Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Visiems, kas domisi paukščiais
Dabar yra 2024-03-28 18:24 (Ket)

Visos datos yra UTC+02:00




Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 123 24 25 26 27 28 Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-03 18:21 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Metelių regioninis parkas

Naujienos

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Metelių regioniniame parke

Suintensyvėjus žemės naudojimui visoje Europoje kilo grėsmė natūralioms buveinėms, sumažėjo daugelio rūšių populiacijų. Tai prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų ir tęsiasi iki šiol. Šiuo metu akivaizdžiai pastebima, kad natūralių buveinių lieka vis mažiau. Anksčiau buvusios gausios gyvūnų populiacijos šiandien sparčiai nyksta, o kai kurioms rūšims gręsia visiškas išnykimas. Iš 10 000 ES esančių augalų rūšių, 3000 yra nykstančios, o 27 rūšims gręsia išnykimas. “Natura 2000” – tai europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai.
1979 ir 1992 m. ES buvo priimtos dvi pagrindinės gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančios direktyvos: paukščių ir buveinių. Lietuvai įstojus į ES, šie teisiniai aktai tapo aktualūs ir mums. Minėtos direktyvos numato retų, nykstančių ar dėl kitų priežasčių ypač vertingų buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugą. ES šalys narės privalo užtikrinti direktyvų sąrašuose išvardintų buveinių ir rūšių apsaugą bei joms įsteigti specialias saugomas teritorijas – Natura 2000.

www.meteliuparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:05 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-03 18:22 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Metelių regioninis parkas

Naujienos

Buveinės



Paveikslėlis

Metelių regioniniame parke yra išskirta 15 gamtinių buveinių, kurios yra pasiūlytos įtraukti į „Natura 2000“ tinklą: Metelių ir Obelijos ežerai, Trako miškas, Širvinto miškas, Kalniškės miškas, Rinkoto miškas, Obelijos miškas, Dusios apyežerė, Obelijos apyežerė, Buckūnų apylinkė, Diferencijos miškas, Koplyčkalnis, Prelomciškių apylinkė, Didžio pelkė, Bakšių ežeras ir Juodabalė. Šiose buveinėse aptinkamos saugomos rūšys, kurios pripažįstamos nykstančiomis visoje Europoje: plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), balinis vėžlys (Emys orbicularis), mažoji suktenė (Vertigas angustior), pūstoji suktenė (Vertigo moulinsiana).
Metelių regioninio parko didieji ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija yra išskirti, kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija, kuri svarbi kaip migruojančių vandens paukščių sankaupų vieta ir svarbi perintiems paukščiams: rudei (Aythya nyroca), didžiajam baubliui (Botaurus stellaris), nendrinei lingei (Circus aeruginosus), švygždai (Porzana porzana), plovinei vištelei (Porzana parva), mėlyngurklei (Luscinia svecica).
Natura 2000 teritorijos, skirtos apsaugoti konkrečiam gamtos objektui – buveinei, rūšiai, o ne pačiai teritorijai. Todėl tai nėra teritorija kur viskas draudžiama. Atvirkščiai - gali būti skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes.

www.meteliuparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:05 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-03 19:43 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2005-06-09 20:24 (Ket)
Pranešimai: 22
Miestas: Alytus
Tikrai verta dėmesio vieta. Su dviračiu aplink Dusią galima pakankamai greitai apvažiuot, labai patogus kelias, yra daug vertingų vietų....Tik vasarą žmonių gausa nedžiugina...


Paskutinį kartą redagavo Elze 2006-12-05 18:32 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-04 19:24 (Pir) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
As kazkaip pataikydavau rudeni ar pavasari ten pasizvalgyt tai zmoniu beveik nesutikdavau :roll: bet vasara suprantu zmones nes ten labai grazios vietos :wink:


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-04 20:44 (Pir) 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-11-11 11:38 (Pen)
Pranešimai: 1694
Miestas: Trakai
O as vistiek nesuprantu tokio poilsio-ten vasara zmoniu tankis 5 zmones i kv.m.ir penkios skirtingos muzikos rusys penkiu metru plote(visa nakti) :shock: .Draugo tevai ten sodyba turi,tai kai pamaciau ta "poilsi",-vos sokas neistiko.Dar tokie patempe poilsiautojai atejo i ju soda malku pasikirst :shock: :evil: ,teko sunimis gasdinti,kitaip tik keiksmazodzius girdejom.O rudeni tai tikrai rojus 8) .


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-04 20:53 (Pir) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Butent del to ir lankaus dazniau ne sezono metu seip ten renkasi ne del graziu vaizdu :D Kad tikrai gerai pailset tai reik surast nuosale vieta nes kitaip net neapraeini ligi vandens :roll:


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-05 18:31 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2005-06-09 20:24 (Ket)
Pranešimai: 22
Miestas: Alytus
Ja....žmonių ten tikrai netrūksta. Paradoksalu, bet žmonės ten važiuoja būtent todėl, kad tikisi ramesnio su mažiau kaimynų poilsio, nes vadovaujasi tokiomis teorijomis kaip: "ežeras didelis, daug patogių krantų todėl žmonės išsidėsto rečiau". Na...Malonu ten pabūt...tik tenka labai laviruot tarp poilsiautojų srautų...


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-06 20:05 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas

Naujienos

2006 m. gruodžio 6 d.
Žiemos belaukiant



Gamta nudirbo paskutinius vėlyvo rudens darbus: nuplėšė medžių lapus, išginė paukščius keliauninkus, ištrynė spalvas ir sutrumpino dienos šviesą. Įprastai žiema prasideda paskutinę lapkričio dekadą. Tačiau šiemet šaltukas neskuba. Tokie šilti orai įnešė nedidelę sumaištį tarp gyvūnų ir augalų. Miškuose lazdynų pumpurai išbrinkę lyg ruoštųsi pasveikinti pavasario linksmybes, švelniai rausvais žiedais pražydo žalčialunkis. Taip be reikalo eikvojamos jėgos, trumpėja ramybės periodas. Lyg gyvi taikiniai bėgioja kailiuką į baltą pakeitę šermuonėliai, žebenkštys, baltieji kiškiai: nei pasislėpsi nuo plėšrūnų, nei prisėlinsi prie grobio nepastebėtas. Upėse ir balose dar plaukioja varlės, žiemoti tiesiog per šilta. Tačiau lesyklėlėse jau mielai lankosi žiemoti likę zylių pulkeliai, nors badas jiems tikrai dar negresia. Nutraukti maitinimo lesyklėlėse taip pat nederėtų: paukščiams reikia kaupti riebalų atsargas žiemai ir mūsų pagalbos jiems reikia. Daugiau...
http://www.kamanos.lt/Files/File/Pries%20ziema.doc


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-06 20:07 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas

Naujienos


2006 m. gruodžio 5 d.
Rudens spalvos



Lentų taku
Aš į paslaptį brendu...
Garsų darna, spalvų gama,
Susipina į vieną – Diduma.

Inga Musulienė

Pasiilgau spalvų – taip visada pagalvoju išėjusi iš namų. Toks vėlyvas ruduo nedžiugina spalvų gama, gamtoje viskas ruda ir pilka. Todėl kviečiu kartu prisiminti rugsėjo mėnesio linksmybes ir darbus.
Rugsėjo 25-29 dienomis į „Menų savaitę“ Kamanų rezervate buvo kviesti visi, kuriems patinka piešti, fotografuoti, kurti savitus paveikslus iš neįprastų medžiagų, stebėti gamtą ir jos spalvas. Tai galėjo būti dailės pamoka ne tarp mokyklos sienų ar visa popietė, skirta kūrybai. Daugiau...

http://www.kamanos.lt/Files/File/Menai.doc


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-10 17:32 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Ventės Ragas

Ventės Ragas yra labiausVentės ragasiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas. Jo smaigalyje daugiau nei šimtą metų (1863 m.) veikia švyturys. Laivams ir sieliams ši vieta buvo ypač pavojinga. Kol •buvo iškastas Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuną su Klaipėda, čia suduždavo daug laivų. 1929 m. Ventės rage prof. Tadas Ivanauskas įkūrė paukščių žiedavimo stotį. Čia septyniose gaudyklėse sugauti ir sužieduoti paukščiai vėliau aptinkami Irane, Egipte ir net Pietų Afrikos Respublikoje. Ventės rago praeitis apipinta legendomis ir tikrais įvykiais. 1360 m. Kryžiuočių ordinas pastatė Ventėje pilį, kuri saugojo vandens kelią Nemunu. Tačiau pilis buvo paplauta Kuršių marių bangų ir nugriuvo į vandenį. Tačiau ir po vandeniu Ventės pilis liko garsi, pažymėta ne viename sename žemėlapyje.
Paveikslėlis Paveikslėlis


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-10 17:38 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Ventės Ragas


Paveikslėlis

Paveikslėlis


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-10 19:05 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2005-01-09 11:47 (Sek)
Pranešimai: 1492
Miestas: Birzai
Vyto rojus :wink: , ir geri vasaros prisiminimai :D .


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:40 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkasPaveikslėlis

Neries regioninis parkas geomorfologiniu požiūriu apima sudėtingą ir įdomią Neries slėnio atkarpą. Neris - unikali upė, kadangi Lietuvos teritorijoje praktiškai visa vaga natūrali, išskyrus kelių kilometrų ilgio atkarpą Vilniaus centre, kur upės krantai yra sutvirtinti. 1940 m. Nerį buvo bandyta tvenkti 2 kartus, bet laimei, šios užtvankos taip ir nebuvo pastatytos. Neries slėnis gilus, 40 – 50 metrų gylio, su ryškiomis terasomis. Upė parko teritorijoje daro kelias nevienodo dydžio kilpas. Tarp Saidžių ir Papiškių yra Sviliškių kilpa (3 km. ilgio, sąsmaukoje 1,3 km.), Balčiūnų (atitinkamai – 3 km ir 1 km) ir Sidaronių (5 ir 1,3 km.) kilpos, o tarp Šiurmonių ir Grabijolų susimetusios Velniakampio (11 ir 2 km), Bagotėlių (10,5 ir 2,3 km) ir Kulio (3,5 ir 1,5 km) kilpos. Slėnio plotis įvairiose vietose nevienodas. Plačiausias jis ties Paaliose – apie 4 km pločio. Parko teritorijoje Neries slėnis turi penkias šiek tiek ryškias terasas. Terasų paviršiai daugelyje vietų perpustyti vėjo – rumbėti, banguoti, kauburiuoti. Ryškiausia žemyninių kopų grandinė supustyta Sidaronių kilpoje, mažiau taisyklingos (išilginio pylimo) grandinės yra ties Bielazariškėmis, Grabijolais.
Neries regioninis parkas apima 40 km. Neries vidurupio atkarpą 137 – 97 km atstumu nuo žiočių. Upės kritimo aukštis šioje atkarpoje – 17 m., vidutinis nuolydis – 0,42 m/km., debitas – 119 – 122 m3/s. Absoliuti dauguma Neries regioninio parko upelių tebėra natūralūs. Parko teritorijoje į Nerį įteka Čekonė, Saidė, Vilba, Bražuolė, Elna, Dūkšta, Aliosė, Rūgtupis ir dar keliolika bevardžių intakų. Dauguma jų trumpi, 1 – 3 km ilgio, turintys didelį - iki 30 – 40 m/km nuolydį, menkai vandeningi, todėl epizodiškai išdžiūstantys. Čekonė ir Saidė – unikalūs upeliai stačiais šlaitais, jų vagose gausu apsamanojusių riedulių, kai kurie jų įspūdingo dydžio. Šie upeliai paskelbti hidrografiniais draustiniais. Elnos upelio vagoje kaupiasi kalcio karbonato nuosėdos, ant dugno akmenų sudarydamos savotiškus sluoksnius – lukštus. Aliosė – miškais kilpinėjantis skaidrus upelis, paskelbtas hidrografiniu draustiniu. Ypač vaizdinga Aliosės ir Neries santaka.
Parko teritorijos atkarpoje yra apie 20 sėklių ir rėvų. Saidės rėva – bene didžiausia Neries rėva, esanti tarp Volų ir Saidžių kaimų, susideda iš kelių slenksčių, nuolydis – 1 m/ km. Neris šioje atkarpoje kerta pagrindinius Baltiškojo kalvyno kalvagūbrius. Upės gylis šioje vietoje yra apie 1 m., srovės greitis – 1,5-1,9 m/s. Čia upė neužšąla net per didžiausius šalčius. Taip pat nemažos yra Naujoji rėva (ties Popais (Balčiūnais)) ir Salinės rėva (žemiau Grabijolų). Rėvos ir sėkliai ypač išryškėja nuosekių metu.
Neries regioninio parko teritorijoje yra keletas ežerų, iš jų didžiausias – 8 ha ploto Velniakampis. Tai miškų apsuptyje telkšantis, skaidrus ežeras, prie kurio vasarą galima ramiai atsipūsti ir išsimaudyti. Tolėliau į pietus, ties Legotiškėmis, telkšo 5 nenuotakūs ežerėliai: Dumbliukas, Ilgelis ir dar trys bevardžiai. Visi jie telkšo termokarstinėse daubose. Šie ežerėliai užaugantys, juos supa nedidelės pelkutės, todėl išsimaudyti čia neįmanoma. Kairiajame Neries krante, Paaliosės miške, yra 2 Veprių ežerėliai. Tai nenuotakūs ežerai, telkšantys užpelkėjusiame trečios terasos lobe. Vienas jų išsiskiria žalia vandens spalva, rodančia jo dugne susikaupusias karbonatingas dugno nuosėdas.
Giliai įsirėžusiame Neries slėnyje yra kelios dešimtys šaltinių. Vieni išteka koncentruota srove, kiti – ištisiniu šaltiniuojančiu plotu. Daugiausia šaltinių trykšta ten, kur upės vaga priartėja prie pagrindinio šlaito. Ypatingai šaltiniuoti Bražuolės bei Aliosės upių šlaitai bei slėniai.
Paveikslėlis
Paveikslėlis

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:04 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:42 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas

Botaninių tyrimų pradžia dabartinėje Neries regioninio parko teritorijoje laikytina dar XVIII amžiaus pabaiga, kai Neries pakrantėmis nuo Vilniaus ekskursavo pirmieji Lietuvos florą tyrę botanikai J. E. Žiliberas (1741-1814), S. B. Jundzilas (1761-1847). Vieni ir kartu su studentais jie aplankė daugelį Vilniaus apylinkių, sukaupė pirmąją medžiagą apie krašto florą. J. E. Žiliberas apibendrintus duomenis paskelbė penkių tomų veikalo “Flora lituanica inchoata” IV-V dalyse, o S. B. Jundzilas – knygoje “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės natūraliai augančių augalų aprašymas pagal Linėjaus sistemą”. Tai pirmieji veikalai apie Lietuvos florą, o tarp 778 J. E. Žilibero ir 1070 S. B. Jundzilo aprašytų augalų rūšių dalis neabejotinai buvo rastos ir ekskursijų Nerimi metu.
Šiandien didžiąją Neries regioninio parko teritorijos dalį užima miškai. Senoji kartografinė medžiaga rodo, kad XIX a. pab. – XX a. pr. miškų čia būta žymiai mažiau, todėl daugelis jų dabar auga buvusios dirbamos žemės ir pievų vietoje. Vyrauja pušynai, užimantys 80 proc. viso parko miškų ploto. Augdami kiek skirtingose augavietėse, jie nėra vienodi. Sausiausiose žemyninių terasų dalyse, ant maisto medžiagomis skurdžiausių smėlių ir žvyrų paplitę brukniniai pušynai. Tai vienaardžiai pušies medynai su nežymia beržo priemaiša. Žemesnėse terasų vietose ant geriau drėgmę palaikančių smulkiagrūdžių smėlių randami mišrūs su eglėmis brukniniai – mėlyniniai pušynai. Derlingiausiose augavietėse, ant karbonatingų smėlių ir žvyrų, auga ąžuoliniai pušynai, kurie dažniausiai sutinkami stačiuose Neries šlaituose ir viršutinių terasų pakraščiuose.
Eglynų parke nedaug ir didesnių masyvų jie nesudaro. Nedideli eglynų arealai randami užpelkėjusiuose termokarstinių terasų duburiuose ant pelkinių dirvožemių.
Lapuočių miškai didžiojoje parko dalyje auga nedideliais arealais. Mažųjų upelių slėniuose ir paežerėse gana dažni baltalksnynai su ievų ir juodalksnių priemaiša, o šaltiniuotuose Neries slėnio paterasiuose išplitę ūkinės veiklos beveik nepaliesti juodalksnynai, kurių medyną be juodalksnio, formuoja ievos ir uosiai. Ypač vertingi Lietuvoje reti danteniniai Paveikslėlisjuodalksnynai.
Didžiausias plačialapių miškų masyvas parko teritorijoje - vienas didžiausių ir seniausių Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas.
Neries regioninio parko teritorijoje vyrauja žemyninės sausuminės pievos. Daugelis vidutinio drėgnumo pievų yra sukultūrintos ir tik per sausos dažniausiai esti natūralios. Jomis apaugusios sausiausios terasų vietos, pavaginiai Neries pylimai. Trąšios žemuminės pievos, augančios ant pelkinių dirvožemių, dažniausiai užima nedidelius arealus ir tik Velniakampio ežero dubumoje jos užima didelius plotus.
Retomis augalų rūšimis ir natūraliomis bendrijomis išsiskiria Bražuolės upelio salpa ir terasiniai šlaitai, Veprių termokarstiniai ežerai su tarpinio tipo pelke tarp jų, Dūkštų ąžuolynas su rezervato kvartalu, Neries įsaulyje esantys šlaitai, Neries pavaginė juosta.
Neries regioniniame parke rasta 731 augalų rūšių, iš jų 44 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Tokią didelę įvairovę nulemia dirvožemių ir reljefo ypatumai. Retoms augalų rūšims išsaugoti įsteigti Bražuolės ir Veprių botaniniai draustiniai. Bražuolės upės slėnyje rasta daugiausiai retų augalų rūšių visame parke – net 22 saugomos ir kelios dešimtys apyrečių. Veprių ežeriukai apaugę ištisine reliktinės rūšies – šakotosios ratainytės juosta. Tarp ežerėlių esanti pelkė, užpelkėjusios apyežerių vietos ir krantai taip pat yra retų ir saugomų augalų rūšių buveinės. Be dviejų saugomų gausių radimviečių botaniniuose draustiniuose, daug retų augalų ir bendrijų randama prie Klimoniškių bei Legotiškių kaimo apylinkėse esančių Ilgelio ir Dumbliuko ežerėlių pakrantėse. Miškuose akį traukia vėjalandės šilagėlės, pasigėrėjimą kelia miškinės lelijos, pasitaiko daugiametės blizgės sąžalynų. Stačiuose Neries šlaituose aptinkamos šilinės perkūnropės, tamsialapiai skiautalūpiai, smiltyniniai gvazdikai. Sausose natūraliose pievose stiebiasi melsvieji gencijonai, o drėgnose ir užliejamose – violetiniais žiedais pasipuošia paprastieji kardeliai. Šaltiniuotuose paupiuose ir pelkėse aptinkamos pelkinės uolaskėlės, paprastoji tuklė, dėmėtoji ir baltijinė gegūnės, dvilapis purvuolis ir kiti retieji augalaiPaveikslėlis


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:44 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas

Margas Neries upės žuvų pasaulis. Nors Neries vidurpis sąlygiškai labiau eutrofizuotas ir yra 7 - 25 km žemiau Vilniaus valymo įrenginių, žuvų rūšinė įvairovė labai didelė. Nesant užtvankų, ichtiofauną formuoja ne tik vietinės, bet ir praeivės žuvų rūšys. Be to, čia daug sraunumų (Saidės, Popų, Salinės rėvos), švarius vandenis įplukdo Vokė, Saidė, Bražuolė, gana didelė biotopų įvairovė. Pastaruoju metu sumažėjus įmonių veiklai bei įdiegus modernias nutekamųjų vandenų valymo technologijas, bendra upės būklė akivaizdžiai pagerėjo.
Tyrimų metu į parko teritoriją įeinančioje upės atkarpoje užregistruotos 30 žuvų rūšių. Labiausiai paplitusios yra kuojos, šapalai, ešeriai. Taip pat nemaža lydekų, salačių, žiobrių. Kur kas retesnės tam tikrose upės atkarpose aptinkamos ar specifinių biotopų besilaikančios žuvys yra lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai. Jų populiacijos lengvai pažeidžiamos, todėl jų ištekliams būtina speciali apsauga. Verta paminėti, kad geografas ir klimatologas prof. K. Pakštas (1893-1960), dar prieš II pasaulinį karą Panerių dvare nufotografavo vieną didžiausių Lietuvoje sugautų lašišų (112 cm ilgio, 38 cm pločio, 10 kg svorio), kurią pagavo vietiniai žvejai.
Neries regioninio parko vandens telkiniuose – upėse, ežeruose, kūdrose, pelkėse – gyvena daug varliagyvių ir roplių. Dažna viena stambiausių mūsų varliagyvių - paprastoji rupūžė. Nendrinė rupūžė, nors ir vadinama “nendrine”, mažai susijusi su nendrynais arba vandens telkinių pakrantėmis. Ją galima pastebėti ir Dūkštų ąžuolyne, ir Velniakampio pušynuose. Rečiau randama žalioji rupūžė. Įprastos ir dažnos smailiasnukė, rusvoji, kūdrinė ir didžioji kūdrinė varlės. Parko miškuose gyvena gluodenai. Jie savo išvaizda primena gyvatę, todėl kartais su ja painiojami ir vadinami “geležine”, “varine gyvate”, net laikomi nuodingais. Iš tikrųjų tai bekojai driežai. Pušynų pakraščiuose, įsaulyje esančiuose šlaituose, pakelėse, labai dažni vikrieji driežai. Drėgnose upelių pakrantėse randamas gyvavedis driežas. Gerai saulės įšildomose vietose, vandens telkinių pakrantėse, senose kirtavietėse, labai daug geltonskruosčių žalčių.
Įvairus Neries regioninio parko sparnuočių pasaulis, čia peri daug retų paukščių. Nuošaliuose šlapiuose miškuose, senuose medžiuose lizdus krauna vienas stambesnių mūsų krašto paukščių – juodasis gandras. Tai atsargus ir slėpiningas paukštis, vengiantis žmogaus kaimynystės. Jautrus trikdymui, todėl nyksta. Netoli vandeningų žemapelkių pavasarį galima išgirsti “trimituojančias” grakščiąsias gerves. Miškingose paežerėse ir paupiuose ar šalia senų sodybų lizdus krauna kukučiai, išsiskiriantys iš kitų paukščių ypač dideliu spalvotu kuodeliu. Parke yra nemažai plėšriųjų paukščių. Tai mūsų krašte dažniausias vanaginių būrio paukštis – paprastasis suopis, įprasti paukštvanagis ir nendrinė lingė, apyrečiai ar reti vapsvaėdis ir sketsakalis. Senuose lapuočių miškuose įsikuria mažasis erelis rėksnys. Jis peri gūdžiose, retai žmonių lankomose vietose. Kartais užklysta jūrinis erelis, juodasis peslys, pievinė lingė, erelis žuvininkas. Sraunių upelių stačiuose šlaituose urvelius rausia tulžiai. Naktimis ūbauja naminės pelėdos, Neries pakrančių pievose dažnai galima išgirsti griežles. Žiemą neužšąlančiose Neries atkarpose gausiais būriais žiemoja didieji dančiasnapiai, klykuolės, didžiosios antys, gulbės.
Neries regioninio parko miškuose galima rasti beveik visų rūšių Lietuvos miškų žinduolius – stirnas, briedžius, elnius, šernus ir kt. Prie vandens gyvena bebrai, srauniuose upeliuose statantys užtvankų kaskadas, taip pat ūdros, audinės, kirstukai. Užregistruotos visos 14 Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšys. Rūšine įvairove ir šikšnosparnių gausa išsiskiria Panerių dvaro parkas ir jo apylinkės, Dūkštų ąžuolynas bei Dūkštų gyvenvietė. Parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė (Iš 9 Lietuvoje nustatytų radimviečių, 3 yra Neries regioninio parko teritorijoje). Jų populiacijos tyrimai vykdomi nuo 1999 metų. Vienintelio Neries regioninio parko teritorijoje esančio Semeniukų zoologinio draustinio tikslas - didžiųjų miegapelių populiacijos bei natūralių, joms tinkamų buveinių apsauga.
Entomologinių tyrimų metu Neries regioniniame parke užregistruotos 1329 vabzdžių rūšys. Galima pasidžiaugti, jog 38 rūšys – naujos Lietuvos faunai. Vyrauja dažnos, plačiai paplitusios vabzdžių rūšys, tačiau čia randa sau tinkamas buveines ir gyvenimo sąlygas reti, saugomi, įrašyti į Lietuvos ir Tarptautinius saugomų rūšių sąrašus, vabzdžiai. Neries regioninis parkas pasižymi savita ir įdomia vabalų fauna, kurių užregistruota 270 rūšių. Čia rastos 7 vabalų rūšys, įtrauktos į kertinių miško buveinių sąrašus. Dūkštos upelio slėnio abiejuose šlaituose išlikusiuose senuose drevėtuose ąžuoluose vystosi bent keletas saugomų rūšių vabzdžių: niūraspalvis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis ir kt. Parke randamos 623 drugių rūšys. Tai truputį daugiau nei ketvirtadalis žinomų drugių rūšių faunos Lietuvoje. Akį džiugina spalvingi dieniniai drugiai: citrinukai, spungės, admirolai, dilgėlinukai, plačiai paplitę, tačiau visur negausūs machaonai. Palyginti dideliu skaičiumi retų rūšių išsiskiria Karmazinų apylinkės. Čia rasti reti, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti drugiai: pietinė hesperija, didysis auksinukas, gencijoninis melsvys ir kt.
Paveikslėlis
Paveikslėlis
Paveikslėlis

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:03 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:45 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas
Natura 2000

Natura 2000 tinklą sudaro dviejų tipų saugomos teritorijos:
Paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Jų apsaugą reglamentuoja Europos tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos (79/409/EEB); Dėl žmonių veiklos labai sumažėjo natūralių gamtinių teritorijų plotai. Daugelio paukščių išlikimas priklauso nuo sąlygų keliolikoje ar keliasdešimtyje vietų, kuriose telkiasi didžioji įvairių paukščių populiacijos dalis. Daugelio rūšių paukščiai skirtingais sezonais apsistoja skirtingose teritorijose, regionuose ar net kontinentuose. Taigi skirtingais sezonais reikšmingoms rūšiai vietoms išsaugoti ir išskiriamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Pagal Paukščių direktyvą, Lietuvoje šios teritorijos turi būti išskirtos 47 Europos mastu nykstančioms paukščių rūšims bei jų veisimosi vietoms apsaugoti.


Buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jų apsaugą reglamentuoja Europos Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (92/43/EEB). Gamtinės įvairovės apsaugai yra svarbu išsaugoti ne tik atskiras rūšis, bet ir natūralią jų gyvenamąją aplinką – buveinę, kurioje gyvoji ir negyvoji gamta kartu formuoja vieningą visumą. Juk nei viena rūšis negali egzistuoti atskirai, be kitų su ja susijusių rūšių. Buveinė, kaip unikalus gamtos kompleksas, yra didelė vertybė pati savaime. Įvairūs buveinių tipai formavosi ilgą laiką. Sunaikinus tokią buveinę kaip senas ąžuolynas, tarp laukų ir miškų besirangantis sraunus upokšnis ar klampi pelkė turėtume laukti kelias dešimtis ar net šimtus metų, kol viskas vėl grįžtų į natūralią būklę, jei tai dar apskritai dar būtų įmanoma. Šiuo metu Europoje išleidžiama milijonai eurų miškų želdinimui, pelkių ir numelioruotų upelių atkūrimui. Kiekvienam žinoma, kad atkurti tai, kas buvo sunaikinta, kainuoja kur kas daugiau nei protingai tvarkyti ir išsaugoti dar išlikusias gamtos vertybes.

Neries regioniniame parke yra išskiriamos 4 tipų gamtinės buveinės, kurios preliminariai yra pasiūlytos įtraukti į Natura 2000 tinklą. Šiose buveinėse yra saugomos rūšys, kurios pripažįstamos nykstančiomis visoje Europoje:


Panerių miškas – priskiriamas Vakarų taigos buveinių tipui. Daugeliui tikriausiai keista girdėti, kad Lietuvoje auga taiga. Iš tiesų šiam buveinės tipui priskiriami natūralūs, seni spygliuočių ar mišrūs miškai, dažniausiai augantys nederlinguose dirvožemiuose. Sename natūraliame miške auga įvairaus amžiaus ir skirtingų rūšių medžiai, čia taip pat būna gana daug išvirtusių, pūvančių medžių, būtinų retoms grybų ir vabzdžių rūšims. Tokie miškai turėtų būti pagrindinė šio regiono buveinė. Jie kažkada iš tiesų plytėjo didžiuliuose plotuose, tačiau dabar Europoje intensyviai vystant miškininkystę natūralių miškų išliko labai nedaug.
Panerių miškas


Dūkštų ąžuolynas - priskiriamas plačialapių ir mišrių miškų buveinių tipui. Šiam tipui priskiriami dažniausiai ąžuolynai, liepynai, augantys derlingose vidutiniškai drėgnose dirvose. Tai didžiausias plačialapių miškų masyvas Neries regioninio parko teritorijoje. Jo medynuose vyrauja ąžuolai, drebulės, beržai ir eglės. Dūkštų ąžuolynas turtingas savo biologine įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai, 95 rūšių kerpės, 317 rūšių grybai, taip pat gyvena 102 rūšių vabalai.
Dūkštų ąžuolynas


Bražuolės upė ir jos slėnis - priskiriamas upių sraunumų buveinių tipui su kurklių bendrijomis. Natūralūs tarp miškų ir pievų besirangantys upokšniai paprastai džiugina kiekvieną. Šaltame ir švariame vandenyje gausu įvairiausių vandens gyvūnų, žvilgančių upėtakių ir kitų švarių upelių žuvų, iš jūros atkeliaujančių neršti lašišų. Srovėje besidraikanti vandens augalija sudaro puikų prieglobstį gyvūnams. Tokių upelių vanduo yra labai švarus ir šaltas, todėl čia susidaro sąlygos išlikti reliktinėms rūšims. Srauniuose upeliuose gyvenantys augalai ir gyvūnai yra labai jautrūs taršai, todėl šis buveinės tipas yra ypač lengvai pažeidžiamas ir jautrus žmogaus poveikiui. Verta paminėti, kad svarbi ne tik Bražuolė, bet ir jos slėnis, nes čia daugiausiai retų augalų rūšių visame Neries regioniniame parke – net 22 saugomos ir kelios dešimtys apyrečių.
Bražuolės upė ir jos slėnis


Neries upė – skiriama retoms žuvų rūšims bei jų nerštavietėms apsaugoti (salačiams (Aspius aspius), kirtikliams (Cobitis taenia), paprastiesiems kųjagalviams (Cottus gobio), lašišoms (Salmo salar). Neries vaga daugiau ar mažiau natūrali, vandens tarša šiuo metu sumažėjusi, o tai lemia gana didelę retų ir praeivių žuvų įvairovę. Parko teritorijoje esanti Neries atkarpa pasižymi ypač palankiais lašišinių žuvų nerštui biotopais.
Neries upė

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:03 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:48 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas

DŪKŠTŲ ĄŽUOLYNAS
Važiuodami nuo Vilniaus link Kernavės, už Dūkštų miestelio pavažiavę apie 1 km, dešinėje kelio pusėje pamatysite didžiausią (302 ha) Lietuvoje išlikusį natūralų ąžuolyną. Tai unikalus gamtinis objektas, atlaikęs amžių išbandymus Dūkštų kraštovaizdžio draustinyje. Čia auga 170 – 200 metų ąžuolai. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiame 35,8 ha plote įsteigtas gamtinis rezervatas.
Ąžuolynas vertingas ne tik savo senaisiais ąžuolais, bet ir per daugelį metų susidariusia brandaus lapuočių miško bendrija, kuri yra tinkama buveinė daugeliui retų ir nykstančių gyvūnų, augalų, grybų ir kerpių rūšių. Ąžuolynas išsiskiria rūšine šikšnosparnių įvairove ir gausa. Čia gyvena net 7 rūšių šikšnosparniai: natuzijaus šikšniukas, šikšniukas nykštukas, europinis plačiaausis, mažasis nakviša, dvispalvis plikšnys, rudasis ausylis ir branto pelėausis. Netoliese esančiame Dūkštos upelio slėnyje, kurio šlaitai apaugę senais ąžuolais, gyvena parko įžymybė – į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė. Margas ąžuolyno sparnuočių pasaulis. Uoksuose įsikuria žaliosios meletos, didieji margieji geniai, naktimis ūbauja naminės pelėdos, peri retieji mūsų krašto paukščiai: juodasis gandras ir mažasis erelis rėksnys. Ąžuolyne galima sutikti šernų kaimenes, beskanaujančias giles. Retsykiais užklysta stirnos, elniai.
Įdomus ir paslaptingas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upelio slėnio, apaugusio senais, drevėtais ąžuolais, vabzdžių pasaulis. Čia rastos retos vabalų rūšys, kurios būdingos tik brandžių plačialapių miškų buveinėms. Tai niūraspalvis auksavabalis, marmurinis auksavabalis, purpurinis plokščiavabalis ir keturdėmis maitvabalis. Šalia ąžuolyno esantis Dūkštos upelio slėnis vasarą stebina dieninių drugelių gausa.
Dūkštų ąžuolynas turtingas augalų įvairove. Čia auga 280 rūšių augalai. Ypatingai čia gražu pavasarį, kai ąžuolynas pasipuošia įvairiomis spalvomis. Geltonus žiedus link pavasarinės saulės tiesia ankstyvasis šalpusnis, pavasarinis švitriešis, geltonžiedė plukė. Melsvai ąžuolyną padabina triskiautė žibuoklė, tamsioji plautė. Rausvus žiedus iš žemės iškelia parazitinis augalas – gegužinė žvynašaknė. Ąžuolyne auga ir retieji augalai. Net 5 rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (miškinė dirsė, statusis atgiris, balandinė žvaigždūnė, stačioji vaizgina, tuščiaviduris rūtenis), 18 augalų rūšių, augančių ąžuolyne - retos ir ribotai Lietuvoje paplitusios.
Iš viso Dūkštų ąžuolyne šiuo metu yra žinoma 95 rūšys kerpių ir su jomis susijusių grybų. Iš jų 6 rūšys, įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 8 rūšys yra vertingos miško biotopų indikatorės. 6 rūšys yra retos Lietuvoje ir aplinkiniuose regionuose, viena jų – Bactrospora dryina randama tik Dūkštų ąžuolyne ir Dusetų girioje. Botanikos instituto 2003 metais atliktų tyrimų metu čia nustatyta 317 grybų rūšių, iš jų 17 yra retos ir saugomos, o krokinis minkštenis laikomas vienu iš dešimties labiausiai nykstančių grybų Europoje. Šis grybas priklauso labai senų ąžuolų grybinei florai ir sparčiai nyksta visoje Europoje, nes mažėja medynų su senais ąžuolais.



Paveikslėlis

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:03 (Tre), redaguota 3 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:49 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas

VEPRIŲ EŽERAI

Veprių ežerai išsidėstę kairiajame Neries krante, Paaliosės miške. Tai 2 ežerai: Veprinis (6,60 ha) ir Vepriukas (2,16 ha). Abu ežerai yra termokarstinės kilmės, gilūs. Didžiausias Veprinio gylis yra 16 m., Vepriuko - 9,5 m. Ežerus jungia bevardis 0,5 km ilgio upelis, tarp ežerų plyti tarpinio tipo pelkė. Veprinio šiaurinė pusė užpelkėjusi, šaltiniuota. Tai nenuotakūs ežerai, telkšantys užpelkėjusios trečios Neries terasos įduboje. Veprinis išsiskiria savo žalia vandens spalva dėl jo dugne susikaupusių karbonatingų dugno nuosėdų.
Kiekvienas Lietuvos ežeras vis kitoks. Ežerai skiriasi savo kilme, amžiumi, vandens savybėmis, kraštovaizdžio grožiu. Nevienodi augalai juose auga, skirtingos žuvys juose gyvena. Vienus mokslininkai vadina ešeriniais, kitus kuojiniais ar karšiniais. Tokie ežerų pavadinimai priklauso nuo juose gyvenančių žuvų rūšių, o tiksliau, nuo ekologinių sąlygų, nuo kurių priklauso žuvų rūšinė sudėtis.
Veprinio ežeras yra priskiriamas karosinių ežerų tipui. Šio tipo ežerai yra skurdūs maisto medžiagomis, su ištisine priekrantės augalų juosta. Žuvų gausumas labai priklauso ir nuo deguonies kiekio žiemą. Jei deguonies trūksta, po dusimo žuvų labai sumažėja. Todėl tokio tipo ežeruose prisitaikę gyventi tik deguonies trūkumui mažai jautrios žuvys – paprastieji karosai, ešeriai, kuojos.
Abu ežerai ir juos supantys miško kvartalai yra paskelbti Veprių botaniniu draustiniu. Čia aptinkama daug retų augalų: šakotoji ratainytė, dvilapis purvuolis, pelkinė lanksva, raudonoji gegūnė ir kt. Įrengtoje trumpalaikio poilsio aikštelėje galima nuostabiai praleisti laiką miško ir ežero apsuptyje.
Paveikslėlis

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:02 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-22 19:51 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Neries regioninis parkas

VELNIAKAMPIO EŽERAS





Velniakampis - didžiausias Neries regioninio parko ežeras. Jo plotas 8 ha. Per ežerą teka vingiuojantis Elnos upelis. Šiaurinis ir rytinis ežero šlaitai aukšti, pietinis žemas, užpelkėjęs. Ežeras telkšo ledo guolio dubumoje, antroje Neries terasoje. Aplink plyti dideli miškų masyvai.
Ežerą juosiantį keliuką supa apyniais apaugusios pušys, viliodamos į savo paslaptingą ir žalią miško pasaulį. Vasarą šia gausu poilsiautojų. Pakrantėje įrengtoje poilsiavietėje galima ramiai atsipūsti po darbo, pasimėgauti švariu ir skaidriu ežero vandeniu.



Paveikslėlis

www.neriesparkas.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:02 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2006-12-27 16:31 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2006-06-05 17:31 (Pir)
Pranešimai: 1141
Biržų miškai

Saugomos teritorijos


Meškinio česnako ploteliai Biržų girioje sužaliuoja anksti pavasarį. Urėdijos miškai pasižymi ypatinga biologine įvairove, vertingi istoriniu požiūriu. Ypatingai unikali ir savita yra Biržų giria: čia įsteigti du (Spalviškių ir Latvelių g-jos) botaniniai draustiniai, inventorizuotos kertinės miško buveinės, saugoma 1863 m. sukilimo dalyvių mūšio vieta bei kapinės. Iš pažiūros gūdžioje ir šlapioje girioje veši meškinis česnakas, aptikta nemažai retų kerpių, samanų, peri juodieji gandrai, ereliai rėksniai, pastabesnį miško lankytoją nustebina iš tankmės išnirusi lūšis. Giria įtraukta į paukščių ir žvėrių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą kaip viena svarbiausių teritorijų. 2004 11 15 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-590 įsteigtas Biržų girios biosferos poligonas – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Poligone, užimančiame beveik visą Biržų girios teritoriją, stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, saugoma Biržų girios ekosistema, juodojo gandro, jerubės, gervės, uralinės pelėdos, žvirblinės pelėdos ir pilkosios meletos populiacijos. Miškų ūkio ir kita veikla negali bloginti minėtų rūšių ir jų buveinių apsaugos būklės, todėl biosferos poligone taikomi kai kurie ūkinės veiklos apribojimai tam tikru metų laiku, skatinamos priemonės, užtikrinančios bet kokį biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą.

Paveikslėlis Paveikslėlis Paveikslėlis Paveikslėlis Paveikslėlis
Kertinės miško buveinės – tarsi mažos ramybės salelės ūkiniuose miškuose. Miškų plotų, kuriuose aptinkamos retos arba nykstančios rūšys, gausu visoje urėdijos teritorijoje. 2001 m. urėdijoje buvo vykdoma tokių plotų, arba kitaip vadinamų Kertinių miško buveinių, inventorizacija. Šiuo metu urėdijos teritorijoje inventorizuota, suderinta ir saugoma 141 kertinė miško buveinė – iš viso 823,27 ha miškų plotas. Kertinė miško buveinė gali būti tiek pavienis stambus medis, tiek miško sklypas, užimantis keletą hektarų. Žinant, kur yra tokios buveinės, galima be didelių išlaidų išsaugoti biologines mūsų miškų vertybes.

Be jau paminėtų saugomų teritorijų, urėdijoje dar yra Pyvesos hidrografinis, Pamūšio kraštovaizdžio, Nemunėlio–Apaščios geologinis ir Guodžių geomorfologinis draustiniai, tačiau jie išsidėstę daugiausia privačių miškų teritorijoje

www.birzu-miskai.lt


Paskutinį kartą redagavo paukstelis 2006-12-27 17:01 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 544 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 123 24 25 26 27 28 Kitas

Visos datos yra UTC+02:00


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 6 ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Limited