Cituoti:
Regis,dėl Paluknio pievų mes ir dalyvavom tame procese.Kiek atmenu,ir Jos paukščių sąrašus nešė,ir kalbėjom,kol gavom pažadą,kuriuo naiviai pasitikėjom. Pasirodo,visai be reikalo.Iniciatyvų,bent jau iš mūsų pusės,buvo ir dėl kitų teritorijų,bet palaikymo ar didesnio susidomėjimo jos taip ir nesulaukė.Sutinku,kad tai yra mūsų bendras reikalas,tik nematau jokių požymių,kad LOD sekretoriatas bent kiek palaikytų kažkokias iniciatyvas.
Manau, kad reikia įnešti šiek tiek tikslumo, nes prasideda žaidimas į vienus vartus.
Dėl Paluknio pievų iš tiesų buvo kilęs sujudimas ruošiantis tose vietose statyti hipodromą su plačiu paslaugų ir pramogų kompleksu, arklidėmis ir pan. Pradžia buvo iš tiesų graži ir iniciatyvi. Tačiau realaus reazultato - įsteigtos PAST - nėra. Ir tai ne vien LOD sekretoriato kaltė. Visų pirma, sekretoriatas negarantavo teritorijos įsteigimo, o tik žadėjo bandyti tai padaryti: surinkti informaciją, įvertinti galimybes ir naudingumą ir, jei bus realu įgyvendinti, pateikti ministerijai. Antras dalykas - reikia nepamiršti, kad PAST yra parenkamos remiantis moksliniais laukinių paukščių rūšių populiacijų tyrimais. Tokios rašytinės informacijos LOD sekretoriatas negavo (beje, kiek aš žinau, ir Stratford'as, ir kiti tai padaryti pažadėję paukščių stebėtojai savo stebėjimų taip ir nepateikė), nors ir turime žinių, kad tokios yra. Gal kas ir įsivaizduoja, kad sekretoriato darbuotojai turėtų kaip išmaldos pastoviai prašyti visų pateikti turimą informaciją, tačiau taip tikrai nėra. Reikalas visų mūsų bendras, tad ir dirbkime bendrai. Trečia, čia jau mano asmenine nuomone, reikia atsižvelgti ir į tai, kad PAST įsteigimas nėra baigtinis procesas, nes paukščių rūšių populiacijų būklė nuolat kinta, būtina sekti ir fiksuoti ne tik paukščių pokyčius, bet ir tai įtakojančias aplinkybes. Lietuvoje šiuo metu yra beveik 80 PAST, bet jų kontrolė vykdoma toli gražu ne patenkinimai. Tad prieš kuriant dar vieną Paukščių apsaugai svarbią teritoriją jau reikia įvertinti visas aplinkybes ir spręsti, ar ji atliks savo funkcijas, ar rinktis kitą teritoriją, kurios nauda yra žymiai didesnė.
Kas dėl paukščių ir jų buveinių realios apsaugos organizavimo, tai LOD sekretoriatas šiemet pradeda įgyvendinti kartu su Baltarusijos ir Danijos ornitologais bendrą projektą, kuris skirtas PAST teritorijų visuomeninio monitoringo tinklo kūrimui. Manau, kad šis projektas yra geras startas ir jo dėka prie PAST kontrolės galės prisijungti visi to norintys paukščių stebėtojai. Žinau, kad daugeliui žodis PROJEKTAS asocijuojasi su pinigų siekiu ir dėl to prasideda neigiamos asociacijos. Bet norint kažką įgyvendinti, reikalingi finansai. Mes dar tikrai negyvename ir artimiausiu metu negyvensime tokioje visuomenėje, kurioje bent dalį darbų specialistai sutiktų kokybiškai atlikti nemokamai, vardan idėjos. Net jei jie ir iš tų pačių ornitologų ir paukščių stebėtojų tarpo. LOD sekretoriato darbuotojai nėra universalai, todėl kai kuriems darbams atlikti reikalingi ir samdomi darbuotojai. O ir tie, kurie buvo LOD metiniame susirinkime ir atidžiai išklausė draugijos finansinę ataskaitą, turbūt suprato, kad patys sekretoriato darbuotojai gauna tokį atlyginimą, kad kartais iškyla klausimas kas kam moka. Gana dažnai gaunasi taip, kad LOD reikmėms mes išleidžiame ne tik gautą atlyginimą, bet dar ir investuojame savo šeimų biudžeto lėšas. O juk dirbame ne sau ir darome ne visada tai, kas mums patinka ir ką norėtume daryti. Tad jau garantuotai galime sakyti, kad dirbame iš idėjos, o ne savanaudiškų paskatų.
Eglės sakinį, kad buvo iniciatyvų dėl kitų teritorijų, suprantu kaip priekaištą dėl Mijaugonių pievų. Kas nežino, tai ten situacija buvo tokia - privačiose žemėse yra užmirkusios pievos, kuriose lankosi ir gyvena retos paukščių rūšys. Problema ta, kad žemių savininkai, negalėdami turėti iš to naudos, norėtų pievas nusausinti ar surasti kitą būdą, kaip jas panaudoti. Eglės ir kitų stebėtojų dėka buvo pradėta ieškoti galimų išeities kelių. LOD sekretoriatas suteikė informaciją apie galimas išmokas už palankų gamtai ūkininkavimą (šlapžemių nesausinimą, pievų šienavimą tik tam tikru metu ir t.t.). Manome, kad tai vienas iš geriausių būdų tiek ūkininkams gauti išmokas, tiek išsaugoti paukščiams svarbią teritoriją. Sekantis etapas buvo tai, kad buvo pradėtas planuoti susitikimas su vietos aplinkosaugininku, su kuriuo būtų bandoma ieškoti kitų galimų Mijaugonių pievų išsaugojimo kelių. Susitikimo organizavimu rūpiniosi Eglė, o LOD sekretoriatas (asmeniškai aš) planavo pasikviesti atstovą iš Aplinkos ministerijos. Susitikimo greitu laiku suorganizuoti nepavyko, o vėliau viskas taip ir nurimo. Tad kur čia vien LOD sekretoriato kaltė? Kitų panašių iniciatyvų bent jau aš nežinau (išskyrus meldinių nendrinukių problemą pajūrio pievose ir retų paukščių lizdų bei lizdaviečių sunaikinimo atvejus, bet čia jau kitos aplinkybės).
Na ir apie pačias iniciatyvas. Žinoma, iniciatyva yra labai šaunus dalykas, tik gal mes suprantame kiek skirtingai? Aš iniciatyvą suprantu ne kaip idėjos pateikimą ar problemos iškėlimą paliekant visa tai sutvarkyti kitiems, bet ir kai jos sprendimų būdų pateikimą bei jų bendrą įgyvendinimą. Yra bent du šaunūs, mano supratimu, teisingų iniciatyvų pavyzdžiai. Tai Eglės organizuota dirvinių sėjikų apskaita ir Žydrūno iniciatyva dėl meldinių nendrinukių problemų.
Tad aš labai norėčiau, kad nepradėtume drabstytis purvais nežinodami visos tiesos ir visus aplink matydami tik gerais ir blogais. Netgi juoda turi atspalvių taip pat kaip ir balta būna skirtinga. Pabandykime suprasti vieni kitus. Aš pripažįsti, kad LOD daro klaidas ir ne viską spėja, bet pripažinkite, kad ir jūs galėtumėt padėti to išvengti.