Na taip, žiedavimas yra iš principo jautri ir, deja, tarp tikrų oponentų praktiškai nesuderinama tema. Vistik pasikalbėti tarp savęs ja galima ir reikia, nes pasisakymus perskaito ne tik pokalbyje tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir dar neturintys tvirtos nuomonės forumiečiai. Sąmoningai pavartojau žodį „pokalbis“, nes nemanau, kad vyksta diskusija. Tiesiog nėra dėl ko ginčytis. Žiedavime, kaip ir paukščių stebėjime, fotomedžioklėje, kaip ir visame gyvenime apskritai – bet kuriame darbe, ilsintis ar baliavojant, reikalingas sveikas protas. Ne paslaptis, kad jį dažniau praranda, tiksliau, į begalinę aistrą išmaino jauni, nepatyrę žmonės. Tad ne pats žiedavimo metodas kaltas dėl tokių istorijų, kaip gerb. Gluosnio aprašytoji. Labai suprantu jo rūpestį, subtilias užuominas mums, žieduotojams, ir nemanau, kad kas nors dėl jų turėtų įsižeisti. Nebereikia kartoti ir Das, V.Jusio, Eglės, Mylėtojo jau išsakytų minčių. Visos jos yra labai teisingos – tiek apie seną, bet vis dar nepasenusį žiedavimo metodą, tiek apie jo socialinę reikšmę, tiek apie jauniems žieduotojams reikalingas konkrečias konsultacijas, tiek ir apie patį gerb. A.Aleknonį (tai kas, kad jis nežiedavo, o darė savo darbą – masiškai tikrino lizdus, matavo ir juos, ir dėtis juose...). Pabaigai belieka pritarti gražiems Birutės žodžiams.
Na, o neskraidančių jauniklių žiedavimas iš tiesų yra ypatingai atsakingas ir rizikingas reikalas būtent dėl jų galimo sprukimo iš lizdo ir dėl pačio lizdo atidengimo priešams. Netgi rudagalvių kiriukų ar žuvėdriukų žiedavimas kolonijose, kur paūgėję mažyliai jau nebėra susieti su konkrečiu lizdu, gali būti smarkiai pražūtingas dėl šalto, lietingo, vėjuoto oro. Tada geriau jau praleisti progą papildyti žiedavimo sąskaitą vienu kitu šimtu kiriukų ir palaukti palankesnių orų (kartais ir iki kitų metų...).
Dabar apie vieną tik ką minėtą gaudymo būdą:
Cituoti:
...norėčiau ,kad visi žieduojantys pamastytų ar tikrai verta tokiais būdais žieduot:
Prie kilputes palikdavom neilga vala, kad galetume iskart pauksti prisitraukt.
Ar tikrai pora pagautų tokiu būdu paukščių sutreiks mokslui išskirtinių žinių.
Gaudymas kilpa labai plačiai naudojamas visoje Europoje ir tai yra geras bei labai išbandytas metodas. Nors asmeniškai kirų taip dar negaudžiau, bet matyti tai teko ir savo akimis. Galiu patikinti ir tik pritarti Gediminui E. – tai VISIŠKAI nekenksmingas būdas. Negana to, jis potencialiai yra pats taikiausias iš visų įmanomų suaugusių kirų gaudymo būdų – visokių lankelių, užmetamų, užšaunamų, paspendžiamų ir kitokių tinklų. Nors tiesą sakant, tarp daugelio šimtų apžieduotų gyvenime dar neteko gaudomo kiro sužaloti ir visais kitais minėtais metodais. Na, bet juose lieka bent kažkoks šansas trinktelėti paukščiui, o per kilpą ant kojos ir to padaryti neįmanoma (tik bent nepagalvokit, kad su kilpa galima kirui koją išsukti ar ją sužeisti – tikrai ne!). Dar vienas kilpos pliusas – galimybė pagauti pasirinktą paukštį (sakykim, su nudilusiu žiedu, įsikirtusiu kabliu ar pan.). Aišku, šituo būdu patogiausia gaudyti jaukius paukščius ir, kaip minėjo Gediminas, dar reikalinga didelė kantrybė. Visa tai yra praktinė ir logiškoji šio gero metodo pusė. Bet yra ir kita – emocinė. Juk žiauriai skamba: „Už kojos tempiamas, kilpa sugautas vargšas paukštis...“. Be abejo, gaudymas kilpa, kaip ir visi gaudymai, paukščiams sukelia stresą, tik jis gerokai trumpesnis negu visokių tinklų ir voratinklių. Mat visas kiro sulaikymo kilpa „procesas“ tetrunka tik apie 2 sekundes, kai visais kitais būdais – minutėmis.
Ar tikrai pora pagautų tokiu būdu paukščių suteiks mokslui išskirtinių žinių? Sunku pasakyti ar taip pasiseks (ir žiūrint ką laikysime išskirtinėmis žiniomis), bet tokios galimybės naudojant atrankinį gaudymo metodą (o kilpinis toks ir yra) labai didelės. Nėra net ką lyginti su kolonijoje apžieduotais plius minus dviem kiriukais. Sakykim, apžiedavo vaikinas žiemą Kaune prie Nemuno kelis kirus ir jau dideli šansai juos vėl sutikti ten pat po metų, kelių ar net keliolikos (turiu ir tokios patirties). Tai jau ne vien „apkaustytų“ paukščių kiekis, tai jau kvepia monitoringu
O jei dar tokiais išskirtiniais atvejais būtų žieduojama spalviniais, nesunkiai iš tolo perskaitomais žiedais?
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
, bet juos isgauti butinai reikejo naudoti visus siuos budus.
Apie tai pasakytina ir kabinant inkilus, lesinant paukščius ir netgi juos stebint. Visa tai duoda emocinį, psichologinį, supratimo poveikį, kuris yra pakankamai svarbus ir reikšmingas visuomenei. Manau, kad paukštį laikydamas rankoje žmogus jaučia geras emocijas, o tai tiesiogiai įtakoja jo nuotaiką, darbą ir netgi vertybių suvokimą. Tai sunkiai nusakoma ir pakankamai subtilu, tačiau visa tai bent dalele prisideda prie mūsų kultūros, išsiauklėjimo ir tradicijų tęsimo. Tai netgi perduodame ateities kartoms.
,kad arti nėra jokio lizdo , nors čia pat tada dar perėjo žalvarniai ,geniai ir geras tuzinas užimtų inkilėlių vien sodyboj buvo.