Visų pirma noriu pasakyti, kad dviejose Boriso darytose nuotraukose – skirtingi kirai. Akivaizdesniam palyginimui pridedu išdidintus jų galvų vaizdus.Tikiuosi, Borisas nepyks už kopijavimą
Pažiūrėkit į snapo spalvas ir akis. Pirmojo posnapio dėmė – sodri ir praktiškai raudonos spalvos, apvadas apie akį – raudonas, akies rainelė – su daugybe smulkių tamsių dėmelių šviesiame fone, kas sudaro jau tamsokos akies įspūdį. Antrojo paukščio posnapio dėmė – labiau išplaukusi, šviesesnė, akies apvadas – labiau oranžinis, o pati akis – šviesiai geltona. Aiškiai skiriasi ir juosvosios dėmelės, kuri įsiterpusi į posnapio rausvąją dėmę, vieta bei intensyvumas. Tai, kad nuotraukose matomi skirtingi galvos šonai, neturi esminės reikšmės, nes snapo piešinys abiejuose šonuose būna praktiškai toks pat.
Pirmasis, mano manymu, yra kaip iš vadovėlio paimtas
geltonkojis kiras (
L.michahellis) – tipiška mantijos, kojų bei snapo spalva, minėta sodri posnapio dėmė, ganėtinai tamsi akis su raudonu apvadu aplink ją. Galėtų turėti mažesnes baltas dėmes sparnų galuose, bet tai ne rodiklis – daugybės geltonkojų kirų jos taip pat yra didelės – tai lengva patikrinti internete. Tiesa, net ir geltonos kojos yra ne garantuotas rodiklis. Pats stebėjau suaugusį geltonkojį, turintį rausvas kojas. Jei ne Kroatijos žiedas, uždėtas jam dar neskraidančiam jaunikliui, tikrai būčiau jį nurašęs į sidabrinius.
Antroje Boriso nuotraukoje –
sidabrinis kiras (
L.argentatus) geltonomis kojomis (šiaip dažniausiai sidabrinių kojų spalva yra taip vadinama mėsinė). Senas
L.michahellis tiesiog neturi tokių šviesių, „piktų“ akių. Gaila, nesimato to paukščio baltų dėmių sparnų galuose. Sidabriniai geltonomis kojomis visai dažni, ypač lietuviški, lenkiški, t.y. labiau iš pietinio arealo. Šiaurinukai – suomiai, estai, kiek teko patirti nuskaitant žiedus, žymiai rečiau turi ryškiai geltonas kojas, o tokių sidabrinių rusų iš Tolimosios Šiaurės (Archangelsko, Murmansko kraštų), berods, išvis nesu matęs.