Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Norėčiau sužinoti apie varnu gaudykles t.y. kokie reikalavimai turėtų būti ilgio, pločio, landu diametras, vielos storis, tinklo akučiu diametras ir t.t. ?
Čia turiu mintyje stacionarias tokias gaudykles, kai sukalamas kubo ar stačiakampio formos voljeras visas aptempiamas tinklu o iš viršaus padaroma landos.
Principas toks, kai varna pamato viduje padėta masalą kiaušini ar mėsos gabalą ji atsitupia ant voljero per viršuje esančias landa įšoka i vidų esme yra įšoka nes būna sparnus suglaudusi, o jau kaip patikrina kad apgauta ar masalą sulesus ar pagriebus nori išskristi nebegali nes jau landos esančio viršuje voljero skrendančiam paukščiui jo sparnams ištiestiems yra per mažos ir taip lieka voljere sugautas paukštis.
Kaskada rodė per TV, 5kanala Girių takais, laida, bet ten nieko konkretaus nepasakė o mane domintu tu viršutiniu landų diametras varnoms koks turėtu būti? Gal kas žinote reikalavimus tokių parametru? gal patys esate pastate ar žinote kas darė tokias gaudykles? ir dar jei kas atsiras darė tai koks efektyvumas tokiu spastų?

Pirma reiktu parašyt kam tau to reikia, antra kam jas gaudyt tegu skraido.

gal žieduot nori

Bet kuriuo atveju reikėtų papasakoti, ka tos gaudyklės reikalingos. Čia su tuo reikalu reikia būti labai atsargiems.

1 Mokslo tikslas. Darau tyrimą varniniu paukščiu įtaka medžiojamu rūšių (kiškių kurapkų ir t.t.) populiacijos. Esu medžiotojas ir suinteresuotas savo plotuose turėti kuo didesne biologines įvairoves skaičių ir užtikrinti medžiojamosios faunos gausumą.


2 Mokslo tikslas. Įvertinti varniniu paukšiu populiacijos gausumo reguliavimo galimybes ir efektyvumą. Gyvenu didmiestyje ir netoleruoju tokiu kraštutinumu kokius sukelia tam tikrose vietose varniniai paukščiai. Kaip asmeninio ir viešojo turto niokojimas.

O kokiu tikslu gaudyklės naudojamos?

žinau jog iš varninių šeimos draudžiama gaudyti ir medžioti šarkas ir pilkasias varnas taigi atkreipkite ir į tai dėmesį

Kadangi esaste vilnietis, geriau užsiimti transporto priemonių naikinimu, nes jų žyyymiai daugiau negu varnų, o kas labiau kenkia...manau net abejonių niekam nekyla

Zinia,pauksciai(ne tik varnos) kartais gerokai apgadina(turbut apdergia) asmenini ir visuomenini turta.Asmenini turta siuo atveju galima nuplauti,visuomeninio sutvarkymui-suorganizuoti talka.Jei kenkia kaip nors kitaip,parasykit,idomu. As gal ir nesusipratele,tiesiog kitokiu kenkimo budu nesu patyrusi.

To Remigijus: būtent tokiu spąstų gaudymo efektyvumui nustatyti, tai galėtu būti geriausias priemone varniniu paukščiu populiacijos reguliavime.

to sanderling: kaip suprantam tokie spąstai yra atrankiniai tai tavo minėta problema išvengiama, nes pakliuvę reti ar nekenkiantys aplinkai paukščiai yra paleidžiami.

to Soundman: esu ekologas ir žinau transporto didžiuosiuose miestuose problema yra ir tam reikalui skiriama ne vienas mln. ir dirbama įvairių sričių specialistų, bet viskas pagal lėšas interesus ir galimybes.

to Egle: tu teisi pagrindine matoma problema turto apdergimas ekskrementais, taip savo automobilį galime nusiplauti ir problemos kaip ir nėra. o kaip su visuomeniniu turtu? talkos geriausiu atveju 1kar i metus o kitu gal ir kas 5m 1kartas o dar kitu kol pro stogą nepradeda varvėti H2O ir tol niekas nevalo ir būna priversti keisti naujais. Stogai tai vienas medalio puse o architektūrinės vertybes kaip jas pakeisti naujom? Tai čia viena, antra o kaip nuvalyti medžius nuo ekskrementų kurių poveikis akivaizdus, kenčia medžiai (kormorano neliečiu ten kitokia paukščio strategija, čia turiu mintyje kovus). Dar galiu o kaip jaustis ir elgtis einat alėja po ekskrementų lietaus kuri paliko naktį buvę paukščiai (Pvz. Kovai, Vilniuje Čiurlionio gatve) ir po kurio netik medžiai, automobiliai kenčia bet ir augalija yra nuskurdinama nuo per didelio kiekio ekskrementų? Ir t.t.

Tai išties matomi ir visiems badomi dalykai, bet yra ir tokie kurie netiesiogini sukelia neigiama poveiki žmonėms ar aplinkai. Turiu minti per dydelius susitelkimus paukščių, kuriems yra nebudinga ar toks susibūrimas viršija ekologini talpumą tam tikroje teritorijoje. Toks susitelkimas yra nepageidaujamas nes pernešamos lygos netik kitiems paukščiams, žmonėms, gyvūnas bet ir jais mintantys gyvūnai pradeda keisti savo gyvenimo etologija, o tai jau skatina biologines įvairovės mažėjimą.

Norėčiau, kad mano pasisakymą suprastumėte teisingai ir nelinktumėte į kraštutinumus...

Nu kraštutinumai kraštutinumais, o kaip suderini ekologiją ir medžioklę, kažkaip nelimpa , na čia tarp kitko, gali ir neatsakyt. Na taip ir neparašei ką konkrečiai su tom varnom veiksi, kepsi ar ką , čia tokios apstrakcijos kaip mokslui tai nepraeina , o ir ką rašai tai taip nelabai sklandžiai susieina, tai kiškiai tai dar kas , tai medžiotojas tai ekologas, tai dar kokie tai kakai , tai ką ten tirsi ką lesa ar kaip šika, ir šiaip kuom pats užsiimi, męs tai čia prisistatom, yra tokia tema kaip " susipažinkim ". O šiaip tai ne tu vienas čia ekologas

Gerai jau, gerai, nepulkit žmogaus. Mano manymu, jo tikslas turi logikos. Pagalvojus, varnų gaudymas gaudyklėmis yra vienas iš humaniškesnių metodų, nes dabar jos arba šaudomos - neretai pliekiama ir į lizdus, kuriuose jau būna ir įsikūrę kiti paukščiai, pvz., mažieji apuokai, arba nuodijami, dėl ko gali nukentėti ir kiti paukščiai

Mokslas nr 1. Gal galima placiau suzinoti, kur tu ji darai (Universitetas, katedra ir tt) Klausimas todel, kad darant moksla, zinotum kur kreiptis . Todel manau labiau tinka antroji dalis "esu medziotojas suinteresuotas". Taciau netinkamai prisidengi netgi neekologisku komentaru. Nu niekaip nepakelsi biologines ivairoves naikindamas (isskyrus atvejus, kai gyvunu rusis pradeda labai dominuoti).

2 Ivertinti gausumo reguliavimo galimybes ir efektyvuma , va cia tai jau skamba visai idomiai . O kaip tu jas vertinsi pasistates gaudykle??????????

Na ir galiausiai keletas komentaru. Kaip medziotojas nori padidinti kurapku ir kiskiu kieki, kad galetum pats juos sumedzioti, ar NE!!!!! Klausimas, o kuo tu geresnis?????? Toliau kiskiu ir kurapku jauniklius gaudo tik kranklys ir pilkoji varna, o kiausinius sarka. Visi jie yra draudziami medzioti (jei neapsirinku). Kranklys isvis europoje yra itrauktas i saugomu pauksciu sarasa. Taciau sios rusys ir nera daznos. Daznos yra tik kuosos(miestuose) ir kovai, taciau tikrai nemanau, kad nors vienba is siu rusiu turetu kokia neigiama itaka, tavo norui zudyti. Isvada, slaptas noras prisidengiant kovu populiacijos reguliavimu, naikinti kranklius Gal gali paneigti
Blogiausiai tai, kad prisidengiama ekologija

Prie mane kovų koloniją tai vandenių plovė plovė ir nenuplovė, aptiko kiaunė, dingo kovai , po kurio laiko ir kiaunė išsidangino, kitur plaut, taigi reguliuok nereguliavęs, nieko nesureguliuosi, nes po plovimo valandą laiko ir vėl lizdai vietoj. Dabar tai tikrai esu garantuotas kad reguliuodami vieną varnų rūšį pas mus išreguliavo , kažkada klausiau ar yra geltonsnapių varnų, Kolinso knygoj yra, reiškia buvo ir Biržuose, nors mažas buvau bet tą tai pamenu, buvo geltonsnapių, tik barškino barškino lizdus kol neliko , prisireguliavom, o ką dar išreguliavom ir taikomės išreguliot... .

sorry nespėjau aš tik šiandien prisijungiau...

to elmaras: Na jei ekologija ir medžiokle nelimpa tai... na ji daug daugiau susijusi negu tu manai! nu nzn nuo ko tau ir pradėt aiškint... viena iš krypčių yra racionalus gamtos išteklių naudojimas, populiacijų valdymas... t.t. tai su vienokiais ar kitokiais klausimais dažnai liečia ir medžiokle.

Kaip Remigijus jau pastebėjo tai yra turbūt humaniškiausias metodas išimti iš populiacijos varninius paukščius, kita vartus tai gali būti vienintelė galimybė pvz. miesto teritorijoje kur medžioklė yra draudžiama.

Nemanykit kad aš medžioklėje šaunu kas juda, azartą savo šaudykloje patenkinu... tikrai nevalgysiu varnu nors ir žinau kad jaunikliai yra valgomi gal iškamša pasidarysiu visas kitas sunaikinsiu...

Mokslinis interesas: bus žiūrima ar varninių paukščių gausumas pasirinktoje teritorijoje yra
tiesiškai priklausomas medžiojamosios faunos (kiškių, ančių, kurapkų t.t.) gausumui.

to das: studijuoju VU GMF ASC 2, ekologija. Sakiau <...>naikindamas,<...>? (apsiprašau tingiu skaityt savo komentarus) turėjau omenyje skaičiaus reguliavimas. Na kada susitikę galėtume padiskutuoti... apie biologinę įvairovę kaip ten iš tikro yra...!?

Grubiai taip: pasirenku teritorija sumažinu varniniu paukščių sk. Iki minimumo, ir žiurau ar kas keičiasi kitu paukščių ir gyvūnų populiacijose tirtoje teritorijoje. Jei keičiasi tai parenku kuris būdas yra reguliuoti varninius paukščius yra efektyviausias ir greičiausiai duoda teigiamą rezultatus.

Tu teisus viskas daroma, kad butu naudos! Taip dabar ir po to medžiosiu! Na kaip ekologas grubiai galiu pasakyti kodėl galių medžioti, nes esu mitybines piramidės aukštesniame lygmenyje, čia jau dalis yra ir filosofijos tai jai nesuprantat ekologijos tai nesuprasit ir kodėl taip sakau.

Kaip minite ekologija aš prisidengiu ir t.t. jus tikrai suprantate to žodžio pilnąją reikšme? Man atrodo nevisai... Turbūt neaiškiai dėstau savo mintis tai dar kart sakau tai ir daroma tos gaudyklės, kad išvengtume kranklių ir kitu paukščių neatodairiško sunaikinimo...

Čia pamastymui, kas laiko aptvare gyvūnus žino ką gali padaryti varniniai paukščiai kiškių vadai stirnų jauniklėms, ir kokie nuostoliai siekia vien dėl to kas nebuvo reguliuojama jų skaičius, tai pat ančių dėčiai ir pan...

To elmaras: tavo atvejų ne reguliavimas kaltas Biržuose o reguliavimo priemonė! Jai ne bus tiriamu darbu tai nebus gerų ir rezultatų!


Blogiau yra nežinoti už žinoti kad nežinai...

Nepykit,bet man cia tie jusu "tyrimai"-tai kazkokia taikomoji ekologija.Pritaikysiu,kaip man patogiau butu medzioti.Pagal tokia logika kiekvienas gali susigalvoti,kas jam kliudo ir "reguliuoti".Man vat kregzdes automobili tersia,tai ka,jau naikint reikia(atsiprasau,jusu zodziais,"reguliuot")?Nekalbetumet apie medziokle,tai gal ir idomiai skambetu tas gaudykliu metodas,nes miestuose gal jau ir perdideles varniniu sankaupos,betgi dabar pats issiduodat,kad krankliai jus domina .O jusu teiginys,kad zmogus,stovintis maitinimosi piramides virsuneje,turi teise reguliuoti gamta,kaip panorejes,tai jau tikrai vertas filosofines diskusijos.Man regis,tokie isitikinimai ir atvede mus i ta ekologine situacija,kuria turim siandien .

daugiau nieko nesakysiu... čia tas pas jai nueik į krikščionių bažnyčią ir sakyt zizot yra tokie protestantai... tai mažu mažiausiai bedieviu apšauks...

O gaila, buvo užsimezgusi tikrai įdomi diskusija.

Is tiesu gaila,izeisti jusu cia tikrai niekas neketino(bent jau as),tiesiog palietet gana jautria tema ir gal pasijutot siek tiek vienisas cia nuo musu atsimusinedamas .O diskusija tikrai verta demesio.

Na užsipuolėte jūs čia vaikiną
Aš jį dalinai suprantu - jaunatviškas maksimalizmas plius tinkamo darbo vadovo nebuvimas bei dėstomų universiteto programų netobulumas (na dėl paskutinio punkto griežtai neteigsiu, bet atrodo tai matosi) ir suformulavo pradinį klausimą bei vėlesnius autoriaus paaiškinimus.

Tokį etapą praeiname daugelis iš mūsų, pats, ne paslaptis, anksčiau čia turėjau panašaus tipo diskusijų. Tik vėliau, matant kitų pavyzdžius ir pačiam stengiantis tobulėti, požiūris keičiasi. Todėl tokios diskusijos manau yra naudingos, o autoriui siūlyčiau įsiskaityti į patyrusių dalyvių žodžius ir nuomones ir nelaužti iš karto iš savęs ekologo, o garbingai užsitarnauti šį vardą, nes dabar aiškiai matosi, kad numatomi metodai labai paviršutiniški ir pirmiausiai aiškiai pačiam reikia žinoti visą būsimų bandymų dizainą, ir kaip ekologui atlikti PAV visais aspektais, nes viskas gamtoje tampriai surišta. Ir svarbu neužsiciklinti, o mokėti keisti požiūrį.
Mano nuomone visgi pirmiausiai - nežudyk (kaip ir nepakenk). Todėl galbūt reikėtų pradėti nuo paprastesnių studijų, be to, atliekant tokius bandymus reikėtų gal net keleto institucijų ir skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimo.
Pats faktas, kad norima kažką padaryti moksliško yra sveikintinas.
Sėkmės.