Cituoti:
Kaip buvo anksciau ir kaip yra dabar - amzina tema visose gyvenimo srityse
. Sutinku su Liutauru, kad tu metu skaiciai visiskai neatspindi buvusios realios situacijos. Geriausia turbut vadovautis savo asmeniniais ispudziais, jei ant kupros jau meteliu siek tiek nesioji. Dar vienas autoritetas - tai Ivanausko tritomis Lietuvos pauksciai, kur daug galima suzinoti apie ivairiu pauksciu gausuma XX amziaus viduryje. Siame veikale aptinkame, kad daugelis rusiu, kurias dabar ivardijame kaip retas, Ivanausko laikais buvo iprastos.
Mano nuomone, bendra padetis prasteja, bet kai kurios rusys del prisitaikymo gyventi naujose salygose arba padidejusios globos tiesiog atgime (gerve, jurinis erelis). O labiausiai sumazejo, mano nuomone, kurapku, tetervinu, jerubiu, pempiu, zalvarniu.
Taip Ivanausko knyga stebina savo informatyvumu ir dabartinius ornitologus. Ypac zinant, kad tuomet sistemingai paukscius stebejo tik keli ornitologai. taciau jis labai gerai pasinaudojo kitu zmoniu: miskininku, vietos gyventoju ar medziotoju ziniomis. tai gali buti pavyzdziu ir mums, kuomet daznas galvoja, kad tik tulas ornitologas zino apie vietos pauskcius. reikia tik atsargiai atsirinkti pateikiama informacija, kad isvengti klaidingu rusiu apibudinimu bei gausos iskraipymu. Pritariu tavo nuomonei, kad daug gamtoje bunanciu zmoniu kad ir bendras ispudis daznai neapgauna. Is tavo minetu rusiu, tik su jerube nera aiski situacija, o kitos tai tikrai nyksta. O del Ivanausko, tai tik jo knygu deka zinom apie rudgalvio kiro, kuoduotosios anties, pietinio mpuirplelio, remezos, dumines raudonuodeges isplitima, nes dabartines karto ornitologai jas jau rado gana placiai paplitusias.