Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Na tertials skiriasi tikrai. Bet kiro akis nesiskiria nuo argentatus

Na,bet tertials ir yra vienas pagrindinių jaunų kirų skiriamųjų bruožų.O sidabrinio akys tik šviesėja,bėgant metams. Šitoj nuotraukoj abiejų kirų akys nėra visai vienodos (bent jau mano monitoriuj).Sidabrinio vis tik aiškiau vyzdys matosi,taigi,šviesesnės.Bet kažin, ar tai koks nors rimtas identifikacinis požymis.

Pas mane nelabai sukalibruotas monitorius, bet akių dydis identiškas. Aišku tai smulkus labai požymis, nežinau kiek tokio amžiaus kirų akys gali skirtis, juolab žiūrint iš arti...

Aš nemanau,kad tas akių dydis aplamai skiriasi.Netgi,jeigu kalbam apie suaugusius paukščius.Tiesiog sidabrinio suaugusio jos šviesios,dar ir su apvadėliu, dėl to ir atrodo didesnės,- tokia optinė apgaulė.Na,o jaunų paukščių tai jau tikrai skirtumų neverta ieškot.Gal aš klystu, gal kas pataisys .

Yra lygiai taip, kaip rašo Eglė. Aš tik pridėsiu platesnį paaiškinimą tiems, kuriems įdomu, bet kurie neranda „tertials“

Pirmame plane esančio kiro iki pat plunksnų galų tamsios „tertials“ (rusvų dėmių galai užsmailinti) yra garantuotas jauniklio požymis. Bet jo galva ir kaklas labai šviesūs, ko niekuomet neturi tokio amžiaus sidabrinis. Taigi, šviesi galva plius tipiškas, per visą ilgį pavienodo aukščio snapas tvirtai rodo į kaspijinį. Už jo stovinčio kiro „tertials“ galai visu puslankiu plačiai apvesti balsvai su tarpiniu skersiniu margumu, todėl čia neabejotinai yra trečių kalendorinių metų paukštis. Jo nugaroje vos ima prasimušti pilka spalva. Trečiametis kaspijinis atrodytų visai kitaip – beveik baltas su rudai margomis juostomis pilkuose sparnuose.

Akių dydis išties yra sunkiai nusakomas rodiklis. Bet bent jau suaugusių kirų, ypač kai greta stovi kaspijinis ir sidabrinis, skirtumas pastebimas. Na, spręskite patys iš įdėtų dar trijų nuotraukų. 1-ame ir 2-ame kadre įamžinau tą patį kaspijinį iš Baltarusijos, tik beveik dviejų metų skirtumu (čia jis antrametis ir ketvirtametis). 3-oje nuotraukoje - gražus senas sidabrinis kiras su Švedijos žiedais.

Man tai kiek mates kaspijinių kirų , galva apvalesnė už sidabrinių ir snapas kiek ilgesnis. Čia be kitų požymių. Bet jaunų kaspijinių ir sidabrinių paukščių galvos forma mažai skirias, kaspijinio galva tik suaugus įgauna apvaluma ar taip gali būt ar man vaidenas?

Kad kaspijinis čia ne tas pats Šis yra tipiškesnio snapo ir akis kaspijiškesnė man atrodo.
Pas jį pirmoje nuotraukoje tertials galai šviesūs...Kodėl?

Tai kad Vytautas pabrėžė, kad tai tas pats paukštis, bet jau ne jauniklis, o prabėgus daugiau nei metams (pirma foto). Nenuostabu, kad ir rūbas keičiasi

Nelabai supratau - prieš keletą dienų Dumpių sąvartyne stebėtas ir nufotografuotas jauniklis, o čia nuotraukoje tas pats jau ketvirtametis
turėjau omeny ar tas pirmasis kiras kuris buvo pateiktas Dumpiuose stebėtas ir tas jauniklis kuris pateiktas kitame poste yra tas pats...Man aiškiai, ne bet aš supratau kad Vytautas rašo lyg tai tas pats būtų...

Panašu,kad suprantu,kas Mylėtojui ramybės neduoda su tais tertials.Pirmoj šių metų nuotraukoj tertials galų apvadėlis labai siauras,klasikinis,kaip pas silkinį.Antroj kaspijinio nuotraukoj jau platesnis apvadas.Bet mano akim jis visai atitinka normą.Pirmų,antrų,o iš dalies ir trečių kalendorinių metų sidabrinio tertials galuose yra ne tik apvadėlis,bet kaip ir įmantresnis raštas,sudarytas lyg iš puslankių (nežinau,kaip čia tiksliau išsireikšti),kuris,bėgant laikui,aišku nusišėrinėja,todėl jau trečių kalendorinių metų paukščiui gali ir neatitikti (o gali ir atitikti). Pirmamečio-antramečio kaspijinio tertials galų apvadas paprastas,minimalistinis,be pagražinimų (kaip ir silkinio ar geltonkojo),na,o to apvadėlio plotis,matyt,gali varijuoti.Tai,turbūt,priklauso nuo amžiaus ir individualių šėrimosi ypatybių.

Supratau ką norėjai pasakyti. Ir sutinku su tuo. Raštas sidabrinio kitoks yra. Tačiau ne tai, kad ramybės neduoda, bet tai, kad antroje nuotraukoje kur tas pats jaunas ir vyresnis kiras tai aiškiai kaspijinis abiejiose nuotraukose, o tas pirmoje toks ne visiškas
Bet aišku kiekvienas ir nebus kaip dvynys kitiems, tai suprantama. Kiekvienas kiras turi kiek skirtingą snapą ir pan. Paprasčiausiai man to pirmojo snapas ir akis ne visiškai tokie, kad garantuočiau (aišku Vytautu pasitikiu, nėr kalbos) jog tai kaspijinis, jei pats tokį pamatyčiau.

Tie du kaspijiniai jaunikliai – tai ne tas pats paukštis ir, nors jie abu yra antrų kalendorinių metų amžiaus, vienas jų yra praėjęs tik vieną šėrimąsi, o kitas – jau du. Kai aš pats matau žiedus ant jų kojų, tai net nepagalvojau, kad galima juos supainioti. Tam ir dėjau žieduotų kirų nuotraukas Modestai, taigi žiedai visai skirtingi – pas vieną tik metalinis, o pas antrą yra dar ir plastikinis KE06

Kadangi pats užviriau šitą košę, bandysiu ją ir išgraibyti. Tad pirmiausia – kas yra kas pateiktose nuotraukose. Žinutėje, mano rašytoje „02 01, 2009 10:56 pm“ pirmoji (atskira) nuotrauka yra ta pati, kaip ir rašytoje „02 01, 2009 4:20 pm“, tik papildomai apibraukiau dviejų skirtingų rūšių kirų „tertials“, nes to norėjo Mylėtojas (cituoju: „Gal Vytautai galėtum kaip tai pažymėt nuotraukoje tas dalis plunksnų kurios skiriasi...“). Tas kadras ir kirai jame neturi nieko bendro su kitomis 3-jomis (suglaustomis greta viena kitos) nuotraukomis teksto pabaigoje. Pastarosiose labiausiai norėjau parodyti tik viena – akių dydį, nes tokia kalba buvo užėjusi. Taigi, tose trijose nuotraukose yra:
1 – ANTRAMETIS kaspijinis su raudonu Baltarusijos žiedu KE06. Jo rūbas vadinasi „PIRMOS VASAROS“ (fotografuota 2006-09-11). Dėl to jo „tertials“ galai plačiai balsvai apvedžioti.
2 - lygiai tas pats kaspijinis KE06 po beveik dviejų metų (fotografuota 2008-06-21), taigi jau KETVIRTAMETIS.
3 - senas sidabrinis kiras su Švedijos žiedais.

Dabar dar apie tą pirmąją (atskirą) nuotrauką. Joje kaspijinis kiras irgi turi Baltarusijos metalinį žiedą, irgi yra ANTRAMETIS, bet jo rūbas vadinasi „PIRMOS ŽIEMOS“ (fotografuota 2009-01-29). Dėl to jo „tertials“ galai NĖRA plačiai balsvai apvedžioti, o yra... tokie kokie yra (žr. apibraukimus nuotraukoje, ten puikiai matosi). Noriu patikinti Modestą, kad šis kiras be jokių abejonių yra kaspijinis (ir visai ne dėl to, kad būčiau neklystantis ). Tiesiog jį stebėjau gal 10 minučių kelių metrų atstumu ir smulkiai išsinagrinėjau, o per paprastą binoklį lengvai perskaičiau metalinį žiedą. Galėjau kirą palyginti su šalia besisukančiais dešimtimis kitų, ko nuotraukoje nepadarysi. Kiro snapas – visai normalus kaspijiniam (na ir kas, kad ne visai toks kaip to kito baltarusio). Be to dar sykį noriu atkreipti dėmesį į tai ką rašiau praėjusį kartą apie tą pirmąją, atskirąją nuotrauką ir kas yra tikri įrodymai atskiriant tą kaspijinį nuo toliau stovinčio sidabrinio:
„Pirmame plane esančio kiro iki pat plunksnų galų tamsios „tertials“ (rusvų dėmių galai užsmailinti) yra garantuotas jauniklio požymis. Bet jo galva ir kaklas labai šviesūs, ko niekuomet neturi tokio amžiaus sidabrinis. Taigi, šviesi galva plius tipiškas, per visą ilgį pavienodo aukščio snapas tvirtai rodo į kaspijinį. Už jo stovinčio kiro „tertials“ galai visu puslankiu plačiai apvesti balsvai su tarpiniu skersiniu margumu, todėl čia neabejotinai yra trečių kalendorinių metų sidabrinis. Jo nugaroje vos ima prasimušti pilka spalva. Trečiametis kaspijinis atrodytų visai kitaip – beveik baltas su rudai margomis juostomis pilkuose sparnuose.“

Atsiprašau, kad Vytautui tiek laiko teko aukoti. Išaiškinta be priekaištų dabar Dėkui!

Vytai, o tas senas sidabrinis su Švedišku žiedu, ar jis ne tas, kuri mano kolega žiedavo netoli Umea

Tiesą sakant, dabar ir pats to nežinau, nes stebėtų paukščių žiedavimo duomenis į kompą vis dar neturiu sukišęs, o tarp tūkstančių popierinių pranešimų jau pasimečiau Labai įdomu būtų ir man žinoti... Tad gal galėtum, Dariau, paklausti savo bičiulio, kokie numeriai metalinių arba spalvinių žiedų, kuriais buvo paženklinti tie Lietuvoje matyti kirai. Ir kokie Tavo žieduotų sidabrinių numeriai?

Per paskutinius 6 metus nuskaičiau 16 atskirų sidabrinių kirų švediškus žiedus. Tai, aišku, palyginus mažai, bet taip jau yra, kad švedukai žiemai keliauja į Vakarų Europą ir retai kada atlekia į rytinę Baltijos pusę. Kas kita suomiai, estai ir rusai.

Pasirodo, bent daugelio tų užklydėlių tripirščių kirų laukia liūdnas likimas. Vakar iš Danijos skambino bičiulis Edis, kuris tik ką grįžo iš Vienos. Sakė, tripirščiai ten visai „pasimetę“ ir neturi šansų grįžti į Atlanto pakrantes. Nusižiūrėję į Dunojaus krantinėse duoneliaujančius rudagalvius kirus, lenda prie žmonių ir bando lesti bandeles. Atsargumo jokio – vieną tripirštį bičiulis pagavo plika ranka. Sakė, kad paukštis buvo lengvutis, išsekęs, krūtinės raumenys – sunykę. Įdedu vieną internetinę nuotraukėlę apie tokį vargšą „drąsuolį“ Vienoje, besitrinantį apie žmogaus kojas.

Na, o pradžiugino bičiulio greta tripirščių Austrijoje matytas rudagalvis kiras, kuriam juodą plastikinį žiedą „P000“ uždėjau praėjusio spalio gale Juodkrantėje. Tai va, jis nuo Kalėdų leidžia žiemą Vienoje, o jo nuotraukas radau ir internete. Įdomiausia, kad tai vienintelis iki šiol spalviniu žiedu Lietuvoje paženklintas rudagalvis, bet jau spėjęs „atsiliepti“. Beje, bičiulis Austrijoje perskaitė dar pora metalinių lietuviškų rudagalvių kirų žiedų.

Jo, liudni laikai tirpirščiams kirams Vienoje. Galėtų koks štormas juos iš ten ir išpūsti, kaip ir atpūtė.

Pagaliau šiandien pasisekė tai, ko labai tikėjausi ir vis nesulaukiau daugelį metų. Dumpių sąvartyne stebėjau didįjį poliarinį kirą. Jaunas, antrų kalendorinių metų paukštis buvo įsimaišęs tarp šimtų sidabrinių kirų. Ypatingu stambumu nepasižymėjo (turbūt, ten buvo patelė), bet dėl gerokai ilgesnių sparnų tupėdamas atrodė ilgesnis už aplinkinius sidabrinius. Bent jau mano gyvenime didžiuosius poliarinius kirus (vieną jauną, o kitą seną paukštį) iki šiol Lietuvoje teko matyti dukart buvusiame Kalotės sąvartyne. Bet tai buvo jau daugiau kaip prieš dešimtmetį. Paskutinį kartą Lietuvoje, jei neklystu, prieš porą metų poliarinį stebėjo Saulius Karalius. Čia pora šiandieninio kiro nuotraukų. Antrojoje galima poliarinį palyginti su to paties amžiaus sidabriniu:

Šaunus stebėjimas , sveikinimai, truputėlį pavydžiu

Dar kartą sveikinimai Vytautui Fortūna tau dabar atsiskaito už ilgus darbo metus Kai tik pavyks ištrūkti, lėksiu paieškoti