Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Kol knygų neparsinešiau iš bibliotekos ,tai dar paklausiu:ar plėšrieji paukščiai poruojasi su vienu ir tuo pačiu partneriu?Ir ar būna taip ,kad susiporuoja giminingi paukščiai,turiu omeny visus paukščius...kažką aš čia ne taip...

_________________
Ne žmogus sukūrė gamtą,bet gamta žmogų.

Kaip taisyklė plėšrieji paukščiai, pvz. vanaginiai yra monogmai, poruojasi su tuo pačiu partneriu. Beje monogamija gali būti net su tos pačios lyties partneriu, bet čia jau ekstra sąlygomis pvz. raudonskruosčiai cenzūruota (papūgos tokios) laikomos namuose. (Čia ko gero kaip kalėjime sąlygos susidaro...)
Mažesnė dalis paukščių kaip tetervinai ar nendrinukės yra poligamai, t.y. kaskart gali sudaryti poras su skirtingais partneriais.
Rūšys, kaip taisyklė, tarpusavyje nesimaišo, tam ir yra rūšies apibrėžimas. tačiau kaip ir visur čia rasime išimčių, pavyzdžiui kikiliniai paukščiai ar antys gali kryžmintis tarpusavyje ir pasekoje yra hibridai. Tas laisvėje retai būna.

Kaip žinot ,kad paukštis yra hibridas?Dar norėjau paklaust ...ai tiek to,o tai vėl į pievas nugrybausiu.

_________________
Ne žmogus sukūrė gamtą,bet gamta žmogų.

Klausk, nebijok - ir patiems kartais reikia žinias atgaivinti. Paprasčiausias būdas pažinti hibridą - tai kai paukštis turi kelių rūšių požymius. Niuansas tas, kad jei jis neturi visų tos rūšies paukščiui būdingų požymių, tai dar nereiškia, kad tai hibridas Vienas žymiausių yra gargatūnas

Klausimas gal ir kvailokas ,net nežinau kaip teisingai suformuluoti :kaip paukščiai poligamai išsirenka partnerį,kad neįvyktų kraujomaiša?Ar jie pažįsta savo , kaip čia pasakyt,"gimines",vienu žodžiu - ar žino kuris kurio ir nuo kurio?

_________________
Ne žmogus sukūrė gamtą,bet gamta žmogų.

Labai geras klausimas. Tik atsakymo, deja aš nežinau. Teoriškai aišku tai, kad kraujomaiša gamtoje yra nepageidaujama, kadangi recesyviniai arba nepageidajami genai, koduojantys nenaudingus ar net pražūtingus požymius palikuonims. kurie šiaip lieka užslėptais, kaip tik tokiu metu gali pasireikšti. Todėl turėtų paukščiai kažkaip atskirti giminingus individus.

Bent jau su krankliais atlikti eksperimentai, kad jie atpažįsta individus (tiek žmones, tiek kitus kranklius), t.y. gali juos identifikuoti. Tai gal visi paukščiai gali?

Mano subjektyvia nuomone, gali.

Ko gero gali pazinti ir pazysta, gal net ir privengia (pvz zinau tokius tyrimus atliktus su pelemis). Peliu pateles kazkokiu mistiniu budu nenori santykiauti su individais turinciais to pacio tipo receptoriu grupes, kurie atsakingi uz infekciju prevencija (nezinau ar teisingai lietuviskai issireiskiau), taciau tai neturi labai daug bendro su giminystes rysiais. Bet manau sveikose populiacijose tai neturi daug reiksmes. neseniai buvau aptikes toki grafikeli, jog jei populiacijos dydis 20 individu, ir tik juos pastoviai kryzminsim tarpusavyje, bei visa laika palaikydami tik 20 individu, tai prireiks mazdaug 100 generaciju (kartu), kad kraujomaisa sukeltu tikrai dideliu problemu, jei individu skaicius 40 jau prireiks apie 400 generaciju. O juk populiacijos dazniausiai skaiciuojamos tukstanciais individu!!!!. Zodziu is principo net izoliuota populiacija gali lengvai egzistuoti, jei kas kaskiek laiko patenka bent pavieniai individai su skirtinga genetine informacija.

Gal kas zino gerų filmų apie Jūrinius erelius? ateityje nusimato pravest paskaitėlę apie juos tai manu,kad butų gerai ir filmą parodyt....

Ateityje ir bus filmas apie jūrinius erelius Tik tiksliai nežinoma kada, nes šiuo metu filmuojama.

Idomu butu suzinoti karetaite ar karietaite nes kiekvienoje knygoje vis kitaip.

Karkur čia jau buvo diskusija apie tai, tik neatsimenu kas buvo rašoma

Iš tikrųjų, pavyzdžiui, iš valstybinės kalbos komisijos šiandien gavau tokį atsakymą:

Paukščio pavadinimas – karietaitė (žr. P. Kurlavičiaus „Vadovą Lietuvos paukščiams pažinti“, V., 2003, p. 366; Terminų banką (http://terminai.vlkk.lt:10001/pls/tb/tb.search).

Žodžių kilmės klausimais prašom konsultuotis su Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus specialistais.



Su pagarba
Kalbos konsultantai

El. konsultacijos, žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos
Konsultacijos telefonu (8 5) 272 4520 (8.30–12.30 val.)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žvejų g. 14A, 09310 Vilnius

Tuo tarpu pvz. S. Paltanavičiaus Vakarų palearktikos paukščių vardyne paukštis vadinamas karetaite (Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat neprieštaravo šiam terminui).

Deja neišsiaiškinau kokia žodžio karetaitė kilmė. Jei karietaitė, tai kaip viskas ir aišku būtų, bet jei karetaitė, tai sunkiai paaiškinama žodžio kilmė...

Logmino V. Lietuvos paukščiai (1979) knygoje minimas pavadinimas karetaitė.
LOFK sąraše taip pat - karetaitė.

Manau mes, eiliniai vartotojai pirmiausiai turėtume remtis LOFK sąrašu. O LOFK savo ruožtu turi pasirūpinti teisingais terminais.

Kaip matyti, šiuo atveju valstybinė kalbos komisija sau kaip ir prieštarauja.

Tačiau kaip sakė vienas lietuvis kalbininkas (berods Pikčilingis), kad biologai turi sugalvoti gyvūnų pavadinimus, o kalbininkai tebūnie patarėjai.