Tas geltonkojis kiras, sprendžiant pagal spalvinį žiedą (raudonas, pirma raidė „I“), žieduotas Italijoje. Tai tik pirmų raidžių sutapimas, nes šiaip visų kitų Europos šalių vadinamieji plastikinių žiedų kodai visiškai neturi nieko bendro su valstybių pavadinimais. Į Veneciją ir apskritai į Italiją gali užsukti ir kitų „tautybių“, ypač kroatiški, klajojantys tos rūšies kirai. Kroatijoje jų labai daug žieduoja. Pernai du tokius geltonkojus iš to krašto pirmą sykį radau ir Lietuvos pajūryje. Na, o dėl nufotografuotojo kiro, Raimondai, būtinai praneškite mūsų paukščių žiedavimo centrui Kaune (
zcentras@takas.lt). Parašykite, kur ir kada paukštis abu kartus buvo matytas, gražu būtų prikabinti ir nuotraukyčių. Jūs tą kirą stebėjote, bet tai nereiškia, kad patiems italams irgi pasisekė. Vėliau gausite atsakymą apie jo žiedavimo duomenis.
Paskutiniu laiku gerai sekėsi perskaitinėti žiedus per atstumą. Per keturias išvykas pilnai iššifruoti 55 žiedai (27 Suomijos, 9 Estijos, 11 Rusijos, 4 Lietuvos, po 1 – Belgijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos), iš jų pusė – nauji, o kita pusė – jau stebėti šiais arba ankstesniais metais. Pasitaikė ir įdomybių. Pirmą sykį radau kirą tamsiai pilka nugara su Suomijos žiedu. Iš toli pamatęs neabejotum, kad čia silkinio kiro pilkanugaris porūšis graellsii arba net heuglini, bet jie Suomijoje neperi. Tiesa, gali būti žieduotas ir jau suaugęs pralekiantis paukštis (žiedavimo duomenų suomiai vis dar neatsiunčia). Bet svarbiausia – didelės baltos dėmės sparnų galuose, nei kiek netinkančios bet kokio porūšio silkiniam kirui. Kojos – ne geltonos, o rausvos kaip sidabrinio kiro, akys tamsios, kaip kaspijinio kiro, bet tik jau ne sidabrinio. Padariau pakankamai gerų dokumentinių nuotraukų, permečiau jas kiečiausiems suomių kirininkams, bet ir jie tegalėjo atsakyti – „an unknown mystery gull“. Čia pora nuotraukų, kur gerai matosi skirtumai nuo šalia esančių sidabrinių kirų:
Panašių kirų, bet šviesiomis akimis, jie yra nufotografavę ir Suomijoje (pvz., to mano pažįstamo puslapyje
http://www.elisanet.fi/hj.koskinen/Dark ... 71113.html ). Žodžiu, ko gero ten hibridas. Labai laukiu to paukščio žiedavimo duomenų, gal kas paaiškės. Tuomet būtų galima paklausti tiesiai žieduotojo, ar tose vietovėse bent jau trinasi normalūs juodanugariai silkiniai kirai, kurie su sidabriniais galėtų sumeistrauti hibridinius vaikus. Tiesa, suomių specialistai, berods, vien jau dėl to netiki silkinio kiro versija, kad ta rūšis lapkrityje Lietuvoje neturi būti. Bet gamtoje išimčių yra – prieš kelias dienas stebėjau suaugusį „normalų“ (juodanugarį) silkinį kirą.
Kitas įdomybes stebėjau dar rugpjūtyje. Ten buvo du „tikri“ jauni silkiniai kirai su pirmą sykį Lietuvoje užfiksuotais norvegiškais žiedais. Pastarieji buvo uždėti jaunikliams beveik šiauriausiame Norvegijos ir Europos taške. Taigi, vienas iš mano stebėtųjų buvo iš toliausios šiaurės platumos pas mus rastas kiras ir vienas šiauriausių paukščių apskritai (kiek žinau, iš tolesnės šiaurinės platumos pas mus aptikta tik baltakaktė žąsis).