Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Sveiki,

Tikrai pritariu Vytauto išsakytoms mintims apie atidzia paukščių apziura Vat pries kelias dienas perskaicius Povilo stebejima apie Silavote stebetas giesminikes nuvykus radau, ko jieskojau
I Silavoto tvekinius jau sugryzo giesminikes, ten zieduotos vasara, kaip dar neskraidantys jaunikliai.

Tirai saunus påriminimas . Rasdami ir perskaitydami ziedus, savo stebejimus paversite tikrai svariu darbu .
Na o as asmeniskai noriu pasidalinti savaja sekme .
2008 spalio 14 diena pagavau 10 zyliu bureli kuriame buvo ir 4 jau zieduotos. Ziedai Svediski o numeriai labai arti vienas kito (tiksliau
CG 42075, CG 42077, CG 42080, CG 42081)
Taigi mintis buvo vienintele - jos aisku pagautos toje pacioje vietoje tuo paciu metu. Tik kur? Arciausia vieta Stora Fjaderag ziedavimo stotis, bet jie lyg paskutinemis dienomis ir neziedavo ilgauodegiu, taigi siauriau belieka tik toks zmogus Linus ir Haparandos ziedavimo stotis. Zinojau, kad Linus neseniai buvo ziedaves ilgauodeges, todel buvau beveik isitikines, jog jos is ten. Daugiau siauriau beveik niekas nezieduoja.
Pries kelias dienas gautas pranesimas tikrai patvirtino, kad jos buvo zieduotos viena diena, ta pacia valanda ir net buvo tame paciame buryje (kuris susidéjo is 12 pauksciu), o pagautos Stora Fjaderago ziedavimo stotyje, kuri yra tik uz 16 km, bet neitiketin atai, jog jos buvo zieduotos ne 2008 o 2007.10.17. Taigi praejo beveik metai!! O 4 is 12 pauksciu kazkokiu mistiniu budu ne tik kad sugebejo perziemoti, bet ir po perejimo vel sulekti i viena buri.
Na o kita maziau sensacinga bet labai maloni naujiena, Tai mano zieduota ankstyvoji pecialinda per 7 dienas iveike 916 km ir ikliuvo i V. Pareigio paspestus tinklus - Juodkranteje

...

Amžina ir net nebeįdomi tema .Et,mums labai patinka skaityti apie paukščių elgseną,migracijos kelius ir įpročius,paukščių amžių ir panašius dalykus.Juk smagu sužinoti kažką daugiau,ar ne? O ar pagalvojat,kad šitas Juliaus giesmininkių projektas per porą sezonų,ko gero, duos daugiau informacijos,negu jos buvo surinkta nuo T.Ivanausko laikų?Informacijos,kurią galima panaudoti ne tik savo smalsumui patenkinti, bet taip pat ir realiai paukščių apsaugai?

Jo, tema amžina. Pabūsime, mes žieduotojai blogiečiais. Juk net kai kurie viešai mus apkaltino, kad per žieduotojus išnyko ir sumažėjo dauguma paukščių

Negi šiais aukštų technologijų laikais nėra kitokių priemonių stebėti paukščius, jų migracijas ?
Nejaugi vienintelė priemonė apkarstant metaliniais, plastikiniais žiedais arba griozdiškais siųstuvais ?
Žinovai pasidalinkite patirtimi, gal pasaulis jau naudoja ir kitokias priemones ar metodus ?
das...auuuu

Siandien vientik savo smalsumui patenkinti pabandziau prie lesyklu nuskaitineti zyliu ziedus. Zieduotumas is ties didelis (didziuju zyliu), matyt Birutes nuopelnai, nes tie ziedai i kuriuos pavyko isiziureti buvo lietuviski. Trumpiau tariant perskaityti imanoma, atstumas 5-8metrai ,is toliau negaliu nes okuliaras fiksas, taciau yra vienas didziulis minusas- zyle ne kiras, ji nevaiksto, daznai spedavau perskaityti 2 skaicius (tiek tesimato is priekio) , o kadangi jos vietoi netupi tai nuskrisdavo, tai susipesdavo, o kai ju daug akim sekti nespedavau,arba pamesdavau. Patogiausia buvo, kai jos lesdavo lasinius, joms kertan snapu sudreba visas kunelis ir ziedas pasisuka, taip galima perskaityti visa uzrasa ant ziedo, bet ziedas labai atspindejo saule, todel viso iraso neissifravau .

deje nėr čia ką rašyti , Paukščių migracijai, ilgaamžiškumui, biologijai ir tt faktiškai yra tik keli budai:
Paprastas paukščių stebėjimas - duomenys gali buti naudojami populiacijos studijoms, bet labai ribotai pritaikomi migracijų studijoms.
Pigiausias - metalinia žiedai ir kol kas daugumai smulkiųjų paukščių faktiškai nepamainomas metodas. Be to, tai kalvė naujiems specialistams.
Toliau - spalviniai žiedai. tai puikus būdas tilvikinių, kirinių, antinių ir vanaginių paukščių tyrimui. Bet, tai kur kas brangiau ir reikalauja daugiau patirties.
Brangus - siūstuvai. Kad ir kokie efektyvūs jie būtų, bet del savo brangumo ir kitų problemu gan ribotai naudojamos. Tai metodas daugiausiai skirtas retoms ir/ar didesnėms paukščių rūšims. Šiuos projektus atlieka jau labai specializuoti žmonės.
Taip pat brangus - DNR tyrimai. Šis metodas gali suteikti nemažai nemažai informacijos apie populiaciju struktūra, gimininguma ir tt. Bet labai ribotas kitiems aspektams, pvz migracijai. Gali atlikti tik specializuotos laboratorijos. Bet dėl per mažo finansavimo ornitologijos sričiai labai ribotai vykdomi tyrimai.
Biocheminiai tyrimai - tai metodas skirtas pagal mikroelementu kiekius bandyti susekti paukščio migracijos kelius. Kol kas labai brangus ir netikslus budas. Naudojamas tik labai retuose projektuose dirbant su retesnėmis rūšimis.

Na o galiausiai spalviniu žiedų tikslas ir yra išskirti butent tą individą iš kitų aplink esančių. Galiu tik grieštai pasakyti jog be paukščių žiedavimo ju apsauga yra neisivaizduojamas arba tiksliau darželio lygio.
Manau geriausia savo jėgas telkti prieš tikruosius paukščių priešus - miškų kirtėjus, žolės degintojus, neekologiškus ūkininkus ir sportiškuosius medžiotojus. Dėl smulkmenų badydami pirštais vieni kitus darome žąla tik sau o paukščiams naudos iš to tikrai jokios.

Kad ir kaip bebūtų, dėl žiedavimo tikrai visada bus kelios pozicijos. Ir kaip jau buvo minėta "amžina kova".
Tai nera kazkosk igeidis sieduoti bet ka ir kuo daugiau, sis projiektas numatytas keliems metams, kuris tures testinuma ir daug grystancios informacijos. Kas pades butent siu pauksciu apsaugai ir suteiks daug vertingos informacijos apie Lietuviskas giesminkes. Artimiausios kaimynines salys taip pat vykdo giesminikiu zenklinima spalvotais ziedais.

Gulbes galima ženklinti ir modernesnėmis priemonėsmis kaip palydoviniai siūstuvai, kurie tvirtinami ant nugaros ar ant to pacio kaklinio ziedo, bet cia yra kita medalio puse, kuri yra tikriausiai pati skausmingiausia - finansai. Visi projiektai nedaromi be lesu, kad ir sis su gulbemis giesminikemis. Zmones pasiaukodam i be jokio atlygio, dirba dienas ar net savaites jog pazenklintu kelis paukscius, is kuriu veliau tikimasi nemazai grystancios informacijos. Niekam nera mokamas joks atlyginimas net kuras, pilams is savu lesu. Su kiekvienu pauksciu elgiamasi pagarbiai ir atsargiai sukeliant jiems kuo maziau streso. Juk kiekviena giesminke pazkenklinta tokiu ziedu suteiks nepalyginamai daugiau informacijos nei bet kuri kita nesiodma vien tik metalin i zieda.
Ir jau is gautos gryztamos informacijos, galiu pamineti;
ar buvo zinoma jog Baltojoje Vokeje perincios giesminikes iskrenda ziemoti net iki Olandijos, O Visbaruose perincios gulbes iki Pucko ilanklos Lenkioje, kad Silavoto giesminkes iskrenda vienos is paskutiniu gulbiu giesminkiu Lietuvoje, pries tai dar apie menesi laikosi ties Prienais Nemune. ir t.t..
Todel tokiu budu informacija surinkama zymiai greiciau efektyvesniu budu.
O del kitu zenklinimo budu (palydoviniai siustuvai) praktsikai nera galimybes ju vykdyti Lietuvoje. Nes is savo kisenes nelabiai kas galetu moketi po kelis simtus euru per menesi uz duomenu priemima, bei siustuvu isigijma.

Pridedu Baltosios Vokes gulbiu seimyneles nuotrauka is Olandijos (be ziedu nieks net nebutu itare jog jos is Lietuvos)

Foto: Ronald van Dijk

Tad noreciau visu paprasyti atidaziau apziureti gulbes giemsinkes, ir suteikti kuo daugiau informacijos, jog sis giesminikiu projiektas nenueitu veltui. Juk kaip kitaip surinsime sia brangia informacija, jei jau pauksciai yra pazenklinti, neleiskit jiems nesioti veltui siu ziedu. Lietuvoje giesminikes yra zenklinamos Melynais ziedais, su 7CXX, (X- bet koks skaicius) rasmenimis.

Vakar, penktadienį, Kuršių mariose ties Smeltės pusiasaliu pietiniame Klaipėdos pakraštyje apžiūrėjau 20 giesmininkių ir 15 nebylių būrį. Viena jauna giesmininkė turėjo mėlyną kaklo žiedą „6C37“. Bepigu dabar, nebereikia mėnesiais laukti grįžtamojo pranešimo. Prisiregistruoji interneto svetainėje www.cr-reading.nl ir tuoj gauni tokios žieduotos gulbės gyvenimo aprašymą. Taigi, nužiūrėtoji buvo ženklinta kaip neskraidantis jauniklis Kuldigos rajone Latvijoje praėjusią vasarą. Bent dalį žiemos praleido rapsų laukuose Vokietijoje netoli Magdeburgo, o prieš savaitę buvo stebėta vis dar netoli Vokietijos sienos, bet jau Lenkijoje. Per tą savaitę atskrido beveik 600 km iki Klaipėdos. Vokietijoje kartu stebėtos dar 2 analogiškai žieduotos gulbės seserys, Lenkijoje – dar buvo likusi viena, bet prie Klaipėdos jų jau nebemačiau.

Bet ten nėra gulbių nebylių Tai kaip suprantu galioja tik kai kuriems žiedams ir vos keletui paukščių rūšių...

Na taip, ten tik 6 projektai su keliomis rūšimis. Aš tiktai pasidžiaugiau dėl galimybės operatyviai išsiaiškinti konkrečiai gulbių giesmininkių kaklinius žiedus Kaip bebūtų, apskritai tokia pirma internetinė galimybė

Vytautai, perskaityk mano gaiduką, tai atsakymą gausi gal netaip operatyviai bet tikrai greitai . Esu sau isipareigojąs per 24 valandas išsiūsti atsakymą, netgi su visomis vaizdinėmis medžiagomis ir Googlo žemėlapiu .
Na bet spalviniai žiedai tikrai suteikia ir daugiau informacijos ir ji ateina greičiau.

Čia dėl žiedavimo. Praėjusią savaitę buvome jaunųjų mokslininkų konkurse, kurį organizavo šviet. ministerija. 3 teisėjaujantys profesoriai gyrė mokinių darbą, kaip aktualų, tačiau vienineliu tiksliu metodu buvo pripažintas tik žiedavimas. Stebėjimai per žiūronus jiems sukėlė tik šypseną... "Nėra tokiems sebėjimams paruoštos metodikos"- kritikavo. Pristatėme "Lesyklų paukščius".

Vakar sugauta d. zyle, patele, suaugusi, 2y+. POLAND, GDANSK, KZ 56690.
Pernai - alksninukas suzieduotas netoli Miuncheno,prieš 4 metus.

Ką tik Kristeris pranešė gerą žinią iš Vokės-sugrįžo dabar jau suaugusi gulbės giesmininkės patelė,pernai vienintelė žieduota kaip 2cy šėrimosi metu.Iki dabar nebuvo apie ją jokių žinių.Na,o dabar ji jau namie .

Birute, ka padarysi. Taip jau yra, kad žiedavimas kur kas tikslesnis metodas, nei stebėjimas . Sveinimai, sugavus ir svetimšalius paukščiukus. Man tai retai pasitaiko . 2009 metais jau žiedavau 335 čimčiakus, tikejausi nors vieną kokį norvegą, suomį ar pietinės Švedijos pagauti, bet nei per kur .
Egle, čia tau dar vienas stimulas spalviniam žiedavimui

Kad tų papildomų stimulų lyg ir nebereikia .Bet tu teisus,būtent dėl šito paukščio aš pergyvenau labiausiai (pats žinai,dėl ko). Na,bet viskas OK,ji jau čia,sveika ir gyva.

Nors pajūryje orai vakar buvo darganoti, bet popiet nusilpęs vėjas leido žvyruotuose laukuose prie Dumpių sąvartyno per teleskopą iš automobilio sėkmingai nužiūrėti ten ilsėtis sutūpusių kirų žiedus. Pilnai nuskaičiau vieno suomiško sidabrinio ir 18 rudagalvių žiedus – 9 lietuviškus, 4 angliškus, 4 belgiškus ir 1 lenkišką. Tarp visų jų tik 10 visai dar nematytų, o kiti 9 – jau asmeniškai stebėti 2007-2008 m.m. įvairiose Klaipėdos rajono vietose. Rudagalvių pulke tupinėjo ir du juodagalviai kirai. O labiausiai pradžiugino jaunas kovas, ženklintas latvišku raudonu plastikiniu žiedu „V53“. Pirmą kartą teko tokį matyti. Pagal operatyviai gautą atgalinę žinią paaiškėjo, kad tas kovas buvo žieduotas dar jauniklis lizde 2008-05-11 Gardenėje, Dobelės raj., pietinėje Latvijoje, vos 30 km nuo Lietuvos sienos ir už 170 km nuo Dumpių. Smagiausia buvo girdėti, kad tai naujiena ir latviams – pirmasis iš šimto pas kaimynus pagal spalvinio žiedavimo programą ženklintų kovų, kuris apskritai buvo kažkur pastebėtas.

noriu paklausti tokio klausimo. kokia iranga rekomenduotumete pauksciu ziedu nuskaitymui? aisku teleskopas, bet kartais labai reikia ir nuotrauka tureti. taigi ka rekomenduotumete, teleskopa, fotokamera, o gal toki varianta
Minox 5MP Swarovski ATS STS 65 80 Digiscoping Module
is angsto dekoju uz patarimus