Lietuvos ornitologų draugijos forumas :: Kirai - Puslapis 23

Lietuvos ornitologų draugijos forumas http://forum.birdlife.lt/

Kirai http://forum.birdlife.lt/viewtopic.php?f=9&t=232	Puslapis 23 iš 26

Autorius:	Antanas [ 2009-11-24 09:26 (Ant) ]
Pranešimo tema:
Sidabriniai kirai. Bent jau aš neįžiūrėjau kaspijinio ar geltonkojo kiro.

Autorius:	Bartas [ 2009-11-25 08:42 (Tre) ]
Pranešimo tema:
Cituoti: Sidabriniai kirai. Aciu! Taip, panasu, kad jie ir bus.

Autorius:	Maxtrox [ 2009-11-30 13:31 (Pir) ]
Pranešimo tema:
ar įmanoma pasakyti kokie čia kirai?

Autorius:	Antanas [ 2009-11-30 15:12 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Pirmoje nuotraukoje suauges paprastasis kiras. Snapas geltonai žalsvas pakankamai smulkus, paukštis atrodo lieknas kas būdinga "smulkiems" kirams. Antroje 2y-3y amžiaus sidabrinis kiras. Snapas pakankamai aukštas kas neturėtų būti pas kaspijinį kirą.

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2009-12-03 01:22 (Ket) ]
Pranešimo tema:
Na, antroje nuotraukoje tai 1cy balnuotasis kiras. Jo snapas, ypač ties posnapio gumburu (angl. „gonys“), per aukštas ne tik kaspijiniui, kaip teisingai pažymėjo Antanas, bet ir sidabriniui. Ryškus balnuotųjų profilio požymis tas, kad jų snapas dėl savo didelio aukščio praranda pailgo daikto išvaizdą ir bent jau man ima panašėti į kirvį :) Vistik kodėl tame kadre negalėtų būti sidabrinis kiras? Net jei neatsižvelgti į gremėzdišką snapą, neina iki galo suderinti kitų požymių sidabriniui. Snapas toks beviltiškai juodas, kad tegali būti 1cy amžiaus kiro. Bet tokį šviesų pilvą turi tik 1cy balnuotasis, kaspijinis (tą jau atmetėme), o dalinai dar ir geltonkojis (deja, šitam vėl netinka snapas). O balnuotajam pirmos žiemos apdaru nuotraukoje viskas dera kaip turi būti: snapo dydis ir spalva, labai šviesus pilvas ir lyginant su sparnais kresnas kūnas.

Autorius:	Maxtrox [ 2009-12-03 18:52 (Ket) ]
Pranešimo tema:
dėkui už išsamų ats. Man kirai yra tamsus miškas

Autorius:	tomas [ 2009-12-22 17:50 (Ant) ]
Pranešimo tema:
nuskaitinejant kiru ziedus, daznai tenka matyti siuos paukscius su viena koja. gal kas nors zinot ar numanot kur jie praranda jas? o gal cia tik mano stebimose apylinkese taip (Stokholmas).

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2009-12-23 01:55 (Tre) ]
Pranešimo tema:
Cituoti: nuskaitinejant kiru ziedus, daznai tenka matyti siuos paukscius su viena koja. gal kas nors zinot ar numanot kur jie praranda jas? o gal cia tik mano stebimose apylinkese taip (Stokholmas). Esu įsitikinęs, kad kojų invalidumas kirų tarpe yra pats didžiausias visoje paukštijoje. Ir aš išties labai dažnai matau tokius vienakojus, ypač tarp stambiųjų kirų – sidabrinių, balnuotųjų. Be abejo, tai yra dėsninga. Turbūt, nėra kitos paukščių grupės, kuri turėtų tiek daug rizikos faktorių, tiek visokių galimybių vandenyje apsivyti aplink kojas meškerės valo gabalą, tinklų draiskanas, o sąvartynuose – visokius sintetinius siūlus ir virveles. Dalis jų stipriai užsiveržia ant pastaibio, koja ištinsta ir jai neišvengiamai ateina liūdna pabaiga. Matant ant kojos dar likusius virvagalius ir tai, kaip smarkiai ji užveržta, būna aišku, kad paukštis virvute kurį laiką yra buvęs kažkur užsikabinęs, bet sugebėjęs nutrūkti. Kas žino, kiek tokių nelaimėlių taip ir nenutrūksta. Ne vieną žiedavimui pagautą suaugusį sidabrinį kirą teko išvaduoti iš tokių žabangų. Daugumos jų kojos buvo dar gyvos ir vėliau turėjo visai atsigauti, bet kai kuriems beliko pašalinti negyvą tabaluojantį kliuvinį. Žieduojant jauniklius kolonijose beveik kasmet tenka rasti negyvų suaugusių rudagalvių kirų su aplink kojas apsipynusiu valu, kurio kitas galas užsisukęs ant žolių. Vos kartą tokį belaisvį pasisekė aptikti dar gyvą. Tokia apsileidusių meškeriotojų-šiukšlintojų abejingumo kaina. Labiausiai apstulbino prieš keletą metų Juodkrantėje pamatytas rudagalvis kiras, neturintis abiejų kojų (nuotraukoje apačioje). Vargšas paukštis ne tik „klūpojo“, bet netgi sugebėjo kažkiek pastovėti ant savo bigių, o nusileidęs maitintis į vandenį ir negalėdamas irtis, turėjo perskridinėti net trumpučius atstumus.

Autorius:	Tadas Naujokaitis [ 2010-01-08 22:17 (Pen) ]
Pranešimo tema:
Turiu keletą klausimų: 1. Pagal kokius požymius atskirti kaspijinius ir sidabrinius kirus, kol jie ne suaugusiųjų apdaru (juv., 1,2,3 žiemos). 2. Kokie požymiai padėtų atskirti suaugusius skrendančius sidabrinį ir kaspijinį kirą (be akių spalvos)? Paprastajam kirui skrendant matomi kokie išskirtiniai požymiai, be snapo ir dydžio? 3. Kaip atskirti skrydyje nesubrendusius sidabrinį, kaspijinį, balnotąjį kirus? Anksčiau kreipdavau dėmesį daugiausia į snapą ir dydį... Ypač įdomu, kaip atskirti sidabrinį nuo kaspijinio (ne suaug. apdar.). Paprastuosius kirus 1.2.3 žiemomis kaip suprantu galima atpažinti pagal šiek tiek pilkos spalvos sparnuose? Turiu Kurlavičiaus vadovą, tai ten apie kirus nedaug... Iš anksto dėkoju, jei atsiras kas nepatingės atsakyti į šiuos klausimus

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2010-01-10 17:06 (Sek) ]
Pranešimo tema:
Cituoti: Turiu keletą klausimų: Nors klausimų tik keletas, trumpas atsakymas būtų ne daugiau kaip atsirašymas Cituoti: 1. Pagal kokius požymius atskirti kaspijinius ir sidabrinius kirus, kol jie ne suaugusiųjų apdaru (juv., 1,2,3 žiemos). Jaunų kaspijinių galva ir pilvas praktiškai balti (bent jau pakeitus apdarą iš juv į pirmos žiemos). Matosi labai didelis kontrastas tarp tamsios mantijos ir šviesios kūno apačios. Jaunų sidabrinių galva ir pilvas „murzini“, šioks toks kontrastas tarp suglausto sparno viršaus ir kūno apačios irgi yra, bet jis mažas. Pirmos žiemos kaspijinių antraeilių plasnojamųjų plunksnų galai beveik balti ir suglaustame sparne sudaro visai aiškią balsvą juostelę. Pirmos žiemos sidabrinių antraeilės plasnojamosios panašiai kanapėtos kaip ir visas sparno viršus, tad nors jų patys galiukai ir šviesesni, juostelės sparne nėra (ji šiek tiek išryškėja tik antrąją žiemą). Ir jauni, ir seni kaspijiniai turi būdingą galvos profilį – labiau nuolaidžią kaktą, sąlyginai mažas akis ir liauną (ilgą, bet neaukštą) snapą. Sidabrinių kakta atrodo statesnė, akys didesnės, o snapas masyvesnis. Kaspijinių kojų blauzdos visada ilgos. Dalis sidabrinių irgi turi ilgas kojas, bet kaspijinių su trumpomis dar niekada neteko matyti. Dar reikia pabrėžti, kad ir jauni sidabriniai, ir kaspijiniai būna dviejų tipų ar fazių – tamsūs ir šviesūs. Nesunku supainioti šviesų sidabrinio jauniklį su tamsiu kaspijiniu. Bet pastarajam ir šituo atveju minėtas kontrastas tarp mantijos ir pilvo išlieka. Cituoti: 2. Kokie požymiai padėtų atskirti suaugusius skrendančius sidabrinį ir kaspijinį kirą (be akių spalvos)? Netoliese skraidančius suaugusius kaspijinius ir sidabrinius kirus atskirti galima pagal tuos pačius požymius kaip ir tupinčius, bet su sąlyga, kad tie kirai yra tipiški savo rūšies atstovai ir ne hibridai. Noriu priminti, kad sparnų galų raštas ir kojų spalva nėra tikras rodiklis. Cituoti: Paprastajam kirui skrendant matomi kokie išskirtiniai požymiai, be snapo ir dydžio? Paukščio dydis ir snapas – tikrai pakankamai aiškūs paprastojo kiro požymiai. Jei pavyks įžiūrėti, dar gali padėti skrendančio kiro kojų spalva ar balso pažinimas. Cituoti: 3. Kaip atskirti skrydyje nesubrendusius sidabrinį, kaspijinį, balnotąjį kirus? Anksčiau kreipdavau dėmesį daugiausia į snapą ir dydį... Skrydyje kirus, tuo labiau jų jauniklius, dažnai apskritai sunkiau atpažinti vien dėl judėjimo. Skrendantį jauną sidabrinį pagal dydį atskirti nuo kaspijinio neįmanoma. Neturint patirties, nepavyks patikimai atskirti netgi jauną balnuotąjį. Snapas – geras požymis, bet kiek ten gali į jį įsižiūrėti per atstumą stebėdamas pralekiantį paukštį. Šiaip jau ir vėl tas pats – tupinčių požymiai išlieka ir skrendantiems. O kai nieko negali nustatyti, belieka sulaukti kol paukštis nutūps Pabaigai galiu pridėti, kad visa tai, kas čia parašyta apie stambiuosius kirus, yra tik principiniai požymiai ir juos nereikia priimti kaip absoliučias tiesas. Juose ir šiaip labai daug individualumo, o pagalvojus apie hibridus apskritai galva susisuka... Sidabrinių ir kaspijinių kirų mišrūnai pas mus jau pakankamai dažni. Faktas, kad turime ir jų nacionalinį „fabrikėlį“ – Kretuoną. Matyt dar daugiau jų atskrenda iš Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos. Tie hibridai turi tokius įvairių požymių rinkinius, kad pagal teorijas visai nebeįmanoma pasakyti koks ten padaras. Tais atvejais kalbėti apie jaunų paukščių identifikavimą ypač sunku. Cituoti: Ypač įdomu, kaip atskirti sidabrinį nuo kaspijinio (ne suaug. apdar.). Paprastuosius kirus 1.2.3 žiemomis kaip suprantu galima atpažinti pagal šiek tiek pilkos spalvos sparnuose? Paprastieji kirai, skirtingai nuo stambiųjų, suauga greičiau, tad trečios žiemos paprastųjų praktiškai nepavyks atpažinti kol jų nepagausi. Jau antrąją žiemą jie nedaug besiskiria nuo suaugusių, tik didžiųjų plasnojamųjų dengiamosios plunksnos (angl. "primary coverts") dar tebebūna daugiau ar mažiau tamsios. Tiesa, antražiemių paprastųjų kojų spalva dar ne tokia aiškiai žalsva ar žaliai geltona kaip senių. Na, o pirmos žiemos paprastieji, be abejo, labai lengvai atskiriami. Cituoti: Turiu Kurlavičiaus vadovą, tai ten apie kirus nedaug... Iš anksto dėkoju, jei atsiras kas nepatingės atsakyti į šiuos klausimus

Autorius:	Tadas Naujokaitis [ 2010-01-11 00:22 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Nesitikėjau tokio išsamaus atsakymo... Labai labai ačiū!

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2010-03-01 15:03 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Vakar, paskutiniąją vasario dieną turėjau malonumą užfiksuoti seniausią kada nors Lietuvoje stebėtą – 27-ių kalendorinių metų amžiaus paprastąjį kirą. Ant užšalusio tvenkinio pietinėje Klaipėdos dalyje radau netoli 400 įvairių kirų, tarp jų keletą sidabrinių, pora dešimčių rudagalvių, o likusius – paprastuosius. Dauguma jų – iš žiemaviečių Europoje jau grįžtantys paukščiai. Tame būryje 4 paprastieji buvo žieduoti ir visų jų įrašus – Danijos, Lenkijos, Latvijos ir Suomijos – pavyko iššifruoti. Jau šįryt turėjau atsakymą nuo bičiulio žieduotojo iš Danijos. Taigi, paprastasis kiras žiedu COPENHAGEN 5057491 buvo paženklintas 1987-03-03 Kopenhagos uoste, būdamas jau senesnis kaip 3-jų kalendorinių metų amžiaus. Išties solidus laukinio paukščio amžius. Beje, šis kiras tuomet gavo ir plastikinį raudoną žiedą, bet plastikas niekada neatlaiko tiek ilgai ir po keliolikos metų baigia ištrupėti. Praėjusių metų pradžioje stebėjau kitą seną, 23-ių kalendorinių metų amžiaus Danijoje ženklintą paprastąjį kirą, kuris taip pat jau buvo praradęs turėtą plastikinį žiedą. Labai kviečiu visus forumiečius, net ir nesidominčius kirais, ypatingai kovo-balandžio mėnesiais atkreipti dėmesį bent į kirų kojas. Šią besibaigiančią žiemą Olandijoje ir Danijoje gausybė paprastųjų ir rudagalvių buvo paženklinti lengvai perskaitomais spalviniais žiedais, nekalbant apie daugelį tūkstančių pigesnių metalinių žiedų. Vien Olandijoje spalvinius žiedus šią žiemą gavo 1650 paprastųjų. Nemaža jų dalis migruos per mūsų kraštą. Taip pat daug galimybių pamatyti Lietuvoje – Kretuone, Kretingoje, Novaraistyje – pernai geltonais plastikiniais žiedais ženklintus sidabrinių bei kaspijinių kirų jauniklius.

Autorius:	JuliusM [ 2010-03-01 20:12 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Jo sveikinu su tokiu stebejimu, tikrai malonus ivikis, radus toki senoli.

Autorius:	rex [ 2010-03-03 09:20 (Tre) ]
Pranešimo tema:
Vakar Kopgalio pajūryje irgi buvo matomas aiškus paprastųjų kirų judėjimo pagyvėjimas. Iš įdomesnių - ties pietiniu molu stebėjau du mažuosius kirus.

Autorius:	JuliusM [ 2010-03-11 15:51 (Ket) ]
Pranešimo tema:
Siandien Kaune patikrinau kirus, per valanda dviejuose vietose prie Aleksoto tilto ir Marveleje ant Nemuno ledo perksaiciau 6 plastikinius L. argenatus ziedus. 4 raudoni, 1 geltonas 1 juodaas Tikriauisi cia bus jau migruojantys pauksciai. Nes jauciamas pagausejimas rudagalviu kiru ir siek tiek L. argentatus, nors ne zymus.

Autorius:	Myletojas [ 2010-03-11 19:17 (Ket) ]
Pranešimo tema:
Šaunuolis. Aš prie HES šiandien mačiau du su raudonais žiedais, bet labai toli buvo, o arčiau nėjo prieit...

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2010-03-11 23:58 (Ket) ]
Pranešimo tema:
Išties šaunūs Juliaus stebėjimai! Tiek jie, tiek Modesto prie HES‘o matyti du raudoni žiedai (praktiškai neabejotinai jie irgi yra baltarusiški) aiškiai veda prie jau anksčiau Krister‘io Castren‘o iškeltos minties, kad vienas pagrindinių sidabrinių ir kaspijinių kirų kelių iš žiemaviečių namo į Baltarusiją eina palei Nemuną, o Kaunas yra svarbus šių paukščių tranzitinis sustojimo punktas. Aš galiu tik pavydėti tokio spalvinių žiedų tankumo sąlyginai nedideliuose kirų būriuose Kaune. Baltarusiški žiedai mūsų pajūryje paskutiniais metais tapo ypatinga retenybe. Pavyzdžiui, 2009-aisiais per daugelį stebėjimo dienų teko matyti vos vieną spalvinį „baltarusį“. Tiesa, turiu reikšmingą papildymą prie Juliaus stebėjimų. Šiandien Kaune jo matytas baltarusis sidabrinis kiras su raudonu žiedu K760 yra ne tranzitinis, o beveik jau į namus grįžęs paukštis. Prieš kurį laiką jis yra pakeitęs pilietybę Praėjusių metų birželio 9-ąją jį stebėjau Novaraistyje poroje prie lizdo, o išsiperėjęs jis yra 1999 m. Vitebsko srityje. Tai jau antras Baltarusijoje išsiritęs, bet Novaraistyje perintis sidabrinis kiras. Iš šių faktų daugmaž paaiškėjo ir Novaraisčio kolonijos kilmė.

Autorius:	Vytautas PAREIGIS [ 2010-03-12 23:53 (Pen) ]
Pranešimo tema:
Užvakar, trečiadienio pavakarę nustebino milžiniška migruojančių kirų sankaupa Klaipėdoje. Taip vadinamoje Malkų įlankoje ties Smeltės pusiasaliu ant ledo radau nenutrūkstančią apie 1,5 km ilgio tupinčių paukščių juostą. Keliais būdais apytikriai įvertindamas paukščių kiekį, suskaičiavau ne mažiau kaip 10,5-11 tūkst. kirų. Tarp jų buvo apie pora tūkstančių paprastųjų, daugiau kaip 100 balnuotųjų, o likusieji – sidabriniai. Gyvenime niekur ir niekada nebuvau regėjęs tokios jų gausybės, nors, tiesą sakant, praėjusiais pavasariais konkrečiai šitą vietą retai kada buvo tekę apžiūrėti. Čia nakvynei sulekia ir Dumpių sąvartyne besimaitinantys sidabriniai. Ta vieta rami ir atvira, bet vistiek sąlyginai užstota nuo vėjo. Taip pat šimtai kirų šiuo metu sukasi likusioje, arčiau jūros esančioje uosto akvatorijoje. Didžiajame būryje matėsi nemažai paukščių su metaliniais žiedais, daugiausia Suomijos ir Estijos, bet dėl didelio atstumo jų numerių per teleskopą įskaityti nebuvo įmanoma. Suradau vos du plastikinius spalvinius žiedus (abu suomiškus). Ką ten lyginti su tokių žiedų tankumu šiuo metu Kaune. Tiesa, Klaipėdoje vos ne pusė stebėtų kirų gulėjo arba jų kojas užstojo kiti gentainiai. Na, o šiandien toje pačioje vietoje kirų buvo gerokai kukliau – tik apie 3000. Niekaip neužgęstant žiemai, į Klaipėdą vėluoja grįžti rudagalviai kirai. Ne vienas šimtas jų jau yra atskridęs, bet masinė migracija dar neprasidėjo nei iš tolo. Nuotraukoje – trečiadieninio būrio Malkų įlankoje trumpas ruožas, kuriame daugiau kaip 800 kirų.

Autorius:	JuliusM [ 2010-03-15 19:46 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Siandien, Kaune vel apziurejau kirus, tik si karta apziuroms galejau skirti laiko tik po 17 val. Nustebau koks skirtumas tarp prajeusi karta (penktadieni, 14 val) stebetu kiru, si karta ant Nemuno ledo tupejo ne keli simtai kiru, o 1000 - 1500 kiru. Nezinau kas itakojo toki ju pagausejima, ar sustiprejusi migracija, ar gan velus paros laikas, nes pries 17 val. maciau kaip nemazai kiru suskrido ant Nemuno ledo nuo Lapiu puse, o juk ten savartynas. Gali buti abu variantai, kad sustiprejusi migracija arba nakvynei ant leędo susirinke kirai. Kaip bebutu, as linkes manyti, kad siuo atveju Kaune yra zymus kiru pagausejimas del atskridusiu nauju kiru. nes perziurejus sutupusius kirus ant ledo ziedu palyginus su prajeusiomis dienomis, kai is 300 budavo 4 zieduoti palstiku, siuo kartu buvo is tukstancio 2, praziurejes beveik visus kirus pavyko perskaityti tik 3 ziedus, visi Baltarusiu. Ir skaitymas vakare labai skiriasi nuo skaitymo dienos metu apie 13-14 val. Vakare kirai zymiai jautriau reguoja i zmogu, uztenka sustoti ir atsukti teleskopa i juos ir visi pakyla. Kai tuo tarpu dienos metu besiilsintys kirai tupedavo nepajudinami per 100 metru. O vakarop labai jautriai reguojuoja i bet koki itarimu kelenti objekta.

Autorius:	Povilas [ 2010-03-15 20:13 (Pir) ]
Pranešimo tema:
Kadangi gyvenu 9-ame aukšte ir iš vienos pusės vaizdo pro langus neužstoja didesni namai, kas rytą tik prašvitus matau kaip nenutrūkstamas kirų srautas skrenda nuo Nemuno Lapių link. Po pietų visas veiksmas vyksta priešinga kryptimi - maždaug nuo 16 val. kirai pradeda skristi Nemuno link, intensyviausiai skrenda apie 17 val., tačiau nemažus būrius teko matyti ir vėlesniu paros laiko - net apie 22 val. Bendras skrendančių kirų kiekis bet kokiu atveju didesnis negu buvo žiemos metu - panašiai tiek skrendančių kirų matydavau rudenį.

Puslapis 23 iš 26	Visos datos yra UTC+02:00
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited https://www.phpbb.com/