Siame pranesime patalpinti pranesimai rasyti nuo 2006 geguzes 25 iki birzelio 21 dienos.
Orchus
Parašytas: Kv. 05 25, 2006 1:58 pm
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9653783
Gėjai gandrai – puikūs tėvai
www.DELFI.lt
2006 gegužės mėn. 25 d. 10:17
Keturi homoseksualūs gandrai įrodė, kad jie savo šeima gali rūpintis taip pat sėkmingai, kaip ir heteroseksualūs paukščiai. Portale „ananova.com“ rašoma, jog Overloono zoologijos sodo, esančio netoli Eindhoveno (Olandija), personalas abejojo, ar gandrai gėjai ir lesbietės pasižymi tokiu pačiu įgimtu polinkiu auginti atžalas.
Šį polinkį jie patikrino duodami perėti kelis kiaušinius gėjų gandrų porai, ir dar kelis – lesbiečių gandrių porai. Paaiškėjo, kad gėjai gandrai tučtuojau ėmėsi su tėvyste siejamų pareigų.
Zoologijos sodo atstovė spaudai Esther Jansen sakė, kad gėjų lizde sėkmingai išsirito visi trys gandriukai: „Gėjai gandrai savo kiaušinius ir paukščiukus prižiūri taip pat gerai, kaip ir heteroseksualūs paukščiai“.
Maxtrox
Parašytas: Kv. 05 25, 2006 6:09 pm Rašyti temą:
Kokiu tik nesamoniu neprigalvoja su pauksciais ir gyvunais...
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:02 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-05-26
Sunaikino kregždžiukus
Ramunė Šeštokienė
Tvarkant Klaipėdos krovinių terminalo dispečerių punkto Perkėlos gatvėje 8 pastogę nuplauti kregždžių lizdai, o kartu ir būsimi kregždžiukai.
Aplinkui dirbančių tarnybų personalui lizdų suardymas pasirodė drastiškas.
Klausiamas, ar nebuvo galima išsaugoti paukščių, ūkvedžiu prisistatęs vyras tvirtino, kad pastogę stipria vandens srove suskubta plauti, kol jaunikliai dar neišperėti.
Ūkvedys aiškino, kad kregždės dergia ant klientų, teršia teritoriją.
Jis tikino, kad šie paukščiai - lyg parazitai, kaip blakės ar tarakonai, kuriuos net privalu naikinti.
Pasak Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio, kregždės - paukščiai, kurių egzistavimas dažniausiai priklauso nuo žmonių valios ir jautrumo.
Ekologo teigimu, siekiant palaikyti švarą, vertėjo po lizdais pritvirtinti lenteles.
E.Paplauskis mano, kad kregždžių kolonija galėjo būti patraukli aplinkiniams.
Daugelis žmonių kregždutes prilygina nacionaliniams simboliams, kaip gandrus.
_________________
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:13 am Rašyti temą:
Svolociai . Kuo jiems trukde? Tinginiai - lenteles sunku buvo prikabint...
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:24 am Rašyti temą:
Įdomu, ka nutars aplinkosaugos specialistai? Gi yra kazkokios baudos uz toki barbariska gyvunu naikinima ir zmoniu papiktinima...
_________________
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:55 am Rašyti temą:
Yra tik jos bus tokios "dideles", kad net nepajaus... Arba kaip visalaik uztils ir issisuks. Tik pas mus taip gali buti...
Atgal į viršų
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 9:57 am Rašyti temą:
...kazkas cia lankosi is Klaipedos. Gal reiktu juos ipareigoti kontroliuoti si reikala kaip LOD atstovus [jei jie LOD atstovai]??
_________________
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:37 am Rašyti temą:
Magiaras ir rex yra is Klaipedos. Mano nuomone, tai firmai ar kam reiketu gera baudele skirt ir per TV parodyt, kad visiems atsoktu noras daryti kazka panasaus. Tikiuosi bent per zinias parodys. Viesumas - geriausias ginklas!
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:45 am Rašyti temą:
radau, kad Forume yra uzsiregistrave 11 dalyviu is Klaipedos,- juos ir ipareigojame
_________________
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:52 am Rašyti temą:
Aha, as ir ieskojau, bet parasiau tik labiausiai dalyvaujancius pokalbiuose. Manau, kad aplinkos apsaugos ministerija turetu atkreipti rimtesni demesi...
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 10:57 am Rašyti temą:
Maxtrox rašo:
Aha, as ir ieskojau, bet parasiau tik labiausiai dalyvaujancius pokalbiuose. Manau, kad aplinkos apsaugos ministerija turetu atkreipti rimtesni demesi...
Leiskite pataisyti: "Aplinkos ministerija". Bet - ar ji nors ka zino apie tai? Yra gi ir vietos aplinkos apsaugos agenturos....
_________________
Orchus
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:04 am Rašyti temą:
Nusiunciau informacija:
1) Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir
2) Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos agentūrai,
tepradeda dirbti nustatytaja tvarka.
-------
p.s. kadangi taip gerai sekesi, dar pasiunciau ir
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
kad kontroliuotu 1) darbą, o pastaroji - 2) darba
_________________
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:14 am Rašyti temą:
Dekui uz pataisyma. Tikiuosi, kad i tavo informacija atkreips demesi ir kazka padarys.
das
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 11:44 am Rašyti temą:
Manau, vienas pagrindiniu ginku, kuriais mes galim naudotis, tai visus panasius atvejus pranesineti atitinkamoms institucijoms. Tas pats liecia ir klaidas straipsniuose, visuomet reikia rasyti redakcijai, ta as stengiuosi daryti, nezinau, kiek padeda, bet bent jau padarau, tai ka galiu. Greit mane i skundeju juodaji sarasa irasys .
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 1:59 pm Rašyti temą:
Das, kai visiem ikyresi, tau bus uzdetas BLOCK THIS USER ar kazkas panasaus
Myletojas
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 2:01 pm Rašyti temą:
Įdomi ir žmonių reakcija - būtų išardę gandrų lizdus, būtų visi pasmerkę, parodę per televiziją ir užklijavę gandražudžių etiketę bei užstatę solidžią baudą (pamenu ten teismas lygtai buvo dėl to). O kad paukštelis mažesnis, tai dėmesio 20 kartų mažiau ir atrodo, kad čia nieko tokio.
Maxtrox
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 2:01 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
Nusiunciau informacija:
p.s. kadangi taip gerai sekesi, dar pasiunciau ir
3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
kad kontroliuotu 1) darbą, o pastaroji - 2) darba
Is vienos puses kuo didesne grandine, tuo labiau zvanga, bet is kitos - ir tikimybe didesne nutrukti. Pvz. egzaminu uzduotys, kai ne pravalas 12 (ir man) dabar egzai uzsites, dar perlaikyt teks...
bet aisku pranest reikejo! Galetu per TV parodyt! Tada ta firma oi kaip nuskambetu per visa sali!
rex
Parašytas: Pen. 05 26, 2006 7:09 pm Rašyti temą:
Iš ties, atvejis toli prasilenkiantis su elementariu humaniškumu Šiomis dienomis taip buvau užimtas, kad ši informacija tik dabar man tapo žinoma. Manau, kad AM institucijos sureaguos atitinkamai, nes kai nėra meilės širdyje tai telieka tik bausti
Orchus
Parašytas: Pir. 05 29, 2006 7:30 am Rašyti temą:
SAPNŲ ORNITOLOGIJA
Alvydas Šlepikas
[
http://www.culture.lt/lmenas]
A.B.
motina didžiuliais
juodais sparnais
dengia dangų, paskui
jos šypsena
perskelia skliautą
nuo vieno nakties pakraščio
iki kito
dairaus –
vėjas ir smilgos
didžiulis siūbuojantis laivas –
lopšys
ir aš
ką tik pabudęs
slegiamas
pūkinio patalų sniego
tiesiasi milžinės rankos
jų pirštai liečia mane
glosto mane
mano plaukus
kelia mane, iškelia
į šaltą
priešišką erdvę
išplėšia mane iš jaukios
nuosavybės
didžiulės motinos rankos laiko mane
jos lūpos
didžiulės raudonos lūpos / artėja
ji užkalba mano ligą
mano karščiu karščiuoja / motina
dainuoja didžiulė mano motina
gruma lopšinė
jos tėkmėje
vartosi migdantys priebalsių akmenys
ryja mane tamsa
ryja šaltas miego ruduo
staiga
tūkstantis paukščių
tūkstantis mėlynų kuosų
grakščių mėlynų kuosų –
už lango sniege –
(kaip greitai – žiema)
atsibudai atsibudai atsibudai
bučiuoja mane
mano motina
maža mano motina
kasdieniška mano globėja
mano gelbėtoja
mėlyna kuosa
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 05 29, 2006 7:49 am Rašyti temą:
Gervės niokoja ūkininko pasėlius
Vida Tavorienė
Valstiečių laikraščio žurnalistė
http://www.valstietis.lt/HTML/Laikrasciai/Tekstas2.htm
Panevėžio rajono ūkininkas nebeišmano, kaip elgtis su saugomais paukščiais, kurie pamėgo "ganytis" jo laukuose.
Paukščiai kapoja želmenis
Šalies ūkininkų, ypač dirbančių žemes pamiškėse, nestebina jų pasėlius niokojantys šernai, stumbrai, kiti žvėrys. Žemdirbiai bei miškininkai įprato ir prie laukus bei miškus tvindančių bei melioracijos įrenginius gadinančių bebrų piktadarysčių. Tačiau išvysti didžiulį pulką gervių pasėlių lauke kiekvienam ūkininkui būtų nemaža staigmena.
Būtent tokį vaizdą kone kas dieną mato Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis. Šie grakštūs paukščiai nuo praėjusių metų rudens pamėgo "ganytis" apie 200 ha žemės Miežiškių seniūnijoje dirbančio panevėžiečio pasėliuose. Netoliese yra Bigailių durpynas, iš kurio, ūkininko manymu, ir atskrenda gervės.
Pernai rudenį žiemkenčių lauke jis matydavęs didžiulius pulkus besibūriuojančių gervių. "Jų, suprantama, neskaičiavau, bet po 200-400 tikrai suskrisdavo. Gervės būriuodavosi prieš išskridimą. Paukščiai tiesiog iškapojo kvietrugių želmenis", - pasakojo ūkininkas.
Į savo laukus ūkininkas P.Nevulis buvo pasikvietęs rajono žemės ūkio specialistų komisiją. Apžiūrėjus žiemkenčius, buvo įvertinta ūkininkui padaryta žala. Dalį nuostolių panevėžiečiui kompensavo Aplinkos ministerija. P.Nevulis prisiminė gavęs apie pusantro tūkstančio litų, kurie jam atrodo tėra simboliška suma. Jo skaičiavimais, gervių padaryti nuostoliai kur kas didesni.
Panevėžio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas sakė pirmą kartą per savo darbo praktiką susidūręs su tokiu atveju. Iki tol nei jam, nei kitiems skyriaus specialistams neteko matyti gervių apniokotų pasėlių.
"Kai vaikščiojom po lauką, atrodė tarsi būtų sėjos brokas. Įspūdis toks, lyg dalis sėklos būtų nesudygusi", - kalbėjo V.Kriaučiūnas.
Pernai rudenį dėl gervių išretintų žiemkenčių išgyvenęs P.Nevulis šiemet pavasarį vėl sulaukė viešnių. "Dabar gervės kone kas rytą "ganosi" po vasarojų. Vakar mačiau apie 100 paukščių, šiandien jau buvo maždaug perpus mažiau. Nežinau, kiek jie pasėlių iškapos", - kaip su grakščiais paukščiais elgtis neišmano ūkininkas.
Apžiūrėjęs vasarojaus laukus, ūkininkas dėl nuostolių kompensavimo vėl parašė pareiškimą, kurį įteikė rajono Žemės ūkio skyriui.
Ornitologą stebina gervių elgsena
Apie tai, kad gervės masiškai kapotų pasėlių želmenis, neteko girdėti ir Lietuvos ornitologų draugijos direktoriui Gintarui Riaubai. Nieko keisto, kad rudenį gervės, kaip ir kiti paukščiai, prieš išskridimą būriuojasi. Tačiau ornitologą nustebino tai, kad pavasarį gervės būriais vaikštinėja po laukus. "Paprastai tokiu metu gervės būna poromis", - sakė G.Riauba.
Anot Lietuvos ornitologų draugijos vadovo, anksčiau retais pau kščiais laikytų ir saugomų gervių populiacija pastaraisiais dešimtmečiais atsigauna. Jų dabar gali būti visuose miškuose, ypač kur yra mažesnių ar didesnių pelkių. Gervių gausu Čepkelių rezervate, o į Novaraisčio durpyną rudenį nakvoti suskrenda net iki 2 tūkst. šių paukščių.
Europos Sąjungoje yra priimta Paukščių direktyva, pagal kurią turi būti steigiamos gervių saugomos teritorijos. Lietuvoje gervės saugomos Labanoro ir Biržų giriose.
_________________
elmaras
Parašytas: Pir. 05 29, 2006 8:17 pm Rašyti temą:
Šeip mes turim ir vieną TV laidą , paukščių gripą gerai nušvietė , gal ir čia padėtu , tik reiktu kam nors emeilą vedėjai parašyt. Kas padėką rašė , gal dar galėtų parašyt , vėl forumiečių vardu , o gal...
Orchus
Parašytas: Tr. 05 31, 2006 10:11 am Rašyti temą: Radę paukščio jauniklį - negirdykite
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9712211
Radę paukščio jauniklį - negirdykite
www.DELFI.lt
2006 gegužės mėn. 30 d. 12:42
Šiomis dienomis, Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius kasdien sulaukia vis daugiau gyventojų atneštų laukinių paukščių jauniklių, sakoma pranešime spaudai.
Miestuose, suradus ant žemės neskrendantį paukščio jauniklį reikėtų jį įkelti kuo aukščiau į artimiausią krūmą ar medį ir pasišalinti iš tos vietos. "Šitaip pasielgę, išgelbėsite paukščiuką nuo kačių nasrų bei kitų pavojų. Neužmirškite, palietus bet kokį laukinį gyvūną, iškart plauti rankas", - pataria specialistai.
Neretai, gyventojai parsineša šiuos "našlaičius" į namus ir bando juos maitinti bei girdyti. Maitinti reikėtų žinoti kuo, kiek ir kada (batonas – nepilnavertis pašaras). O girdyti – niekada! Reikia žinoti, kad paukščiai į savo lizdą jaunikliams neneša vandens. Paukščiai maitina savo jauniklius tokiu racionu, kuriame vandens poreikis visada būna patenkinamas.
Išsižiojęs paukščio jauniklis laukia pašaro, o ne vandens. Paukščių trachėja atsiveria jų liežuvio pašaknyje. Įlašinus net vieną kitą vandens lašelį jam į snapą, jauniklis paukštis nebus tam "pasiruošęs" ir vanduo pateks į trachėją, plaučius bei oro maišus. Pasekmės – tai labai rimtos komplikacijos, kurių baigtis dažniausiai mirtina.
Šalies ornitologai prašo gyventojų nelįsti prie rastų lizdų, jų neapžiūrinėti, nes po tokių apžiūrinėjimų aplink lizdą lieka numinta žolė ar aplaužytos šakos. Toks lizdas lengvai pastebimas plėšrūnams ir dėl to neretai jų būna sunaikinamas (nepriklausomai nuo to, kas jame – jaunikliai ar dar tik kiaušiniai). Jei kai kurie strazdai, žuvėdros neprašyta svečia nuo savo lizdų gena išmatų „lietumi“, tai pelėdos, plėšrieji paukščiai, gindami savo lizdą kartais atakuoja net jį bandantį apžiūrėti žmogų ir gali gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.
LGGD Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius dirba be išeiginių, konsultacijas bei pagalbą suteikia Kaune, tel. 8-37-363333.
_________________
Orchus
Parašytas: Tr. 05 31, 2006 11:13 am Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. gegužės 31 d., trečiadienis Nr. 122 (17886)
Traumuoti gandrai vasaroja Botanikos sode
Virginija SKUČAITĖ
Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) šią žiemą buvo priglaudusi 10 įvairias traumas patyrusių gandrų, kurie rudenį negalėjo išskristi. Šiomis dienomis VDU Botanikos sodas sutiko padėti gyvūnų globėjams - priėmė vasaroti sparnuotus nelaimėlius, kurie laisvai vaikštinėja po visą sodo teritoriją, aplankydami ir tvenkinius.
“Mes norime sudaryti jiems kuo natūralesnes gyvenimo sąlygas, kad jie galėtų patys pasiieškoti maisto, nors mes juos retsykiais papildomai maitiname, kad nejaustų alkio. Mielai padovanotume, suderinus tai su Aplinkos ministerija, bet kurį mūsų augintinį geriems žmonėms, kurie norėtų savo sodyboje laikyti ir prižiūrėti nacionalinį paukštį”, - sakė LGGD pirmininkas Benas Noreikis.
B.Noreikis prašo šalia Botanikos sodo gyvenančius žmones neliesti jų, jei paukščiai ištrūktų pro nesandarias tvoras. Apie tokį paklydusį paukštį prašoma bet kuriuo paros metu pranešti LGGD - telefono numeris yra įrašytas žiede ant gandro kojos. Paukščiams būtų saugiau vasaroti Botanikos sode dideliame voljere, tačiau LGGD neturi lėšų tokiai didelei tinklo tvorai įsigyti. Gal atsirastų rėmėjų šiam kilniam sumanymui įgyvendinti?
_________________
Orchus
Parašytas: Kv. 06 01, 2006 1:59 pm Rašyti temą:
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9742243
Vengrijoje paskelbta gandrienės Hannos paieška
BNS
2006 birželio mėn. 1 d. 14:56
Vengrijos gyventojų prašoma surasti gandrienę Hanną, kuri, kaip baiminasi viena paukščių apsaugos grupė, dėl agresyvių reikalavimų duoti lesalo gali patekti į bėdą. Su šia gandriene jau teko susidurti Vakarų Vengrijos žvejams ir stotyse laukusiems traukinių keleiviams, paskelbė Vengrijos paukščių ir aplinkos apsaugos asociacija (MME).
"Baiminamės, kad dėl savo įkyrumo Hanna pateks į dar didesnę bėdą, todėl prašome gyventojų, kurie turi žinių apie ją, susisiekti su MME vietos darbuotojais", - sakoma asociacijos pranešime.
MME nurodo, kad Hanna priprato būti lesinama žmonių, nes praėjusį rudenį MME darbuotojai ją rado visiškai išsekusią ir prižiūrėjo visą žiemą. Kovo mėnesį ji buvo paleista į laisvę.
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 06 05, 2006 9:55 am Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-05
Čia gandrų nešaudo
Kuršių marių pakrante Nidoje stypinėja vienišas gandras. Ne šiaip sau koks, o žieduotas. Gandrina jis išdidžiai link Didžiosios kopos ir rankioja pakrantėje mažas sudžiūvusias žuveles, nes kur tu čia rasi kokią varlę. Gudriai tas gandras žuveles apdoroja: įmeta sudžiūvėles į vandenį, palaukia, kol jos išbrinks, o tada tik capt capt ir praryja.
Tas gandras čia pasirodė dar balandžio mėnesį ir, atrodo, niekur nesirengia skristi.
Atskrido gužas ne iš bet kur, o iš Šilutės rajono, kažkur nuo Juknaičių pusės. Jei dar menate, ten prieš porą metų kažkoks pagiringas muitininkas gandrus šaudė. Rėkė: “Sudie, razumėli!” ir pyškino.
Nidiškiai šventai įsitikinę, kad šitas gandras – vienas iš tų, kurie tąkart išvengė kulkų. Bet gužas, parskridęs namolio iš šiltų kraštų, prisiminė tas žudynes, todėl ir atskrido į Nidą. Čia varlių nėra – tenka žuvelėmis misti, bet užtat niekas nešaudo.
_________________
Vytautas JUSYS
Parašytas: Pir. 06 05, 2006 11:01 am Rašyti temą:
Orchus rašo:
Klaipėda, 2006-06-05
[
Tas gandras čia pasirodė dar balandžio mėnesį ir, atrodo, niekur nesirengia skristi.
Atskrido gužas ne iš bet kur, o iš Šilutės rajono, kažkur nuo Juknaičių pusės. Jei dar menate, ten prieš porą metų kažkoks pagiringas muitininkas gandrus šaudė. Rėkė: “Sudie, razumėli!” ir pyškino.
Nidiškiai šventai įsitikinę, kad šitas gandras – vienas iš tų, kurie tąkart išvengė kulkų. Bet gužas, parskridęs namolio iš šiltų kraštų, prisiminė tas žudynes, todėl ir atskrido į Nidą. Čia varlių nėra – tenka žuvelėmis misti, bet užtat niekas nešaudo.
Tai mano užaugintas gandras. 2004-5 m. žiemą žiemojo pas mane, o 2005 m. spalio vid. buvo jau Rybačyje (Rasitėje). Sugrįžo 2006.04.17 į Ventės Ragą o jau gegužės pradžioje buvo Nidoje (pranešė G.Gražulevičius). Gandro žiedo Nr. 3588.
Taigi daug nesamonių prirašė tas laikraštis
Orchus
Parašytas: Pir. 06 05, 2006 11:05 am Rašyti temą:
Vytautas JUSYS rašo:
Tai mano užaugintas gandras. 2004-5 m. žiemą žiemojo pas mane, o 2005 m. spalio vid. buvo jau Rybačyje (Rasitėje). Sugrįžo 2006.04.17 į Ventės Ragą o jau gegužės pradžioje buvo Nidoje (pranešė G.Gražulevičius). Gandro žiedo Nr. 3588.
Taigi daug nesamonių prirašė tas laikraštis
Manau, kad laikraštis rašė "poetiškai", o ne dalykiškai
_________________
Orchus
Parašytas: Pir. 06 05, 2006 1:41 pm Rašyti temą:
Mokslininkai nustatė, kad pirmiau atsirado kiaušinis, o po to – višta
2006-06-05
Šimtmečius žmones jaudinusią mįslę: kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, išsprendė britų mokslininkas Džonas Brukfildas.
Remdamasis naujausiomis genų inžinerijos žiniomis jis padarė išvadą, kad pirmiausiai atsirado kiaušinis, o po to – višta.
D. Brukfildo teigimu, suaugusiame organizme genetinė medžiaga nepasiduoda revoliuciniams pakitimams. Būtent todėl tam, kad atsirastų pirmoji višta, buvo būtina, kad kiaušinyje atsirastų jos embrionas.
Apie šią mokslininko hipotezę karštai diskutavo britų mokslininkai, kol galiausiai pripažino ją teisinga.
Pasak Londono profesoriaus Devido Papino, kiaušinį, iš kurios atsirado pirmoji višta, padėjo kitos zoologinės rūšies gyvūnas. Tačiau jame embrionas buvo jau tikros vištos.
www.lrt.lt / bernardinai.lt
_________________
Orchus
Parašytas: Antr. 06 06, 2006 1:36 pm Rašyti temą:
Kauno diena, 2006 m. birželio 6 d., Nr. 127 (17891)
Sparnuotų jauniklių tyko pavojai
Virginija SKUČAITĖ
Gyventojai, radę paukščių mažylius, dažniausiai nežino, kaip jiems padėti
Ar visada būtina, suradus iš lizdo iškritusius ar be motinos paliktus sparnuočių jauniklius, nešti juos gyvūnų globėjams? Ar kartais nepadarome gamtai meškos paslaugos, neišmanydami jos paslapčių? Tai patvirtina kai kurie pavyzdžiai, kurių bene ryškiausias - dančiasnapio mažylių “gelbėjimas” Ramybės parke.
Nerami Ramybės parko istorija
Jau įpratome, kad pjaunama žolė miesto žaliuosiuose plotuose. Vaikantis grožio, kai kuriuose parkuose ir skveruose padaroma žalos gamtai. Mat tokiu metu pirmųjų gyvenimo įgūdžių mokosi tie paukščių jaunikliai, kurių tėvai suka lizdus ant žemės, žolėje arba kurių dar neskraidantys mažyliai ten slepiasi. Žolę Ramybės parke pjovusio traktoriuko triukšmas išbaidė gausią čia įsikūrusių dančiasnapių šeimynėlę. Išgąsdinta mažylių motina pakilo į orą, palikdama jauniklius vienus. Vieni žmonės, matydami besiblaškančius be motinos dančiasnapius, prie jų fotografavosi, kiti ragino palikti juos ramybėje, o vaikai nieko nelaukdami juos sugaudė, sudėjo į dėžę ir nugabeno į Zoologijos sodą.
“Jie padarė didelę klaidą šitaip elgdamiesi, - aiškino Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje dirbantis veterinarijos gydytojas Aivaras Paukštė. - Dančiasnapiai - ne antys. Jų mažylių nepamaitinsi nei kruopomis, nei žolėmis, nes jie minta tik smulkiomis žuvytėmis ir vandens bestuburiais. Tad geriausia, ką galima buvo padaryti, netyčia išbaidžius mažylių motiną, pasitraukti nuo dančiasnapių bent per 50 metrų ir palikti juos ramybėje. Motina, išgirdusi jų cypsėjimą, būtų juos susiradusi ir naktį išvedusi prie Nemuno. Deja, žmonės nepaklausė mūsų patarimų”.
Tą pačią dieną dančiasnapių mažyliai buvo paimti iš Zoologijos sodo ir nugabenti prie Nemuno, kur yra tikimybė, kad motina juos susiras.
Pagalbos abėcėlė
Dabar toks metas, kai sparnuočių mažyliai, išsiropštę iš lizdų medžiuose, šokinėja nuo šakelės ant šakelės. Tokie pasišokinėjimai kartais baigiasi nelaimingu skrydžiu žemyn. Anot LGGD pirmininko Beno Noreikio, tuomet pasigirsta gaili jų giesmelė, o juos išperėję paukščiai pradeda nardyti pažeme, stengdamiesi juos pamaitinti ir nubaidyti priešus.
Kai suaugėliai pamaitina mažylius, jie nurimsta ir nuseka paskui tėvus į saugesnę vietą. Per porą tokio gyvenimo dienų mažyliai netenka svorio, tačiau sugeba lengviau pakilti į orą ir grįžti į savo įprastą vietą - medį.
Ornitologas Ričardas Patapavičius įsitikinęs, kad iškritusius iš paukščių lizdo mažylius reiktų įkelti į tą medį, šalia kurio rastas mažasis sparnuotis. Įkėlus mažylį į medį, būtina nusiplauti rankas.
Nelaimių priežastys
Kartais atšoka kregždžių lizdas ir nukrenta žemyn su mažyliais. “Jei kregždės lipdė lizdus, kai buvo labai sausa, tai dabar išryškėjo “statybų brokas”, nes pagrindinė šių paukščių lizdų statybinė medžiaga - molis, kuriam trūko drėgmės, kad tvirtai priliptų prie sienos”, - aiškino R.Patapavičius.
Ornitologas pataria toje vietoje, kur buvo lizdelis, skubiai pritvirtinti lentelę ir padėti ant jos lizdo liekanas bei kregždžiukus - jų tėvai žinos, ką reikia daryti.
B.Noreikis prisiminė, kaip buvo sunku lesinti suaugusį čiurlį sulaužytu sparnu. Mat čiurlys, kai jau pakyla iš lizdo, ant žemės nenusileidžia iki gyvenimo pabaigos. Nutūpia tik tuomet, kai peri. Gyvena jis aukštai ore. Skraidydamas jis ir ilsisi, ir atsigeria (lietaus lašų), ir maitinasi ore skraidančiais vabzdžiais. Sužeistas čiurlys, nutūpęs ant žemės, nemoka lesti tai, kas jam duodama. Šį paukštelį reikia maitinti per prievartą, o tai yra labai sunki užduotis net ir patyrusiems Laukinių gyvūnų reabilitacijos centro specialistams.
Įspėjantys patarimai
B.Noreikis primena, kad radus sužalotą sparnuočių mažylį, reikia skubiai atnešti į Reabilitacijos skyrių ir jokiu būdu negirdyti jo per prievartą vandeniu, nes tai gali baigtis neįpratusio gerti sparnuočio žūtimi. Nevalia eiti prie laukinių paukščių lizdų, nes palikta brydė atidengia lizdą, atvilioja plėšrūnus. Strazdai neprašytus svečius nuo savo lizdų veja išmatų “lietumi”, plėšrieji paukščiai, pelėdos, gindami savo lizdą, gali pulti ir gana rimtai sužaloti savo aštriais nagais.
Negalima lipti į medį ar būti šalia tos gyvatvorės vietos, kur yra lizdas. Mat mažyliai, išvydę neregėtą svečią, patiria šoką, o jam praėjus, iššoka iš lizdo.
_________________
Orchus
Parašytas: Pen. 06 09, 2006 9:54 am Rašyti temą:
Kodėl išprotėjo paukštelis?
Audra Baranauskaitė
2006-06-09
Kai visa tai prasidėjo, sėdėjau prie kompiuterio ir landžiojau po internetą. Iš pradžių į langą jis pabeldė snapu. Paskui, išskleidęs sparnus, ėmė skraidžioti aukštyn žemyn, tarsi norėdamas patekti vidun. Neatitraukdama nuo jo akių, iš lėto prikišau veidą prie stiklo ir net prisispaudžiau nosimi… Paukštelis į ją pabeldė snapu.
Aišku, tuoj pat susikviečiau visus, kas tą popietę buvo namie. Ką daryti su neadekvačiai besielgiančiu neatpažintu skraidančių stuburinių gyvūnų atstovu? Skambinti pažįstamiems ornitologams? Kreiptis į TV pagalbą? O gal iškviesti jam greitąją?
Ornitologams neprisiskambinome, taigi teko susivokti patiems. Kas gi tam paukšteliui yra? Gal kokia paukščių gripo pasekmė: atrodė šiek tiek sulysęs, tačiau nekosėjo, nečiaudėjo (na, gal jie to ir nedaro), tik kartais nutūpdavo ant priešais augančio medžio šakos, bet dar dažniau atskridęs apdergdavo langą.
Paskui pasinėrėme į mistinius išvedžiojimus. O jeigu tai koks nors reinkarnavęsis giminaitis? Arba iš anapus mums siunčiamas svarbus pranešimas, tik mes nemokame perskaityti… Šiaip ar taip, šių pasvarstymų pakako, kad į bjauriai apdergtą stiklą imtume žiūrėti kur kas atlaidžiau (turbūt J. Ivanauskaitės “Miegančių drugelių tvirtovės” herojė tokį paukštelio elgesį palaikytų dar vienu pasaulio pabaigos ženklu)...
Galų gale nusprendėme, kad viskas kur kas paprasčiau. Paukštelis skrido laikydamasis griežtai nustatytos krypties (skaičiau, kad kai kurie sparnuočiai, skrisdami į pietus, naudojasi stipria genetine atmintim), o mūsų blokinis penkiaaukštis namas, nors išdygęs prieš trisdešimt metų, staiga jam tapo kliūtimi… Skubiai atlapojome langą, priešingoje, pietų, pusėje kuo plačiau atvėrėme balkono duris, bet jis mūsų pastangų neįvertino.
Teko grįžti prie ankstesnių dviejų versijų, nors galiausiai kažkieno pasakyta mintis mus visus šiek tiek apramino: galbūt jis ieško poros ir ja laiko savo atspindį… Šiaip ar taip nuo aušros iki sutemų paukštelis mus atakavo dar tris dienas. Todėl ketvirtąją, bijodami savo buvimu galutinai jį išvaryti iš proto, išvykome į sodybą...
Sodyboje, gulėdama ant saulėje įkaitusio medinio tiltuko, prisiminiau, kaip kartą vaikystėje aš pati buvau virtusi paukščiu. Na, netapau juo tikrąja šio žodžio prasme: tiesiog man buvo septyneri, mama mane išvežė į kaimą, o teta, vieną popietę nuėjusi į kaimyninį vienkiemį, pintinėje parsinešė ančiukų. Aš ištisai tupėjau šalia, negalėdama atitraukti akių. O paukšteliai, per anksti atskirti nuo mamos, paaugę man ėmė sekioti iš paskos, manydami, kad aš -- antis...
Žinoma, man neišdygo snapas ir kojų tarpupirščiuose neužaugo plėvelės, tačiau supratau, kad esu jiems mama. Iš pradžių jaučiausi be galo reikšminga (juk buvau reikalinga šešiems snapams), bet ilgainiui įkyrėjo su jais trintis po kiemą. Paklausiau tetos, ar galiu ančiukus nusivesti prie kūdros, telkšančios sodo gilumoje. Leidimą gavau, tačiau viliodama juos vargau gal savaitę -- jie nė už ką nenorėjo palikti kiemo.
Galų gale man pavyko. Atsidūrėme tikrame ančių rojuje… Aplink kūdrą knibždėte knibždėjo mažų varliukų: juos ančiukai pasigaudavo patys, godžiai čiupdavo man iš rankų, o kartais juokingai tąsydavo didžiulę varlę už kojų, žinoma, jei likusią jos kūno dalį tvirtai laikydavau pirštais.
Nežinau, kiek truko mūsų kelionės. Tik prisimenu, kaip eidavau priekyje, o jie vorele krypuodavo iš paskos. Tačiau vieną dieną kūdra man irgi mirtinai atsibodo. Vėl ėmiau žaisti kieme, o ančiukai gręžiodamiesi pakrypuodavo šiek tiek keliuku ir sugrįžę pypsėdami reikalaudavo, kad eičiau kartu su jais. Tuomet prireikė dar savaitės, kol išmokom keliauti priešinga -- pamiškės kryptimi. Ten buvo griova, kurios dugne, priaugusiame sodrios žolės, telkšojo šiek tiek šiltutėlio vandens – dar vienas rojus, pilnas muselių, varlių ir žiogų...
Nors tada paukščių gripu net nekvepėjo, man išvykus į miestą, ančiukai neišgyveno. Teta parašė laišką, kad, bandydami mane prisišaukti, jie beviltiškai blaškydavosi po kiemą. Tačiau sykį išdrįso ir iki kūdros nukeliavo vieni. Tą patį vakarą vienas nebegrįžo. Vėliau parkeliavo tik keturiese, paskui trise, dar po kelių dienų parsirado tik du, galiausiai ir paskutinis nebeparėjo… Anot tetos, vieną pačiupo vanagas, kitą sudraskė lapė, trečią -- usūrinis šuo: žodžiu, kiekvienas turėjo savą žūties istoriją. Galiu guostis bent tuo, kad dabar juos galbūt pasičiuptų beasmenė mirtis, pasivadinusi paukščių gripu.
"Šiaurės Atėnai", bernardinai.lt
Orchus
Parašytas: Pen. 06 09, 2006 10:32 am Rašyti temą:
Varnos nusiaubė kopūstų plantaciją
Šiaulių kraštas, 2006 m. birželio 9 d.
Regina MUSNECKIENĖ
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas, uždraudęs nuo kovo iki liepos šaudyti varnas, atsisuko prieš užventiškį (Kelmės raj.) ūkininką Algimantą Vaupšą. Prisiperėjusios jauniklių varnos, ieškodamos savo vaikams sliekų, išrovė kopūstų daigus pusketvirto hektaro lauke.
Lauke darbavosi keli šimtai varnų
Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo ūkininkas Algimantas Vaupšas keturiasdešimt hektarų užsodino brangiais iš Lenkijos parsivežtais kopūstų daigais. Vieną dieną nuvažiavęs į laukus ūkvedys Edmundas Skėrys pamatė unikalų vaizdą. Laukas juodavo nuo varnų. Jos darbavosi taip mikliai, kad veidas ištįso iš nuostabos. Snapu išrauna kopūsto daigą, apžiūri, ar po šaknimis nėra kirminuko ir dailiai padeda ant vagos.
Paukščiai buvo taip įnikę į darbą, kad nesibaidė į laukus atvažiavusio žmogaus. Nusiaubė pusketvirto hektaro plotą.
Nuostolis — 56 tūkstančiai litų
Ūkininkas sukvietė visus darbininkus kuo skubiau atsodinti kopūstų daigus, kol jie nenuvyto. Visą dieną darbavosi per penkiasdešimt žmonių. Tačiau ne visi daigai antrąkart prigijo. O ir prigijusieji ne tokie kaip kituose laukuose — kažko išsigandę. Be to varnos dar kartą atskrido į tą patį lauką. Dabar jis pristatytas baidyklių. Gal įkyrūs paukščiai neatskris.
„Gal kam nors ir juokas,— sako Algimantas Vaupšas. — O man didžiulis nuostolis. Daigai atsėjo brangiai. Šiemet pavasaris — šaltas. Lietuvoje neužaugo gerų daigų. Juos teko atsivežti iš Lenkijos. Kainavo darbo jėga. Lauko įdirbimas, degalai, trąšos. O jeigu kiekvieną daigą paversčiau derliumi, išeitų, jog patyriau apie 56 tūkstančių litų nuostolį.“
Algimantas Vaupšas augina kopūstus rauginimui. Perka tokių veislių daigus, kurie susuka dvylikos — keturiolikos kilogramų svorio galvas.
Šiemet užsidegė šio ūkininko daržovių saugykla. Algimantas Vaupšas patyrė pusės milijono litų nuostolį.
Šiemet nerengė varnų medžioklės
Prieš keletą metų varnos buvo apnikusios ir Užvenčio seniūno Zonio Virbalo laukus. Išraustė kopūstų daigus pusantro hektaro plote. Seniūno ūkio darbininkai atsodino — varnos vėl išrovė. Tuomet buvo sugalvota naikinti Užvenčio dvaro parką apnikusius kovarnius. Čia jų lizdų pilni medžiai. O varnų šauksmas girdėti už kelių šimtų metrų.
Kadangi kovarnius naikinti ir draskyti jų lizdus būdavo galima ištisus metus, Užvenčio būrelio medžiotojai jau porą metų iš eilės gegužės mėnesį surengdavo paukščių egzekuciją. Varnų prišaudydavo po pilną traktoriaus priekabą. Pats Algimantas Vaupšas prisipažino vienas varnų prišaudydavęs po penkias dešimtis. Surengdavo varnienos balius. Užtat kai kurie užventiškiai sako, jog šiemet varnos už praėjusių metų egzekucijas ūkininkui atkeršijo.
Šiemet Aplinkos apsaugos ministro įsakymu šaudyti kovarnius leista tik nuo liepos pirmos dienos, kai jos jau išperės ir išmokys skraidyti vaikus. Anksčiau medžioklės apribojimai buvo taikomi tik pilkosioms varnoms. Dėl šio draudimo Užvenčio būrelio medžiotojai šį pavasarį nenaikino varnų. Tad jos pulkais ėmė skristi į ūkininkų laukus.
Ūkininkai prašo išimties
Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas parašė prašymą Aplinkos apsaugos departamentui, kad išimties tvarka Užventyje leistų naikinti kovarnius. Užventiškiai prašo leisti medžioti varnas ne sezono metu ir ne medžioklės vietose. Užvenčio miestelis, kur parko medžiuose daugiausia varnų buveinių, negali būti pripažintas medžioklės plotu.
Jeigu Departamento direktorius leis, užventiškiai vėl galės naikinti varnas, nelaukdami liepos pirmosios.
Kelmės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Sirusienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog anksčiau būdavo saugomos tik pilkosios varnos, neleidžiama ardyti jų lizdų. Artinantis prie Europos sąjungos standartų, apribota ir kovarnių medžioklė.
*Ūkininkas Algimantas Vaupšas sako, jog šis kopūstų laukas, į kurį neatskrido varnos, po mėnesio jau duos derlių.
*Varnų nusiaubtas laukas. Kur ne kur matosi menkas daigelis.
*Varnų ir jų lizdų pilni Užvenčio dvaro parko medžiai.
***Autorės nuotr. žr.
http://www.skrastas.lt/?data=2006-06-09 ... page=print
_________________
Orchus
Parašytas: Št. 06 10, 2006 8:00 pm Rašyti temą:
2006-06-10
Vengrijoje nustatyta labai patogeniška paukščių gripo atmaina, pranešė EK
Vengrijos pareigūnai, ištyrę būrį naminių žąsų, nustatė itin patogenišką paukščių gripo atmainą, tačiau reikės atlikti dar daugiau testų, kad būtų galima nustatyti, ar tai mirtinai pavojingas H5N1 virusas, penktadienį pranešė Europos Komisija.
Europos Sąjungos įstatymų vykdomoji valdžia sakė, jog vengrų pareigūnai išpjovė visas 2 300 šio būrio žąsis ir rengiasi išnaikinti visus paukščius 1 kilometro spinduliu nuo Bač Kiškuno, esančio pietų Vengrijoje.
Paimti pavyzdžiai buvo išsiųsti į Europos Sąjungos laboratoriją Veibridže, netoli Londono, tikintis nustatyti, ar tai yra paukščių gripo H5N1 protrūkis.
Jeigu spėjimai pasitvirtins, tai bus jau penktas H5N1 protrūkis tarp naminių paukščių ES valstybėje. Anksčiau tokie protrūkiai buvo užfiksuoti Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir Danijoje. Be to, trylikoje ES valstybių paukščių gripo H5N1 forma buvo nustatyta laukiniuose paukščiuose.
Nuo 2003 metų pabaigos užsikrėtę paukščių gripu mirė daugiau kaip 120 žmonių, daugiausia – Azijoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos pareigūnai būgštauja, kad H5N1 virusas gali peraugti į tokią formą, kuri lengvai plis tarp žmonių.
Šaltinis: BNS
_________________
Orchus
Parašytas: Št. 06 10, 2006 8:02 pm Rašyti temą:
2006-06-09
Kamanų gamtinio rezervato tvarkymui skirta 0,8 mln. litų
Aplinkos ministerija patvirtino Kamanų gamtinio rezervato tvarkymo planą, kurio įgyvendinimas kainuos apie 800 tūkst. litų.
„Kamanų rezervate už gautas lėšas stengsimės atstatyti aukštapelkės hidrologinius kanalus, naikinsime melioracines sistemas“, – BNS sakė rezervato direktorius Irmantas Jašinskas.
Taip pat bus šienaujamos pievos, kurių plėtimasis naikina rezervate augančias orchidėjas, bei gerinama rezervate įrengto pažintinio tako infrastruktūra.
Anot I.Jašinsko, projektą finansuos Pasaulio aplinkos fondas (PAF).
PAF 2004 metais ėmėsi projekto, kuriame iki 2008 metų siekiama užtikrinti pelkių ekosistemų gyvybingumą penkiuose Lietuvos rezervatuose: Kamanuose, Žuvinte, Čepkeliuose, Girutiškyje ir Viešvilėje.
Planų įgyvendinimui skirta 3,2 mln. JAV dolerių (8,65 mln. litų), iki šiol panaudota maždaug 20 proc. šios sumos.
Akmenės rajone esantis Kamanų valstybinis rezervatas užima 3,94 tūkst. hektarų, pelkių buveinės sudaro beveik pusę jo teritorijos, čia rasta 115 rūšių į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, augalų ir grybų.
Šaltinis: BNS
_________________
Darius N.
Parašytas: Št. 06 10, 2006 9:31 pm Rašyti temą:
Orchus rašo:
2006-06-09
Kamanų gamtinio rezervato tvarkymui skirta 0,8 mln. litų
....
Taip pat bus šienaujamos pievos, kurių plėtimasis naikina rezervate augančias orchidėjas, bei gerinama rezervate įrengto pažintinio tako infrastruktūra.
....
Šaltinis: BNS
Čia tiktų nesamonių kampeliui Juk orchidiniai augalai nyksta dėl nešienaujamų pievų užžėlimo krūmais, todėl jas ir reikia šienauti
Orchus
Parašytas: Pir. 06 12, 2006 10:35 am Rašyti temą:
Gamta ir gamtosauga Lietuvoje: gerų žinių daugiau negu blogų
© Lietuvos žinios, 2006-06-12
Praėjusių metų gamtos ir gamtosaugos būklės rodiklius skaičiavo ir trumpas išvadas pateikė beveik pusšimtis Aplinkos ministerijos specialistų. "Lietuvos žinių" skaitytojų dėmesiui - įdomiausi faktai.
Klimatas sparčiai šiltėja
Klimatas Lietuvoje pastaraisiais metais šiltėja: 2005 metais vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę normą ir siekė 6,9 laipsnio.
1999-2005 metų laikotarpis buvo audringiausias per pastaruosius du šimtmečius. 2005-aisiais ties Palanga jūros bangos prarijo 7 hektarus pakrantės. Atskiruose Kuršių nerijos ruožuose kasmet prarandama po 1-2 metrus pakrantės, o kai kur buvo nuardyti net 3-5 metrai apsauginio kopagūbrio.
Pietiniuose ir vakariniuose rajonuose keturias rugpjūčio dienas lietus taip pylė, kad mėnesio kritulių norma buvo viršyta 3 kartus.
2005 metais mūsų šalį ypač ilgai spinduliais lepino saulė - 2049,2 valandos, arba 268 valandomis ilgiau už daugelio metų vidurkį.
Galbūt be reikalo kai kurie žmonės Baltijos jūrą prie mūsų šalies krantų vadina šalta: meteorologų duomenimis, jau keletą dešimtmečių vidutinė metinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje yra aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Dulkių debesys pavasarį
Pagrindinių atmosferos teršalų - kietųjų dalelių, azoto dioksido, švino ir benzeno vidutinė metinė koncentracija pernai neviršijo kritinių ribų.
Tačiau Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatyta paros vidutinė kietųjų dalelių koncentracijos riba miestuose buvo viršijama neretai, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Daugiausia kietųjų dalelių miestuose pasklinda pavasarį, kai gatvėse tirpsta purvinas sniegas.
Kiek Lietuva išmeta į atmosferą vadinamųjų šiltnamio dujų, t.y. teršalų, nuo kurių oras šiltėja tarsi šiltnamyje? Mūsų šalis yra pasirašiusi tarptautinį Kioto protokolą, kuriame įsipareigojo šių dujų kiekį mažinti. 1990 metais leistina riba buvo viršyta - tais metais į atmosferą buvo išmesta daugiau kaip 50 milijonų tonų šiltnamio dujų.
Sumažėjus pramonei bei pabrangus energijos ištekliams, šiltnamio dujų išmetimų pradėjo mažėti: 2002 metais šių dujų išmesta tik 14,5 milijono tonų - trečdalis 1990 metų kiekio. Pastaraisiais metais šiltnamio dujų išmetama jau kiek daugiau, pavyzdžiui, 2004 metais - 20,3 milijono tonų. Tačiau Kioto protokole nubrėžtoji riba (apie 48 milijonai tonų) dar toli.
Vienas pagrindinių Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos tikslų - kad energetika ir transportas naudotų daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Įsipareigota iki 2020 metų šių išteklių dalį bendrame energijos balanse padidinti 15 proc. Tačiau kol kas iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudaro tik 8 proc. bendrosios energijos. Antai biologiniai degalai 2005 metais sudarė tik 0,06 proc. bendro sunaudotų degalų kiekio.
Upės apsivalo lėtai
Šalies upės palyginti su sovietiniais laikais dabar šiek tiek švaresnės - mažiau trąšų ir pesticidų patenka iš žemdirbystės laukų, be to, daugelyje miestų ir miestelių veikia nuotekų valymo įrenginiai. Ir vis dėlto 2005 metais vanduo, kuriame teršalų (azoto, amonio azoto, nitratų, fosforo, fosfatų) kiekis neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų, buvo tik 36 proc. tirtų upių vietų.
Pagal biologinius vandens rodiklius tyrėjai šalies upes įvertino taip: labai švarus vanduo buvo 4 proc. tirtų upių, švarus - 63 proc., vidutiniškai užterštas - 30 proc., užterštas - 3 proc., labai užterštas - 0,3 proc. Švariausios upės - Šventoji (Rytų Lietuvos) ir Žeimena, labiausiai užterštos - Mūšos-Nemunėlio ir Šešupės baseinuose.
Kuršių marių eutrofikacija (užžėlimas) nebedidėja. Baltijos jūroje prie mūsų krantų 1998-2005 m. bendrojo azoto vidutinė koncentracija sumažėjo apie du kartus.
Tačiau Baltijos vandenyje padaugėjo naftos angliavandenilių, ypač - prie Būtingės terminalo bei tose vietose, kur iš laivų išpilamas gilinamo uosto gruntas.
Per pastaruosius šešerius metus šalyje pastatyta arba rekonstruota nemažai nuotekų valymo įrenginių, todėl nevalyto arba nepakankamai apvalyto nutekamojo vandens srautai sumažėjo. 2005 m. buvo išleista
135,5 mln kubinių metrų apvalytų iki nustatytų normų nuotėkų, arba 27 proc. daugiau negu 2004 metais.
Senų pesticidų nebeliko
Didžiausia komunalinių atliekų dalis - buitinės atliekos. Jos 2004 m. sudarė 77 proc. komunalinių atliekų. Vienam gyventojui per metus Lietuvoje tenka 389 kg komunalinių atliekų (Latvijoje - 311 kg, Estijoje - 449 kg).
Dauguma - net 86 proc. - komunalinių atliekų Lietuvoje išgabenama į sąvartynus.
Vis daugiau antrinių žaliavų perdirbama ir panaudojama. Net 63 proc. padidėjo plastiko, 50 proc. - stiklo, 23 proc. - popieriaus atliekų perdirbimas, metalo atliekų - 2 proc.
2005 metais šalyje pagaliau nebeliko sandėlių su senais pesticidais. Per 2002-2005 metų laikotarpį iš 40 šalies rajonų esančių 117 sandėlių į Vokietiją buvo išgabenta ir ten nukenksminta 3190 tonų pesticidų. Daugiausia šių atliekų išvežta iš Marijampolės apskrities pesticidų sandėlio Kazlų Rūdoje (513 t) ir Šilutės rajone buvusių dviejų sandėlių (226 t).
Miškų plotas nemažėja
Valstybinės miškų apskaitos duomenimis, miškų plotas Lietuvoje nuolat didėja - naujų miškų įveisiama žemės ūkiui netinkamose ar nenaudojamose žemėse, dalis šių žemių apauga savaime. 2006 m. sausio 1 d. mišku apaugusios žemės Lietuvoje buvo 2,12 mln. ha - 32,5 proc. šalies teritorijos. Tai 2,2 proc. daugiau negu 1998 metais.
Pastaruoju metu nerimą kelia ąžuolų ir uosių būklė - šie medžiai daug kur džiūsta.
Valstybiniuose miškuose kirtimų apimtys pastaraisiais metais beveik nedidėja. Antai 2005 m. valstybiniuose miškuose buvo pagaminta 3,6 mln. kubinių metrų medienos - tiek pat, kaip 2004 m. Privačiuose miškuose 2005 m. buvo pagaminta apie 2,6 mln. kubinių metrų medienos.
Šalies eksploataciniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją girių dalį, per metus 1 hektare priauga apie 6,4 kubinio metro medienos, o iškertama apie 4,3 kubinio metro - taigi medienos prieaugis didesnis nei iškertama.
Neteisėtų kirtimų skaičius 2005 m., palyginti su 2004-aisiais, sumažėjo net 42 proc. 2005 m. nustatyta 1177 neteisėtų kirtimų, kurių metu iškirsta 15 tūkst. 756 kubiniai metrai medienos. Daugiausia tokių kirtimų nustatyta privačiuose miškuose: juose neteisėtai iškirsta 13 tūkst. 41 kubinis metras medienos.
Baltija žuvims nebemiela
Mažėja verslinės žūklės laimikiai. Dėl intensyvios verslinės žūklės Baltijos jūros priekrantėje gerokai sumažėjo otų ir upinių plekšnių. Neteisėtai naudojamais smulkesnių, negu leidžiama, akių tinklais išgaudomi žiobrių, starkių bei kitų žuvų jaunikliai.
Tačiau mūsų vandenyse šiek tiek gausėja lašišų ir šlakių. Ichtiologai tikina, kad 2005 m. rudenį per Kuršių marias neršti į mūsų upes migravo 5500 lašišų ir 7700 šlakių - keletą kartų daugiau negu 2003 metais.
Žemės gelmių staigmenos
Karstinis procesas - kai požeminiai vandenys išplauna žemės gelmes ir ji įgriūva - Biržų ir Pasvalio krašte vis dar vargina žmones, tačiau jau kiek mažiau. Biržų regioniniame parke 2000 metais atsirado 56, o 2005 metais - 34 naujos smegduobės.
2005 metais šalies saugomose teritorijose buvo užfiksuoti 157 savavališkų statybų atvejai, daugiausia - Vilniaus apskrityje. Antroji vieta tenka Klaipėdos apskričiai, kurioje yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio regioninis parkas. Mažiausiai savavališkų statybų aptikta Šiaulių apskrities saugomose teritorijose.
2005 metais sumažėjo ekstremalių situacijų ir kitų gamtai pavojingų įvykių. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija užregistravo 11 ekstremalių situacijų - trigubai mažiau negu 2002 m.
Kokių aplinkosaugos pažeidimų daugiausia? 2005 metais nustatyti atmosferos apsaugos pažeidimai sudarė dešimtadalį visų aplinkosaugos pažeidimų, maždaug tiek pat užfiksuota ir vandens apsaugos pažeidimų. Kraštovaizdžio apsaugos pažeidimai siekė apie 8 proc. Likusią dalį sudarė gyvūnijos ir miško apsaugos pažeidimai. Tarp pastarųjų dauguma (85 proc.) - žvejybos taisyklių nesilaikymas. Medžioklės taisyklių nepaisymai sudarė 10 procentų.
Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija
_________________
Orchus
Parašytas: Antr. 06 13, 2006 9:43 am Rašyti temą:
Sužalotam gandrui dovanota gyvybė
Plungės žinios,
http://www.pzinios.lt, 2006/6/13 8:20:07
Plungės naminių gyvūnų globos tarnyba antradienį sulaukė ypatingo gyventojo - pas juos pateko gandras. Sužalotą paukštį atnešęs žmogus patarė nelaimėlį tiesiog užmigdyti. Tačiau tarnybos vadovei Anai Liutikienei ilgakojo pagailo.
Kas nutiko gandrui, neaišku. Gal būt paukštis trenkėsi į pravažiuojančią mašiną, o gal į laidus įsipainiojo, bet kažkur buvo sužalotas jo vienas sparnas - paskristi nebegalėjo.
Naminių gyvūnų globos tarnybos vadovė A. Liutikienė sako, kad gandras nebuvo panašus į tokį, kurį reiktų užmigdyti - jis ir vaikščio jo, ir maisto pageidavo, tik sparno nevaldė. Pagailėjusi gražaus paukščio, gyvūnų globėja nutarė ieškoti kokios nors išeities.
Gandrą apžiūrėjęs specia listas pasakė, jog sparnas nėra lūžęs, tik išnarintas. Iš pradžių abejojusiems tarnybos dar buotojams atsirado viltis, kad ne laimėlis pagis ir vėl galės skraidyti.
Ilgakojį kaip mat pamilo vaikai - ėmė gaudyti jam varles ir žuveles. Tik pradžioje vargšelis ne kaip jautėsi - kibire prileistų karosų pats negriebė. Kelis kartus teko jam pražiodyti snapą ir žuvis meste įmesti į gerklę.
Pasak A. Liutikienės, tokio paukščio išlaikymas gana nepigus - per dieną jam reikia apie pusės kilogramo šviežios žuvies. Naminių gyvūnų globos tarnyboje šiam vargšeliui gyventi nėra sąlygų - paukštis, kuriam reikalinga laisvė ir grynas oras, uždarytas voljere, kad šalia medyje įsikū rusi ir perinti gandrų šeimynėlė jo bevaikštinėjančio po kiemą neužplaktų.
Tarnybos darbuotojai dėl šio rūpestėlio jau kalbėjosi su gamtosaugininkais ir vis ieško galimybių, kas galėtų šiuo ilgasnapiu pasirūpinti. Galvojama apie minizoologijos sodą šalia Klaipėdos ar šiaip gerus žmones, turinčius sąlygas ir galinčius nelaimėlį priglausti.
Lina MOTUŽIENĖ
_________________
Myletojas
Parašytas: Antr. 06 13, 2006 9:52 am Rašyti temą:
Į dumblyną prie Anykščių užsuko reti svečiai
Tautvydas Kontrimavičius
„Lietuvos ryto“ korespondentas, Lietuvos rytas
2006-06-13
Savaitgalį Anykščių miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijoje buvo pastebėti du keisti paukščiai. Nepanašūs į jokius kitus sparnuočius ilgakojai braidė po dumblą ir kažką gaudė ilgais, plonais, į viršų užlenktais snapais.
Žinią apie keistus ir baikščius atklydėlius išgirdęs Anykščių mero pavaduotojas gamtininkas Sigutis Obelevičius atsivežė teleskopą ir per jį apžiūrėjo egzotišką porelę. Nustebęs jis pripažino, kad tai – avocetės.
Šios pietų kraštų gyventojos Europoje paplitusios tik Viduržemio jūros regione, ypač salose, kur buriasi didelėmis kolonijomis. Pavienių paukščių, nuklystančių į vėsią šiaurę, pastebima itin retai.
Rusijoje ir kitose šalyse, kur pavienės avocetės kartais peri, jos įrašytos į Raudonąją knygą. S.Obelevičiaus žiniomis, Lietuvoje kelios avocečių poros buvo pastebėtos tik pamaryje.
Avocetės minta vandens bestuburiais, mėgsta smulkius vėžiagyvius, kuriuos gaudo, maišydamos ilgu snapu vandenį.
Pasirodo, Anykščių nuotekų valymo įrenginių dumble šie paukščiai aptiko daugybę uodo trūklio lervų, kurias pasimėgaudami rijo.
„Mažai vilčių, kad šiai porelei patiks Šventosios pakrantė, kad ji susuks lizdą ir perės jauniklius.
Tikriausiai tai paukščiai, kurių lizdą su kiaušiniais šį pavasarį kažkas sunaikino. Todėl jie ir klaidžioja toli nuo įprastų vietų, trumpam įsikuria pasistiprinti“, – svarstė gamtininkas.
vygantas
Parašytas: Antr. 06 13, 2006 10:03 am Rašyti temą:
O kodėl Darius N. nepaminėtas?
Orchus
Parašytas: Pen. 06 16, 2006 7:00 pm Rašyti temą:
Adresas
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9891445
Dublino gatvėse eismą sustabdė motina antis
BNS
2006 birželio mėn. 16 d. 20:55
Penktadienį centrinėse Dublino gatvėse eismą sustabdė motina antis, su savo ančiukais žygiuojanti link tvenkinio, kur mažylių laukė pirmosios maudynės.
Džiūgaujančių praeivių drąsinama antis savo ančiukus gatvėmis vedė iš jų gimtosios vietos - "Trinity" koledžo parko - link maždaug už pusės mylios esančio istorinio miesto parko "St. Stephen's Green".
"Ji šitaip daro jau pastaruosius šešerius ar septynerius metus - deda kiaušinius koledžo parke ir vėliau veda mažylius į miesto parką", - žurnalistams sakė "Trinity" parko prižiūrėtojas Davidas Hackettas.
"Paprastai ji yra tikra šaunuolė ir šiam žygiui gatvėmis pasirenka vakarą, kai viskas nurimsta, bet būna ir kitaip, o kartą mums net prireikė policijos pagalbos eismui reguliuoti", - sakė jis.
Šįkart jaunąją šeimyną intensyvaus eismo gatvėmis saugiai lydėjo du "Trinity" koledžo zoologijos katedros darbuotojai.
paukstelis
Parašytas: Št. 06 17, 2006 6:04 pm Rašyti temą:
Estijos Veru mieste žolės aukštis ir zylių lesinimas bus griežtai reglamentuoti
Estijos Veru miesto taryboje svarstomi naujų taisyklių, reguliuosiančių miestiečių buitį, projektai, penktadienį praneša naujienų tinklalapis "Lenta.ru".
Be kita ko, miesto tarybos deputatai nori apriboti malkų rietuvių ir žolės aukštį privačių namų valdose. Pagal projektą, malkų rietuvės aukštis neturėtų viršyti trijų metrų. Tuo tarpu žolę bus privalu pjauti, jeigu ji išaugs aukštesnė negu 25 cm
Be to, naujosios taisyklės numato dideles baudas už "daiktų ir maisto produktų laikymą už lango ribų". Pavyzdžiui, gyventojas, pro orlaidę iškišęs lesyklą ir pakabinęs lašinių gabalėlį zylėms, rizikuoja gauti 6000 kronų (1325 litų) baudą. Jeigu lesyklą už lango sugalvotų įtaisyti bendrovė ar organizacija, bauda išaugtų iki 20 tūkst. kronų (4416 litų).
Prižiūrėti, kaip laikomasi naujųjų taisyklių, privalės Veru savivaldybės aplinkos apsaugos skyrius ir policija
BNS
_________________
paukstelis
Parašytas: Št. 06 17, 2006 6:15 pm Rašyti temą:
TIKRI ESTAI
_________________
Orchus
Parašytas: Št. 06 17, 2006 10:03 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-17
Gulbės kur kas nepastovesnės meilėje nei manyta
Legendinė gulbių ištikimybė šiandien kelia didelių abejonių. Tai paaiškėjo po atradimo, jog gulbės labai neišrankios, nuolat palieka lizdą ir yra neištikimos savo partneriams.
Australijos mokslininkai tvirtina sugriovę gulbių kaip amžinos meilės simbolį. Jie atliko DNR testus, kurie pa-rodė, jog kas šeštas gulbiukas – neištikimybės vaisius.
„Nuo seno gulbės buvo garbinamos kaip ištikimybės ir visą gyvenimą trunkančio atsidavimo simbolis. Tačiau mūsų naujasis darbas parodė, kad tarp jų klesti išdavystės“, - sakė Raufas Malderis iš Melburno universiteto. Jis tiria Australijos juodųjų gulbių poravimosi ypatybes.
Tyrinėtojai dabar bando nustatyti, kaip nuodėmingoms patelėms pavyksta pasprukti nuo savo partnerių, kurie garsėja tuo, jog akylai saugo drauges.
Į Alberto parko ežere (Melburne) gyvenančių 60 patinų uodegos plunksnas dabar įtaisomos ypatingos mikroschemos. Tiek pat patelių bus aprūpintos miniatiūriniais sekimo įrenginiais dekoderiais. „Kai patinas ir patelė poruojasi, patelės dekoderis patino uodegoje aptinka mikroschemą, registruoja jos identifikacijos numerį bei poravimosi laiką“, - pasakojo R. Malderis.
„Dekoderis įrašo visus poravimosi atvejus ir taip pateikia išsamią ataskaitą apie gulbės seksualinį elgesį per kelias savaites.“
Ilgainiui ši technologija leis susidaryti visapusišką gulbių elgesio vaizdą.
Gulbių tyrimas truks trejus metus ir kainuos 80 tūkst. svarų. Jį užsakė Australijos tyrimų taryba.
„Daily Telegraph“
_________________
Orchus
Parašytas: Št. 06 17, 2006 10:07 pm Rašyti temą:
Klaipėda, 2006-06-17
Ir kodėl tie pingvinai neskraido?
Retas paukštis yra pelnęs tokią žmonių meilę ir susidomėjimą, kaip pingvinas. Tad ar verta stebėtis, kad kaip tik šie žavūs plunksnuočiai tapo daugybės filmų herojais. Nuo animacinių nuotykių filmų “Madagaskaras” ir “Didžioji kelionė” iki dokumentinės juostos “Pingvinų žygis”, (“Paukščiai II”) apdovanotos “Oskaru 2006-aisiais. Beje, tai buvo vienintelis atsitikimas, kai pingvinai pakilo į orą.
Kvailas paukštis?
„...Bailiai slepia riebų kūną tarp uolų“ – taip apie pingviną kadaise rašė Maksimas Gorkis. Tačiau būkime teisingi ir pripažinkime, kad rašytojas tiems puikiems paukščiams buvo labai neteisingas.
Juk, kaip tvirtina specialistai, pingvinai pasižymi protu ir sumanumu, leidžiasi dresuojami, gali atpažinti savo šeimininką ir net atsiliepti šaukiami vardu. Šito juk nepasakytume apie vištas?
Daugybė pingvinų – artistų dirba cirko trupėse kartu su delfinais (kurie yra pripažinti tikrais intelektualais tarp žinduolių), jūros ruoniais ir kitais gyvūnais.
Pasakojama ir tokia istorija. Neva vienas poliarininkas, sulaukęs pensinio amžiaus, į Rusijos užkampį parsivežė pingviną, kurį praminė Borka.
Globotinis puikiai pasijuto bute, turškėsi vonioje ledukais atšaldytame vandenyje. Šeimininkas už pavadėlio jį išsivesdavo į gatvę pasivaikščioti.
Borka net kartu eidavo į parduotuvę, kur kantriai lūkuriuodavo eilutėje, kol šeimininkas nupirks žuvies.
Žavi istorija, pasakysite. Tačiau ar galite įsivaizduoti, kaip galima gyventi viename bute kartu su pingvinu, kurio biologinės savybės labai skiriasi nuo mūsų? Matyt, Borkos šeimininkas buvo visiškai netekęs uoslės...
Ir dar: gyvenantiems nelaisvėje pingvinams taip pat reikia jūros vandens, nes jūros druska būtina jų organizmo medžiagų apykaitai. Tad greičiausiai visa ši istorija tėra tiktai anekdotas.
O kitas pasakojimas apie pingviną, kuris tarnaudamas nusipelnė pulkininko laipsnio, yra tikra tiesa.
Pulko sūnus
Ši istorija prasidėjo 1972-aisiais. Norvegijos karališkosios gvardijos leitenantas Nilsas Egiljenas, apsilankęs Edinburgo zoologijos sode, taip susirūpino imperatoriškojo pingvino likimu, kad nusprendė kartu su tarnybos draugais imtis jį globoti.
“Naujokui” krikštatėvio leitenanto ir Norvegijos karaliaus Olafo garbei suteikė dvigubą vardą ir jaunesniojo kapralo laipsnį bei paskyrė maitinimą.
Nuo tada išdidusis pingvinas Nilsas Olafas tapo karališkosios gvardijos talismanu.
Pingvinas eina į tarnybą kaip garbės sargybos narys, ir ta ceremonija, žinoma, surenka daugybę turistų.
Beje, per visus tuos metus Nilsą Olafą jau keturis kartus paaukštino ir net apdovanojo medaliu už sąžiningą tarnybą.
Dabar jis jau tarnauja turėdamas pulkininko laipsnį. Tiesa, tai jau yra antras Nilsas Olafas.
Pirmasis gvardietis per savo amžių – dešimtį metų spėjo išsitarnauti iki vyresniojo seržanto. 1993-iaisiais jį pakeitė Nilsas Olafas II.
Sparnai ar pelekai?
Bet grįžkime prie antraštės klausimo: kodėl tie paukščiai neskraido? Bet kuris biologas mums pasakys, kad paukščiai – labiausiai išsivysčiusi reptilijų grupė ir pirmieji plunksnuočiai atsirado prieš daugiau kaip 100 milijonų metų.
Kadaise Žemėje tebuvo vienas žemynas, kuris vėliau perskilo į šiaurinę ir pietinę dalis.
Pietiniame žemyne ir atsirado paukščių, puikių nardytojų, gyvenančių ant kranto ir mintančių pačių sugautomis žuvimis, atšaka.
Taip ir galima paaiškinti faktą, kad visi pingvinų giminės atstovai gyvena tik Pietų pusrutulyje: Ramiojo vandenyno rytuose, kur jie turi lizdavietes prie Peru, Australijos pietinėje pakrantėje ir Naujojoje Zelandijoje, Antarktidoje.
Ilgainiui pingvinų protėvių sparnai virto savotiškais plaukmenimis.
Įdomu ir nuostabu tai, kad ir albatrosai, garsėjantys kaip patys ištvermingiausi plunksnuočiai, mėnesius galintys gyventi ore ir nuskristi pasakiškus atstumus, ir nerangūs pingvinai – beveik broliai, kilę iš bendrų protėvių – sparnuočių skrajūnų.
Mokslininkai nustatė pingvinų giminystės ryšius su audrapaukščiais.
Abiejų snapai yra panašios sudėties: snapo makštį sudaro ne viena, o kelios dalys.
Visi, kas bent kartą matė, kaip pingvinai “skraido” po vandeniu, nesuabejos, kad jie yra paukščiai.
Ir dar viena įdomi “smulkmena”: pasirodo, pingvinais (ping-wing – “smeigtukas – sparnas”) anksčiau vadino beketeres ir besparnes, jau išmirusias didžiąsias alkas (nerangius paukščius su juoda nugarėle ir balta papilve).
Jos iki XIX a. vidurio gyveno Šiaurės Atlante. Todėl XVI a. anglų jūreiviai, pamatę panašius padarus netoli nuo Pietų ašigalio, ėmė ir praminė juos pingvinais. Štai tokia istorijos keistenybė.
“TV Park” Parengė V. B.
_________________
Orchus
Parašytas: Tr. 06 21, 2006 1:21 pm Rašyti temą:
Vakarų ekspresas, 2006 m. birželio 21 d.
Kormoranai balionėlių išsigando
Neringos kormoranams surengta vaikiškų balionų "šventė" pasitvirtino 50 procentų, - konstatuoja gamtosaugininkai.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vyriausiasis biologas Gediminas Gražulevičius sakė, kad šiaurinėje kormoranų perimvietės dalyje, kur pavasarį kelioms valandoms virš medžių buvo iškelti blizgantys balionėliai, 10-20 metrų spinduliu esantys kormoranų lizdai ištuštėjo.
"Tai buvo tik eksperimentinis bandymas reguliuoti kormoranų populiaciją. Nežinau, ar kitais metais taikysime tokį patį metodą, nes pas mus dažnai pučia stiprūs vėjai ir balionus bloškia žemyn. Gal kitąmet bandysime iškelti meteorologinius zondus - didelius balionus, apklijuotus saulės šviesą atspindinčiais veidrodėliais. Dar yra planų pasiskolinti iš žuvininkystės ūkio specialias ultragarso priemones. Tačiau šiemet jau nieko nebepadarysime - jaunikliai jau seniai išsiritę", - pasakojo G. Gražulevičius.
Kadangi kormoranų išmatose esančios rūgštys sunaikina medžius, stengiamasi, kad kormoranai nebeplėstų savo perimviečių Juodkrantės sengirės link, mat ten auga ypač vertingos, net 200 metų senumo pušys.
Dabar Juodkrantėje jau yra kone tūkstantis kormoranų išmatų pažeistų medžių. Šių paukščių perimvietė jau užima 10 hektarų teritoriją ir kasmet plečiasi.
Paskaičiuota, kad norint sureguliuoti Juodkrantės kormoranų populiaciją, reikia išnaikinti 30 procentų šių paukščių.
Pavasarį Juodkrantės perimvietėje buvo skaičiuojama 2,7 tūkst. lizdų, kuriuose perėjo po du suaugusius kormoranus. Kiekviename lizde turėjo išsiristi po 2-3 jauniklius. G. Gražulevičius šiuo metu sakė pradėjęs skaičiuoti kormoranų lizdus ir tikslų skaičių žinosiąs po mėnesio.
Edita UŽKURAITĖ
_________________