Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Na, aš čia nebūčiau taip optimistiškai nusiteikusi, nors būtent aš ir užviriau šią košę, kai pamačiau nuotrauką . Visų pirma, noriu pasakyti, kad šventai tikiu patyrusio stebėtojo intuicija (o tokiu laikau Antaną), kai kartais matai tegu nedaug, bet įsijungia kažkoks signalas "dėmesio!". Ir šiuo atveju, matyt, tikrai buvo kažkas "nemeriško" tame paukštyje, ką jau turėtų įvardyti anketoje pats stebėtojas. Mums gi lieka tik nuotrauka. Vėlgi, aš joje matau ir mero, ir dero požymių ir nematau būtent to, kas leistų tvirtai nusistatyti rūšį (o tą pamatyčiau tik tokiu atveju, jei turėtumėm skrendančio paukščio nuotraukas). Taip, dero požymiai yra: stambus snapas, tamsi akis, stambi galva ir kaklas, tamsumas. Bet nepamirškim, kad gali būti ir stambių mero patelių su galingesniais snapais, toli gražu ne visi suaugę merai turi šviesias akis, o ir jų pačių spalvos varijuoja. Ir dar tos šviesios dengiamosios...Taip, yra derų su šviesesnėm dengiamosiom plunksnom (kad ir tas lenkiškas), bet tai greičiau išimtis, o ne taisyklė. Aš irgi, viską susumavus, labiau linkstu prie dero/hibrido versijos, bet nemanau, kad iš šių nuotraukų galima tiksliai nusistatyti. Visada buvo ir bus paukščių, kurie lieka neidentifikuoti, dažnai tai būna patys įdomiausi atvejai, labiausiai diskutuojami, ir šiuo atveju mane nudžiugino pati diskusija. Mūsų lietuviškoje erdvėje tokių diskusijų labai trūksta, tarytum mes bijotumėm parodyti, ko nežinom. Bet juk daug ko nežinom, daug ko mokomės, klaidas irgi darom, bet juk kiek galim patobulėti šitaip diskutuodami . Tad visų pirma, ačiū už nuomonių išsakymą .

Turint nedaug patirties sunkoka tokiose diskusijose dalyvaut, bet bet kokiu atveju jos tikrai padeda tobulėti

Jo, buvo įdomu stebėti šią diskusiją. Daug išmokau

Jooo geras,nesusilaikau taipogi išsakysiu savo nuomonę,iš visų pasisakiusių vienas Modestas bandė objektyviai pažiūrėt į tai ką matom,aš taipogi kaip ir jis matau MERą,norintys matyti DERą požymius jau "pritempinėja"kadangi aiškių tikrai nėra.Dėl dydžio tai pateiksiu tokį pavyzdį teko stebėti Biržų rajono laukuose 12MERų vienu metu ,iš jų dalis jauni paukščiai dalis suaugę ,matytumėt kaip skyrėsi jų dydžiai tarpusavyje,nuo to laiko sąvoką dydis aš laikau subjektyviu požymiu.Teko matyti per visą stebėjimų laikotarpį 2 DERus ,ir tikrai šis į juos nepanašus ypač galva ,tipiškas MERas kaip bežiūrėčiau, apie sparnus aš jau nekalbu.Vienas kas mane trikdo tai gyvai stebėjusio abejonės,stebėtojas patikimas kaip aš suprantu ir patyręs bet tai vienintelis pliusas oponentams.Dar fotografija dalykas labai geras ,bet norint nustatinėti ar tai hibridas ar DERas ,ar MERas reiktų turėt tikrai kokybiškas foto ,o tai čia jau kaip ekstrasensų mūšis gaunas,bet čia ne pramoginė laida.....
Dar vienas pavyzdukas nesenas, berods šią žiemą Modestas fotografavo sidabrinį kirą,o gavosi didysis poliarinis kiras,net Vytautas Pareigis užsikabino ir net norėjo skandinavų kirininkų pagalbos identifikavime prašyt,bet didelė pagarba Modestui nedarė sensacijos kur jos nėra,ir įdėjo kitą nuotraukėlę kur aiškiai matyt kad tai sidabrinis kiras.Taip kad fotografija aklai pasitikėt visgi nevertėtų.
Mano asmenine nuomone nuotraukoje mes matome MERą,gal truputį tamsesnį nei tipinė forma bet vis tik MERą.Čia aš nevaidinu žinovo ,tik išsakau savo nuomonę.

Na reiškiasi diskusija dar nebaigta, bet kuo daugiau nuomonių, tuo ir įdomiau Taigi, gluosni, kokiais požymiais remdamasis galėtumėt teigti, kad tai MER'as?

O čia: http://www.avestom.com/index.php/fotono ... otonotesen galima rasti Lenkijoje fotografuoto DER'o nuotrauką.

Na kokie požymiai būdingi kuriam paukščiui aš nevardinsiu,tik pasakysiu dėl snapo ir galvos dydžio nematant viso paukščio šios dalys atrodo diesnės nei yra iš tiesų,snapas nuotraukoje iš šono labai šviesios spalvos,kas vizualiai jį padidina(optinė apgaulė),taigi nei galva ,nei snapas neatitinka DERo,tuo labiau sparnų dengiamosios ,Akis šviečiant saulei fotografijoje gali gautis ir tamsi ,ir visai balta ypač paveiksluojant iš tolimesnio atstumo ,taigi jos šviesumo nustatyti teisingai neis kad ir kiek didintume,na aš nerandu nei vieno pliuso DERo naudai.Nuotraukoje ne iš šono o tiesiai proporcijos paukščio jau matyt geriau,ir galvos forma taipogi ,kiek man užsifiksavę kai mačiau DERus jų galvos atrodo truputį kitaip(čia jau nuojauta daugiau) o visa kita būdinga MERui.

tada užduosiu klausimėlį, į kurį atsakymas matomas- kokios formos šnervės ?

Tada aš irgi paklausiu ,jūs čia matot šnervių formą aiškiai kad galėtumėt nespėliodamas pasakyt kokia ji yra ,aš ne.

Va tame ir dar didesnis klausimėlis, nes rėksniams (abiems) būdinga apvalios šnervės, o čia matau pailgas, ar man jau vaidenas nuo persižaidimo PS

Tai tikriusiai, nes peržiūrėjau dabar ne galvos , o bendrą , tai čia tikriausiai šešėlis, nes šnervės vaškinėje už plunksnų ribos turi būti, žodžiu pradėjau sapnuot o po grybavimo akyse dar ir grybai tebesimaišo

Visi mes žmonės,visi galim klyst tuo labiau tokios kokybės nuotraukas perdirbinėjant gaunasi paklaidos,krenta ryškumas,nieko čia blogo nėra,bet priimant sprendimus reiktų visus tus faktorius įvertinti.

Ziurinejau sios vasaros filmuotus gamtos vaizdus ir prisiminiau neidentifikaves vieno paukstuko, o tiksliau nesu isitikines ar tai nendrines startos patele?

http://www.youtube.com/watch?v=w09ArEoQq6Q

Ta pati. Ir šauniai padaryta, kad nufilmuotas visas biotopas pabaigoje. Tik reikėtų nurodyti ar tai Lietuvoje filmuota, nes starta panaši ir į poliarinę startą

Filmuota lietuvoje, Vievis- Ausieniskiu k., Ez. Aliosa, pietinis krantas.

Prašome padėti nustatyti šios vienišos pirmametės žuvėdros, matyt, pasimetusios nuo savo „chebros“ ir gerokai užtrukusios migracijos kelyje, rūšį. Su Marium K. užvakar ją stebėjome ant Kuršių marių krantinės Juodkrantėje. Tuomet atrodė, kad tai buvo upinė žuvėdriukė, bet dabar nuotraukose nagrinėdami jos snapą, galvą ir kitus galus, prie gero noro įžiūrime ne tik upinės, bet ir poliarinės žuvėdros požymių O kaip jums atrodo?

Na tikrai neaiški žuvėdra,čia ką matom,tai vienoj foto snapas lyg ir atitiktų poliarinės ilgiui,kitoj foto jau daugiau upinukei panašu,toliau norint nesuklyst identifikuojant šiuos paukščius reiktų matyt išskleistą sparną,o jį ko gero Vytautas su Marium matė ,taip kad paskutinis žodis priklauso vis tik jiems.

Neabejoju, kad tai Sterna paradisaea. Pagrindinis aiškiai matomas požymis - mažos ir labai trumpos kojos. Snapas taip pat nėra masyvus ir gana tamsus. Mano neseniai fotografuoto jauniklio snapas jau buvo visai juodas, o sparnų dengiamosios margesnės, tačiau šie požymiai kinta su amžiumi - šis jauniklis yra dviem mėnesiais vyresnis

Dėkui , tikrai geros naujienos.

Gal kam kyla kokių minčių dėl www.birdpix.lt svetainėje esančių nuotraukų su baltuoju garniu raudonom kojom? Kiek teko skaityti, raudonom kojom ir juodu snapu pasižymi baltojo garnio modesta porūšis aptinkamas Indijoje, pietryčių Azijoje ir Australijoje bei Naujoje Zelandijoje. Tačiau tokiais požymiais pasižymintys baltieji garniai paskutiniais metais stebimi įvairiose Vakarų Europos vietose.

Taip garnys išties įdomus. Tekę matyti rausvomis blauzdomis garnių, tačiau šio visos kojos raudonos. Atrodytų, jog paukštis atkridęs tiesiai iš vestuvinio sezono. Todėl galima būtų manyti jog net iš tų kraštų, kur dabar yra pavasaris
Deja, Birdlife kol kas neišskiria modesta porūšio kaip rūšies, nors jau seniai buvo nustatyta nemažai genetinių skirtumų nuo Europoje gyvenančių garnių.