo kvėpuoti. Juk blokinių daugiabučių sienos – ir šiaip tik simbolinės, su ištrupėjusiomis palangėmis ir iškrypusiomis durų staktomis. Todėl ir nūnai gyvename lyg milžiniškam garaže, o rytais net pro užvertas orlaides priplūsta tiek dvoko! Čia tau, brolyti, ne Japonija, kur automobilio nei girdi, nei užuodi. Čia iš visų jėgų savo gyventojus nuodijantis Lietuvos sostapilis!

Norėčiau paklausti: argi nuo begėdiškai teršiamo oro nenukenčia ir pačių mašinų mylėtojų atžalos? Argi jos vis dažniau negrįžta atgal?.. Prisiminus sukrečiantį Arūno Matelio filmą „Prieš parskrendant į Žemę“ – belieka darsyk atsidusti: serga pasaulis, o miršta vaikai… Tikriausiai netoli metas, kai kūdikių negalia gyventi jau nieko nestebins, ir mes džiaugsimės ne savo atžalomis, o kokiais naujausių technologijų stebuklais ar klusniais biorobotais. Nes jau dabar galingas motociklas ar prabangi mašina ne vienam tikram vyrui beveik atstoja artimąjį. Ypač žmoną, kuri, deja, turi bjaurią savybę senti, anoms „draugužėms“ tartum savaime gražėjant ir stilingėjant, įgaunant vis magiškesnių bruožų. Tik, žinoma, turėk pinigų… Ar žinote, kiek kainavo kažkokios keturratės gražuolės patobulinta išvaizda? Ogi visą milijardą! Anot reklamos, gal tai jūsų džiaugsmui taip stengėsi prancūzai? Taigi kad nenukentėtų (ypač milijonieriaus) prestižas ir nesumenktų įvaizdis, tokia mašina verčiau vežiotis elitinę palydovę. Arba nors jauną draugę. O prie naujesnės mašinos bus malonu priderint ir dar jaunesnę…

Taip, ilgokai kentėta dantis sukandus. Šiandien ir sukąsti beveik nebėra ko, ir sveikatos beliko lašas. Norėčiau pabūti kaip jokiems katinams nebeįdomi pelė po šluota (arba nors pelytė Zita iš puikios Vytauto V. Landsbergio ir Sigutės Ach pasakos), tačiau – kur toji šluota? O tai, ką nuolat patiriu šioje apšnerkštoje atvirybėje, kur tikrai esu niekas, galbūt vadintina buitiniu ar net būtiškuoju terorizmu? Nors apie kankinimą įkyriu triukšmu ir jo tragiškus padarinius žinojo dar senovės kinai. Ir mielai naudodavosi juo savo priešams galabyti… Bet argi šiandienos „viešpačiai“ amerikiečiai savo belaisvius ir kalinius kankina ne panašiai, nors galbūt dar rafinuočiau? Tarp žiauriausių jų tardymo būdų – ir „garsios muzikos klausymasis“… Tačiau kieno belaisvė esu aš?

Gal vis dėlto geriau iškeliaut su paukščiais?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 2:08 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8825185


Pirmas pranešimas apie nugaišusią vištą gautas iš Raseinių rajono

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 vasario mėn. 20 d. 12:04


Per keturias švenčių dienas nemokamu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos telefonu 8 800 404 03 gauti 35, o pirmadienį ryte – dar 4 pranešimai apie įvairiose Lietuvos vietose kritusius paukščius. Dalį jų ištyrus Nacionalinėje veterinarijos l


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-20 15:35 (Pir) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2005-11-28 15:22 (Pir)
Pranešimai: 1244
Miestas: Vilnius
įdomu kodėl pagrindiniai ( kol kas) viruso nešiotojai yra vandens paukščiai :roll: Antys, gulbės, žasys ..... ar paprasčiausiai tai dideli paukščiai ir juos greičiau pastebi žmonės :roll: :?

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 3:07 pm Rašyti temą:
zvejys rašo:
įdomu kodėl pagrindiniai ( kol kas) viruso nešiotojai yra vandens paukščiai Antys, gulbės, žasys ..... ar paprasčiausiai tai dideli paukščiai ir juos greičiau pastebi žmonės


...gal ir del to, kad smulkiuosius paukstelius sausumoje sunaikina kiti gyviai [spelione] ir jie nespeja pakliuti suinteresuotiesiems asmenims,
antra, zvejai budrus zmones
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1583
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 3:21 pm Rašyti temą:
Atsakymas labia paprastas, beveik visi mikroorganizmai gerau isgyvena vandenyje. Juk plaukianti gulbe nelipa i sausuma gamtiniu reikalu atlikti, daro tiesiai i vandeni, o cia kita per koki metra jau kosia snapu plaukiojanti "dumbla", va taip ir pernesama. Sausumos pauskciams ne taip daznai tenka peckiotis svetimam "s".
Atgal į viršų


elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1802
Miestas: Birzai
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 5:25 pm Rašyti temą:
gerai išaiškinai
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 8:53 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8829331

Paukščių gripas pasiekė Bosniją ir Hercegoviną

Lietuvos radijas
2006 vasario mėn. 20 d. 21:37

Bosnijos ir Hercegovinos veterinarijos valdyba patvirtino, kad praėjusią savaitę rastos nugaišusios gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripu. Kol kas nenustatyta, ar netoli Jaicės miesto rasti sparnuočiai sirgo mirtina viruso atmaina H5N1. Tai tirs Didžiosios Britanijos specialistai.
Apie naujus paukščio gripo atvejus pirmadienį pranešta ir Vengrijoje, Bulgarijoje bei Italijoje.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 9:00 pm Rašyti temą:
Seimo pirmininkas ragins nacionalinį transliuotoją daugiau dėmesio skirti paukščių gripo problemoms


2006-02-20


Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas artimiausiu metu prašyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą užtikrinti deramą visuomenės informavimą apie paukščių gripo problemą.
"Visuomeninis transliuotojas turėtų labiau susirūpinti informavimu apie šią problemą (paukščių gripą - BNS), kadangi tai yra aktualus klausimas ir tikrai nereikėtų laukti, jei paaiškės, jog paukščių gripas jau pasiekė Lietuvą. Tuomet jau, matyt, vėlu bus rūpintis informavimu", - pirmadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.

A.Paulauskas pirmadienį susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Kazimieru Lukausku.

K.Lukauskas susitikime teigė pasigendąs didesnio žiniasklaidos, ypač televizijų dėmesio, aktualiai paukščių gripo problemai.

Be to, anot K.Lukausko, pastaruoju metu sklando nemažai klaidinančios informacijos apie paukščių gripą.

"Tam, kad į visus klausimus būtų atsakyta reikia daugiau viešumo ir visuomenės informavimo. Televizija - viena efektyvesnių visuomenės informavimo formų, tačiau šiandien aiškiai trūksta įvairių laidų, kuriose būtų su specialistais diskutuojama, kaip galima paukščių gripu apsikrėsti, kaip apsisaugoti, kokios prevencinės priemonės reikalingos", - sakė A.Žilinskas.

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

Be to, Baiminantis pavojingo paukščių gripo viruso, Lietuvoje iki birželio 1 d. uždrausta žieduoti paukščius.

Draudimas įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.

Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.

Jau kuris laikas pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praeitą savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

Šeštadienį specialistai pranešė, kad mirtiną paukščių gripą sukeliantis H5N1 virusas plinta ir Austrijoje. Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai sekmadienį taip pat pranešė, kad H5N1 virusas buvo aptiktas šalies centrinėje dalyje rastos negyvos laukinės anties organizme.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 9:01 pm Rašyti temą:
Baiminantis pavojingo užkrato Lietuvoje uždrausta žieduoti paukščius

2006-02-20

Baiminantis pavojingo paukščių gripo viruso, Lietuvoje uždrausta žieduoti paukščius.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, draudimas gaudyti paukščius žiedavimo tikslais ir juos žieduoti galios iki birželio 1 dienos.

Draudimas įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.

Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.

Jau kuris laukas pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praeitą savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

Šeštadienį specialistai pranešė, kad mirtiną paukščių gripą sukeliantis H5N1 virusas plinta ir Austrijoje. Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai sekmadienį taip pat pranešė, kad H5N1 virusas buvo aptiktas šalies centrinėje dalyje rastos negyvos laukinės anties organizme.




BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 20, 2006 9:13 pm Rašyti temą:
Paukščių gripas



Pastebėję laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar sergančius paukščius, nedelsdami praneškite teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8-800 40 403.


Plačiau apie paukščių gripą siūlome skaityti http://www.vet.lt ir (arba) http://www.vvspt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 7:43 am Rašyti temą:
Už vištelę, išėjusią iš tvarto, - 5 tūkstančių litų bauda

Alytaus naujienos, 2006 m. vasario 21 d., Nr. 33 (10647)
Alma Mosteikaitė


........Veterinarijos specialistai, pamatę po sodybų kiemus vaikštinėjančius paukščius, gražiuoju prašys juos uždaryti.
........Vakar, vasario 20-ąją, įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko įsakymas, kuriuo remiantis naminių paukščių laikytojams nurodoma vištas, antis, žąsis, kalakutus ir kitus paukščius laikyti uždarytus patalpose, neišleisti jų į lauką. Įsakymas galioja iki gegužės 20-osios, laukinių paukščių parskridimo iš žiemaviečių laikotarpiu.
........K.Lukausko įsakymo kontrolę pavesta vykdyti apskričių, miestų bei rajonų maisto ir veterinarijos tarnyboms.

........Bandys susitarti gražiuoju

........Kaip "Alytaus naujienoms" sakė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, su minėtu įsakymu bus supažindinti apskrityje ir apskrities savivaldybėse veikiantys ekstremalių situacijų centrai bei komisijos, seniūnijų vadovai. "Veterinarijos specialistai, pamatę po sodybų kiemus vaikštinėjančius naminius paukščius, gražiuoju prašys juos uždaryti. Jei nebus paklūstama, teks imtis griežtesnių priemonių - įspėjimų raštu ar net piniginių baudų taikymo", - tvirtino R.Černius.
........Nepaisantiems įsakymo gresia baudos iki 5 tūkst. litų ar net paukščių konfiskavimas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
........Pastaruoju metu fiksuojamas paukščių gripas labai greitai plinta, todėl rengiamasi taikyti tokias griežtas priemones.

........Daugėja pranešimų apie kritusius paukščius

........Šiomis dienomis paukščių gripas nustatytas Prancūzijoje ir Vokietijoje, o anksčiau jo židiniai užfiksuoti Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Turkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane. Jis geografiškai slenka vis arčiau Lietuvos.
........Nieko nuostabaus, kad ir mūsų šalies gyventojai baiminasi šios greitai plintančios ligos. Vien per keturias praėjusių švenčių dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba telefonu (8-800) 4 04 03 gavo 27 pranešimus apie įvairiose Lietuvos vietose kritusius paukščius.
........Daugiausia pranešimų sulaukta apie nustipusias gulbes, balandžius ir antis. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištyrus daugiau kaip 900 laukinių ir naminių paukščių, kol kas nė vienam nenustatytas paukščių gripas.
........Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tirti dėl šios ligos šiandien į laboratoriją veš Druskininkų savivaldybės teritorijoje ant kelio rastus nugaišusius gaidį ir balandį.
........Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvedė sustiprintą 24 valandų per parą budėjimo režimą, atsakingi specialistai įpareigoti stebėti jiems paskirtas teritorijas.
........Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie nugaišusius paukščius darbo valandomis galima pranešti tel. (8-315) 3 39 96, o visą parą - (8-610) 3 63 69. Paukščių gaišenas priima naktimis tarnyboje budintys sargai.

........Išgąsdino miegančią gulbę

........Vakar Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teko užfiksuoti juokingai pasibaigusią istoriją apie Merkio upėje Varėnos rajone neva nugaišusią gulbę. Gavę tokį pranešimą, Varėnos veterinarijos specialistai išskubėjo traukti sparnuočio, ketino jį vežti tirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Tačiau priartėję prie gulbės, veterinarai pamatė, jog ji miega; gražuolė ilgakaklė, ištraukusi snapą iš po sparno, išsigandusi stebėjo veterinarijos specialistus.
........Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio teigimu, žmonės dabar nepagrįstai baiminasi pastebėję nustipusias gulbes: peržiemojusios pas mus, jos gali būti kritusios iš bado. "Labai tikėtina, kad baisiuoju gripu šie paukščiai gali būti užsikrėtę, kai grįš iš žiemaviečių. Jie žiemoja susispietę į dideles grupes tarpusavyje ir su kitais paukščiais, taip pat teritorijose netoli gyvenviečių.
........Dalis mūsiškių gulbių išskrenda žiemoti į Baltijos jūros Riūgeno salą Vokietijoje, kur pastaruoju metu užfiksuotas paukščių gripas. Tačiau dauguma mūsų gulbių žiemą praleidžia mariose prie Kauno ir Elektrėnų", - pasakojo A.Pranaitis.
........Jo tvirtinimu, vandens paukščių, iš jų ir gulbių, parskridimas iš žiemaviečių prasideda tuomet, kai mūsų vandens telkiniuose ištirpsta ledas, o tai priklauso nuo oro temperatūros.
........Specialistų pastebėjimu, žmonės, sergantys gripu ir turintys santykių su paukščių gripu užsikrėtusiais sparnuočiais, gali įgyti mutuoti linkusį mirtiną paukščių gripo virusą, tada žmonės šiuo virusu imtų užsikrėsti tarpusavyje. Bet tai daugiau teorinė galimybė. Šiaip dažniausiai fiksuojami pavieniai paukščių gripo atvejai tarp žmonių, kurie nuo šios ligos gali mirti kaip nuo paprasto gripo. Ne veltui Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja skiepytis nuo gripo.
........"Užsikrėsti per paukštienos produktus beveik neįmanoma, nes virusai žūva esant 70 laipsnių karščiui. O neapdorotos paukštienos niekas nevalgo. Kiaušiniai laikomi išvirti ne žemesnės kaip minėtos temperatūros vandenyje, kai tampa kietas jų trynys", - mintimis dalijosi veterinarijos specialistai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 7:49 am Rašyti temą:
Lietuvos kariuomenė pasiruošusi padėti civiliams izoliuojant galimus paukščių gripo židinius

2006-02-21

Lietuvos kariuomenė suteiks pagalbą kitoms šalies tarnyboms lokalizuojant galimus paukščių gripo protrūkius.
Kaip BNS sakė krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, pagal krizių valdymo planą numatyta, kad kariškiai padėtų civilinėms struktūroms kovojant su infekcijos plitimu.

"Iškilus krizei, pasiųstume karius vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus. Mūsų kariai padės rinkti ir naikinti kritusius paukščius, užtikrins ligos proveržio teritorijos apsaugą", -pasakojo G.Kirkilas.

Jo teigimu, kariškiai aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis - specialiais kostiumais, kaukėmis, dezinfekcijos preparatais ir kt.

Kilus krizei, į konkrečias vietas būtų siunčiami toje teritorijoje tarnaujantys kariai.

Mirtiną paukščių gripą sukeliantis H5N1 virusas plinta ir Europoje. Praėjusią savaitę Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio žmogui pavojingo užkrato nugaišę paukščiai.

Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos. Be to, saugantis pavojingo paukščių gripo viruso, Lietuvoje iki birželio 1 d. uždrausta žieduoti paukščius.

Draudimas įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 7:59 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8833524

Paukščių gripo grėsmė nekeičia vartojimo įpročių

Lietuvos radijas
2006 vasario mėn. 21 d. 08:33


Paukštynų atstovai ir prekybininkai tikina, kad Europos valstybėse fiksuojami paukščių gripo atvejai kol kas neturi jokios įtakos Lietuvos paukštienos ir jos produktų rinkai. Prekybos tinko „IKI“ Komunikacijos vadovas Robertas Šuliauskas teigia, kad tiek vištienos, tiek kalakutienos rinkos paukščių gripas kol kas nepaveikė.
„Šiai dienai nepastebime jokios panikos tarp pirkėjų, pardavimai nėra pakitę. Mūsų tinklo parduotuvėse pardavinėjama paukštiena perkama iš Lietuvos gamintojų, kur paukščiai auginami uždarose patalpose, tad jiems tikimybės užsikrėsti paukščių gripu kol kas nėra“, – kalbėjo R. Šuliauskas.

Tačiau jis pritaria nuomonei, kad į Lietuvą atėjus paukščių gripui, paukštienos pardavimai gali sumažėti.

Bendrovės „Nematekas“ rinkodaros direktorius Gintaras Markevičius taip pat sako, kad paukštienos rinkoje kol kas ramu.

„Sausį paukštienos ir jos gaminių pardavėme tiek pat, kiek gruodį ar lapkritį. Žmonės valgo ir valgys. Nenorėčiau tikėti, kad paukščių gripas gali atnešti esminių pasikeitimų rinkoje“, – mano G. Markevičius.

„Vievio paukštyno“ generalinis direktorius Artūras Jasaitis tvirtina, kad ir kiaušinių rinkoje jokių pasikeitimų nėra.

„Pokyčių nejaučiame – parduodame tiek, kiek ir visuomet. Tikrai nieko ypatingo rinkoje nepastebime“, – tvirtino „Vievio paukštyno“ vadovas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 8:17 am Rašyti temą:
Vištoms – namų areštas iki vėlyvo pavasario


Danutė Jonušienė
„Lietuvos ryto“ korespondentė
2006-02-21


Grasinama didelėmis baudomis

Nuo vakardienos Lietuvoje uždrausta lauke laikyti paukščius.

Tokių priemonių privertė imtis Lietuvos link sparčiai artėjantis paukščių gripas.

Asmenims, nesilaikantiems šio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymo, gresia iki 5 tūkstančių litų bauda arba paukščių konfiskavimas.

Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

„Nėra jokios vilties, kad paukščių gripas pavasarį aplenks Lietuvą. Tačiau nebus didelės tragedijos, jeigu nustatysime, kad nugaišo keli laukiniai paukščiai.

Grėsmė kiltų nebent tada, jeigu virusas įsiskverbtų į šalies paukštynus“, – teigė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktorius Jonas Milius.

„Dalis gyventojų turimus paukščius dar išleidžia į lauką, tačiau nuo pirmadienio tai daryti griežtai draudžiama.

Mes norime nutraukti grandinę tarp laukinių ir naminių paukščių bei išvengti paukščių gripo grėsmės“, – vakar kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Europoje – nerimas

Visam pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas pradėjo plisti ir Vakarų Europoje.

Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje praėjusią savaitę buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

Praėjusį šeštadienį pranešta, kad mirtiną paukščių gripą sukeliantis H5N1 virusas jau plinta ir Austrijoje.

Italijos sveikatos apsaugos pareigūnai sekmadienį taip pat paskelbė, kad H5N1 virusas buvo aptiktas šalies centrinėje dalyje, – rastos negyvos laukinės anties organizme.

Pirmieji ligos atvejai užfiksuoti Prancūzijoje.

Viruso Lietuvoje dar nerasta

Lietuvos nacionalinės veterinarijos laboratorijos darbuotojai pastaruoju metu dirba visą parą, kadangi tiriami visi rasti nugaišę paukščiai.

O jų – nemažai. Pavojingos infekcijos bijantys žmonės praneša apie kiekvieną įtartiną atvejį.

Per pastarąsias keturias poilsio dienas į laboratoriją atvežti tirti 27 kritę sparnuočiai, iš įvairių šalies vietų vakar pristatyti dar 8 negyvi paukščiai.

Tačiau Lietuvoje mirtinai pavojingas virusas kol kas neužfiksuotas. Iš viso nuo pernai spalio ištirta apie 900 nugaišusių paukščių.

Laboratorijoje – griežta tvarka

Pirmieji su paukščių gripo virusu susidurs Nacionalinės veterinarijos laboratorijos darbuotojai, tad jiems yra didžiausia rizika užsikrėsti gripo viruso atmaina, kuri gali būti mirtinai pavojinga žmogui.

„Kad galėtume jaustis saugūs, privalome pasirūpinti vaistų nuo paukščių gripo atsargomis.

Kreipiausi į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, kad mums skirtų medikamentų iš valstybės medicinos rezervo“, – sakė laboratorijos direktorius J.Milius.

Nuo vakar į šios laboratorijos patalpas nelengva patekti ir žurnalistams, reikia dėvėti specialius drabužius.

Nugaišę paukščiai skrodžiami griežtai saugomose patalpose, čia tiriami jų audiniai bei atliekami kraujo tyrimai. Šį darbą įmanoma stebėti tik pro stiklines duris.

Veterinarijos tarnybai paukščių gripo viruso tyrimams Vyriausybė skyrė 200 tūkst. litų.

J.Miliaus teigimu, šie pinigai greitai baigsis.

Norima paukščius skiepyti

Veterinarijos tarnybos direktorius K.Lukauskas perspėjo gyventojus, kad jie nelesintų paukščių, neleistų prie jų vaikų, neliestų negyvų paukščių.

Šiuo metu svarstomos galimybės skiepyti paukščius, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Jį turėtų priimti 50 Europos šalių atstovai vasario 27-28 dienomis vyksiančiame susitikime Paryžiuje.

„Jeigu bus priimtas teigiamas sprendimas, skiepysime paukščius grėsmės zonose. Greičiausiai tai bus Šilutės regione, kur pavasarį nutupia daug migruojančių paukščių“, – teigė K.Lukauskas.

Be to, ketinama laikinai sustabdyti paukščių žiedavimą Ventės rage, nes kyla didelis pavojus užsikrėsti žmonėms.

Mėsa parduotuvėse nepavojinga

Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas bei dabartinis Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Vytautas Tėvelis tikino, kad, nepaisant paukščių gripo grėsmės, vidaus rinkoje paukštienos gaminiai yra saugūs.

„Jei kas nors ir įvyktų didelėje šalies paukštienos perdirbimo gamykloje, toks produktas nepatektų į rinką, nes gaminių produktų saugumas yra šimtaprocentinis“, – tvirtino jis.

Nuo šiol bus daugiau dėmesio skiriama ir importuotos paukštienos produkcijos patikrai.

Kariuomenė pasirengusi

Vakar Lietuvos kariuomenė paskelbė esanti pasirengusi suteikti pagalbą lokalizuojant galimus paukščių gripo protrūkius.

„Iškilus krizei mūsų kariai padės rinkti bei sunaikinti kritusius paukščius, užtikrins ligos proveržio teritorijos apsaugą“, – tvirtino krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.

Jo teigimu, kariškiai aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis – specialiais kostiumais, kaukėmis, dezinfekcijos preparatais ir kt.

Kilus krizei, į konkrečias vietas būtų siunčiami toje teritorijoje tarnaujantys kariai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 8:27 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-02-21

Ūkininkai neketina uždaryti naminių paukščių

Nesilaikantiesiems įsakymo laikyti paukščius paukštidėse Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba grasina iki 5000 litų siekiančia bauda arba augintinių paėmimu. Tačiau ūkininkai moja ranka į tokius draudimus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas vakar pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudė visiems gyventojams į lauką išleisti naminius paukščius. Šis įsakymas galios iki gegužės 20-osios.

Vakar per spaudos konferenciją Lukauskas sakė, kad dėl kiekvieno nugaišusio įtartino laukinio paukščio atliekami tyrimai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, be to, didelis dėmesys skiriamas importuotos paukštienos produkcijos patikrai. Jis įspėjo gyventojus, kad jie neliestų kritusių paukščių, nelesintų ir neleistų prie jų vaikų, nes tai yra tiesioginis ligos šaltinis.

Anot Lukausko, šiuo metu svarstoma galimybė skiepyti paukščius, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas. Jį turėtų priimti 50 Europos šalių atstovai vasario 27-28 dienomis vyksiančiame susitikime Paryžiuje. Dabar realiausiai vertinama galimybė skiepyti egzotinius paukščius.

Tačiau veterinarų įsakymai ir baudos naminių paukščių augintojų kol kas neišgąsdino.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 8:32 am Rašyti temą:
Europa siekia užkirsti kelią paukščių gripo plitimui


Lietuvos radijas

Norėdama užkirsti kelią tolesniam paukščių gripo plitimui, Europa imasi visų prevencijos priemonių. Lietuvoje nuo vakar uždrausta laikyti naminius paukščius lauke.


Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Kazimiero Lukausko, šio reikalavimo nesilaikantiems gyventojams grės didelės baudos.

K. Lukauskas: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... ksciai.mp3

Tuo metu Prancūzijoje, kur reikalavimas laikyti paukščius patalpose galioja jau nuo praėjusio trečiadienio, iki šiol užregistruotas vienas paukščių gripo atvejis. Žmogui mirtinas virusas nustatytas ištyrus kritusią laukinę antį. Prancūzijos valdžia neatmeta galimybės, kad šia liga gali būti užsikrėtę ir daugiau sparnuočių.

Praneša Valdas Papievis: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... ryzius.mp3

Vokietijoje iki šiol pavojingasis H5N1 virusas rastas 81 žuvusio paukščio organizme. 79 iš jų rasti Riūgeno saloje, du – dviejose Priešakinės Pomeranijos apskrityse. Į specializuotas veterinarines laboratorijas kasdien pristatoma šimtai naujai kritusių paukščių, kurių ieškoti pasitelkti netgi Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybiniai lėktuvai. Nepaprastoji padėtis dėl paukščių gripo jau paskelbta ne vien tik Riūgeno saloje, bet ir visoje Priešakinės Pomeranijos Baltijos jūros pakrantėje.

Tuo metu Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų pasitarime Briuselyje dalyvavęs Vokietijos žemės ūkio ministras Horstas Zėhoferis pasipriešino siūlymui pradėti skiepyti naminius paukščius. Jis savo nuomonę argumentuoja tuo, kad nors dabar sukurtu serumu paskiepyti paukščiai patys nesuserga, tačiau jie tampa viruso nešiotojais ir kartu potencialiais jo platintojais. Kai kuriose stambiausiose šalies firmose kuriami atsarginiai veiksmų planai, kaip minimaliomis pajėgomis orgnanizuoti darbą galimos gripo pandemijos atveju.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 8:45 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. vasario 21 d.

Pajūrio ūkininkai vištas į lauką leis slapta

Vakar įsigaliojęs draudimas naminius paukščius laikyti lauke žmonėms sukėlė prieštaringų emocijų.

Vieni piktinasi tokiu sprendimu ir vadina jį bevaise valdžios kova su paukščių gripu, kiti savo paukščius pavasarį žada ir toliau slapta laikyti lauke, o treti pasiryžę sparnuotuosius netgi išpjauti.

Tuo metu pastarosiomis dienomis pranešimus nemokamu telefonu fiksuojantys specialistai teigia skambučių apie sergančius ar nugaišusius paukščius iš Klaipėdos krašto gyventojų dar nesulaukę.

Nepasitvirtino ir įtarimai, jog paukščių gripu sirgo sekmadienį Telšiuose rasta nugaišusi laukinė antis.

"Turiu, bet nerodysiu"

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pranešus, kad įsakymas lauke laikyti paukščius įsigalios ne nuo kovo 1-osios, kaip planuota anksčiau, o nuo vakar, vasario 20-osios, "Vakarų ekspresas" nuskubėjo pas žmones, kuriuos nauja tvarka palies tiesiogiai.

Paaiškėjo, kad naminių paukščių Klaipėdos miesto prieigose laikoma ne tiek ir daug.

Rimkų gyventoja ponia Dana "Vakarų ekspresui" teigė, jog laikai, kai kone kiekvienas ūkis turėjo ne tik naminių paukščių, bet ir po kelias karves, jau praeitis.

"Jaunimas nenori ūkininkauti, seni žmonės nebeturi jėgų. Dabar visuose Rimkuose, kiek žinau, vištų turi vos keli gyventojai", - sakė moteris.

Penkias višteles auginanti ir jas rūsyje šiuo metu laikanti Tiesiosios gatvės gyventoja mus tikino, kad jai nauja tvarka, uždraudusi laikyti paukščius lauke, - nė motais.

"Jeigu negalima, vadinasi, negalima. Tvarkos reikia laikytis. Jokių problemų dėl to nekils - papjausim vištas, ir tiek", - sakė moteris.

Paprašyta parodyti savo augintines, ponia Dana griežtai atsisakė tai padaryti.

"Turiu, bet nerodysiu, - atkirto ir Dituvos soduose gyvenanti bei keliasdešimt vištų laikanti Irena Matceva. - Dar jokio paukščių gripo Lietuvoje nėra, o jūs jau čia važinėjat. Po to dar nemalonumų turėsiu. Nereikia žmonių gąsdinti, juk tas paukščių gripas - ne toks baisus, kaip apie jį pastaruoju metu visi kalba".

Šunys baisesni

Kita dituviškė, savo reikmėms laikanti dvylika vištų, aprūpinančių šeimą šviežiais kiaušiniais, tikino, jog apie draudimą laikyti paukščius lauke girdėjo, tačiau nesupranta jo reikšmės.

"Ar gali paukštis gerai augti izoliuotas nuo gamtos? Tai geriau visai uždraustų naminius paukščius laikyti, kam dabar žmones erzina. Juk vištoms reikia žemės, žolės, jos ir taip pakankamai per žiemą uždarytos būna", - aiškino moteris.

Pasak jos, draudimai jai nesvarbūs, todėl balandžio mėnesį ji savo paukščius, kaip ir anksčiau, laikysianti lauke: "Atitveri vištoms žemės plotą - penkis metrus, ir viskas. Tegul man kas nors įrodo, kad jos gali paukščių gripu susirgti ir dar kitus apkrėsti."

Moteriai, taip pat nesutikusiai parodyti savo augintinių, antrino ir ponas Juozas. Vyriškis tvirtino, kad soduose gyvenantiems žmonėms didesnį rūpestį nei paukščių gripas kelia valkataujantys šunys ir katės.

"Iš Klaipėdos atveža čia nereikalingus keturkojus ir paleidžia. Dabar jau tiek jų priviso, kad baisu. O juk nugaiš koks laukinis paukštis, šuva jį suės, po to vaikui, neduok Dieve, įkas. Šis apkrės tėvus, tie - kaimynus. Štai jau ir turim paukščių gripo židinį", - dėstė vyriškis, nenorėjęs girdėti pastabų, jog bent jau kol kas mirtinas virusas tarp žmonių neplinta.

Nori gyventi

Tuo metu kaimynystėje gyvenančios Diana ir Margarita neslėpė, kad nesijaučia saugios: "Visi tik kalba apie tą paukščių gripą, bet ar nuo viruso apsisaugosim išnaikindami vištas, žąsis, antis ar kalakutus?"

Moterys svarstė, kad valdžia, drausdama lauke laikyti paukščius, esą vaidina dirbanti ir siekia, jog Lietuvoje nekiltų panika.

"Argi mums, paprastiems žmonėms, kas sako tiesą? Nė kiek neabejoju, kad ir tas indas, miręs Klaipėdoje, sirgo tuo paukščių gripu. O kaip tarnybos dirbo? Juk iš tikrųjų niekam nerūpi nei tie paukščiai, nei gripas..." - svarstė ponia Rita.

Ji svarsto, ar lietuviai išliks iššaudę laukinius paukščius ar išpjovę vištas: "Baisu, kas darosi. O taip dar norisi gyventi."

Pašnekovės kaimynė, ponia Diana, laikanti ir vištas, ir kalakutus, leido paukščius nufotografuoti tik po to, kai įsitikino, jog mes atvykome tik pasikalbėti ir neketiname jos paukščių atimti.

"Man veterinarijos tarnybos draudimai nelabai rūpi. Jeigu reikės, tai laikysiu paukščius uždarytus ištisus metus. Jei matysiu, kad sparnuotieji nesijaučia gerai tokiose sąlygose, kirsim galvas ir dėsim į puodus."

Nuo vakar laikyti paukščius lauke uždraudusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, kad tvarkos nesilaikantiesiems gresia bauda iki 5 tūkstančių litų arba paukščių konfiskavimas. Tokiu sprendimu tarnyba siekia išvengti laukinių ir naminių paukščių kontaktų ir tokiu būdu apsaugoti su galimo paukščių gripo viruso.

Klaipėdos krašte - ramu

Draudimas laikyti paukščius lauke, galiosiantis iki gegužės 20-osios, - ne vienintelė apsaugos priemonė, kurios ėmėsi VMVT.

Nuo praėjusios savaitės tarnyba, reaguodama į naujus pranešimus apie paukščių gripo plitimą Europos Sąjungos teritorijoje, stiprina budėjimo režimą ištisą parą. Visi gyventojų, pastebėjusių sergančius ar nugaišusius laukinius paukščius, ypač - gulbes, pranešimai registruojami nemokamu tarnybos telefono numeriu 8 800 404 03.

Per pastarąsias kelias dienas tarnyba sulaukė apie keturiasdešimt žmonių skambučių iš visos Lietuvos. Gyventojai pranešė apie nugaišusias gulbes, balandžius, antis, žvirblius, kėkštus, sniegenas ir kitus paukščius. Pranešimas apie pirmą nugaišusį naminį paukštį - vištą - atkeliavo iš Raseinių rajono.

Tuo metu vakar specialistai tikino ištyrę, kad sekmadienį Telšiuose rasta nugaišusi laukinė antis paukščių gripu nesirgo.

Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje ištirta 800 nugaišusių paukščių, tarp jų 300 - naminių. Šiomis dienomis, reaguojant į gyventojų pranešimus telefonu, ištirta penkiolika kritusių paukščių.

"Mirtino paukščių gripo, laimei, nėra. Sparnuotieji krenta ne nuo mirtino viruso, o nuo šalčio ir bado. Kadangi Klaipėdos krašte - šilčiausia, pranešimų apie čia nugaišusius paukščius dar negavome", - mūsų dienraščiui sakė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktorius Jonas Milius.

Anot jo, situacija visoje šalyje gali keistis balandžio mėnesį, kai prasidės didžioji paukščių migracija, o pajūryje tai gali įvykti ir kiek anksčiau: "Pirmosios gulbės parskrenda būtent pas jus į pajūrį."

Specialistai primena, kad suradus nugaišusį paukštį nereikia jo liesti. Be to, būtina pasirūpinti, kad kritusių ar sergančių paukščių nepasiektų nei naminiai gyvūnai, nei vaikai.

Natalija MOGUČAJA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 10:20 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-02-21

Dėl žvirblio - be panikos

VIRGINIJA SPURYTĖ

Paukščių gripui sparčiai artėjant link Lietuvos, gyventojai vis dažniau praneša apie rastus negyvus sparnuočius.

Vakar sulaukta pranešimo apie Klaipėdos rajone nugaišusią pelėdą, o per keturias ne darbo dienas klaipėdiečiai informavo apie mieste pastebėtą negyvą balandį ir kirą.

Skambutis nekainuos

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža informavo, kad gyventojai apie nugaišusius sparnuočius gali pranešti jo vadovaujamai tarnybai telefonu (8 46) 350242.

Taip pat galima skambinti ir Klaipėdos miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai telefonu (8 46) 412612 arba nemokama linija (8 800) 40403. Ji veikia visą parą.

Tačiau A.Baužos teigimu, žmonės turėtų pasverti pranešimo turinį.

„Prašome, kad radę nugaišusį žvirbliuką žmonės gerai pagalvotų, ar apie tai verta pranešti“, - kalbėjo viršininkas.

Anoniminiai pranešimai taip pat nėra registruojami.

Per pastarąsias penkias dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė beveik 40 pranešimų apie negyvus paukščius. Vakar rytą žmonės skambino net keturis kartus. Daugiausiai pranešta apie nugaišusias gulbes, balandžius ir antis.

Tačiau žmonės pranešė ir apie negyvus žvirblius, sniegenas, kėkštus.

Vakar pirmą kartą sulaukta pranešimo apie nugaišusią naminę vištą. Apie tai pranešė Raseinių rajono gyventojas.

Jaučia įtampą

A.Baužos teigimu, paimti negyvi paukščiai siunčiami ištirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Nugaišę sparnuočiai ten nugabenami specialiu automobiliu.

Pašnekovas patikino, jog paukščių gripas panikos tarp gyventojų dar nesukėlė. Tačiau žmones jis paragino saugotis.

Radus negyvą paukštį, jo nederėtų liesti. Geriau apie radinį pranešti tarnyboms.

Paukščių gripui atsėlinus į Europos Sąjungos valstybes, Lietuva ėmėsi papildomų priemonių.

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai vėl pradėjo budėti Ventės rago ornitologinėje stotyje. Budėjimas nenutrauktas ir Palangos oro uoste, kur tikrinami atvykstantys žmonės ir jų bagažas.

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius sakė, kad jis pats bei tarnybos specialistai budi visą parą.

„Tai nereiškia, jog mes dirbame 24 valandas. Tačiau po darbo valandų skambučiai iš tarnybos telefono peradresuojami į mano mobilųjį telefoną. Toks mūsų darbas. Tačiau nėra labai malonu visą parą jausti įtampą, kad kas nors paskambins ir reikės vykti ieškoti nugaišusių paukščių“, - prisipažino V.Gailius.

Vakar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigojo naminių paukščių šeimininkus juos laikyti tik uždaroje patalpoje.

Aplinkos ministerija vakar pareiškė, kad, baiminantis pavojingo paukščių viruso, Lietuvoje uždrausta žieduoti paukščius. Toks draudimas galios iki birželio 1 dienos.

Europos Komisija oficialiame pranešime pareiškė, kad paukščių gripo viruso tipas H5N1 patvirtintas Slovėnijoje, Bulgarijoje, Graikijoje ir Vokietijoje aptiktiems nugaišusiems paukščiams.

Nuo H5N1 tipo viruso jau yra mirę ir keliasdešimt žmonių, tačiau jie nebuvo Europos Sąjungos valstybių piliečiai.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 10:43 am Rašyti temą:
Orchus rašo:
Klaipėda, 2006-02-21

Dėl žvirblio - be panikos

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža informavo <...> žmonės turėtų pasverti pranešimo turinį. „Prašome, kad radę nugaišusį žvirbliuką žmonės gerai pagalvotų, ar apie tai verta pranešti“, - kalbėjo viršininkas. <...> žmonės pranešė ir apie negyvus žvirblius, sniegenas, kėkštus.<...>



Ar čia rimta nuostata, ar tik viršininko nekompetencija?
Jei viršininkas kompetentas, apie kurias rūšis reikia informuoti atsakingąsias tarnybas?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 10:48 am Rašyti temą:
K. Lukauskas: už sunaikintus paukščius bus atlyginta

2006-02-21

Apie nustatytus naujus paukščių gripo atvejus pranešama jau iš septynių Europos Sąjungos šalių. Ypač sudėtinga padėtis Vokietijoje – Pomeranijos regione paskelbta ypatinga padėtis, Europa imasi prevencijos priemonių.

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas sako, kad Lietuvoje paukščių gripo dar nėra, bet ji yra grėsmės zonoje. Pasak K. Lukausko, draudimas laikyti naminius paukščius lauke įsigalios penktadienį, kai tik sprendimą paskelbs Valstybės žinios.

Draudimas galios iki gegužės dvidešimtosios. Nesilaikantiems reikalavimo gresia baudos iki 5 tūkstančių litų arba paukščių sunaikinimas.

Anot K. Lukausko, jei naminius paukščius bus būtina sunaikinti, gyventojams už juos bus visiškai atlyginta.

Lietuvoje laikoma apie 10 mln. naminių paukščių.

Pastebėjus kritusius paukščius, žmonės raginami skambinti nemokamu telefonu 880040403 arba kreiptis į vietos veterinarijos gydytoją.
www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 4:17 pm Rašyti temą:
Vokietijoje paukščių gripo atvejų padaugėjo iki 103

2006-02-21

Vokietijoje viruso H5N1 sukelto paukščių gripo atvejų antradienį padaugėjo iki 103, pranešė šalies veterinarai, kurie nurodo, kad visi šie atvejai, išskyrus du, buvo užregistruoti vienoje Baltijos jūros saloje.

Tuo tarpu pareigūnai perspėja, kad paukščių gripas gali išplisti ir Vokietijos paukštynuose.

Rymso veterinarijos institutas pranešė, kad Riūgeno saloje, kur paukščių gripo protrūkis prasidėjo praėjusią savaitę, buvo užregistruoti 22 nauji laukinių paukščių užsikrėtimo šia liga atvejai.

Pirmadienį vyriausybė patvirtino, jog paukščių gripas išplito ir į žemyninę šalies dalį, - nustatyta, kad ir žmonėms mirtinai pavojingu virusu H5N1 buvo užsikrėtę du paukščiai, rasti Vokietijos šiaurės rytuose esančioje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje.

Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ministras Tillis Backhausas (Tilis Bakhausas) pirmadienį vakare sakė manantis, kad dabar paukščių gripas gali išplisti ir šalies paukštynuose.

Dviejuose Meklenburgo-Pomeranijos rajonuose buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, kuriai esant prireikus galima pasitelkti armiją.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 4:21 pm Rašyti temą:
Kiek kainuoja paukščių gripas?

2006-02-21

Grupė Australijos ekonomistų pateikė skaičiavimus, kiek galėtų pasaulinei ekonomikai kainuoti galima paukščių gripo pandemija. Deja, išvados liūdnos: net jei mirtino gripo banga bus nedidelė, ji gali nusinešti milijonus gyvybių ir kainuoti dar dešimtis milijardų dolerių.

Kol kas paukščių gripas nepersiduoda tiesiogiai – iš žmogaus žmogui. Tačiau stiprėja nuogąstavimai, kad jis gal mutuoti ir tada pandemija neišvengiama. Australų mokslininkų grupė, vadovaujama žymaus ekonomisto Vorviko Makibino, pabandė surasti galimų gripo padarinių scenarijų.


Pirmiausia buvo atsižvelgta į žymiausių XX amžiaus epidemijų patirtį: Honkongo gripą (1968/1969), kuris buvo palyginti „lengvas“; Azijos gripas (1957) – „vidutinis“; Ispaniškasis gripas (1918/19) – „sunkus“. Neatmetama galimybė, kad šį kartą teks iškęsti dar sunkesnę epidemiją – „ultra“.

Australų mokslininkai pasaulį padalijo į dešimt regionų, o ekonomiką į šešis sektorius (energetika, kalnų pramonė, žemės ūkis, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, trumpalaikio vartojimo prekių gamyba ir paslaugų sektorius.)

Net jei epidemija bus „lengva“, ji gali pareikalauti 1,4 milijonų aukų ir 0,8% visos pasaulio ekonomikos. Nors nuošimtis atrodo nedidelis, tačiau piniginė jo išraiška įspūdinga - 330 milijonų dolerių.

Tiesa, kraštutinis „ultra“ scenarijus gerokai tragiškesnis. Jame numatyta 140 milijonų aukų. Ekonomika besivystančiose šalyse gali sumažėti perpus. Bendras ekonomikos sumažėjimas 12,6 %, arba 4400 milijardų dolerių.

Spėjama, kad, prasidėjus epidemijai, pinigų srautai bus telkiami Vakarų kraštuose, o tai turės dar skaudesnių padarinių besivystantiems kraštams. Taip pat didžiulė krizė esą laukia paslaugų sektoriaus, nes pandemija neabejotinai keis žmonių bendravimo įpročius, vers susilaikyti nuo daugelio įprastų paslaugų. Vadinasi, tokie regionai kaip, pavyzdžiui, Honkongas, kurio pagrindinis pragyvenimo šaltinis – paslaugų sektorius, gali susidurti su labai rimtomis problemomis. Daug stabiliau turėtų jaustis šalys, kurių ekonomikos pagrindas - energetika ar kalnų pramonė.

Tyrėjai ne tik dalijasi nuogąstavimais, bet ir siūlo priemonių, kaip galima sumažinti katastrofos mastą. Tyrėjai įsitikinę, kad jau dabar valstybės turėtų pergalvoti savo finansinę politiką. Taip pat, jų įsitikinimu, kol kas valstybės palieka per mažą rezervą katastrofos padariniams tvarkyti. Šio rezervo neužtektų net pačios „lengviausios“ epidemijos atveju. Svarbiausia, kaip tvirtina australai, šiandien turime ne gąsdinti vienas kitą, bet realistiškai žiūrėti į susidariusią situaciją ir bandyti ieškoti optimalių sprendimų. Panika – tai vienas pražūtingiausių veiksnių pasaulio ekonomikai. Ji nekils, jei pasaulio valstybės bus pasirengusios epidemijai, o ne naiviai tikėsis jos išvengti.

Pagal užsienio spaudą parengė A. N.

Bernardinai.lt

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 4:22 pm Rašyti temą:
PSO: paukščių gripo virusas mutuoja

2006-02-21

Mutuodamas paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams, bet jo grėsmė žmogui kol kas nepadidėjo, sakoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareiškime.
Nors žmonės užsikrečia virusu H5N1 labai retai, mokslininkai nuogąstauja, jog jis gali mutuoti taip, kad bus perduodamas iš žmogaus žmogui ir sukels pandemiją, per kurią žus milijonai.

PSO pranešė, kad šiuo pareiškimu ji nori atsakyti į įvairias spekuliacijas spaudoje dėl viruso mutacijos.

Viruso pokyčiai pasireiškia įvairiais jo perdavimo tarp naminių ir laukinių paukščių būdais. Pavyzdžiui, antys dabar gali jį perduoti, neturėdamos susirgimo šia liga požymių.

"Tačiau jie (pokyčiai) neturėjo įtakos žmogaus susirgimui šia liga, taip pat ir jos perdavimo būdams", - sakoma organizacijos pareiškime jos tinklalapyje (www.who.int).

Nuo viruso, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo aptiktas Vakarų Europoje, Rusijoje ir Afrikoje, mirė jau daugiau kaip 90 žmonių. Sveikatos apsaugos institucijų atstovai priversti sunaikinti milijonus paukščių, kad užkirstų kelią ligos plitimui.

Mokslininkai kol kas nežino, kaip turi genetiškai pasikeisti virusas, kad būtų lengvai perduodamas tarp žmonių.

Kol kas "nėra įrodymų.. protrūkių židiniuose, kad virusas, jau pasikeitė taip, kad jį galima perduoti iš žmogaus žmogui", - sakoma pareiškime.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 21, 2006 4:25 pm Rašyti temą:
Specialistai tariasi dėl paukščių skiepijimo

2006-02-21


Europos veterinarijos specialistai šiandien tariasi dėl leidimo skiepyti paukščius nuo paukščių gripo. To ypač siekia Prancūzija ir Nyderlandai, tačiau pareigūnai nesutaria, ar skiepijimas išties padėtų sustabdyti užkrato plitimą.

Specialistų teigimu, paukščių skiepijimas visiškai neapsaugo nuo viruso, o tik sušvelnina ligos simptomus. Specialios vakcinos nuo H5N1 nėra, be to, paskiepyti paukščiai gali likti viruso nešiotojai.

Gydymą apsunkina ir tai, kad kiekvieną paukštį skiepyti reikia du kartus su trijų savaičių pertrauka. Vakcinavimo išlaidas turėtų padengti pati pramonė, nes finansinė Bendrijos pagalba numatyta tik toms šalims, kuriose nustatyti pavojingo viruso atvejai.

Kaip praneša britų transliuotojas BBC, Prancūzija ir Nyderlandai remia šį siūlymą, nes baiminasi, kad išlaikyti paukščius patalpose gali būti labai sunku. Šių šalių paukštienos pramonė nori imtis visų įmanomų priemonių, nes dar neatsigavo po viruso protrūkio prieš kelerius metus, kuomet teko sunaikinti milijonus sparnuočių. Tuo tarpu Vokietija, Austrija, Danija ir Portugalija siūlymui dėl skiepų nepritaria.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:06 am Rašyti temą:
Seimo pirmininkas ragina gyventojus laikytis dėl paukščių gripo įvestų apribojimų


2006-02-22



Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ragina Lietuvos gyventojus laikytis visų nurodymų ir apribojimų, kad šalyje būtų išvengta paukščių gripo.

"Jeigu mes norime apsisaugoti nuo didesnių nelaimių, mes turime griežtai laikytis reikalavimų. Iš viso Lietuvos žmonėms reikėtų tokiais atvejais nesiginčyti, o paklusti reikalavimams", - interviu "Žinių radijui" trečiadienį sakė A.Paulauskas.

Jis pridūrė, jog šie reikalavimai "nėra amžini", praėjus grėsmei, jie bus atšaukti.

Seimo pirmininkas taip pat pastebėjo, kad visuomenės informavimas yra "vienpusis" - teikiama informacija apie padėtį kaimyninėse šalyse, tačiau nepranešama, kas daroma Lietuvoje.

Todėl A.Paulauskas antradienį pasirašė laišką Lietuvos radijo ir televizijai, kad būtų sudarytos sąlygos specialistams aiškinti apie paukščių gripo prevenciją, priemones.

Paklaustas, ar kilus paukščio gripo grėsmei toliau valgys vištieną, Seimo vadovas atsakė teigiamai.

Po pirmadienį vykusio susitikimo su A.Paulausku Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas sakė pasigendantis didesnio žiniasklaidos, ypač televizijų dėmesio, aktualiai paukščių gripo problemai.

Be to, anot K.Lukausko, pastaruoju metu sklando nemažai klaidinančios informacijos apie paukščių gripą.

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

Be to, baiminantis pavojingo paukščių gripo viruso, Lietuvoje iki birželio 1 dienos uždrausta žieduoti paukščius.

Draudimas įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.

Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.

Jau kuris laikas pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praeitą savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:10 am Rašyti temą:
Laukiama penkmečio potvynio

2006-02-22


Šiųmetis potvynis pamaryje bus ypatingas ir didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Daugiausia problemų turėtų būti dėl kaip niekad sparčiai kilsiančio vandens, nes jo gausu laukuose bei kanaluose dar nuo rugpjūtį buvusio potvynio.
<...>
Rūpesčių sukels ir prie Lietuvos artėjantis paukščių gripas. Vanduo patvinsta per patį paukščių migracijos įkarštį. Nemažai sparnuočių prigeria patvinusiuose laukuose. „Kol kas nežinome, ką darysime su nugaišusiais paukščiais“, - pripažino R. Renčeliauskas, Šilutės rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.
<...>
www.klaipeda.daily.lt

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Gal kas turite info- apie „prigėrusius“ paukščius?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:46 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8845242

Paukščių gripas – mitai ir realybė

Mindaugas Peleckis, „Dvi pusės“, „Žinių radijas“
2006 vasario mėn. 22 d. 10:28


Lietuvoje bandoma sėti paniką dėl neva artėjančio paukščių gripo. Viena vertus, nerimauti yra tam tikro pagrindo - ši mirtina liga jau pasiekė Europą, tiriami ir kritę paukščiai Lietuvoje. Tačiau kita vertus – panikos kėlimas žmonėms nieko gero neduoda, o medikai argumentuotai teigia, kad neužsikrėsti liga nėra sunku.
Pirmoji pusė – „Med novosti media“

Nemažai pasaulio bei Lietuvos žiniasklaidos priemonių gąsdina žmones, kad baisioji liga – paukščių gripas – jau netoli. Kai kuriuos laikraščiuose teigiama, jog Lietuvą jis pasieks po poros savaičių. Keista tik, kokiu būdu tai paskaičiuota?

Tačiau paniką galintys sukelti įvykiai, laimė, nepasitvirtino. Prieš kurį laiką įtarta, kad paukščių gripu sirgo vienas Indijos pilietis. Šis įvykis užfiksuotas Klaipėdoje, apie jį rašė Rusijos ir kitų kaimyninių šalių spauda. Laimė, nei šis, nei kiti pranešimai – pavyzdžiui, apie kai kuriuose Lietuvos miestuose rastus negyvus paukščius nepasitvirtino: paaiškėjo, kad sparnuočiai mirė nuo bado, o Indijos pilietis – nuo miokardo infarkto.

Tiesa, Rusijos žiniasklaida – ypač interneto tinklalapis „Med novosti media“ - nuolat atnaujina informaciją ir įvardija naujus šalių pavadinimus, kur rasta viruso: nuo Azijos, Irako ir Turkijos, Dagestano neseniai peršokta į Nigeriją, Egiptą, Graikiją, Slovėniją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Azerbaidžaną, Bulgariją, Vokietiją, Bosniją, Hercegovina ir kt.

Pranešta ir šiurpinanti žinia apie milijoną sirgusių paukščių, kuriuos ketinama sunaikinti Indijoje: „Maharaštros ir Gudžarato valstijose dirba keliasdešimt sanitarų būrių, jų darbuotojai į celofano maišelius įdėtus kritusius paukščius užkasa į keturių kilometrų gylį. Šalyje pradėta masinė vakcinacija. Vyriausybės duomenimis, apie šimtą žmonių hospitalizuoti įtarus juos sergant paukščių gripu. Tačiau kol kas nė vienas įtarimas nepasitvirtino. Vis dėlto žmonės Indijoje ir toliau perka paukštieną, nors jos laikymo sąlygos šioje šalyje, kaip ir, tarkime, Egipte toli gražu ne visada tinkamos“, - teigiama „Med novosti media“ pranešime.

Nenuostabu, kad Egipto sostinėje Kaire sunaikinta jau dešimt tūkstančių vištų.

Ko gero, daugelis mūsų prisimena Alfredo Hitchcocko siaubo filmą „Paukščiai“ apie pabaisingus padarus, puolančius nekaltus žmones.

Norėtųsi tikėti, kad mūsų nepuls baisieji paukščiai. Ypač todėl, kad Lietuvos paukštynai sandarūs, todėl į juos virusą nešiojantys sparnuočiai vargu ar galėtų patekti. Be to, pamačius kritusį paukštį, visai nebūtina jo liesti – galima tiesiog kreiptis į specialiąsias tarnybas, kurios jį ištirtų.

Daugiau kaip šimtas tūkstančių laukinių paukščių buvo patikrinta Pietryčių Azijoje per pastaruosius dvejus metus ir visi jie pripažinti sveikais.

Specialistai nurodo, kad dažniausiai paukščių gripas plinta dėl nelegalios prekybos laukiniais paukščiais ir vištiena, taip pat paukščius naudojant kaip trąšas žuvų ir kiaulių fermose.

Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki šiol neaptiko nė vieno sergančio paukščio, nors pranešimų iš gyventojų būta nemažai. Nuo pirmadienio uždrausta lauke laikyti paukščius. Nesilaikantiems įsakymo gresia iki 5 tūkst. litų bauda arba paukščių konfiskavimas. Įsakymas galioja iki gegužės 20 dienos.

Antroji pusė – „BirdLife International„ tinklapis

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijų asociacijos „BirdLife International“ („Tarptautinė paukščių gyvenimo asociacija“) tinklapis pateikia medikų sukauptą išsamią informaciją apie vadinamąjį paukščių gripą. Tinklapyje teigiama, jog gamtoje egzistuoja ne mažiau kaip 135 šio viruso variacijos, daugelis jų didelio pavojaus nekelia ir gamtoje sutinkamos labai retai.

Pavojingos yra tik kai kurios H5 ir H7 viruso mutacijos, tačiau iki dabartinio ligos protrūkio buvo žinomas tik vienintelis – 1997 metais nustatytas atvejis, kai laukiniai paukščiai buvo apsikrėtę mirtinuoju H5N1 virusu. Dažniausiai juo susergama naminių paukščių fermose, kuriose – didelis sparnuočių tankumas, nes virusu užsikrečiama tik turint tiesioginį kontaktą su sergančiais paukščiais.

Beje, ligos protrūkio pasaulyje priežastis – kai kurie viruso H5N1 paplitimo židiniai Kinijoje, Kazachstane, Mongolijoje, Rusijoje.

Nustatyta, kad Kinijoje viruso plitimas prasidėjo nuo naminių paukščių, o štai Mongolijoje paukščių gripu buvo užsikrėtę migruojantys laukiniai paukščiai, kurie akivaizdžių kontaktų su naminiais paukščiais neturėjo. Šiuo atveju, kaip ir kitais užfiksuotais laukinių paukščių užsikrėtimo atvejais, visi susirgę paukščiai greitai žuvo, todėl tolimesnis ligos plitimas nebuvo stebimas – iš 6500 viename Mongolijos regiono ežere buvusių paukščių 100 nugaišo, o ištyrus dar 139 gyvus paukščius šioje ir gretimose teritorijose virusas nebuvo aptiktas nė viename mėginyje.

Žmonės beveik visais atvejais mirtinuoju virusu užsikrėtė nuo naminių paukščių. Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertai sutaria, kad laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo, kadangi šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį. Be to, tokiems veiksmams naudojami resursai būtų atitraukiami nuo svarbių ir veiksmingų ligos kontrolės priemonių.

Teigiama, kad pats efektyviausias – kompleksinis kovos su šia liga būdas, kurio metu turi būti gerinamos biologinės apsaugos priemonės visose naminių paukščių ūkio šakose, užtikrinama, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais. Šios priemonės turi būti taikomos kartu su operatyviu užkrėstų naminių paukščių ir jų produktų naikinimu ligos protrūkio vietose. Tolimesni veiksmai turi užtikrinti efektyvią ligos profilaktiką, įskaitant griežtą kontrolę laukinių paukščių prekybos rinkoje ir gabenant naminius paukščius bei jų produktus.

Šalys, kuriose dar nėra ligos protrūkių, turi apsvarstyti galimus naminių paukščių, paukštienos ir laukinių paukščių (taip pat ir dekoratyvinių paukščių) importo ribojimus iš ligos protrūkius patyrusių regionų. Viena profilaktikos priemonių gali būti ir draudimai lankytis infekcijos paliestose vietose.

„Dvi pusės“, antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:49 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8843857

Paukščių gripas pavojingas ir katėms

Rokas Arbušis, "Ekstra žinios"
2006 vasario mėn. 22 d. 08:00


Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, baimindamasi paukščių gripo protrūkio Lietuvoje, uždraudė lauke laikyti paukščius. Tačiau tokių apsaugos priemonių gali ir nepakakti. Olandijos mokslininkai nustatė, kad žmogui paukščių gripą H5N1 gali perduoti katės.
Specialistai teigia, kad gripas užkrečia plaučius ir kitus kačių vidaus organus. Užkratą keturkojai gali perduoti vienas kitam. Taip laukinės katės gali užkrėsti žmogaus augintinę. Tuomet pavojus gresia ir naminių kačių šeimininkams.

Pavojus išlieka ir tuo atveju, jei katė į lauką neišleidžiama. Užkratą galima į namus parsinešti, pavyzdžiui, ant avalynės.

Užsikrėsti gali ir kiaulės

Šią informaciją taip pat patvirtino Lietuvos specialistai. „Baisu, jog virusas mutuoja. Žinoma, kad juo gali užsikrėsti net ir kiaulės. Tuomet būtų dar blogiau – galėtų užsikrėsti žmogus ir, virusui mutavus, užkrėsti kitus“, – baiminosi Lietuvos felinologų draugijos vadovė Jurgita Gustaitienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai tikino žinantys, kad katės gali užsikrėsti ir viena kitai perduoti paukščių gripą.

„Tačiau dar nėra duomenų, kad nuo kačių užsikrėstų žmogus“, – aiškino šios tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

Tvarte įjungia lempą

Kol kas Lietuvoje susirūpinta tik tuo, kad į lauką nebūtų lei- džiami sparnuočiai. Draudimas lauke laikyti naminius paukš- čius įsigalios jį paskelbus „Valstybės žiniose“.

Šio nutarimo nepaisantieji gali būti baudžiami 5 tūkstančių litų bauda, o jų augintiniai bus sunaikinti. „Ekstra žinios“ nusprendė pasidomėti, kaip šalies kaimų gyventojai reagavo į šį draudimą.

„Vištos lauke lakstė ir pirmadienį. Tik vakare per televiziją sužinojau, kad negalima taip daryti. Gal nieko blogo?“ – lyg savęs klausė pas Skirgiškių kaimo (Vilniaus r.) ūkininką šei- mininke dirbanti Marytė.

Išgirdusi, kad paukščių negalima bus išleisti į lauką net iki gegužės 20 dienos, ji aiktelėjo.

„O Dieve! Tai juk visas kovas, balandis. Kažką reikės daryti. Juk vištoms būtina pabūti lauke. Joms reikia akmenukų palesti, žemę pakapstyti.

Tuomet ir kiaušinių lukštai stipresni. Gal šeimininkas ką sugalvos. Gal aptvertą plotą uždengs lentomis“, – svarstė moteris.

Vakar šioje sodyboje devynios vištos ir vienas gaidys buvo uždarytos tvarte kartu su arkliu. Specialiai vištoms tvarte buvo įrengta dienos šviesos lempa.

Kalakutai ir žąsys nesulauks palikuonių

Gelažių kaime ūkininkaujanti Teresė Balkevič vištas, žąsis, kalakutus, antis laiko uždariusi naujai įrengtame tvarte.

„Negaliu jų paleisti – kaimynai tuoj nugalabys“, – aiškino moteris.

Ji tikino, kad augintiniams paukščių gripas negresia. Bet bėdų gali turėti kaimynai, kurie savo vištoms leidžia vaikštinėti kur nori.

T.Balkevič nerimą kelia ir tai, kad jei nebus galima turguje nusipirkti patinų, palikuonių nesulauks jos auginami kalakutai, žasys.

Šios ūkininkės kaimynė pensininkė Juzefa Maksimovič rodė, kad jos keturios vištos ir vienas gaidys saugiai tupi tvarte. Nes dabar žiema ir nėra būtino reikalo išleisti į lauką.

Išliks tik stipriausi stručiai

Su paukščių gripo pavojumi gali susidurti ir egzotiškus paukščius augina


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-22 11:51 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8836866

Vokietijoje užfiksuota daugiau paukščių gripo atvejų

CNN, www.DELFI.lt
2006 vasario mėn. 21 d. 13:35


Remiantis naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) duomenimis, laboratoriniai tyrimai patvirtino daugiau paukščių gripo atvejų Vokietijoje. Kaip praneša CNN, Riūgeno saloje jų užregistruota dar 22.
Šiuo metu Vokietijoje iš viso užfiksuoti jau 103 laukinių paukščių susirgimai H5N1 virusu.

Į Riūgeną išsiųstos karinės pajėgos ir kariuomenės veterinarai, padėsiantys vietinėms valdžios institucijoms susitvarkyti su viruso protrūkiu Europos Sąjungoje pastarosiomis dienomis.

Tuo tarpu, kaip praneša AP, Gombako rajone, centrinėje Malaizijos dalyje, pradėti pjauti paukščiai po to, kai virusas buvo aptiktas keturiuose kaimeliuose.

Be to, regione bus pradėta namuose ieškoti susirgusių žmonių, kur per pirmąjį viruso H5N1 protrūkį prieš metus nuo paukščių gripo jau nugaišo 40 vištų.

Paukščiai ir toliau masiškai pjaunami Indijos Maharaštros valstijoje, praėjus dviem dienoms po to, kai buvo aptiktos trys vištos, užsikrėtusios paukščių gripu.

Valdžios institucijos planuoja išpjauti apie 700 tūkst. naminių paukščių trijų kilometrų spinduliu nuo vietos, kurioje aptikti užsikrėtę paukščiai. Pareigūnų teigimu, ūkininkams nuostoliai bus kompensuoti.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos pareigūnai vaikšto per visus namus regione, ieškodami žmonių su paukščių gripo simptomais. Kol kas žmonių susirgimo atvejų neaptikta, tačiau, pareigūnų teigimu, stebimi keli asmenys, kuriems yra pasireiškę į gripo susirgimą panašūs simptomai.

Indijos sveikatos apsaugos pareigūnai šeštadienį patvirtino viruso H5N1 protrūkį tarp naminių paukščių Nandurbaro rajone, o Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), kuri stebi viruso protrūkius, atstovai patvirtino naujus atvejus pirmadienį.

Ypatingai saugomos gyvūnų ligų tyrimo laboratorijos Bhopalyje, centriniame Indijos mieste, vadovas dr. H. K. Pradhanas paskelbė, kad aptikta mirtina viruso H5N1 atmaina ir kad laboratorija tiria tūkstančius naminių paukščių, nugaišusių per kelias pastarąsias savaites.

Sveikatos apsaugos sekretoriaus T. K. Hota’os teigimu, migruojantys paukščiai ilgainiui turėtų virusą perduoti ir naminiams. Maharaštros valstija pasižymi itin stambia paukštienos pramone, kuri didžiąja dalimi prisideda prie Indijos paukštienos ir kiaušinių eksporto, kurį sudaro apie 84 mln. JAV dolerių per metus.

Indija yra penkta pagal dydį kiaušinių eksportuotoja pasaulyje – paukščių gripo baimė jos pramonei gali kainuoti šimtus milijonų JAV dolerių.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:52 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8835795

Patvirtinti pirmieji paukščių gripo atvejai Vengrijoje

BNS
2006 vasario mėn. 21 d. 13:20


Viena britų laboratorija patvirtino, kad praėjusią savaitę Vengrijoje rastos trys nugaišusios gulbės buvo užsikrėtusios ir žmonėms mirtinai pavojingu paukščių gripo virusu H5N1, antradienį pranešė Vengrijos vyriausybė, kuri nurodo, kad tai pirmieji patvirtinti paukščių gripo atvejai šalyje.
"Kaip rodo oficialūs britų testai, trys nugaišusios gulbės, praėjusią savaitę rastos Vengrijoje, buvo užsikrėtusios paukščių gripo virusu H5N1", - sakoma vyriausybės atstovo pranešime.

Pasak atstovo, šią savaitę vengrų pareigūnai į Didžiąją Britaniją nusiuntė dar keturis tame pačiame rajone Pietų Vengrijoje iš gulbių paimtus mėginius.

Virusas H5N1 iš Azijos išplito į Europą ir Afriką; nuo 2003 metų pabaigos juo užsikrėtė 171 žmogus, o mažiausiai 93 iš jų mirė.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 10:53 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8835859

PSO: paukščių gripo viruso grėsmė žmogui nepadidėjo

BNS
2006 vasario mėn. 21 d. 13:20


Mutuodamas paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams, bet jo grėsmė žmogui kol kas nepadidėjo, sakoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareiškime.
Nors žmonės užsikrečia virusu H5N1 labai retai, mokslininkai nuogąstauja, jog jis gali mutuoti taip, kad bus perduodamas iš žmogaus žmogui ir sukels pandemiją, per kurią žus milijonai.

PSO pranešė, kad šiuo pareiškimu ji nori atsakyti į įvairias spekuliacijas spaudoje dėl viruso mutacijos.

Viruso pokyčiai pasireiškia įvairiais jo perdavimo tarp naminių ir laukinių paukščių būdais. Pavyzdžiui, antys dabar gali jį perduoti, neturėdamos susirgimo šia liga požymių. "Tačiau jie (pokyčiai) neturėjo įtakos žmogaus susirgimui šia liga, taip pat ir jos perdavimo būdams", - sakoma organizacijos pareiškime jos tinklalapyje (www.who.int).

Nuo viruso, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo aptiktas Vakarų Europoje, Rusijoje ir Afrikoje, mirė jau daugiau kaip 90 žmonių. Sveikatos apsaugos institucijų atstovai priversti sunaikinti milijonus paukščių, kad užkirstų kelią ligos plitimui.

Mokslininkai kol kas nežino, kaip turi genetiškai pasikeisti virusas, kad būtų lengvai perduodamas tarp žmonių.

Kol kas "nėra įrodymų.. protrūkių židiniuose, kad virusas, jau pasikeitė taip, kad jį galima perduoti iš žmogaus žmogui", - sakoma pareiškime.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 11:19 am Rašyti temą:
Balandžių augintojai – sunerimę

Danutė Jonušienė
„Lietuvos ryto“ korespondentė
2006-02-22

Nei uždarysi, nei paleisi
Artėjantis prie Lietuvos paukščių gripas tapo rimtu galvosūkiu sportinių balandžių augintojams.
Jie baiminasi, kad gali nugaišti pavojingu virusu užsikrėtę vertingi, po kelis šimtus litų kainuojantys balandžiai.
Turkijoje neseniai buvo aptikta nugaišusių balandžių, kurie galbūt užsikrėtė nuo laukinių paukščių.
Todėl didelė tikimybė, kad mirtinas virusas gali įsibrauti ir į lietuvių balandines.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos draudžia leisti sparnuočius į lauką, tačiau ši tvarka galioja tik naminių paukščių augintojams, tad balandžių mėgėjams tokių reikalavimų nėra. Kaip jiems elgtis?
„Jeigu balandžiams neleisime skraidyti, atrofuosis jų raumenys.
Jie neteks sportinės formos, negalėsime vykti į tarptautines varžybas.
Išleisime į lauką – rizikuosime, kad jie užsikrės paukščių gripu“, – aiškino Vilniaus balandžių sporto mėgėjų klubo „Viltis“ prezidentas Vytautas Sabaliauskas.
Gegužės mėnesį jau numatytas būsimų šalyje balandžių varžybų grafikas.
Likus bent mėnesiui iki starto, balandžiai turi būti treniruojami.
Lietuvos balandžių sporto federacijai priklauso per 100 balandininkų. Jie prižiūri daugiau kaip 10 tūkst. paukščių.
Gresia dideli nuostoliai
Apie 100 balandžių auginantis vilnietis V.Sabaliauskas turi ir vertingų paukščių, kuriuos šiemet įsigijo Lenkijoje ir už vieną mokėjo nuo 400 iki 500 litų.
Šį pavasarį V.Sabaliauskas ketina atnaujinti balandžių būrį ir išauginti perspektyvių jauniklių.
Kad galėtų normaliai vystytis, jų negalima ilgai laikyti uždarytų.
Išperėti balandžiukai iš pradžių auginami balandinėje, o po 3-4 savaičių jie turi pradėti savarankiškai skraidyti.
Jeigu tokia galimybė jiems nesuteikiama, jauni balandžiai neišmoksta orientuotis.
Per vėlai išleisti į lauką paukščiai jau nebegrįžta į balandinę.
Tad balandžių sporto entuziastai patirtų nuostolių.
Įkalinti nuo spalio mėnesio
Lietuvos balandžių sporto federacijos prezidentas Gediminas Meiliūnas tikino, kad jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio jis saugo savo paukščius balandinėje ir neleidžia jų į kiemą.
Jis tikino, kad jam taip elgtis patarė užsienyje gyvenantys balandžių augintojai.
„Kenčia balandžiai, kenčiame ir mes. Jų priežiūra yra brangi, turime skiepyti, lesinti specialiu lesalu. Nežinome, kas mūsų laukia ateityje“, – guodėsi G.Meiliūnas.
Virusas gali tūnoti išmatose
Sportui ruošiami spranuočiai nėra apsaugoti ir nuo laukinių balandžių, kurie savo išmatomis teršia gyvenamųjų namų stogus, palėpes, balkonų turėklus, palanges.
Maisto ir veterinarijos tarnyba jau gavo nemažai gyventojų skundų – baiminamasi, kad virusas gali tūnoti balandžių išmatose.
Apie balandžių keliamą pavojų „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Petru Mačiulskiu.
* * *
- Ar yra grėsmės, kad šalyje gyvenantys balandžiai gali užsikrėsti paukščių gripo virusu? - „Lietuvos rytas“ teiravosi P.Mačiulskio.
- Draudimas nelaikyti paukščių lauke skirtas naminių paukščių augintojams. O apie balandžių priežiūrą galiu pasakyti, kad tai yra sunkus klausimas.
Turkijoje jau yra atvejų, kai balandžiai užsikrėtė nuo kitų paukščių gripu ir nugaišo. Todėl visko gali būti ir Lietuvoje.
Kur kas pavojingesni laukiniai vandens paukščiai – įvairių rūšių antys, žąsys, gervės, gulbės.
- Galbūt jau laikas naikinti lesyklas, kurios zylėms padeda apsiginti nuo bado?
- Zylės, žvirbliai yra sausumos paukščiai. Nėra prasmės drausti juos lesinti.
- Laukiniai paukščiai gali užteršti vandens telkinius. Virusas net 30 dienų išlieka gyvybingas. Ar sulaukus pavasario bus galima šiuo vandeniu laistyti šiltnamius, daržus?
- Virusas išlieka paukščių išmatose, kurios patenka į vandenį. Jam būtina baltyminė terpė.
Šylant vandeniui, jis žūva. Virusą taip pat naikina saulės spinduliai. Todėl nereikia panikuoti.
- Jei žmogus sugalvos maudytis arba gurkštelės užteršto ežero vandens, ar jis užsikrės?
- Paukščių gripu jis tikrai nesusirgs. Tačiau noriu įspėti gyventojus, kad jie nenaudotų maistui užteršto vandens. Taip pat negirdytų juo naminių paukščių.
Mat mirtinai pavojingas virusas yra labiau prisitaikęs daugintis paukščių organizme.
Paukščių kūno temperatūra yra didesnė negu 40 laipsnių, o žmogaus – tik 36,6 laipsnio.
- Kaip užkratas vis dėlto gali patekti į žmogaus organizmą?
- Negalima liesti plikomis rankomis sergančių, nugaišusių paukščių. Net plunksnos gali būti užkrėstos.
Jei nešvaria ranka žmogus palies lūpas, pakrapštys dantį, sugalvos paknibinėti nosį, paukščių gripo sukėlėjas pateks į organizmą.
Virusas gali įsiskverbti ir per akių gleivinę, nešvariu pirštu patrynus akis.
Kartu su dulkėmis šio užkrato gali patekti ir į žmogaus kvėpavimo takus.
Pietryčių Azijoje atlikti tyrimai parodė, kad naikinant gaišenas paukščių gripo virusas gali nusėsti ant specialių drabužių, avalynės, automobilių ratų, darbo įrankių.
Bet juo užsikrėtę ne visi žmonės suserga.
Taip pat paukščių gripu negali užsikrėsti žmogus nuo žmogaus.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 11:26 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-02-22

Virusas pradėjo mutuoti

Vakar paskelbtame Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareiškime teigiama, kad mutuojantis paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams. "Kol kas nėra įrodymų, kad virusas jau pasikeitė taip, kad galėtų būti perduodamas žmogaus žmogui", - sakoma dokumente.

PSO pranešė, kad šiuo pareiškimu ji nori atsakyti į įvairias spekuliacijas spaudoje dėl viruso mutacijos. Viruso pokyčiai pasireiškia įvairiais jo perdavimo tarp naminių ir laukinių paukščių būdais. Pavyzdžiui, antys dabar gali jį perduoti neturėdamos susirgimo šia liga požymių. Mokslininkai kol kas nežino, kaip turi genetiškai pasikeisti virusas, kad lengvai plistų tarp žmonių. - BNS, LŽ.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 1:36 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-02-22

Pandemija jau baugina

VIRGINIJA SPURYTĖ

Diskusijų, ar žmoniją užklups gripo pandemija, nebėra - pasaulis jos tiesiog laukia.

Taip vakar patvirtino Klaipėdos apskrities Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje susirinkę specialistai.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos skyriaus vedėja Ona Sokolova teigė, jog iki šiol niekas nežino, kada pandemija gali kilti.

„Ji gali prasidėti ir žiemą, ir vasarą“, - sakė O.Sokolova.

Nors specialistai tikino, kad gripo pandemijai yra rengiamasi, tikriausiai ji Klaipėdą užklups nepasiruošusią. Iki kovo 1 dienos mieste turi būti parengtas pasiruošimo gripo pandemijai veiksmų planas. Tačiau jis dar nepradėtas rengti.

„Apskrities savivaldybėse sudarytos darbo grupės, kurios rengia tuos planus. Juos paruošti laiku yra ypač svarbu. Kovo pradžioje į Lietuvą atvyksta Europos Sąjungos ligų kontrolės specialistai. Neabejoju, kad jie užsuks ir į Klaipėdą patikrinti, kaip esame pasirengę“, - kalbėjo O.Sokolova.

Pasaulinės sveikatos organizacijos manymu, gripo pandemija gali kilti, kai mutuos paukščių gripą sukeliantis virusas ir jis taps pavojingas žmonėms.

„Pavojingiausias - paukščių gripą sukeliantis H5N1 tipo virusas. Jo struktūra yra labai panaši į to viruso, kuris gripą sukelia žmonėms. Jau dabar H5N1 virusas nusinešė beveik 100 žmonių gyvybes“, - sakė Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

O.Sokolovos teigimu, manoma, kad pirmoji gripo pandemijos banga tęsis 15 savaičių. Apogėjų ji pasieks 6-7 savaitėmis. Klaipėdoje susirgti turėtų keliasdešimt tūkstančių žmonių, iš jų 200 mirs.

„Paprastas gripas puola ligotus, senus žmones ir mažus vaikus. O pandeminis gripo virusas, priešingai, atakuos sveikuosius. Tačiau tuos, kurie yra pavargę nuo stresų. Todėl reikia saugotis ir ilsėtis“, - patarė O.Sokolova.

Neaišku, kaip greitai bus išrasta vakcina nuo pandeminio gripo. Nežinia ir tai, kiek jos bus skirta Klaipėdai.

„Suskaičiavome, jog mieste būtinai reikėtų paskiepyti 130 tūkstančių žmonių. Tačiau šį sąrašą teks gerokai trumpinti, nes vakcinos bus skirta tik trečdaliui gyventojų“, - teigė vedėja.

Jos žodžiais, prevencijos priemonės, siekiant išvengti pandeminio gripo, yra tokios pačios, kaip ir saugojantis juo paprastojo.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 1:44 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. vasario 22 d., trečiadienis Nr. 43 (17807)

Kaimiečiai neskuba apriboti vištų laisvės

Remigijus JURGELAITIS

Ūkininkai nelinkę paisyti draudimo lauke laikyti naminius paukščius

Pakaunės kaimuose žmonės neišsižada naminių gyvūnų laikymo ilgamečių įpročių. Nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuo vakar uždraudė lauke laikyti paukščius, didžioji dalis kaimo gyventojų vištoms, antims ir kitiems naminiams sparnuočiams vis dar leidžia vaikštinėti po erdvius kaimo sodybų kiemus.

Nesilaikantiems įsakymo gresia iki 5 tūkst. litų bauda arba paukščių konfiskavimas, tačiau baudos įsigalios penktadienį, kai sprendimą paskelbs “Valstybės žinios”.

Paukščius - į puodą

Ne vienas Patamulšėlių (Kauno rajonas) kaimo gyventojas augina naminius paukščius, tai matyti vos įvažiavus į kaimelį. Erdviuose sodybų kiemuose vaikštinėja vištos, žąsys, antys ir kiti naminiai paukščiai. Greta jų lizdus suka ir laukiniai sparnuočiai - kovai, varnos, žvirbliai, zylės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ne kartą yra perspėję, kad naminius paukščius reikėtų apsaugoti nuo kontaktų su laukiniais sparnuočiais.

Bent jau šio kaimo gyventojams tokie perspėjimai, regis, nė motais. Iš suklypusios trobos išėjęs Darius Juozynas prisipažino girdėjęs, kad specialistai ragina uždaryti naminius paukščius, tačiau bent kol kas sako neketinantis to daryti. “Liko vos viena višta, kam ją uždaryti?” - klausė vyras, po kiemą vaikydamasis dedeklę.

Paklaustas, ką ketina daryti su paskutine savo višta, vyras išpūtė akis: “Ką čia darysi, į puodą, ir viskas”. Kaimietis sakė neketinąs tikrinti vištos mėsos, nes per televiziją girdėjo, kad gerai pakaitinus mėsą žūva visos infekcijos. “Krosnį kūrenu visą dieną, įmesiu į puodą, tegu verda. Vakare nebebus likę jokių parazitų”, - kalbėjo vyras ir iš karto pridūrė pavasarį neketinąs pirkti viščiukų.

“Dabar su jais bus daugiau vargo nei naudos. Dar viena pabėgs, gausiu baudą, geriau ramia galva gyventi”, - ranka numojo vyras. Be to, jis pastebi, kad tvarte laikomos vištos deda gerokai prastesnės kokybės kiaušinius, o tokių esą galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. “Tai kam dar su jomis laiką gaišti?” - auginti naminių paukščių nebeketina D.Juozynas.

Baiminasi didelių baudų

Ir kituose pakaunės kaimuose iki šiol vaikštinėja naminiai paukščiai. Broniaus ir Adelės Žigaudų sodyboje - vos penkios vištos, tačiau ir jos iki šiol džiaugiasi laisve. “Tikiuosi, kad Lietuvoje nekils paukščių gripo epidemija, tačiau dėl to labai neramu”, - atsiduso žagarėlius kepusi A.Žigaudienė. Žiemą vištos retai padeda kiaušinių, tačiau pasivaikščiojusios tampa gerokai dėslesnės.

“Nežinau, kas bus, kai jas uždarysime. Nebeturime išeities, juk gresia 5000 litų bauda. Iš kur gausime tiek pinigų?” - už galvos stvėrėsi pensinio amžiaus moteris. Po kelių akimirkų ji pripažino, kad geriau nerizikuoti, todėl, kaip ir žiemą, kiaušinius žada pirkti parduotuvėje. Draudimas galios iki gegužės dvidešimtosios. Kai kurie kiti kaimiečiai kalbėjo apie galimybę per tris mėnesius naminiams sparnuočiams nukirsti galvas. “Kol dar sveiki, suvalgysime”, - sakė Valentinas Genaitis. Jo ūkyje - net 20 vištų, 5 žąsys ir 3 kalakutai. Ūkininkas pripažino abejojantis, ar paukščių gripas paplis ir Lietuvoje. “Pamenu, kad prieš kelerius metus visi baiminosi kempinligės. Niekas nepirko jautienos, tačiau nė vienas lietuvis taip ir nesusirgo”, - prisimena vyras ir iškelia versiją, kad dabar kilęs nerimas dėl paukščių gripo, matyt, naudingas tam tikroms interesų grupėms, ypač farmacijos pramonei.

Rengia gardus

Ūkininkė Janina Gerdvilienė pareigingesnė nei jos kaimynai. Vos per radiją išgirdusi raginimą uždaryti vištas, ji iš karto nuskubėjo į naminių paukščių aptvarą. “Iš ryto išmėžiau mėšlą, pakračiau šiaudų. Kelis mėnesius vištyčių nebeišleisiu”, - pravėrusi gardo duris tikino moteris. Ji sako tikinti, kad veterinarų perspėjimai rimti, esą niekas be pagrindo tokių priemonių nesiima.

Kelis dešimtmečius ūkininkaujanti moteris sakė nebeprisimenanti, kad kada nors anksčiau būtų imtasi panašaus pobūdžio saugumo priemonių. “Matote, kokie laikai atėjo. Plinta visokios choleros. Kai tik užeina koks maras, tai tuoj, žiūrėk, ir karas prasideda”, - samprotavo J.Gerdvilienė.

Tuo tarpu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas dar kartą pabrėžė, kad dėl kiekvieno nugaišusio įtartino laukinio paukščio atliekami tyrimai Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, be to, gyventojai raginami pranešti ir apie įtartinus naminių paukščių nugaišimo atvejus.

Jis perspėjo gyventojus, kad neliestų kritusių paukščių, nelesintų jų ir neleistų prie vaikų, nes tai yra tiesioginis ligos šaltinis.

Anot K.Lukausko, šiuo metu svarstomos galimybės skiepyti paukščius, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Jį turėtų priimti 50 Europos šalių atstovai vasario 27-28 dienomis vyksiančiame susitikime Paryžiuje, šiuo metu realiausiai vertinama galimybė skiepyti egzotinius paukščius.

Grėsmė žmonėms nedidėja

Šiuo metu tarnyba rengia projektą, kuris siūlys laikinai sustabdyti paukščių žiedavimą, nes dabar kyla didelis pavojus užsikrėsti žmonėms.

Lietuvoje paukščių gripo atvejų kol kas nėra užfiksuota. Pranešta, kad Telšiuose nugaišusi laukinė antis nesirgo šia grėsminga liga. Iš viso nuo praėjusių metų spalio ištirta apie 900 paukščių.

Pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praėjusią savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riugeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

Mutuodamas paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams, bet jo grėsmė žmogui kol kas nepadidėjo, sakoma Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) pareiškime.

Nors žmonės virusu H5N1 užsikrečia labai retai, mokslininkai nuogąstauja, jog jis gali mutuoti taip, kad bus perduodamas iš žmogaus žmogui ir sukels pandemiją, per kurią žus milijonai.

Nuo viruso, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo aptiktas Vakarų Europoje, Rusijoje ir Afrikoje, mirė 90 žmonių. Sveikatos apsaugos institucijų atstovai priversti sunaikinti milijonus paukščių, kad užkirstų kelią ligos plitimui.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 1:56 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. vasario 22 d.


Medikų prognozės: pandemija nusineštų 421 gyvybę


Prognozuojama, kad kilus gripo pandemijai Klaipėdos apskrityje nauju gripo virusiu susirgtų 114 tūkst. gyventojų, iš kurių 421 mirtų.

Tokius skaičius pateikė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėja Ona Sokolova.

Pasak jos, pandemija Klaipėdos apskrityje truktų 15 savaičių, pačios kritiškiausios būtų 6-7 savaitės, kas savaitę susirgtų daugiau nei po 5 tūkst. žmonių.

Kadangi visų pirma vakcina nuo naujos gripo atmainos būtų skiepijami prioritetinėms rizikos grupėms priklausantys gyventojai, jau dabar sudarinėjami įmonių ir darbuotojų, kurių sveikatos būklė turėtų būti apsaugota pirmiausiai, sąrašai.

Pasak O. Sokolovos, dabar į sąrašą jau įtraukti 70 proc. visų gyventojų, o realiai prognozuojama, kad vakcinos užtektų tik 30 procentų jų.

Beje, iki kovo 1 dienos jau turi būti parengtas Klaipėdos apskrities veiksmų planas pandemijos atveju, mat kovo viduryje į Lietuvą atvyks Europos Sąjungos specialistai ir tikrins, kaip mūsų šalis pasirengusi šiai grėsmei.

Žinia, baiminamasi, kad gripo pandemija (užkrečiamosios ligos paplitimas keliose šalyse ar žemynuose; visuotinė epidemija) pasaulyje gali kilti tuomet, kai paukščių gripas susimaišys su žmonių gripu ir taip atsiras naujas virusas.

Prognozuojama, kad pandemija tikrai kils, tik neaišku kada. Teigiama, kad ji gali prasidėti staiga, bet kuriuo metų laiku, ir po visą pasaulį išplisti per kelias savaites.

"Vakarų ekspreso" informacija
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 02 22, 2006 2:12 pm Rašyti temą:
Lenkijos sinoptikai prognozuoja, kad po ilgos žiemos reikia tikėtis šalto [ORNITOLOGINIO] pavasario

2006-02-22

Lenkijoje šalčiai išsilaikys visą likusį vasarį iki pat kovo vidurio, o šio pirmojo pavasario mėnesio pradžioje oras dar gali smarkiai atšalti. Tokias šalies sinoptikų prognozes antradienį paskelbė dienraštis "Fakt".
Sinoptikų, perspėjančių, kad pavasario teks laukti ilgai, prognozėmis, balandį vidutinė temperatūra neviršys 8 laipsnių šilumos, gegužę - vos 14, o birželį - sieks 17 laipsnių.

Patį vidurvasarį - liepos mėnesį - vidutinė temperatūra taip pat gali neviršyti 20 laipsnių šilumos.

Beje, dar praėjusių metų spalio mėnesį labai populiarus Lenkijoje radijo "Jedynka" laidos "Ekoradio" vedėjas Andrzejus Zalewskis (Andžejus Zalevskis), kurio kasdien klausosi milijonai lenkų, pranašavo itin ilgą žiemą bei vėlyvą pavasarį.

Kol kas jo prognozės pildosi. Tokios šaltos ir snieguotos žiemos Lenkijoje nebuvo daugiau kaip 15 metų.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 23, 2006 9:30 am Rašyti temą:
Žuvinte - naujas darbų etapas

Alytaus naujienos, 2006 m. vasario 23 d., Nr. 35 (10649)
Arūnas Pranaitis


Daugelio Žuvinte ir už jo ribų ilgus metus dirbusių specialistų svajonės Žuvintą matyti tokį, koks jis buvo gražiausiais laikais - pilnas gyvybės ir traukiantis žmogaus akį, - dabar po truputį ima pildytis.

Vieninteliam Lietuvoje Žuvinto biosferos rezervatui, ilgai balansavusiam tarp griežčiausios apsaugos ir blogėjančių gamtinių sąlygų, pagaliau sukonkretinti ir tikslai, ir uždaviniai. Suderintas vienas svarbiausių šios teritorijos dokumentų - tvarkymo planas, taip eina į pabaigą visi jo įteisinimo etapai.
Gera proga žvilgtelėti, kaip atrodys rezervatas atsižvelgiant į sudėtingą biosferos rezervato statusą. Juk ši teritorija turi ne tik nacionalinį, bet ir tarptautinį statusus - tarptautiškai svarbių pelkėtų vietovių Ramsaro konvencijos ir "Natura 2000" teritorija.
Žuvintas - tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje. Jis unikalus tiek gamtiniu požiūriu (didžiausias šalyje liekaninio tipo Žuvinto ežeras, kurio apie 50 proc. paviršiaus užima vandens augalija su jo užaugimo procese susidariusiu didžiuliu pelkių kompleksu), tiek gamtosaugos verte (ypatinga paukščių svarba, saugomų rūšių augalų ir bendrijų gausa). Be to, Žuvinto komplekso būklė stebima nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.

Dabartinė rezervato teritorijų būklė skirtinga

Rengiant tvarkymo planą talkino daugelis žymių gamtininkų ekspertų. Jų manymu, rūšių ir buveinių būklė biosferos rezervate skirtinga. Pelkiniai ir pelkėti lapuočių miškai yra geros būklės, tačiau Buktos miško medynai gana sparčiai kertami. Dėl sausinamojo melioracijos sistemų poveikio aktyvios aukštapelkės užauga mišku. Nyksta buveinės ir rūšys, susijusios su ekstensyviu žemapelkių naudojimu (ganymas ir šienavimas), - nutraukus šią veiklą, atviros žemapelkės ir šlapios pievos užauga krūmais, nendrėmis ir mišku. Globaliai nykstančios meldinės nendrinukės, nesiėmus priemonių atkurti ir palaikyti tinkamų biosferos rezervato buveinių, vienintelėje radimvietėje žemyninėje šalies dalyje dings artimiausiais metais. Pernai biosferos rezervate giedojo ne daugiau kaip 5 meldinių nendrinukių patinai, jų buveinių būklė labai stipriai blogėja. Atviroms pievoms ir žemapelkėms palaikyti būtina užtikrinti tolesnį ekstensyvų jų naudojimą, o aktyviose aukštapelkėse šalinti dėl sausinimo augančią sumedėjusią augaliją (išskyrus pelkines pušis). Sparčiai užaugant vandens telkiniams, blogėjant Amalvo ekologinei būklei daliai vandens paukščių ir gyvūnų maitinimosi ir veisimosi sąlygos taip pat vis prastėja. Matyt, dėl maisto trūkumo nedidėja ir su besiplečiančiais nendrynais susijusių saugomų rūšių gyvūnų skaičius.
Dėl ko šitaip atsitiko? Visų pirma dirbtinai reguliuojant Dovinės upės ir Žuvinto ežero vandens lygį ir hidrologinį režimą paspartėjo Žuvinto užaugimas. Tai sukėlė nepageidautinų ežero ekosistemos ir paežerės buveinių pokyčių. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pastačius šliuzus reguliatorius vandens lygis Žuvinte nukrito apie 20 cm, sumažėjo vandens prietaka ir vandens lygio svyravimai, todėl pakito ne tik ežero ekosistema, bet ir paežerės buveinės; sumažėjus vandens cirkuliacijai susidarė sąlygos stabilizuotis kinims.
Ne mažesnė bėda - tarša iš biosferos rezervate bei už jo ribų (Dovinės ir Želsvelės upių baseinuose) esančių gyvenviečių, agrarinių teritorijų, Simno žuvininkystės tvenkinių - didžiausias poveikis tenka Žuvinto ir Amalvo ežerams.
Tačiau bene skaudžiausiai gamtą keičia šlapių pievų ir atvirų pelkių buveinių nykimas (užaugimas nendrėmis, krūmais ir medžiais) rytiniame Žuvinto pelkyno pakraštyje ir kai kuriose Amalvo ir Žaltyčio pelkių teritorijose nutraukus ekstensyvų jų naudojimą (ganymą ir šienavimą), intensyvi miškininkystė Buktos miške.
Tvarkymo plano tikslai ir veiklos reglamentavimas, be abejo, palies ir vietos gyventojų interesus. Tik šįsyk, ne įvedant papildomų apribojimų, o sukonkretinant galimas veiklas ir sudarant sąlygas kartu dalyvauti rezervato priežiūroje.

Planuojamų darbų sąrašas ilgas

Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planą parengė Geologijos ir geografijos institutas. Numatoma renatūralizuoti Žuvinto ežero hidrologinį režimą žemiau ežero esantį šliuzą reguliatorių pakeičiant slenkstine užtvanka, remiantis "Pin-matra" projekto "Natura 2000" teritorijų tvarkymas ir atstatymas parengiant integruotą Dovinės upės baseino tvarkymo planą" rekomendacijomis; Žuvinto ežero ekosistemos būklei pagerinti, buveinėms išsaugoti ir perteklinei biomasei pašalinti numatomos viršvandeninės augalijos reguliavimo teritorijos, kuriose augalija šalinama vegetacijos laikotarpio pabaigoje arba esant ledo dangai.
Siekiant išsaugoti atvirų pievų ir pelkių buveines bei rūšis žadama taikyti specialias gamtotvarkos priemones: kirsti sumedėjusią augaliją, ganyti, šienauti netgi pagrindinėje biosferos rezervato dalyje - gamtiniame rezervate, kur tam išskirta reguliuojamos apsaugos zona sudarys daugiau nei ketvirtadalį griežtai saugomos teritorijos.
Be pagalbos nebus apsieita
Akivaizdu, kad šioms ir daugeliui nepaminėtų veiklų rezervato direkcija turės ieškotis ir specialaus finansavimo, ir vietos bendruomenės paramos. Tad jau dabar sukame galvas, kaip pritraukti vietos ūkininkų. Rezervato veiklą remiantys tarptautiniai projektai dar šįmet pasiryžę pirkti specialių veislių mėsinių galvijų ir juos ganys šiose saugomose teritorijose, numatyta lėšų kontraktams kertant sumedėjusią augmeniją pelkėse ir pievose - ne tik administruojamuose rezervato direkcijos, bet ir teritorijose tų žemės savininkų, kurie turimus pelkių sklypus norėtų paruošti kaimo rėmimo programoms. Dar daugiau, prieš Kalėdas rezervatą pasiekė speciali įranga vandens augalijai plauti.
Tai, kuo didžiuojasi turtingiausios gamtos įvairovės užsienio saugomos teritorijos, pagaliau bus nesvetima ir mums. Daugelio Žuvinte ir už jo ribų ilgus metus dirbusių specialistų svajonės Žuvintą matyti tokį, koks jis buvo gražiausiais laikais - pilnas gyvybės ir traukiantis žmogaus akį,- dabar po truputį ima pildytis.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 23, 2006 9:52 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8855907

Prancūzijoje antrai laukinei ančiai - paukščių gripas

BNS
2006 vasario mėn. 23 d. 10:16


Prancūzija, kuri yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje (ES), patvirtino, kad šalies teritorijoje jau antrai nugaišusiai laukinei ančiai nustatytas paukščių gripo virusas H5N1.
Minima antis sekmadienį buvo rasta Eno regione Rytų Prancūzijoje, kur Žuajė kaime buvo rastas pirmas virusu H5N1 užsikrėtęs paukštis.

"Antroji antis buvo užsikrėtusi paukščių gripo virusu, kuris "99-iais proc. atitinka virusą, nustatytą (mėginyje iš) laukinės anties, šeštadienį, vasario 18 dieną (rastos) Žuajė", - sakoma vėlai trečiadienį paskelbtame Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad nuo ketvirtadienio vietovėje, kur rasta ši antis, bus taikomos saugumo priemonės, tokios kaip apsaugos ir stebėjimo zonų nustatymas. Tokių pačių priemonių buvo imtasi ir Žuajė.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 23, 2006 3:54 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8860650


Slovakijoje - pirmieji paukščių gripo atvejai

BNS
2006 vasario mėn. 23 d. 16:14


Pradiniai Slovakijoje atlikti testai parodė, kad vienas laukinis sakalas ir vienas kragas buvo užsikrėtę paukščių gripo virusu H5N1, ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Zsoltas Simonas, kuris nurodė, kad tai pirmieji tokie atvejai šalyje.
Dabar šie mėginiai bus nusiųsti į Europos Sąjungos laboratoriją, įsikūrusią Veibridže Didžiojoje Britanijoje.

Pasak ministro, ir žmonėms mirtinai pavojingu virusu H5N1 užsikrėtę paukščiai buvo surasti antradienį.

Nugaišęs kragas buvo rastas netoli Dunojaus prie Bratislavos, naftos perdirbimo gamyklos "Slovnaft" teritorijoje. Nugaišęs sakalas surastas Gabčykove prie Dunojaus, maždaug 60 km į pietryčius nuo sostinės.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 02 23, 2006 3:55 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8860565

Vokietijoje - pirmasis naminių paukščių užsikrėtimo gripu atvejis

BNS
2006 vasario mėn. 23 d. 16:14


Vokietijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad paukštininkystės ūkyje Baltijos jūros Riūgeno saloje viena antis užsikrėtė paukščių gripu, - tai pirmas atvejis šalyje, kai šia liga užsikrėtė naminis paukštis.
Kovos su paukščių gripu centras, įsikūręs Švėrine Šiaurės Vokietijoje, pranešė, kad ši antis sirgo paukščių gripu ir kad dabar atliekami tolesni testai, kurių metu turi būti nustatyta, ar jį sukėlė ir žmonėms mirtinai pavojingas H5N1 atmainos virusas.

Įtariama, kad paukščių gripu sirgo ir kai kurios iš maždaug 50 Riūgene sunaikintų vištų, bet testų rezultatų kol kas nėra, sakė Meklenburgo-Pomeranijos žemės ūkio ministras.

Riūgene praėjusią savaitę buvo nustatytas pirmasis Vokietijoje paukščių gripo H5N1 protrūkis, bet iki šiol šia liga sirgo tik laukiniai paukščiai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 9:09 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8867151

Paukščių gripo atkeliavimo per Klaipėdą tikimybė - visai reali

BNS
2006 vasario mėn. 24 d. 10:07



Paukščių gripui atkeliauti į Lietuvą yra visai reali tikimybė, nes iš Klaipėdos į Vokietijos Riūgeno saloje esantį Zasnico uostą nuolat plaukioja keltas "Klaipėda". Riugeno sala yra ta vieta, kur pastaruoju metu rasta daug nugaišusių ir paukščių gripu užsikrėtusių gulbių, rašo dienraštis "Klaipėda".
Pasak Pasienio ir transporto valstybinės veterinarinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko pavaduotojo Valerijono Bernoto, uostas yra pasirengęs apsisaugoti nuo paukščių gripo, tačiau atsargumo turi imtis kiekvienas uoste dirbantis žmogus.

Įvairiose uosto vietose, anot V.Bernoto, yra pakabinti plakatai, kaip turėtų elgtis uosto įmonių darbuotojai, jei pastebėtų nugaišusių paukščių.

Jūrų perkėloje, kur švartuojasi į Zasnicą plaukiojantis keltas "Klaipėda", įrengtas specialus konteineris, kur išlipdami keleiviai turi išmesti kartu gabentas maisto produktų, ypač paukštienos, liekanas.

Nemažai paukščių, daugiausiai balandžių, uoste telkiasi prie maisto produktų terminalų, ypač prie grūdų. Ligoti paukščiai gali nutūpti ir ant praplaukiančių laivų bei palikti užkratą.

Vienas paukščių gripo atėjimo į Lietuvą variantas jau buvo parodytas, kai Vakarų laivų gamyklos teritorijoje šalia doke remontuojamo laivo rastas negyvas jūreivis indas. Pradžioje įtarta, kad jis galėjo būti užsikrėtęs paukščių gripu. Tyrimai įrodė, jog jūrininko mirties priežastis buvo kita - širdies liga.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 10:29 am Rašyti temą:
2006.02.24

Prancūzija patvirtino, kad viename kalakutų ūkyje nustatytas paukščių gripo H5 virusas

Prancūzija penktadienį paskelbė, jog testų rezultatai patvirtino, kad viename kalakutų auginimo ūkyje šalies rytuose paukščiai buvo užsikrėtę paukščių gripo H5 virusu, ir nurodė, kad šiuo metu atliekami tolesni testai, kuriais siekiama nustatyti, ar šį protrūkį sukėlė ir žmonėms mirtinai pavojingas H5N1 atmainos virusas. „Žinau, kad tai virusas H5, kuris yra labai pavojingas“, – televizijai „France 2“ sakė žemės ūkio ministras Dominique'as Bussereau (Dominikas Biusro), kuris pridūrė, kad testai virusui H5N1 nustatyti dar nebaigti. Jei bus patvirtinta, kad protrūkį sukėlė virusas H5N1, šis naminių paukščių užsikrėtimo H5N1 atvejis bus pirmasis Europos Sąjungoje. Tai galėtų suduoti dar vieną smūgį paukštininkystei Prancūzijoje, kuri yra didžiausia Bendrijos paukštienos gamintoja.

Šaltinis: BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 11:19 am Rašyti temą:
Paukščių gripo įtarimai - jau ir Druskininkuose

Druskininkų naujienos, 2006 m. vasario 24 - kovo 2 d. Nr. 8(267)
Alma Mosteikaitė


Už vištelę, išėjusią iš tvarto, gresia iki 5 tūkstančių litų bauda

Veterinarijos specialistai tiria, ar Druskininkų savivaldybės teritorijoje ant kelio rasti nugaišę gaidys ir balandis nesirgo paukščių gripu.
Vasario 20-ąją įsigaliojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko įsakymas, kuriuo remiantis naminių paukščių laikytojams nurodoma vištas, antis, žąsis, kalakutus ir kitus paukščius laikyti uždarytus patalpose, neišleisti jų į lauką. Įsakymas galioja iki gegužės 20-osios, laukinių paukščių parskridimo iš žiemaviečių laikotarpiu. Įsakymo kontrolę pavesta vykdyti apskričių, miestų bei rajonų maisto ir veterinarijos tarnyboms.

Bandys susitarti gražiuoju

Kaip sakė Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius, su minėtu įsakymu bus supažindinti apskrityje ir apskrities savivaldybėse veikiantys ekstremalių situacijų centrai bei komisijos, seniūnijų vadovai.
"Veterinarijos specialistai, pamatę po sodybų kiemus vaikštinėjančius naminius paukščius, gražiuoju prašys juos uždaryti. Jei nebus paklūstama, teks imtis griežtesnių priemonių - įspėjimų raštu ar net piniginių baudų taikymo", - tvirtino R.Černius.
Nepaisantiems įsakymo gresia baudos iki 5 tūkst. litų ar net paukščių konfiskavimas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu.
Pastaruoju metu fiksuojamas paukščių gripas labai greitai plinta, todėl rengiamasi taikyti tokias griežtas priemones.

Daugėja pranešimų apie kritusius paukščius

Šiomis dienomis paukščių gripas nustatytas Prancūzijoje ir Vokietijoje, o anksčiau jo židiniai užfiksuoti Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Austrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Italijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Kipre, Turkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane. Jis geografiškai slenka vis arčiau Lietuvos.
Nieko nuostabaus, kad ir mūsų šalies gyventojai baiminasi šios greitai plintančios ligos. Vien per keturias praėjusių švenčių dienas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba telefonu (8-800) 4 04 03 gavo 27 pranešimus apie įvairiose Lietuvos vietose kritusius paukščius.
Daugiausia pranešimų sulaukta apie nustipusias gulbes, balandžius ir antis. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištyrus daugiau kaip 900 laukinių ir naminių paukščių, kol kas nė vienam nenustatytas paukščių gripas.
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai tirti dėl šios ligos į laboratoriją išvežė Druskininkų savivaldybės teritorijoje ant kelio rastus nugaišusius gaidį ir balandį.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvedė sustiprintą 24 valandų per parą budėjimo režimą, atsakingi specialistai įpareigoti stebėti jiems paskirtas teritorijas.
Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie nugaišusius paukščius darbo valandomis galima pranešti tel. (8-315) 3 39 96, o visą parą - (8-610) 3 63 69. Paukščių gaišenas priima naktimis tarnyboje budintys sargai.

Išgąsdino miegančią gulbę

Pirmadienį Alytaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai teko užfiksuoti juokingai pasibaigusią istoriją apie Merkio upėje Varėnos rajone neva nugaišusią gulbę. Gavę tokį pranešimą, veterinarijos specialistai išskubėjo traukti sparnuočio, ketino jį vežti tirti į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją. Tačiau priartėję prie gulbės, veterinarai pamatė, jog ji miega; gražuolė ilgakaklė, ištraukusi snapą iš po sparno, išsigandusi stebėjo veterinarijos specialistus.
Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio teigimu, žmonės dabar nepagrįstai baiminasi pastebėję nustipusias gulbes: peržiemojusios pas mus, jos gali būti kritusios iš bado. "Labai tikėtina, kad baisiuoju gripu šie paukščiai gali būti užsikrėtę, kai grįš iš žiemaviečių. Jie žiemoja susispietę į dideles grupes tarpusavyje ir su kitais paukščiais, taip pat teritorijose netoli gyvenviečių.
Dalis mūsiškių gulbių išskrenda žiemoti į Baltijos jūros Riūgeno salą Vokietijoje, kur pastaruoju metu užfiksuotas paukščių gripas. Tačiau dauguma mūsų gulbių žiemą praleidžia mariose prie Kauno ir Elektrėnų", - pasakojo A.Pranaitis.
Jo tvirtinimu, vandens paukščių, iš jų ir gulbių, parskridimas iš žiemaviečių prasideda tuomet, kai mūsų vandens telkiniuose ištirpsta ledas, o tai priklauso nuo oro temperatūros.
Specialistų pastebėjimu, žmonės, sergantys gripu ir turintys santykių su paukščių gripu užsikrėtusiais sparnuočiais, gali įgyti mutuoti linkusį mirtiną paukščių gripo virusą, tada žmonės šiuo virusu imtų užsikrėsti tarpusavyje. Bet tai daugiau teorinė galimybė. Šiaip dažniausiai fiksuojami pavieniai paukščių gripo atvejai tarp žmonių, kurie nuo šios ligos gali mirti kaip nuo paprasto gripo. Ne veltui Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja skiepytis nuo gripo.
"Užsikrėsti per paukštienos produktus beveik neįmanoma, nes virusai žūva esant 70 laipsnių karščiui. O neapdorotos paukštienos niekas nevalgo. Kiaušiniai laikomi išvirti ne žemesnės kaip minėtos temperatūros vandenyje, kai tampa kietas jų trynys", - mintimis dalijosi veterinarijos specialistai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 11:36 am Rašyti temą:
Prancūzijoje gaišta kalakutai

2006-02-24


Prancūzijos valdžia praneša, kad šalies rytuose esančioje fermoje masiškai gaišta kalakutai. Kol kas tiksliai nežinoma, kas atsitiko naminiams paukščiams, tačiau manoma, kad jie gali būti užsikrėtę paukščių gripu.

Žmonėms pavojingas virusas jau nustatytas 8-iose Europos valsybėse. Europos Sąjungos sveikatos apsaugos ministrai šiandien tarsis, kaip sustabdyti šios pavojingos ligos plitimą. Vienas Europos sąjungos vadovų Markas Kiprijanu pareiškė, kad Bendrija yra pasiruošusi apsaugoti naminius paukščius nuo epidemijos.

www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 11:37 am Rašyti temą:
Labanoro giria – vakar ir šiandien

2006-02-23

Siūlome Jums docento Jono Repšio ir miškininko Andrejaus Gaidamavičiaus „Žaliajai Lietuvai“ parengtą publikaciją apie didžiulį mūsų visų turtą – Labanoro girią ir tai, kaip ši giria niokojama šiandien.


Labanoro giria, užimanti apie 60 tūkstančių hektarų plotą, yra rytų Aukštaitijos žaliasis lobynas. Sovietmečiu dalis jos turėjo nacionalinio parko statusą ir buvo apsaugota nuo plynabiržinių kirtimų, todėl nepriklausomą Lietuvą Labanoro giria sutiko mažai pažeista kirtimų ir palyginus geros amžiaus struktūros. Miškų privatizacijos pradžioje buvo kalbama apie nedidelių, smulkių (buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių) miškelių privatizaciją, neliečiant stambių, tuo labiau priskirtų nacionaliniams parkams masyvų, tokiu būdu neleidžiant didžiosioms girioms tapti panašioms į šachmatų lentas.

Lietuvai tapus nepriklausomai ir įsibėgėjus miškų privatizacijai, įstatymai kasmet keitėsi ir ne visuomet į gerąją pusę. 1992 metų rugsėjo mėn. 24 d. Labanoro giria buvo atskirta nuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir jai, kartu su likusia girios dalimi, priklausiusia Lakajų landašfatiniam ir kitiems valstybiniams draustiniams, suteiktas žemesnis - regioninio parko statusas. Iš pat pradžių regioniniai parkai nebuvo savarankiški ir priklausė miškų urėdijoms. Taip Labanoro regioninis parkas ir Labanoro giria atiteko Švenčionėlių miškų urėdijai, kuri šiuo metu valdo 92 561 hektaro miškų bendrą plotą (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2005 m.).

Labanoro giria pastaruoju metu padalinta į du priklausomybės sektorius. Valstybiniai ir rezervuoti privatizavimui miškai užima 61 proc. girios, privatizuota jau 39 procentai. Manoma, kad žemės reformos pabaigoje bus privatizuota ne mažiau kaip 60 proc. Labanoro regioninio parko miškų. Šiuo metu Labanoro girioje miško turi daugiau negu 3500 savininkų, valdančių vidutiniškai po 5,5 hektaro. Šie miško šeimininkai dažniausiai vadovaujasi vienadieniais turtiniais interesais ir nenori pripažinti, kad jų privatizuotas miškas yra pirmiausia visos visuomenės, o ne vien jų asmeninis turtas ir jį reikia naudoti laikantis įstatymų. Kiek keistokai atrodo, kad Labanoro regioniniame parke, kuris pagal savo vertę turėtų būti nacionaliniu parku, plynabiržiai kirtimai vykdomi ne tik privačiuose, bet ir valstybiniuose miškuose.

Daugiau negu ¾ šios girios (76,4 proc.) tenka miškams, garsėjantiems našiais, gero nusivalymo nuo šakų, liemeningiems, aukštos kokybės pušynams. Be to girią patrauklią žmogui papildo vaizdingai tarp miškų įsiterpę įvairūs vandens telkiniai, t.y. ežerai, kaip Baltieji ir Juodieji Lakajai, regioninio parko egzotiškiausia Aukštaitijos upė Lakaja. Viso vandenys čia užima net 13 proc. girios, aukštapelkės – 6 proc., ir tik 3,6 proc. tenka žemės ūkio naudmenoms bei gyvenvietėms, kuriose gyvena apie 1,5 tūkstančio senyvo amžiaus sėslių gyventojų, labai branginančių šį savo neįkainojamą turtą ir su skaudančia širdimi pergyvenančių dėl kasmet didėjančios urbanizacijos ir miškus netausojančių kirtimų.

Nėra girdėta, kad vietiniai gyventojai galėtų ir ketintų pakeisti miško žemės paskirtį į gyvenamąjį plotą. Kuriamos gražios kalbos apie girios rekreaciją, senų pastatų rekonstrukciją rodo, kad ateiviai iš šalies didesnių miestų (daugiausia iš Vilniaus) gražiausias girios vietas (paežeres) sėkmingai paverčia gyvenamosiomis privačiomis namų valdomis. Labanoro girioje, dėl vis didėjančios urbanizacijos, nevaldomo turizmo ir neprotingo gamtos išteklių naudojimo, skursta ne tik miškai, bet ir jų fauna. Girioje, ne tik vilko, bet ir briedžio nebesutiktume.

Labanoro giria turtinga ne tik kokybiška ir vertinga mediena, bet ir gausiais šalutiniais miško produktais, kaip uogomis, grybais bei vaistažolėmis. Dėsninga, kad vasaros-rudens sezono metu traukia žmones ne tik miško gėrybių, bet ir pailsėti gamtos apsuptyje. Labanoras po gilaus žiemos miego, kurio ramybę vis dažniau sudrumsčia plačiai užsimoję benzopjūklai, nuostabiausias pavasarį su rytinėmis kurtinių tuoktuvėmis, aktyviu bebrų gyvenimu, deja šiuo metu vis mažiau pastebimu dėl maisto trūkumo. Dėl bebrų daromos žalos ir patiriamos naudos vyksta plati diskusija, kurios arbitrais neretai reiškiasi medžiotojai. Vis dėlto laikoma, kad bebrų statomos užtvankos sulaiko staigų vandens nuotėkį upėse ir pagerina vandens paukščių gyvenimo sąlygas. Patvankose ima veistis kiti gyvūnai, kaip ūdros, audinės, ondatros; nuverstų medžių žievė bei smulkios šakelės yra puikiausias maistas, ypač žiemą, elniams, stirnoms bei kiškiams. Girioje šiuo metu gyvena net 54 žinduolių ir 172 paukščių rūšys. Tai didžiausias ir nepakartojamas rytų Aukštaitijos turtas, dar vis išlikęs iki šių, nepriklausomos Lietuvos, dienų.

Tačiau visa tai greitai virs nostalgiška praeitimi. Kokia gi Labanoro girios ateitis? Atsisakius minties visai Labanoro giriai suteikti nacionalinio parko statusą ir vietoj to įkūrus žemesnio rango – regioninį parką, pastebimas vietinių gyventojų susirūpinimas girios likimu. Nesuprantamas, besaikis ir regioniniam parkui visai netinkančių stačiakampių formos plynabiržinių kirtimų vykdymas, su paliktomis savaime silpnai atsiželdančiomis kirtavietėmis, ne vienerius ar dvejus, o visą dešimtį metų primenančiomis „aerodromus“, yra nacionalinio Lietuvos turto išniekinimas. Labanoro giria per visą savo istoriją neregėjo tiek daug plynių, kaip šiuo metu ir jų kasmet vis daugėja ir daugės, kol plyni miško kirtimai dar neuždrausti. Šie kirtimai ne tik ilgam sunaikina miško aplinką, bet ir kenkia faunai, kraštovaizdžiui, rekreacijos vystymui. Po plynų kirtimų, nors ir tuojau atsodinamas miškas, jis ilgam praranda mišraus įvairiaamžio miško vaizdą, negrįžtamai pažeidžiama vyravusi biologinė įvairovė. Toks miško kirtimo būdas yra ganėtinai primityvus net ūkiniams (IV grupės) miškams, nereikalaujantis jokių miškininkystės žinių ir specialiai pritaikomas šiuolaikinei skandinaviškai miško kirtimo bei medienos išvežimo technikai. Kertant plynai ir išlaidų patiriama mažiausiai.

Švenčionėlių miškų urėdijos administracija, atsakinga už Labanoro miškų apsaugą bei jų naudojimą, iki šiol pritaria ir teisina plynus kirtimus Labanoro girioje. Žinoma, toks kirtimo būdas regioniniuose parkuose nėra uždraustas ir jis taikomas tik ten, kur numatyta pagal miškotvarkos projektą. Deja, tas miškotvarkos projektas, paruoštas 1999-2000 metais, jau yra pasenęs ir neatitinka šių dienų tvaraus miškų naudojimo dvasios. 2005 metais atlikti šio projekto pataisymai nepadarė ūkininkavimą adekvatų teritorijos vertei, o kirtimų apimtys netgi padidėjo, kadangi nevengiama kirsti „avansu“, t.y. tai, kas numatyta kirsti tik sekančiais metais. Visas Labanoro regioninis parkas yra patvirtinta paukščių apsaugai svarbia teritorija ir įtraukta į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą NATURA 2000. Tik kas iš to, jei nei tame miškotvarkos projekte, nei kituose teritorijų planavimo dokumentuose tai neatsispindi. Vyriausybė patvirtino NATURA 2000 teritorijų nuostatus, bet jie, pasirodo, visai netaikytini jau esamose saugomose teritorijose, pvz. Labanoro regioniniame parke, įkurtoms paukščių ar buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms tol, kol galioja anksčiau patvirtintas miškotvarkos projektas (šiuo atveju – iki 2010 metų).

Mes vertiname urėdijos pastangas mažinti plynų kirtimų apimtis Labanoro regioniniame parke, pakeičiant juos neplynais kirtimais, tačiau, turint omenyje, kad iškirtus plynai tos plynės išlieka dar mažiausiai 10-15 metų, o tikro miško vaizdas atsiranda ne mažiau kaip po 50 metų, net ir mažindami plynus kirtimus, mes vis dėlto ir toliau didiname plynių plotus ir toliau žalojame kraštovaizdį.

Mūsų valdžiai, atrodo, nusispjaut į nacionalinę ir tarptautinę Labanoro girios vertę. Lietuva, jos kraštovaizdis, neįsivaizduojamas be brandžių miškų, o ypač didesnių nesudarkytų miškų masyvų. Jeigu prarasime didžiąsias mūsų šalies girias, Lietuva taps neįdomi nei saviems, nei tuo labiau svetimiems. Lietuva – turi būti miškų, girių, o ne apleistų dirvų, apaugusių kiečiais, avietėmis ir krūmais kraštas.

„Žalioji Lietuva“
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 11:42 am Rašyti temą:
Paukščių gripas Gruzijoje

2006-02-24


Pirmasis paukščių gripo atvejis nustatytas Gruzijoje. Adžarijos kaime buvo rasta 20 negyvų gulbių. Viena jų buvo užsikrėtusi pavojingu virusu. Išsami ekspertizė bus atlikta Londone.

www.lrt.lt
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 12:01 pm Rašyti temą:
Grėsmės akivaizdoje

Laikas, 2006 m. vasario 24 d. Nr. 8(130)

Paukščių gripo atvejų nustatyta jau 7-iose ES šalyse. Ypač sudėtinga padėtis Vokietijoje, kurioje užfiksuoti 103 laukinių paukščių susirgimai H5N1 virusu, o Pomeranijos regione paskelbta ypatinga padėtis. Lietuvoje laukinių paukščių gripo atvejų kol kas nėra, tačiau atsižvelgiant į grėsmingą jo plitimą Europoje ir artėjant laukinių paukščių migracijai, stiprinamos apsaugos priemonės ir mūsų šalyje.

Aistė Stankevičienė
aiste@laikas.net


Atsižvelgiant į įprastą pavasarinės paukščių migracijos laikotarpį, reali grėsmė prognozuota tik balandžio mėnesį. Tačiau Didžiosios Britanijos ornitologų duomenimis, dėl klimato sąlygų laukinių paukščių migracija šiemet vyks anksčiau nei visada. Priminsime, kad būtent migruojantys paukščiai platina paukščių gripą, juo užkrėsdami naminius (tačiau Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje rastos užsikrėtusios niekada nemigravusios gulbės). Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, labiausiai tikėtina, kad šiuo virusu gali būti užsikrėtę vandens paukščiai, todėl jų kritimo atveju reikia būti itin atidiems. Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime skelbiama, kad mutuodamas paukščių gripo virusas H5N1 darosi vis pavojingesnis paukščiams. Viruso pokyčiai pasireiškia įvairiais naminių ir laukinių paukščių užkrėtimo būdais. Pavyzdžiui, antys gali užkrėsti net neturėdamos šio susirgimo požymių. Kad apribotų žmonių ryšį su migruojančiais paukš čiais, Aplinkos ministerija iki šių metų birželio 1 d. uždraudė gaudyti paukščius žiedavimui.

Laikyti lauke –
draudžiama

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) irgi ėmėsi analogiškų, kaip kitose ES šalyse, prevencijos priemonių. VMVT direktoriaus Kazimiero Lukausko įsakymu Lietuvos gyventojams uždrausta lauke laikyti naminius paukščius. Įsakymas įsigalioja nuo šio penktadienio ir galios iki gegužės 20 d. VMVT vadovas teigė, kad tarnyba turi visų paukščių augintojų sąrašus, tarnybos inspektoriai nuolat tikrins, kaip laikomasi reikalavimų. Pažeidusiems juos gresia iki 5 tūkst. Lt bauda. Šių reikalavimų vykdymas ypač bus kontroliuojamas teritorijose, esančiose 2 km atstumu apie pau kštynus. Beje, šalies paukštynų darbuotojai jau įvykdė VMVT reikalavimą nelaikyti savo namuose paukščių – už juos skirtos kompensacijos.

VMVT nuo vasario budi visą parą (24 val.), atsakingi darbuotojai įpareigoti stebėti atskirtas teritorijas. Dabar atliekama ir stebėsena bandant išsiaiškinti, kiek šalyje gali būti infekuotų paukščių. Pasak VMVT direktoriaus, tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403 kasdien skambina daug gyventojų ir praneša apie kritusius paukščius. Tiriamas kiekvienas įtartinas atvejis. Nacionalinė veterinarijos laboratorija jau ištyrė per 500 laukinių ir naminių paukščių. Pasak ne pirmus metus tokius tyrimus atliekančios laboratorijos direktoriaus Jono Miliaus, ši įstaiga dirba akredituotais metodais, jų rezultatų patikimumas – 99,9 proc. Didelis dėmesys skiriamas ir importuotos paukštienos patikrai. Tačiau kol kas paukščių gripo atvejų šalyje nenustatyta.

Šiukštu – neliesti

Gavę pranešimą apie kritusius paukščius, į jų radimvietes pasirengę atvykti specialia apranga ir techninėmis bei dezinfekcijos priemonėmis apsirūpinę VMVT specialistai, kurie dirba bendradarbiaudami su priešgaisrinėmis tarnybomis.

Gyventojų prašoma neliesti kritusių ar leisgyvių laukinių paukš čių, patariama jų nelesinti iš rankų. Ypač raginama saugoti smalsiausiuosius – vaikus, dėl galimų padarinių perspėjami ir medžiotojai. Įtarus, kad nepageidaujamų kontaktų vis dėlto būta, pirmiausia reikėtų nusiplauti rankas, paskui visą kūną ir tokį žmogų įdėmiai stebėti. Deja, pirmieji paukščių gripo ir įprasto gripo simptomai labai panašūs, tad jį sunku diagnozuoti. „Visi mūsų infekcinių ligoninių stacionarūs skyriai paruošti stebėti įtariamus ligonius“, – patikino Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas.

Šiuo metu svečiuojantis užsienyje nereikėtų lankytis paukščių turguose, parodose, gyvūnais prekiaujančiose parduotuvėse. Keliaujantiems po paukščių gripu užkrėstas šalis draudžiama parsivežti paukštienos produktų. Atsakingi Lietuvos pareigūnai teigia, kad šalyje parduodama paukštiena ir jos produktai yra saugūs vartoti, didžiausias pavojus kyla dėl tiesioginio ryšio su sergančiu paukščiu. „Užkrėstas produktas niekada nepatektų į rinką“, – patikino Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas, Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Vytautas Tėvelis.

Ar skiepijimas
neišgelbės?

Dėl paukščių gripo grėsmės daugelyje šalių sunaikinta milijonai naminių paukščių. Lietuvoje jų laikoma apie 10 milijonų. Šalyje nustačius paukš čių gripo atvejų, jie irgi turės būti naikinami CO2 dujomis. Trečiadienį ES apsisprendė dėl naminių paukščių vakcinacijos. Tokios priemonės ypač reikalavo Prancūzija ir Olandija, nes baiminosi, kad bus labai sunku išlaikyti paukš čius patalpose. Be to, šiose šalyse, kurios yra pagrindinės paukščių augintojos Europoje, akivaizdžiai sumenko paukštienos paklausa. Tačiau, specialistų teigimu, paukščių skiepijimas nuo viruso visiškai neapsaugo, o tik sušvelnina ligos simptomus. Specialios vakcinos nuo H5N1 nėra, be to, paskiepyti paukščiai vis tiek gali būti viruso nešiotojai. „Šiuo klausimu mes laikysimės bendros ES pozicijos. Jau tariamės su vakcinos tiekėjais“, – sakė K. Lukauskas. Jei reikėtų, pirmiausia būtų skiepijami retų egzotinių veislių paukš čiai ir paukščiai iš padidintos rizikos vietų, kaip Šilutės rajone esantis Ventės ragas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 12:05 pm Rašyti temą:
Mirtina pandemija gviešiasi Europos

Laikas, 2006 m. vasario 24 d. Nr. 8(130)

Kinijoje prasidėjęs paukščių gripas atrodė esantis taip toli, kad niekada nepasieks Europos. Užkirsti kelio šiai pandemijai nepavyks, nes ją platina migruojantys laukiniai paukščiai. Kasdien pranešama apie vis naują šios ligos protrūkį. Pandemija pasiekė Europą, grėsmingai slenka Lietuvos link.

Austė Merkytė

ES vyriausybės paragino laikytis rimties, kai H5N1 paukščių gripo virusas pirmą kartą užfiksuotas ES teritorijoje. Užkrečiamo gripo viruso išplitimą ES patvirtino pirmosios žinios, kad Graikijoje ir Italijoje aptiktos nuo paukščių gripo kritusios gulbės. Nuo H5N1 viruso Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose mirė 88 žmonės, buvo sunaikinti milijonai paukščių. Ekspertai nerimauja, kad labai užkrečiama H5N1 viruso atmaina gali mutuoti į tokią formą, kuri plistų tarp žmonių ir sukeltų gripo pandemiją, galinčią pasiglemžti milijonus gyvybių.

Vokietija
sunerimusi

Vokietijos kanclerė Angela Merkel susirūpino dėl spartaus paukščių gripo plitimo Baltijos jūros Riūgeno saloje. Vėliau nauji žmonėms pavojingo viruso atvejai aptikti ir žemyninėje Vokietijoje.

Reaguodama į šalyje didėjantį nerimą dėl mirtino H5N1 viruso plėtros,
A. Merkel apsilankė Bergeno krizių valdymo centre. „Padėtis tikrai sunki, – sakė
A. Merkel. – Privalome toliau atidžiai ją stebėti. Jei svarbiausioms institucijoms reikės paramos, Federalinė vyriausybė yra pasiruošusi daryti viską, ką gali“. Vokietijoje stiprėja visuomenės kritika dėl vangių vietos valdžios pastangų įkurti karantino zonas, kai praėjusią savaitę buvo aptikti pirmieji žmogui pavojingu virusu užsikrėtę paukščiai. „Šiuo metu svarbiausia daryti viską, kas įmanoma, kad laukiniai paukščiai neprieitų prie naminių“, – pažymėjo kanclerė.

Nuo pavojingo H5N1 viruso Riūgeno saloje jau krito 79 paukščiai ir didėja nerimas, kad liga gali išplisti tarp paukštynų.

Valdžia įspėjo Vokietijos gyventojus neliesti nugaišusių paukščių. Be to, nurodyta 10 km spinduliu nuo židinio vietos perkelti


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-24 13:12 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Kauno gulbės miršta iš bado


Kaune žiemoti likusiems paukščiams ši žiema - negailestinga.
A.Barzdžius, lrytas.lt, 2006-02-24 11:13


Europai paskelbus paukščių gripo pavojų, kauniečiai nustojo lesinti žiemojančius paukščius.

Gulbės ir antys Nemune šią žiemą jau nesulaukia duonos ir batono, nors ankstesniais metais ties Aleksoto tiltu ir prie Kauno hidroelektrinės buvo galima pamatyti nemažai žmonių, tiesiančių ranką paukščiams.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovas Benas Noreikis dienraščiui “Laikinoji sostinė” teigė, kad dabar liko vos vienas kitas lesintojas.

Gulbės yra žoliaėdės, todėl, kol upės krantus kausto ledas, jos minta tik žmonių atnešamu maistu. Paukščiai įprato būti lesinami net iš švelnią žiemą, todėl ne visi išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o užklupus atšiauriam orui nesugeba savarankiškai susirasti maisto. Ypač badą kenčia pirmamečiai paukščiai.

Kaune jau pastebėtos kelios negyvos gulbės, kurios, kaip nustatė ekspertai, krito ne nuo paukščių gripo, o iš bado. Vis dėlto sveikatos apsaugos specialistai pataria kauniečiams nerizikuoti ir paukščius palikti gamtos valiai.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 2:40 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas // 2006 m. vasario 24 d.

Didžiosios pinigų dalybos neaplenkė ir plėšriųjų paukščių

Klaipėdos savivaldybės taryba vakar ilgai nediskutavusi patvirtino 2006 metų miesto biudžetą - patį didžiausią per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Planuojamos 2006-aisiais surinkti pajamos - 261 mln. 87 tūkst. litų. Tai maždaug 35,5 mln. litų daugiau nei 2005-aisiais.
Beje, vakar politikai patvirtino ir dar vieną finansinį dokumentą - Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Pasak R. Kambaraitės, joje numatytoms priemonėms įgyvendinti 2006 metais miestas planuoja skirti per 1,5 mln. litų.
Iš jų per 430 tūkst. litų bus skirta naujam parkui pietinėje miesto dalyje įveisti, 0,5 mln. litų - magistraliniam dviračių ir pėsčiųjų takui, vadinamajam Klaipėdos žaliakeliui, toliau tiesti, 259,3 tūkst. litų - senoms padangoms iš Glaudėnų į Šiaulius perdirbti išgabenti, 100 tūkst. litų - nelegaliems garažams nukeldinti, šioms bei likviduotų sąvartynų teritorijoms sutvarkyti. 50 tūkst. litų atiteks miesto vandens telkiniams valyti, 30 tūkst. litų - naujiems želdynams sodinti, 16 tūkstančių - pajūrio kopoms saugoti, nykstančioms pievoms atkurti retoms augalų, paukščių bei žuvų rūšims saugoti.
Dar svarstant minėtos programos projektą itin didelio politikų susidomėjimo susilaukė ketinimas 5,5 tūkst. litų skirti plėšriesiems paukščiams Klaipėdoje gausinti bei globoti. Miesto ūkio komiteto nariai, suabejoję, ar tokių gyvių uostamiestyje apskritai esama, netgi pareikalavo Aplinkos kokybės skyriaus specialistų pateikti išsamesnės informacijos.
Pasirodo, plėšriųjų sparnuočių Klaipėdoje išties yra, ir jais rūpinamasi jau nuo 1998 metų. Šiais metais skirsimi pinigai bus panaudoti jų buveinėms inventorizuoti, seniems bei sunykusiems lizdams atnaujinti bei 15-ai naujų įrengti. Lėšas šiai programai įgyvendinti ketinama surinkti kaip baudas iš gamtą teršiančių įmonių.

Vilija ŠILINIENĖ
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 2:43 pm Rašyti temą:
Vakarų eksprtesas, 2006 m. vasario 24 d.

Paukščių gripo baubas smogs mokslui

Šalies paukščių tyrinėtojų bendruomenėje netyla debatai dėl precedento neturinčio Aplinkos ministerijos draudimo šį pavasarį žieduoti migruojančius sparnuočius - esą taip siekiama apsaugoti žmones nuo paukščių gripo.

Vieni "Vakarų ekspreso" kalbinti tyrinėtojai trynė rankomis ir džiaugėsi priverstinėmis atostogomis, o kiti piktinosi uždėtu apynasriu, kuris mokslui padarys didelę žalą.

"Ministerijos valdininkai net nepaklausė mūsų nuomonės - uždraudė, ir tiek. Akivaizdu, kad ilgamečiams paukščių migracijos stebėjimams, monitoringui bus suduotas didelis smūgis. Informacija apie sparnuočius būtent dabar būtų labai vertinga", - mūsų dienraščiui sakė nacionalinio paukščių žiedavimo centro vadovas Ričardas Patapavičius.

Prevencija - svarbiau

Šią savaitę Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriuo pranešama apie draudimą iki birželio 1-osios žieduoti migruojančius paukščius.

"Daug problemų kelia artėjanti pavasarinė migracija, nes iš žiemaviečių sparnuočiai keliaus per valstybes, kuriose mirtinas paukščių gripo virusas jau paliko savo pėdsakus. Todėl ministerija, siekdama apriboti žmonių kontaktą su migruojančias paukščiais, uždraudė juos gaudyti žiedavimo tikslais ir paukščius žieduoti", - rašoma pranešime.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, privalu atsižvelgti į kylančią grėsmę ir "nežaisti".

"Žinoma, žala migracijų mokslui bus padaryta, tačiau ne tokia didelė, kaip galima įsivaizduoti. Pavasarinės paukščių migracijos yra ne tokios skaitlingos, kaip rudeninės. Kitas dalykas - nuo birželio vėl bus galima paukščius žieduoti, o vasarą labai daug jų sužieduojama lizduose", - "Vakarų ekspresui" sakė valdininkas.

Jis tikino, kad iniciatyva drausti žieduoti paukščius atkeliavo iš Briuselio, nes raginama imtis visų apsaugos priemonių. Tiesa, nei Latvijoje, nei Estijoje kol kas jokių draudimų žieduoti sparnuočius nėra.

Spraga tyrimuose

Aplinkos ministerijos uždėtas apynarsis paukščių žieduotojams yra keistas, pernelyg staigus ir radikalus žingsnis. Taip "Vakarų ekspresui" sakė ilgametis nacionalinio paukščių žiedavimo centro vadovas R. Patapavičius.

"Mes priežasčių tokiems draudimams nematome. Šis migracijų sezonas bus balta dėme šalies ornitologijos istorijoje. Labai svarbu yra ilgamečiai, nenutrūkstantys tyrimai", - sakė mokslininkas.

Jam buvo keistas motyvas apsaugoti žieduotojus, nes mokslininkai vis viena ras negyvų paukščių ir galės užsikrėsti paukščių gripo virusu, jei taip bus lemta.

"Tai gal pavasarį ir inkilų nebus galima kelti? Keistas man ir draudimas ne voljere lauke auginti naminius paukščius. Juk paukščių gripo virusas plinta per išmatas, išskyras, kurias gali platinti ir virš voljero praskrendantys paukščiai", - svarstė R. Patapavičius.

Jam antrino ir Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Gintaras Riauba.

"Skubotas ir ne laiku priimtas sprendimas dėl draudimo žieduoti. Duomenys apie migruojančius paukščius, kai juos žudo virusas, būtų labai vertingi. Galėjo uždrausti žieduoti tik vandens paukščius, kurie ir platina virusą. Ministerija kirto iš peties mokslui", - "Vakarų ekspresui" teigė ornitologas.

Jis priminė, kad Lietuva turi labai gilias paukščių žiedavimo tradicijas, kurias itin puoselėjo šalies gamtininkų patriarchas profesorius Tadas Ivanauskas.

Žieduotojai neliūdi

Visai kitokios nuotaikos pačių paukščių žieduotojų fronte - pavyzdžiui, ornitologinės sparnuočių žiedavimo stoties Ventės rage vadovas Leonas Jezerskas gyrė ministeriją.

"Tai labai gera iniciatyva. Anksčiau, šimtą metų niekas nieko nematė, o tas gripas juk tarp paukščių buvo. Dabar valdžia praregėjo. Sveikinu ją. Man šią savaitę veterinarinės tarnybos atstovai ir akinius, ir naujas piršines, batus, chalatą, kaukę veidui apsaugoti atvežė. O monitoringui žalos nebus, viskas vėliau persiorganizuos", - "Vakarų ekspresui" sakė nuo 1947 metų Ventės rage paukščius žieduojantis mokslininkas.

Paklaustas, ką darys su tais paukščiais, kurie paklius į gaudykles, tinklus, L. Jezerskas patikino, kad šį pavasarį tinklai paprasčiausiai nebus kabinami.

"Jie nuimti nuo rudens", - sakė mokslininkas. L. Jezerskas pridūrė, kad Aplinkos ministerijos valdininkų vietoje paskelbtų pranešimą, kuriuo būtų privaloma išžudyti visas valkataujančias kates ir šunis.

"Užsikrėtęs paukštis krenta negyvas, o jį ėda katės ir šunys. Būtų protinga pasinaudoti paukščių gripo atveju ir sunaikinti visus keturkojus valkatas. Pasinaudoti situacija, skirti tam lėšas, kreiptis į struktūrinius fondus", - siūlė ornitologas.

Jo kolega, paukščius žieduojantis Neringoje, Juodkrantės žiedavimo stoties vadovas Vytautas Pareigis sakė be darbo nesėdėsiantis.

"Vyks ir toliau sparnuočių stebėjimai, tik kita kryptimi. Turėsiu daugiau laiko žvelgdamas per teleskopą perskaityti įrašus ant paženklintų paukščių žiedų. Iš esmės ministerijos sprendimas dabar uždrausti žieduoti paukščius yra teisingas. Juk laukti, kol bus per vėlu, tikrai neverta", - sakė ornitologas.

Jis informavo, kad į Lietuvą paukščių gripo virusas atkeliaus devyniasdešimčia procentų, nes jį platinti gali gulbės nebylės. Šie didžiausi Lietuvos paukščiai žiemoja būtent netoli Vokietijos Riūgeno salos, iš kur ir gauti pranešimai apie pavojinguoju virusu užsikrėtusias gulbes.

"Gulbės labai greitai skrenda, užsikrėtusios virusu jos ilgiau išgyvena nenugaišusios, todėl tikimybė, kad gulbės perneš užkratą ir į Lietuvą - didelė", - sakė V. Pareigis ir informavo, kad Neringoje per metus sužieduojama apie 17 tūkst. sparnuočių, iš kurių pavasarį - vos 3 tūkst.

Denisas NIKITENKA
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Komentarai (1)

Neringiskis, 30 metų. 2006-02-24 11:58

Idomu, kaip paukščių gripas paveiks
šalia Juodkranyės esančia kormoranų kolonija. Jeigu , gripas užpuls kormoranus , o ju cia peri tūkstančiai , kaip galvoja didieji mokslininkai ir Neringos nacionalionio parko vadovybė apsaugoti Neringos žmones nuo tos baisybes. Juk su šiais paukščiais turės didžiausia kontakta ne tik žvejai (tikrindami tinklus) , bet ir poilsiautojai stebėdami šiuos paukščius iš stebėjimo aiskštelės.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 02 24, 2006 3:47 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8872550

Paukščių gripas išplito į Pietų Vokietiją, Šveicarijos pasienį

BNS
2006 vasario mėn. 24 d. 16:33


Vokietija penktadienį patvirtino, kad paukščių gripas, iš pradžių užregistruotas šalies šiaurėje, išplito ir į šalies pietus. Pirmąjį paukščių gripo atvejį Pietų Vokietijoje patvirtino pagrindinė šalies veterinarijos įstaiga - Friedricho Loefflerio institutas, kuris nurodė, kad ši liga buvo nustatyta laukinei ančiai, rastai prie Konstanco ežero Vokietijos ir Šveicarijos pasienyje.
Dar nebaigti tolesni testai, kurių metu turi būti nustatyta, ar ši antis buvo užsikrėtusi ir žmonėms mirtinai pavojingu H5N1 atmainos virusu.

Pirmasis užsikrėtimo H5N1 atvejis Vokietijoje buvo nustatytas vasario viduryje, Baltijos jūros Riūgeno saloje. Vėliau virusas išplito į žemyninę šalies dalį - Meklenburgo-Pomeranijos žemę.

Penktadienį buvo patvirtinta, kad paukščių gripas išplito ir į dar vieną šiaurinę Vokietijos žemę - Šlėzvigą-Holšteiną, kur rastos dvi juo užsikrėtusios laukinės antys. Kol kas galutinai nenustatyta, kad šios antys užsikrėtė virusu H5N1.

Į šiaurę nuo Šlėzvigo-Holšteino žemės, kuri prie Meklenburgo-Pomeranijos šliejasi iš vakarų, yra Danija.

Apie paukščių gripo H5N1 atvejus jau yra pranešusios aštuonios Europos Sąjungos valstybės - Austrija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Slovakija ir Slovėnija.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 9:49 am Rašyti temą:
Europoje siaučiant paukščių gripui, į Lietuvą grįžta pirmosios gulbės
2006-02-25


Europoje siaučiant pavojingam paukščių gripo užkratui, į Lietuvą šiemet kaip niekad anksti grįžta peržiemojusios gulbės.

Kad iš pietų kraštų į Lietuvą jau parskrido pirmosios gulbės, patvirtina Ventės rago Ornitologijos stoties veterinarijos specialistai, rašo dienraštis "Vakarų ekspresas".

Uostamiesčio Šiaurės rage ir Malkų įlankoje pasirodę būriai paukščių, turėjusių parskristi tik pavasarį, priminė apie tai, jog paukščių gripu užsikrėtusios gulbės visai neseniai buvo rastos negyvos netoli nuo Lietuvos - Vokietijoje, Baltijos jūros pakrantėje.

Šie sparnuočiai į paukščių gripu sergančių paukščių sąrašą pateko prieš savaitę, laboratoriškai patvirtinus, jog Riūgeno saloje nugaišusios gulbės buvo užsikrėtusios mirtinai pavojingu paukščių gripo H5N1 virusu.

Paukščių gripui pasiekus Vokietiją, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustiprino apsaugos priemones. Ornitologai savo ruožtu taip pat ketina stebėti grįžusių gulbių sveikatos būklę.

Šią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

Be to, baiminantis pavojingo paukščių gripo viruso, Lietuvoje iki birželio 1 dienos uždrausta žieduoti paukščius.

Draudimas įvestas baiminantis, kad artėjant pavasarinei paukščių migracijai iš žiemaviečių paukščiai "namo" keliaus per valstybes, kuriose mirtinasis virusas jau paliko savo pėdsakus.

Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.

Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.

Jau kuris laikas pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas praeitą savaitę priartėjo ir prie Europos, kai Vokietijai priklausančioje Riūgeno saloje Baltijos jūroje buvo rasti nuo šio užkrato nugaišę paukščiai.

BNS
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:16 am Rašyti temą:
Prancūzijoje – žmogui pavojingas virusas


Lietuvos radijas

Prancūzija oficialiai patvirtino, kad šalies pietuose paukščių fermoje nugaišę kalakutai buvo užsikrėtę žmogui pavojingu paukščių gripo virusus H5N1.

11 tūkstančių fermoje buvusių kalakutų sunaikinti. Europoje tai pirmas atvejis, kai pavojingiausiu paukščių gripo virusu užsikrečia naminiai paukščiai. Anksčiau 8 ES šalyse buvo rasti nuo šio viruso nugaišę laukiniai paukščiai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:30 am Rašyti temą:
VAKARŲ EKSPRESAS, 2006 m. Vasario 25 d.


Anksti parskridusios gulbės bus stebimos

Vakar Ventės rago Ornitologijos stoties veterinarijos specialistai patvirtino, jog iš pietų kraštų jau parskrido pirmosios gulbės.

Uostamiesčio Šiaurės rage ir Malkų įlankoje pasirodę būriai karališkųjų paukščių, turėjusių parskristi tik pavasarį, priminė apie tai, jog paukščių gripu užsikrėtusios gulbės visai neseniai buvo rastos negyvos netoli nuo Lietuvos - Vokietijoje, Baltijos jūros pakrantėje.

Šie sparnuočiai į paukščių gripu sergančių sparnuočių sąrašą pateko prieš savaitę, laboratoriškai patvirtinus, jog Riūgeno saloje nugaišusios gulbės buvo užsikrėtusios mirtinai pavojingu paukščių gripo H5N1 virusu.

Paukščių gripui pasiekus Vokietiją, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sustiprino apsaugos priemones.

"Gulbėms pasirodžius taip anksti, pats budėsiu prie telefono abi poilsio dienas, - vakar "Vakarų ekspresui" žadėjo Klaipėdos VMVT vedėjas Virginijus Gailius.

- Suprantama, žiūrėdami į gulbes neužsikrėsime, tačiau pastebėjus, jog jos prastai atrodo, būtina apie tai pranešti mūsų tarnybai."

VMVT vedėjas dienraščiui sakė, jog ornitologai savo ruožtu taip pat stebės grįžusių gulbių sveikatos būklę.

Klaipėdiečiai apie nugaišusius ar įtarimą keliančius paukščius gali informuoti telefonu 416612.

Jūratė MAZAJEVA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Vytautas JUSYS



Prisijungė: 2004 06 12
Pranešimai: 618
Miestas: Ventės Ragas
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:36 am Rašyti temą:
Kuo toliau tuo labiau nusišnekama apie paukščių gripą.

Vakar Ventės rago Ornitologijos stoties veterinarijos specialistai patvirtino, jog iš pietų kraštų jau parskrido pirmosios gulbės.

Nei gulbių, tuo labiau Ventės rago Ornitologijos stoties veterinarijos specialistų pamaryje dar nesimato. O mūsų stotis tokių specialistu net neturi. O gal aš dar nežinau gal jau ir yra tokie etatai.

Del gulbių: vaikštau pasižvalgyti kiekvieną dieną, tačiau jokių grįžtančių paukščių dar nemačiau.
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:37 am Rašyti temą:
VALSTIEČIŲ LAIKRAŠTIS // http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas3.htm

Vištoms ir kitiems sparnuočiams - "namų areštas"

Irma Dubovičienė
VL žurnalistė

Penkiolikoje Europos šalių diagnozavus paukščių gripą, siekdama užkirsti kelią galimam itin patogeniško viruso H5N1 plitimui Lietuvoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė įsakymą naminius paukščius uždaryti patalpose iki gegužės 20 dienos.

VMVT sprendimas nebuvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Apie artėjantį paukščių gripo pavojų viešai prabilta dar pernai. Tarnybos specialistai žmones ragino būti budrius ne tik visuomenės informavimo priemonių kanalais, bet ir tiesiogiai. Šią savaitę visoje Lietuvoje vėl užvirė aiškinamasis darbas. Antai praėjusį ketvirtadienį Ukmergės rajono VMVT ir savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai lankėsi net trijuose Pabaisko seniūnijos kaimuose. Beje, šioje seniūnijoje yra apie 1500, o viename didesnių, Antakalnio, kaime - 209 gyventojai.
Paukščių gripo tema kaimo žmonių susirinkimuose pateikta ir išgirsta paprastai, kaip viena iš aktualijų, greta šiųmetės pasėlių deklaravimo tvarkos, pieno kvotų, gyvulių ženklinimo bei kitų užkrečiamųjų gyvulių ligų kontrolės. Sodiečiai žvelgia ramiai į paukščių laikymo apribojimus, nesipiktina dėl to, kad pavasarį į kaimą neatvažiuos paukštyno mašina prekiauti jaunikliais. Žmonės supranta, jog šie nepatogumai yra neišvengiami siekiant išvengti didesnės bėdos, pavojaus jų pačių sveikatai.
Rajono veterinarijos gydytojas epizootologas Algimantas Kalesnykas negąsdino sodiečių gresiančia iki 1000 Lt bauda, kuri bus skiriama įsakymui nepaklūstantiesiems -
tiesa, ne iš karto, o po pirmojo įspėjimo. Asmenys, ir toliau nepai santys reikalavimo užkirsti kelią bet kokiam naminių paukščių kontaktui su laukiniais sparnuočiais, rizikuos sulaukti kraštutinės priemonės - paukščių likvidavimo.
Ukmergės rajono VMVT atstovas tiesiog priminė žmonėms, koks pavojingas virusas, nuo kurio nėra jokių vaistų ir menkiausios vilties, kad užsikrėtęs paukštis galėtų pasveikti. Ant drabužių ar batų virusas išlieka gyvybingas dvi savaites, mėšle - iki 105 dienų, net ir virinamas kurį laiką nežūva. Štai kodėl užkrato židinio vietoje pagal Europos Sąjungos vieningą veiksmų programą naminiai sparnuočiai naikinami 3 km spinduliu.
Veterinarijos gydytojas atkreipė sodiečių dėmesį į tai, kad svarbu ne tik laikyti paukščius uždarytus patalpose (voljeruose nepakankamai saugu, nes pro tinklą gali įkristi praskrendančio užkrėsto laukinio paukščio plunksna ar išskyrų ar pralįsti koks nors užkrato nešiotojas žvirblis). Lygiai taip pat svarbu girdyti paukščius tyru vandeniu, jokiu būdu ne iš atviro telkinio. Ūkyje turi vyrauti švara, tvarka. "Vertėtų vengti lankytis kaimyno kieme, grįžus tais pačiais batais neiti prie savo paukščių", - pastebėjo A.Kalesnykas.
Didesnių paukščių pulkų savininkams dabar prireiks daugiau dezinfekavimo medžiagų nei paprastai. Tačiau nei Antakalnio kaime, nei Pabaisko seniūnijoje paukštynų nėra. Žmonės paukščius laiko tik savo reikmėms, o pastaruoju metu daugelis nusprendė atsisakyti ir paskutinių. "Turiu penkias vištas, kaip nors su jomis susitvarkysiu, o jei iki Velykų kiaušinių nepridės, - papjausiu", - nesikrimsdama sakė Antakalnio ūkininkė Ramunė Radzevičienė.
Kiemuose dabar nematyti naminių sparnuočių. Ar visi sodiečiai iš tiesų sąmoningi ir supratingi, paaiškės po savaitėlės kitos, orams atšilus.
VMVT inspektoriai jau nuo pirmadienio pradės tikrinti, ar kaimuose, vienkiemiuose bei miesteliuose laikomasi įsakymo. "Pagal aptartą planą tikrinimuose dalyvaus privatūs veterinarijos gydytojai, seniūnijos atstovai", - sakė A.Kalesnykas.
Valstybinės tarnybos atstovas teigė, jog jam netekę susidurti su paukščių laikytojais, kurie kritikuotų priimtą sprendimą. Vis dėlto šalyje jų yra. Antai pašto balandžių augintojams draudimas leisti į padangę paukščius reiškia juos pražudyti, sužlugdyti ilgametį selekcinį darbą. Pasak Vilniaus balandžių sporto klubo prezidento V.Sabaliausko, pašto balandžiams galima būtų taikyti išimtį, ji ir taikoma Lenkijoje, Švedijoje. Lietuvos balandžių sporto federacija, vildamasi atitinkamo supratimo, šiomis dienomis kreipėsi į VMV tarnybą, teigdama, jog "naminiai balandžiai iš visų naminių paukščių yra atspariausi iki šiol žinomiems paukščių gripo virusams".
Veikiausiai kai kurių rūšių paukš čiams Lietuvoje bus taikoma išimtis. ES davus sutikimą vakcinuoti naminius paukščius, kaip pranešė VMVT, jau vyksta derybos su paukš čių gripo vakcinos tiekėjais.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:41 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
Kuo toliau tuo labiau nusišnekama apie paukščių gripą.

Nei gulbių, tuo labiau Ventės rago Ornitologijos stoties veterinarijos specialistų pamaryje dar nesimato. O mūsų stotis tokių specialistu net neturi. O gal aš dar nežinau gal jau ir yra tokie etatai.

Del gulbių: vaikštau pasižvalgyti kiekvieną dieną, tačiau jokių grįžtančių paukščių dar nemačiau.



che che, gerai kad budima ne tik gamtoje, bet ir forume. Laukiau, kas pirmasis sureaguos )
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 10:48 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. vasario 25 d., šeštadienis, Nr. 46 (17810)

Panikos aukos - žiemojantys paukščiai

Virginija SKUČAITĖ


Išsigąsdinti paukščių gripo kauniečiai pradeda bijoti lesinti silpstančias nuo bado gulbes

Kauniečiai nuolat praneša miesto valstybinei Maisto ir veterinarijos tarnybai apie pastebėtus nugaišusius įvairius paukščius. Kasdien gaunama po 6-10 tokių pranešimų. Dažniausia sparnuočių kritimo priežastis - įprastos ligos ir badas, nes įbauginti paukščių gripo kauniečiai rečiau ištiesia pagalbos ranką pas mus žiemojančioms gulbėms ir antims.

Gaišta nuo bado ir įprastų ligų

Anot Kauno miesto valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojo Albino Liaudansko, gyventojai tapo atidesni, nes yra įbauginti nesiliaujančių pranešimų apie vis artėjantį prie Lietuvos paukščių gripą. Tačiau panikuoti dėl to tikrai nereikia. Jo nuomone, tik nereiktų liesti gulbių, jas maitinant. “Skrodimų duomenys rodo, kad dauguma dabar skrostų paukščių buvo nugaišę dėl anksčiau minėtų priežasčių arba dėl žaizdų, kurias padarė į pakrantes atsibastantys plėšrūs gyvūnai”, - aiškino A.Liaudanskas.

Specialisto nuomone, pakrantėse neturėtų lakstyti palaidi šunys. Ir ne vien dėl tikimybės užsikrėsti nuo sergančio paukščio gripu, bet ir todėl, kad to reikalauja Gyvūnų laikymo mieste taisyklės. A.Liaudanskas atkreipė dėmesį į atskridusius prie jo namų iš atokesnių nuo miesto vietovių būrelius kovų. “Jei jie sirgtų gripu, ne medžiuose tupėtų, o ant žemės gulėtų”, - tikino A.Liaudanskas.

Lietuva jau tariasi su Vakarų vakcinos tiekėjais ir, esant reikalui, pradės skiepyti paukščius. Labiausiai šios vakcinos laukia Lietuvos zoologijos sodas.

Galima sukelti isteriją

Pasak ornitologo Ričardo Patapavičiaus, apie paukščių gripą buvo žinoma ir prieš kelis dešimtmečius, tik niekas anuomet netikrindavo, kodėl nugaišo vienas ar kitas laukinis paukštis. Jie gaišo ir gaiš. Tai natūralus procesas.

“Be abejo, dabar kita, nei buvo anksčiau, gripo forma, tačiau nereikia iš anksto panikuoti. Be to, nuo praėjusių metų iki šiol Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba, patikrinusi apie 900 nugaišusių laukinių paukščių, nenustatė nė vieno gripo atvejo. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia tikrinti kiekvieno pranešimo, tačiau negalima užmiršti ir to, kad artėja pavasaris - kritinis pas mus žiemojusių laukinių paukščių sveikatai metas. Mes turime padėti nusilpusiems po žiemos badavimo paukščiams. Antraip jie kris iš bado, ir isterijos mašina įgaus dar didesnį pagreitį visuomenėje”, - kalbėjo R.Patapavičius.

Nelogiški leidimai

R.Patapavičius pritaria Maisto ir veterinarijos tarnybos draudimui laikyti naminius paukščius lauke, tačiau stebisi kitu nelogišku Maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu. Mat leidžiama laikyti naminius paukščius voljere su stogu, manant, kad stogas apsaugo nuo tiesioginio kontakto su parskrendančiais sergančiais paukščiais. Anot ornitologo, taip uždarytus paukščius lengvai gali apkrėsti sergantis praskrendantis paukštis, jei jis tuo metu “purpteltų” virš voljero, kuris uždengtas, pavyzdžiui, tinkliniu stogu. Juk gripo virusas patektų pas sveikus paukščius per stogą su paukščio išmatomis.

Reikia žinoti ir tai, kad pavasarį laukinės antys dieną ir naktį tampa labai aktyvios. Tad į tvenkinuką, esantį prie namų, naktį atskridusi serganti antis gali “purptelėti” į vandenį, o ryte vandens šaltinio šeimininkė tikrai susargdins savo plaukiojančias antytes gripu, nors ir saugos jas nuo tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. R.Patapavičius įsitikinęs, kad tokių klaidingų sprendimų būtų išvengta, jei Maisto ir veterinarijos specialistai prieš tai tartųsi su Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos ornitologais.

Europa stebisi

Šiomis dienomis Paukščių žiedavimo centrą pasiekė draudimas žieduoti paukščius Ventės rage. “Europos paukščių žiedavimo centrų reakcija yra vienareikšmiška - tai nesuprantamas sprendimas, - tvirtino Paukščių žiedavimo centro vedėjas R.Patapavičius. - Europos šalyse esantys žiedavimo centrai šiemet iš mūsų nebegaus įprastos informacijos, kuri galbūt pasitarnautų ir paukščių gripo plitimo tyrimams”.

Anot ornitologo, nelogiška sieti paukščių gripą ir jų žiedavimą. Juolab kad ligą iš esmės platina vandens paukščiai, o Ventės rage daugiausiai sugaunama žvirblinių paukščių. Be to, yra patikimų priemonių apsisaugoti nuo sergančio (jei toks pasitaikytų) paukščio ir todėl nėra pavojaus užsikrėsti. Beje, ar ne daugiau rizikuoja tie žmonės, kurie surenka ir tiria nugaišusius paukščius? “Jei taip visi bijosime viruso, nebebus kam dirbti. Beje, tai nėra toks baisus virusas - juk iki šiol pasaulyje nuo paukščių gripo mirė tik apie 90 žmonių. Įdomu, kad dauguma jų dirbo paukščių pramonėje. Iki šiol nėra fakto, kad žmogus mirė užsikrėtęs nuo laukinio paukščio”, - tvirtino R.Patapavičius.

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Št. 02 25, 2006 4:08 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8879464


Paukščių gripas toliau plinta

Lietuvos radijas
2006 vasario mėn. 25 d. 16:54


Europoje toliau plinta paukščių gripas. Vokietijos rytuose esančios Brandenburgo žemės valdžia praneša, jog čia rastos nugaišusios dvi laukinės antys.
Anksčiau apie kritusius laukinius paukščius buvo pranešta iš šalies šiaurinių ir pietinių dalių.

Apie naujus gulbių atvejus pranešama iš Chorvatijos.

Prancūzijoje patvirtintas pirmasis atvejis, kai mirtinu gripu užsikrėtė naminiai paukščiai – vienoje paukščių fermoje nugaišo šimtai kalakutų, 11 tūkstančių šių sparnuočių teko sunaikinti.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Sk. 02 26, 2006 7:34 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8884702


Šveicarijoje nustatytas pirmasis H5 paukščių gripo atvejis

BNS
2006 vasario mėn. 26 d. 17:11


Šveicarijoje atlikus kritusio paukščio tyrimus buvo patvirtintas pirmasis paukščių gripo atvejis, tačiau reikės atlikti dar daugiau tyrimų, norint nustatyti, ar tai mirtinai pavojinga H5N1 viruso atmaina, sekmadienį pranešė valstybinės veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Cathy Maret.
"Tai pirmasis H5 atmainos paukščių gripo atvejis. Viruso rūšis buvo patvirtinta (Europos Sąjungos) laboratorijoje", - sakė C.Maret, tačiau nepatikslino, kokios rūšies paukštis buvo užsikrėtęs šiuo virusu, ir kur jis buvo aptiktas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 27, 2006 8:33 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-02-27

Potvynį gali apsunkinti paukščių gripas

Šiemetinis pavasario potvynis pamaryje gali būti didžiausias per pastaruosius penkerius metus. Nuogąstaujama, kad padėtį komplikuos pavojingas virusas.

Specialistai prognozuoja, kad šiemet pavasarinis potvynis prasidės po kelių savaičių. Pasak Šilutės rajono Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko, potvynio teritorija sutampa su paukščių migracijos zona. Užtvindytose vietose gali būti daug nuo paukščių gripo nugaišusių sparnuočių. Gelbėtojai baiminasi, kad pritrūks transporto priemonių evakuoti gyventojams. - Rima BEINORAVIČIENĖ.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2177
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pir. 02 27, 2006 8:34 am Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-02-27

Nuo paniškos baimės iki juodojo humoro

Paukščių gripo grėsmė Vokietiją pasiekė vasario 14-ąją. Ir tvirtai užgulė savo juodu sparnu. Būti budriems ir ramiems jos akivaizdoje nuolat pataria Vokietijos žemės ūkio ministras Horstas Seehoferis. Bet kaip čia išlikti ramiam, klausia tūlas vokietis. Televizija, radijas, spauda kasdien pranešinėja apie naujus įtarimus ir daro tai toli gražu ne vien švietėjišku ir raminančiu tonu. Kritę laukiniai paukščiai jau skaičiuojami tūkstančiais, užsikrėtusių virusu H5N1 skaičius jau per šimtą persirito. Gerai, kad uždarytos vištos kol kas neprotestuoja dėl kalėjimo sąlygų - lauke pavasariu dar nekvepia, tad ir jos pačios snapo kieman dar nenori kišti. - Laima Žilaitytė.
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 02 27, 2006 2:14 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. vasario 27 d., pirmadienis, Nr. 47 (17811)

Savaitės klausimas
Ar Lietuvoje imamasi tinkamų veiksmų apsisaugoti nuo paukščių gripo?


Migruojantys sparnuočiai - pavojingiausi

Leonas JEZERSKAS, Ventės Rago ornitologijos stoties vedėjas:

- Tai, kad Lietuvoje iki birželio 1 dienos uždrausta žieduoti paukščius, logiška. O ir vėliau, juos žieduodami, stengsimės būti atsargūs - esame aprūpinti specialiomis apsaugos priemonėmis. Paukščių gripas - sunkiai prognozuojama liga, jo atvejų ir virusų gali būti visokių. Turime būti pasirengę užkirsti kelią galimai epidemijai. Tačiau pandemijos pavojaus, manau, nereikėtų baimintis.

Paukščiai serga kasmet, išgyvensime ir šį paukščių migracijos laikotarpį. Tik gal šiemet labiau tuo susirūpinta, nes, kaip teigiama, virusas grėsmingesnis. Nemuno deltoje, Krokų, Rusnės salose, kur atskrenda tūkstančiai ančių, žąsų, ančiasnapių, gulbių, kirų ir kitokių paukščių, gali būti ir užsikrėtusiųjų šiuo pavojingu virusu. Juos reikės stebėti akyliau nei įprasta, kiekvienas nugaišęs paukštis turėtų būti iširtas. Tačiau vienintelė laboratorija, kur tai daroma, deja, yra tik Vilniuje.

Kol kas paukščių karalijoje ramu, tačiau sparnuočiai netrukus parskris - vieni čia liks, kiti migruos toliau į šiaurę. Kartais migruojantys paukščiai čia apsistoja kelioms savaitėms. Kad sparnuočiai perneša įvairius virusus, ir ne tik gripo, seniai žinoma, pavojus apsikrėsti visada vienodas. Sunkių ligų židiniai susidaro ten, kur prastos higienos sąlygos, nesilaikoma sanitarijos reikalavimų. Jų laikantis pavojingo užkrato galima išvengti. Kita vertus, sanitarinei apsaugai Lietuvoje turėtume skirti daugiau dėmesio. Neužtenka vien uždaryti naminius paukščius - reikėtų naikinti ir valkataujančius šunis, kates. Pavojingos ir varnos, galinčios platinti šį užkratą.


Situaciją vertinkime blaiviai

Vaidotas KIUDULAS, Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas:

Paukščių gripu serga visų rūšių paukščiai, bet šiuo metu plintantis H5N1 gripo virusas pavojingas ir žmonėms. Ši grėsminga liga jau nusinešė keliasdešimt gyvybių Azijos šalyse. Jei žmogus laikosi sanitarijos normų, nuolat vengia kontaktų su sergančiais paukščiais, valgo termiškai apdorotą mėsą ir kiaušinius, jam pavojaus užsikrėsti šia liga nėra. Bet turime blaiviai vertinti situaciją ir būti pasirengę įvairiems galimiems atvejams. Esama realaus pavojaus, kad kartu su netrukus prasidėsiančia paukščių migracija į Lietuvą gali atkeliauti ir šis pavojingas virusas. Tad turime apsaugoti naminius paukščius nuo laukinių, kad jie neturėtų jokio kontakto. Todėl ir reikalaujame paukščius laikyti uždarytus, nes tai - vienintelis būdas išvengti užkrato. Žinoma, virusą gali mechaniškai pernešti ir šunys, katės, graužikai, bet ta tikimybė gerokai mažesnė. Taip pat svarbu, kad paukščiai nebūtų girdomi vandeniu iš atvirų telkinių, atviroje vietoje negalima laikyti ir pašarų.

Europoje jau pradėta paukščių vakcinacija nuo gripo, tačiau Lietuvoje kol kas tokios būtinybės dar nėra. Bet tam rengiamės - jei grėsmė didės, irgi pradėsime vakcinuoti Zoologijos sode gyvenančius sparnuočius ir visus egzotinius paukščius.

Panikuoti dėl galimo ligos protrūkio nereikėtų, bet faktai kalba patys už save - šis virusas jau artėja prie Lietuvos. Vokietijoje, Riūgeno saloje, susirgo tokios pačios gulbės, kurios žiemoja ir pas mus. Dalis jų išskridusios. Kai grįš, yra tikimybė, kad bus užsikrėtusios. Be to, jau užfiksuotas kitas nerimą keliantis faktas - šia liga Riūgeno saloje užsikrėtė ir naminis paukštis. Laikantis elementarių sanitarinių apsaugos priemonių, žmonėms užsikrėsti pavojaus nėra. Tik reikia žinoti, kad nugaišusių paukščių negalima liesti, neštis juos į namus, lesinti prie vandens telkinių.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kol kas šis H5N1 virusas nesikeičia, tebėra toks, koks buvo prieš metus. Bet jei jis mutuos, gali kilti pandemija. Mažo patogeniškumo virusas (pvz., Vokietijoje prieš kelerius metus juo sirgo 21 proc. paukščių) rizikos nekelia, bet kai jis daug metų cirkuliuoja organizme, gali virsti didelio patogeniškumo virusu. Tada jis pavojingas žmonėms.


Labiau rūpinkimės paukštynais

Alvydas MALAKAUSKAS, Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų ligų katedros dėstytojas, veterinarijos mokslų daktaras:

- Gerai, kad Valstybinė veterinarijos tarnyba stengiasi nuo šio viruso apsaugoti naminius paukščius. Tačiau labiausiai reikėtų susirūpinti paukštynais - neleisti į juos pašalinių žmonių, stengtis, kad laukiniai paukščiai nepatektų į paukštyno teritoriją, būtų užtikrinama tinkama dezinfekcija. Atsiradus ligos židiniui paukštynuose, ekonominiai nuostoliai būtų labai dideli, pasekmės - liūdnos. Kai kuriose Europos šalyse tokių pavyzdžių buvo - tūkstančius paukščių teko išpjauti. Iš viso pasaulyje dėl šio gripo išnaikinta daugiau kaip 2 mln. paukščių. Užsikrėsta tik kontaktuojant su sergančiais paukščiais. Žmogus nuo žmogaus dar niekur nėra užsikrėtęs. Tyrimai rodo ir kita: termiškai gerai apdorota vištiena nėra pavojinga, tad neturėtume baimintis ją valgyti. Bet šios mėsos, ypač atvežamos iš kitų ES šalių, kokybės kontrolė turi būti labai griežta.

Didelio patogeniškumo paukščių virusas užfiksuotas 20-yje pasaulio šalių. Vienas būdų jam išvengti - paukščių vakcinacija. Vakcinuotiems paukščiams sudaromas imunitetas, į aplinką išsiskiria daug mažiau virusų. Bet kuriai šaliai ši vakcina kainuotų nepigiai, priklausomai nuo to, koks būtų nuostolių kompensavimo mechanizmas. Pavyzdžiui, Prancūzija iš savo biudžeto skyrė nemažai milijonų vakcinai įsigyti. Lietuvoje kol kas, manau, dar nėra būtinybės pradėti vakcinuoti paukščius. Tačiau rūpintis vakcinos bei žmonėms skirtų priešvirusinių medikamentų atsargomis būtina. Šis virusas, skirtingai nuo įprasto gripo, dauginasi daug greičiau, todėl sukeliama sunkesnė patologija. Būtų baisiausia, jei kiltų pandemija, tačiau kol kas jokių požymių nėra. Yra tik įvertinta jos galimybė.

Kalbėjosi Aldona KIBIRKŠTIENĖ


--------------------------------------------------------------------------------


* Skaičiai * Faktai * Citatos

* Paukščių gripo prevencijai Lietuvoje Vyriausybė bei Europos Komisija (EK) skyrė 2,5 mln. litų. ES laboratoriniams tyrimams dėl paukščių gripo Lietuvai skyrė 410 tūkst. eurų (maždaug 1,4 mln. Lt). Šių metų Lietuvos biudžete gripo prevencijai ir kontrolei numatyta 1,1 mln. litų.

* Europoje fiksavus žmonių gyvybei pavojingo gripo protrūkius, Lietuvoje imtasi priemonių užkirsti kelią galimai pandemijai - sustiprinta oro uosto kontrolė, įvesta privaloma iš Pietų Azijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos ir kai kurių kitų šalių vykstančių keleivių bagažo ir vežamų prekių patikra. Taip pat jau įsigyta dalis numatytų vaistų, naudojamų paukščių gripui gydyti.

* Paukščių gripas - tarp paukščių plintanti liga, tačiau šio gripo H5N1 viruso infekcija ir žmonėms sukelia sunkią kvėpavimo takų ligą ir net mirtį.

* Kol kas neturima duomenų, kad tarp paukščių lengvai plintantis gripo virusas H5N1 būtų įgijęs savybę keliauti iš vieno žmogaus organizmo į kitą. Bet paukščio gripo paplitimas didina žmonėms pavojingos gripo pandemijos - itin didelės epidemijos - tikimybę. Pasak epidemiologų, sunku pasakyti, ar kiltų didžiulė gripo pandemija - tai priklausys nuo konkretaus viruso savybių. Tačiau manoma, kad gripo pandemija gali plisti dviem bangomis su kelių mėnesių pertrauka. Kiekviena banga gali trukti nuo 2 iki 3 mėnesių.

* “Lietuva, kaip ir kitos ES šalys narės, yra puikiai pasirengusi susidoroti su galimu paukščių gripo proveržiu. Mes dirbame kartu su Pasaulio sveikatos organizacija ir su Europos ligų kontrolės centru, turime puikiai nustatytą sistemą, kaip su tuo kovoti. Reikia neleisti, kad kiekvienas naujas ligos proveržis sukeltų paniką”, - sakė Lietuvoje viešėjęs ES Sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Markas Kiprianas.

* 2003-2005 metais pasaulyje 117 žmonių buvo nustatyta paukščių gripo infekcija, iš jų 60 mirė. Paukščių gripo protrūkiai užfiksuoti Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Tailande, Kazachstane, Rusijoje.

* Pasaulinė gripo epidemija turtingoms šalims gali atsieiti 550 mlrd. JAV dolerių (465 mlrd. eurų), teigia Pasaulio bankas. Ši suma apskaičiuota vadovaujantis epidemijos JAV poveikio tyrimu ir jo rezultatų pritaikymu kitoms turtingoms valstybėms.

* Pasaulio bankas apskaičiavo, kad metus trunkanti paukščių gripo pandemija pasaulio ekonomikai gali atsieiti iki 800 mlrd. JAV dolerių. Jei paukščių gripo virusas H5N1 įgytų savybių plisti tarp žmonių, visame pasaulyje galėtų mirti milijonai, o šalių ekonomikos būtų paralyžiuotos savaitėms ar mėnesiams. “Prašoma suma yra maža, palyginti su pandemijos, kuriai nesame pasirengę, kaina”, - kreipdamasis į žiūrovus per teletiltą kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofis Ananas.

Parengė Aldona KIBIRKŠTIENĖ
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 02 27, 2006 3:09 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8890218


Gruzijoje nugaišusiai gulbei patvirtintas paukščių gripas

BNS
2006 vasario mėn. 27 d. 13:03


Gruzijos veterinarinė tarnyba patvirtino, kad ištyrus nugaišusią Juodosios jūros pakrantėje gulbę, rastas žmogaus gyvybei pavojingos formos paukščių gripo virusas H5N1, pirmadienį pranešė šalies Žemės ūkio ministerijos veterinarijos departamento vadovas Džambulas Maglakelidzė.
Praėjusią savaitę valdžia informavo, kad Adžarijoje, Adlijos kaimo apylinkėse, rasta daug nugaišusių paukščių keliauninkų, ir atliktų pirminių tyrimų rezultatai "sukėlė susirūpinimą".

Nugaišusių paukščių mėginiai buvo išsiųsti ekspertams į Didžiąją Britaniją ir Italiją, kai tyrimai Gruzijoje patvirtino blogiausias prognozes.

"Laboratorija Gruzijoje nustatė, kad gulbė yra užsikrėtusi paukščių gripo virusu H5N1", - pirmadienį sakė Dž.Maglakelidzė.

Praėjusį savaitgalį prezidentas Michailas Saakašvilis pasirašė įsaką įvesti nepaprastąją padėtį Adžarijos Chelvačaurio rajone. Šį įsaką parlamentas turi patvirtinti per 72 valandas.

Trijų kilometrų ruože nuo laukinių paukščių nugaišimo vietos imamasi priemonių, siekiant ligos plitimui užbėgti už akių.

Dž.Maglakelidzė sakė, kad šioje zonoje, į kurią įeina 16 kaimų, valdžia pradėjo naikinti visus naminius paukščius. Be to, teisėsaugos struktūros ketina laikinai paimti iš vietos gyventojų šautuvus, kad nebūtų medžiojami laukiniai paukščiai keliauninkai.

Gruzija ribojasi su Turkija ir Azerbaidžanu, kur taip pat anksčiau buvo nustatytas paukščių gripo virusas H5N1.
_________________



das


Parašytas: Pir. 02 27, 2006 4:04 pm Rašyti temą:
Vakar mano kaimyno vaikas susirgo "magsjuka" (virusas sukelentis vemima), pries savaite sirgo beveik visas darzelis, poryt tikriausiai ir pas Maryte vaikas susirgs, o jau po savaites susirgs ir Petriuko anukelis
Atgal į viršų


Orchus



Parašytas: Pir. 02 27, 2006 4:06 pm Rašyti temą:
hmmmmm....
_________________



Orchus


Parašytas: Pir. 02 27, 2006 4:45 pm Rašyti temą:
Česlovas Iškauskas
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM
vyr. specialistas ryšiams su visuomene

Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?

Paukščių gripo virusas, trumpam aprimęs po vėlyvo rudens protrūkių, ėmė skverbtis į Europos gilumą, jau palietė ir aštuonias Europos Sąjungos šalis. Čia pat – pavasarinis paukščių migracijos etapas, o tai reiškia, kad grįžtantys sparnuočiai pavojingą žmogui užkratą gali atnešti ir į Lietuvą.
Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko įvairių žinybų atstovų pasitarimas, kuriame apžvelgta paukščių gripo situacija pasaulyje ir Europoje, viruso plitimo tendencijos ir mąstai, apsisaugojimo priemonės ir rekomendacijos, organizaciniai reikalai. Taip pat aptartas pasirengimas Europos Komisijos ekspertų vizitui kovo viduryje, kurio metu bus vertinamas Lietuvos pasirengimas gripo pandemijai ir galimam paukščių gripui.

Kas tas paukščių gripas?

Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A tipo virusai. Tačiau jais gali būti infektuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai, katės, nors jiems šios ligos požymiai nepastebimi. Retai, tačiau nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infektuotais paukščiais ar gyvūnais šia liga suserga ir žmonės. Beveik 100 atveju pasaulyje, daugiausiai Azijos šalyse, tokie susirgimai baigėsi mirtimi. Tai įrodo šio viruso pavojingumą, nors užsikrėtimas juo nuo žmogaus žmogui nėra įrodytas.

Kaip plinta infekcija ir kokie simptomai?

Šiuo virusu infekuoti paukščiai gali jį platinti per seiles, nosies sekretą ir fekalijas. Infekcija nuo sergančio ar nugaišusio paukščio šiais keliais perduodama kitiems paukščiams ar žmonėms. Fekalijos yra svarbiausias viruso plitimo būdas, jose randamos didžiulės viruso sankaupos. Paprastai virusai aplinkoje išsilaiko neilgai, bet dulkėse, paukščių fekalijose išlieka gyvybingi keletą dienų ar net savaičių. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Įrodyta, kad šaltoje ir drėgnoje aplinkoje virusas gali išgyventi apie tris mėnesius.

Akių junginė ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinė yra pagrindiniai paukščių gripo virusų perdavimo žmogui keliai. Žmonės didelio patogeniškumo paukščių gripu užsikrečia artimai kontaktuodami su gyvais užsikrėtusiais paukščiais, jų fekalijomis, kitais kūno skysčiais ir išskyromis. Rankos užsiteršia liečiant virusu užkrėstus narvelių paviršius, šėrimo įrangą ar kitas vietas, kur buvo laikomi užsikrėtę ar nugaišę paukščiai. Žmonės užsikrečia nešvariomis rankomis trindami akis, nosį, į viršutinius kvėpavimo takus ar į akis patekus virusams su dulkėmis, fekalijomis ar plunksnų dalelėmis.
Didesnis pavojus užsikrėsti yra dirbant sergančių paukščių sanitarinio skerdimo patalpose, paukštynuose, ten, kur yra didelis paukščių judėjimas, gausu dulkių, plunksnų.
Apdorojant infekuotų paukščių skerdenas, kraują, yra rizika, kad virusas pateks į akis ar nosį. Išvirtoje mėsoje virusų nelieka, todėl virš 70 laipsnių temperatūroje termiškai apdorota paukštiena yra visiškai saugi.

Paukščių gripo simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: kosulys, temperatūra, gerklės skausmas, sloga, taip pat viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Paukščių gripas gali sukelti konjunktyvitą: raudonos, skausmingos, ašarotos akys su pūlingu sekretu. Jis gali lemti sunkias kvėpavimo sistemos organų komplikacijas ar net mirtį.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Pirmiausia, būtina kiek galima sumažinti paukščių užsikrėtimą. Kitaip sakant, kuo mažiau bus užsikrėtusių paukščių ir kuo skubiau jie bus izoliuoti, tuo bus mažiau galimybių užsikrėsti žmonėms.
Žmonės infekciją iš paukštyno į paukštyną gali išplatinti per užterštas rankas, batus ar drabužius. Nustatytų atsargumo priemonių paisymas yra labai svarbus, stabdant infekcijos plitimą. Viruso plitimą galima sustabdyti sunaikinant sergančius ir užsikrėtusius paukščius, infekuotą paukštieną ir jos produktus, valant ir dezinfekuojant paukščių gripu užterštas patalpas.

Antra, reikia kiek galima labiau atskirti žmones nuo užsikrėtusių gyvūnų. Vadinasi, kiek įmanoma, būtina sumažinti žmonių, susijusių su paukščių sanitarinio skerdimu, skaičių. Paukštynų darbuotojai, jų savininkai, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į sanitarinį paukščių skerdimą, turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais - vištomis, antimis, kalakutais ir kitais.
Netoli paukščių fermų gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais.
Žmonių judėjimo į paukščių gripu infekuotus paukštynus, fermas, patalpas ir iš jų apribojimai gali sumažinti žmonių užsikrėtimą, taip pat sustabdyti ar sumažinti viruso platinimą tarp gyvūnų.
Visuose darbų etapuose, kol egzistuoja užsikrėtimo rizika, turi būti saugiai ir nuolat atliekamas patalpų valymas, dezinfekcija ir atliekų tvarkymas.

Kokios gi techninės ir organizacinės apsisaugojimo priemonės?

Tvarkant paukščius ar užterštas jų kūno dalis, organus, audinius, kraują, plunksnas, išskyras, taip pat ir pakratus, kiek įmanoma, reikia vengti ar mažinti dulkių ir aerozolių susidarymą. Todėl rekomenduojama sanitarinį paukščių skerdimą atlikti griežtai laikantis nustatytų priešepideminių ir darbo saugos reikalavimų, numatytų Europos Tarybos Direktyvoje 93/119/EC. Pavyzdžiui, naikinamų paukščių patalpas pripildyti CO2 arba, pagal Europos maisto saugumo agentūros reikalavimus, patalpinti gyvūnus į specialius konteinerius su argono inertinių dujų ir 2 % deguonies mišiniu.
Nugaišusius paukščius reikia sudrėkinti nestipria vandens purslų srove, prieš valymą paviršius sušlapinti, kiek įmanoma. labiau mechanizuoti gaišenų surinkimą ir tvarkymą. Nugaišusius paukščius ir užterštas medžiagas būtina transportuoti sandariai uždarytuose konteineriuose.
Reikia atidžiai sekti, kad visi darbuotojai, kurie gali kontaktuoti su galimai infekuotais paukščiais ir medžiagomis, turi būti informuoti apie didelio patogeniškumo paukščių gripo perdavimo kelius žmonėms, susirgimų simptomus, specialias profilaktikos ir apsaugos priemones ir specialiai to juos apmokyti. Jie privalo turėti tinkamas asmeninės apsaugos priemones, žinoti, kur jos yra saugomos, ir būti apmokyti, kaip jas naudoti.

Šis tas apie rankų higieną...

Rankų higiena yra svarbiausia priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo po kontakto su infekuotais ar sergančiais paukščiais, jų lavonais, virusu užterštais paviršiais ar nusimovus pirštines. Todėl būtina 15-20 sekundžių plauti rankas su muilu ir vandeniu, valyti jas servetėlėmis, kuriose yra alkoholio.
Pavojingose užsikrėsti vietose negalima valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką, įsidėti ar išsiimti kontaktines linzes. Panaudotas šluostes reikia tuoj pat saugiai sunaikinti.

Kokios turi būti asmeninės apsaugos priemonės ir kaip jas naudoti?

Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis. Kokios jos?

- vienkartinės vandeniui nepralaidžios vinilinės ar nitrilinės pirštinės arba daugkartinio naudojimo guminės darbo pirštinės, kurias galima dezinfekuoti. Plonos medvilninės pirštinės gali būti mūvimos po viršutinėmis (apsaugo nuo rankų dermatito). Suplyšusios pirštinės pakeičiamos iš karto. Panaudotos pirštinės tuoj pat keičiamos, prieš liečiantis su neužkrėstais paviršiais ar daiktais;

- individualiai pritaikytos kvėpavimo organų apsaugos priemonės su filtrais, kurių efektyvumas yra ne mažesnis kaip 95 %. Taip pat tinka filtravimo prietaisai – akių veido skydeliai. Jie patogūs naudoti, nes papildomai nereikia nešioti apsauginių akinių. Jeigu darbe naudojamos kenksmingos sveikatai dujinės medžiagos, gali prireikti kitų, aukštesnės filtrų klasės kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Vienkartiniai respiratoriai (kaukės) yra žemiausio lygio kvėpavimo organų apsaugos priemonės.

- apsauginiai drabužiai: kombinezonai, chalatai (geriau vienkartiniai), galvos apdangalai (kepuraitės, tinkleliai turi visiškai uždengti plaukus), neperšlampamos prijuostės arba ilgomis rankovėmis chirurginiai chalatai ir neperšlampamos prijuostės;

- apsauginiai, gerai prigludę, nerasojantys akiniai. Jie apsaugo akių gleivinę. Labai svarbu nusiėmus akinius vengti liesti ar trinti akis rankomis;

- vienkartiniai vandeniui nepralaidūs apsauginiai avalynės apdangalai arba lengvai valomi ir dezinfekuojami guminiai ar poliuretano auliniai batai.

Panaudotos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės turi būti sudedamos į hermetiškus plastikinius maišelius, o daugkartinio naudojimo priemonės, pagal nustatytus reikalavimus, plaunamos ir dezinfekuojamos. Plastikiniai maišeliai su panaudotomis vienkartinėmis apsaugos priemonėmis turi būti kuo skubiau naikinami. Rankų higiena atliekama po kiekvieno naudojimosi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis.

Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojai turi būti apmokyti apsirengti, nusirengti ir tinkamai sudėti asmenines apsaugos priemones sunaikinimui, nepakenkiant sau.

Antivirisinė profilaktika, vaistai, vakcinos

Norint sumažinti vaistų sukeliamų pašalinių reiškinių pavojų, išvengti atsparumo vaistams atsiradimo ir tausoti jų atsargas, antivirusinių vaistų vartojimas turi būti ribojamas ir kontroliuojamas gydytojo. Suprantama, šalyse, kuriose nėra nustatytų ar įtariamų didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių, antivirusinių vaistų profilaktika dirbantiems su naminiais paukščiais neskiriama. Tačiau tose, kuriose nustatyta vienas ar daugiau didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių arba yra didelis įtarimas, kad jie gali kilti, reikia:

- visiems dirbantiesiems, turintiems kontaktų su infekuotais paukščiais ar paukštiena (įskaitant su paukščiais, kurie yra tiesiogiai paveikti paukščių gripo protrūkio, ir paukščiai, esantys kaimyninėse vietovėse, kurie skerdžiami norint sustabdyti infekcijos plitimą), atlikti antivirusinių vaistų profilaktiką. Tiems darbuotojams, kuriems nustatytas anksčiau buvęs kontaktas su sergančiais ar užsikrėtusiais paukščiais, taip pat turėtų būti skiriama antivirusinių vaistų profilaktika po galimo užsikrėtimo;

- vietinės veterinarijos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi bendradarbiauti, tobulinant žmonių užsikrėtimo rizikos vertinimą, kuris grindžiamas esama vietine situacija, nustatytu didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso tipu ir ekspertų išvadomis. Taip galima tiksliau nustatyti, kurie asmenys turėtų būti įtraukti į rizikos grupę;

Planinė vakcinacija sezonine vakcina nuo įprasto gripo yra rekomenduojama kaip viena iš keleto priemonių, mažinančių galimybę tuo pat metu užsikrėsti paukščių gripo ir žmogaus gripo virusais. Sumažinus dvigubos infekcijos atsiradimo galimybę, yra mažiau tikėtina, kad virusas mutuos ir atsiras naujas gripo viruso tipas, galintis sukelti pandemiją.

Specialistai primena, kad šiuo metu dar nėra patikimos ir efektyvios vakcinos nuo paukščių gripo viruso, o ir ši vakcinacija patikimai neapsaugo nuo užsikrėtimo paukščių gripo virusu, todėl būtina griežtai laikytis visų aukščiau nurodytų apsaugos priemonių.

2006 02 27
_________________




Orchus


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 11:23 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8900063

Azerbaidžane aptiktas paukščių gripo židinys

BNS
2006 vasario mėn. 28 d. 10:56


Azerbaidžano veterinarai nustatė, kad vienoje fermų netoli Baku vištos serga paukščių gripu, pranešė Valstybinė paukščių gripo profilaktikos komisija, nepatikslinusi, ar tai žmogui pavojingos formos virusas H5N1.
Komisijos pranešime sakoma, kad netoli Baku, Apšerono pusiasalyje esančiame Kiliazino paukštyne įvestas karantinas, o kiti paukštynai stebimi.

Prieš dvi savaites Azerbaidžano veterinarijos tarnybos patvirtino, jog nugaišę laukiniai paukščiai, kurie veisiasi Kaspijos pajūryje, yra užsikrėtę H5N1, ir pranešė, kad dėl nežinomos priežasties masiškai gaišta naminiai paukščiai Geranbojaus rajone Azerbaidžano vakaruose.

Pirmadienį gretimos Gruzijos veterinarijos tarnyba patvirtino, jog H5N1 virusu užsikrėtusi laukinė gulbė, nugaišusi Juodosios jūros pakrantėje, o praėjusią savaitę šios šalies valdžia pranešė, kad rasta daug nugaišusių paukščių keliauninkų Adžarijoje, pajūryje esančiame Adlijos kaime.
_________________



Orchus



Parašytas: Antr. 02 28, 2006 11:24 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8896542

Bosnijoje - pirmieji mirtino paukščių gripo atvejai

BNS
2006 vasario mėn. 27 d. 20:02


Bosnijoje pirmadienį buvo patvirtinti pirmieji mirtino paukščių gripo H5N1 atvejai. Virusas buvo rastas pas dvi šį mėnesį kritusias laukines gulbes. "Iš Veibridžo (Didžiosios Britanijos) laboratorijos gautas teigiamas atsakymas, nustatytas H5N1 virusas" iš Bosnijos veterinarijos departamento gautuose mėginiuose, sakė departamento vadovas Jozo Bagaričius žurnalistams.
Abi gulbės buvo rastos vasario viduryje, šalies centrinėje dalyje esančiame Plivsko ežere.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 11:36 am Rašyti temą:
Ar pavyks pažaboti paukščių gripą?

Lietuvos radijas


Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos vadovai Paryžiuje aptaria kovos su paukščių gripu priemones.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas Lietuvos radijui sako, kad, prasidėjus paukščių migracijai, labai svarbu kuo greičiau nustatyti galimą ligos židinį.

K. Lukauskas: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... -Kazys.mp3
_________________



Orchus



Parašytas: Antr. 02 28, 2006 11:56 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. vasario 28 d., antradienis, Nr. 48 (17812)

Pramuštgalvės žaliukės nuotykiai

Virginija SKUČAITĖ


Nereikia nė stiklinių dangoraižių - paukščiai atsitrenkia ir į labai švarius vienaaukščių namų langų stiklus

Atokioje Kauno vietovėje gyvenantis Vydas Kunčius šeštadienio popietę kažką meistravo savo namuose. Vyriškis retsykiais pro langą pasigrožėdavo saulėta žiemos diena, lesykloje šeimininkaujančiomis žaliukėmis. Jos čiupdavo tvirtais snapeliais neaižytą saulėgrąžą ir skrisdavo į čia pat augančią pušį ieškotis patogios ir ramios vietelės užkąsti. Vydas su žmona perka šiems paukšteliams ir būreliui zylių neaižytas saulėgrąžas - pietus sparnuočiai turi užsidirbti.

Zylių ciksėjimą ir žaliukių pietus nutraukė duslus bumptelėjimas į lango stiklą. Vydas išėjo kieman pažiūrėti, kas atsitiko. Po palange rado gulinčią užmerktomis akelėmis virpančią žaliukę. Vyriškis paėmė į saują sąmonės netekusį mažą gražų paukštelį ir, parsinešęs namo, parodė dar rodžiusį gyvybės žymes plunksnuotą radinį žmonai. Moteris nesutriko - mėgino šiltu savo kvapu jį atgaivinti. Netrukus nelaimėlis pramerkė vieną akelę, paskui - kitą, tačiau buvo visiškai bejėgis. Maža to, paukštuko kūno temperatūra labai pakilo - delnai kaito jį laikant. Ir šį kartą moteris nesutriko - ji meldėsi, kad pavyktų išgelbėti paukšteliui gyvybę. Pamažu temperatūra nukrito.

Kunčiai suvyniojo žaliukę į vilnonį audinį ir pakišo po marliniu gaubtu, kurį naudojo vasarą nuo musių, uždengdami juo indus su maistu. Po gaubtu pastatė miniatiūrinę lėkštutę su vandeniu, pažėrė sėlenėlių. Rytą atsikėlę sparnuočio gelbėtojai rado indelį su vandeniu apverstą, o paukštukas tupėjo susigūžęs. Apsidžiaugę tuo, ką pamatė, Kunčiai susiskambino su Lietuvos gyvūnų globos draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriumi ir nuvežė sparnuotą ligoniuką į skyriaus stacionarą.

Išklausęs Kunčių pasakojimą ir apžiūrėjęs žaliukę, veterinarijos gydytojas patvirtino diagnozę - smegenų sutrenkimas. Per savaitę paukštukas atgavo jėgas, ir jo gelbėtojai paleido žaliukę jai įprastoje vietoje - netoli lesyklos “Nendrelė”. Mat Kunčių kieme kabančios lesyklos stogas dengtas nendrėmis.
_________________



rex


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 12:27 pm Rašyti temą:
Paukščių atsitrenkimo į stiklus problema, manau yra pakankamai aktuali.Mano praktikoje galima suskaičiuoti dešimtis ir dešimtis įvairių rūšių paukščių,atsitrenkusių į langų stiklus ir žuvusių . Šįmet žiemą taip žuvo didžioji zylė, žaliukė ir juodasis strazdas atsitrenkę į vieno ir to pačio pastato langus. Ypač dažnai tai pasitaiko arti langų esančiose lesyklose,tad pagal galimybę reikėtų jas atitraukti kuo toliau. Geriausia priemonė išvengti šiam reiškiniui,manau būtų specialūs, gamtos neatspindintys stiklai,bet kol kas jie yra brangūs ir vargu ar artimiausiu metu bus plačiau naudojami.
Atgal į viršų


Remigijus


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 12:58 pm Rašyti temą:
O kaip dėl plėšriojo paukščio silueto lange? Apie tai jau buvo diskutuojama vienoje iš forumo temų (berods, apie sniegenas).
Atgal į viršų


rex


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 1:36 pm Rašyti temą:
Nelabai įsivaizduoju miesto,kurio visi langai su plėšriakų atvaizdais Lokaliai, matyt, pakankamai efektyvi priemonė
Atgal į viršų


das



Parašytas: Antr. 02 28, 2006 2:09 pm Rašyti temą:
Nemanau, kad lesyklos artumas prie lango turi didele reiksme.Nt ko gero atvirksciai, kai lesykla arti, tai pauksciai tikrai mato stikla, problema buna tada, kai paukstis dideliu greiciu skrenda kuria nors linkme, ir pagalvojes, kad lange atssipindintis miskas nera mirazas pilna jega dungsteli i ji. Praeitais metai, kai dar gyvenau kitam bute turejau lesykla balkone. Pauksciai tikrai daznai atsimusdavo i langa (tiekzaliukes, tiek ir zyles), bet nei vena neuzsimuse. Tiesa daugiausiai tokiu atsimusimu budavo, kai staiga atlekdavo sarka ar paukstvanagis ir juos pabaidydavo. O stai nuo to laiko, kai persikraustem, prie namu radau uzsimususe ankstyvaja pecialinda ir pora apsvaigusiu didziuju zyliu, nors lesykla yra tik kitoje namo puseje.

Myletojas


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 2:20 pm Rašyti temą:
Pas mus darbe tai problema ta, kad skirtinguose pastato pusėse yra skaidrūs dideli simetriški langai, o durys tarp kabinetų būna atidarytos. Paukščiams matyt susidaro vaizdas, kad visa tai galima perskristi, todėl atsimušimai pakankami dažni.


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-02-28 15:41 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Europoje sparčiai plinta paukščių gripas

2006-02-28


Europoje sparčiai plinta paukščių gripas. Antradienį Švedijoje užfiksuotas pirmasis paukščių gripo atvejis, o Vengrija pranešė apie naują paukščių gripo proveržį. Prancūzijoje paukščių gripas paralyžiuoja šalies paukštininkystės sektorių.

Švedijos pareigūnai pranešė nustatę, jog Pietryčių Švedijos pakrantėje paukščiai buvo užsikrėtę paukščių gripu. Tuo tarpu Vengrija paskelbė apie naują paukščių gripo proveržį. Nustatyta, kad netoli sostinės Budapešto rasta gulbė sirgo paukščių gripu. Tai patvirtino atlikti testai.

Kaip informavo Lietuvos radijo korespondentas Valdas Papievis, Prancūzijoje nerimas dėl paukščių gripo paralyžiuoja šalies paukštininkystės sektorių. Nuostoliai skaičiuojami milijonais eurų. Prancūzai yra stambiausi paukštienos gamintojai Europoje.


www.lrt.lt

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Antr. 02 28, 2006 2:43 pm Rašyti temą:
Elvyra Kučinskaitė. „Paukščių gripas – ne mano gripas, palauks…“

2006-02-28

Nors žiema, regis, dar pačiame smagume, betgi dienovidžio saulė išduoda greitai būsiant paukščių grįžimo metą. Dedu galvą, kad ši poetinė klišė šį pavasarį mažai kam kels sentimentų – veikiau susirūpinimą. Gandas apie baisią ir pavojingą ligą žiedu veržiasi apie Lietuvą.

Šiandien žvilgsnį pro langą patraukė keistas vaizdas: kaimynė, pasiėmusi ilgą kartį, per negilias pusnis brenda į savo sodelį. Ji eina prie tos obels, kurioje beveik nuolat tupi du dideli kėkštai - pakyla, susiieško sau maisto aplinkui namus, ir vėl nusileidžia į pamėgtą vietą. Moteris visai neseniai dar džiaugėsi, kad prisijaukino du tokius šaunius miško gyventojus, o dabar priėjusi trenkia kartimi per šerkšnotą medžio vainiką ir dar spiegiančiu balsu surinka: „Štiš, bjaurybės!“ Išėjusi klausiu, kodėl taip barasi su paukščiais. „Taigi velniai šitie paukščių gripą atneš! Nusipirkau tokias brangias keturias višteles, šitaip kiaušinius ėmė dėti, o čia uždaryti liepia. Jau geriau paukščius baidysiu, negu jų atsisakysiu, iš kėkštų kiaušinio nepeši... “.

Neatrodo, kad kasdienės žinios per radiją ir TV, žinutės laikraščiuose būtų pasiekusios bent kraštelį jos akies. O juk ne kokioj gūdumoj gyvena – vos keliolika kilometrų nuo sostinės. Kažką girdėjusi, bet nepamenanti, ką. Žino gerai tik viena – kad gali tekti mokėti baudą tokiom kupiūrom, kokių akyse nėra per gyvenimėlį mačiusi. „Durnių laivas. Nei to gripo, nei tų paukščių, kažkas sau pinigėlius į kišenes kraunasi, paniką kelia, tik spėk tu, žmogeli, drebėt dėl visokių nesąmonių...“ – sako ji.

Šio pašnekesio paakinta nutariu pasidomėti, kokios nuotaikos tvyro kitose sodybose. Panašios. Didžiausia baimė – dėl tokios „nežmoniškos“ baudos. O kodėl ji tokia galvažudiška, niekas nė nemano svarstyti – pirma reikia ant valdžios papykti, gerai pakeiksnoti. Jei bandai išklausti, ką žino apie realų pavojų, tik numoja ranka: „Anoks čia pavojus pasauliui dėl tų mano keturių vištelių“... O vienas drūtas vyrukas, visai šviesios galvos, dar tiesiau tarstelėjo: „Paukščių gripas – ne mano gripas, palauks…“ .

Kitaip sakant, nurodymų ketinama laikytis iš baimės dėl kišenės nuostolių, o baimė greitai praeina, įstatymus ir įstatymėlius kas jau kas, o kaimo išminčiai apeiti moka be jokio vargo – štai ir dabar viena kita geruolė močiutė akele tik mirkt – „pavysim nuo keliuko ten, užuovėjon, pasilesios saulytėj, niekas nematys. Kas čia tos kelios vištukės“. „O jei susirgs?“ - „Susirgs – tai užkasim. Ne tokius karus marus pergyvenom, ir dabar ištesėsim“. „Tai kad negalima užkasti, ar žinot, kad duobės bus paruoštos – kaip kokie bendri vištų kapeliai“. „Eikit jau, nejuokinkit su tais kapeliais...“ Negali sakyt, kad šiuose žodžiuose nėra gyvenimiškos išminties – matę šilto ir šalto žmonės jaučia, kad reikia, matyt, jau dabar atsirinkti saiką tarp tikro rūpesčio ir nereikalingos panikos, bet akivaizdu, jog užklupus bėdai atsiras ir tokių, kurie pirmieji šauks: „O kodėl niekas nieko nesakė?“

Teisybės dėlei turiu pridurti, kad pasitaikė vienas kitas ir labai blaivus pašnekovas. „Ir gerai, kad tokios baudos. Mūsų žmogelių jokiais kitais būdais nesutramdysi. Tik vargu ir ar tai padės, oi, vargu. Niekas juk nežino, kiek ir kur jau dabar tų vištukių pakasta – ar maža jų gaišta? Niekas nesigilina kaime, dėl ko randa nustipusią – dar šuniui išvirę paduos, jeigu išvirt panorės - šuo ir nevirtą gerai ėda...“ - „Tai kaip čia verstis?“ – klausiu tokių. Atsakymai irgi beveik vienatoniai: „Tegul eina per kaimus išmanantys, ir kiekvienam žmogeliui į akis žiūrėdami teaiškina su rūpesčiu, tokiais žodžiais, kad ir paskutinis girtuoklėlis suprastų. Čia, vaike, ne juokai, čia gali baigtis katastrofa. Ir vis dėl mūsų pačių tamsumo“.


Vilniaus rajono savivaldybė tuojau susirūpins


Ką gi, po tokio vietinio „tyrimėlio“ (jo geografijos, pašnekovų prašyta, neskelbsiu: „...ims aiškintis seniūnas, ar į tvartus lįsti“), imu telefono ragelį ir skambinu valdininkams. Kaip vietos valdžia rengiasi tokias inertiškas nuostatas pakeisti? Juk ar me čia tik ir laukia pats didžiausias triūsas?

Pradedu nuo aukštumų - Vilniaus rajono savivaldybės. Kalbinu vyresnįjį specialistą R. Voitekėną.

Klausiu, kokių imamasi prevencinių priemonių. Praėjusią savaitę savivaldybėje buvęs surengtas posėdis, kuriame dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus apskrities valstybinės maisto veterinarinės tarnybos atstovai. Svarbiausias rūpestis – aptarti, kaip ir kur kiekvienoje seniūnijoje, reikalui esant, kasti paukščių laidojimo vietas. Po šio posėdžio Vilniaus rajono seniūnai gavo nurodymus ieškoti tinkamų teritorijų, šią savaitę jų pasiūlymus svarstys Aplinkos apsaugos departamentas, po to – Geologijos tarnyba, duosianti atsakymus, ar pasirinktos vietos gali būti tinkamos, ar jos neužterš gruntinių vandenų.

Antroji rajono savivaldybės pastanga – Valstybinės maisto veterinarinės tarnybos parengtus informacinius lapelius „10 klausimų apie paukščių gripą“ išplatinti seniūnijoms. Pasak R. Voitekėno, lietuvių kalba informacija jau išplatinta, šiuo metu dešimt klausimų verčiama į lenkų kalbą – Vilniaus rajone yra daug pagyvenusių žmonių, kurie lietuviškai nei skaitysią, nei suprasią. (Įdomu, kiek savivaldybėje trunka laiko išversti dešimt atsakymų į klausimus?) Paklausus, ar šie lapeliai pasieks kiekvieną gyventoją kaip atmintinė, sulaukiau atsakymo, kad visos savivaldybės turi skelbimų lentas... „Kiek atokių sodybų gyventojų pasiekia savivaldybės lentą?“ – pasidomėjau. „Daug“ – labai tvirtai atsakė valdininkas. Ir pridūrė, kad protrūkio atveju didžiausia atsakomybė tektų patiems gyventojams, nes juk tik nuo jų sąmoningumo priklauso, praneš jie apie paukščių kritimo atvejus, ar ne...

Šiandien saulutė tvieskia kaip pašėlusi. Jei būčiau paukštis, tai jau tikrai ruoščiausi namolio, ir dar pulkus draugų pasikviesčiau...

„Gal pas mus nebus“...

O ką gi apie paukščių grįžimo metą ir su juo susijusias galimas bėdas mąsto seniūnijos? Pakalbinau keleto iš jų vadovus - Zujūnų, Sudervės, Riešės ir Mickūnų. Situacija su mažomis išimtimis atrodo labai panaši, kaip ir rajono savivaldybėje. Iš esmės - tokia gana taiki siesta su poilsio metui tinkamais pastangų judesėliais. „Dar šalta, žmonės paukščių į kiemus neišleidžia“, – dažniausiai išgirstas paaiškinimas. „Bet oro temperatūra gali pasikeisti per keletą valandų...“ „Gal pas mus to gripo nebus“, – paguodė mane Riešės seniūnijos seniūnė Ana Kotvicka... Iš savivaldybės gautą informacinį lapelį pakabino, kaip sakyta, lentoje, pamąstė apie galimą laidojimo duobės vietą sąvartyne ir pažadėjo, jei jau kas nors bus, važiuoti per kaimus ir aiškinti, kad paukščių išleisti į kiemus nevalia...

Sudervės seniūnija lankyti žmonių ir jiems aiškinti gąsdinančias ir piktinančias taisykles siunčia vieną žmogų (šiai seniūnijai priklauso 500 sodybų), žemės ūkio specialistę. Kol kas jokios kontrolės seniūnijai priklausančioje teritorijoje taip pat nėra. Kai jos prireiks, seniūnė Česlova Stupenko irgi pažadėjo pasirūpinti – važiuosianti pati. Kai reikės bausti?

Mickūnų seniūnas Tadeušas Černiavskis jau dabar porą kartų per savaitę pralekiantis per kaimus seniūnijos automobiliu ir stebintis, ar laikomasi nurodytos tvarkos. Informacija pakabinta ne tik seniūnijos lentoje – ir didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Specialiai žmonės į kokį susirinkimą nekviečiami, rengiamasi išnaudoti kitas progas. Jau bent šiek tiek šilčiau, ar ne?

Bene labiausiai guodžiančios atrodo Zujūnų seniūnijos pastangos – informacijai skleisti yra samdomi žmonės iš Darbo biržos, kontrolinius reidus rengia ir seniūnijos darbuotojai, aktyviai bendradarbiaujama su Veterinarijos tarnyba, Civiline sauga, rengiamasi netgi seminarui, kuriame bus svarstomi paukščių laidojimo vietos parengimo klausimai.

Visų seniūnų klausiau, kaip į naujus potvarkius reaguoja žmonės. Pasirodo, mano mažytis vietinis tyrimėlis gana tiksliai nusakė bendrą situaciją. „Reaguoja labai keistai“, – atsakė Zujūnų seniūnijos seniūnė Česlova Apolevič. „Kalbėdamas su jais pats gali pasijusti labai kvailai - tarsi mes, seniūnijos darbuotojai, būtume sugalvoję kažkokią užgaidą. Uždaryti staiga paukščius, kuriuos visą gyvenimą augino, žmogui atrodo labai kvaila. Reikia labai daug kalbėtis“. Tą patį patvirtino ir Mickūnų seniūnijos seniūnas T. Černiavskis. Reikia, žmonės, reikia. Ir ne tik kalbėtis, ir ne tik savo vištukes slėpti, o ir gerai į savo sąžinės veidrodėlius pasižiūrėti. Baisus gali būti tas paukščių gripas, bet dar baisesnis – mūsų dūšelių „gripas“ – pirmasis, kaip atrodo, gana tiksliai ir, bijau, ne mažiau skaudžiai mums kėsinasi parodyti antrąjį. Jei bus vienas, tai ir kitas, regis, nepalauks...Tik ar priemonių rasis abiem gydyti?

Beje, patys gyventojai vieni kitus jau įspėja, kad atsirado apsišaukėlių kontrolierių, kurie, pamatę kiemeliuose bėgiojančias vištukes, tiesiog jas susirenka ir išsiveža. Sako, net į tvartus įsiprašo, maišan susikrauna, ir ate. Ak, veidrodėli, veidrodėli...

Bernardinai.lt
_________________


das


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 3:15 pm Rašyti temą:
O kodel Lietuviska spauda dar neaprase galimo pauksciu protrukio Suomijoje . Netvarka kazkokia , jau vakar tai buvo paskelbta. O gal Orchau cia tu netycia preleidai . Idomu, ar dabar jau kasmet taip apie kiekviena atveji pranesines , o gal as paprasciausiai nepastebejau, kad rasydavo ir pernai ir uzpernai, ir dar prie Smetonos . Labai faina, kad Orchus talpina visus siuos pranesimu straipsniukus forume (aciu jam uz tai), bet jau tikrai atsibodo, juk ir taip aisku, kad jei virusas uzpule Kroatija, tai bus rastas ir Bosnijoj. Arba, jei rastas Vokietijai priklausancioje saloje, tik keliasdesimt kilometru nuo Svedijos, tai jau savaime aisku, kad bus ar yra jau ir pacioj Svedijoje.
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 3:28 pm Rašyti temą:
Apie tai praneša EBN

For your information (in case this Finnish incident has already reached
your country):

Last weekend dead birds were found at Kotka (S coast of Finland). The
dead birds were 20 ducks [most probably Mallards, Anas platyrhynchos]
and 1 Hooded Crow [Corvus corone cornix].

According to The National Veterinary and Food Research Institute of
Finland, EELA [http://www.eela.fi/en] the dead birds did not carry the
H5N1 virus. The research is still going on regarding salmonella and
other possible causes of death. The results are apparently based on
examination of 13 of the birds.

Best regards,

Martin Helin
Finland

PS. By the way, apparently The Finnish News Agency (STT) named this
incident (of 21 individuals...) as the biggest death of wild birds in
Finland ever...! . Finnish media
sheepishly copied this fact and it was all over... Just managed to get
it finally corrected in the web version of the main Finnish newspaper.
<sigh>
Atgal į viršų


gin


Parašytas: Antr. 02 28, 2006 5:42 pm Rašyti temą:
Jau laikas kažkaip panikuot pradėt, ar ką Ir kokį mėnesį liautis kvėpuoti, kad netyčia ko neatsitiktų Regis, tuoj pradės spauda paišyti žemėlapius, su "apimtomis virusu" zonomis ir prognozėmis; aišku, nudažytus raudonai, kad baisiau atrodytų Ypač, jei kaip Suomijoj, paukščiai ir šiaip, ne nuo viruso, miršta Bet nėr to bloga: manau, kad gal bus atidžiau ištirti paukščių mirtingumo atvejai ir priežastys Juk daug metų to, turbūt, tiesiog niekas nedarė
Atgal į viršų


elmaras



Parašytas: Antr. 02 28, 2006 6:59 pm Rašyti temą:
A kam vargt , ir taip gerai
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 10:32 am Rašyti temą:
GAL KAS ŽINOTE laikraščio Respublika www.
Girdejau yra geras straipsnis.
Atgal į viršų


nature


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 10:37 am Rašyti temą:
Neturi Respublika internetinio
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 10:39 am Rašyti temą:
Ačių už informaciją. O aš tiek bandžiau surasti.
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 11:02 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
GAL KAS ŽINOTE laikraščio Respublika www.
Girdejau yra geras straipsnis.


Gerbiamasai Vytautai,

...straipsnis apie ka? [ka reiskia "geras"?]

Dekui

p.s. kiek isivaizduoju, Respublika nesipublikuoja www, bet galiu ir klysti
_________________



Vytautas JUSYS


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 11:09 am Rašyti temą:
Apie paukščių žiedavimo draudimo apsurdiškumą.

Straipsnio kopija turiu. Galečiau atsiusti.
Atgal į viršų


nature


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 11:45 am Rašyti temą:
Ar prieš paukščių gripą yra nukreiptos Aplinkos ministerijos „užkardos“?
2006-02-28
Dr. Darius Stončius
Lietuvos gamtos fondas

Esu biologas, kurio tyrimų objektas - laukiniai paukščiai, todėl seku visą paukščių gripo kaip gyvūnų ligos ir kaip žmonių psichozės eigą. Bet tai, kas vyksta paskutinius porą mėnesių Lietuvoje, verčia nebūti vien tik stebėtoju ir pabandyti apraminti visais būdais nepagrįstai didinamas visuomenės baimes.

Paskutinis lašas buvo Aplinkos ministerijos vasario 20 d. įsakymas, draudžiantis žieduoti ir gaudyti žiedavimo tikslais paukščius iki birželio 1 d., o visuomenei pristatomas „kaip dar viena užkarda plintančiam virusui“. Ministerijos pareigūnai dangstosi neva „nurodymais iš Briuselio“.

Pirmiausiai būtina pabrėžti, kad toks draudimas paskelbtas tik Lietuvoje. To nepadaryta net Vokietijoje, nors šioje šalyje nustatyta jau per 100 nuo paukščių gripo kritusių gulbių. Jei „Briuselio nurodymai“ egzistuotų, Vokietijoje žiedavimas nedelsiant būtų uždraustas.

Tarkim, kad šio draudimo atsiradimą lėmė tikras rūpestis Lietuvos piliečiais. Tačiau tuo netikėti verčia eilė klausimų, kuriems kol kas nėra jokių ministerijos paaiškinimų. Kodėl uždrausta žieduoti visus paukščius, nors iki šiol registruoti beveik visi užsikrėtimo paukščių gripo virusu atvejai nustatyti vandens paukščiams: gulbėms ir žąsims? Kodėl neuždrausta žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, nors žvejams nuolat tenka būti vandens paukščių apsuptyje, traukti iš tinklų negyvus paukščius? Žvejų skaičius tikrai daug kartų didesnis nei žieduojančių paukščius. Kodėl neuždrausta tęsti mokslininkų, studentų vykdomus vandens paukščių tyrimus? Kodėl neuždrausta lankytis Rusnės saloje ir kitose Nemuno žemupio teritorijose, nes potvynio užlietose pievose iki gegužės mėnesio pabaigos laikosi šimtatūkstantiniai įvairių vandens paukščių būriai? Kodėl neuždrausta lankytis prie Kauno hidroelektrinės ir kitose gulbių, ančių masinio susitelkimo vietose? Žinoma, negalvoju, kad tokie draudimai reikalingi. Jei jie atsirastų, tai būtų toks pat nesusipratimas, kaip ir draudimas žieduoti paukščius. Todėl labai įdomu sužinoti draudimą rengusių Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigūnų paaiškinimus, kodėl būtent paukščių žiedavimas yra toks išskirtinai pavojingas Lietuvos žmonėms.

Apskritai švaistymasis draudimais, apie kurių rengimą nebuvo jokios informacijos, yra labai žalingas, ypač esant dabartinei situacijai. Tokie Aplinkos ministerijos veiksmai tik dar labiau didina žiniasklaidos dosniai maitinamą masinę isteriją ir laukinių paukščių persekiojimo maniją. Jau dabar pavyzdžių begalės. Vasario 22 d. "Laikinosios sostinės" numeryje cituojama pensininkė "... Artimiausiu metu turbūt naikinsime ir greta mūsų sodybos esantį gandralizdį, kad gripo neatneštų iš šiltų kraštų parskrisiantys gandrai". Panašios kalbos sklando Šilutės, Raseinių, Skuodo rajonuose. Labiausiai įsibaiminę pradėjo naikinti net inkilus, ardyti kregždžių lizdus. Kokia bus reakcija, jei virusas bus rastas ir Lietuvoje?

Visi minėti veiksmai prieš laukinius paukščius yra absurdiški ir visiškai nepateisinami. Tačiau taip žmonės elgiasi dėl informacijos trūkumo. Būtent nuo informacijos gyventojams ką galima daryti ir kas nekelia pavojaus Gamtos apsaugos departamento pareigūnai privalėjo pradėti kovą su galimu paukščių gripo plitimu ir nepagrįsta gyventojų reakcija laukinių paukščių atžvilgiu.

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos Birdlife (www.birdlife.org) ekspertai informuoja, kad iki šiol nėra nei vieno patvirtinto atvejo, kad žmonės būtų užsikrėtę pavojinguoju gripu nuo laukinių paukščių. Taip pat nėra jokių priežasčių baimintis, kad ligą atneš migruojantys paukščiai. Iki šiol nėra nustatytas nei vienas atvejis, kad sveikas, galintis migruoti laukinis paukštis būtų užsikrėtęs pavojingąja viruso atmaina H5N1. Tūkstančių paukščių tyrimai patvirtina, kad 2005 metų rudeninės migracijos metu Azijos paukščiai ligos nepernešė į žiemavietes. Viruso plitimo analizė taip pat nepatvirtino sąsajų su paukščių migracijos keliais ar migracijų laiku. Iš tikrųjų dauguma ligos židinių į vakarus nuo Kinijos atsirado rudens pabaigoje – žiemą, kai nėra jokios paukščių migracijos. Be to, visi turimi duomenys rodo, kad užsikrėtę laukiniai paukščiai greitai žūna, todėl negali išplatinti ligos. Laukiniai paukščiai gaišta šalia užsikrėtimo vietos ir taip natūraliai apriboja viruso plitimą. Po vandens paukščių žūties Mongolijoje 2005 m. rugpjūčio mėnesį buvo ištirti 850 laukinių paukščių mėginiai ir nenustatyta nei vieno teigiamo testo.

Vis dėlto, jei ne migruojantys paukščiai platina paukščių gripą, tai kaip gi jis plinta? Ekspertai nurodo tris pagrindines ligos plitimo priežastis:

- nekontroliuojama ar neteisėta tarptautinė prekyba naminiais paukščiais ir paukštienos produktais;

Ligos židiniai Azijoje, Rusijoje išsidėstę prie pagrindinių kelių ir geležinkelių, o Turkija, Nigerija yra susijusios naminių paukščių prekybos ryšiais su Kinija. Todėl pirmiausiai jie yra siejami su prekyba naminiais paukščiais, ypač vištų, kurios, kaip teigia Birdlife International mokslo direktorius Leon Bennun: „dėl globalizacijos tapo labiausiai migruojančia pasaulyje paukščių rūšimi.“ Spalio 18 d. Italijos muitinė konfiskavo 3000 vištų, 36000 ančių kiaušinių ir 260 užšaldytų ančių neteisėtai importuotų iš Kinijos į Italiją. Neabejojama, kad pareigūnai aptinka tik nedidelę dalį neteisėtai vežamų prekių.

- tarptautinė prekyba laukiniais paukščiais;

2004 m. H5N1 virusas buvo nustatytas dviems paukščiams neteisėtai įvežtiems rankiniame bagaže iš Tailando į Belgiją. 2005 m. spalį Jungtinės Karalystės karantine nugaišo iš Surinamo importuota papūga, kuri buvo laikoma šalia iš Taivanio įvežtų paukščių. Reaguodama į tai, ES uždraudė laukinių paukščių importą į jos teritoriją. Tačiau baiminamasi, kad tai paskatins neteisėtą prekybą ir padidins pavojingų susirgimų platinimo riziką.

- užkrėsto paukščių mėšlo naudojimas žemės ūkyje ir žuvininkystėje;

Neapdoroto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui ar pašarui tvenkiniuose auginamom žuvims labai paplitęs Azijoje ir Rytų Europos šalyse. Užsikrėtę virusu paukščiai išskiria virusą į aplinką kartu su išmatomis, todėl jų naudojimas žemės ūkio naudmenose ir tvenkiniuose gali tapti nauju infekcijos šaltiniu.

Siekdamos užbėgti už akių netinkamiems veiksmams, Pasaulio sveikatos organizacija (WHO), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (OIE) parengė pranešimus visuomenei, kuriuose teigiama, kad: „neįmanoma kontroliuoti paukščių gripą naikinant laukinius paukščius, todėl to net nederėtų bandyti“. Net jei būtų nustatyta, kad laukiniai paukščiai perneša H5N1 virusą, bet kokie jų naikinimo, ypač šaudant, bandymai, tik dar pablogintų situaciją. Šaudymas priverčia paukščius pasklisti, o tuo pačiu išplatinti virusą naujose teritorijose.

Ką pagrindinių viruso H5N1 platinančių veiksnių kontrolės srityse nuveikė Aplinkos ministerija? Ministerijos Gamtos apsaugos departamentas be kitų funkcijų yra atsakingas už Lietuvos biologinės įvairovės, kurios neatskiriama dalis yra paukščiai, išsaugojimą ir ES Paukščių direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje. Ką pareigūnai padarė, siekiant užkirsti kelią nepagrįstam laukinių paukščių, tuo pačiu ir saugomų rūšių persekiojimui, naikinimui? Ar ir šį kartą tai bus tik retoriniai klausimai?

Neva kovojant su virusu, migruojantiems laukiniams paukščiams skiriamas išskirtinis dėmesys yra netinkamas ir potencialiai pavojingas pastangų ir lėšų švaistymas.

Dr. Darius Stončius

Lietuvos gamtos fondas
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 12:06 pm Rašyti temą:
Ramygaloje svečiuosis Europos gandrai

Panevėžio žinios, 2006 03 02


Retas žino, jog 2001 metų balandį gimė Europos gandrų miestų organizacija - ESCO. Organizacijos emblemoje vaizduojamas ratas su Europos žemėlapiu, baltu gandru ant jo ir ESCO. Supantis kraštas yra suformuotas iš organizacijos narių (miestų) vėliavų.

Ramygalos seniūno Valdo Chirv, Ramygalos bendruomenės pastangomis pasiekta, kad 2003 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Ramygalos miesto herbas. Jame vaizduojamas stovintis ant vienos kojos gandras.

ESCO - ne pelno siekianti organizacija, plėtojanti bendradarbiavimą tarp miestų. Ji padeda išsaugoti kaimišką gyvenimo būdą, stiprinanti kaimo idėją, plečianti bendradarbiavimą turizmo, meno, kultūros srityse. Organizacija įsikūrusi Latvijos Staicelės savivaldybėje, jos pirmininkas meras Janis Bakmanis. ESCO narės - Vokietija, Latvija, Slovakija, Čekija, Ukraina ir Lietuva. Kodėl Lietuva? Ogi todėl, kad Lietuvoje yra Ramygala, o joje - aistringas gandrų mėgėjas seniūnas Valdas Chirv.

Gandrus Lietuvos kaime gynė nerašyta papročių teisė. Sakydavo, kad gandrą nudobęs, sužeidęs žmogus niekada nebus laimingas.

Gandro šventė minima kovo 25-ąją. Tikėta, kad tą dieną parskrenda gandras ir parneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti ledus. Nuo šios dienos artojams būdavo duodami pavakariai, todėl sakyta: „Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas išsineša“. Tikėta, jog tiems šeimininkams, kurių sodyboje gandras jam įtaisytoje vietoje lizdą susisuka, geras derlius užderės. Didelė garbė šeimininkui, jei jo sodyboje peri gandrai. Gandras mėgsta ramumą. Blogus metus nujausdamas gandras, būna, išmeta kiaušinį, o kartais net paūgėjusį gandriuką.

Įdomu stebėti, kai žvirbliai lenda į gandrų lizdą, gandrams nulėkus, norėdami maisto paieškoti. Nelengva gandrui su akiplėša žvirbliu galynėtis. Gal išskrisdami toli gandrai patiki žvirbliams saugoti iki gandrinių savas gandrinyčias? Nemažai gandralizdžių Ramygalos apylinkėse, o viena gandrų šeima įsikūrė prie miestelio vaikų darželio. Gal jie ir atnešė seniūno šeimai trys įpėdinius!

Juk buvo tikima, kad tik gandras kaimui atneša kūdikėlius šilko vystykluose. O tvarkingą, švarą mėgstantį šeimininką taip pat lyginta su paukščiu: „Baltas kaip gandras“.

Krikščionybėje gandras - velnio priešas, nes ryja gyvates. Lietuvių kultūroje gandro paveikslas - darnios šeimos, meilės gimtajai šaliai, gimtiems namams išraiška. Žalia spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.

Ramygalos reprezentacinės vėliavos žaliame fone vaizduojamas ant vienos kojos gandras. Vėliavos kampuose - pasagos. Jos kraštai apvesti raudonu apvalaus pjūvio apvadu. Vėliavos etaloną taip pat sukūrė dailininkas Arvydas Každailis, vėliavą pasiuvo dailininkė Regina Irena Každailienė.

Ši vėliava ir herbas leido Ramygalą priimti į Europos gandrų miestų organizaciją. Jau keleri metai, kai jos atstovai dalyvauja ESCO konferencijose, parodose, šventėse. Šie renginiai vyksta vis kitoje valstybėje. Ypač ramygaliečiams buvo sėkmingas pasirodymas Vokietijoje. Ramygalos gimnazijos mokytojos Laima Riškienė bei Stanislava Sliavaitė dalyvavo šiaudinių skulptūrų festivalyje ir gavo aukščiausią įvertinimą.

ESCO brandina idėją pastatyti paminklą gandrui, išleisti knygą apie Europos miestus ir miestelius, kurių herbuose puikuojasi laukų ir pievų bajoras. Dabar mūsų baltieji gandrai žiemoja Vidurio ir Pietų Afrikoje ir, vargu, ar žino, jog šeštoji ESCO konferencija šiemet vyks Ramygaloje. Pavasarį jie susiras kaimą ir lizdą, kuriame praėjusiais metais perėjo. Tie, kurie suras po žiemos pataisytą arba į saugesnę vietą perkeltą lizdą, supras, jog tai padarė žmonės vykdydami konferencijos programą.
_________________




Myletojas


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 12:50 pm Rašyti temą:
Kas susiję su draudimu žieduoti paukščius, įtariu, kad tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijos Aplinkos ministerijai. Tas prisidengimas Briuseliu labai jau man pažįstmas. Keista tik, kad AM pareigūnai taip lengvai pasirašė tokioms rekomendacijoms.
Atgal į viršų


das


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 2:05 pm Rašyti temą:
Aciu Darius uz tikrai saunu straipsni . Manau butent tokie straipsniai turetu buti paskelbti zymaiiplaciau, tai yra visuose didziuosiuose laikrasciuose. Is tiesu pauksciu gripas labiausiai gali paliesti paukstininkyste, o cia investuoti didziuliai pinigai. Ko gero del tos priezasies, ypac Lietuvoje bandoma sukelti panika nurodant tik viena bauba - laukinius pauskcius. Kad tik zmones nieko blogo nepagalvotu apie 5 aukstais laikomas vistas paukstynuose, kurios dergdamos viena ant kitos platina keliolika ligu, kuria mes veliau nusiperkame parduotuveje .
Dariau jei skaitai sia zinute, pabandyk kazka panasaus prakisti ir kituose laikrasciuose.
O AM tikrai reiketu perziureti savo pozicija i darba.
Neskaitant sio pauksciu gripo atvejo, mane nuvyle ir ju neveiklumas laukiniu pauksciu prekybos atzvilgiu Tikrai nelabai suprantu, ka jie ten veikia.
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 2:14 pm Rašyti temą:
das rašo:
Tikrai nelabai suprantu, ka jie ten veikia.



isisavina ES ir kitas lesas, bei prichvatizuoja saugomas teritorijas.... [ne spaudai]
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 2:22 pm Rašyti temą:
das rašo:
<...> bet jau tikrai atsibodo, juk ir taip aisku, kad jei virusas uzpule Kroatija, tai bus rastas ir Bosnijoj. Arba, jei rastas Vokietijai priklausancioje saloje, tik keliasdesimt kilometru nuo Svedijos, tai jau savaime aisku, kad bus ar yra jau ir pacioj Svedijoje.



Atsiprašau, das....


Dėl pavojingo užkrato grėsmės, Lietuvos gyvūnų globos draugija nebegelbės laukinių paukščių

2006-03-02


Dėl paukščių gripo grėsmės Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) nebegelbės laukinių paukščių.

LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyrius jau sustabdė pagalbą laukiniams paukščiams. Tačiau kitiems laukiniams gyvūnams pagalba bus suteikiama įprastine tvarka, informavo LGGD.

Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, jog patalpos, kuriose yra laikomi sužeisti paukščiai, neatitinka griežtų higienos reikalavimų. LGGD teigia užkrečiamų ligų pavojaus atžvilgiu negalinti užtikrinti nei efektyvios patalpų dezinfekcijos, nei apsaugoti darbuotojų sveikatos.

Iškilus paukščių gripo grėsmei, sugauti, transportuoti, gydyti bei po vienu stogu laikyti įvairių rūšių sužeistus, sergančius paukščius yra rizikinga darbuotojų sveikatai.

Kaip BNS teigė LGGD pirmininkas Benas Noreikis, draugijos veterinarai negelbės laukinių paukščių tol, kol neturės atitinkamų patalpų, kuriose galėtų juos laikyti.

Anot LGGD, tikimybė, kad įvairių rūšių laukiniai paukščiai masiškai būtų užsikrėtę pavojingu paukščių gripo virusu yra maža, bet galimybė - išlieka.

"Tai nereiškia, kad reikėtų baimintis kiekvieno praskrendančio paukščio. Svarbu, kad paukščiai ar jų gaišenos nebūtų liečiami, reikėtų dažniau plauti rankas ir apie tai nuolat priminti vaikams", - teigiama pranešime.

Baiminantis pavojingo užkrato praėjusią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė lauke laikyti paukščius. Įsakymas galios iki gegužės 20 dienos.

Be to, Lietuvoje iki birželio 1 dienos uždrausta žieduoti paukščius.


BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 2:35 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8919944

Dėl Antakalnyje nugaišusio balandžio – gyventojo nerimas

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 2 d. 10:48


Vilnietis, kaimynų balkone pastebėjęs kritusį balandį, tikina susidūręs su sunkumais apie tai informuodamas atitinkamas institucijas. Gyventoją piktina ir tai , kad praėjus porai dienų po pranešimo, nugaišęs paukštis balkone guli kaip gulėjęs.
Prisiskambinti nepavyko

Antakalnio gyventojas J. V. pasakoja antradienį dairydamasis pro savo 9 aukšte esančio buto balkoną, 8 aukšto balkone išvydęs nugaišusį balandį. Anot pašnekovo, tame balkone nuolat veisiasi balandžiai, tačiau tai esą pirmas kartas, kai šis išvydęs kritusį paukštį. Vyras pasakoja kaip mat prisiminęs raginimus apie paukščių gaišenas pranešti atitinkamoms institucijoms.

Nieko nelaukadamas J. V. pasakoja paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir ten gavęs nemokamo telefono numerį, kuriuo galima pranešti apie įtartinus paukščius. Tačiau nurodytu numeriu jam niekaip nepavykę prisiskambinti. Tada J. V. vėl surinkęs bendrosios pagalbos numerį 112. Šįkart jam esą pavykę įtikinti operatorę užsirašyti duomenis ir apie incidentą informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Pasak jo, iš pradžių operatorė svarsčiusi, kad balandis galėjęs nugaišti nuo senumo ir vengusi apie įvykį informuoti atsakingas institucijas. Tik esą pagrasinus kreiptis į žurnalistus, operatorė pažadėjusi informaciją perduoti VMVT.

Po kiek laiko pats paskambinęs VMVT, J. V. sako sužinojęs, kad jo pranešimas užregistruotas.

Išvežti kritususio paukščio – su šiukšlių maišu

Tai, kas vyko vėliau, gerokai nustebino vyrą. Jis pasakoja, kad po kelių valandų atvykęs kelių tarnybos UAB “Grinda” atstovas pasiteiravo, kuriame balkone yra nugaišęs paukštis. Vyrui parodžius, kaip įtariama, negyvenamo buto balkoną, “Grindos” atstovas, nešinas šiukšlių maišu ir vilkįs oranžine kelininkų apranga, pasišalino. Dar vėliau J. V. nustebino tai, kad paukštis liko gulėti kaip gulėjęs. Jo niekas nelietė ir ketvirtadienį.

“Neryje antys plaukioja, kas žino, gal nugaišęs balandis su jomis kontaktavo”, - piktindmasis tarnybų darbu nuogastavo vyras.

Apie tai, kad reklamuotas nemokamas telefono numeris, kuriuo galima pranešti apie įtartinus paukščius, pasiekiamas tik “Omnitel” ir “Lietuvos telekomas” abonentams”, šią savaitę jau skelbė spauda.

VMVT pranešė, kad UAB „Lietuvos telekomas“, atsakinga už nemokamos linijos funkcionavimą, pašalino visus gedimus. Dabar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamu telefonu 8-800 40403 galima prisiskambinti iš visų tinklų operatorių.

VMVT: Balandžiai rizikos nekelia

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas prisiminė antradienio pranešimą. Pasak jo, gavus pranešimą apie Antakalnyje kritusį balandį, į nurodytą vietą buvo pasiųsta kelių tarnyba “Grinda”.

Ši įmonė sudariusi sutartį su savivaldybe mieste rinkti nugaišusius laukinius gyvūnus. V. Kiudulas aiškina, kad balandžiai – vietiniai paukščiai - nepriskiriami paukščių gripo rizikos grupei, tad į minėtą pranešimą reagavo savivaldybės įgaliota institucija. Rinkti paukščių, priklausančių paukščio gripo rizikai, važiuoja VMVT specialistai. Minėtai grupei priskiriami migruojantys laukiniai vandens paukščiai.

“Kol Lietuvoje neturime nė vieno paukščių gripo atvejo, šalyje gyvenantys nemigruojantys paukščiai gripo rizikos nekelia”, - užtikrino pareigūnas. Pasak V. Kiudulo, jei šalyje bus užregistruotas paukščių gripas, į panašius iškvietimus važiuos tik VMVT pareigūnai.

V. Kiudulas aiškina, kad bute Antakalnyje šeimininkų nerasta, tad paukščio gaišena nepaimta.

Apie kritusius paukščius pranešama kasdien

UAB “Grinda” Avarinės dispečerinės tarnybos viršininkas Rimantas Vizbaras pasakoja, kad įprastai per dieną jų tarnyba gauna apie 3 pranešimus apie kritusius paukščius. Anot jo, dažniausiai renkamos balandžių ir žvirblių gaišenos, tačiau kol kas rimtų atvejų nebuvo užfiksuota.

Pastarosiomis savaitėmis jis tikina paukščių gaišimo pagausėjimo nepastebėjęs.

R. Vizbaras teigia, kad į Antakalnį jų tarnyba dar kartą nuvyks, jei namo bendrija pasirūpins buto durų atrakinimu.
_________________



das


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 3:29 pm Rašyti temą:
Nu chebra ir jus apziurekit kaimynu balkonus (tipo netycia ), dar galit uz viena ir saldytuvus patikrinti, juk niekad negali zinoti, kas ten guli . Tokie straipsniai ir piktina ir juokina
Orchau, o del tu visu straipsneliu as kaltinu spauda o ne tave, taigi neatsiprasinek, o ir toliau archyvuok tuos beprasmius pranesimus, is kuriu veliau galesim pasijuokti
Atgal į viršų


Myletojas


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 4:36 pm Rašyti temą:
Tokius LGGD pranešimus vertinčiau kaip spekuliacinį siekį pasinaudoti situacija ir gauti naujas patalpas ar įrangos.

Įsivaizduokite jei medikai pasakytų mes ligonių nepriimsime, nes yra tegul ir teorinė tikimybė užsikrėsti gripu, o mūsų poliklinikos visiškai neatitinka sanitarijos reikalavimų, gydytojai nepakankamai aprūpinti saugumo priemonėmis.

Keista veterinarų pozicija

das


Parašytas: Kv. 03 02, 2006 5:01 pm Rašyti temą:
Myletojau, nepatikesi, bet Svedijoje butent ir yra tokia ligoniniu nuostata . Jei sergi lengvai uzkreciama, bet nepavojinga liga, tu tikrai nebusi labai laukiamas ligonineje . Tokie ligoniai lengviau priimami "telefonu". bet tai yra ne tiek del patalpu, bet kiek del kitu ligoniu interesu.
Atgal į viršų


Myletojas


Parašytas: Pen. 03 03, 2006 8:49 am Rašyti temą:
Na kodėl nepatikėsiu, - patikėsiu
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 03 03, 2006 10:28 am Rašyti temą:
Švedija sunerimo dėl nugaišusios audinės
Reuters ir lrytas.lt inf.
2006-03-03 11:10

Švedijos valdžia pranešė tirianti, ar rasta negyva audinė nenugaišo nuo paukščių gripo. Nudvėsęs gyvūnas aptiktas teritorijoje, kurioje prieš keletą dienų nuo paukščių gripo nugaišo dvi laukinės antys.

Audinė ir keletas paukščių rasti šalia pietryčių pakrantės miesto Oskarshamn.

„Kol kas nėra jokių įtarimų, mes tiesiog tikriname“, - sakė Nacionalinio veterinarijos instituto atstovė Marianne Elvander.

Veterinarai naršo teritoriją, ieškodami, ar nėra daugiau nugaišusių paukščių. Penktadienį valdžia turėtų pranešti, ar iš rastų 20 negyvų paukščių nė vieno nepakirto paukščių gripas.

Antradienį Vokietijos Riūgeno saloje paukščių gripo virusas buvo aptiktas negyvos katės organizme. Anksčiau šioje saloje buvo rasta nuo gripo kritusių paukščių.

Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 03, 2006 12:53 pm Rašyti temą:
Šilokarčema. Šilutės laikraštis. 2006.03.03

Paukščių gripas - jau Šilutėje?



Stasys BIELSKIS



Vakar Šilutės r. valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai į Vilnių išvežė pirmąsias šiais metais nugaišusias laukinę antį, naminę antį ir zylę. Šiandien VMVT nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje turėtų paaiškėti pirminiai tyrimų rezultatai.

Užvakar, trečiadienį, vienas Tarvydų kaimo gyventojas pats į Šilutės r. VMVT atvežė savo sodyboje rastą nugaišusią zylę. Paukštelis buvo įdėtas į polietilenininį maišelį, žmogus sakė zylės rankomis nelietęs, mūvėjęs polietilenines pirštines.

Tą pačią dieną į Šilutės r. VMVT paskambinęs Čiūtelių kaimo (Saugų sen.) gyventojas pranešė, kad jo tvarte nugaišo naminė antis. Nedelsdami į Šiūtelius nuvyko vyriausieji veterinarijos gydytojai inspektoriai Arūnas Zdanevičius ir Vytautas Jasaitis.

Jie dar nebuvo grįžę su negyva antimi, kai į "Šilokarčemos" redakciją paskambino Naujakurių kv. Kaštonų gatvės gyventojas. Redakcija apie tai pranešė Šikutės r. VMVT. Šios tarnybos pareigūnai iškart nuskubėjo į Naujakurius. Pranešimas pasitvirtino - neužšalusiame melioracijos griovyje pilvu į viršų plūduriavo negyva laukinė antis.

Orchus


Parašytas: Št. 03 04, 2006 9:22 am Rašyti temą:
Į Lietuvą grįžtančių paukščių laukia sunkūs išbandymai

Į Lietuvą šiemet parskrendantys paukščiai sutinkami kaip niekad nesvetingai.
Bijodami paukščių gripo žmonės imasi drastiškų apsaugos priemonių. Skuodo rajone Margininkų kaime gyvenantis ūkininkas Algis Milius pasakoja, kad kaimiečiai jau pasiruošę ardyti visus prie namų esančius gandralizdžius. Pats ūkininkas, savo rankomis įkėlęs daugiau nei šimtą lizdų gandrams piktinasi tokiu žmonių elgesiu ir gailisi parskrendančių paukščių.
„Kol pašalę žmonės dar nesiryžta gandralizdžių draskyti, bet kai kurie jau ruošiasi imtis veiklos. Dauguma kaimo gyventojų yra nusiteikę priešiškai ir gaila, kad pradės dabar tuos lizdus ardyti”, – sako ūkininkas iš žemaitijos. Tačiau jis nežino, kaip įtikinti kaimo žmones nesiimti tokių drastiškų priemonų. „Dauguma kaime gyvenančių žmonių yra degradavę ir juos labai veikia gąsdinimai ir visokie prietarai”, – sako gandrų mylėtojas.

Jam pritaria ir gamtininkai, kurie mano, jog šalyje sukelta per didelė panika dėl paukščių gripo. Lietuvos gamtos fondo darbuotojai ypač šiuo metu sulaukia labia daug pranešimų apie tai, jog kaimo žmonės pradėjo ardyti gandralizdžius ir inkilus, drasko kregždžių lizdus.
Šio Fondo vadovas Pranas Mierauskas sako, kad specialios tarnybos pirmiausia privalo turėti konkretų planą, kaip kovoti su pavojingu virusu. „Turi būti nuoseklūs tyrimai, reikia stebėti parskrendančius paukščius, imti mėginius ir atlikti mokslinius tyrimus. Ir tik po to galima įvertinti rizikos faktorių ir jį valdyti”, – tikina Mierauskas.

Nurodę saugoti naminius paukščius, specialistai šią savaitę paragino saugotis ir laukinių kačių, kurios, pasirodo, taip pat gali užsikrėsti paukščiu gripu.


2006-03-03
Šaltinis: M-1 informacija
_________________


Orchus


Parašytas: Sk. 03 05, 2006 11:11 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8946682

Paukščių gripas pasiekė Lenkiją

Lietuvos radijas
2006 kovo mėn. 5 d. 11:06



Lenkijoje užfiksuotas pirmasis paukščių gripo atvejis. Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad prieš dvi dienas Torūnėje prie Vyslos rasta nugaišusi gulbė buvo užsikrėtusi žmonėms pavojingu ir sparčiai Europoje plintančiu virusu H5N1.
Nuo pat ryto Torunėje posėdžiauja Krizių valdymo štabas. Jo sprendimu miesto centre yra nustatyta apsauginė zona – uždarytas miesto bulvaras prie Vyslos.

Kol kas inforemaciją žiniasklaidai apie pavojingu virusu užkrėstą gulbę patvirtino tik Torunės Krizių valdymo štabo atstovas. Vyriausiasis sanitarijos inspektorius pabrėžia, kad kol kas virusas nustatytas laukiniam paukščiui, o ne paukščių auginimo fermoje.

Daugiau informacijos apie tai žadama pateikti dar šiandien Žemės ūkio ministerijoje įvyksiančioje spaudos konferencijoje. Pareigūnų duomenimis, Lenkija yra pasiruošusi imtis visų butiniausių apsaugos priemonių.

Tai, kad paukščių gripo virusas pasieks Lenkiją buvo tik laiko klausimas. Virusas nustatytas jau trylikoje Europos šalių. Pastarosiomis dienomis nauji paukščių gripo atvejai buvo užfiksuoti Vokietijoje ir Slovėnijoje.
_________________


Orchus


Parašytas: Sk. 03 05, 2006 7:11 pm Rašyti temą:
Lenkijoje rastos gulbės buvo užsikrėtusios H5 virusu, mėginiai išvežti į Londoną

2006-03-05


Šiaurės Lenkijoje, Torūnės mieste, Vyslos upės pakrantėje aptikus dvi negyvas gulbes, nustatytas pirmasis paties pavojingiausio paukščių gripą sukeliančio viruso H5 atvejis, sekmadienį pranešė šaltiniai vyriausybėje.

"Pradiniai tyrimai parodė, jog tai H5 virusas. Tačiau dar nežinome, ar tai tikrai mirtina jo atmaina H5N1. Lenkijoje ir užsienyje bus atliekami papildomi tyrimai" - aukštas pareigūnas, susipažinęs su tyrimo rezultatais, sakė naujienų agentūrai "Reuters".

Kitas vyriausybės šaltinis šią informaciją patvirtino.

"Dviejų šeštadienį popiet surastų gulbių mėginiai buvo tuoj pat nugabenti į Pulavų laboratoriją. Šiandien mėginiai pirmuoju lėktuvu išgabenti į Londoną", - žurnalistams sakė Lechas Kubera, Torūnės vietinio krizių štabo atstovas.

Torunės mieste jau veikia krizių štabas. Miesto centras paskelbtas uždrausta zona, visiškai uždarytas bulvaras Vyslos upės pakrantėje. Numatoma uždaryti ir kitas gatves. Torunėje, Lenkijos mieste - muziejuje, visada gausu turistų iš užsienio.

BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Sk. 03 05, 2006 7:15 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8950407

Lenkijoje išplitus paukščių gripui, Lietuva stiprintų pasienio apsaugą

Lietuvos radijas
2006 kovo mėn. 5 d. 17:25


Lietuvos specialistai pažymi, kad jei kaimyninėje Lenkijoje išplistų paukščių gripas, būtų imtasi papildomų saugumo priemonių. Šiaurės Lenkijoje šeštadienį nustatytas pirmasis paukščių gripo atvejis.
Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis tvirtina, kad pirmiausia būtų sustiprinta pasienio apsauga.

Tuo metu Lenkijos žemės ūkio ministras Kšyštofas Jurgelis spaudos konferencijoje patvirtino, kad Torunėje rastos dvi nugaišusios gulbės buvo užkrėstos virusu H5. Nors informacija tapo dienos sensacija Lenkijoje, Lenkijos veterinarijos vyriausiasis inspektorius pabrėžia, kad kol kas nėra jokio pagrindo panikai – virusas H5 nustatytas laukiniam paukščiui, o ne paukščių fermoje.
_________________



Orchus

Parašytas: Pir. 03 06, 2006 8:07 am Rašyti temą:
Paukščių gripas pasiekė kaimyninę Lenkiją


Mirtinu virusu užsikrėtusios gulbės pasiekė ir Lenkiją.


Lietuvos radijas
2006-03-05 17:39

Lenkijoje užfiksuotas pirmasis paukščių gripo atvejis. Laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad prieš dvi dienas Torūnėje prie Vyslos rasta nugaišusi gulbė buvo užkrėsta žmonėms pavojingu ir sparčiai Europoje plintančiu virusu H5N1.

„Pradiniai tyrimai parodė, jog tai H5 virusas. Tačiau dar nežinome, ar tai tikrai mirtina jo atmaina H5N1. Lenkijoje ir užsienyje bus atliekami papildomi tyrimai“ - aukštas pareigūnas, susipažinęs su tyrimo rezultatais.

Kitas vyriausybės šaltinis šią informaciją patvirtino.

„Dviejų šeštadienį popiet surastų gulbių mėginiai buvo tuoj pat nugabenti į Pulavų laboratoriją. Šiandien mėginiai pirmuoju lėktuvu išgabenti į Londoną“, - žurnalistams sakė Lechas Kubera, Torūnės vietinio krizių štabo atstovas.

Torunės mieste jau veikia krizių štabas. Miesto centras paskelbtas uždrausta zona, visiškai uždarytas bulvaras Vyslos upės pakrantėje. Numatoma uždaryti ir kitas gatves. Torunėje, Lenkijos mieste - muziejuje, visada gausu turistų iš užsienio.

Vyriausiasis sanitarijos inspektorius pabrėžia, kad kol kas virusas nustatytas laukiniam paukščiui, o ne paukščių auginimo fermoje.

Pareigūnų duomenimis, Lenkija yra pasiruošusi imtis visų būtiniausių apsaugos priemonių.

Tai, kad paukščių gripo virusas pasieks Lenkiją buvo tik laiko klausimas. Virusas nustatytas jau trylikoje Europos šalių. Pastarosiomis dienomis nauji paukščių gripo atvejai buvo užfiksuoti Vokietijoje ir Slovėnijoje.

Orchus


Parašytas: Pir. 03 06, 2006 10:36 am Rašyti temą:
Žiema – iš kiemo, inkilą – į medį

Baigiantis vasariui daugelis Lietuvoje peržiemojusių paukščių, o ypač naminės pelėdos, pradeda ieškoti būsimų lizdaviečių. Netrukus, ties žiemos ir pavasario riba, prasidės ir išskridusiųjų sugrįžtuvės. Iki kovo vidurio turėtų parskristi vieversiai, varnėnai, o mėnesiui įpusėjus – pempės. Dar nežinia, ar orai bus palankūs jiems grįžti, bet, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, zylių giedojimas, bukučių kliuksėjimas ir genių tarškimas primena, kad pavasaris jau čia pat.

Kol sparnuočiai dar nepradėjo dalytis teritorijų lizdams, gamtininkai kviečia suskubti padirbinti ir iškelti inkilus. Jų greitai pradės ieškoti anksčiausiai perinčios kuoduotosios zylės. Lietuvoje inkiluose peri iki 20 paukščių rūšių – nuo zylių iki pelėdų ir didžiųjų dančiasnapių. Kad sparnuočiai spėtų priprasti prie naujųjų savo namų, inkilus iškelti reikėtų kuo anksčiau. Juos, Selemono Paltanavičiaus patarimu, geriausia gaminti iš 2–2,5 cm storio lentos ar tuščiavidurio medžio stuobrelio.

Kuoduotosioms, mėlynosioms ir juodosioms zylėms skirtas inkilo vidus turėtų būti 22 cm aukščio, dugno plotas – 11 cm x 11 cm, aukštis iki landos – 14 cm, landos skersmuo – 2,8-3 cm. Atitinkamai margasparnėms musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms, didžiosioms zylėms, grąžiagalvėms ir bukučiams: 28 cm, 11 cm x 11 cm, 20 cm, 3,2-3,5 cm; varnėnams: 30 cm, 14 cm x 14 cm, 22 cm, 4,5-5 cm; žalvarniams ir kukučiams – 36 cm, 20 cm x 20 cm, 22 cm, 10 cm; pelėdoms lututėms: 40 cm, 25 cm x 25 cm, 26 cm, 10 cm; naminėms pelėdoms: 50 cm, 30 cm x 30 cm, 33 cm, 12-15 cm; antims klykuolėms: 50 cm, 30 cm x 30 cm, 30 cm, 15 cm; didiesiems dančiasnapiams: 70 cm, 30 cm x 30 cm, 40 cm, 18-20 cm. Inkilą patogiausia kabinti už storos vielos kablio, kad rudenį jį būtų lengva nukabinti ir išvalyti.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60

2006-02-27

Orchus


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 10:35 am Rašyti temą:
Lenkijoje kyla panika dėl paukščių gripo

2006-03-07

Naujienos apie paukščių gripą Lenkijoje sukėlė paniką - Torūnėje, kur buvo rastos trys nugaišusios gulbės, sirgusios ir žmonėms pavojinga gripo atmaina, gyventojai nori užmigdyti kates, Ščecino paplūdimyje nežinomi asmenys keliolikai gulbių nusuko galvas, o Varmijos Mozūrų vaivadijoje žmonės naikina gandrų ir kregždžių lizdus.
"Žmonių isterija blogiau už paukščių gripą", - pranešdamas apie Lenkijoje kilusią paniką antradienį rašo dienraštis "Zycie Warszawy".

Alyvos į ugnį šliūkštelėjo lenkų spaudoje pasirodžiusi informacija, jog šalies vyriausybė dvi dienas slėpė tai, kad Lenkijoje užregistruoti užsikrėtimo žmonėms pavojingu paukščių gripo virusu H5N1 atvejai.

Laikraščio "Gazeta Wyborcza" žiniomis, Valstybinis veterinarijos institutas Pulavų mieste duomenis apie paukščių gripą gavo šeštadienio pavakarę, tačiau nurodymu iš aukščiau jie buvo paskelbti tik pirmadienio rytą.

"Labiausiai nerimauti verčia tai, jog žmonės pasiduoda panikai ir naikina niekuo dėtų paukščių lizdus", - apgailestauja Varmijos Mozūrų vaivadijos vyriausioji gamtosaugininkė Maria Mellin (Marija Melin). Pasak jos, vaivadijoje yra 1 100 gandralizdžių, ir gandrais žmonės turėtų didžiuotis.

"Tačiau vietos gyventojai be atodairos naikina ant pastatų dešimtmečius buvusius gandrų ir kregždžių lizdus, nors kol kas nenustatyta, kad šių rūšių paukščiai yra pavojingi gripo platintojai", - sako gamtosaugininkė.

Nors Torūnėje imtasi visų saugumo priemonių, o karantino zona buvo išplėsta iki 10 kilometrų, žmonės regione ima panikuoti ir kreipiasi į veterinarijos gydytojus su prašymu užmigdyti kates.

Torūnėje rekordiškai krito paukštienos kainos - prekybos centruose kilogramą vištienos galima nusipirkti už 3 zlotus (2,8 lito).


BNS
_________________


Vytautas JUSYS


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 11:15 am Rašyti temą:
O kas dėsis Lietuvoje kai ras negyvą gulbę. O kad ras - tai tik laiko klausimas.
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 11:35 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
O kas dėsis Lietuvoje kai ras negyvą gulbę. O kad ras - tai tik laiko klausimas.

kol perkunas netrenks, atsakingosios tarnybos ir toliau snaus....
_________________


Jūratė


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 11:42 am Rašyti temą:
vištiena atpigs
Atgal į viršų


Jūratė


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 12:13 pm Rašyti temą:
http://www.skrydis01.v-nes.lt/2006/skrydis.htm
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 2:00 pm Rašyti temą:
Veterinarai: Lietuvą paukščių gripas pasieks per 10 dienų
| 2006 03 07 13:43:13 |

Veterinarai prognozuoja, kad paukščių gripas Lietuvą pasieks per dešimtį dienų.

"Prognozės nėra optimistinės, netoli mūsų, už 300 kilometrų, yra paukščių gripas. Prognozuojame, kad per dešimtį dienų tokį susirgimą tarp laukinių paukščių turbūt surasime", - antradienį žurnalistams sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Antradienį Seime Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos bei Kaimo reikalų komitetų vadovai bei atitinkamų institucijų atstovai įvertino pasirengimą atremti galimus paukščių gripo pavojus.

Komitetų vadovai liko patenkinti jiems pristatyta institucijų pasiruošimo atremti paukščių gripą būkle.

"Tos tarnybos, kurioms priklauso tie (situacijos paukščių gripo atveju valdymas - BNS) reikalai, tikrai yra tinkamai pasiruošusios, su visa atsakomybe tą sakau", - po pasitarimo žurnalistams sakė Kaimo reikalų komiteto vadovas Jonas Jagminas.

Seimo komitetų vadovai pasitarime nusprendė siūlyti Vyriausybei apsvarstyti, ar nevertėtų pradėti pasiruošimo dėl paukščių gripo galinčiai kilti ekstremaliai situacijai procedūrų.

Po pasitarimo kalbėję Seimo bei institucijų atstovai akcentavo, jog nederėtų kelti panikos dėl artėjančio paukščių gripo, mat ši liga visų pirma kelia grėsmę paukščiams, o ne žmonėms.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius akcentavo, jog paukščių gripo išvengti nesudėtinga - reikia neliesti kritusių ar sergančių paukščių, laikytis elementarios higienos.

Baiminantis užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________


Orchus


Parašytas: Antr. 03 07, 2006 3:06 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. kovo 07 d., antradienis, Nr. 54 (17818)

Sparnuočiai greit dairysis būstų

Virginija SKUČAITĖ


Ornitologai, gyvūnų globėjai ir Aplinkos ministerija ragina kelti inkilus sparnuočiams

Ne visi privačių namų gyventojai gali nusipirkti brangiai kainuojančius inkilus, todėl ornitologai pataria, kaip juos pasigaminti patiems. Kartu jie primena - nėra reikalo panikuoti dėl kiekvieno praskrendančio ar atskrendančio paukščio. Svarbiausia - neliesti jų nei gyvų, nei nugaišusių (apie pastaruosius būtina pranešti Maisto ir veterinarijos tarnybai).

Lentiniai inkilai

Anot ornitologo Ričardo Patapavičiaus, Lietuvoje populiariausi lentiniai inkilai, kuriuose mielai įsikuria zylės, musinukės, varnėnai, raudonuodegės. Tokių inkilų gamybai geriausiai tinka 1,5-2,5 cm storio sausos neobliuotos lentos. Kadangi stogelis greičiau supūva, jam parenkama storesnė lenta. Stogelio kraštai inkilo šonuose turėtų būti išsikišę 2-3 cm, o iš priekio - 4-6 cm. Dugnas turi būti įleistas į vidų (kad ilgiau nesupūtų), o ne prikalamas iš apačios.

Mažesnieji, zyliniai, inkilai turi būti atidaromi, kad rudenį juos būtų galima išvalyti. Patogu valyti, kai galima atidaryti užpakalinę inkilo sienelę. Tai lengva padaryti, jei ji pritvirtinta lankstais ir kabliuku.

Inkilo, kuriame gyvens didžioji zylė, margasparnė musinukė, aukštis iki landos - 13-23 cm, inkilo vidaus plotis - 11-12 cm, landos skersmuo - 3,4 cm, inkilo iškėlimo aukštis - 2-4 m. Mėlynosios, kuoduotosios ir pilkosios zylių inkilo matmenys atitinkamai: 10-14, 10-11, 2,8-2-9 cm, 1,5-4 m; bukučio - 18, 14, 3,4 cm, 3-10 m; varnėno: 20-26, 14-16, 4,5-4,7 cm, 3-6 m;

Iškėlimas ir valymas

Inkilus medyje reikia tvirtinti taip, kad paukščiai galėtų laisvai prie jų priskristi. Stambesni sparnuočiai (pelėdos, žalvarniai, antys klykuolės ar dančiasnapiai) negyvens medžių lajos tankmėje. Tik varnėnai gali gyventi artimoje kaimynystėje vieni su kitais (net tame pačiame medyje), o kiti paukščiai - ne. Būstai smulkiems paukščiams keliami sodyboje ar parke, pamiškėje kas 30-50 metrų.

Inkilai dažniausiai užkeliami į medį virve. Svarbu, kad iškeltas inkilas stipriam vėjui pučiant nesiūbuotų. Patogiausia inkilus pritvirtinti pakabinant juos ant medžio šakos prie kamieno. Beje, jei prie inkilo nepritaisytas kablys, tai ornitologai pataria paukščių būstą geriau prikalti prie kamieno, nei pririšti viela ar virve - taip padarysime mažiau žalos medžiui.

Geriausias metas inkilams kelti - ruduo, o ne pavasaris, kaip esame įpratę. Mat per žiemą šviesios lentelės įgauną natūralią spalvą. Be to, žiemą inkiluose nakvoja paukščiai ir net smulkūs miško žinduoliai.

Dauguma paukščių, išskyrus varnėnus, inkilų nevalo - naują lizdą krauna ant senojo. Tad tokiems sparnuočiams kasmet lieka vis mažiau vietos perėti, lizduose veisiasi parazitai. Todėl inkilus būtina valyti. Geriau tai atlikti rudenį (žiemą juose nakvoja paukščiai), kai sparnuočiai išskrenda. Jei šio darbo dar neatlikome, paskubėkime išmesti seną inkilo lizdą, nuvalyti dugną ir sieneles.

Apsauga nuo plėšrūnų

Inkiluose gyvenančių sparnuočių priešai - katės, kiaunės, audinės, didieji geniai, šarkos, kiti varniniai paukščiai. Kiaunės lengvai išplėšia inkilus, kurių anga didesnė nei 6 cm. Pavieniuose medžiuose iškeltas lizdavietes apsaugosime, jei medžio kamieną ne žemiau kaip 1,50 m aukštyje apjuosime 90 cm skardos juosta. Ornitologai pataria didelius inkilus kelti į nesusisiekiančius lajomis medžius, nes kiaunės gali peršokti iš vieno medžio į kitą ir taip pasiekti inkilą, kuris tampa spąstais jame perintiems paukščiams.

Inkilai su maža landa nukenčia nuo didžiųjų margųjų genių, todėl tokias landas patariama apkalti skarda. Nuo įvairių plėšrūnų perinčius paukščius apsaugos prailginta landa - tereikia nedidelėje poros centimetrų storio lentelėje pragręžti esamos inkilo landos dydžio kiaurymę ir tą lentelę prikalti prie priekinės sienelės taip, kad abi landos sutaptų. Tuomet plėšrūnai niekaip nepasieks per pailgėjusią landą perinčių paukščių, jų kiaušinių ar jauniklių.

Kita paprasta ir labai efektyvi apsauga - 6 cm išsikišęs į priekį stogelis, o po landa prikalta tiek pat į priekį atsikišusi lentelė. Toks inkilo prieangis netrukdo smulkiems paukščiams patekti į vidų ir yra visiškai neįveikiamas katėms ar kiaunėms nei nuo stogelio, nei iš inkilo apačios.

Beje, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius nebepriims iškritusių iš lizdų jauniklių, nes Kaune dar neįrengtas jiems karantinas, kuriame sparnuočiai galėtų laukti jų kraujo tyrimų rezultatų. Skaudu, kad toks likimas numatomas ir mūsų nacionalinio paukščio mažyliams.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 08, 2006 10:14 am Rašyti temą:
Lietuvoje patvirtinta paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos tvarka

2006-03-08


Beveik visoje Europoje nustatomam paukščių gripui artėjant ir prie Lietuvos sienų, sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga patvirtino paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais tvarką.
Ministro įsakyme nustatyta, kad paukščių gripo inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 4 parų. Pirmieji užsikrėtimo šia liga požymiai - ūmi pradžia, temperatūra, kosulys, dusulys.

Taip pat nustatyta, į kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigas šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, įtarę paukščių gripą, nukreiptų ligonius. Tai - Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė, Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, Kauno antroji klinikinė ligoninė, Klaipėdos ligoninė bei Panevėžio ligoninė.

Įsakyme išvardinta, kokie turėtų būti atliekami tyrimai diagnozei ir komplikacijoms nustatyti, pateikiamas paukščių gripo antivirusinio gydymo ir profilaktikos algoritmas, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.

Paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo glikoproteinų derinio gripo virusas. Paukščių gripo virusu žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių. Šiuo metu įrodymų, kad paukščių gripas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra.

Didžiausi rizikos veiksniai - glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba kontaktas su žalia sirgusių ar nugaišusių paukščių mėsa, todėl žmonės, turėję sąlytį su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais, ir įtarę paukščių gripą, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pauščių gripą nustačius kaimyninėje Lenkijoje, specialistai prognozuoja, kad ši liga Lietuvą pasieks per dešimt dienų.

Baiminantis užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje bei Lenkijoje.

BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 08, 2006 10:15 am Rašyti temą:
Vokietijoje nuo paukščių gripo nugaišo dar dvi katės

2006-03-08


Dar dvi katės nugaišo paukščių gripo viruso H5N1, antradienį vakare paskelbė Vokietijos žemės ūkio ministerija.
Nugaišusios katės buvo rastos Baltijos jūros Riūgeno saloje, kur praėjusį ketvirtadienį buvo surasta pirmoji nuo paukščių gripo nugaišusi katė - pirmasis žinduolis, tapęs šios ligos auka Europos Sąjungoje.

2004 metais Azijoje nuo paukščių gripo krito tiek naminės katės, tiek laukiniai jų giminaičiai, tarp jų - dešimtys tigrų. Nuo 2003-iųjų dėl šio viruso mirė daugiau kaip 90 žmonių.

Žemės ūkio ministerijos atstovė per radiją "Bayersische Rundfunk" sakė, jog atikus tyrimus buvo nustatyta, kad minėtos dvi katės buvo užsikrėtusios ir žmonėms pavojingu virusu H5N1.

Paskelbus apie pirmąją nugaišusią katę, šimtai vokiečių savo kates paliko gyvūnų prieglaudose.

Pirmasis paukščių gripo atvejis Vokietijoje buvo užregistruotas praėjusio mėnesio viduryje; iki šiol užregistruota daugiau kaip 170 laukinių paukščių užsikrėtimo šia liga atvejų šešiuose šalies regionuose.

Naminių paukščių užsikrėtimo atvejų kol kas nenustatyta.


BNS


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-03-08 11:53 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Vakarų ekspresas, 2006 m. kovo 8 d.


Paukščių gripo kilpa - vis siauresnė

Vakar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė prognozę, kad paukščių gripas Lietuvą pasieks per dešimt dienų.

Beveik neabejojama, kad pirmieji ligos židiniai gali būti užfiksuoti būtent pajūryje, nes pro čia pirmiausiai traukia migruojantys paukščiai.

Grėsminga prognozė

Veterinarai savo prognozes grindžia tuo, kad paukščių gripo židiniai yra labai arti mūsų valstybės.

"Netoli mūsų, už 300 kilometrų, yra paukščių gripas. Prognozuojame, kad per dešimtį dienų tokio susirgimo tarp laukinių paukščių turbūt sulauksime", - vakar žurnalistams sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža mūsų dienraštį informavo, kad grėsmė Klaipėdos krašte išties yra didelė.

"Žvelgiant į duomenis, žemėlapius, paukščių gripo žiedas vis siaurėja. Liga jau aptikta Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir artėja link mūsų valstybės. Esame apsupti. Žiema pasitrauks, paukščiai ims migruoti ir gali pernešti mirtiną virusą", - sakė A. Bauža.

Jis pripažino, kad pirmuosius virusu užsikrėtusius paukščius labiausiai įtikima aptikti būtent pajūryje.

"Migruojantys paukščiai ieško neužšalusių vandens telkinių, properšų, kur galėtų maitintis. Tokių jie gali rasti ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose. Daug bėdos pridarys masiškai laukuose besibūriuojančios laukinės žąsys", - teigė veterinaras.

Paukščių gripo pernešėjai kol kas yra išimtinai tik vandens paukščiai - gulbės, antys, žąsys.

A. Bauža informavo, kad ornitologai dar neprognozuoja masinės paukščių migracijos. "Atskrenda paukščiai žvalgai, nušąla kojas, ir grįžta", - tikino veterinaras.

Perauklės vaikus

Beje, vakar įvairūs Seimo komitetai dalyvaujant atitinkamoms žinyboms surengė specialų pasitarimą esamai situacijai įvertinti.

Anot parlamento Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, ypač akcentuota būtinybė sustiprinti visuomenės informavimą bei užtikrinti, kad būtų tinkamai pasiruošusios pajūrio savivaldybės.

"Taip pat pritarta, kad į procesus būtų įtraukta Švietimo ir mokslo ministerija, nes būtina informuoti apie grėsmę vaikus. Jie yra auklėjami, kad sergančiam ar sužeistam gyvūnui reikia padėti, tačiau toks kilnus žingsnis gali būti pražūtingas. Aktyviau turėtų įsijungti ir Lietuvos savivaldybių asociacija", - "Vakarų ekspresui" sakė politikė.

Pasiūlymų paketas šiandien turėtų būti pateiktas Vyriausybei.

Denisas NIKITENKA

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 08, 2006 11:08 am Rašyti temą:
Laikraštis „Klaipėda“, 2006-03-08

Dėl gripo - panika

VIRGINIJA SPURYTĖ

Lietuvoje panika dėl paukščių gripo pasiekė apogėjų.

Prognozuojama, kad pavojinga liga šalį pasieks per dešimt dienų.

Tokias neoptimistines prognozes vakar patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Nerimą sustiprino tai, kad prieš kelias dienas mirtinos ligos židinys nustatytas Šiaurės Lenkijoje, vos už 300 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Dėl šios priežasties Lietuvoje ketinama imtis dar griežtesnių prevencinių priemonių.

Netrukus turėtų būti priimtas sprendimas dezinfekuoti iš Lenkijos į Lietuvą įvažiuojančius automobilius.

Neseniai Europos Tarybos patvirtinta direktyva leidžia Europos Sąjungos valstybėms skiepyti naminius paukščius profilaktiškai.

Tačiau, pasak Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Antano Baužos, Lietuvoje kol kas nėra nutarimo, įpareigojančio tai daryti.

Vis dėlto neatmetama galimybė, jog paukščių gripui atslinkus į Lietuvą, tokios profilaktinės priemonės bus pradėtos naudoti.

Tikrina ūkius

Klaipėdos apskrities VMVT darbuotojai intensyviai tikrina, ar gyventojai laikosi draudimo naminius paukščius laikyti uždarytus.

Klaipėdos apskrities VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo Rimanto Lukausko teigimu, per praėjusią savaitę Klaipėdos rajone patikrinta 60 paukščių augintojų ūkių.

„Visi sparnuočiai buvo uždaryti. Šalta, o ir žmonės žino, kad paukščiams lauke - ne vieta. Neteko skirti net įspėjimo. Manau, problemos prasidės balandį“, - sakė R.Lukauskas.

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai taip pat tikrino padėtį uostamiestyje. Pažeidimų neužfiksuota.

Pasirodė tik žvalgai

Paukščių gripas plinta trimis būdais. Pats grėsmingiausias - virusą platinančių laukinių pau-kščių kontaktas su naminiais sparnuočiais.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjo Leono Jezersko teigimu, sparnuočiai pradės grįžti maždaug po savaitės.

„Kol kas tepasirodė tik pirmieji žvalgai - vieversiai. Tačiau jie neužsibūna, nes dar per šalta“, - sakė L.Jezerskas.

Sparnuočių migracija truks apie pusantro mėnesio.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 08, 2006 8:47 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8983566

Lenkijoje izoliuota 50 gulbių, joms atliekami tyrimai dėl paukščių gripo

BNS
2006 kovo mėn. 8 d. 20:33


Lenkijos šiaurės vakaruose esančio Torūnės miesto, kuriame šią savaitę buvo patvirtinti pirmieji šalyje paukščių gripo atvejai, pareigūnai trečiadienį rengėsi izoliuoti pusšimtį gulbių ir ištirti, ar jos nėra užsikrėtusios mirtina paukščių gripo viruso H5N1 atmaina.
Pro Torūnę tekančioje Vyslos upėje plaukiojančioms gulbėms buvo duota pakankamai lesalo, kad jos neišsisklaidytų ir liktų vienoje vietoje, o vietos pareigūnai sukonstravo aptvarą, į kurį paukščiai bus suginti ir atidžiai stebimi.

"Ketiname paimti labai daug pavyzdžių. Jeigu tyrimai parodys, kad esama viruso H5N1, neatmetu, jog visi šie paukščiai bus sunaikinti", - sakė regioninės Veterinarijos tarnybos darbuotoja Dorota Stankiewicz.

Pirmadienį Lenkijos nacionalinė laboratorija Pulavuose patvirtino, kad Torūnėje rastos dvi nugaišusios gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripą sukeliančio viruso atmaina H5N1, kuri gali būti perduodama ir žmonėms.

Nustačius pirmąjį paukščių gripo atvejį, Lenkija tapo jau devintąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kurią pasiekė mirtinas užkratas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 08, 2006 8:51 pm Rašyti temą:
Pavojus – už devynių dienų


Paukščių gripas aptiktas visai netoli Lietuvos ir mus gali pasiekti jau kitą savaitę. Mirtinam virusui teliko įveikti kelis šimtus kilometrų.

Saulė Pauliuvienė
http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/454/



„Netoli mūsų, už 300 kilometrų, yra paukščių gripas. Prognozuojame, kad per dešimtį dienų tokį susirgimą tarp laukinių paukščių turbūt surasime“, – vakar paskelbė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Nenori panikos. Nepaisant grėsmingų perspėjimų, vakar posėdžiavę trijų Seimo komitetų, kai kurių ministerijų atstovai, veterinarijos specialistai pranešė, kad „padėtis kontroliuojama“.

Valdžia nenori kelti panikos, nors dar pamename, kokia sumaištis kilo, kai Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavusiame laive neaiškiomis aplinkybėmis mirė Indijos pilietis. Įtarus, kad žmogus galėjo mirti nuo paukščių gripo, specialiosios tarnybos tuomet kelias valandas blaškėsi, nežinodamos, ko griebtis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas Jonas Jagminas vakar viešai dievagojosi, kad visos tarnybos paukščių gripui yra pasiruošusios. Tačiau ar sutikti paukščiams mirtiną ligą pasirengę kaimo žmonės ir sparnuočius auginantys ūkininkai?

„Reikia įsitikinti, ar pasiruošimas nėra tik popierinis, ar žmonėms užtenka informacijos, ar jiems iš tikrųjų išaiškinta, ką daryti, jei pradėtų gaišti naminiai paukščiai“, – sakė parlamento Sveikatos reikalų komiteto vadovė Dangutė Mikutienė.

Liko savaitė. Specialistų nuomone, valstybei liko kiek daugiau nei savaitė, per kurią reikia išspręsti ne vieną didžiulę problemą.

Kaip ir kur naikinti nugaišusius paukščius, kad jų liekanos nepatektų į gruntinius vandenis? Kaip nuo migruojančių paukščių apsaugoti sąvartynus ir juose dirbančius žmones? Kaip išaiškinti vaikams, kad šie nelesintų paukščių? „Kalbėti apie valstybės sienos apsaugą, matyt, nėra prasmės, jei žinomi verslininkai ją kerta kada ir kaip panorėję“, – ironizavo D.Mikutienė.

Vis dėlto, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Alvydo Sadecko, „nėra reikalo kalbėti apie ekstremalios padėties skelbimą“. „Tai yra paukščių, o ne žmonių liga. Turime ruoštis, bet ne panikuoti“, – L.T. sakė politikas.

Pranešama, kad ruoštis pavojui pradėjo ir policija. Įtarus ligą, policininkai turi teisę riboti žmonių ir transporto judėjimą, imtis kitokių veiksmų.

Nemokamas veterinarų telefono numeris 8 800 404 03. Paskambinę juo, sužinosite, ką daryti, kad išvengtumėte užkrato. Pagrindiniai patarimai: nelieskite kritusių paukščių. Jeigu pastebėjote negyvą sparnuotį, kvieskite veterinarus. Būtų puiku, jeigu paukštį pridengtumėte ir neleistumėte prie jo vaikų, taip pat kačių ar šunų. Gamindami maistą iš paukštienos ar kiaušinių, plaukite produktus, rankas, įrankius.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Remigijus



Prisijungė: 2004 05 28
Pranešimai: 769
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 08, 2006 8:52 pm Rašyti temą:
Citata:
Pro Torūnę tekančioje Vyslos upėje plaukiojančioms gulbėms buvo duota pakankamai lesalo, kad jos neišsisklaidytų ir liktų vienoje vietoje ...

Sakyciau visai protingai pasielge , tai ne tie, kurie siulo nelesinti pauksciu
Atgal į viršų


elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1803
Miestas: Birzai
Parašytas: Tr. 03 08, 2006 10:38 pm Rašyti temą:
Pasirodo yra ir gudresnių
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 7:53 am Rašyti temą:
Paukščių gripas - baisiau už AIDS

2006-03-09

Tetrūksta tik vieno žingsnelio, kad paukščių gripas paplistų tarp žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad šis virusas pavojingesnis už AIDS, nes gali plisti ir oru. Puikiausia terpė virusui išsilaikyti - vanduo.

Tarp paukščių kilusios infekcijos žala jau viršija 10 mlrd. dolerių (28 mlrd. litų). Nukentėjo apie 300 mln. ūkininkų visame pasaulyje. Kinijoje mirus 9 metų mergaitei žmonių aukų skaičius pasiekė 96. Paukščių gripo virusas užfiksuotas 17 šalių Afrikoje, Azijoje, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau labiausiai baiminamasi, kad virusas mutuos ir pradės plisti tarp žmonių. Jei taip atsitiktų, per trumpą laiką pasaulyje išmirtų 150 mln. žmonių. PSO teigia pasimokiusi iš SARS protrūkio ir jau dabar telkia jėgas kovai su galima pandemija.

Tačiau vienas Rusijos virusologas išdėstė itin niūrius samprotavimus. Pasak jo, išrasti vakcinos žmonėms neįmanoma, kol nėra pandemijos, ankstesnės praktikos parodė, kad jokie karantino metodai neužkerta kelio viruso plitimui. Be to, paukščių gripas puikiausiai peržiemojo vandens telkiniuose šaltą žiemą, tad tokie užsikrėtusių paukščių užteršti stovinčio vandnens telkiniai - uždelsto veikimo minos.


"Lietuvos žinios"
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Vytautas JUSYS



Prisijungė: 2004 06 12
Pranešimai: 617
Miestas: Ventės Ragas
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 8:00 am Rašyti temą:
[quote="Orchus"]Pavojus – už devynių dienų

Juokinga, skaičiuojama dienos lyg būtų tiksliai žinoma.

Kaip per TV sakydavo "iki olimpiados atidarymo liko 9 dienos"


Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 8:02 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8984119


Įbaugintų žmonių taikinys – gandralizdžiai

Jurgita Činkienė, L.T.
2006 kovo mėn. 9 d. 00:01


Lenkijoje paskelbus paukščių gripo atvejus, žmonės ėmė masiškai naikinti gandrų ir kregždžių lizdus. Lenkijos aplinkosaugininkų teigimu, vietos gyventojai tiesiog pasidavė panikai ir ėmė ardyti prieš dešimtmečius susuktus gandralizdžius, nors kol kas nenustatyta, kad šie paukščiai yra gripo platintojai.
Panašios situacijos su nerimu laukiama ir Lietuvoje. Nors gandras yra nacionalinis paukštis, mirtino viruso bijantys žmonės gandralizdžius gali pradėti paprasčiausiai naikinti.

Žmonės įbauginti

Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys sakė, kad kol kas žinių apie išdraskytus gandralizdžius neturįs, tačiau tokių kalbų jau girdėjęs.

„Žmonės įbauginti. Gretimoje Lenkijoje jau užfiksuotas paukščių gripas, jo laukiama ir Lietuvoje. Todėl kai kurie gyventojai mano, kad gandralizdžių naikinimas padės paukščių gripui užkirsti kelią“, – L.T. sakė V.Jusys.

Tačiau, ornitologo teigimu, tokia nuomonė – visiškai klaidinga. „Gandralizdžių ardymas tikrai neapsaugos nuo paukščių gripo. Be to, kol kas nėra žinių, kad šį virusą kur nors būtų pernešę gandrai ar kregždės“, – tvirtino V.Jusys.

Gresia atsakomybė

Vilniaus ekologinės policijos viršininkas Algimantas Minkauskas sakė, kad kol kas baudų už gandralizdžių naikinimą skirti neteko.

„Tačiau už gamtos naikinimą atsakomybė yra numatyta – baudos gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių litų. Gandralizdžių ardyti ir griauti negalima“, – įspėjo A.Minkauskas.

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas neatmetė galimybės, jog lenkų psichozė neaplenks Lietuvos. „Manau, kad tokių atvejų tikrai gali būti. Kol kas tokių duomenų neturime, o kaip bus ateityje, parodys laikas“, – kalbėjo J.Dautartas.

Jei taip nutiks, žmonės bus įspėjami, kad gandralizdžių ardyti negalima, o jei įspėjimai nepadės, laukia baudos.

Lizdų neardytų

Ramučių kaimo (Kelmės r.) gyventojo Kaributo Čerkaso sodyboje gandralizdis susuktas medyje.

„Nesąmonė, neįsivaizduoju, kas gali šitaip elgtis ir ardyti gandralizdžius. Jokiu būdu neardysiu, net priešingai, ruošiuosi sutvirtinti – gandrai kreivokai lizdą sukrovė. Laukiu jų sugrįžtant. Baimės dėl paukščių gripo nejaučiu – jeigu bus lemta, tegul būna“, – ryžtingai nusiteikęs kalbėjo K.Čerkasas.

To paties rajono Leliušių kaimo gyventoja Irena Sėlenienė tikino, kad gandralizdį galbūt ardytų nebent tada, jei kas nors lieptų.

„Bet gal ir neardyčiau. Gandrai peri čia, augina jauniklius. Dar nejaučiu baimės dėl viruso, o vyras išvis netiki jokiais paukščių gripais, sako – politika. Kaip jau bus skirta, tebūnie. Dukra užaugo, gyvena toli – neužsikrės. Katinų irgi nepjauname, savi juk. Pagaudo jie tuos žvirblius, bet nejaugi užsikrės?“ – dėstė I.Sėlenienė.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 1:15 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8989265

Paukščių gripas Lietuvai gali kainuoti 100 mln. Lt

"Jūsų tarpininkas"
2006 kovo mėn. 9 d. 13:32



Lietuvoje pasireiškus paukščių gripui, paukščių laikytojų nuostoliams atlyginti reikėtų 98,97 mln. litų.
Už dėl ligos nugaišusius paukščius, už ligos prevencijos vykdymo metu sunaikintus paukščius, sunaikintą paukštieną, kiaušinius, pašarus, lesalus, pašarų žaliavas, sunaikintą įrangą, darbo priemones bei už ūkyje atliktą patalpų valymą numatoma kompensuoti iki 100 proc. nuostolių, pranešė Žemės ūkio ministerija.

„Paukščių gripas Lietuvą gali pasiekti per 10 dienų, nes jau kovo pradžioje prasidėjo laukinių paukščių migracija“, - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Specialistų nuomone, užsikrėsti patalpose laikomiems paukščiams rizika maža, tačiau lauke laikomi paukščiai gali užsikrėsti ne tik per tiesioginį kontaktą su laukiniais paukščiais, bet ir per aplinką, lesalus ir panašiai.

Lietuvoje yra 174,26 tūkst. paukščių laikytojų, auginančių per 9 mln. paukščių, iš jų 6,95 mln. paukščių auginama paukštininkystės įmonėse, 2,1 mln. – ūkininkų ūkiuose.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 1:17 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
„Paukščių gripas Lietuvą gali pasiekti per 10 dienų, nes jau kovo pradžioje prasidėjo laukinių paukščių migracija“, - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.



O naminių migracija kada?
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 2:45 pm Rašyti temą:
Dėl paukščių gripo keliamo pavojaus neturi kentėti visi paukščiai

Jau dvidešimt vienoje Europos Sąjungos valstybėje rasta nuo paukščių gripo kritusių vandens paukščių. Lietuvoje ligi šiol šio susirgimo atvejų nenustatyta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pastaruoju metu ištyrė daugiau kaip du šimtus rastų negyvų laukinių sparnuočių, bet visi jie krito dėl kitų priežasčių. Sunerimti verčia tai, kad kaimyninėje Lenkijoje išaiškinti pirmieji paukščių gripo atvejai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, dėl šio susirgimo keliamo pavojaus neturi pasikeisti požiūris į pačius paukščius.

Lietuvoje jau pasigirdo nuomonių, kad prie namų esantys gandralizdžiai, lesyklos, inkilai ar kregždžių lizdai gali kelti grėsmę, ir net siūlymų juos ardyti ar naikinti paukščius. Tačiau tokios priemonės, net jeigu jos ir būtų įgyvendintos, veterinarijos specialistų tvirtinimu, neduotų jokių rezultatų, nes gripo sukėlėją – virusą H5N1 – perneša migruojantys paukščiai. Dabar svarbiausia yra užtikrinti, kad laukiniai vandens paukščiai, kurie kol kas laikomi potencialiais gripo sukėlėjo nešiotojais, neturėtų kontakto su naminiais paukščiais ir žmonėmis. Dėl paukščių gripo keliamos grėsmės neturi nukentėti žvirbliniai paukščiai, tarp jų ir kregždės ar naminiai žvirbliai, visi inkiluose perintys ar lesyklas lankantys laukiniai paukščiai. Jiems tik pakenktume, jeigu nutrauktume maitinimą lesyklose, nebekeltume inkilų. Laukiniai paukščiai, kaip ir visa laukinė gyvūnija, yra valstybės nuosavybė. Naikinti juos, griauti jų lizdus draudžia įstatymai.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60

2006-03-08
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Corvus corax



Prisijungė: 2005 06 23
Pranešimai: 337
Miestas: Vilniaus raj. Čekoniškės
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 5:18 pm Rašyti temą:
Taip, taip... palikit kranklius ramybėje ir netrukdykit perėtis. Nudvėsusias gulbes taip pat galėtute mums palikti. Straipsnis geras. Linkėjimai jums Selemonai
Atgal į viršų


elmaras



Prisijungė: 2005 01 09
Pranešimai: 1803
Miestas: Birzai
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 6:06 pm Rašyti temą:
Kaži kur čia apie corvus corax buvo rašoma
Atgal į viršų


Corvus corax



Prisijungė: 2005 06 23
Pranešimai: 337
Miestas: Vilniaus raj. Čekoniškės
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 6:34 pm Rašyti temą:
O aš ką? Ne prie žvirblių priregistruotas?

Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 09, 2006 9:11 pm Rašyti temą:
Vokietijoje akmeninei kiaunei nustatytas paukščių gripas

| 2006 03 09 16:23:56 |

Vokietijos Riūgeno saloje vienai akmeninei kiaunei nustatytas paukščių gripas, kurį sukėlė ir žmonėms mirtinai pavojingas atmainos H5N1 virusas, ketvirtadienį pranešė nacionalinė veterinarijos laboratorija.

Tai pirmas šios rūšies gyvūnas, užsikrėtęs virusu H5N1, kuriuo šioje Baltijos jūros saloje jau užsikrėtė trys katės. Manoma, kad katės paukščių gripu susirgo suėdusios laukinius paukščius, kurie šį virusą į Vokietiją atnešė vasario viduryje.

Friedricho Loefflerio (Frydricho Lėflerio) institutas nurodė, kad užsikrėtusi kiaunė buvo rasta toje pačioje Riūgeno dalyje kaip ir katės.

AFP-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 03 10, 2006 8:13 am Rašyti temą:
Alytaus naujienos, Nr. 46 (10660), 2006 m. kovo 10 d.
http://www.ana.lt/an.php?psl=4


Neskelbkime karo laukiniams paukščiams

Lietuvos ornitologų kreipimasis į visuomenę
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2088
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 03 10, 2006 10:47 am Rašyti temą:
Rusijoje masiškai gaišta paukščiai

2006-03-10


Rusijos paukštynuose masiškai gaišta paukščiai.

Per pirmą kovo savaitę viename iš Stavrapolio paukštynų nugaišo 70 tūkst. vištų.

Kol kas oficialiai nepatvirtinta, kad paukščiai sirgo žmogui mirtina gripo atmaina, tačiau imtasi griežtų saugumo priemonių.

www.lrt.lt


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-03-10 12:00 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8998085

Pajūrio regioniniame parke kerta mišką

Ramunė Šeštokienė, "Klaipėda"
2006 kovo mėn. 10 d. 10:31


Pajūrio regioniniame parke kerta mišką, tačiau girininkai nežino, ar tai privačios teritorijos savininkai daro teisėtai.
Gamtosaugininkai neskuba tirti, ar privataus miško savininkai neiškirto per daug medžių norėdami paruošti teritoriją statybvietei.

Siekdami išsiaiškinti, kas turi tikrinti ir galbūt bausti miško kirtėjus, parko administracijos atstovai kreipėsi net į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę.

Privačios teritorijos ribojasi su valstybiniais Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos miškų plotais. Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos girininkas Ričardas Staponkus mano, jog verta susirūpinti, ar Karklėje, baigiantis Girulių giriai, dešinėje pusėje teisėtai iškirsti medžiai.

Apie tai jis informavo ir Pajūrio regioninio parko administraciją.

Kitą savaitę Pajūrio regioninio parko darbuotojai kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos agentūros specialistais važiuos tikrinti, ar ne per daug ten iškirsta alksnių ir juodalksnių.

Pasak parko direktoriaus Dariaus Niciaus, nors parko atstovai apie kirtimą informaciją gavo prieš keletą savaičių, kol buvo išsiaiškinta, kas turi tirti situaciją, praėjo dvi savaitės.

Žemė prie miško skirta rekreacinei paskirčiai. Tai reiškia, kad ateity toje teritorijoje išdygs gyvenamieji namai, poilsiavietės. Medžiai, anot girininkų, gali būti kertami savanaudišku tikslu siekiant valyti daugiau teritorijos statybvietei.

Jei atliekami tokie darbai, kuriems nėra duota leidimų, privatininkams gresia finansinės baudos nuo šimto iki kelių tūkstančių litų.

Orchus


Parašytas: Pen. 03 10, 2006 11:03 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8990365

Žmonės pyksta, kad netiriamos negyvos gulbės, specialistai tikina, kad jos miega

Ieva Urbonaitė, www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 9 d. 14:44



Šalčininkų rajono Šalčininkų seniūnijos gyventojai, Šalčininkėlių kaimo tvenkinyje aptikę negyvas gulbes, kaltina veterinarijos tarnybos specialistus slepiant informaciją apie nugaišusius paukščius, kurie galėjo sirgti žmonėms pavojingu paukščių gripu. Pastarieji DELFI teigė, jog paukščiai ne nugaišę, o miega.
„Buvome nuvykę į įvykio vietą ir ne kartą, apžiūrėjome visas pakrantes, - aiškino Šalčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Gerardas Stonkus. – Iš tiesų ten buvo trys gulbės, tačiau, matyt, ant ledo miegojo ir žmonėms pasirodė, kad yra nugaišusios. Tai - patikrinta ir šimtu procentų tikra informacija“.


Anot specialisto, nepasitvirtina apie trečdalis pranešimų apie nugaišusius paukščius. „Pas mus kol kas dar nedaug iškvietimų, tačiau jei sulaukiame informacijos apie kritusius sparnuočius, iš karto tikriname“, - sakė G. Stonkus.


Iš Šalčininkų rajono į Maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją antradienį tyrimams išvežta viena višta, trečiadienį – keturios. „Tai pirmieji dėl pavojingos ligos tiriami mūsų paukščiai“, - sakė Šalčininkų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas.


[/u]
_________________


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 10, 2006 4:04 pm Rašyti temą:
Lietuvos rytas

Kauno gulbės miršta iš bado (9)


Kaune žiemoti likusiems paukščiams ši žiema - negailestinga. A.Barzdžius
lrytas.lt
2006-02-24 11:13
Europai paskelbus paukščių gripo pavojų, kauniečiai nustojo lesinti žiemojančius paukščius.

Gulbės ir antys Nemune šią žiemą jau nesulaukia duonos ir batono, nors ankstesniais metais ties Aleksoto tiltu ir prie Kauno hidroelektrinės buvo galima pamatyti nemažai žmonių, tiesiančių ranką paukščiams.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovas Benas Noreikis dienraščiui “Laikinoji sostinė” teigė, kad dabar liko vos vienas kitas lesintojas.

Gulbės yra žoliaėdės, todėl, kol upės krantus kausto ledas, jos minta tik žmonių atnešamu maistu. Paukščiai įprato būti lesinami net iš švelnią žiemą, todėl ne visi išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o užklupus atšiauriam orui nesugeba savarankiškai susirasti maisto. Ypač badą kenčia pirmamečiai paukščiai.

Kaune jau pastebėtos kelios negyvos gulbės, kurios, kaip nustatė ekspertai, krito ne nuo paukščių gripo, o iš bado. Vis dėlto sveikatos apsaugos specialistai pataria kauniečiams nerizikuoti ir paukščius palikti gamtos valiai.

Paskutinį kartą redagavo Vytautas JUSYS, Št. 03 11, 2006 6:08 am. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų


Myletojas


Parašytas: Pen. 03 10, 2006 6:05 pm Rašyti temą:
Na jau tik nereikia sakyti, kad liko vienas kitas lesintojas. Paskutiniuoju metu kasdien lankausi prie Nemuno ir mašinos važiuoja viena paskui kitą. Antys jau išpampę nuo storumo, žvilga net.
Aišku nebaikščių paukščių yra tik pora rūšių - gulbės ir d. antys, ir tai tik šių tam tikra dalis, pripratinta prie maisto, bet taip buvo visada.
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 03 10, 2006 8:39 pm Rašyti temą:
Lenkijos Torūnės mieste rasta dar viena negyva gulbė

| 2006 03 10 16:07:38 |

Šiaurės Lenkijos Torūnės mieste, tame pačiame Vyslos pakrantės rajone, kur anksčiau buvo rastos trys nugaišusios gulbės, ketvirtadienį buvo aptiktas dar vienas negyvas šios rūšies paukštis, pranešė šalies naujienų agentūra PAP.

Lenkijos valstybinis veterinarijos institutas, įsikūręs Pulavų mieste, dabar tiria rastosios gulbės mėginius, ir jau penktadienį turėtų paskelbti, ar ji buvo apsikrėtusi paukščių gripu.

Negyva gulbė rasta Mežynkos kaime, esančiame už 10 km nuo Torūnės, todėl 10 km spinduliu aplink Torūnę nustatyta karantino zona bus išplėsta dar trimis kilometrais.

Šiuo metu Torūnės veterinarai mėgina į specialų aptvarą

įvilioti 50 gulbių. Kaip masalą aplink aptvarą, pagamintą iš vielų ir tinklo, jie išbarstė lesalo.

Ištyrus šias gulbes, sveikosios bus perkeltos į kitą aptvarą, o apsikrėtusios - sunaikintos.

Torūnėje užregistruoti žmogui pavojingos paukščių gripo atmainos H5N1 atvejai sudavė skaudų smūgį šio miesto, kuriame gyveno genialusis astronomas Mikalojus Kopernikas, turizmo verslui.

Užsieniečių pamėgto miesto viešbučių ir restoranų savininkai kasdien patiria didelius nuostolius. Kol kas net nežinia, ar gegužės mėnesį čia įvyks tarptautinis teatro festivalis "Kontaktas".

Tuo tarpu Lenkijos veterinarijos tarnybos darbuotojams didelį susirūpinimą kelia nelegalūs paukštienos produktų fabrikai, nes jų neįmanoma kontroliuoti.

Dienraštis "Rzeczpospolita" pranešė, kad Silezijoje netoli Glivicų miesto policija aptiko nelegalią fermą, kurioje antisanitarinėmis sąlygomis buvo auginama apie 10 tūkst. vištų.

Tokių paukštienos produktų "fabrikų", policijos duomenimis, Lenkijoje gali būti kelios dešimtys.


BNS
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 10, 2006 9:10 pm Rašyti temą:
Mažeikių rajono laikraštis „Santarvė“


2006-03-08
ELTA


Dėl paukščių gripo keliamo pavojaus neturi kentėti visi paukščiai

http://www.santarve.lt/article/articleview/4557/1/26
_________________



Orchus


Parašytas: Št. 03 11, 2006 4:05 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9007580

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo židinys

Nijolė Druto, Lietuvos radijas
2006 kovo mėn. 11 d. 14:50


Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo židinys. Žmogui mirtino paukščių gripo viruso H5N1 atmaina užsikrėtusi nugaišusi gulbė rasta Lenkijos vakarų pasienio Lubusko vaivadijoje. Tai jau ketvirta gulbė Lenkijoje, kuriai nustatytas pavojingo viruso užkratas. Praeitą savaitgalį trys nuo paukščių gripo nugaišusios gulbės buvo rastos Torūnės mieste.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad dar viena nugaišusi gulbė, kuriai nustatytas paukščių gripo virusas, šįkart rasta Lenkijos nacionaliniame parke „Vartos upės žiotys“ Varnikų vietovėje netoli Kostrzyno prie Oderio.

Naujoji viruso židinio vieta jau izoliuota kelių kilometrų spindulio karantino zona.

Į Oderį įtekančios Vartos upės žiotys yra vienas didžiausių Europoje migruojančių paukščių draustinis. Skaičiuojama, kad šiuo metu čia gali būti daugiau kaip 70 tūkstančių laukinių paukščių – daugiausia žąsų, ančių ir gulbių.

Nuo paukščių viruso pavojaus Europoje pradžios ši teritorija stebima pagal specialią monitoringo programą.
_________________



Orchus


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 10:26 am Rašyti temą:
Paukščių gripas artinasi prie Lenkijos nacionalinio parko

AFP-BNS, Lietuvos rytas
2006-03-11 18:00

Naujas paukščių gripo atvejis nustatytas Vakarų Lenkijos mieste, esančiame prie pat nacionalinio rezervato, kuriame yra natūralios kelių paukščių rūšių buveinės.

„Šeštadienį rastai nugaišusiai gulbei nustatytas virusas H5. Atliekami tyrimai, kad būtų galima patvirtinti, ar tai atmaina H5N1“, - naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo pavaduotojas Januszas Zwiazekas (Janušas Zvenzekas).

Pati pavojingiausia paukščių gripą sukeliančio viruso atmina H5N1 gali būti mirtina žmonėms.

Gulbė buvo rasta prie Vokietijos sienos esančiame Kostšino mieste, netoli Vartos upės vandenis pumpuojančios siurblinės Miesto pašonėje plyti Vartos deltos nacionalinis parkas - didžiulis ežerų ir pelkių rajonas, kuriame natūraliai gyvena kelios laukinių paukščių rūšys.

Kostšinas yra maždaug už 300 kilometrų į vakarus nuo Torūnės, kur praėjusią savaitę buvo nustatyti pirmieji paukščių gripą sukeliančio viruso H5N1 atvejai.

Lenkija - jau devintoji Europos Sąjungos (ES) šalis, iš kurios pranešama apie užsikrėtimo itin pavojingu virusu H5N1 atvejus. Visame Europos regione mirtino paukščių gripo protrūkis užregistruotas maždaug 20 šalių. Nuo šios ligos visame pasaulyje, daugiausia Azijoje, jau yra mirę 97 žmonės.

Lenkijos nacionalinėje laboratorijoje Pulavuose atliekami pirminiai tyrimai, siekiant nustatyti, ar šeštadienį rasta nugaišusi gulbė buvo užsikrėtusi viruso atmaina H5N1. Pasak J.Zwiazeko, tyrimų rezultatų laukiama sekmadienį.

Pulavų laboratorija pirmadienį patvirtino, kad dvi Torūnėje nugaišusios gulbės tapo itin pavojingos viruso atmainos H5N1 aukomis.

Tą patį, anot J.Zwiazeko, šeštadienį nustatė ir Pietų Anglijoje, Veibridže įsikūrusi Europos Sąjungos (ES) laboratorija.

„Britų laboratorija Pulavų laboratorijos vadovui telefonu sakė, kad abi gulbės tikrai buvo užsikrėtusios H5N1. Rašytinį patvirtinimą mums išsiųs pirmadienį“, - teigė pareigūnas.
_________________



Soundman


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 10:41 am Rašyti temą:
Taip atrodo lyg ir ramu... ...tik staiga po šventos dienos, mirties pranašas ( t.y. Orchus ) vėl trenkia mus į artėjančios apokalipsės nasrus ...brrrrr
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 10:42 am Rašyti temą:
Orchus rašo:
Paukščių gripas artinasi prie Lenkijos nacionalinio parko

AFP-BNS, Lietuvos rytas
2006-03-11 18:00

Naujas paukščių gripo atvejis nustatytas Vakarų Lenkijos mieste, esančiame prie pat nacionalinio rezervato, kuriame yra natūralios kelių paukščių rūšių buveinės.

<...>


Gulbė buvo rasta prie Vokietijos sienos esančiame Kostšino mieste, netoli Vartos upės vandenis pumpuojančios siurblinės Miesto pašonėje plyti Vartos deltos nacionalinis parkas - didžiulis ežerų ir pelkių rajonas, kuriame natūraliai gyvena kelios laukinių paukščių rūšys.



Kokios skurdžios paukštvietės!!!!!! Tik „kelios rūšys“ didžiuliame ežerų ir pelkių rajone!!!
_________________



Remigijus


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 1:04 pm Rašyti temą:
Soundman rašo:
Taip atrodo lyg ir ramu... ...tik staiga po šventos dienos, mirties pranašas ( t.y. Orchus ) vėl trenkia mus į artėjančios apokalipsės nasrus ...brrrrr

Tikiuosi Orchus nesupyks - čia Soundman taip padėkojo už tai, kad neleidi atitolti nuo realybės
Atgal į viršų


Soundman


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 1:12 pm Rašyti temą:
balsas iš realybės - sorry
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 2:37 pm Rašyti temą:
...dėkui už atvirumą!!!

...kaip supratau, jau turiu du priešininkus,- p. das ir p. Soundman...

Guodžiuosi tuo, kas pasakyta: „kas neturi priešų, neturi ir draugų“
_________________



elmaras


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 3:30 pm Rašyti temą:
Nu kažkam irgi reikia spaudą kontroliuot , tai ir teko pačiam , o žinai koks pas mus požiūris į spaudą , kas kad perrašai , tai ir pačiam pirmiausia kliūna
Atgal į viršų


Soundman


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 3:32 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:

Guodžiuosi tuo, kas pasakyta: „kas neturi priešų, neturi ir draugų“

...joooo...užuojauta, kad nei vienų, nei kitų neturi ... ...
...o jeigu rimčiau...nu bliamba, na nebūkime tokie rimtuoliai, ką jau pašposinti negalime...kokie priešai , briedas
peace
Atgal į viršų


elmaras


Parašytas: Sk. 03 12, 2006 3:47 pm Rašyti temą:
nu nelabai jau taves priešu isivaizduoju , Soundman - priešas , prajuokinai .
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pir. 03 13, 2006 4:35 pm Rašyti temą:
ŠILOKARČEMOS LAIKRAŠTIS, Šilutė
2005.03.13

Lietuvos ornitologų kreipimasis į visuomenę


http://silokarcemos.svetaine.org/?straipsnis=379
Atgal į viršų


Remigijus


Parašytas: Pir. 03 13, 2006 5:02 pm Rašyti temą:
"Delfyje" yra toks straipsniukas, susijęs su paukščių gripu:
http://www.delfi.lt/news/daily/hot/arti ... id=9017664
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pir. 03 13, 2006 6:06 pm Rašyti temą:
Lietuvos žinios, 2006-03-13
Pranciškus ŠLIUŽAS, buvęs zooinžinierius


Kas kaltas – višta ar kažkas kitas?


Apsimesiu gudriu ir pasamprotausiu madinga tema - apie artėjantį pavasarį ir pavojų žmonių sveikatai, kurį neva atskraidins paukščiai.

Kipšas kužda, kad niekur taip smarkiai neišpučiama to paukščių gripo grėsmė, kaip tai daroma Lietuvoje. Jeigu baisios ligos pavojus grėstų pirmą kartą, vertėtų tikrai rimtai rengtis. Tačiau bent jau manoji atmintis siekia keletą didelių baubų, davusių akivaizdžios naudos tik ten, kur vargu ar jos reikėjo.

Dažniausiai problema sureikšminama vien dėl to, kad byrėtų pinigai į tam plačiai pravertas kišenes, o aktyvioji visuomenės dalis nebadytų bejausmiams gąsdintojams akių...

Teatleidžia man garbus televizijos žiūrovas, bet dar palyginti visai neseniai verčiausi kūliais prieš filmavimo kamerą, mėgindamas kuo geriau parodyti galvijų spongiforminės encefalopatijos (taip berods tiksliai vadinosi ta liga) arba paprasčiau - kempinligės grėsmę. Paskui visos televizijos kartojo vienintelį prastos kokybės vaizdą iš Anglijos, kuriame blaškėsi nežinia nuo ko svyruojanti išliesėjusi karvė. Vėliau buvo surasta ir parodyta geresnių siužetų su deginamais laužais, įvairūs pareigūnai daug ir reikšmingai kalbėjo, gyvulių augintojams ir perdirbėjams buvo dalijamos visokios direktyvos. Paskui apie pinigus ar kaltuosius pasakojimų mažėjo, o dabar tos kalbos visai nutilo. Taip greitai ir efektingai buvo kovota su baisia smegenų liga, kurios pasekmių Europoje turėjo užtekti bent pusei amžiaus.

Kiek anksčiau virš galvijininkystės peiliu švaistėsi liaukozės baubas. Akyse brango tyrimai, plušo veterinarai, už visai menką kainą keliavo į mėsmales karvės. Tarkime, kad profesionalų darbas davė puikų efektą. Tik norisi priminti, kad Lietuvoje galvijų bandos vis mažėja, o jų struktūra jau netelpa į jokias zootechnikos normas. Bet į kitus kraštus labai noriai gabenami bet kokie veršeliai, nes Lietuvoje šių gyvulių sveikata akivaizdžiai geresnė nei anoje Europos dalyje.

Iš gūdaus sovietmečio prisimenu tikrai efektingas snukio ir nagų ligos profilaktikos priemones. Kaimo keliuose atsirado užtvarų, dezomatų, žmonės mirkė apavą visokiuose skysčiuose, per tuos skysčius privalėjo pervažiuoti automobiliai. Lietuvos kaimą bėdos tada lyg ir aplenkė, o žurnalistams nebuvo leista kelti panikos. Juokingiausia, kad užkardos atsirasdavo prieš atlaidus Šiluvoje - visuose keleliuose stypsojo milicininkų figūros. Matyt svarbiausia būdavo, kad žmonės bažnyčion nenueitų...

Kiaulių maras jau ne kartą įbaugino tiek didesnių, tiek mažesnių fermų darbininkus. Būta visokių kitokių grėsmių, tačiau tikrosios jų priežasties niekas dorai nepaaiškino. Jeigu ir užsimindavo kuris nors specialistas apie gilesnes šių buvusių ar būsimų nelaimių šakneles, greitai paaiškėdavo, kad žmogus ėmė nesusitvarkyti su pareigomis ir prarado pasitikėjimą.
Taip buvo, yra ir bus.

Tarp žmonių, dirbančių gyvulininkystės srityje, pasakojamas smagus anekdotas apie daktarą, kuris laikė karvę. Kai ji susirgo, šeimininkas kreipėsi į veterinarą. Šis gyvulį apžiūrėjo ir rekomendavo vaistų. Kai medikas pasiteiravo, ką reikės daryti, jei paskirtoji priemonė karvutei nepadės, veterinaras trumpai paaiškino - papjausim. Po kurio laiko ir pačiam gyvulių gydytojui teko kreiptis pagalbos į mediką. Šis išrašė vaistų ir į tą patį klausimą atsakė lygiai taip pat...

Smagu šmaikštauti, kai viskas gerai klostosi. Tačiau kada jau ir vištoms kaime kyla grėsmė, man darosi labiau nei apmaudu. Vyriausiasis veterinarijos gydytojas perspėjo, kad po sodybas lakstys įstatymų sergėtojai ir gaudys palaidas vištas. Jos bus užmigdomos ir konfiskuojamos, jeigu žmogelis sugalvos nemokėti baudos. Ir jos dydžio nepagailėjo - 5000 litų. Kaip mat prieš akis stojo pokario vaizdas, kai po kaimus goglinėjo stribai ir sukinėjo vištoms galvas. Jų argumentas tuomet buvo toks - "eto kaziono" (tai valdiška). Apie kompensaciją žmonėms vienas kitas pareigūnas pašneka, tačiau kada ji ir kokia galėtų būti, niekas nedetalizuoja. Pažadėti pas mus labai madinga. Duodu bet ką dėti į kepurę, jei šiuo metu Lietuvoje yra nors mažiausia kokios nors kaimiškų vištų ligos grėsmė. Ką gi, jei didelių sukčių Lietuvoje niekas neįveikia, tai nors "ant bobulių" valdžia dantį pagaląs.

Žvilgterkime bent šiek tiek į priežastis, kurios dažniausiai sukelia visas gyvuliškas problemas. Kai žmogus iš gyvulio daro mašiną, kuri jam turi duoti nenusakomą kiekį produkcijos, prasideda genetiniai nukrypimai. Kai pradedama vaikytis tik pelno, tenka sugrūsti į vieną vietą kuo daugiau gyvių. Kai apima nesaikingas noras efektyvinti gamybą, stengiamasi sunaudoti pašarams visokias atliekas. Ignoruojant bet kokias prigimtines gyvų organizmų egzistavimo taisykles negalima nesitikėti skaudaus atlygio. Ir kai karvė priverčiama per dieną duoti 60 litrų pieno, kiaulė suėdusi kilogramą pašaro privalo priaugti tiek pat mėsos, o višta kasdien sudėti tris kiaušinius, ne tik mirtino gripo, bet ir iki šiol neregėtos nelaimės galima sulaukti.

Svarstykime visaip, tačiau šios srities gyvenimą iš arčiau matantys specialistai tik atlaidžiai šypsosi, kai kalbama apie sureikšmintą epidemijos pavojų. Jeigu ši liga būtų tikrai baisaus pobūdžio, gulbės ir antys gaištų ne po vieną, o visais būriais. Kai paukštynuose kasdien šimtais surenkama pridusintų lavonėlių, niekas nesiima tirti ir niekas netrimituoja, nes yra "didysis" interesas. O pakiemiais bauginti žmones labiau madinga. Šitaip visai nesunku pribaigti mažąją paukštininkystę.

Man tikrai graudu, kai matau nuošalioje sodyboje moterėlę, dvasinančią kelias višteles tamsiame tvartelio kampe, kur apie šviesą ar ventiliaciją nė pagalvot nėra kaip. Betrūksta, kad ir naminius paukščius sodybose "prifarširuotume" skiepų ar kitokių preparatų.

Mokslo pasaulyje netrūksta absurdo. Vieni kasdien suka galvas, kaip daugiau iš gyvulių gauti produkcijos, kiti ieško būdų, kaip kovoti su ligomis, nors tai - tos pačios veiklos rezultatas. Čia kaip su atominės energijos valdymu ar trotilo atradimu. Viską galima panaudoti ir geram, ir piktam tikslui. Deja, žmonija sparčiai žengia ne pažangos, o degradavimo keliu. Ir ši mintis kyla dažnai. Anądien vienas fizikas televizijos laidoje visai panašiai kalbėjo, tačiau nuo tų pavienių pasakymų karavanai nesustoja.

Grįždamas prie paukščių temos noriu pasakyti, kad jiems labiausiai tenka kęsti žmogaus žiaurumą. Ir nors jau buvo mėginta šiek tiek riboti narvelinių paukštynų veiklą, tačiau tai visiškai nesprendžia problemos. Koncentracija paukštynuose tokia didžiulė ir visas priežiūros kompleksas taip sudarkytas, kad visai nenustebsiu, jei naminius paukščius teks vėl išvedinėti iš laukinių. Kai vasarą parsivežiau vištų iš paukštyno ir paleidau savame kieme, bent dvi savaites visur tvyrojo specifinė smarvė. Tada prisiminiau, kad dar mano studijų metais buvo pasakojama apie kinų išradingumą išnaudoti gyvius, siekiant pasigaminti daugiau maisto. Anų laikų šūkis buvo "specializacija ir koncentracija", o dabar - "stambus ūkis - konkurencingas".

Baigiant - dar viena kita pastaba. Bičiulis buvo nuvažiavęs į Ameriką ir domėjosi kukurūzų auginimu. Iš hektaro jau prikuliama iki 28 tonų grūdų, kurie vadinami modifikuotais. Tas pats su sojomis, kurių tiek daug lietuviškose dešrose ir kituose produktuose.

O mano pažįstamas veterinaras degalinėje dirba dujų pylimo operatoriumi...
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 9:39 am Rašyti temą:
2006.03.14

Paukščių gripas – galimybė pagyvinti verslą


Europoje pasitvirtinant vis naujiems paukščių gripo atvejams, gerokai išaugusias pajamas skaičiuoja ne tik Lietuvos farmacininkai, bet ir specialios aprangos pardavėjai, kai kurių rūšių mėsos produktų gamintojai.

Pasak dienraščio „Kauno diena“, taip pat prognozuojama, kad prekyba gripui gydyti skirtais medikamentais ir kai kurių rūšių mėsos gaminiais artimiausiu metu dar labiau suaktyvės. Tai lems patvirtinti įtarimai, kad už 300 kilometrų nuo Lietuvos, Lenkijoje nugaišusios gulbės sirgo žmogui pavojinga paukščių gripo forma.

Vieningai sutariama, kad dėl kilusio paukščių gripo pavojaus daugiausiai papildomų pajamų gaus farmacijos sektorius.

Visus rekordus muša ir latvių gaminamo remantadino pardavimai. Lietuvoje išplitus paukščių gripui, už valstybės lėšas rizikos grupės žmonėms būtų dalijami šie 8 litus kainuojantys vaistai.

Vaistą gamina latvių kompanija, jai Lietuvoje atstovauja bendrovė „Olfarma“. Įmonės vadovė Natalija Šadrina patvirtino, kad pernai Lietuvoje parduota pusantro karto daugiau šio preparato.

Panašius kiekius šio medikamento įsigijo Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos ministerijos. Kai kurie ekspertai buvo išreiškę nuomonę, kad remantadinas apskritai neefektyvus žmogui pavojingoms paukščių gripo atmainoms gydyti.

Gerokai padidėjo ir įvairių apsauginių kombinezonų paklausa. Virusams atsparius vienkartinius rūbus perka ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bet ir paprasti žmonės, ornitologai.

Vienkartiniais kostiumais, respiratoriais, pirštinėmis, gaubtuvais prekiaujančios bendrovės „Baltijos tiekimas“ parduotuvėse ir sandėliuose jaučiamas didelis sujudimas.

Žmonės domisi apsaugos priemonėmis, daugelis perka pačius patikimiausius kombinezonus.

Vieno komplekto, kurį sudaro kombinezonas, pirštinės, akiniai, respiratorius, specialūs batai, kaina svyruoja nuo 20 iki 50 litų.

Lietuvoje tokiais gaminiais prekiauja vos kelios bendrovės, kol kas didelės konkurencijos šios įmonės nejaučia. „Gal ir keistai nuskambės, tačiau, kilus pandemijos grėsmei, netikėtai pagerinome įmonės finansinę padėtį“, – atvirai kalbėjo G.Proniušina.

Kelis šimtus kombinezonų įsigijo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. „Kol kas jie bus naudojami per pratybas. Specialią aprangą paraginome įsigyti ir regionuose įsikūrusius tarnybos padalinius“, – sakė Administravimo ir skubios prevencijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Valerija Bučinskienė.

Per pratybas naudojami kombinezonai apsaugo tik nuo dulkių. Nustačius paukščių gripo atvejus, tarnybos darbuotojai dėvėtų patikimesnes apsaugos priemones.

Kol vieni laukia galimų nuostolių, jautienos ir kiaulienos produktų gamintojai prognozuoja padidėsiančią paklausą.

Pasigirsta nuomonių, kad Europos gamintojai sąmoningai eskaluoja paukščių gripo pavojų, esą dėl šių priežasčių Prancūzijos paukštienos pramonė atsidūrė ties žlugimo riba.

Mažmeninės prekybos bendrovių teigimu, žmonių baimė dėl paukščių gripo šiek tiek veikia paukštienos ir jos gaminių pardavimus Lietuvoje. Kai kurie prekybininkai tvirtina, kad juntamas importuotos paukštienos pardavimų mažėjimas, tuo tarpu lietuviška paukštiena toliau sėkmingai realizuojama.


Šaltinis: BNS


Corvus corax


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 9:49 am Rašyti temą:
Tas seniai jau aišku. Ko taip nedrąsiai pasisakyta? Bijoma mafijos keršto?
Farmacijos biznis antras pagal pelną po narkobiznio .

Orchus


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 10:00 am Rašyti temą:
Mirtinos ligos aukas laidos po žeme


Jurgita Činkienė
jcinkiene@lt24.lt
http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/653/


Artėjanti paukščių gripo epidemija privertė sunerimti ir savivaldybes. Specialistai jau ieško vietų, kur būtų galima laidoti nuo pavojingos ligos nugaišusius paukščius. „Jie bus užkasami, nes tai saugiausias ir paprasčiausias būdas. Žinoma, dar galima ir deginti, tačiau taip būtų teršiama atmosfera“, – L.T. sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Petras Mačiulskis.

Pasak jo, paukščiai bus užkasami maždaug dviejų metrų gylyje – kad jų neiškastų laukiniai žvėrys. „Manau, kad tokio gylio turėtų užtekti, – tvirtino Vilniaus miškų urėdijos urėdas Raimondas Ribačiauskas. – Mat lapės ir usūriniai šunys gali išrausti maždaug pusantro metro gylio duobę. Todėl du metrai yra saugu“.

Dauguma šalies rajonų jau paruošė tokias vietas. Tačiau Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Vidmantas Bražiūnas teigė, jog parinktos vietos neatitiko reikalavimų dėl laidaus grunto, per arti esančių sodybų ar vandens telkinių.
_________________



Orchus


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 10:19 am Rašyti temą:
Paukščių gripo prevencijai - išskirtinis dėmesys

Meilė Taraškevičienė
Valstiečių laikraščio žurnalistė

Kovo 8 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime, susirinkus net aštuonių ministerijų atstovams, aptartas paukščių gripo prevencijos priemonių planas, darbų pasiskirstymo ir bendradarbiavimo tarp institucijų klausimai. Suaktyvėjus paukščių migracijai, paukščių gripo H5 tipo virusas Europoje plinta vis plačiau. Naujausiais duomenimis, šios paukščių ligos atvejai užregistruoti jau 21 šalyje. Lietuvoje paukščių gripo atvejų dar nepasitaikė.

Pastaruoju metu daugiausia dėl paukščių gripo krito ne antys ar žą sys - vienos iš pagrindinių šios ligos platintojų, bet gulbės. Tai specialistams buvo labai netikėta. ES yra sudariusi paukščių, labiausiai galinčių platinti paukščių gripo virusą, sąrašą. Jame įrašyti net 16 rūšių paukščiai.
Kai kurios Europos šalys, viena iš jų - Olandija, apsisprendė lauke laikomus naminius paukščius vakcinuoti. Tačiau skiepai, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojo Petro Mačiulskio, ne išeitis, nes vakcina paprastai prislopina ryškesnius klinikinius ligos požymius, tačiau paukščiai jos sukėlėją toliau platina.
Pagal ES reikalavimus kiekviena šalis turėjo parengti prevencijos, ligos stebėsenos ir likvidavimo planą. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba tokį planą taip pat parengė, jis jau patvirtintas ES Komisijos.
ES Komisijos Lietuvos veterinarai paprašė leisti nuo paukščių gripo paskiepyti zoologijos soduose laikomus paukščius (iš viso - 463 paukščius). Tai padaryti numatoma jau artimiausiu metu, nes imunitetui susidaryti reikia mažiausiai 7-10 d.
Paskaičiuota, kad Lietuvoje iš viso yra daugiau kaip 174 tūkst. paukščių laikytojų. Jų ūkiuose laikoma apie 9 mln. sparnuočių. P.Mačiulskis patikino, kad laikomiems uždarose patalpose naminiams paukščiams užsikrėsti gripu rizika yra mažiausia. Tačiau paukščiai gali užsikrėsti ne tik nuo kitų sparnuočių, ypač vandens, bet ir per užkrėstus virusu lesalus bei vandenį, išmatas. Pasitarime diskutuota bei pritarta nuomonei, kad nuostoliai dėl paukščių gripo bus kompensuojami tik tiems ūkiams, kurie laikėsi nurodytų reikalavimų.
Pagrindinės numatytos prevencijos priemonės yra paukščių uždarymas patalpose ir komercinių bei kitos paskirties ūkių stebėjimas. Pasireiškus paukščių gripo protrūkiui, pasekmių likvidavimo darbai bus atlikti taip pat pagal iš anksto parengtą planą. "Žmones apsaugančios nuo paukščių gripo sukeltų negalavimų vakcinos dar nėra, jos greitai ir nebus, todėl numoti ranka į prevencines priemones bei specialistų patarimus nereikėtų", - sakė P.Mačiulskis. O Sveikatos apsaugos ministerijos viceministras Rimantas Šadžius atsakingai pareiškė, kad paukščių gripo pandemijos nebus. "Ji neįmanoma dėl paprastos priežasties - tai gyvūnų liga, - teigė viceministras. - Šia liga žmogus gali užsikrėsti tik išskirtiniais atvejais, o susirgęs žmogus užkrėsti kito žmogaus negali".
Vidutiniais metiniais duomenimis, Lietuvoje paukščių migracija prasideda nuo kovo 1 d. Dėl užsitęsusios žiemos šįmet ji vėluoja savaitę. Didžiausia migruojančių pau kščių koncentracija paprastai būna prie Kuršių marių, tad didelė tikimybė, kad čia pirmiausia ir bus nustatyti pirmieji paukščių gripo atvejai. Tačiau ne išimtis, jog laukiniai vandens paukščiai gali užklysti ir į gyventojų vandens telkinius.
Priemonių planas parengtas, atskiroms ministerijoms paskirstytos funkcijos, sutarta operatyviai keistis informacija. VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas patikino, kad turimų išteklių prevencijai ir kovai su paukščių gripu užteks iki gegužės mėnesio vidurio. Svarbiausia yra kuo skubiau ligos židinį nustatyti ir jį likviduoti. Preliminariai paskaičiuota, kad paukščių gripui apėmus visą Lietuvos teritoriją, darbams, susijusiems su pasekmių likvidavimu, reikėtų apie 98,9 mln. Lt.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė priminė, kad ministerijos kompetencija yra ir galimų nuostolių paskaičiavimas bei ekonominių prognozių parengimas. Paukščių gripas neabejotinai turės įtakos ne tik paukščių ūkių veiklos rezultatams, bet ir visam maisto sektoriui - paukštienos ir kitų maisto produktų rinkai.
Pastaruoju metu dėmesį numatoma sutelkti šviečiamajai veiklai ir informacijos apie paukščių gripą sklaidai mokyklose.
_________________



das


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 12:31 pm Rašyti temą:
Geras baijeris, su virusu kovojant ji simboliskai palaidoti . tai tas pats kas uzkasineti minas, kad ant ju niekas neuzliptu . Labai rimti specialistai tie miskininkai "uzkasus i 2 metru gyli nei lapes nei mangutai ju neiskas, nes jie urvus rausia ik iki 1,5 metru" . is kur tokie duomenys, kokiam dirvozemiui tai pritaikyta. Kita, o kaip jie ruosiasi tas vistas izoliuoti nuo vandens ir visokiu kitokiu stuburiniu ir bestuburiu, kurie gali ta virusa i pavirsiu iskelti . Sie metodai viduramziais buvo naudojami, nors jau ir tada zinojo, kad vienintelis patikimas kovos pries virusa metodas yra ugnis . Bet miskininkam matyt uznis asocijuojasi su pinigu praradimu, taigi apie tokia galimybe net nepagalvoja O Gerbiamas Petras Mačiulskis galetu daugiau dviraciu vazineti, bet matyt automobiliu jis nelaiko atmosferos tarsa. Cia tikrai ir prajuokino ir nuvyle tokios "specialistu" snektos Nuo kada lauzas tersia atmosfera
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 3:05 pm Rašyti temą:
2006 03 14
Šilutės r. laikraštis PAMARYS

http://www.litera.lt/index.php?id=ukis&more=1

Radau įdomių minčių:
Čia apie paukščių gripą.

Savivaldybė neturi žiūronų, kurių reikės paukščiams stebėti.

Kaip gali pamatyt paukščių gripą su žiūronais?

Pabauginimai
Veterinarijos specialisto mintys pasėjo nerimo: paukščių gripas plinta, jau yra žmonių aukų, o Lietuvą ši liga pasieks ne tik dėl migruojančių paukščių. Paukščių gripu užsikrečia katės, kiti gyvūnai. Nuo paukščių fekalijų, patekusių į vandenis, užsikrečia žuvys, jų valgo žmonės, ėda naminiai ir laukiniai gyvūnai.
Paukščių gripą gali platinti 90 rūšių sparnuočiai. Paukščių fekalijose virusas išbūna gyvybingas net 3 mėnesius. Vandenyje virusas išsilaiko net 200 dienų. Ar bus saugu vasarą maudytis? Tauragiškiai nedžiūgavo, kad tam pasiruošta: jeigu teks rinkti paukščių gaišenas, trūks visko - aprangos, valčių ir t.t.

Iš kur tokie duomenys, kad platina 90 paukščių rūšių, kad paukščių gripu serga žuvys. Taigi žvejai laikykitės, dabar jusų eilė - uždraus gaudyti žuvis.
Atgal į viršų


zvejys


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 3:20 pm Rašyti temą:
Jaučiu jau reikia meškeres išparduot
be žodžių........
Atgal į viršų


Soundman


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 5:24 pm Rašyti temą:
Na pagaliau, gal tu ryboku sumazes, nes jau tiek ju privise ...galima bus ramiai pazvejoti, kaip pries 15 meteliu, o tai baigia snasciai suputi, o tiek pinigeliu papilta...kooperuosimes zvejy
Atgal į viršų


zvejys


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 6:35 pm Rašyti temą:
Soundman rašo:

...kooperuosimes zvejy


be problemų, nors ir šį šeštadienį ant Galvės ežero
Atgal į viršų


Remigijus


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 7:29 pm Rašyti temą:
zvejys rašo:
be problemų, nors ir šį šeštadienį ant Galvės ežero

Su fotoaparatais, žiūronais ir paukščių balsų įrašymo aparatūra?
Atgal į viršų


zvejys


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 7:38 pm Rašyti temą:
Remigijus rašo:
zvejys rašo:
be problemų, nors ir šį šeštadienį ant Galvės ežero

Su fotoaparatais, žiūronais ir paukščių balsų įrašymo aparatūra?


įdomu ką pagalvotų
Atgal į viršų


Remigijus


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 8:11 pm Rašyti temą:
Neliktų žvejojančių be leidimų ir nelegaliais metodais Kažkada tyriau vieno ežero vandens paukščius, tad dažnai su žiūronais dairydavausi iš nendrynų ar valties. Po kurio laiko, kai susidraugavau su vietiniais, pasakojo, jog galvojo, kad esu is Aplinkos apsaugos inspekcijos, tad iš tos baimės ne vienas paskandino tinklus ar šiaip nešė kudašių
Atgal į viršų


Andrius


Parašytas: Antr. 03 14, 2006 9:55 pm Rašyti temą:
reikia dazniau taip ornitologam pasireiksti, reidus daryt: kokia ekskursija su ziuronais ir teleskopais apsiginklavus prie ezero padarai, tai gal ir patys brakonieriai i vandeny susoktu .
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Tr. 03 15, 2006 6:01 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas
2005 03 15

Ornitologai: "Nepraraskime sveikos nuovokos"


http://www.ve.lt/?data=2006-03-15&rub=1 ... 1142355058


Orchus


Parašytas: Tr. 03 15, 2006 11:20 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-03-15

Manys, kad gripas

Penkias dienas per savaitę einu maitinti antytes Trinyčių tvenkinyje. Į tą galą, kuris arčiau Tilžės gatvės. Čia yra likęs lopinėlis neužšalusio vandens, antytės jo laikosi. Mane pažįsta iš tolo ir suskrenda maisto - arbatinio batono. Jis yra tinkamiausias, nes be kenksmingų priemaišų.

Dabar daugiausiai dėmesio skiriu gražiam gaigalui, kurį kažkas sužalojo - jam sužeista koja. Stengiuosi jį daugiau pamaitinti, kad tvirtėtų.

Nežinau, kas galėjo jį sužaloti: galbūt užsiundytas šuo, nes paaugliai dažnai taip neleistinai elgiasi, siundo šunis ant šių paukštelių. Gal koks „bomžas“ kabliu užkabino, ketindamas pasiruošti vakarienei paukštienos - sunku nuspėti.

Tačiau gaigalo būklė blogėja. Matyt, žaizda buvus nemenka, o vanduo čia nėra švarus. Sako, kad iš kai kurių individualių namų net kanalizacija čia atvesta. Yra grėsmė žaizdą užkrėsti.

Bijau, kad gaigalas gali nugaišti. Pamatys kas nors gaišeną ir sukels aliarmą per visą Lietuvą, kad jau ir Klaipėdoje paukščių gripas, kad jau antys gaišta.

Nežinau, ką siūlyti. Neįsivaizduoju, ar šiam sužeistam antinui įmanoma padėti, ar yra galimybių kaip nors jį pagauti. Rūpėjo nedelsiant pranešti visiems, kad yra tokia padėtis.

Roma
Mokyklos g.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
p.s. Turim čia klaipėdiečių? Pajūrio regiono asmenų?
_________________



Orchus



Parašytas: Tr. 03 15, 2006 11:29 am Rašyti temą:
Vengrijoje sukurta vakcina žmonėms nuo paukščių gripo viruso H5N1


| 2006 03 15 08:15:26 |

Vengrijos mokslininkai sukūrė žmonėms skirtą vakciną, kuri apsaugo nuo šiuo metu paukščių gripą sukeliančio viruso atmainos H5N1, antradienį pareiškė Vengrijos premjeras Ferencas Gyurcsany (Ferencas Diurčanis). Vengrijos kompanijos "Omnivest" sukurtą vakciną jau patvirtino šalies farmacijos tarnybos, spaudos konferencijoje, surengtoje kompanijos laboratorijoje, esančioje Bilšborošjene netoli Budapešto, sakė šalies vadovas.

Rodydamas žurnalistams vakcinos buteliuką, D.Gyurcsany teigė, kad jame "yra šeši mikrogramai (aktyviosios medžiagos), kurios pakanka vienam žmogui nuo viruso H5N1 imunizuoti".

Vakcina bus naudojama su sergančiais paukščiais dirbantiems žmonėms skiepyti.

Tačiau ji vargiai apsaugos nuo mutavusių viruso H5N1 atmainų.

Dabartinės atmainos virusas H5N1 perduodamas tarp paukščių. Žmonės juo užsikrečia tik tuo atveju, jei liečia užsikrėtusius sparnuočius.

Žmogus žmogui viruso kol kas neperduoda. Tačiau baiminamasi, kad virusui įgavus genų, leidžiančių tai padaryti, gali kilti pasaulinė paukščių gripo pandemija.


AFP-BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________



Orchus


Parašytas: Tr. 03 15, 2006 1:06 pm Rašyti temą:
Paukščių gripas kol kas dar lenkia Lietuvą

| 2006 03 15 13:36:37 |

Europoje siaučiantis paukščių gripas kol kas vis dar aplenkia Lietuvą. Kaip BNS sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Darius Remeika, trečiadienio duomenimis, paukščių gripo atvejo Lietuvoje nebuvo nustatyta.

Lietuvos veterinarai anksčiau buvo prognozavę, kad paukščių gripui palietus ir Lenkiją, šis pavojingas užkratas į Lietuvą atslinks per dešimt dienų. Lenkijoje (Torūnės mieste) pirmasis paukščių gripo atvejis buvo užfiksuotas kovo 5 dieną.

"Čia buvo tik prognozė, matematiškai gi nepaskaičiuosi. Juk tiksliai neapskaičiuosi, kiek, pavyzdžiui, gyvensi. Taip ir šiuo atveju", - kalbėjo D.Remeika.

Tačiau jis atsargiai vertina galimybes, kad Lietuvai pavyktų išvengti paukščių gripo.

"Viliamės, kad duok Dieve, pavyktų išvengti. Bet pagal viską, šalių skaičius, kuriose nustatomas paukščių gripas, tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje, didėja. Kuo daugiau didėja šalių, tuo mažiau galimybių, kad pas mus nebus. Tikriausiai, tai tik laiko klausimas", - svarstė D.Remeika.

Anot jo, tarnyba nuolat gauna pranešimų apie negyvus paukščius, juos tiria, tačiau iki šiol paukščių gripo atvejis nebuvo užfiksuotas.

Baiminantis pavojingo užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke, Aplinkos ministerija - iki birželio 1 dienos uždraudė žieduoti paukščius.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.

Nuo paukščių gripo visame pasaulyje, daugiausia Azijoje, jau yra mirę 97 žmonės.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 15, 2006 1:09 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9031945


Danijoje - pirmasis paukščių gripo H5 atvejis

BNS
2006 kovo mėn. 15 d. 13:31


Danijoje užregistruotas pirmasis labai pavojingo paukščių gripo H5 atvejis, trečiadienį pranešė naujienų agentūra "Ritzau", kuri nurodė, kad šia liga buvo užsikrėtęs vienas laukinis paukštis.
Danijos Veterinarijos ir maisto kontrolės administracija patvirtino, jog buvo nustatyta, kad vienas laukinis paukštis sirgo paukščių gripu, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių.

Vis dar neaišku, ar šis paukštis buvo užsikrėtęs virusu H5N1, kuris ir žmonėms yra mirtinai pavojingas. Iki šiol užsikrėtimo virusu H5N1 atvejų Danijoje niekada nebuvo užregistruota.

Danijos paukštininkystės ūkiuose per metus pagaminama produkcijos už 3 mlrd. kronų (1,4 mlrd. litų), kurios du trečdaliai eksportuojama. Daugiausia paukštienos danai eksportuoja į Švediją ir Vokietiją.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1582
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Tr. 03 15, 2006 1:55 pm Rašyti temą:
Paukščių gripas kol kas dar lenkia Lietuvą
| 2006 03 15 13:36:37 |

Citata:

"Čia buvo tik prognozė, matematiškai gi nepaskaičiuosi. Juk tiksliai neapskaičiuosi, kiek, pavyzdžiui, gyvensi. Taip ir šiuo atveju", - kalbėjo D.Remeika.


Pranasas atsirado, uz savo zodzius turi atsakyti, ant baslio toki pranasa

Citata:
"Viliamės, kad duok Dieve, pavyktų išvengti. Bet pagal viską, šalių skaičius, kuriose nustatomas paukščių gripas, tiek Europos Sąjungoje, tiek visame pasaulyje, didėja. Kuo daugiau didėja šalių, tuo mažiau galimybių, kad pas mus nebus. Tikriausiai, tai tik laiko klausimas", - svarstė D.Remeika.

Atai, jei saliu skaicius daugeja afrikoje, tai vis tiek dideja sancai Lietuvai ???????
[/quote]
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Tr. 03 15, 2006 8:16 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9035976

Švedija patvirtina pirmuosius paukščių gripo atvejus

BNS
2006 kovo mėn. 15 d. 16:30


Švedija trečiadienį patvirtino, kad rytinėje šalies pakrantėje aptiktos dvi laukinės antys buvo užsikrėtusios virusu H5N1, kuris taip pat yra mirtinas ir žmonėms.
Praėjusio mėnesio pabaigoje atlikus pirminius bandymus, dviem laukinėms antims, kurios buvo rastos šalia Baltijos jūros Oskaršamno uosto, buvo nustatyta agresyvi paukščių gripo forma, tačiau, siekiant įsitikinti, ar tai buvo mirtino H5N1 viruso atvejai, prireikė papildomų tyrimų.

"Veibridžo laboratorija jau patvirtino, kad tai yra H5N1 virusas, kaip mes ir galvojome", - pareiškė Švedijos nacionalinis veterinarijos institutas.

Vasario pabaigoje aptikus pirmuosiu du paukščių gripo atvejus, pietinėje Švedijos pakrantėje ir Baltijos jūros Gotlanto saloje buvo nustatyta apie dešimtį H5 virusu apsikrėtusių laukinių paukščių. Tarp naminių paukščių šis pavojingas virusas kol kas neaptiktas.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 9:45 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. kovo 16 d.


Paukščių gripo virusas - per nešvarias rankas


Dar prieš mėnesį gripo pandemija šalies gyventojus gąsdinę sveikatos specialistai dabar savo nuomonę švelnina.

Vakar kalbinta Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės bei medicininės karantininės apsaugos skyriaus vedėja Ona Sokolova "Vakarų ekspresui" pranešė gerą žinią - šį sezoną pandemijos išvengtume net tuomet, jeigu mutuotų paukščių gripo virusas.

"Masišką sergamumą peršalimo ligomis bei didelį mirštamumą nuo jų sukeltų komplikacijų išprovokuoja žaibiškai plintantis A tipo gripo virusas, - paaiškino specialistė. - O šį sezoną - ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių - vyrauja mažiau gajus ir lėtai plintantis B tipo gripo virusas."

Gydytoja paklausta, kokia yra tikimybė užsikrėsti paukščių gripo virusu, kai atšilus orams maudysimės vandens telkiniuose, galimai užterštuose paukščių išmatų, nuramino.

"Visų pirma, paukščių gripas nėra žmonių liga ir į mūsų organizmus nepatenka taip lengvai. Būtina žinoti, jog šį gripą sukeliantis virusas neplinta oro lašiniu būdu, be to, jis neatsparus šilumai.

Juo žmonės užsikrėstų per nešvarias rankas, t.y. jei paliestų nugaišusią antį, vištą ar kitą mirtiną virusą turintį paukštį, ir nenusiplovę rankų patrintų akis ar nusišnypštų nosį", - teigė O. Sokolova.

Maži vaikai virusu užsikrėstų, jeigu į burną kištų pirštus, lietusius sergantį paukštį.

Anot visuomenės sveikatos specialistės, efektyviausia priemonė, gelbstinti ne tik nuo paukščių gripo viruso, bet ir bakterijų, sukeliančių infekcines žarnyno ligas - dažnas rankų plovimas.

Beje, medikai pritaria Lietuvos ornitologams, raginantiems dėl užsitęsusios žiemos pasirūpinti laukiniais paukščiais - duoti jiems lesalo. Žmonių taip pat yra prašoma nenaikinti inkilų, negriauti gandralizdžių.

Jūratė MAZAJEVA
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 10:38 am Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9041571


Viruso baimė virsta kuriozais

Daiva Jankauskaitė, "Klaipėda"
2006 kovo mėn. 16 d. 10:18


DELFI

Paukščių gripas taip įbaugino žmones, kad vos pamatę negyvą sparnuotį ar katę jie kviečia policiją. Situacija neretai kelia juoką, tačiau pareigūnai priversti reaguoti į kiekvieną pranešimą.
Saugojo paukščius

Ankstų savaitgalio rytą vienas pirmųjų į policiją skambinusių žmonių pranešė jam pasirodžiusią siaubinga žinią - ant viaduko už degalinės „Statoil“ link Jakų žiedo guli negyvi kirai.

Policijos patrulių ekipažas suskubo į įvykio vietą tikrinti informacijos.

Ant kelio tikrai gulėjo trys negyvi paukščiai. Pareigūnai, kaip privalu, iškvietė specialiąsias tarnybas.

Tą rytą pro šalį važiavę žmonės atkreipė dėmesį į policijos bei kitokių tarnybų mašinas su mėlynais švyturėliais.

Kai kurie spėjo pamatyti ir ant kelio gulėjusius negyvus paukščius. Iš šono žiūrint, reikalas atrodė labai rimtas.

Privalo reaguoti

Nors ir teigiama, kad pasitikėjimas policija Lietuvoje nėra labai didelis, baimė susirgti paukščių gripu verčia žmones ieškoti pagalbos.

Telefonų numeriai 02 bei 112 lengviausiai įsimenami bei geriausiai žinomi.

Kovo 7-ąją policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius paskelbė, jog policija neliks nuošalyje, kilus paukščių gripo protrūkio grėsmei.

Jau kelias savaites uostamiesčio policijos budėtojai kasdien sulaukia miestiečių pranešimų apie nugaišusius paukščius.

Išgirdę tokią žinią pareigūnai privalo įsitikinti, kad pranešimas tikras. Į nurodytą vietą siunčiamas patrulių ekipažas.

Jei informacija teisinga, pareigūnai privalo apie tai pranešti Civilinės saugos, Maisto ir veterinarinės tarnybos, taip pat „Nuaro“ darbuotojams.

Kol atvyksta šių tarnybų atstovai, policininkai budriai stebi, kad prie gaišenos neprieitų joks žmogus ar gyvūnas.

Piktinosi lesintojais

Policijos budėtojai pastaruoju metu dažnai sulaukia pranešimų ne tik apie negyvus paukščius, bet ir apie nudvėsusius katinus.

Kai kurie pranešimai verčia abejoti skambinančiųjų psichikos sveikata.

Praėjusią savaitę moteris primygtinai reikalavo policininkų išvaikyti prie „Meridiano“ sparnuočius lesinusius žmones.

Susijaudinusi klaipėdietė piktinosi žmonių piktavališkumu.

Esą nesusipratę žmonės nori prisikviesti sau ir aplinkiniams siaubingą, mirtį nešančią ligą.

Išsigando vištos

„Mūsų kieme guli negyva katė. Dar vakar ji lakstė po kiemą. Ne kitaip, nuo paukščių gripo nustipo. Šunys ją uosto, paukščiai akis lesa. Gali ir žmonės užsikrėsti!“ - šaukte šaukė į telefono ragelį policijai paskambinusi kita klaipėdietė.

Tą pačią dieną pareigūnai sulaukė gyventojų pranešimų apie nugaišusią zylę, kelis balandžius bei kitokius sparnuočius.

Panikuoja ne tik moterys, bet ir vyrai.

Vienas maršrutinio mikroautobuso vairuotojas prieš keletą dienų skambino policijai ir pranešė šiukšlių konteineryje radęs negyvą vištą.

Vyras pasakojo net sustingęs, kai, norėdamas išmesti savo pietų likučius, pamatė plunksnuotą gaišeną.

Per tris ką tik praėjusių švenčių dienas mieste pranešta apie 10 negyvų paukščių.

Vakar gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotojai važiavo paimti negyvos zylės, kurią žmonės aptiko Šilutės plente prie parduotuvės „Rimi“.

Po pietų policijos patruliai saugojo gaištančią varną prie Minijos gatvės 157 namo.

Ornitologai ramina

Lietuvos ornitologai išplatino viešą kreipimąsi į visuomenę, ragindami nenaikinti inkilų, nebaidyti sparnuočių, nedraskyti jų lizdų.

„Paslaptingojo viruso baimė yra tokia didelė, kad prarandame sveiką nuovoką, - kreipimesi rašė ornitologai. - Pravartu prisiminti visuotinę galvijų kempinligės isteriją ir kaip sėkmingai ligos plitimas buvo veterinarijos tarnybų sustabdytas. Kodėl dabar vėl puolame į paniką?“

Gamtininkai ne tik ragina nebaidyti sparnuočių, bet ir juos lesinti, nes užsitęsusi žiema bei žmonių panika gali pridaryti daug žalos.

Pasak ornitologų, Europos šalyse, kur virusas aptiktas prieš keletą mėnesių, jis beveik nepaplito.

Paukščių gripu nesusirgo ir nuo šios ligos nemirė nė vienas europietis.

Tačiau tai netrukdo panikai toliau plisti.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 12:55 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-03-16

Pasirodė paukščiai žvalgai

Janina Zvonkuvienė

Ar nepražuvo šiemet paukščiai keliauninkai? Kada jų sulauksime? Į šiuos klausimus atsakė Kuršių nerijos nacionaliniame parke paukščių gyvenimą stebintis ornitologas Vytautas Pareigis.

Mažiau kritusių

Pavasaris šiek tiek vėluoja, tačiau dėl to paukščių gyvenimas neturėtų nukentėti. Priešingai, jų turėtų mažiau žūti nei kitais metais. Kai būdavo šiltas ir besniegis vasaris, kartais parskrisdavo drąsiausių vieversių, varnėnų, tačiau užklupus kovo šalčiams ir sniegui jie žūdavo.

Ir dabar jau yra parskridusių žvalgų iš Vakarų Europos: vieversių – veikiausiai iš Italijos ar Prancūzijos, varnėnų – iš Didžiosios Britanijos, kovų, kurių vardu ir šis mėnuo pavadintas, - iš Vokietijos.

Nieko bloga paukščių gyvenimui neįžiūri ir žymiausias šalies paukščių gyvenimo žinovas Saliamonas Paltanavičius. Jis priminė, kad pamaryje jau pasirodė pirmosios pilkosios žąsys, gulbės giesmininkės. O jūriniai ereliai, krankliai jau turėtų būti nendrynuose, lizduose, rūpintis, kaip sėkmingai susilaukti palikuonių.

Ištvermingieji

Afrikoje žiemojantys paukščiai dar nesirodo.

Yra paukštelių, kurie žiemoja pas mus. Pavyzdžiui, čimčiakai, už žvirblius mažesni paukšteliai. Jie iš tolimosios šiaurės, iš taigos prieigų. Itin ištvermingi keliauninkai. Švedijoje žieduotas čimčiakas aptiktas Kinijoje, o iš Kinijos – Suomijoje. Jie prasiaučia ir pro Lietuvą.

Žvalgai pasirodė

Jau pasirodė ir pirmieji Juodkrantės „kolonistų“ - kormoranų žvalgai. Jie toli neišskrenda. Tik iki tokios vietos, kur yra atviro vandens ir žuvų. Kai prasidės turizmo sezonas, kormoranų perimvietę stebintys keliautojai vėl aikčios. Vieni, kad tai stebėtinas gamtos grožis, kiti – kad baisu, kad gaila nudžiovintų pušų ir išgaudomų žuvų.

Pilkieji garniai taip pat jau at-siuntė savo drąsiausiuosius žvalgus. Tačiau šie laikomi „pasaulio teisuoliais“. Nors ir jie nudžiovina aukštas pušis, tačiau ant garnių niekas nepyksta.

Netekome pelėdų

Gerai įsitvirtinusi žiema ir niekur neskridusiems paukšteliams – nedidelis džiaugsmas. Šiemet labiausiai nukentėjo pelėdos. Ne dėl šalčio, o dėl bado. Dėl gausaus sniego jos nebegalėjo pasigauti pelių. O šio paukščio niekas „nepalesins“, medžioja tik pats.

Paukščiukams sunku išgyventi ilgas naktis, kai neranda maisto, nes, nepasimaitinę bent dieną, gali žūti. Todėl didelę klaidą daro žmonės, kurie kelis kartus palesina savo lesyklėlėse, o paskui užmiršta.

Paukščiukai įpranta toje vietoje rasti maisto, o neberadę ne visi užtenka jėgų susirasti ką nors kita.

Šviesa – svarbiausia

Paukščių gyvenimo žinovai tvirtina, kad ne šiluma ar šaltis tvarko paukščių gyvenimą, o šviesa, jos trukmė. Ir paukščiai keliauninkai orientuojasi ne pagal oro temperatūrą, o pagal saulės spindulio į žemę kampą.

Šimtai rūšių

Lietuvoje suskaičiuota daugiau kaip 300 paukščių rūšių. Pas mus žiemoja apie 50 rūšių. Peri apie 260 rūšių.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




zvejys



Prisijungė: 2005 11 28
Pranešimai: 1136
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 1:04 pm Rašyti temą:
[quote="Orchus"]

O jūriniai ereliai, krankliai jau turėtų būti nendrynuose, lizduose, rūpintis, kaip sėkmingai susilaukti palikuonių.


Krankliai nendrynuose peri
Atgal į viršų


das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1582
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 1:06 pm Rašyti temą:
Citata:
O jūriniai ereliai, krankliai jau turėtų būti nendrynuose, lizduose, rūpintis, kaip sėkmingai susilaukti palikuonių.


Cia geras zuralistiniu ziniu patikrinimas, nu nepatikesiu, kad Saliamonas taip pasake

Citata:
Paukščiukams sunku išgyventi ilgas naktis, kai neranda maisto, nes, nepasimaitinę bent dieną, gali žūti. Todėl didelę klaidą daro žmonės, kurie kelis kartus palesina savo lesyklėlėse, o paskui užmiršta. Paukščiukai įpranta toje vietoje rasti maisto, o neberadę ne visi užtenka jėgų susirasti ką nors kita.


Cia corvui pasiskaityti
Atgal į viršų


Corvus corax



Prisijungė: 2005 06 23
Pranešimai: 339
Miestas: Vilniaus raj. Čekoniškės
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 1:09 pm Rašyti temą:
Gerai. Sieksiu karjeros, kad uždirbčiau daugiau pinigų lesyklėlėms išlaikyti
_________________
Kuo reciau prie gamtos kisu nagus, tuo jai geriau.
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS



Prisijungė: 2004 06 12
Pranešimai: 610
Miestas: Ventės Ragas
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 1:11 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Klaipėda, 2006-03-16

Pasirodė paukščiai žvalgai

Janina Zvonkuvienė


Šimtai rūšių

Lietuvoje suskaičiuota daugiau kaip 300 paukščių rūšių. Pas mus žiemoja apie 50 rūšių. Peri apie 260 rūšių.


mano turimais duomenimis Lietuvoje aptikta daugiau kaip 350 paukščių rūšių, daugiau ar mažiau žiemoja apie 100 rūšių, o peri apie 215 rūšių
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 3:59 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9046107

Paukščių gripas jau pasiekė Daniją

www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 16 d. 16:33


Danijoje užregistruotas pirmasis mirtino paukščių gripo viruso H5N1 atvejis, praneša BBC. Vartotojų ir šeimos reikalų ministerijos teigimu, tyrimai patvirtino, kad netoli nuo Naestvedo, Kopenhagos pietuose, rastas nugaišęs suopis buvo apsikrėtęs paukščių gripu.
Vakar Danijos kaimynė Švedija pranešė, kad šalies rytinėje pakrantėje rastos dvi laukinės antys, nugaišusios nuo viruso H5N1.

Trečiadienį Danijos valdžios atstovai apylinkėse, kur buvo rastas nugaišęs suopis, nustatė 3 km karantino ir 10 km spindulio priežiūros zonas.

Kaip ketvirtadienį teigė maisto ir veterinarijos tyrimų institutas, H5N1 virusu užkrėsti suopio mėginiai bus išsiųsti į ES laboratoriją Didžiojoje Britanijoje galutiniam patikrinimui.

Pareigūnai nurodė, kad paukštiena ir kiaušiniai neturi būti išvežami už zonų ribų, o naminiai paukščiai privalo būti laikomi patalpose.

Zonose uždrausta medžioti, bus atliktas visų karantino zonoje esančių naminių paukščių patikrinimas.

Virusu H5N1 gali užsikrėsti ir žmogus, liesdamas apkrėstus paukščius, tačiau dar nežinoma atvejo, kad žmogus galėtų užkrėsti žmogų.

Paukščių gripas jau aptiktas nemažai Europos šalių – nuo Graikijos iki Prancūzijos.

Austrijoje ir Vokietijoje užfiksuoti ir keli apsikrėtusių kačių atvejai.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
© J. Mekas: iš žemės ir dangaus atėjom, į dangų ir žemę grįšim. Nebent, pakeliui, pasiklysim...
Atgal į viršų




das



Prisijungė: 2004 06 07
Pranešimai: 1582
Miestas: Ume?, Svedija
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 4:14 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9046107

Paukščių gripas jau pasiekė Daniją

www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 16 d. 16:33


Paukščių gripas jau aptiktas nemažai Europos šalių – nuo Graikijos iki Prancūzijos.


O kiek saliu yra tarp Graikijos ir Prancuzijos
Atgal į viršų


gin



Prisijungė: 2004 09 20
Pranešimai: 346
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 8:21 pm Rašyti temą:
das rašo:
O kiek saliu yra tarp Graikijos ir Prancuzijos
Na, jei jau per Karibus skaičiuot - nemažai susidarys
Atgal į viršų


Andrius



Prisijungė: 2005 04 16
Pranešimai: 613
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 10:20 pm Rašyti temą:
das rašo:
Orchus rašo:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9046107

Paukščių gripas jau pasiekė Daniją

www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 16 d. 16:33


Paukščių gripas jau aptiktas nemažai Europos šalių – nuo Graikijos iki Prancūzijos.


O kiek saliu yra tarp Graikijos ir Prancuzijos


O jei po tiesiaja, tai net viena , bet net nesu tikras ar Italijoj buvo rasta
Atgal į viršų


Remigijus



Prisijungė: 2004 05 28
Pranešimai: 774
Miestas: Vilnius
Parašytas: Kv. 03 16, 2006 10:30 pm Rašyti temą:
Andrius rašo:
O jei po tiesiaja, tai net viena , bet net nesu tikras ar Italijoj buvo rasta

Atrodo buvo, bent jau man pasakojo italas, kad ten dėl paukščių gripo kilusios panikos nustojo pirkti paukštieną, tai perkant kažkokį kiek didesni gabalą jautienos ar kiaulienos, dovanoja (ar bent anksčiau dovanodavo) vištą (Išdarinėtą ir jau paruoštą vartojimui )
Atgal į viršų


Vytautas PAREIGIS



Prisijungė: 2005 02 28
Pranešimai: 89
Miestas: Neringa
Parašytas: Pen. 03 17, 2006 1:09 am Rašyti temą:
das rašo:
Citata:
O jūriniai ereliai, krankliai jau turėtų būti nendrynuose, lizduose, rūpintis, kaip sėkmingai susilaukti palikuonių.

Cia geras zuralistiniu ziniu patikrinimas, nu nepatikesiu, kad Saliamonas taip pasake


Be abejo, S.Paltanavičius apie nendrynų kranklius nepripasakojo. Nebent gal apie žiemai "toli neišlekiančius" kormoranus ar apie paukščių rūšių skaičių Lietuvoje, nežinau iš kur žurnalistė tai ištraukė. Aš tai buvau apakęs nuo jos darbo spartos ir atitinkamos kokybės. Uždavė keletą klausimų, pasigyrė skambinusi "Saliamonui" (o teisingas jo vardas - Selemonas) ir tada kažkokių supainiotų teiginių kratinį sudėjo i laikraštį. Aiškiai matėsi, kad ten yra degantis reikalas laikraščio plotui skubiai užpildyti (kalbino vakarykštės dienos popietę). Bet taip atmestinai dirbti...
Atgal į viršų


Orchus



Prisijungė: 2004 08 25
Pranešimai: 2051
Miestas: Vilnius
Parašytas: Pen. 03 17, 2006 9:21 am Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. Kovo 17 d.


Paukščių gripas gandralizdžių nesunaikins


Pamario gyventojai keikia kaimynus lenkus už tariamus ketinimus dėl paukščių gripo psichozės naikinti gandrų lizdus ir nesileidžia į bet kokias kalbas apie vandalizmą prieš raudonsnapius.

Šiandien sukanka lygiai dešimt dienų po veterinarų prognozės, kad Lietuvą jau turėtų pasiekti pavojingasis virusas, todėl "Vakarų ekspresas" apsilankė regione, kuriame paukščių gripas turėtų smogti pirmiausiai.

Pamario gyventojai gana pragmatiškai vertino galimybes užsikrėsti mirtinu virusu, o specialiųjų tarnybų atstovai nespėja tirti nugaišusių paukščių.

Gaišta gulbės

Lygiai prieš dešimt dienų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas viešai prabilo apie tai, kad pirmasis paukščių gripo atvejis Lietuvoje turėtų būti užfiksuotas šią savaitę.

Veterinaras savo prognozes grindė tuo, kad pavojinguoju virusu H5N1 paukščiai užsikrėtė vos 300 km nuo Lietuvos pasienio Lenkijoje.

Laimei, nors veterinarijos laboratorijose Vilniuje jau yra tiriama ar ištirta apie 220 gulbių, dešimtys ančių, kitų laukinių paukščių, visi jie nugaišo ne dėl H5N1.

Kaimyninėje Lenkijoje po pirmųjų žinių apie paukščių gripą esą kilo ažiotažas tarp gyventojų, kurie nusitaikė į gandralizdžius, neva užsimojo ardyti kregždžių lizdus.

Mūsų valstybė pagal baltųjų gandrų skaitlingumą užima pirmąją vietą pasaulyje, šis paukštis p


Į viršų
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-03-17 11:07 (Pen) 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2004-06-12 13:18 (Šeš)
Pranešimai: 892
Miestas: Ventės Ragas
Čimčiakiukai - L.Jezersko terminas. Jis ir svirbelius vadina svirbelėmis
:wink:
O žurnalistams kas, nors D.Nikitenka - gamtininkas


Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:09 am Rašyti temą:
...populiariuose straipsniuose gi nebutini moksliniai pavadinimai...


Vytautas JUSYS



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:12 am Rašyti temą:
Teisingai
Atgal į viršų


das


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:23 am Rašyti temą:
Del drugiu ir drugeliu, man kazkaip atrodo, kad drugelis tai daugiau dieniniai drugiai, o stai drugiai tai visi kiti naktiniai(tipo sfinksai) ir visa kita smulkme. Mano isivaizdavimu drugeliu sinonimas butu plastake.
Atgal į viršų


Orchus



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:25 am Rašyti temą:
das rašo:
Del drugiu ir drugeliu, man kazkaip atrodo, kad drugelis tai daugiau dieniniai drugiai, o stai drugiai tai visi kiti naktiniai(tipo sfinksai) ir visa kita smulkme. Mano isivaizdavimu drugeliu sinonimas butu plastake.



o kaip tada su daina: "lankoj drugys drugeli vejas..."????
matyt vejasi nakties-dienos sanduroje,- ryte arba vakare?
_________________


das



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:31 am Rašyti temą:
Tikriausiai
Siaip nezinau kaip tiksliai apibudinti, bet turejau galvoje kad drugeliai, tai dideli ir ju sparnai i isdestyti 90 laipsniu kampu (neskaitant kai kuriu smulkiuju) , o drugiai tai tie kuriu sparnai graziai ant nugaros guli
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 10:42 am Rašyti temą:
[quote="Orchus"]
das rašo:

o kaip tada su daina: "lankoj drugys drugeli vejas..."????
matyt vejasi nakties-dienos sanduroje,- ryte arba vakare?



drugys - patinas
drugelis - patelė



O gal dabar atvirkščiai? Juk daina tai sena
Atgal į viršų


rex


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 11:02 am Rašyti temą:
Taip, taip, daina sena, ypač apie naktines plaštakes
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 11:04 am Rašyti temą:
laisvalaikiui gera diskusija apie drugius ir drugelius
Atgal į viršų


Remigijus



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 11:06 am Rašyti temą:
Taip, o viskas prasidėjo nuo to, kad neatidžiai perskaičiau pranešimą
Atgal į viršų


Myletojas



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 12:54 pm Rašyti temą:
Na kodėl, logikos galima rasti. Drugys gali būti makro drugys, tai yra tiek dieniniai tiek naktiniai, o drugelis - mikrodrugys, t.y. su kitokiu burnos aparatu, t.y. visos kandys "ir kita smulkmė"
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 1:07 pm Rašyti temą:
Vilniečiai bus skatinami be baimės pasitikti parskrendančius paukščius


| 2006 03 17 12:38:16 |

Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, koncerto-akcijos "Dangus paukščiams - žemė visiems" metu, sostinės gyventojai bus skatinami dėl paukščių gripo užkrato baimės nepulti naikinti parskrendančių paukščių bei jų lizdų. Pirmadienį vyksianti akcija-koncertas yra vienas Žemės dienai skirtų renginių, tačiau pagrindinis jo tikslas - sulaikyti žmones, kad šie nenaikintų nekaltų sparnuočių bei jų lizdų.

Kaip praneša koncertą drauge su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengiantys Mokytojų namai, paukščių gripui plintant Europoje, taip ėmė elgtis kaimyninių šalių gyventojai.

Koncerto-akcijos metu ne tik dainuos populiarūs atlikėjai, bet ir bus suteiktos profesionalios žinios, padėsiančios pavasarį ir grįžtančius namo sparnuočius pasitikti be baimės.

Kaip skelbia renginio organizatoriai, akcijos metu visi, turintys klausimų apie paukščių gripo epidemijos priežastis ir pasekmes, galės juos užrašyti specialiai renginiui pagamintoje instaliacijoje-knygoje "Noriu sužinoti apie paukščių gripą".

Vėliau knyga bus perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri šių klausimų pagrindu rengs aktualius straipsnius ir pranešimus šalies gyventojams apie artėjantį pavojingą virusą.

Akcijoje-koncerte ketina dalyvauti Veronika Povilionienė, Rūta Lukoševičiūtė ir Neda Malūnavičiūtė, realybės šou "Dangus" žvaigždės Jonas Čepulis bei Rasa Bubulytė.

Akcijos dalyviams gros sostinės Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestras "Septima", Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos jaunųjų dainininkų grupė "Fortūna" bei Integruoto meninio ugdymo studija "Terra Bella".

Baiminantis paukščių gripo užkrato, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iki gegužės 20 dienos uždraudė paukščius laikyti lauke, o Aplinkos ministerija - iki birželio 1 dienos žieduoti paukščius.

Paukščių gripo virusas nustatytas jau dvidešimtyje Europos valstybių: Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Moldovoje, Graikijoje, Italijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Turkijoje bei kaimyninėje Lenkijoje.

Nuo paukščių gripo visame pasaulyje, daugiausia Azijoje, jau yra mirę 97 žmonės.

Pasaulinės Žemės diena bus minima kovo 20 -ąją, pirmadienį.


BNS

Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį: www.omni.lt.
_________________



Orchus



Parašytas: Pen. 03 17, 2006 1:58 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. kovo 17 d., Nr. 62 (17826)

Negyva gulbė sukėlė sąmyšį

Tomas JARUSEVIČIUS



Manoma, kad paukštis galėjo nugaišti ne nuo gripo, o iš bado

Vakar pavakarę ant M.K.Čiurlionio tilto rasta kritusi gulbė. Baiminantis nenumaldomai artėjančio paukščių gripo, buvo imtasi visų būtinų priemonių, kad paukštis nedelsiant būtų pristatytas į veterinarijos laboratoriją.

Apie kritusį paukštį policijai pranešta apie 17.30 val. Vos po kelių akimirkų prie kritusios gulbės jau budėjo policijos pareigūnų ekipažas, neleidęs praeiviams artintis prie paukščio, mat jis gulėjo būtent ant pėsčiųjų tako.

“Nežinia, kas čia galėjo nutikti”, - kalbėjo incidento vietoję dirbę pareigūnai.

“Neatrodo, kad ji būtų parblokšta automobilio. Aplink nematyti nė plunksnelės. Kita vertus, neįtikėtina, kad paukštis būtų užsikrėtęs mirtinu virusu, nes tuomet jis tikriausiai nepakiltų į tokį aukštį ir negalėtų atsidurti ant tilto”, - gūžčiojo pečiais smalsūs praeiviai.

Maždaug po dvidešimties minučių į įvykio vietą atskubėjo ir Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Arnas Jautakas. Specialistas pastebėjo, kad kritusi gulbė yra maždaug vienerių metų amžiaus, todėl labiau tikėtina, jog ji žiemojo Lietuvoje ir paukščių gripu svetur užsikrėsti negalėjo: “Suaugusios gulbės paprastai būna visiškai baltos, o čia matyti ant sparnų šviesiai rudos dėmės, todėl galima spręsti, jog tai jauniklis paukštis”.

Veterinarijos specialistas visas būtinąsias apsaugos priemones turėjo savo automobilyje. Vyriškis apsirengė specialiu vienkartiniu kombinezonu, užsidėjo apsauginius akinius, užsimovė dvejas pirštines ir netrukus patalpino paukštį į orui ir drėgmei nepralaidų maišą. Pastarasis kartu su panaudotomis pirštinėmis bei surašytu dokumentu buvo įdėtas į kitą maišą. Abu jie tvirtai surišti lipnia juostele. Lygiai taip į laboratoriją, pasak A.Jautako, trečiame specialiame krepšyje keliaus ir tąkart jo dėvėti vienkartiniai drabužiai.

“Užsikrėsti paukščių gripu praeinant pro šalį nėra jokios tikimybės. Virusas plinta ilgiau kontaktavus su juo užsikrėtusiu paukščiu, jį palietus ar panašiai. Oru virusas galėtų persiduoti tik tuomet, jei būtų itin didelis vėjuotumas ir nuo kritusio paukščio pasklistų dulkės. Juk pažiūrėjus, kas užsikrėtė šiuo virusu, akivaizdžiai matyti, kad tai dažniausiai būdavo paukštidžių darbininkai arba žmonės, nesugebėję deramai apdoroti maistui ruošiamos paukštienos, nes vos prie septyniasdešimties laipsnių temperatūros virusas žūsta”, - aiškino veterinarijos gydytojas inspektorius. A.Jautakas pasakojo, kad per pastarąją savaitę, o ypač jos pradžioje buvusią poilsio dieną, kritusių paukščių aptikta iš viso jau apie šešiolika. Pasak veterinarijos gydytojo inspektoriaus, šiemet negyvų gulbių rasta daugiau kaip dešimt. Specialistas pabrėžė, kad į Lietuvą sugrįžo varnėnai bei strazdai, o gulbių migracijos laikotarpis dar tik prasideda, todėl tikimybė, jog pastaruoju atveju bus užfiksuotas paukščių gripas, ganėtinai maža.

“Visai tikėtina, kad nusilpęs paukštis galėjo atsitrenkti į priekyje pasimaišiusią kliūtį - tilto apšvietimo stulpą ar kažką panašaus. Pastaruoju metu, baiminantis paukščių gripo protrūkio, beveik niekas paukščių nebelesina, todėl nieko nuostabaus, kad jie greitai nusilpsta ir badas tampa dar viena jų kritimo priežastimi”, - konstatavo A.Jautakas.


Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:05 pm Rašyti temą:
Pamaryje pasirodė pirmieji kormoranai

Klaipėda, 2006-03-17
Adelė Žičkuvienė

Parskrido kormoranų, vadinamų žvejų siaubu, žvalgai.

Šiemet dėl šalto pavasario kormoranai pasirodė beveik mėnesiu vėliau nei pernai. Pirmieji paukščiai virš Juodkrantės sengirės, kur yra jų perimvietė, ratus ėmė sukti kovo 8 dieną.

Užšalusiose Kuršių mariose nėra properšų, kur kormoranai galėtų pasigauti žuvų. Parskridę žvalgai, apie 20 paukščių, įsitaisė prie Klaipėdos uosto pietinio molo.

Ar kormoranai atskraidins ir paukščių gripą? Kuršių nerijos nacionalinio parko biologas Gediminas Gražulevičius teigė, kad tai paaiškės, kai atskris visa kolonija ir masiškai pradės maitintis mariose. Kol kas nėra užfiksuota atvejo, kad rastas nugaišęs kormoranas būtų užsikrėtęs paukščių gripu.

Kormoranai tapo Kuršių marių žvejų nelaime. Per metus šie paukščiai suryja apie 500 tonų žuvų – maždaug tiek, kiek žvejai sugauna per sezoną.

Nuo praėjusių metų Juodkrantėje kormoranų valdas stengiamasi riboti. Ir šiemet medžiuose bus kabinamos iškamšos, garsiniais pistoletais vaikomi paukščiai iš lizdų, kad atšaltų sudėti kiaušiniai.

G.Gražulevičius teigė, jog geriausias būdas, kad neišsiristų jaunikliai, į koloniją privilioti kranklius ir varnas. Jie lesa lizduose padėtus kiaušinius.

Pirmosios trys kormoranų poros Juodkrantėje pasirodė 1989 metais. Pernai jau suskaičiuota iki 3 tūkstančių šių plėšrūnų lizdų. Juodkrantės kolonijoje gyvena daugiau kaip 10 tūkstančių kormoranų.
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:07 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-03-17

Baubų baubas

„Kokteilis“ gavo neetatinio korespondento (pavardė ir vardas redakcijai žinomi) kelis sakinius minčių, kurias skubame pateikti plačiosioms masėms. Šiek tiek dėl suprantamų priežasčių teko sutrumpinti informaciją, tačiau stiliaus nelietėme.

„Gripas, gripas!!! Ir ne bet koks, o gandrinis, gulbinis. Vienu žodžiu – skraidantis.

O kaip mes visi jo bijome... Atsarga gėdos nedaro, bet kai sukuria tokią sumaištį...

Prisiminkime mirusį indą jūreivį. Greitosios felčerį, pas kurį buvo baimės didelės akys: „Tikriausiai paukščių. Prieš mirtį jūreivis blaškėsi, plasnojo.“

Nuvežus į lavoninę, Vitkus, išėjęs pažiūrėti: „Vežkite kur norite, dar apkrės mano klientus”.

Šilutės rajono kažkokio tai skyriaus viršininkas televizijos laidoje piešė, kaip bus bėgama nuo pasiutgripio – kaip nuo atominės bombos.

Taigi, kiek tų valdininkėlių. Jeigu dar Seimą išvaryti kartu su valdininkų gildija į laukus, nuo Ventės rago iki Latvijos su šluotomis baidytų paukščius, kad šie negalėtų nutūpti, kad koks žąsinas pas mūsų vištelę neatskristų.“
_________________



Jūratė


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:18 pm Rašyti temą:
dar nespėjo kormoranai grįžti, o jau pasipylė straipsniai. plėšrūnai, žuvėdos, gripo nešiotojai... 3 tūkst okupantų, 500 tonų žuvų- užkniso negyvai. oficialiai niekas pernai nereguliavo, o tie kurie reguliavo- t. y. šaudė-brakonieriai.
Atgal į viršų


rex


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:36 pm Rašyti temą:
Tie,kurie įsitaisė ant pietinio molo, visą žiemą buvo ten įsitaisę
Atgal į viršų


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:40 pm Rašyti temą:
Jūs, kurie skaito tokias rašliavas, parašykite tokius pat komentarus į tų laikraščių www. Gal ir patys rašytojai pasiskaitys (nors vargiai). bet vis dėl to...
Aš kartais neiškentęs parašau
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:42 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9055075

Užregistruota 812 skambučių dėl nugaišusių paukščių

www.DELFI.lt
2006 kovo mėn. 17 d. 15:20


Teritorinėse valstybinėse maisto ir veterinarijos tarnybose ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nemokamu telefonu 8-800 40 403 nuo metų pradžios iki kovo 17 d. užregistruota 812 Lietuvos gyventojų skambučių dėl rastų nugaišusių laukinių ir naminių paukščių. Dar nenustatytas nė vienas šios ligos atvejis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas sako, kad džiugu, jog Lietuvos gyventojai yra aktyvūs ir informuoja tarnybą apie rastus nugaišusius paukščius.

„Esame labai dėkingi visuomenei, kuri padeda mums. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti galimą paukščių gripo ligos židinį, ir imtis saugos priemonių, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, - sako K.Lukauskas.

Visi gauti gyventojų pranešimai yra išanalizuojami, įvertinami specialistų. Veterinarijos ir kitų tarnybų specialistų grupės važiuoja į įvykio vietas, ima nugaišusius paukščius tyrimams, vietos, kur rasti paukščiai - dezinfekuojamos.

Tačiau, pasitaiko atvejų, kai gyventojai piktnaudžiauja ir praneša melagingą informaciją.

„Gyventojams primename, kad už melagingus pranešimus gresia baudžiamoji atsakomybė, kadangi į įvykio vietas vyksta ir specialiosios tarnybos. Visi melagingų pranešimų telefonų numeriai fiksuojami“, - sakoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

„Ypatingas dėmesys skiriamas laukiniams vandens paukščiams, kurie šiuo metu kelia didžiausią riziką, kaip paukščių gripo viruso natūralus rezervuaras. Todėl visi nugaišę laukiniai vandens paukščiai yra tiriami laboratorijose keliais tyrimo metodais, kad įsitikinti, jog jie nėra užsikrėtę paukščių gripu. Rizikos, kad Lietuvoje gyvenantys paukščiai, tokie kaip žvirbliai, zylės, balandžiai, varnos, galėtų būti užsikrėtę paukščių gripu beveik nėra“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

Per minėtą laikotarpį, atsižvelgus į riziką, iš viso ištirti 485 laukiniai ir naminiai paukščiai: 78 antys, 34 gulbės, 95 varnos, 72 balandžiai ir kt.
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:47 pm Rašyti temą:
Laikas, 2006-03-17

Ruošiamasi paukščių gripui


Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos įsakymu patvirtintas paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos kovojant su šios ligos virusu algoritmas. Jis turėtų užtikrinti tinkamą ir efektyvų pasirengimą galimiems šios ligos atvejams.

Paukščių gripas yra infekcinė paukščių liga, kurią sukelia A tipo glikoproteinų derinio gripo virusas. Juo žmogus gali užsikrėsti nuo paukščių, šiuo metu įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas žmogaus žmogui, nėra. Didžiausi rizikos veiksniai – glaudus kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais arba su žalia sirgusių ar nugaišusių paukščių mėsa. Todėl žmonės, turėję sąlytį su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais ir įtarę paukščių gripą, turėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ministro įsakyme nustatyta paukščių gripo diagnostika. Inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki 4 parų. Pirmieji užsikrėtimo šia liga požymiai – ūmi pradžia, temperatūra, kosulys, dusulys ir kt. Šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, įtarę paukščių gripą, ligonius turėtų siųsti į Respublikinę tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinę ligoninę, Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę, Kauno II klinikinę ligoninę, Klaipėdos bei Panevėžio ligoninę.

Įsakyme išvardyta, kokie turėtų būti atliekami tyrimai diagnozei ir komplikacijoms nustatyti, pateikiamas gydymo ir profilaktikos kovojant su paukščių gripo virusu algoritmas, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
_________________



Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 2:48 pm Rašyti temą:
Laikas, 2006-03-17


Nedraskykime paukščių lizdų


Į Lietuvą plūstant vis naujiems pranešimams apie artėjantį paukščių gripo pavojų, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Jonas Jagminas ragina nesiimti drastiškų veiksmų.

„Neturime pulti naikinti paukščių lizdų, pirkti vakcinos ar apsauginių drabužių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos atsakingos institucijos kvalifikuotai ir atsakingai dirba savo darbą, imasi reikiamų priemonių. Tik apmaudu, kad kai kurios televizijos laidos bando menkinti šių tarnybų darbą ir sėja tarp žmonių dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo, o to neturėtų būti”, – tvirtina J. Jagminas.

Komiteto pirmininko nuomone, derėtų žmonėms priminti, kad negalima liesti nugaišusių ar leisgyvių paukščių, apie juos būtina pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Priminsime, jog už laukinių paukščių buveinių naikinimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 89 straipsnį: gyvūnų gyvenamosios aplinkos, dauginimosi sąlygų ir migracijos kelių apsaugos reikalavimų pažeidimas arba gyvūnų sunaikinimas vykdant ūkinę veiklą užtraukia baudą – piliečiams nuo 50 iki 100 litų ir pareigūnams nuo 150 iki 300 litų.

Gyventojams nurodyta iki 2006 m. gegužės 20 d. laikyti paukščius uždarose patalpose. Komercinės paskirties paukštynuose sustiprintos biologinės saugos priemonės.

„Laiko“ inf.


Vytautas JUSYS


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 3:11 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Laikas, 2006-03-17

Tik apmaudu, kad kai kurios televizijos laidos bando menkinti šių tarnybų darbą ir sėja tarp žmonių dar daugiau nerimo ir nepasitikėjimo, o to neturėtų būti”, – tvirtina J. Jagminas.
„Laiko“ inf.


Kažin ar tik ne apie "Paskutinė instansija" čia pasakyta
Atgal į viršų


das


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 3:40 pm Rašyti temą:
Vytas issake gera minti,kad po kiekvieno tokio idiotisko straipsnio reikia rasyti redakcijai paaiskinima, o dar geriau paciam zurnalistui, jei toki galima rasti. As pats taip pat jau ko gero virs 10 tokiu zinuciu esu parases. Manau, jei po kiekvieno tokio neapgalvoto straipsnelio zurnalistas gaus bent po 10 kritikos laiskeliu, gal bent jau ateiti prades siek tiek galvoti
Zodziu visi kas netingi siuskite jiems linkejimus
Atgal į viršų


Orchus


Parašytas: Pen. 03 17, 2006 8:04 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9058194

Švedijoje užregistruotas pirmasis paukščių gripo atvejis

BNS
2006 kovo mėn. 17 d. 21:00


Švedija patvirtino paukščių gripo H5 atvejį šalies rytuose esančiame paukščių ūkyje, kur buvo rasta kritusi antis, penktadienį pranešė Europos Sąjungos pareigūnai. Tai jau antras galimas mirtinai pavojingo paukščių gripo viruso atvejis komercinės paskirties ES ūkyje.
Visi šiame ūkyje auginami paukščiai - maždaug 500 laukinių ančių ir 150 fazanų - bus sunaikinti per kelias artimiausias valandas, o vėliau bus atlikta dar daugiau veterinarinių testų, sakoma Europos Komisijos išplatintame pranešime spaudai.

Anksčiau Komisija sakė, kad Švedijoje ištyrus kritusią antį buvo nustatyta mirtinai pavojinga paukščių gripo H5N1 atmaina. Vėliau šis pranešimas buvo paneigtas ir dabar jau sakoma, jog "buvo įtariama", kad tai mirtinai pavojingas virusas, "tačiau tai dar nėra patvirtinta".

Pasak Komisijos, dabar mėginiai bus siunčiami į pagrindinę ES laboratoriją Didžiojoje Britanijoje, kur bus nustatyta, ar antis buvo užsikrėtusi H5N1 virusu.

Mirtinas H5N1 virusas buvo nustatytas rytinėje Švedijos Baltijos jūros pakrantėje netoli Oskarshamno uostamiesčio, kur buvo rasta kritusi laukinė antis, sakė Komisija. Pastarasis paukščių ūkis yra netoli to paties regiono.

Kol kas paukščių gripo virusas buvo nustatytas tik vienoje laukinėje antyje, kiti ūkyje auginami paukščiai atrodo esantys sveiki, sakoma Komisijos pranešime.

Orchus


Parašytas: Št. 03 18, 2006 8:06 pm Rašyti temą:
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9062500

Danijoje nustatyti 9 nauji paukščių gripo atvejai

BNS
2006 kovo mėn. 18 d. 17:34


Šeštadienį Danijos veterinarijos ekspertai pranešė nustatę devynis naujus paukščių gripo H5 atvejus ir pridūrė, jog dar šį savaitgalį bus ištirta, ar tai mirtinai pavojinga H5N1 viruso atmaina.
Danijos maisto ir veterinarijos tyrimų instituto atstovas Peteris Bagge sakė, kad jūros pakrantėje netoli Erioskiobingo miesto, pietinėje Erės saloje, buvo rastos negyvos devynios kuoduotosios antys.

Pasak P.Bagge, valdžios pareigūnai elgėsi tarytum tai būtų H5N1 atvejis ir paskelbė šį regioną uždara zona.

Ketvirtadienį institutas pranešė apie pirmąjį Danijoje H5N1 paukščių gripo atvejį, nustatytą laukiniame suopyje, kuris buvo aptiktas į pietus nuo Kopenhagos, pietinėje Zelandijos salos dalyje.

Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuo pačios agresyviausios paukščių gripo formos H5N1 pasaulyje jau mirė maždaug 100 žmonių.

Vos prieš dieną Europos Sąjungos (ES) laboratorija patvirtino pirmąjį viruso H5N1 atvejį Švedijoje. Čia taip pat buvo rasta kritusi kuoduotoji antis.
_________________



Orchus



Parašytas: Sk. 03 19, 2006 7:44 am Rašyti temą:
Pempės diena – pavasario šventė


Lietuvos radijas

Šiandien – Šv. Juozapo diena, kitaip vadinama Pempės diena. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas.
Etnologė Gražina Kadžytė sako, kad, atėjus krikščionybei, su šia švente sutapatintos Šv. Juozapo varduvės.

G. Kadžytė: http://www.lrt.lt/new/downloads/structu ... apines.mp3
_________________



Orchus


Parašytas: Sk. 03 19, 2006 7:52 am Rašyti temą:
Kas matėte šią dieną parskridusias pempes?
_________________



linius


Parašytas: Sk. 03 19, 2006 9:42 pm Rašyti temą:

Atgal į viršų


Orchus



Parašytas: Pir. 03 20, 2006 7:57 am Rašyti temą:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-152 „Dėl paukščių gripo diagnostikos, gydymo ir profilaktikos antivirusiniais vaistais algoritmo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 29-1012) internete zr. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condi ... ondition2=
_________________


Į viršų
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas  Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 16 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC+02:00


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 84 ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Limited