Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje yra daug vertingų biotopų. Žuvinto gamtiniame rezervate galime aptikti aktyviąsias aukštapelkes, tarpines pelkes, žemapelkes, aukštapelkinius pušynus, šlapiuosius juodalksnynus, bei eutrofinį Žuvinto ežerą. Amalvo draustinis nukentėjo nuo melioracijos, todėl aptinkame degradavusias aukštapelkes, nusausintus ir užaugusius krūmais didelius žemapelkių plotus. Šalia Žuvinto ežero esančiame Kiaulyčios draustinyje yra vertingos pievų bendrijos. Buktos miške galime aptikti vertingas plačialapių miškų, šlapiųjų juodalksnynų, skroblynų bendrijas.
Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto rezervate migracijų metu apsistoja įspūdingi varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, didžioji kuolinga, meldinė nendrinukė, juodasis gandras ir kt.
Žuvinto rezervate yra rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 rūšių aukštesniųjų augalų. Tokia didelė augalų įvairovė yra galima dėl didelės biotopų įvairovės.
Žuvinto rezervate užfiksuota apie 2000 vabzdžių, 5 roplių ir 10 varliagyvių rūšių. Rezervate aptikta virš 40 rūšių žinduolių. Tai ir vilkai, briedžiai, šernai, lapės, kanadinės audinės, bebrai, smulkūs graužikai. Žuvinto ežere gyvena Lietuvoje saugomos ūdros. Gyvenvietėse aptinkamos šikšnosparnių kolonijos. Vien tik Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys. Lydekos, karšiai, lynai, vijūnai bei kt. Žuvintas garsus ne tik kaip paukščių karalija. Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys, bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės
Žuvinto biosferos rezervate iki šiol užregistruota 3787 grybų, augalų ir gyvūnų rūšys, iš jų: 292 grybų, 987 dumblių, samanų ir aukštesniųjų augalų rūšys. Gyvūnijos karaliją sudaro 2199 bestuburių, 21 žuvų, 10 varliagyvių, 5 roplių, 230 paukščių, 43 žinduolių rūšys.
Tuščiaviduris rūtenis.Čia prieglobstį randa 119 Lietuvoje saugomų Raudonosios knygos grybų, augalų ir gyvūnų rūšių, 4 iš jų - ypač saugomos. Biosferos rezervatas yra Natura 2000 teritorija, kurioje specialiai saugoma 12 Paukščių direktyvos rūšių, bei migruojančių vandens paukščių apsistojimo vietos, 6 Buveinių direktyvos augalų ir gyvūnų rūšys ir 16 buveinių tipų.
paukstelis
Parašytas: Tr. 06 21, 2006 5:39 pm Rašyti temą:
Žuvinto Rezervatas
2005 m. vasario 2 d.
Tarptautinė pelkėtų vietovių diena
Ji žymi datą, kai daugiau nei prieš 30 metų, 1971–aisiais, Irano mieste Ramsare, ant Kaspijos jūros kranto buvo pasirašyta Pelkių bei seklių vandenų konvencija (Ramsaro konvencija).
Pelkių diena biosferos rezervato direkcijoje minima pirmąkart.
2005 m. vasario 11 d.
Interneto vartotojams duris atvėrė Žuvinto biosferos rezervato svetainė.
2005 m. vasario 11 dieną interneto vartotojams duris atvėrė Žuvinto biosferos rezervato svetainė. Gausiai iliustruotoje svetainėje galite susipažinti su Žuvinto istorija ir dabartimi, rezervato teritorijoje vykdomais arba planuojamais vykdyti projektais. Vienas jų Tarptautinio žemės ūkio centro ir Gamtos paveldo fondo įgyvendinamas PIN-Matra projektas, kurio vykdymą, kaip ir svetainės sukūrimą, finansuoja Nyderlandų Vyriausybė.
2005 m. liepos 4 d.
Latvių pelkėtyrininkai domėjosi Žuvinto pelkėmis
ES projekto LIFE-Nature „Latvijos pelkių tvarkymo plano įgyvendinimas“ dalyviai, vadovaujami žymios Latvijos botanikės dr. Maros Pakalnės liepos 2-4 d. lankėsi Žuvinto biosferos rezervate. Pelkių atkūrimo, hidrologinio rėžimo išsaugojimo klausimai yra labai svarbūs ne tik Žuvinto ir Amalvo pelkėms, bet ir daugeliui Latvijos pelkių. Ekspertai, kurių tarpe buvo Botanikos instituto mokslininkai vadovaujami dr. Valerijaus Rašomavičiaus pasidalijo patirtimi, kaip tvarkyti Žuvinto ir Amalvo pelkes.
2005 m. liepos 20 d.
Jau įkurtas Žuvinto bičiulių klubas
2005 m. liepos 7 d. įregistruotas „Žuvinto bičiulių klubas“, kurio tikslas organizuoti ir vykdyti veiklą susijusią su Žuvinto biosferos rezervato gamtos vertybių apsauga ir populiarinimu, ekologiniu švietimu, ypač vietos bendruomenėse ir jaunimo tarpe. Klubas šiuo metu vienija 15 narių.
Adresas: Žuvinto bičiulių klubas, Aleknonių k., LT-64301 Simnas, Alytaus r.
Tel./faksas: 8 315 49540
El. paštas:
zuvintas@takas.lt
2005 m. rugsėjo 24 d.
Pelkių tvarkymui aptarti – tarptautinis seminaras
Žuvinto biosferos rezervate 2005 m. rugsėjo 27-29 dienomis vyko pelkių atkūrimo seminaras. Seminaro metu užsienio šalių – Nyderlandų, Danijos, Suomijos ir Baltarusijos bei Lietuvos ekspertai dalijosi patirtimi, kaip atkurti užpelkėjusias teritorijas ir durpynus. Išvykos į Amalvo bei Žuvinto pelkes metu vertinta jų augalija, hidrologinė situacija bei galimos priemonės jai pagerinti. Pristatytas rengiamas Amalvo gamtotvarkos planas, aptartos nusausintų šlapžemių atkūrimo bei valdymo galimybės pelkių komplekso teritorijose. Buvo diskutuojama dėl rekomendacijų pelkių atkūrimui, siekiant užtikrinti užpelkėjusių teritorijų ir durpynų palankų apsaugos statusą. Seminarą organizavo PIN-Matra projektas “Natura 2000 teritorijų tvarkymas ir atstatymas parengiant integruotą Dovinės baseino valdymo planą Lietuvoje”.
2005 m. spalio 3 d.
Paukščių palydų dalyviai suskaičiavo 8 tūkstančius paukščių
Pirmą spalio savaitgalį Žuvinto biosferos rezervate vyko Paukščių palydos. Palydų dalyviai lankėsi ir Metelių regioniniame parke. Į ją susirinko gausus būrys dalyvių besidominčių paukščiais ar mėgstančių ilgiau laiko praleisti gamtoje. Šiemet paukščių palydų šventėje dalyvavo per 130 dalyvių iš Vilniaus, Alytaus, Varėnos, Biržų miestų ir rajonų. Dalyviai užregistravo 38 paukščių rūšis ir priskaičiavo virš 8 tūkst. paukščių.
2005 m. spalio 4 d.
Tvarkymo plano pristatymas susilaukė didelio visuomenės dėmesio
Pristatytas visuomenei naujai paruoštas Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planas susilaukė didelio susidomėjimo. Didžiausias dalyvių skaičiumi susirinkimas vyko Daukšių k. Marijampolės sav. Gyventojai turėjo daugybę klausimų ne tik tvarkymo plano autoriams – Geologijos ir geografijos instituto specialistui Marijui Pileckui, bet ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos atstovams. Gyventojai iš esmės pritarė Tvarkymo plano sprendiniams.
2005 m. spalio 8 d.
Bobų vasaros orai palankūs išskrendantiems sparnuočiams
Netikėtai užsitęsusi šiluma, atplūstanti vis naujomis bangomis neleidžia užmiršti vasaros ir stebina rudeninių spalvų gausa. Ryškiausiomis spalvomis sutviskę lapuočiai ir netikėtai pražydę pavasariniai augalai, vasariška šiluma besilepinantys žiogai, sode parūgusiais obuoliais krituoliais besisvaiginantys drugiai admirolai ir virtinės, būriai migruojančių paukščių.
Tokie orai ne tik gamtai, bet ir ją stebintiems yra tikra šventė. Tereikia apsidairyti – bet kur, laukuose, pamiškėse ar miesto pakraščiuose, ir neatsistebėsi praskrendančių sparnuočių gausa. Kikiliai, alksninukai, susimaišę su čivyliais, kartais tūkstantiniais būriais trumpam nutūpia laukuose ar pagriovių krūmuose kad vėl, gal paukštvanagio pabaidyti skubėtų pietvakarių kryptimi. Jau trečia savaitė kai smulkių giesmininkų migracija ypač stipri, tačiau jai galo nesimato. Dar gausu ir pempių, kurios jau gerokai vėluoja.
Dešimt dienų vėliau, nei įprastai praėjusią savaitę virš Žuvinto sugirgsėjo šiaurinės žąsys – želmeninės, baltakaktės. Šiomis dienomis aukštai padangėje išsirikiavę jų trikampiai, kartu su pagaliau pasirodžiusiais gausesniais gervių būriais kasdien džiugina akį. Mažai Dzūkijos laukuose želmenų, todėl žąsims geriau nesustojant skristi kur kitur, labiau link vakarų. Beje, ramios ir žvaigždėtos spalio naktys taip pat labai palankios migracijai. Žuvinte net nesistebi tamsoje skrendančių gervių ir žąsų balsais. Čia jos ypač triukšmingos, mat migrantėms kaskart atitaria ežere nakvojančios gentainės.
Dar įdomiau, kai ežere pasigirsta galingi migruojančių didžiųjų baublių balsai – keisti, su niekuo nesulyginami pratisi kiauksėjimai, kuriais paukščiai susišaukia tarpusavyje. Baubliai šiaip prastoki skrajūnai, tad migruoja beveik vien tik naktimis, kai jų netrikdo plėšrūs paukščiai ar žmonės. Taip elgiasi ir laukiai, kurių tūkstantinių būrių pilna ir Dusia, ir kiti didieji Dzūkijos ežerai. Tik laukiai nelinkę skraidyti dėl kitos priežasties – rudeniop jie stipriai nutunka, tad ne vienas vos atsiplėšia nuo vandens, o užskridus ereliui, mieliau slepiasi nardydami, nei kildami ant sparnų.
Stebint paukščius nuo vaizdingų Dusios pakrančių kalvų, pravartu pasižiūrėti ir po kojomis. Šilti orai lepina ne tik sparnuočius, bet ir augalus, kurių žiedų šiam metų laikui ypač gausu. Iki šiol žydi bajorės, linažolės, šiluma sugundė netgi lieknąsias plukes, kurioms žydėjimo laikas yra gegužė, ar rugiagėles. Išties neeilinis ruduo gyvajai gamtai.
2005 m. spalio 29 d.
Jau įrengtas Buktos gamtinis – pažintinis takas
Buktos miške buvo pristatytas visuomenei Buktos gamtinis-pažintinis takas.
Tako atidarymo ceremonija susilaukė labai palankaus visuomenės dėmesio. Į šventinį atidarymą atvyko virš 150 dalyvių - Marijampolės miesto ir rajono moksleiviai, administracijų atstovai, svečiai iš Generalinės miškų urėdijos, vietinės spaudos ir televizijos korespondentai. Susirinkusieji keliavo naujai įrengtu taku, apžvalginės ekskursijos metu buvo supažindinti su Buktos miško gamtinėmis vertybėmis. Po ekskursijos visų laukė šventiniai pietūs gamtoje prie laužo.
Taką įrengė Marijampolės miškų urėdija savo ir Europos Sąjungos Interreg projekto BIRD lėšomis. Tako informacinę dalį parengė Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
2005 m. gruodžio 4 d.
Pirmasis ledas sukaustė Žuvintą
Nuo gruodžio antros dienos ryto Žuvinto vandens paukščiams - tikra sumaištis. Visiškai tykios nakties ir septynių laipsnių šaltuko užteko, kad seklus paukščių ežeras pilnai užšaltų. Visą lapkritį nardę ežero gylėse didieji dančiasnapiai, kuoduotųjų ančių būriai, švendrynuose užsislėpę kryklės, rudagalvės antys, laukiai, atsiradus ledui staiga pasijuto visai nesaugūs.
Smulkesni vandens paukščiai paprastai ežero properšose ilgiau neužsibūna ir išsiskraido. Ežero salos beržuose ar palių pušynuose tupintis jūrinis erelis akylai stebi kiekvieną keičiau besielgiantį sparnuotį, o kai pakyla virš properšų, jose nelieka vietos jokiam smulkesniam paukščiui - ančiai ar laukiui. Antys išsiskraidė, o laukiai nedrįsta dieną palikti kad ir nedidelės properšos, tad pavojaus akimirką gelbėjasi nardydami. Iki pirmų sutemų, kada išvengę didesnių pavojų, spruks į kitus ežerus.
Net kelios dešimtys gulbių, ilgai sukę ratus virš ežero, pagaliau susimetė i būrį Žuvinto rytiniame pakraštyje. Gal rado nedidelę properšą, - sunku pasakyti, nes net pro žiūronus jas sunku įžiūrėti. Kitos slidinėdamos sunkiai rėplinėja skaidriu ežero gylių ledu – jis nelūžta, atlaiko ir sunkų paukštį.
Tad paukščiai kad ir pėsčiomis vaikščiodami naiviai ieško paskutinių atviro vandens lopinėlių. Atkirsti ne tik nuo geriamo vandens, bet ir po vandeniu esančio maisto, gulbių pulkeliai turės neužilgo pasitraukti į kitus neužšalusius vandenis.
Iš visų Dzūkijos didžiųjų ežerų tik Žuvintas suskumba pasidengti ledu atėjus pirmiesiems šalčiams. Kiti ežerai – Dusia, Metelys, Obelija ar Giluitis dar džiugina akį tamsiai mėlynu vandens spindesiu. Tik sekliausios šių ežerų vietos padengtos pirmuoju ledu. Tad vandens paukščiams yra kur prisiglausti ir pasiganyti.
Taip vėlai Žuvinte užsilikusių paukščių būriai lyg ir liudytų, kad sparnuočiai vis dar nesitiki tikros žiemos pradžios. Įprasta, kad Žuvintas užšąla vidutiniškai pirmosiomis gruodžio dienomis. Kartais anksčiau, kaip kad pernai – lapkričio dvidešimtąją, kartais gerokai vėliau, nei gruodžio viduryje. Tačiau beveik kasmetinė taisyklė yra ta, kad pirmasis ledas, nesvarbu – anksčiau ar vėliau užšalęs, neišsilaiko ne tik iki pavasario bet ir naujųjų metų.
2006 m. sausio 10 d.
Vilkai retina bebrų gretas
Gruodžio pradžioje užšalusio Žuvinto ledo storis jau pasiekė 19 centimetrų, o šaltesnėmis naktimis tik pokši, besiplėsdamas trūkinėja ir storėja. Ežero švendrynai, kinys, storiau užnešti sniegu, neskuba įšalti ir ne visur atlaiko žmogaus svorį.
Vandens paukščių ežere jau seniai nematyti, nors kelios gulbės vis prasuka ratu virš ežero, matyt, užklydusios iš Nemuno, kur telkiasi žiemai.
Ežeras dabar priklauso tik smulkiems nendrynų sparnuočiams ir žvėrims, kurių pėdsakų pilna: šermuonėliams, kiaunėms, arčiau upės properšų – ūdroms.
Jau keli metai, kai ežere neretai aptinkame vilkų veiklos pėdsakų, bet šįmet – ypatingai. Ežero kinyse jie įsitaisė guolius, penki vilkai nesitraukia iš ežero ištisomis dienomis. Kiek jų ištrypta, išsivoliota ant sniego atokesnėse ežero vietose, pribėgiota net vos keli šimtai metrų nuo direkcijos pastato! Rezervate jie jaučiasi visi saugūs, tad kitiems gyvūnams atėjo neramios dienos. Beveik kasdien randame išplėštus naujus bebrų namelius, pagauti bebrą iš švendrų šakniastiebių sukrauto namo – vienas juokas. Visai tikėtina, kad atradę naują lengvo maisto šaltinį, vilkai per kelis metus išnaikins daugumą ežero bebrų – labai svarbių augalijos reguliuotojų užaugančiame ežere. 2005 m. žvėrių apskaitos metu gamtinio rezervato teritorijoje 31 bebravietėje suskaičiuota apie 70 bebrų. Praėjusių metų žiemą vilkai sudraskė 10 bebrų, šią žiemą – jau 9.
Jei ne vilkai, kurie praretina rezervato briedžių ir stirnų gretas, galėtume teigti – iki šiol žiema Dzūkijos laukiniams gyvūnams ganėtinai maloninga. Laukuose vos keli centimetrai sniego, šen bei ten juoduoja arimų lopai ar prasišviečia žiemkenčiai, tad kiškiams, kurapkoms dar ne bėda. Rezervato kaimynystėje laukuose iškart po Trijų karalių vėl stebėti raguotieji vieversiai – 22 paukščių būrelis. Net suopiams, kurių šiaip jau šįmet negausu, pagauti pelę gerokai lengviau.
2006 m. vasario 14 d.
Žuvinto žuvims dusimas pakol kas negresia
Vėliausi deguonies kiekio matavimai Žuvinto ežero akvatorijoje 2006 m. vasario 10 dieną rodo, kad deguonies kiekis didžiojoje ežero dalyje siekia nuo 4,9 mg/l iki 12,0 mg/l. Maksimalus deguonies kiekis užfiksuotas PV ežero dalyje 12,5 mg/l. Vidutinis deguonies kiekis ežero akvatorijoje yra 4,3 mg/l. Ledo storis ežere svyruoja nuo 38 iki 48 cm. Vidutinė ežero vandens temperatūra 0,6 0C.
Žuvinto ežere ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūros, ledo storio matavimai atliekami bei informacija apie vandens kvapą, bestuburių gyvūnų elgesį renkama 16-oje postų kas 5 dienos.
Tradiciškai atskiruose ežero kvartaluose aptinkami plotai ir su visišku deguonies minimumu – vos 0,2 – 2,2 mg/l, tačiau iš šių ežero dalių žuvys paprastai pasitraukia. Visuose tikrintuose taškuose, vietų, kuriose kiltų į vandens paviršių vabzdžiai, nėra. Lyginant su užpraeitų metų duomenimis ( 2005 m. deguonies matavimai nebuvo atliekami) 2004 m. metų vasario 13 dieną absoliutus deguonies minimumas buvo 0,4 mg/l, maksimumas tik – 4,2 mg/l, vidutinis ledo storis ežere – 30 cm. Vidutinis 2004 m. deguonies kiekis vasario viduryje buvo 2,4 mg/l. Tais metais Žuvinto ežere bestuburių ir žuvų dusimo nestebėta.
2006 m. kovo 6 d.
Pilkosios žąsys – jau namie
Pirmos kovo dienos – tikra žiema. Naktimis -10 šalčio, dienomis – nesiekia 0 laipsnių. Tačiau sparnuočiai grįžta ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis. Šiandien virš ežero stebėtos dvi pirmos pilkosios žąsys. Tai vieni ankstyviausių parskrendančių paukščių, dažniausiai grįžtančių vasario mėnesio pabaigoje. Sveikos sugrįžusios.
2006 m. kovo 9 d.
Į vandens paviršių išplaukė plačioji dusia
Žuvinte ištirpusio deguonies per 8 dienas sumažėjo beveik trečdaliu ir kovo 9 dieną didesnėje ežero dalyje siekia nuo 2,6 mg/l iki 0,3 mg/l (ŠR dalyje), nors kai kur - nuo 5,1 iki 11.9 mg/l. (PV ežero dalyje). Vidutinis deguonies kiekis ežero akvatorijoje dabar yra 2,4 mg/l. Ledo storis ežere svyruoja nuo 40 iki 55 cm. Vidutinė ežero vandens temperatūra 1,0 0C.
Vietų, kuriose kiltų į vandens paviršių vabzdžiai bei žuvys, nepastebėta, išskyrus 3 kvartalo deguonies matavimo tašką, kuriame buvo uždusęs lynas. Vanduo visuose deguonies minimumo taškuose buvo specifinio kvapo.
2006-03-01 deguonies kiekis nuo 0,4 mg/l iki 12,0 mg/l.
Tuo tarpu pastoviai kontroliuodami gyvūnijos būklę po ledu, radome keletą vandens vabalų. Kovo 1 d. tarp septynių iškilusių paprastųjų dusių aptikome vieną itin įdomią - plačiais šonais. Apžiūrėjus ir apibūdinus šį vandens vabalą paaiškėjo, kad tai - plačioji dusia, kuri saugoma Europos Sąjungoje ir yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą.
Pirmosios žinios apie šią retą rūšį Žuvinto gamtinio rezervato apylinkėse yra entomologo A. Palionio, kuris aptiko plačiąją dusią 1926 metais Daukšių apylinkėje, šalia Dovinės upės (2 individus) ir 1926 metais kovo mėn. 30 d. Daukšių apylinkėje, šalia Dovinės aptikto 1 individą.
Tikslinant plačiosios dusios buveinių vietas 2003 ir 2005 metais buvo atliekamos paieškos Žuvinto ir Amalvo ežeruose naudojant standartines plastikines bučio tipo gaudykles su masalu. Tačiau paieškų rezultatai buvo bevaisiai.
Plačiosios dusios sutinkamos mezotrofinio tipo vandens telkiniuose (ežeruose, didesniuose aukštapelkių ežerėliuose, senuose tvenkiniuose, kūdrose) su tolygiai pasiskirsčiusia vandens augalija. Vabalai ir jų lervos plėšrios. Lietuvoje žinoma apie 10 jos radimviečių.
Če senesni įvykia bent butinai bus talpinami ir naujasni