Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Manau, kad teisingiausias (nors siu atveju ir spontaniskas ) atsakymas - NE. Jokie gyvūnų (kaip ir kitų gyvų organizmų) santykiai su "gamta" (kitais gyvais organizmais) neįvardijami kaip "žala". Yra daugybė ekologinių terminų organizmų santykiams apibūdinti ir neretai girdimas išsireiškimas "žala gamtai", kai kalbama apie laukinių gyvūnų poveikį ekosistemoms ir pan., yra visiškas nonsensas (beprasmybė).

jau senokai ramybes neduoda vienas klausimas. Kodel didele dalis plesrunu lizdu yra prie misko keliuku, kvartaliniu liniju? Galbut kas nors galit pakomentuoti

Turiu dvi versijas:
1. tiesiog sutapimas, nes miskuose per daug misko keliuku ir kvartaliniu:) tuomet automatiskai gaunasi taip, kad kur besuktum lizda jis visuomet bus netoli nuo kokio keliuko-kvartalines.
2. stambiems pauksčiams reikia gero priskridimo prie lizdo, todel jie stengiasi paslėpti tik pati lizda. Tada kvartalines ir keliukus naudoja kaip "greito ssisiekimo" koridorius, kuriais pavojaus atveju gali greitai pasitraukti nuo lizdo, arba greitai, be dideliu energijos sanaudu atskristi prie jo. Tai, manau, desninga tik tankesniuose medynuose ir galioja tik tiems pauksciams, kurie maitinasi atvirose vietose o miske tik suka lizda (suopiai, reksniai ir kt.). Pvz. vistvanagiai yra gerai prisitaike laviruoti tarp medziu, jie ir medžioja dazniausiai miske, todel ju lizdai visuomet buna tankiuose medynuose.

Sutinku su administratoriaus versijomis, nors kažkaip neatkreipiau dėmesio į į būtent tokį tomo išskirtą dėsningumą. Nors kažką panašaus esu pastebėjęs: apie 85% mano rastųjų plėšrūnų, tame tarpe ir kranklių, lizdų buvo susukti miško tankumo pasikeitimo vietose (dažniausiai pušynuose, kai nuo lizdo už 5 - 20 m. yra kirtimai, jaunuolynai, atviros pelkės, pievos, tankūs eglynai ir pan.). Prie jų priskirčiau ir esančius stačiuose ledynų sustumtų kalvų šlaituose arba upelių išgraužtose aukštose pakrantėse. Bet kodėl taip renkasi belieka spėlioti (galbūt šalia eglynų įsikuriantys taip bando apsisaugoti nuo vėjo, o šalia kirtimų atsižvelgia ne tik į mitybinės bazės artumą, o taip pat ir tikisi sulaukt papildomos saulės šilumos) arba daryti detalesnius tyrimus - smulkiai aprašinėti lizdo aplinką, paukščių išskridimo-parskridimo kryptį ir pan., ir tik iš surinktų duomenų bandyti daryti išvadas.

Paukščiai žieduojami dedant žiedą ant kojos (pagrinde). O ar yra skirtumas ant kurios dalies: pastaibio ar ant blauzdos? Dedant ant blauzdos tikriausiai žiedų skaitytojams atsirastu problema nuskaitant žiedą, nes blauzdos plunksnos turėtu užstoti žiedo numerį. (Aplamai ar galima žieduoti, žiedą dedant ant blauzdos?)

Nesu žiedavmo specialistas, tačiau manau, kad kai kuriems paukščiams būtina dėti žiedą ant blauzdos, o ne ant pastaibio. Pvz., gandrams ar garniams ant pastaibio esantis žiedas maišytų vaikščiojant pi klampynes. O dėl perskaitymo galimybių, tai kaip čia pasakius - juk žiedas juda ir dažniausiai nukrenta iki sanario, kurį dengia tik nedaugelio paukščių plunksnos.

Žiedai būna dedami tiek ant pastaibio, tiek ant blauzdos, bet tam yra savos taisyklės. Visi žvirbliniai žieduojami ant pastaibio. Jų blauzda trumpa ir sąlyginai stora, tad būtų užspausta koja, o tai jau tikras nusikaltimas, kurio nevalia daryti. Ilgakojai / ilgablauzdžiai paukščiai – gandrai, garniai, tilvikai šiuo metu paprastai žieduojami ant blauzdos. Anksčiau jiems žiedas buvo dedamas ir ant pastaibio, bet toks variantas aiškiai prastesnis ir dėl galimo didesnio trukdymo braidančiam paukščiui, ir dėl greito aliumininio žiedo nudėvėjimo, ir dėl blogesnių galimybių perskaityti žiedą per teleskopą. Tų paukščių blauzdos plunksnos niekada nepaslepia aukštai esančio ir į akis krentančio žiedo.

Kirus kokybiškais plieniniais žiedais reikia ženklinti ant pastaibio. Niekada nepastebėjau, kad jie paukščiams kliūtų net sąvartyne (nors, kaip sakoma, kas galėtų paneigti, kad kartais taip gali nutikti). „Senoviškus“ aliumininius žiedus kirams (ypač sidabriniams) dėdavome ir ant blauzdos vien dėl to, kad jie ilgiau nenudiltų. Juk apmaudu, kai porą dešimčių metų ištempusį paukštį, t.y. kai jau pats įdomumas, nebegalima identifikuoti. Dar ir dabar tokiais netikusiais žiedais (kartais ir ant blauzdos) kirus ženklina įvairūs slavai ir estai. Ant blauzdos uždėtą kiro žiedą sunkiau perskaityti per teleskopą, mat, tas žiedas paprastai visai nepasisuka net kirui paskraidžius. O jei diena vėjuota ir paukštis ramiai, nejudėdamas stypso atsisukęs prieš vėją? Be to dažnai žiedą iš dalies dengia blauzdos plunksnos, ypač rudagalvių kirų. Kas kita ant pastaibio uždėti žiedai, kurie sukinėjasi kirui judant. Tada lengviau galima prisitaikyti ir iššifruoti visą žiedo įrašą.

Kur zvejy perki tas siemkas savo "ziemojanciu pauksciu oazei"? Nurodyk tos Vilniaus RIMI koordinates?
Labai aciu

_________________
Kuo rečiau prie gamtos kišu nagus, tuo jai geriau.

Na ce keli adresai kaip kam arciau ;]


* RIMI Hypermarket PC-40
Žirmūnų g. 64, Vilnius
* RIMI Hypermarket PC-39
Savanorių pr. 16, Vilnius
* RIMI Hypermarket PC-44
Ateities g. 91, Vilnius

Dekavoju paukstuk. Pakelei savo atsakymu mano nuotaika.

_________________
Kuo rečiau prie gamtos kišu nagus, tuo jai geriau.

[quote="paukstelis"]

* RIMI Hypermarket PC-39
Savanorių pr. 16, Vilnius

Šioje PC saulėgrąžos po 2,99Lt,bet jei kasininkai kartais įveda kitą prekės kodą,tada būna po 2,89Lt Visi klysta

Sveiki, iškilo klausimas: ar galima atskirti naminės pelėdos patiną nuo patelės pagal plunksnų spalvą, raštą ir pan. ?

Pagal išvaizdą nustatyti naminių pelėdų lytį nėra įmanoma. Pagal plunksnų spalvą galima nustatyti tik pelėdos priklausymą pilkajai arba rudajai fazei, pagal pirmaeilių ir antraeilių plasnojamųjų plunksnų raštą – paukščio amžių (ar tai pirmų-antrų metų, ar senesnė pelėda). Laisvėje gyvenančių naminių pelėdų lytis, aišku, skiriama pagal balsą ir kai kada – pagal elgseną.
Sugautos arba rastos negyvos pelėdos lytį galima nustatyti pagal sparno ilgį A ir kūno masę Q.
Jei A<255 mm arba Q<400 g, tai yra patinas,
jei A>268 mm arba Q>434 g, tai patelė.
Jei šie biometriniai matmenys yra kažkur „per viduriuką“ (dažniausiai taip ir būna), naudojama mandra formulė:
D=17,46-(0,057xA)-(0.005xQ). Jei gaunasi D>0, naminė pelėda – patinas.
Ši matematika iš „Kevin Baker. Identification Guide to European Non-Passerines“ – gero vadovo, kuriuo tenka naudotis savo veikloje.

visada labai malonu kai ka pradziugini ar padedi toks jau tas MOTO

Ačiū Vytautui Pareigiui

Toks kvailas klausimas iskilo-si menesi maciau liepsnele,karetaite,civyli,vos ne kasdien-kikilius,siandien-ersketzvirbli.Ar reikia siuos paukscius rasyt i Stebejimus(kiti raso)

Liepsnelių, karetaičių ar kikilių šįmet gal ir nebūtina, nes jų tikrai daug žiemoja, tačiau erškėtžvirblį - būtinai reikėtų. Čivylį, beje, taip pat

Aciu,irasysiu .

Kiek suprantu ant sparno žiedas Įdomu kodėl taip ženklinamas paukštis

http://www.naturephotographers.net/imag ... 17&u=15717

Tai Kalifornijos kondoras ( Gymnogyps californianus ) - paukštis beveik ties išnykimo riba. Fotografijoje pavaizduotas individas buvo apsinuodijęs švinu ir jį vos pavyko išgelbėti, todėl paukštis buvo pažymėtas specialiu sparno žymekliu gamtosauginiais sumetimais.