Cituoti:
Beja, o kaip juos žieduoja? Ar tik ne ant sparno tas žiedas dedamas?
Taip, šikšnosparniui žiedas dedamas ant dilbio. Tai sparno priekyje, arčiau kūno esantis kaulas. Skirtingai negu paukščiams, kuriems žiedo kraštus būtina kuo stipriau suspausti, šikšnosparniams žiedas turi tik patikimai apgaubti kauliuką. Žiedo kraštai neturi sugnybti sparno plėvės ir negali būti aštrūs.
Nei iš tolo negaliu varžytis su Ventės Ragu, kuriame šikšnosparniai būna žieduojami masiškai, bet ir iš mano apžieduotų kelių dešimčių vienas rudasis nakviša sugautas Čekijoje, tą rudenį per 19 dienų (1987.10.11-30) įveikęs 715 km. Įdomu, kad tai buvo gyvenime pats pirmasis sužieduotas šikšnosparnis. Šiaip jau, žieduojant paukščius pamario pelkėje, pastarosiomis vasaromis šikšnosparniai tiesiog „užknisdavo“. Neretą ramią naktį įkliūdavo net po keletą jų. Turėdami iki ryto daug laiko, žvėriukai gerai pasidarbuoja dantukais ir kiekvienas padaro tinkle didžiules skyles. Svarbiausia, kad ne vieną, o tris skyles, mat, išgraužia ne tik abi voratinklio kišenės puses, bet ir prie tos kišenės prigludusios tinklo sienelės gabalą. Ir vistiek tai niekuomet nepadeda šikšnosparniui išsilaisvinti, o kai kurie tokie tinklai po kelių rugpjūčio savaičių nebetinka net remontui. Išiminėti prieš daugelį valandų įsinarpliojusį šikšnosparnį mažas malonumas. Dažniausiai patekdavo stambūs rudieji nakvišos, kurie skaudžiai kandžiojasi. Turint galvoje, kad šikšnosparniai gali sirgti pasiutlige, verčiau jų dantukų pasisaugoti. Tikrieji šių žvėrelių žieduotojai vargsta šiek tiek mažiau, nes naktį budi prie specialių voratinklių. Išpainioti šviežai įkliuvusius žymiai lengviau. Dar patogesnis gaudymas graibšteliais.