Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Pabandysiu įkelti nuorodą, ten pažymėtos patogesnės stebėjimui vietos ties Arlaviškėm.
http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8& ... 1&t=h&z=12

Pažymėkite palydovas,tai gausite ir daugiau matomos informacijos , nes rezoliucija gera.Na bent pas mane veikia. Sėkmės...

Eglei dėl kirų: Pastebėjau, kad nuo Arlaviškių mariose iki Kauno HES ir kiek žemiau kauno HES iki miesto centro (Akropolio) šaltu metu vyrauja (tiklsiau beveik vien išskirtinai) sidabriniai kirai (neskaitant kitų rūšių, be kaspijinio). Tuo tarpu, ties miestu pačiu, nuo Akropolio žemyn upe dažniau sutiksi kaspijinius. Kiek toli žemyn jų dar yra nežinau - niekad aktyviau ten nestebėjau.
Kas šiemet darosi dar sunku pasakyti, neatmestina tikimybė, kad kaspijinių bus daugiau, tačiau apie HES ir Arlaviškes kiek šiemt mačiau vyrauja sidabriniai.

Kopgalyje ties molu jūroje praskrido keletas juodakaklių ir rudakaklių narų, 12 mažųjų kirų, 3 vidutiniai dančiasnapiai, 2 ledinės ir 1 žiloji antis, krūmynuose pora liepsnelių

Šiandien Kauno ornitologiniame draustinyje ir jo prieeigose. 12 mažųjų gulbių iš jų 3 jaunikliai, 7 gulbės nebylės, 2 mažieji kragai, šimtinis burys laukių, pilnos pakrantės didžiųjų ančių, visame Nemune pilna klykuolių tikari virš šimto, apie 20 kuoduotųjų ančių, virš 4 žilųjų ančių. Apie 10 didžiųjų dančiasnapių, apie 50 - 70 didžiųjų kormoranų. O pakrantėse: karietaitės, tulžiai (2), juodagalvės sniegenos, ilgauodegės zylės, smilginiai strazdai, vienas burialis čimčiakų, keli juodieji strazdai, . Kaip ne keista beveik nebuvo kirų, pora sidabriniu ir tie skraidantys.

Ar tikrai amaliniai ,o gal kartais smilginiai?

Suklydau, ka tik buvau ziurejes Vytauto amaliniu strazdu nuotraukas birdpixe, ir kaip tik rasiau forume Tad is inercijos ir parasiau amalinius. Ten tikrai buvo smilginiai strazdai

Audringoje jūroje tie Kopgalio molu šįryt praskrido 6 mažieji kirai, 2 nuodėgulės, 3 juodosios ir 17 žilųjų ančių, 2 vidutiniai dančiasnapiai. Krūmynuose 1 strazdas giesmininkas.

Šiandien Garliavoje svirbelių pagausėjimas. Vietoj įprasto 1 būrio pastebėjau 3 didelius ar gal dar daugiau būrių. Ir išvis - pastarosiom dienom sviebelių daugiau, nei anksčiau, kai tikrai ne kiekvieną dieną juos pastebėdavau.

_________________
Tadas p

siandien teko apsilankyti Klaipedoje, beveik centre skraide baltasis gandras. Ziedo neturejo. Gal Klaipedieciai zino daugiau apie ji?

Tikrai nieko apie jį negirdėjau

na jei jis zmoniu isaugintas kaip kad p Legeckas itaria, jis tuo labiau stipresniu salciu gali neatlaikyti manyciau,kiek ju krisdavo tais laikais zoosode niekas ir neskaiciuodavo ypac kai ziemos budavo atsiaurios,kazkada irgi teko jaunikliu pasirupinti prisimenu dede zoosode dirbo pas pauksciu priziuretoja nuejom paklaust tai ir pasake gink dieve iki pavasario cia neneskit,nustips jis cia...mazas tada buvau bet tokios mintys man ziauriai nuskambejo,tad ir islaikiau iki pavasario nabaga

ka tik pro namus (Liudvinavas Marijampoles sav.) praskrido baltasis gandras

Persekioja

jau neramu darosi...

Kokie velyvi gandrai gali buti nebutinai zmoniu Lietuvoje isauginti, o is Vakaru Europos atskride. Olandijoje, Sveicarijoje po dirbtino isveistu pauskciu reintrodukavimo/atkurimo jau susiformavo 'nenormalios" populiacijos, kurios neskrenda ziemoti i Afrika ar nors Ispanija, o pasilieka ziemoti ir malasi po aplinkiniusd krastus. Ten jau ne retenybe atskrides gandras ziema. O( Tomas guvena arciausiai Vakaru Europos, tai ir puola pirmaji

Su Baltaisiais gandrais reikalų turėjau tikrai nemažai. Jiems visai nebaisus yra šaltis iki -20C temperatūros, jei jie turi pakankamai koybiško lesalo ir vandens. Bet vistiek jie žymiai geriau jaučiasi + temperatūroje.
Kai oro tempertūra yra šalta jie lesa žymiai daugiau, nei įprastai, bet apie vasario mėn. vidurį jie nebeįveikia normalios paros porcijos, ir sulesa tik po puse. (Mano asmeniška nuomone, tai susija su jų pavasarinės migracijos prasidėjimu iš Afrikos link Europos) ir taip tesiaisi iki Kovo mėnesio.

Šendien pora kikilių patelių, pradžiugino starsakalis,skraido sniegenos ir svirbeliai.Smgu, kad žiema prasidėjo

Žuvinte dar laikosi apie 510 žąsų dauguma želmeninės. Prie sodų laikosi dešimtys varnėnų, smilginių strazdų pora šimtų.

ka tik is Cekijos grizau pravaziuodami daug plesriuju matem pelesakaliu,suopiu,didiji ereli reksni zuiki bedorojanti vos 30 m nuo kelio ir ten daug varnenu,strazdu