Siame pranesime patalpinti visi iki 2005 rugpjucio su pauksciais susije straipsniai ir komentarai apie straipsnius
Orchus
Parašytas: Pen. 04 29, 2005 6:58 am Rašyti temą: !_Spaudozvalga
Europa pradeda nusivilti vėjo energetika [poveikis paukščiams
Šiandien vėjo malūnų šalimi reiktų vadinti ne Olandiją, o Vokietiją. Vokiečiai pagamina apie 40 proc. pasaulyje generuojamos elektros energijos iš vėjo.
Ne taip seniai įtakingas vokiečių žurnalas “Der Spiegel” paskelbė, kad šios jėgainės gali būti tik dosniai iš valstybės biudžeto finansuojamas kraštovaizdžio darkymas.
Šiuo metu Vokietijoje yra apie 16 tūkst. vėjo turbinų, kurios galėtų pagaminti net 15 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos. Bet pagamina vos 3 procentus. Vėjas ne visada pučia pagal užsakymą.
Pastaruoju metu vėjo jėgaines pradėjo kritikuoti ir ekologai, anksčiau buvę jų entuziastingais rėmėjais. Jie skundžiasi, kad besisukančios turbinų mentės ardo lokalias ekosistemas. Pavyzdžiui, Škotijos vėjo jėgainės yra kaltinamos tuo, kad užmušinėja didelius kiekius erelių, sakalų ir kitų paukščių. Pernai lapkritį buvo iškelta byla vienai JAV vėjo jėgainių fermai. Buvo paskaičiuota, kad per 20 metų jos turbinos užmušė apie 1,3 tūkst. plėšriųjų paukščių.
Paaiškėjo, kad didelės turbinų sankaupos gali keisti lokalųjį klimatą. Princetono universiteto mokslininkai paskaičiavo, kas ten, kur stovi daug vėjo jėgainių, nakties temperatūros išauga iki 2 laipsnių, o vidutinis vėjo greitis nuo 3 m/s padidėja iki 5 m/s.
Parengta pagal “Eltos”, “Rtr”, “Formalios naujienos” pranešimus
http://www.anyksta.lt/
Orchus
Parašytas: Pen. 04 29, 2005 7:26 am
JAV rastas, kaip manyta, išnykęs genys
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6573252
ELTA
2005 balandžio mėn. 29 d. 00:01
JAV Arkanzaso valstijoje pastebėtas genys su dramblio kaulo spalvos snapu (Campephilus principalis). Iki šiol manyta, jog ši paukščių rūšis išnyko prieš 60 metų, pranešė ketvirtadienį JAV ornitologai. Net keli mokslininkai matė jį miško draustinyje "Big Woods" rytinėje Arkanzaso dalyje. Anksčiau paskutinį kartą šios rūšies genys buvo stebėtas tik 1944 metais, o pernai vienas jų pateko į vaizdo įrašą, rašoma žurnale "Science".
Girdėtas ir šių paukščių skleidžiamas barbenantis garsas.
"Tartum būtume atradę Elvį", - apie paukščio skleidžiamą garsą sakė draugijos "Audubon" vyresnysis ornitologas Frankas Gillos.
"Šis genys yra vienas iš šešių Šiaurės Amerikos paukščių rūšių, įtariamų arba laikomų išnykusiomis nuo 1880 metų", - teigia straipsnio autoriai, kuriems vadovavo Kornelio universiteto ornitologijos laboratorijos Niujorke bendradarbis Johnas Fitzpatrickas.
Jie išvardijo ir likusius penkis paukščius, tai: Labradoro antis (Camptorhynchus labradorius), eskimų kuolinga (Numenius borealis), Karolinos papūga (Conuropsis carolinensis), karvelis keleivis (Ectopistes migratorius) ir Bachmano miškinukas (Vermivora bachmanii).
Didžiulis, rimtas genys dramblio kaulo spalvos snapu, žinomas kaip baikštus paukštis, mėgdavo pelkėtas miško gilumas JAV pietryčiuose. Jis net vadintas viešpaties, arba dievo paukščiu, pasakojo žurnalistams J. Fitzpatrickas. Anot jo, pamatę tokį paukštį, žmonės sušukdavo: "Viešpatie, Dieve, koks genys!"
Šie geniai - margaplunksniai, sparnai baltai dėmėti, ilgis - apie 34 cm. Patinų kuodas raudonas. Gyvena iki 15 metų. Jo išnykimas siejamas su miškų naikinimu nuo 1880 iki XX amžiaus penktojo dešimtmečio.
J. Fitzpatrickas tikisi, kad reto genio atradimas paskatins Arkanzaso gamtosaugos pareigūnus išplėsti draustinį "Big Woods", kuriame prieglobstį randa ir kitos nykstančios paukščių rūšys.
das
Parašytas: Pen. 04 29, 2005 4:33 pm Rašyti temą:
Apie si geni daugiau rasite cia:
http://www.eurekalert.org/pub_releases/ ... 042705.php
Cia rasit video:
http://www.eurekalert.org/images/releas ... l_high.mov
dar cia siek tiek informacijos
http://www.ivorybill.org/
O cia dar rasit ir video, bet jau labai nekokybiska :
http://sciencenow.sciencemag.org/cgi/co ... 2005/428/1
frogman
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 11:32 am Rašyti temą:
Tai ka, jau aštuoni skirtingi stebėjimai išnykusio genio...kaip čia taip nutiko, kad buvo tiek laiko dingęs?
Orchus
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 11:57 am Rašyti temą:
frogman rašo:
Tai ka, jau aštuoni skirtingi stebėjimai išnykusio genio...kaip čia taip nutiko, kad buvo tiek laiko dingęs?
Na, genys nebuvo isnykes, o tik nebuvo pastebimas / atpazistamas.
Gal dar kokiu "isnykusiu" pauksciu sulauksime pastebint? To ir linkiu
Budekime!!!
frogman
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 12:03 pm Rašyti temą:
Na kazkaip keista kai niekas nemato 60 metu, o dabar bac ir yra- jumi cia ne metai ar du
Orchus
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 12:06 pm Rašyti temą:
frogman rašo:
Na kazkaip keista kai niekas nemato 60 metu, o dabar bac ir yra- jumi cia ne metai ar du
Na, kaip pasakyta,- baisu yra ziureti ir nematyti. Itariu, kad tie asmenys, kurie i ji ziurejo - jo neatpazino... kol atsirado vienas ornitologas
Orchus
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 2:22 pm Rašyti temą:
Albatrosų migracija susidomėjo lažybininkai ir įžymybės
| 2005 05 02 14:32:23 |
Įžymybių ir viso pasaulio lažybininkų viltis sieksiantys pateisinti 17 lenktynininkų su pritaisytais elektroniniais siųstuvais leidosi į alinančią kelionę, reikalaujančią bene daugiausiai ištvermės tarp visų lenktynių pasaulyje.
Šie "sportininkai" - albatrosai (Diomedea cauta), kurių įprasta migracija iš trijų salelių ties Tasmanijos krantais iki Afrikos, siekianti apie 9600 km, tapo Didžiosiomis paukščių lenktynėmis.
Įvairiausiose pasaulio šalyse statomos už lenktynių dalyvius sumos - britų lažybų firmos "Ladbrokes" interneto svetainėje (
www.ladbrokes.com).
Lažybose dalyvauja ir įžymybės, kurias galima pavadinti albatrosų savininkais: tai Heter Mils Makartni (Heather Mills McCartney), "Beatles" grupės nario Polo Makartnio (Paul McCartney) žmona, buriuotoja Elen Makartur (Ellen MacAthur), britų televizijos laidos vedėjas Maiklas Parkinsonas (Michael Parkinson) ir Australijos dainininkė Olivija Niuton-Džon (Olivia Newton-John).
Tasmanijos vyriausybė, kartu su gamtos apsaugos fondu "Conservation Fund" ir firma "Ladbrokes" surengusi šias Didžiąsias paukščių lenktynes, stengiasi išgelbėti šiuos nuostabius galingus jūrų paukščius nuo išnykimo. Surinkti iš lenktynių lažybų pinigai bus panaudoti jūrų paukščių išsaugojimo projektams.
"Šimtai tūkstančių jūros paukščių žūva Pietų vandenyne dėl netinkamų žūklės būdų, paukščiai uždūsta ištisas mylias velkami po vandeniu", - teigiama "Ladbrokes" svetainėje.
Ant ilgo meškerės valo pritaisytus kabliukus su masalu laivai traukia per vandenyną. Šių valų ilgis siekia 130 km. Pasak Tasmanijos aplinkos departamento, kasmet nuo tokios žvejybos žūva po 100 tūkstančių albatrosų. Todėl dabar gresia išnykimas 19 paukščių rūšių.
Albatrosų kelionė truks apie tris mėnesius. Favoritu laikomas iš karto pradėjęs pirmauti Flytvudas (Fleetwood), kurio savininkas yra britų radijo didžėjus Džonis Vokeris (Johny Walker). Paskui jį skrenda Aštuoniolikos stonų (6,35 kg) kvailys (cenzūruota Stone of Idiot), kurio savininkas yra britų humoristas Džonis Vegasas (Johny Vegas).
Lenktynės baigsis, kai pirmaujantis paukštis kirs 31 laipsnio rytų ilgumos dienovidinį ties Durbanu Pietų Afrikoje, arba rugpjūčio 4 dieną - nustačius toliausiai į vakarus atskridusį albatrosą.
Reuters-ELTA
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 05 02, 2005 2:26 pm Rašyti temą:
Vašingtono biurokratai rūpinosi ančiukais
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6590398
ELTA
2005 gegužės mėn. 2 d. 16:13
Išperėjusi visą vadą prie JAV iždo departamento durų, akylai stebima JAV slaptosios tarnybos, antis sekmadienį sėkmingai išvedė visus 11 ančiukų į plačiuosius vandenis. Jiems nuoširdžiai padėjo trijų JAV departamentų valdininkai.
Laimingajai ančių šeimai gyventi atiteko miškinga, daubėta Rok Kryko (Uolėtojo upokšnio) parko teritorija. "Vietovė puiki. Esame laimingi perėmę ją po savo sparnu", - sakė parko vyriausioji prižiūrėtoja Laura Illige.
Paprastoji antis buvo padėjusi kiaušinius mulčio krūvoje prie Iždo departamento, Baltųjų rūmų kaimynystėje Vašingtono centre.
Judrioje pėsčiųjų aikštėje ji greitai tapo turistų įžymybe. Iždo departamento pareigūnai surentė užtvarą nuo žiopsoti mėgstančių praeivių, kad antis galėtų ramiai išperėti jauniklius.
Beje, visai greta prieš šalių vadovų susitikimą protestuoti rinkdavosi mitinguotojai.
Orchus
Parašytas: Antr. 05 03, 2005 8:21 am Rašyti temą:
Gyvūnų globai - daugiau visuomenės dėmesio
| 2005 05 03 08:15:02 |
Aplinkos ministerijoje antradienį bus sudaryta šios institucijos ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos bendradarbiavimo sutartis.
Ją pasirašys aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Arūnas Noreikis.
Draugija, kurios ištakos siejamos su 1873 m. Oginskių įkurtu Gyvulių globotojų Lietuvos skyriumi, aktyviai gina gyvūnų teises ir rengia akcijas prieš žiaurų elgesį su jais. Dabar šalyje veikia 14 šios organizacijos skyrių. Draugija visiems rastiems sergantiems, sužeistiems gyvūnams gydyti, globoti ir slaugyti yra įsteigusi laukinių gyvūnų reabilitacijos centrą. Jame yra visa reikiama įranga, dirba labai kvalifikuoti specialistai.
Per dvejus centro veiklos metus čia buvo priglobta per 350 įvairių laukinių gyvūnų. Daugiau kaip pusė jų išgydyti ir išleisti atgal į gamtą. Kitus dėl jų negalių priglaudė žmonės. Reabilitacijos centre nemažai gyvūnų laikomi per žiemą ir paleidžiami jiems palankiu metu. Pavyzdžiui, neseniai į laisvę iškeliavo čia peržiemoję gandrai.
Aplinkos ministerija siekia skatinti visuomenę rūpintis laukine gyvūnija, todėl remia Lietuvos gyvūnų globos draugijos iniciatyvas ir pastangas. Numatoma kartu rengti gyvūnų globos akcijas, taip pat teikti draugijai įvairią paramą.
ELTA
Orchus
Parašytas: Tr. 05 11, 2005 6:57 am Rašyti temą:
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6651589
Gervėms išsaugoti švieselėmis žymimos elektros linijos
ELTA
2005 gegužės mėn. 10 d. 22:13
Pietų Afrikoje nutarta švytinčiais ženklais žymėti elektros perdavimo linijas, kad gervės tamsoje neįsirėžtų į elektros laidus. Taip iki šiol žūdavo daug gervių. Mėlynoji gervė (Anthropoides paradisia) yra nacionalinis Pietų Afrikos paukštis.
Žiburiais jau pasipuošė elektros perdavimo linijos kalnuotame Overbergo rajone į rytus nuo Keiptauno, kur dažnokai nelaimės ištinka sidabru blizgančias mėlynąsias gerves.
Pasak biologo Johno Smallie, dirbančio Pietų Afrikos nykstančios laukinės gyvūnijos išsaugojimo organizacijoje, bene didžiausią pavojų šiai gervių rūšiai kelia būtent elektros linijos.
"Jos paprastai nakvoja slėniuose, į kuriuos leidžiasi vakare arba kyla iš jų anksti rytą, kai tvyro prietema. Jos nepastebi laidų ir įsirėžia į juos", - pasakojo biologas. Gervėms išsaugoti sumanytame projekte aktyviai dalyvauja elektros energijos įmonė "Eskon".
Mėlynųjų gervių populiaciją sudaro apie 21 tūkst. paukščių, bet jų skaičius vis mažėja. Daugiausia šių 1 metro dydžio gervių sutinkama Pietų Afrikoje, yra perinčių porų ir kaimyninėje Namibijoje.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 05 16, 2005 1:28 pm Rašyti temą:
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6687990
Lauko tualete - dančiasnapių lizdas
www.DELFI.lt
2005 gegužės mėn. 16 d. 13:36
Praėjusią savaitę į savo vasarnamį Lazdijų rajone, Kailinių kaime, po žiemos grįžusi kaunietė Vida Mildažienė lauko tualete rado įsikūrusią reto paukščio - didžiojo dančiasnapio patelę. Šeimininkė ne iš karto pastebėjo nežinomą nuomininkę - girdėjo tik keistą šnypštimą eidama į šį medinį namuką, esantį toliau nuo trobos, rašoma "Lietuvos ryte".
_________________
Andrius
Parašytas: Pir. 05 16, 2005 6:18 pm Rašyti temą:
Oi. Tai kurioj to tualeto vietoj danciasnapis isikure? Ir kas jam nutiko, jei ji ne is kart pastebejo?!
Remigijus
Parašytas: Pir. 05 16, 2005 6:55 pm Rašyti temą:
Kol kas nieko baisaus "Lietuvos ryte" rašė. kad dančiasnapis įsikūręs po laipteliu (ar pakyla), bet ne ...
Dar moteriškė žadėjo dančiasnapiui netrukdyti išsiperėti Užjaučiu moteriškę
Orchus
Parašytas: Antr. 05 17, 2005 9:11 am Rašyti temą: gandrai
Sutrikę gandrai Vokietijoje mėgina išperinti... golfo kamuoliukus
| 2005 05 17 07:37:17 |
Du sutrikę gandrai Krogaspėje (Vokietijos Šlvėzvigo Holšteino žemė) į savo lizdą atsinešė golfo kamuoliukų ir mėgina juos išperinti. Viename lizde golfo aikštėje paukščiai sukrovė dešimt, kitame - tris "kiaušinius".
Golfo žaidėjai kelis kartus mėgino gandrus perkelti į kitą vietą. Ekspertų patarti, jie sunaikino lizdus, tačiau paukščiai sugrįžo. Dabar sportininkai atsitvėrė maža tvorele, kad apsaugotų gandrus nuo skrajojančių kamuoliukų.
Anot ekspertų, šie gandrai ginče su kitais gandrais greičiausiai prarado lizdus ir dabar ieško pakaitalo savo perui.
Neįprastas įvykis į golfo aikštyną priviliojo daug smalsuolių ir sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio.
dpa-ELTA
Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį:
www.omni.lt.
das
Parašytas: Antr. 05 17, 2005 10:58 am Rašyti temą:
cia lyg is kokio fantastinio filmo. Yra keletas detaliu, kuriu as visiskai nesuprantu:
"Dabar sportininkai atsitvere maza tvorele, kad apsaugotu gandrus nuo skrajojanciu kamuoliuku"
Kaip galima gandro lizda aptverti maze tvorele?
"Neiprastas ivykis i golfo aikstyna priviliojo daug smalsuoliu ir sulauke didziulio ziniasklaidos demesio."
O ka tie smalsuoliai ten mato, ir is vis kaip jie ten pamate, kad lizde kamuoliukai? man kazkaip persasi mintis, kad lietuvos zurnalistai vel sumaise pauksciu rusies pavadinima. Deje pats nelabai galiu atkasti, koks paukstis tai galetu buti.
Orchus
Parašytas: Kv. 05 19, 2005 8:02 am Rašyti temą: karas varnoms
Savivaldybė paskelbė karą varnoms
Panevėžio balsas, 2005 gegužės 19 d., ketvirtadienis (10:04)
http://www.paneveziobalsas.lt
VISĄ ŠIĄ SAVAITĘ KULTŪROS IR POILSIO PARKE, ESANČIAME ŠALIA NEMUNO IR PARKO GATVIŲ, BEI SENOSIOSE MIESTO KAPINĖSE NUO 18 IKI 20 VALANDOS AIDĖS ŠŪVIAI. DVYLIKA MEDŽIOTOJŲ BANDYS IŠ ŠIŲ VIETŲ IŠVAIKYTI VARNAS, KAD JOS NETERŠTŲ TERITORIJŲ BEI ANKSTYVĄ RYTĄ LEISTŲ ŽMONĖMS ILGIAU RAMIAI PAMIEGOTI.
<<<<<<<
Raimonda MIKUČIONYTĖ
Tel. 502021
raimonda@paneveziobalsas.lt
Šalyje galiojančiame Medžioklės įstatyme parašyta, kad draudžiama medžioklė kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose bei parkuose, tačiau leidimą varnoms medžioti išdavė Aplinkos apsaugos Panevėžio regiono departamentas.
Padeda medžiotojai
-----------------------
Varnų medžioklę kontroliuojantis savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vadovaujantysis eksploatavimo inžinierius Viktoras Trofimovas vakar PB sakė, kad jų tikslas ne iššaudyti varnas, bet jas išvaikyti iš gyvenamųjų vietų.
„Į Savivaldybę su prašymu kreipėsi netoli parko gyvenantys panevėžiečiai ir paprašė išvaikyti varnas, nes jos teršia aplinką, o rytais kranksėti pradeda nuo 5 valandos. Senosiose miesto kapinėse padėtis panaši. Gavome visus reikiamus leidimus ir pradėjome akciją. Iš pradžių į pagalbą varnoms vaikyti bandėm kviestis gaisrininkus, kad stipria vandens srove numuštų lizdus. Pasirinktas variantas nepasiteisino, nes nemaži gaisrininkų automobiliai negalėjo įvažiuoti į kapines“, - pasakojo jis.
Anot jo, nepasiteisino ir kitas būdas. „Samdėm automobilį su bokšteliu. Įlipus į jį bandėm išdraskyti varnų susuktus lizdus. Netiko. Beliko vienintelis variantas: samdyti medžiotojus ir šūviais išvaikyti triukšmadarius bei aplinką dergiančius paukščius. Pirmąją medžioklės dieną parke buvo nušauta 15 varnų. Senosiose kapinėse pirmadienį varnos nebuvo vaikomos šūviais, nes nesusirinko medžiotojai. Tikiuosi, kad per kitas dienas varnos iš šių gyvenamųjų vietų bus išvaikytos“.
Būdas išbandytas
--------------------
V.Trofimovas tvirtino, kad pasirinktas būdas išvaikyti varnas turėtų pasiteisinti. „Taip iš Smilgių kapinių buvo išvaikyti paukščiai. Varnos - baikštūs paukščiai, ir keletą dienų pašaudžius jos nebegrįžta į pamėgtas gyventi vietas. Ieško kitų vietų, kur gali sukti lizdus. Tikimės, kad išvaikyti paukščiai lizdus suks ne miesto teritorijoje“, - teigė Savivaldybės specialistas.
Miklina rankas ir akis
------------------------
Šalies Medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus valdybos pirmininkas Petras Narbutas patvirtino, kad varnas vaikyti padeda draugijos dviejų būrelių medžiotojai. Pasiteiravus jo, kur dedamos nušautos, atsakė: „Išmetamos į šiukšlių konteinerius. Kurgi daugiau jas dėti?“
Valdybos pirmininkas akcijoje nedalyvauja. „Dalyvauja jauni medžiokliai. Gera proga jiems akis ir rankas pamiklinti. Buvau nuvykęs pasižiūrėti, kaip sekasi, bet šautuvo į rankas nebuvau paėmęs“, - tvirtino P.Narbutas.
Sumažėjo šarkų ir kranklių
------------------------------
Medžiotojų draugijos miesto skyriaus vadovas pasakojo, kad varnos - kultūriniai paukščiai. Jie lizdus suka kapinėse ir gyvenvietėse aukštuose medžiuose. „Gyvena kolonijomis. Išvaikius iš vienos vietos, pradeda sukti lizdus kitose vietose. Pamenu, anksčiau akcijas vykdėm prieš šarkas ir kranklius. Dabar juos uždrausta medžioti, kadangi jų Lietuvoje labai sumažėjo. Atlikau stebėjimą ir įsitikinau, kad itin retas paukštis - šarkos, kurios mėgsta lizdus sukti drėgnose vietose. Apvažiavau jų apgyvendintas vietas ir radau tik keletą susuktų lizdų. Kadangi šarkų ir kranklių gerokai sumažėjo, Aplinkos ministerija uždraudė jų medžioklę“, - sakė P.Narbutas.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Orchaus pastaba. Argi dabar laikas „reguliuoti“, kai auga „varnų“ jaunikliai?
_________________
Andrius
Parašytas: Kv. 05 19, 2005 1:11 pm Rašyti temą:
Surado pramoga.... Galejo dar su kopeciom varniukus surinkt ir i konteinerius sumest. Gal varnos pacios pamaciusios issigastu. Ne tokios kvailos, kad su tokiais idiotais sugyvent galetu.
Andrius
Parašytas: Kv. 05 19, 2005 1:24 pm Rašyti temą:
Beje, jei jau apie ivairius smagiu susidorojimo budus prakalbom, tai man labai patiko kaip pernai pilaitej padare. Isikure protake tarp tvenkiniu, kuris prateka po keliu i pilaite, bebrai. Prisistate daugybe namu, drasus, palei kelia smirineja, visus krumus isvale ir gyveno laimingai visus metelius . Aisku jie savo sakom ir krumais, o gal ir specialiai uztvankele paremontave, uzkiso vamzdi, kuriuo tas upelis po keliu prateka. Pradejo vanduo kilti ir nuo pat rudens pradzios jis be sustojimo kilo. Tik durnam galejo but neaisku, kad anksciau ar veliau uzpils ta kelia. Simtai zmoniu ir, manau, tie patys kelininkai kasdien pro ten vaziuodavo, bet kazkodel pas mus kol batu nesemia, tol niekam nerupi. Taip lauke lauke ir kaip tik su pirmais salciais ir sniegu nusprende, kad jau laikas, bac ir nuleidu visa vandeni. Spekit kas bebram nutiko....
egis
Parašytas: Kv. 05 19, 2005 1:34 pm Rašyti temą:
BEBRAI LIKO ANT LEDO
Andrius
Parašytas: Kv. 05 19, 2005 3:58 pm Rašyti temą:
deja, tiesiogine to zodzio prasme...
Orchus
Parašytas: Pir. 05 23, 2005 6:42 am Rašyti temą:
Paukštis įsigudrino perėti ant... traktoriaus variklio
Alytaus naujienos, 2005-05-21
Alma Mosteikaitė
Paukščio lizdą ir padėtus kiaušinius pamatysi tik atidengęs traktoriaus variklį.
Į laukus su paukščiu, kiaušiniais ir jaunikliais
Kai Alytaus rajono Kančėnų kaimo gyventojas Gintas Zalieckas aplinkiniams papasakoja, kad ant jo "Belarus" variklio trečią pavasarį iš eilės paukštis susisuka lizdą, daugelis tuo nenori tikėti. Dar nerealesnės Ginto kalbos, esą sparnuotis iš lizdo nesitraukia ir užvedus variklį, ir važiuojant į laukus: "Aš net du tris kilometrus nuvažiuoju dirbti laukų, o jis tupi lizde kaip tupėjęs. Kai išsirita mažyliai, į laukus važinėju su jais. Tada jų motina pasitinka mus grįžtančius ir skuba šerti jauniklių".
Kančėniškis "Alytaus naujienų" žurnalistams parodė ant jo "Belarus" variklio, kaip pats tvirtino, kielės susuktą lizdelį. Priėjus prie traktoriaus šeimininkui, paukštis nė nereagavo - ramiai tupėjo ant penkių mažų kiaušinių, o vos tik prisiartino svetimi, nėrė iš lizdo ir aplink traktorių ore ratus ėmė sukti. Šalia patelės, kaip spėjome, pasirodė ir patinas - netrukus abu ėmė skraidyti virš belaruso.
"Šįmet aš jau du lizdus išdraskiau. Susisuko trečią. Kiaušinėlius pačiupinėjau, maniau, pasitrauks. Sėdi, ir viskas. Nesuprantu, variklis burzgia, ventiliatorius vėją pučia, bet jam tas pats. Traktoriaus duris galiu trankyti kiek noriu - nė motais",- porino G.Zalieckas.
Vyras nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos taip ir važinėja su paukščiu, įsigudrinusiu perėti ant traktoriaus variklio. "Nežinau, kiek dar metų man reikės su juo vargti",- savęs ir mūsų klausė Kančėnų gyventojas.
Ne kielė, o paprastasis čivylis
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, pamatęs šio smulkaus paukščio nuotrauką, sakė, kad ant Ginto traktoriaus variklio lizdą susisuko ne kielė, o paprastojo čivylio patelė.
"Labai retai šie paukščiai lizdus susisuka ant judrių vietų. Paprastųjų čivylių patelės dažniausiai peri ramiose vietose, nors, antra vertus, šie gyvenvietėse ir soduose gyvenantys paukšteliai yra kantrūs",- aiškino A.Pranaitis ir pridūrė, jog paprastai giliau pasislėpti ir perėti mėgsta, pavyzdžiui, kielės, zylės.
G.Zalieckas prisiminė maždaug prieš 10 metų nutikusį įvykį. Kombaine jis parsivežė laukuose, prie stulpo, rastą erelį. Du mėnesius vaikai specialiai šiam gaudė žuvis, maitino.
Bet erelis taip įsidrąsino, kad iš kaimynystėje esančių daugiabučių balkonų ėmė vogti mėsą. Apsidžiaugė Gintas, kai atskridusi šio paukščio patelė išsiskraidino ir jauniklį, antraip būtų reikėję ką nors daryti su tuo vogti įnikusiu ereliu.
G.Zalieckas šypsosi - matyt, jam jau lemta taip savotiškai bendrauti su paukščiais. Saulėtą gegužės dieną aplankytas kančėniškis neturėjo kada bendrauti su žurnalistais - skubėjo belarusu dirbti laukų. Su juo kartu - ir paprastasis čivylis, užtūpęs penkis kiaušinius.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 05 23, 2005 7:06 am Rašyti temą: lakstingalu surasymas
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6733460
Maskvoje vyksta lakštingalų surašymas
BNS
2005 gegužės mėn. 21 d. 19:19
Gegužės 21-22 dienomis Maskvoje vyks eilinis lakštingalų giesmininkių surašymas, žurnalistams pranešė Gamtinių išteklių valdymo ir aplinkos apsaugos departamento spaudos tarnyba. Apie lakštingalas galima pranešti telefonu, o taip pat ir interneto svetainėje adresu "
www.biodat.ru". Lakštingalų skaičiaus stebėjimo projektas vyksta jau nuo 2001 metų.
Kasmet sulaukiama 700-800 maskviečių pranešimų. Departamento duomenimis, 2001 metais sostinės gyventojai informavo apie 1375-1500 lakštingalas, 2002 metais apie 1158-1302, o 2003 metais apie 1547-1649 lakštingalas giesmininkes (pateikti minimalūs ir maksimalūs skaičiai). Galutiniai rezultatai gaunami išbrokavus netikslią ar abejonių keliančią informaciją, taip pat išaiškintus pakartotinus tų pačių paukštelių registracijos atvejus (jie sudaro maždaug 30 proc. visų pranešimų).
Galutinius lakštingalų surašymo duomenis skelbia ornitologai, ir vėliau surašo paukščių gyvenamųjų vietų adresus į kartografinę duomenų bazę.
Per trejus metus nustatyta ir Maskvos žemėlapyje pažymėta 1450 lakštingalų gyvenamųjų vietų, tarp jų 28 Sodų žiedo prieigose. Net ir Kremliuje gieda mažiausiai 2-3 lakštingalos. Kai kuriose vietose, pasak senųjų vietos gyventojų, lakštingalos gyvena jau daugiau kaip 20, o gal net ir 30 metų.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 05 23, 2005 7:20 am Rašyti temą:
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL VALSTYBINIO BALTIJOS JŪROS TALASOLOGINIO DRAUSTINIO ĮSTEIGIMO, JO NUOSTATŲ IR RIBŲ PLANO PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 19 d. Nr. 561
Vilnius
pilna tekstą ir kratografinę medžiagą žr.
http://www.lrv.lt/teises_aktai/files/2005/05/4794.doc
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 8, 9, 23 ir 28 straipsniais, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18, 28 straipsniais, įgyvendindama 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. liepos 29 d. Komisijos direktyva 97/49/EEB) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 97/62/EB) nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Įsteigti valstybinį Baltijos jūros talasologinį draustinį.
2. Patvirtinti pridedamus:
2.1. Valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio nuostatus;
2.2. valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio ribų planą.
3. Pavesti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti įregistruoti valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio ribų planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat atitinkamoms savivaldybėms.
Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas
---------------------------------
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 561
VALSTYBINIO BALTIJOS JŪROS TALASOLOGINIO DRAUSTINIO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio Baltijos jūros talasologinio draustinio nuostatai (toliau vadinama – šie Nuostatai) reglamentuoja veiklą valstybiniame Baltijos jūros talasologiniame draustinyje (toliau vadinama – draustinis), taip pat nustato apsaugos, tvarkymo ir kontrolės organizavimo ypatumus šioje teritorijoje.
2. Veiklą draustinyje reglamentuoja, jo apsaugos ir tvarkymo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2731), Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3091), Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), kiti įstatymai bei teisės aktai, taip pat šie Nuostatai.
II. DRAUSTINIO STEIGIMO TIKSLAI IR VEIKLOS REGLAMENTAVIMAS
3. Draustinio steigimo tikslai:
3.1. išsaugoti vertingą Baltijos jūros priekrantės tarp Girulių ir Manciškių ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti:
3.1.1. rudakaklių narų (Gavia stellata), sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) populiacijas jų žiemojimo ir migracinių sankaupų vietoje ir užtikrinti tinkamą jų apsaugos būklę;
3.1.2. europinės svarbos natūralios jūros buveinės – 1170 rifų – plotus ir užtikrinti tinkamą buveinės apsaugos būklę;
3.2. vykdyti saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų šių Nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, stebėseną (monitoringą), mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę;
3.3. užtikrinti kraštovaizdžio, biologinę įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą;
3.4. analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms ekosistemoms;
3.5. užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą;
3.6. propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus.
4. Ūkinė ir kita veikla, vykdoma draustinyje, negali bloginti saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų šių Nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, apsaugos būklės.
5. Draustinyje draudžiama:
5.1. statyti naujus viršvandeninius statinius priekrantės zonoje, jeigu nustatytąja tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą būtų nustatyta, kad tai pablogintų buveinių būklę;
5.2. tvarkyti jūros dugną ar kitaip transformuoti buveines, jeigu tai pažeistų cheminę vandens sudėtį, keistų, terštų ar kitaip pablogintų natūralių buveinių būklę;
5.3. medžioti vandens ir pelkių paukščius;
5.4. statyti 55 milimetrų ir didesnio akytumo žvejybos tinklus nuo lapkričio 16 d. iki balandžio 15 d. tokiame gylyje, kur nuo vandens paviršiaus iki viršutinės tinklo ribos yra mažiau kaip 15 metrų.
6. Draustinyje skatinama įgyvendinti gamtotvarkos planuose ir kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatomas priemones, palaikančias saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų šių Nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, tinkamą būklę.
7. Draustinyje gali būti vykdomi povandeninio kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbai, nepabloginant saugomų rūšių ir natūralios buveinės, nurodytų šių Nuostatų 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose, apsaugos būklės.
III. DRAUSTINIO APSAUGA, TVARKYMAS IR APLINKOS APSAUGOS KONTROLĖ
8. Draustinio apsaugą ir tvarkymą pagal kompetenciją organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Draustinio tvarkymui ir priežiūrai, moksliniams tyrimams plėtoti, specialiesiems gamtotvarkos darbams ir kitai veiklai įgyvendinti gali būti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir programų bei savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat kitos lėšos.
9. Draustinyje valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, taip pat valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
10. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
––––––––––––––––
_________________
Orchus
Parašytas: Kv. 05 26, 2005 7:51 am Rašyti temą: barbarai
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6764963
Protestuotojai neapgynė nei vaikų, nei varnėnų
"Lietuvos žinios"
2005 gegužės mėn. 26 d. 08:32
Trečia savaitė protesto akcijas rengiantys Vilniaus Žirmūnų gyventojai kol kas neapgynė nei savo interesų, nei gamtos: gyvenamąjį namą vaikų žaidimo aikštelėje ketinantys statyti darbininkai vakar išpjovė šimtamečius medžius, išmėtė inkilus.
LŽ žurnalistams apsilankius būsimoje statybvietėje, ten dūzgė benzininiai pjūklai, virto medžiai, o aplink nerimastingai skraidė inkilų ir neseniai išperėtų jauniklių nerandantys varnėnai.
Pasak Žirmūnų gatvės 113 namo gyventojos Nadeždos Tursienės, tai buvo vienintelė jų vaikų žaidimo aikštelė, o inkilus varnėnams pagamino ir į medžius įkėlė patys mažieji. Moters kaimynė stebėjosi, kad tokia "dovana" parengta artėjančios Pasaulinės vaikų gynimo dienos proga.
UAB "Baltijos ąžuolas" 22 arų sklypą Žirmūnuose statybai įsigijo aukcione pernai liepą už 4,45 mln. litų. Suderinus statybos leidimą, bendrovei leista statyti 7 aukštų gyvenamąjį namą.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
_________________
Orchus
Parašytas: Kv. 05 26, 2005 10:20 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2005-05-26
http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=28470
Viešnia iš Afrikos pasirinko mersedesą
Kaunietis Edgaras Riabko automobilių aikštelėje atidengęs savo autobusiuko variklio dangtį, šalia variklio pastebėjo miniatiūrinį lizdelį su šešiais strazdanotais kiaušinukais. Pasirodo, tokioje neįtikimoje vietoje jį susuko baltosios kielės, žmonių vadinamos ledspyromis (parskrenda kovo pabaigoje, išvaikydamos ledus). Šie maži paukšteliai, žiemojantys Afrikoje ir parskrendantys į Lietuvą kartu su gandrais, lizdus suka uždarose ertmėse. Tad vietelė prie “Mercedes” variklio kaip tik tiko tokiam kielių sumanymui.
“Tai nėra retas reiškinys. Stovinčioje žemės ūkio technikoje dažnai susuka lizdus žvirbliai, musinukės, baltosios kielės, varnėnai, kiti paukščiai. Ši kielė netrukus pradės maitinti savo mažylius, nes, pasirodo, šeimininkas nejudino automobilio 10 dienų. Artimiausiomis dienomis išsirisiančius kieliukus suaugėliai maitins dvi savaites”, - sakė ornitologas Ričardas Patapavičius.
Tuo tarpu kielių įkaitu tapęs Edgaras, saugodamas būsimą paukštelių vadą, gali netekti galimybės šeštadienį dalyvauti motorinių valčių (skuterių) varžybose Kauno mariose. “Man būtinas savaitgalį autobusiukas, tačiau dėl to tikrai negaliu draskyti perinčių kielių lizdo”, - tvirtino Edgaras.
Anot R.Patapavičiaus, toks žmogiškas E.Riabko elgesys teikia vilties, kad Kaune dar vienas žmogus pratęs gerumo estafetę - pasiūlys Edgarui taip reikalingą varžyboms autobusėlį.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6766321
Kauniečio automobilyje apsigyveno kielė
ELTA
2005 gegužės mėn. 26 d. 11:08
Penkiskart Lietuvos motorlaivių čempionas, pasaulio bei Europos pirmenybių prizininkas kaunietis Edgaras Riabko negali pasinaudoti savo mikroautobusu "Mercedes", mat prie variklio ir oro filtro lizdą susisuko baltoji kielė, ji jau padėjo šešis kiaušinius. Paukštelis į lizdą patenka pro automobilio apačią, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
E.Riabko trečiadienį iškvietė gyvūnų globos specialistus, tačiau šie niekuo padėti negalėjo - pasak Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko Beno Noreikio, išardžius gūžtą jaunikliai būtų visam laikui atskirti nuo tėvų.
Taigi mašinos savininkui teks laukti, kol "nuomininkė" išperės vaikus. Kielės jaunikliai turėtų išsiristi po poros dienų, bet kol jie paliks lizdą, praeis kelios savaitės.
_________________
tomas
Parašytas: Kv. 05 26, 2005 10:48 am Rašyti temą:
Orchus, ar kaip nors buvo sureaguota (gamtos apsaugos ir panasiu instituciju) i tavo anksciau aprasyta atveji apie vaikus ir varnenus
Orchus
Parašytas: Kv. 05 26, 2005 10:54 am Rašyti temą:
tomas rašo:
Orchus, ar kaip nors buvo sureaguota (gamtos apsaugos ir panasiu instituciju) i tavo anksciau aprasyta atveji apie vaikus ir varnenus
Gerbiamasis Tomai,
...nezinau, ar kas adekvaciai sureagavo i barbaru siausma, nes tas straipsnis paskelbtas tik sia - 2005-05-26 - diena. Bendroji tendencija yra tokia, kad niekas negali / nenori padaryti tvarka... Kam tai naudinga?...
~~~~~~~~~~~~~
„Vilniaus miesto savivaldybė tikina negalinti stabdyti gyvenamojo namo statybų vaikų žaidimo aikštelėse sostinės Žirmūnų mikrorajone.
Pasak savivaldybės išplatinto pranešimo, sustabdyti planuojamų gyvenamojo namo statybų, jei jos legalios, miesto savivaldybė neturi juridinių galių - jas sustabdyti galima tik teismo arba Vilniaus apskrities administracijos Statybų priežiūros inspekcijos sprendimu.“
OMNI naujienos
www.omni.lt
_________________
Orchus
Parašytas: Pen. 05 27, 2005 7:13 am Rašyti temą: verslas
Verslas - gandrų gūžtos ir jų priežiūra
Vilnius, gegužės 27 d. (BNS). Projektui „Gandralizdis“ susivieniję kelių Lietuvos regionų verslininkai ketina visoje šalyje įrenginėti šiuolaikiškus, gamtosaugos reikalavimus atitinkančius gandralizdžius.
Projekto iniciatoriai planuoja, jog tokių paslaugų prireiks kaimo turizmo sodybų, privačių poilsiaviečių šeimininkams, taip pat - elektros tiekėjams, savivaldybėms, nacionaliniams parkams, penktadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Suderinę su gamtosaugininkais, verslininkai siūlo įrengti kelių rūšių gandralizdžių.
Įrengti gandralizdį užsakovui kainuos nuo 2 tūkst. litų.
„Gandralizdžio“ sumanytojai taip pat planuoja, jog pakeisti ant džiūvančių medžių ar kitose netinkamose vietose sukrautus sutręšusius gandralizdžius galės savivaldybės, tam sukaupusios savų, verslo rėmėjų, gyventojų dovanotų lėšų.
Manoma, kad ant veikiančių elektros perdavimo linijų yra sukrauta apie 8 tūkst. gandralizdžių.
Ateityje projekto įgyvendintojai planuoja užsiimti ne tik gandrų gūžtų statyba, bet ir jų priežiūra - gandralizdžių valymu.
http://www.lrytas.lt/naujienos/?id=1117 ... a=1&view=2
_________________
Orchus
Parašytas: Tr. 06 01, 2005 7:25 am Rašyti temą: "iprastas" reiskinys
Nykstančių paukščių šaudymas tampa įprastu reiškiniu
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6799324
Diana Augūnaitė,
www.DELFI.lt
2005 gegužės mėn. 31 d. 16:11
Pavasarį Lietuvoje ypatingai suaktyvėja masiniai paukščių žudymai. Pasak Lietuvos gamtos fondo vykdomojo direktoriaus Prano Mierausko, jie yra šaudomi tik dėl „sportinio intereso“. Manoma, kad tai daroma prisidengus specialiais Aplinkos ministerijos leidimais.
„Seimo Aplinkos apsaugos komitetas užsiima tuo, kad pritaria arba nepritaria vienam ar kitam įstatyminiam ar poįstatyminiam aktui, taip pat žino, kad šito (šaudyti nykstančius paukščius – DELFI) negalima daryti“, - savo poziciją dėl nykstančių paukščių šaudymo išdėstė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas.
Pavasarinis paukščių šaudymas
Pasak pavardės nenorėjusio skelbti gamtininko, jau eiliniu reiškiniu Lietuvoje tampa masinis paukščių šaudymas perėjimo vietose. Šių metų gegužės 21 dieną ornitologiniame Niedaus ežero salos draustinyje, kur įsikūrusi rudagalvių kirų kolonija, buvo aptikta daugiau nei 100 nušautų perėjusių rudagalvių kirų.
Dalis paukščių nušauta šalia greta esančios upinių žuvėdrų kolonijos, kurios apsaugai ši vieta artimiausiu metu turėtų būti paskelbta „Natura 2000“ (europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai) teritorija.
Anot Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, dar nėra tiksliai nustatyta, jog rudagalviai kirai buvo iššaudyti. Viena iš galimų versijų yra ir ta, jog tai galėjo būti ir audinės „žudikiškas išpuolis“. Tikrąją kirų žūties priežastį kol kas aiškinasi specialiai šiam įvykiui tirti sudaryta komisija.
„Jei tai darė žmonės, tai jie yra nesveiki ir tokius tik smerkti galima“, - sakė L. Budrys. Be to, įstatymų yra numatytos tūkstančiais litų skaičiuojamos piniginės baudos, tačiau, pasak gamtosaugininkų, labai sunku sugauti žmones nusikaltimo vietoje ar įrodyti nusikaltimą, jei nėra oficialių liudininkų. Pasak P. Mierausko, teisinė bazė yra pakankamai gera, tik sunku užtikrinti kontrolę.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Bosas teigia apie minėtą rudagalvių kirų žūtį iš viso nieko negirdėjęs. „Nei gandrų, nei kirų šaudyti negalimą, o jeigu tai yra daroma, tai jau nelegaliai daroma arba daroma brakonieriaujant“, - teigė A. Bosas.
Tolerantiškas požiūris į brakonieriavimą
„Prisidengdami ministerijos išduotais leidimais šaudyti kormoranus, kai kurie medžiotojai šaudo visa, kas juda“, - teigė P. Mierauskas. Anot pašnekovo, kiti brakonieriauja neturėdami jokių leidimų.
Pasak P. Mierausko, „pažįstami medžiotojai pasakoja, kad kiekvieną pavasarį žuvininkystės tvenkiniuose yra šaudoma visa, kas skrenda ar bėga. Praėjusiais metais vienas verslininkas prasitarė, kad kiekvieną pavasarį pyškina žąsis Rusnės saloje“, - pasakojo pašnekovas.
Didžiausias brakonieriavimas vyksta privačiose teritorijose, kur įkurti žuvininkystės tvenkiniai. „Kažkodėl gamtos apsaugos inspektoriai tų vietų nelabai lanko, o paprasti žmonės neturi teisės patekti į privačias teritorijas“, - nuogąstavo P. Mierauskas.
Brakonieriauja ir aukšti valstybės pareigūnai, tačiau niekas nenori garsiai kalbėti. „Tai jau tampa politika. Daugelis aukščiausių valstybės pareigūnų patys yra medžiotojai, todėl kažkaip tolerantiškai žiūri į brakonieriavimą“, - sakė P. Mierauskas.
Pašnekovo manymu, jei būtų didesnis noras, tai ir didesnis dėmesys bei daugiau lėšų būtų skiriama minėto reiškinio kontrolei.
A.Bosas savo poziciją šiuo klausimu pagrindė pasakymu, kad „mes gyvename Lietuvoje ir lėšų viskam neužtenka“.
Vandalizmas kenkia tarptautiniams įsipareigojimams
Gamtosaugininkų teigimu, tai ne tik šalies biologinės įvairovės naikinimo aktas, bet ir kliūtis sėkmingai vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). P. Mierausko manymu, jei Aplinkos ministerija ir jos padaliniai ir toliau išdavinės leidimus kormoranų medžioklei, toks vandalizmas tęsis tol, kol kas nors ryšis pateikti oficialų skundą Europos Komisijai.
Nepanoręs būti įvardintas mokslininkas siūlo sukurti tarnybą, kuri pasirūpintų "pertekliniais" paukščiais tam tikrose teritorijose. Pavyzdžiui, kormoranais - žuvininkystės tvenkiniuose, kai kuriais varniniais paukščiais - kapinaitėse, miestuose (Vilniaus Lukiškių aikštėje). Mokslininko manymu, už "perteklinių" gyvūnų iš tam tikros teritorijos eliminavimą, turėtų susimokėti plotų savininkai.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 06 06, 2005 7:13 am Rašyti temą: Kormoranai
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6834666
Dvi ministerijos "priperėjo" kormoranų
"Ekstra"
2005 birželio mėn. 6 d. 00:01
Negyva pilka dėmė, atsiradusi Kuršių nerijos žaliajame apdare, šiais metais dar padidės. Vien žuvimis mintančių didelių juodų kormoranų išmatos - tikras nuodas pušims, kuriose šie paukščiai suka lizdus.
Išrankūs kenkėjai, dažniausiai įsikuriantys valstybės saugomose sengirėse, kur auga aukščiausios ir tvirčiausios pušys, per 15 metų sunaikino dešimt hektarų Juodkrantės miško. Be to, jie siaubia Kintų žuvininkų tvenkinius, kasdien iš jų pavogdami šimtus žuvų. Daugiausia pavojaus kelia intensyvus šių paukščių dauginimasis. 1989 metais Kuršių nerijoje perėjo pirmosios trys kormoranų poros, o dabar jie čia susukę per 3000 lizdų.
Kaip sustabdyti kormoranų dauginimąsi, susimąstė net Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Ji gamtosaugininkams pasiūlė parengti jų populiacijos valdymo programą. Pernai prieš Kalėdas Ekologijos instituto mokslininkai programą parengė ir perdavė svarstyti dviem ministerijoms - Aplinkos ir Žemės ūkio. Specialistai siūlė triukšmu baidyti kormoranus iš lizdų, kai jie peri, kad atšaltų kiaušiniai ir neišsiristų jaunikliai. Kitas būdas - iš sraigtasparnių dažais apipurkšti kiaušinius, kad paukščiai jų neatpažintų.
Jau birželis, o ministerijos tebesvarsto programą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas apgailestauja, kad praleistas laikas sumažinti kormoranų populiaciją: "Šiemet jau baigė perėti, nieko nepadarysi, - sakė A.Bosas. - O kiek didžiausių medžių šie paukščiai sunaikino".
Gegužės pradžioje iš kormoranų kiaušinių išsirito keli tūkstančiai ėdrių mažylių, kurie vasarą kartu su tėvais dar intensyviau nuodys sengirę ir siaubs žuvininkų tvenkinius.
_________________
Orchus
Parašytas: Antr. 06 07, 2005 6:25 am Rašyti temą:
Niedaus kirų tragedija - tik aisbergo viršūnė
Arūnas Pranaitis
http://www.ana.lt/an.php?psl=4
Dabar, kai Žuvintas tiesiog alsuoja vasaros gyvybe, virš švendrų ir nendrių sąžalynų netyla daugiau nei septynių šimtų kirų, juodųjų, baltasparnių žuvėdrų klyksmas. To nebuvo ilgiau kaip dešimt metų.
Prieš porą savaičių žiniasklaidoje, interneto portaluose diskutuota apie pas mus neįprastą įvykį - masinę paukščių žūtį Niedaus ornitologiniame draustinyje Lazdijų rajone.
Gegužės 14 d. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto doktorantė Jurgita Sorokaitė, atvykusi vykdyti mokslinių tyrimų į šiais metais ornitologiniu draustiniu paskelbto Niedaus ežero salą, rudagalvių kirų kolonijoje aptiko per 100 žuvusių perėjusių šių paukščių. Dalis sparnuočių žuvę visai šalia gretimos upinių žuvėdrų kolonijos, norint ją apsaugoti, ši vieta paskelbta "Natura 2000" teritorija.
Įtariamos kanadinės audinės
Iš pradžių įtartas masinis paukščių iššaudymo atvejis nepasitvirtino - Lazdijų rajono aplinkos apsaugos agentūra, ištyrusi Niedaus saloje rastus kirus, jokių šaudymo pėdsakų ant jų kūnų neaptiko. Tačiau dauguma kirų buvo tokios būklės, kad tikslesnės analizės nebuvo įmanoma atlikti. Detaliau išsiaiškinus Niedaus tragedijos požymius galima įtarti kanadinių audinių braižą. Juolab kad tokių pavyzdžių rasime ir kitose saugomose teritorijose. Žuvusiems kirams tas pats, nuo ko netekti gyvybės, bet ar nesame ir mes kalti dėl tokių tragiškų įvykių?
Žuvinto rezervate kanadinės audinės siautėjo tik pasirodžiusios rezervate. Prieš dvidešimt metų jos pirmąkart pažymėtos Žuvinto žvėrių žiemos apskaitose. Iš pradžių vos kelios, vėliau - keliolika, keliasdešimt. Remiantis apskaitų duomenimis, nuolat didėjantis audinių skaičius šiame rezervate 2002 m. pasiekė mažiausiai 38 vnt. Per pastaruosius 15 metų būta nuo 12 iki 40 šių žvėrelių.
Pervertęs dienoraščius, jau 1987 metais aptikau pirmąsias pastabas apie kolonijose žuvusius kirus. Tuo metu Žuvinte perėjo išties įspūdingi kirų būriai - gegužę užtrukdavome po keletą dienų, kol suskaičiuodavome kirų kolonijų lizdus, pastarųjų būdavo daugiau negu 10 tūkstančių. Niekas tada nesuko galvos dėl keleto negyvų paukščių, rastų lizduose ir neturinčių jokių aiškesnių mirties požymių. Gal trąšų granulių laukuose prisilesė, gal liga užpuolė?
Apie 1990-uosius rudagalvių kirų kolonijos ėmė sparčiai nykti. Tada pradėjome domėtis, kas šiuos paukščius veja iš ežero. Kuo toliau, tuo labiau aiškėjo, kad audinėms teko ne paskutinė vieta naikinant kirų
kolonijas.
Tik žiaurus sportas
Įvairiose kirų kolonijų vietose - centre ar kraštinėse kinyse, ar tankesniuose švendrynuose - rasdavome vis daugiau negyvų paukščių. Žuvusiam kirui lyg ir nieko neatsitiko - guli lizde ar šalia jo net neapdraskytas. Tik geriau apžiūrėjęs kakle ar galvoje randi nežymių, lyg adatomis subadytų, krauju pasruvusių skylučių. Nakties medžiotoja audinė tik nužudė paukštį, net nebandė ėsti ir nuliuoksėjo prie kito, dar gyvo. Naktį tamsoje kirai nenoriai kyla nuo lizdų, tad audinėms išpjauti keliolika paukščių - tik žiaurus sportas. Taip, beje, daro daugelis smulkių kiauninių žvėrelių. Tačiau tie kiti negyvena taip arti paukščių kolonijų.
1993 m., per antrą gegužės pusę - birželio mėnesį, visa 2661 lizdo Žuvinto ežero rudagalvių kirų kolonija buvo sunaikinta audinių ir nendrinių lingių. 1993 m. gegužės 26-27 dienomis po nakties Žuvinto viduryje, Rago kolonijoje, buvo randama po kelias dešimtis išpjautų kirų. Rasta salelių, kuriose visi perintys suaugę rudagalviai kirai išpjauti tiesiog savo lizduose. Gegužės 30 d. vėl rasta per 50 žuvusių kirų lizduose ir šalia jų. Audinės kaip tyčia siautėjo centrinėse kolonijų dalyse. Be tėvų likę jaunikliai masiškai žuvo. Rasdavome lizdų, kur jaunikliai slėpėsi po papjautų suaugėlių kūnais. Birželio 22 d. suaugę paukščiai apleido koloniją, išlikusius pavienius jauniklius palikdami likimo valiai.
Tie metai buvo pirmieji, kai rudagalvių kirų kolonijos nebeišaugino jauniklių Žuvinte. Kitąmet išblaškyta kirų kolonija tesiekė 100 lizdų, 1997 metais - net nebandė perėti.
Itin sumažėjo vandens paukščių
Kasmečiai šių kirų bandymai įsikurti Žuvinte baigdavosi nesėkmingai. Jei ne audinės, tai nendrinės lingės, kurių skaičius irgi grėsmingai auga, išplėšdavo lizdus. Visą dešimtmetį Žuvinto ežere nė vienas kiro jauniklis ne tik neužaugo, bet net ir nespėjo išsiristi.
Rudagalviai kirai iš tikro yra tik vienas pavyzdys, koks likimas laukia vandens paukščių.
Kirus lengva suskaičiuoti, tačiau tokiais pat tempais nyksta ir kiti vandens paukščiai. Šniukštinėdamos paežerių žolynuose, audinės išdrasko daugybę ančių, laukių lizdų. Nuo audinių Žuvinte žūva apie trečdalis stebimų nendrinių, pievinių lingių vadų. Kanadinė audinė nenuliuoksės pro šalį nenugalabijusi žąsiuko, neišdraskiusi žuvėdros lizdo. Per tuos dvidešimt metų, kai audinės apsigyveno rezervate, nepaprastai sumažėjo vandens paukščių. Savo pėdsaką čia neabejotinai paliko ir šie žvitrūs kiauniniai žvėreliai.
Baltijos jūros salelėse ties Švedijos ir Suomijos pakrantėmis, kur įsikuria audinės, gali būti išnaikinti visi ant žemės perintys vandens paukščiai! Sulaukėjusios kanadinės audinės laikomos didėjančiu ir, ko gero, pačiu didžiausiu gamtiniu pavojumi natūraliai bioįvairovei Europoje, kenkia daugeliui paukščių populiacijų.
Galabijamos daugelyje Europos šalių
Kanadinė audinė į Europą įvežta apie 1920 m. kailinei žvėrininkystei ir specialiai įveisti gamtoje. Dabartinis rūšies arealas apima didelę dalį Rytų ir Šiaurės Europos. Lietuvoje 1950-aisiais pirmieji 37 žvėreliai paleisti į laisvę Utenos ir Zarasų rajonuose. 1953 m. dar 76 audinės paleistos Ukmergės, Anykščių rajonuose. 1982 m. populiacijos dydis įvertintas 240 žvėrelių. Oficialių apskaitų duomenimis, visoje Lietuvoje 1997 m. gyveno per 3 tūkst. audinių. Tačiau specialistai teigia, kad oficialūs statistikos duomenys gerokai sumažinti.
Dabar kanadinės audinės galabijamos jau daugelyje Europos šalių, tarp jų ir kaimyninių Baltijos valstybių saugomose teritorijose. Akivaizdu, kad visiškai išnaikinti kanadinių audinių žemyno dalyje beveik neįmanoma. Šie žvėreliai upėmis, ežerų pakrantėmis gali nukeliauti dešimtis kilometrų, per kelerius metus iš naujo apgyvendami teritorijas, kuriose prieš tai buvo išgaudyti. Todėl audinių skaičiaus reguliavimas yra ilgalaikis procesas. Jų negalima gaudyti įprastais mušamaisiais spąstais, pavojingais kitiems niekuo dėtiems žvėreliams.
Svarbi plėšrūnų skaičiaus kontrolė
Kanadines audines, kaip biologinei įvairovei grėsmę keliančius gyvūnus, pagal specialias programas siūloma naikinti net gamtiniuose rezervatuose - prieš kelerius metus aplinkos ministras patvirtino tam skirtą tvarką. Žuvinto biosferos rezervato direkcija jau ėmėsi tokios gamtotvarkos veiklos bei audinių tyrimų. Galime pasidžiaugti programos rezultatais: per metus pagauta keliolika žvėrelių. Dabar, kai Žuvintas tiesiog alsuoja vasaros gyvybe, virš švendrų ir nendrių sąžalynų netyla daugiau nei septynių šimtų kirų, juodųjų, baltasparnių žuvėdrų klyksmas. To nebuvo ilgiau kaip dešimt metų.
Tačiau audines naikindami vienoje vietoje nė kiek nesumažinsime pavojaus kitų rūšių vandens paukščiams greta. Nors šis darbas - visų pirma medžiotojų pareiga, jų jau seniai pamiršta, saugomose teritorijose, ypač ornitologiniuose, zoologiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, organizavimo darbų imtis ar bent medžiotojus paraginti neprošal ir saugomų teritorijų pareigūnams ar aplinkosaugos inspektoriams. Lietuvoje sėkmingai įsteigta daug "Natura 2000" teritorijų paukščiams išsaugoti, bet sunkus darbas gali nueiti šuniui ant uodegos, jei šiose teritorijose nebus imamasi konkrečių apsaugos priemonių. Kontroliuoti plėšrūnų, kurie iki šiol siautėja niekieno nebaudžiami, skaičių - pirmas uždavinys.
_________________
Orchus
Parašytas: Tr. 06 08, 2005 1:43 pm Rašyti temą:
Mokslui parūpo kormoranai
laikraštis „Klaipėda“, Genių metų birželio 8 d.,
http://www.klaipeda.daily.lt/
“Margučio” agentai pranešė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas V. Kolokšanskis anądien mokslo tikslams papyškino ir gerokai praretino skraidančių siaubūnų – kormoranų gretas. Šitie žuvų rajūnai, įsitaisę prie Juodkrantės, ne tik kaip smakai ryja žuvis, bet ir savo mėšlu galabija medžius.
Bet apie nušautus žuvėdus sužinojo Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojos E. Kvietkienė ir J. Zarankaitė. Esą kilo vietinės reikšmės skandalėlis, esą ar ne per daug krito tų skraidančių smakų. Mat jie yra globotini ir saugotini paukščiai (!).
Tiesą sakant, yra jau paruošta tų globojamų ir saugomų ėdrūnų naikinimo programa, bet ją, pasak žinovų, dar turi patvirtinti Aplinkos ministerija. Gali būti taip, kol ministerija tą savo gerą sumanymą derins su Europos Sąjunga, sparnuotieji rykliai savo mėšlu išdegins visą senąją Juodkrantės girią.
Todėl reikėtų daugiau tokių pašaudymų moksliniais tikslais. Ir Kuršių nerijos gamtai, ir mokslui tai būtų tik į naudą.
_________________
Orchus
Parašytas: Antr. 06 14, 2005 6:54 am Rašyti temą:
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/index.php?id=6885340
Paukštelio lizdas automobilio ratlankyje
www.ananova.com,
www.DELFI.lt
2005 birželio mėn. 13 d. 23:55
Anglijoje Norfolko grafystėje gyvenanti moteris nuo šiol į darbą važinės pakeleivinėmis mašinomis, nes jos automobilio ratlankyje lizdą susuko karetaitė. 37 metų dviejų vaikų motina Tanya Green iš Didžiojo Dunhemo negalės naudotis savo automobiliu, kol paukščiukai nepaliks lizdo, rašoma interneto svetainėje "
www.edp24.co.uk".
"Tai tikriausiai užtruks kokias 15 ar 20 dienų ", - sakė moteris.
Ji pridūrė, kad jaunikliai labai patinka jos dukterims - aštuonerių metų Bethany ir penkerių Rebekah.
Šeima aptiko karetaites, susukusias lizdą ant Tanyos "Ford Escort" automobilio galinio ratlankio, sugrįžusi iš savaitgalio iškylos gamtoje.
Karališkosios paukščių apsaugos draugijos (RSPB) konsultantas Ianas Petersas sakė, jog karetaitėms labai pasisekė, kad rado tokius rūpestingus šeimininkus.
"Karetaitės lizdus kartais susuka itin neįprastose vietose, todėl jų lizdams dažnai kyla sunaikinimo grėsmė ", - sakė jis.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 06 27, 2005 11:07 am Rašyti temą: kolibrologija
Kokiu būdu kolibriams pavyksta kyboti ore?
| 2005 06 24 08:50:04 |
Kolibriai plevena judindami savo sparnelius ir kaip paukščiai, ir kaip vabzdžiai - tai buvo nustatyta filmuojant itin greita vaizdo kamera, pranešė JAV mokslininkai.
Jie nustatė, kad kolibriai ilgą laiką sugeba kyboti ore dviem judesiais, bet ne vienodai - 75 procentais modami sparnais žemyn ir 25 procentais modami aukštyn.
Kiti paukščiai ore save išlaiko tik modami žemyn, o vabzdžiai - tiek pat žemyn, ir tiek pat aukštyn.
"Mes nustebome pamatę, kad aukštyn nukreiptas mojis yra gerokai silpnesnis, negu žemyn, - pasakojo Bretas Tobalskas (Bret Tobalske). - Šis atradimas verčia kitaip pažvelgti į evoliucijos procesą, įgalinusį paukščius kyboti ore".
Gamtininkams seniai žinomas kolibrių gebėjimas ilgai kyboti ore tankiai plasnojant sparneliais, bet tik dabar tapo aiški šio reiškinio fizika.
Naujausiame tyrime buvo panaudotas skaitmeninis smulkių dalelių fiksavimo būdas. Kolibrį įleisdavo į vadinamąjį aerodinaminį vamzdį, kuriame pučiamas oras sukelia vėją, į tą orą dar buvo įpurkšta alyvų aliejaus mikrodalelių. Tuomet kolibrio sparnų judėjimas tokiame oro ir aliejaus dalelių sraute buvo filmuojamas kas 300 mikrosekundžių.
Taip ir pavyko nustatyti, kokių judesių kolibrio sparnai darė daugiau - žemyn ar aukštyn.
Daugiau informacijos galima rasti internete.
Reuters-ELTA
Cituojant "OMNI Laiką", būtina nurodyti šaltinį:
www.omni.lt.
_________________
Orchus
Parašytas: Antr. 08 02, 2005 3:29 pm Rašyti temą:
Nykstantiems geniams reikalinga pagalba
Šiaulių kraštas, Nr. 177 (4150)
2005.08.02
Lietuvos ornitologų draugija, atkreipdama dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, paskelbė Metų paukščio globos akciją. Šie metai pavadinti miško sanitarų genių metais.
Šalies ornitologų draugijos vadovas Gintaras Riauba sako, kad iš devynių Lietuvoje sutinkamų genių rūšių keturios yra įrašytos į Raudonąją knygą. Tai baltnugaris genys, pilkoji meleta, tripirštis ir vidutinis geniai. Susirūpinę aplinkos ekspertai tvirtina, kad genių populiacijos retėjimą skatina netinkama ūkinė veikla miškuose.
Ekspertų vertinimu, dabar šalyje veikiantys aplinkosaugos įstatymai neužtikrina ilgalaikės retųjų genių apsaugos. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės turėtų būti labiau ekologiškos. Geniams išlikti labai svarbūs yra sausi lapuočiai, ypač ąžuolai, o spygliuočiai – mažiau reikšmingi.
Beje, paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis šiuo metu paskelbtos 51 šalies vietovė. Tačiau genių išlikimui didelę įtaką turi ne tik jų buveinių – sausų medžių – kirtimai, bet ir privačių miškų savininkų nenoras atsižvelgti į sparnuočių likimą.
Pavyzdžiui, steigiant Balbieriškio miškų biosferos poligoną privačių miškų savininkai tam pasipriešino. Teko nukelti poligono ribas – į teritoriją pateko tik valstybiniai miškai, bet nepateko nė vienas privataus miško sklypas.
Geniai yra labai svarbūs ir kitiems miško gyvūnams, nes jų iškaltuose uoksuose peri pelėdos, žalvarniai, raudonuodegės, zylės, musinukės bei kiti paukščiai, apsigyvena šikšnosparniai, miegapelės. Tikslaus skaičiaus, kiek šiuo metu Lietuvoje gyvena genių, nėra. Miškininkai jų apskaitos neorganizuoja, nes trūksta lėšų.
_________________
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
gin
Parašytas: Antr. 08 02, 2005 7:24 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Nykstantiems geniams reikalinga pagalba
(...)
Šalies ornitologų draugijos vadovas Gintaras Riauba sako, kad iš devynių Lietuvoje sutinkamų genių rūšių keturios yra įrašytos į Raudonąją knygą. Tai baltnugaris genys, pilkoji meleta, tripirštis ir vidutinis geniai.
(...)
Mano pastaba labiau tiktų "Nesąmonių kampeliui": Raudonojoje knygoje šiuo metu yra keturios genių rūšys, bet kiek kitokios: baltnugaris genys, pilkoji meleta, žalioji meleta, tripirštis genys. Arba yra kitokių atspalvių raudonosios knygos Arba kažkas nežino, ką parašyt, ar kažkas - ką pasakyt
Ir dar apie Raudonąją knygą - nuo 2003 10 25 redakcijos, šiuo metu patvirtintoje (2005 06 19) įvyko tokie pasikeitimai: prisiveisė begalės kilniųjų erelių ir mažųjų žąsų (matyt taip, nes šioje redakcijoje minėtų rūšių nebėra, nors prieš pusantrų metų KE buvo arti išnykimo ribos ), užtat katastrofiškai sumažėjo juodųjų žuvėdrų (praeitos redakcijos duomenimis jos buvo "dažnas ar įprastas paukštis")
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condi ... ondition2=
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti