Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Vakarų ekspresas, 2006 m. Rugpjūčio 22 d.

Miesto viduryje - kliūtys saugomiems paukščiams


Rudeninių paukščių migracijų metu miestuose stūksantys stikliniai pastatai tampa neišvengiama kliūtimi - sparnuočiai į juos atsitrenkia ir neretai žūva.

Ornitologai spėjo, kad būtent dėl šios priežasties praėjusią savaitę netoli uostamiesčio "Akropolio" buvo galima stebėti sužeistą jauną vištvanagį, kuris praeiviams leidosi fotografuojamas net iš metro atstumo.

Pasak ornitologo Viliaus Baranausko, vištvanagiai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, o Klaipėdos mieste vasarą jų medžioja mažiausiai trys poros.

"Paukščiai atlieka sanitarų vaidmenį ir mieste medžioja paliegusius, sergančius balandžius, varninius paukščius. Šiemet išperėti jaunikliai jau pradėjo migruoti į pietus, užklysta į miestus bei ten medžioja. Matytas paukštis greičiausiai atsitrenkė į stiklą - nenormalu, kad šios paslaptingos rūšies sparnuotis leidosi iš taip arti fotografuojamas", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Baranauskas.

Jis patikino, kad rūšies pavadinimas vištvanagis neturi nieko bendro su šio plėšriojo paukščio potraukiu medžioti vištas.

"Yra paukštvanagis, kuris medžioja mažus paukščius. Vištvanagis gali sugauti vištos dydžio paukščius, todėl taip ir pavadintas. Žinau keletą sodybų, šalia kurių gyvena vištvanagiai, ir nė viena višta dar nėra buvusi sumedžiota, nes šie plėšrieji paukščiai saugo savo teritoriją ir net neleidžia niekam kitam medžioti vištų", - pasakojo ornitologas.

Denisas NIKITENKA

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Jonas Žemkalnis: Nedorėlių darbai Kuršių mariose


Jonas Žemkalnis
lrytas.lt, 2006-08-22 15:12

Dienraštis "Lietuvos rytas" išspausdino reportažą "Kova su kormoranais - beviltiška" / http://www.lrytas.lt/?data=20060822&id= ... =99&view=2 /. Lrytas.lt ką tik pasiekė žinomo poeto Jono Žemkalnio eilėraštis, skirtas kormoranų problemai.

***

Unčių tupi trys pulkeliai,
o ketvirtas – kormoranų.
Nesakysiu, ką jie darė,
kad šilelį nustekeno.

Krovė krovė savo šieną
ant gražiausio palvės miško.
Vogė žuvį šišioniškio,
kartais tiko ir antiena.

Jei žmogus turėtų proto –
prieš nelaimę pakovotų.
Ale jam gražiausios šviesios
kormoranų saldžios giesmės.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10466029

Šiandien - gandrų išskridimo diena

Dovilė Barvičiūtė, "Panevėžio balsas"
2006 rugpjūčio mėn. 23 d. 23:19



Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus. Paukščiai, po žiemos parskridę, praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje - apie artėjantį rudenį. Nuo šio dienos šeimininkės tarsi padovanodavo gandrams pavakarius. Nuo tada dienos pradeda labai trumpėti, tad būdavo nevalgomi pavakariai.
Gandrai įveikia 10000 kilometrų

Daugelis mūsų paukščių pradeda migruoti jau rudens pradžioje, nors gimtinėje dar būna pakankamai maisto. Baltieji gandrai, skrisdami į šiltuosius kraštus - Afriką, keliauja dviem keliais.

Anot Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktoriaus Gintaro Riaubos, gandrai, kurie peri į vakarus nuo Elbės ir Vezerio upių Vokietijoje, skrenda per Prancūziją, Ispaniją ir Gibraltaro sąsiaurį į Maroką, toliau per Sacharą iki Čado ežero ir Sudano. Gandrai, kurie peri nuo Elbės į rytus, taigi ir Lietuvoje, traukia per Balkanus ir Mažąją Aziją į Palestiną, o iš ten per Egiptą ir Etiopiją - net iki Pietų Afrikos. Taigi jie sukaria apie 10000 kilometrų. Skrenda apie 100 kilometrų per parą greičiu.

Gandrai vengia skristi per atvirą Viduržemio jūrą. Manoma, jog jų skrydžiui reikalingos kylančios šilto oro srovės. Todėl šie paukščiai vengia skristi į Afriką per Italiją ir Graikiją. Atgal į Europą gandrai grįžta tais pačiais dviem keliais.

Gandrų gausėja

Atliktų gandrų apskaitų duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų (nuo ankstesnės tarptautinės apskaitos 1994-1995 m.) baltųjų gandrų Lietuvoje pagausėjo. Gausėjimo tempai skirtingose šalies vietose skiriasi. Šių paukščių perinčios populiacijos tankis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.

Pasak G.Riaubos, šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiolika tūkstančių gandrų porų. „Palyginti su praėjusiais metais, šiemet jų pagausėjo. O tai lemia palankus Lietuvos žemės ūkis. Gandrai yra labai ėdrūs, todėl visą dieną su mažomis pertraukomis ieško maisto. Jų maistas - gyvūninis, tik atsitiktinai praryja augalinių dalių. Iš šiltųjų kraštų sugrįžę gandrai randa tinkamo maisto: varliagyvių, stambesnių vabzdžių ar pelių. Taip pat jiems labai palankios drėgnos vietos, pelkės ir upeliai“, - sako G.Riauba.

Dažniausias pavojus - elektros tiekimo linijos

Pavasarį paukščiai grįžta ne tik į gimtąjį kraštą, bet jie susiranda kaimą ir lizdą, kuriame praėjusiais metais perėjo. Jie peri beveik paruoštuose lizduose, tik kasmet jį pataiso.

„Lietuvos teritorijose gandrams labai sunku susirasti perėjimo vietas. Todėl dažniausiai paukščiai lizdus kuria arčiau žmonių bei prie jų gyvenamų vietų. Gandrų populiacijų vieta vis dažniau tampa elektros stulpai. Gandrai dažniausiai žūsta dėl elektros tiekimo linijų. Tokiais atvejais daugiausiai žūsta jaunikliai, nes jie dar nemoka pasirinkti, kaip tinkamai nutūpti į lizdą ar saugiai iš jo išskristi. Būna ir tokių atvejų, kai jaunikliai dėl maisto stokos vienas kitą išstumia iš lizdų“, - pasakojo specialistas.

Skatina prisidėti prie apskaitos

Į Lietuvos ornitologų draugijos kvietimus visuomenei prisidėti prie gandrų skaičiavimo atsiliepė mažiau žmonių nei reikėtų tokiam darbui atlikti visoje šalyje. Visuomeniniais pagrindais gandrų apskaitą suorganizuoti sudėtinga. Kai kurių rajonų savivaldybės suprato gandrų apskaitos reikšmę ir finansavo užsakomuosius projektus. Lietuvos ornitologų draugija parengė ištisines apskaitas, t.y. inventorizavo visus lizdus ir surašė visus gandriukus.

Europos valstybėse organizuojamos tarptautinės baltųjų gandrų apskaitos kartojamos kas dešimtį metų.

Lietuvos ornitologų draugija rūpinasi šalies paukščių globa ir apsauga. Didelis draugijos rūpestis - gandrų apskaitai sutelkti pakankamai savanorių bei koordinuoti jų darbą. Todėl LOD sekretoriatas nuolat registruoja naujus ir konsultuoja anksčiau dirbusius apskaitos savanorius.

„Manome, kad kiekvieno gamtosauga, paukščiais besidominčio žmogaus arba kiekvieno neabejingo gamtai šalies piliečio pareiga prisidėti vykdant šį darbą ir Lietuvos ornitologų draugijai padėti skaičiuoti gandrus. Baltuosius gandrus pažįsta visi, nepriklausomai nuo patirties, specialybės ir amžiaus“, - sako ornitologų draugijos direktorius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10461496

Žiemoti neišskrendantiems gandrams - speciali prieglauda

BNS
2006 rugpjūčio mėn. 23 d. 16:15



Šv. Baltramiejaus diena - oficialus gandrų išskridimo startas į šiltuosius kraštus, jau ketvirtadienį. Po šios dienos pasilieka žiemoti tik sužaloti, neišsivystę gandrai, kuriems šiais metais žadama įkurti specialią prieglaudą. Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) darbuotojai teigia, kad "po Baltramiejaus" užsiliks ne vienas ir ne du, o dešimtys gandrų. LGGD tokius nelaimėlius žada rinkti iki pirmo iškritusio sniego ar šalnų.
Tačiau šiemet sužalotus gandrus planuojama gydyti ne sename Veterinarijos akademijos tvarte, o modernesnėse patalpose.

"Patalpos, kuriose iki šiol laikėme gandrus nelaimėlius yra labai varganos, todėl šiuo metu ieškome naujų patalpų Kauno rajone. Bendradarbiaudami su Tado Ivanausko zoologijos muziejumi ir Veterinarijos akademija tikimės jas gauti", - BNS sakė LGGD tarybos narys, veterinarijos gydytojas Benas Noreikis.

2005 metais LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyriuje buvo suteikta veterinarinė pagalba daugiau nei 80 gandrų. Kai kurie iš jų buvo iškritę, ar tėvų išmesti iš lizdo, bet sėkmingai užauginti ir nuo cepelino dydžio.

Pasveikę paukščiai yra sužieduojami Lietuvos paukščių žiedavimo centro direktoriaus ir sėkmingai paleidžiami į laisvę.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10479892

Nušauti kormoranai keliaus ant pietų stalo

Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2006 rugpjūčio mėn. 24 d. 19:49


Pavasarį iš žiemaviečių Austrijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje į Kuršių nerijos nacionalinį parką sugrįžusios 3000 porų kormoranų kolonijos laukia nauji nemalonumai.

Nušautus kormoranus siūlys gurmanams
Kad kormoranai nesiplėstų Juodkrantės sengirėje bus imamasi visų įmanomų priemonių – nuo baidymo iki šaudymo. Kormoranus ketinama baidyti garsinėmis priemonėmis – dirbtinėmis patrankomis ir ultragarsu, lazdomis.

Į pagalbą ketinama kviestis ir gaisrininkus – jie turėtų sukamus paukščių lizdus naikinti vandens srove. Taip pat numatoma kelti dirbtinius lizdus ant medinių stulpų populiacijos teritorijos centre, kad paukščiai nesiplėstų į kitus regionus.

Planuojama paukščių perėjimo metu į medžius kelti spalvotus balionus – manoma, kad išsigandęs kormoranas bijos nusileisti lizde ir taip užšaldys kiaušinius.

Taip nutarta Aplinkos ministerijos ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos surengtame pasitarime. Medžiai nuo kormorano kaiminystės žūva: juos pakerta rūgštingos šių paukščių išmatos. Jau sunakinta 10 hektarų gražiausios Juodkrantės sengirės, paukščiai plečiasi Nidos link.

Kormoranų kaimynyste nepatenkinti ir vietiniai žvejai – apskaičiuota, kad per sezoną karmoranai iš Kuršių marių išgaudo 500 tonų mailiaus.

“Kormoranų skaičius kolonijoje nesikeičia jau trejus metus – susidaro įspūdis, kad jų daugėja vien dėl to, kad plečiasi kolonijos teritorija, nes paukščiai iš nugyventų teritorijų persikelia gyventi į pakraščius, kur suka naujus lizdus”, - DELFI sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Todėl, anot jo, nuspręsta palikti dabartinę kontroliuojamą kormoranų teritoriją bei neleisti paukščiams plėstis naujose vietose taip apsaugant likusią sengirę.

Pareigūnas sako, kad nė vienas populiacijos reguliavimo būdas nepasiteisina 100 procentų, todėl tik naudojant visas įmanomas paukščių atbaidymo priemones įmanoma pasiekti rezultatų.

L. Budrys primena, kad kormoranas ES nėra griežtai saugomas paukštis, kaip daugeliui atrodo, - jis Europoje medžiojamas.

Anot jo, imamasi visų reguliavimo priemonių kormoranų medžiojimui pramoniniuose žuvininkystės tvenkiniuose Lietuvoje - praėjusiais metais buvo nušauta daugiau kaip pustrečio tūkstančio šių miško naikintojų.

Tačiau šalyje praktikuojama medžioklė - kormoranų populiacijos reguliavimo, o ne naikinimo priemonė. “Gaila žiūrėti į išdžiūvusias pušis, tačiau paukščius iššaudyti ir išnakinti nelabai būtų demokratiška ir gražu”, - teigia L. Budrys.

“Čia yra europinė problema – ir Europa nežino, kaip su jais elgtis. Palyginus su Olandija ir Lenkija, mes dar esame labai geroje situacijoje kormoranų atžvilgiu”, - tikina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius.

Jis perspėja, kad gamtai yra reikalingi visi gyviai ir jie tarpusavyje vienas su kitu susiję – kažkurį vieną išnaikinsi – atsiras kitas, kuris gali pridaryti dar daugiau bėdos.

Su kormoranais kovota ir anksčiau, tačiau nelabai sėkmingai. Anot Aplinkos ministerijos atstovo, populiacija sparčiai vystosi, ir visos naikinimo priemonės greitų rezultatų neduoda.

Šįmet buvo sumanyta į medžius pakelti spalvotus vaikų balionus, kurie turėjo baidyti norinčius į lizdą nutūpti paukščius. Tačiau dalis balionų dėl vėjo nuskrido tolyn už kolonijos.

“Balionų metodas labai veiksmingas ir labai efektingas, visa problema, kad kai kėlėme balionus, neįvertinome oro sąlygų, tačiau ten, kur balionai buvo iškelti, lizdai tušti”, - akcijos sėkme neabejoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė, apgailestaujanti, kad šįmet šiai akcijai tebuvo skirta 100 litų ir balionų iškelta per mažai.

Nušautus kormoranus siūlys gurmanams

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė atmeta žvejų priekaištus dėl kormoranų daromos žalos.

“Kai žvejai šneka, kad dėl kormoranų mažėja žuvies, yra labai didelė neteisybė, nes tada reikėtų pradėti šnekėti apie tai, Kad Kuršių nerijos nacionalinio parko žvejams žuvį du ar keturis kartus mažina uosto gilinimo darbai”, - teigia A. Stancikienė.

Anot jos, pastaruoju metu ties Juodkrante, o kai pučia palankus vėjas ir ties Nida tyvuliuoja jūrinis vanduo, todėl visa gėlavandenė žuvis traukiasi į Rusijos pusę. Direktorė sako, kad ties Juodkrante jau pagaunama plekšnių – jūrinių žuvų, tačiau žvejai apie tai nekalba.

“Aš suprantu, labai lengva suversti kaltę ant vargšo nekalto kormorano”, - piktinasi A. Stancikienė, teigdama, kad kur kas didesnę žalą Kuršių nerijai daro nežabota plėtra - statybos ir besaikis žmonių su automobiliais srautas.

Ji siūlo mokytis iš norvegų, kurie esą “kiekvieną blogį paverčia gėriu – naudoja kormoranus maistui, o nežudo tik tam, kad žudytų”.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė neatsisako kormoranų patiekalų restorano Nidoje idėjos.

Anot jos, reguliuojant populiaciją nušauti kormoranai galėtų atsidurti ant žmonių stalo - iš kormorano būtų galima padaryti labai gurmanišką, nors ir labai brangų, patiekalą. Kolegos norvegai jai jau atsiuntė 4 receptus. Pagal juos kormorano mėsą reikia mirkyti meduje ar vyne.

Šio sumanymo skeptikams ji pasitelkia protėvių kuršių pavyzdį, kurie ne tik valgydavo varnas, bet ir jas vokiečiams parduodavo kaip vištas iš varnienos padarę baltą mėsą.

O šio sumanymo receptas toks: pagaudavo varną, dantimis prakąsdami kaklą nuleisdavo kraują, paskui varną sūdydavo medinėse statinėse per žiemą, o pavasarį išmirkę gamindavo kaip vištieną.

“Kovoti galima su viskuo, bet neigiamą gamtos veiksnį paversti teigiamu – labai didelis menas, to kažkada mane japonai mokė”, - sako seniausios ir unikaliausios kormoranų kolonijos Lietuvoje kaiminyste nė kiek nesiskundžianti A. Stancikienė.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Vakarų ekspresas, 2006 m. rugpjūčio 25 d.

Juodkrantės siaubūnams - porcija ultragarso


Jau 12 hektarų Juodkrantės sengirės sunaikinusios ir nuolat didėjančios kormoranų kolonijos populiaciją ruošiamasi reguliuoti skolintais įrenginiais, skleidžiančiais ultragarsą.

Kitą pavasarį į Kuršių neriją sugrįšiančius sparnuotuosius siaubūnus turėtų pasitikti ir ant medinių stulpų iškelti dirbtiniai lizdai, turintys sustabdyti jų kolonijos plitimą.

Be to, dalį paukščių sugrįžtuvių proga planuojama iššaudyti ir tokiu būdu paįvairinti Neringos kavinių meniu.

Pristigo idėjų?

Dešimtys į Juodkrantę vakar susirinkusių vietinės valdžios, Aplinkos ministerijos (AM) atstovų bei gamtosaugininkų suko galvas, kokių pagaliau privalu imtis efektyvių priemonių.

Deja, pasitarimas priminė trypčiojimą vietoje, o konstruktyvių idėjų bei konkrečių veiksmų įvardijimą ir vėl užgožė emocijos.

AM Gamtosaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio pateikti duomenys, jog visoje Lietuvoje pernai buvo iššaudyta pustrečio tūkstančio kormoranų, susirinkusiesiems įspūdžio nepadarė. Mat dar kartą deklaruota, kad šaudymas - tinkama priemonė tik greta tvenkinių lizdus susisukusių kormoranų baidymui, tačiau ne Kuršių nerijoje. Juk čia šie sparnuočiai, šiuo metu apleidę savo perimvietę ir žiemoti patraukę į šiltus kraštus, lizdus sukasi aukštuose medžiuose.

Kaip su šia kolonija kovoti, neapsisprendžiama. Nors AM pernai paruošė kormoranų populiacijos reguliavimo programą, taip ir liko neaišku, kodėl aukštiems valdininkams prireikė naujų siūlymų.

Visiškai nenaikins

Be to, Ekologijos instituto vadovo pavaduotojas Mindaugas Dagys akcentavo, kad kormoranai - ne tik Lietuvos, o visos Europos problema.

Regis, vietinių žvejų, besiskundžiančių, jog kormoranai atima iš jų dalį laimikio, tokios kalbos nė kiek nenuramino. Žvejai replikavo, kad šis pasitarimas neatneš jokių realių vaisių, kaip ir vykusieji anksčiau.

AM atstovui buvo įteikta rezoliucija, kurioje siūloma Juodkrantės kormoranų koloniją visiškai sunaikinti, o apžvalginę aikštelę šalia jų perimvietės demontuoti. L. Budrys ragino apsiriboti humaniškomis priemonėmis: "Galima kalbėti apie viską, išskyrus visišką kolonijos sunaikinimą, bakteriologinius bei cheminius ginklus."

Žuvininkystės departamento atstovai papasakojo, šįmet tvenkiniuose žuvis auginantys verslininkai išbandė dvi naujas priemones, pavyzdžiui, iš Lenkijos parsigabentos garsinės patrankos su propano dujomis. Taip pat - ultragarsą skleidžiantys įrenginiai, išvaikantys kormoranus keturių hektarų plote.

Vieną tokį prietaisą, kainuojanti 2 200 eurų, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė panoro išbandyti ir savo valdose. Norint įsitikinti jo efektyvumu, ultragarso skleidėją bus bandoma pasiskolinti iš vienos Zarasų rajone veikiančios įmonės.

Kiaušinių nedažys

Žvejams atstovaujančio Ričardo Kauneckio siūlymą kormoranų populiaciją reguliuoti pasitelkiant ugniagesių automobilius ir vandens srovės pagalba išmušinėti iš medžių lizdus sukritikavo Juodkrantės girininkas.

Anot jo, sengirėje pristigs privažiavimo kelių, taip pat nepavyks užtikrinti pakankamo vandens spaudimo.

AM atstovas L. Budrys juokais prasitarė apie Danijoje praktikuojamą metodą, kai kormoranų lizduose gulintys kiaušiniai, idant iš jų neišsiristų paukščiai, nudažomi cheminėmis medžiagomis.

"Tai sukels Lietuvoje dar daugiau juoko nei kormoranų baidymas vaikiškais balionėliais", - šypsojosi L. Budrys.

Geras kormoranas - miręs

Tačiau Nemuno deltos regioninio parko atstovui buvo nejuokinga. Jis pareiškė, kad nepaisant to, koks būdas bus pasirinktas efektyviai mažinti kormoranų populiaciją, jos turi būti taikomos ne tik Kuršių nerijoje.

"Jei Juodkrantėje intensyviai kormoranus išbaidysite, jie vis tiek kažkur turės apsistoti. Įtikinama, kad atskris pas mus, o mes tokių svečių nelaukiam, ir taip jau jų yra pakankamai", - piktinosi gamtos saugotojas.

Pramoninės žuvininkystės ūkio atstovė prisipažino, kad tvenkinių savininkai kormoranus vadina didžiausiais brakonieriais: "Šie paukščiai siaubia ne tik tvenkinius, bet ir ežerus, marias... Kova su jais yra labai brangi, o kormoranai - be galo gudrūs. Jie jau priprato prie šūvių, kurie anksčiau juos efektyviai baidydavo. Geras kormoranas yra miręs kormoranas".

Paįvairins meniu

Galop vis dėlto apsispręsta, kad iki kitų metų pavasario, kai kormoranai grįš į Juodkrantę, bus skubiai parengtas priemonių planas ir numatytas finansavimas. Populiacijos reguliavimui nutarta pasitelkti visas priemones, tarp jų - ultragarsą, o kolonijos centre ant medinių stulpų iškelti dirbtinius lizdus.

Taip pat žadama ribotą kiekį siaubūnų iššaudyti bei iš jų gaminti gurmaniškus patiekalus.

Natalija MOGUČAJA

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-08-25

Kormoranų tramdymas – kova su vėjo malūnais

Adelė Žičkuvienė

Didžiausia Lietuvoje Juodkrantės kormoranų perimvietė tapo žvejų ir gamtosaugininkų problema.

Vakar Aplinkos ministerijos iniciatyva vykusiame žvejų, mokslininkų ir valdininkų pasitariame buvo ieškoma būdų, kaip riboti turinčią 3 tūkstančių lizdų kormoranų perimvietę Juodkrantės sengirėje.

Nebeliks žuvų

1989 metais įsikūrus Juodkrantėje pirmiesiems žuvėdžiams paukščiams, niekas sau nesuko galvos, kad jie mariose pasigauna vieną kitą žuvį.

Po penkerių metų pirmieji sunerimo žvejai, pamatę, kaip šie plėšrūnai naikina karšių, sterkų jauniklius.

Prieš 17 metų atskridusios perėti trys kormoranų poros šiemet tapo 15 tūkstančių marias siaubiančių sparnuočių kolonija, kuri užima 10 hektarų Juodkrantės sengirės.

Sparnuočiai greitai žvejus savo rajumu suries į ožio ragą.

Anot marių žvejų susivienijimo „Lampetra“ vadovo Virginijaus Domarko, marių žvejų metinės kvotos - 300 tonų karšių ir 250 tonų sterkų.

Kormoranams sunaikinus žuvų jauniklius, ateityje žvejybos kvotos bus dar labiau apkarpomos. Per sezoną paukščiai rajūnai sunaikina iki 500 tonų mailiaus, iš kurio po 4 metų būtų užaugusios puikios prekinės žuvys. Dar po metų kitų plaukti į marias nebebus prasmės.

Beprasmės kovos

Mokslininkų teigimu, kormoranai „valdo“ maždaug 20 kilometrų spinduliu nusidriekusią teritoriją. Juodkrantės kolonistų galima sutikti ne tik mariose. Ypač šie rajūnai yra pamėgę seklius, žuvingus Kintų bendrovės tvenkinius. Bendrovės direktoriaus Rimgaudo Višinsko nuomone, per metus neprašyti svečiai tvenkiniams padaro nuostolių beveik už 100 tūkstančių litų.

Pagal Medžioklės įstatymą plėšrūnus tvenkiniuose, ežeruose galima naikinti. Tačiau šie rajūnai labai apdairūs ir baugštūs. Vienus nubaidžius, į jų vietą atskrenda kiti.

Siūlo vandens „vonias“

Nors ornitologas Gediminas Gražulevičius teigė, kad kolonija nebesiplečia, žvejai mano, jog paukščiai „okupuoja“ šimtametes pušis Nidos link. Plaukiantiems mariomis iš tolo matyti negyva medžių karalija, apdergta žuvėdžių išmatomis, nuo kurių džiūva pušys. Sengirė tampa vaiduoklių karalyste su krankiančiais juodais sparnuočiais.

Kormoranai šiemet išskrido žiemoti į Europos pietus, tačiau žvejai po jų vasarojimo spjaudosi, tinklais košdami apytuštes marias ir nerimauja dėl kitų metų pavasario.

Juodkrantiškis Ričardas Kauneckas siūlo kitą pavasarį paukščių lizdus su kiaušiniais naikinti švirkščiant iš gaisrinių žarnų vandens sroves. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė aiškino, kad drastiškų priemonių ribojant perimvietę imtis negalima.

Nori kompensacijų

V. Domarkas teigė, kad žvejai skyrė lėšų mokslinei studijai dėl kormoranų daromos žalos. Parengta ir kormoranų populiacijos valdymo programa. Tačiau tai ne vien Lietuvos, o visos Europos problema. Žvejai norėtų už kormoranų padarytą žalą kompensacijos.

Baltarusijoje, ties Lietuvos riba, kormoranų suskaičiuota pusantro tūkstančio porų. Latvijoje - 500 porų.

Sparnuotieji plėšrūnai ypač paplitę Lenkijoje. Aistmarių pakrantėje vienoje kolonijoje suskaičiuota daugiau kaip 11 tūkstančių lizdų. Lenkijoje yra apie 40 kormoranų kolonijų.

Reikia sutarimo

Šį pavasarį Kuršių nerijos nacionalinis parkas bandė Juodkrantės sengirėje kormoranus baidyti. Buvo paleisti į viršų balionai. Žvejai karčiai juokavo, kad nacionalinio parko darbuotojai tas „gumytes“ panaudojo ne pagal paskirtį.

Išsiritę kormoranų jaunikliai surijo dar keliasdešimt tonų žuvų mailiaus, o žvejai galėjo šį procesą tik stebėti ir paukščius baidyti nebent iš savo valčių. Būtų sugavę, gal vietoje karšio išrūkę ar kitaip paruošę, tačiau pabandžius virti smarvė pasklido ne tik po namus, bet ir visą gyvenvietę.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, Lietuvai suteikta teisė reguliuoti kormoranų dauginimąsi. Tačiau nerandama tinkamų būdų, kaip tai padaryti.

Efektyvus kormoranų reguliavimo būdas taikomas Olandijoje. Perėjimo metu paukščiai nubaidomi nuo lizdų, o jų kiaušiniai apipurškiami aliejumi.

Estai žuvėdžių kiaušiniuose praduria skylutes. Turi savų metodų ir vokiečiai, ir danai. Belieka viltis, kad susitars ir Lietuvos aplinkosaugininkai bei žvejai.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-08-25

Nuo stulpų keliami gandralizdžiai

Siekiant apsaugoti ant elektros stulpų įsikūrusių gandralizdžių sparnuotuosius gyventojus, energetikai kelia virš elektros laidų metalinius stovus, ant kurių perkelia gandrų būstus.

Nuo praėjusio rudens Vakarų Lietuvos gyventojams elektros energiją tiekianti bendrovė VST savo pajėgomis iš viso pakėlė jau beveik 400 gandralizdžių. Vos sugrįžę gandrai greitai priprato prie naujųjų namų ir lizduose jau šiemet atsivedė jauniklius.

Pasak bendrovės Elektros tinklo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Romualdo Rabikio, bendrovė ir šį rudenį sieks, kad gandralizdžiai nekeltų pavojaus nei gyventojams, nei patiems sparnuočiams.

„Laimė, šiais metais dar nepasitaikė nelaimingų atvejų, kai dėl gandralizdžių nukenčia žmonės ar gyvuliai, tačiau savo praktikoje jau esame turėję įvykių, kai dėl masyvių gandralizdžių trūko elektros laidai ir įtampa užmušė arklį“, - sako R. Rabikis.

Gandralizdžiai kelia rūpestį ne tik elektros tiekimo bendrovėms, bet ir aplinkosaugininkams bei gyventojams. Lizdo šakomis sujungus laidus, dalis srovės nuteka į žemę, o taip ne tik patiriami energijos nuostoliai, bet ir kiekvienais metais lizdams didėjant, gadinama elektros įranga.

Pripažįstama, kad metaliniai stovai - ne pati geriausia išeitis, nes elektros stulpo atrama nepritaikyta išlaikyti didžiulį svorį, be to, šis stovas neapsaugo elektros laidų nuo paukščių ekskrementų. Todėl energetikai ir toliau kartu su aplinkosaugininkais ieškos šios problemos sprendimo būdų.

„Vakarų Lietuvoje baltųjų gandrų populiacija yra didžiausia. Šiuo metu ieškome, kokiu būdu gandrų namų gelbėjimas būtų dar efektyvesnis. Jau surinkta visa reikalinga metodinė medžiaga, tikimės, kad netrukus bus padarytos išvados“, - sako Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius Mindaugas Dagys.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kryžiaus žygis prieš kormoranus

Vida BORTELIENĖ
Lietuvos žinios, 2006-08-28



Ornitologai ir valdininkai sprendžia jau valstybine tapusią problemą, kaip kovoti su Kuršių nerijos miškus niokojančiais paukščiais


Ornitologų teigimu, kormoranai - gudrūs, atsargūs ir agresyvūs paukščiai, sulesantys gana daug žuvų (vien Juodkrantės kolonija, mokslininkų skaičiavimais, išgaudo 500 tonų mailiaus per metus) ir išmatomis naikinantys aplik visa, kas gyva, riksmais ir dvoku iš okupuotos teritorijos išstumiantys kitus paukščius.

Pasak ornitologo Gedimino Gražulevičiaus, Juodkrantės kormoranų kolonija šį sezoną pagausėjo maždaug iki 15 tūkst. paukščių.

Kormoranai, panašiai kaip vietos Neringoje pritrūkę turtuoliai, persimetė ir į kitą marių pusę - Nemuno deltos regioninį parką.

Juodkrantės sengirėje iš daugiau kaip 10 ha nudžiūvusio miško pasitraukė kovą su kormoranais pralaimėję vietiniai garniai.



Galvosūkis visai Europai
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtosaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, prieš 15 metų kormoranai buvo nykstantys paukščiai, todėl juos nutarta įrašyti į Raudonąją knygą.

Tačiau dabar šių paukščių priviso tiek, kad reguliuoti jų populiaciją ėmė beveik visos šalys. Europos Sąjungoje dar nėra parengta dokumento, kaip tai daryti, todėl kiekvienoje valstybėje taikomos skirtingos priemonės: nuo šaudymo ir cheminio naikinimo iki baidymo iš lizdų, kad atšaltų kiaušiniai. Paprasčiau ten, kur šie paukščiai peri ant žemės, pavyzdžiui, Olandijoje. Lietuvoje jie suka lizdus aukštų medžių viršūnėse.

Pasak garsaus ornitologo Suomijos konsulo Lietuvoje Kristerio Carsteno, nudžiūvę medžiai iš tiesų gadina kraštovaizdį, tačiau kormoranų padaryta žala nėra tokia didelė kaip nuostoliai dėl žmonių veiklos. Jis mano, kad naikinti šių paukščių nereikėtų.



Paukščiai neišsigando
Lietuvos ornitologų draugijos nuomone, kai kitos priemonės efekto neduoda, šaudyti kormoranus žuvininkystės tvenkiniuose galima. Budrio teigimu, žuvininkystės ūkiuose pernai nušauta pustrečio tūkstančio šių paukščių.

Tačiau Kuršių nerijos nacionalinis parkas - ne tvenkinys. Pernai pavasarį į parko medžius buvo keliamos garsinės baidyklės, šiemet - vaikiški oro balionai. Tačiau kormoranai jų neišsigando, kiaušiniai, kaip tikėtasi, neatšalo, ir jaunikliai išsirito.



Žmonių žala - didesnė
Neseniai kormoranų gynėjai ir priešininkai diskutavo apie šių paukščių populiacijos reguliavimo metodus. Išanalizuota ir įvertinta užsienio patirtis.

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Aurelijos Stancikienės, kormoranų problema, nors ir didelė, tačiau ne tokia, kad ja prisidengiant būtų galima siekti politinių tikslų ar rengti viešųjų ryšių akcijas. Šių paukščių daroma žala neprilygsta tai, kurią daro besaikis parko urbanizavimas ir plėtra, kasmet didėjantis Neringą lankančių nekultūringų žmonių skaičius. O žuvies mariose ir jūroje mažėja ne tik dėl kormoranų, bet ir dėl uosto gilinimo darbų.

Sutarta, kad kitąmet kormoranų populiaciją Juodkrantės sengirėje būtina reguliuoti įvairiomis priemonėmis. Daugiausia bėdų dėl kormoranų patiriantys Kuršių marių žvejai sako nesitikintys, kad paukščių kiekį galima sumažinti. Todėl jie prašo kompensuoti žuvininkystei padaromus nuostolius iš Europos Sąjungos fondų lėšų.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-08-29


Lėktuvas susidūrė su paukščiu

Vienas iš kompanijos „Estonian Air“ lainerių pirmadienį susidūrė su paukščiu. Dėl šio incidento du reisai tą dieną vėlavo.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gandriukas augs pas žmones

Vaidotas VILKAS
http://silokarcemos.svetaine.org/

Atostogaujantį Švėkšnos seniūną pavaduojančiam seniūnijos specialistui Broniui Oželiui penktadienį iškilo problema: ką daryti su gandralizdyje paliktu vienišu gandriuku?
Alkanu paukščiu pradėjo rūpintis šalia gyvenantys žmonės, elektrikas Antanas Girskis kasdien lipdavo į stulpą pašerti gandriuką, tačiau taip ilgai tęstis negalėjo.
Švėkšniškiai kreipėsi pagalbos į rajono gamtosaugininką Remigijų Rimkų, pirmadienį gandrui surasti nauji namai.
R.Rimkus siūlė neskubėti imtis priemonių, nes kartais skristi bijantį gandriuką tėvai tyčia kelioms dienoms palieka, kad alkis nustelbtų pirmojo skrydžio baimę.
Kai A.Girskis su specialia įranga užlipo į stulpą ir bandė pamaitinti gandriuką kaimynės Leonoros Lukomskienės nupirkta mėsa, išsigandęs paukštis nusklendė nuo lizdo ir, pritrūkęs jėgų, sukniubo šalia esančiame lauke. Palikęs maistą lizde, A.Girskis sugavo gandriuką, dar kartą užlipo į stulpą, ir padėjo jį atgal. Šį kartą jis ėmė godžiai lesti.
Iki pat pirmadienio A.Girskis kasdien kabarojosi į stulpą, nešdamas gandriukui maistą.
Užlaukio gatvės gyventojai, besirūpinantys likusiu sparnuočiu, pasakojo, kad gandrai prie namų gyvena nuolat. Iš pradžių lizdą jie kraudavo ant elektros stulpo. Norėdamas apsaugoti paukščius nuo pavojaus, A.Girskis jiems pastatė atskirą stulpą su pagrindu lizdui krauti. Pradžioje saugesnėje vietoje bandė apsigyventi viena gandrų šeima, vėliau ją nugalėjo kita. Šie gandrai šiemet išperėjo du gandriukus, bet vienas jų buvo silpnesnis, tad išskrisdami tėvai jį paliko.
Pirmadienį, sulaukęs gamtosaugininko, A.Girskis dar kartą užlipo į stulpą ir atsargiai nukėlė paukštį.
R.Rimkus gandriuką įdėjo į dėžę ir jau ruošėsi gabenti į UAB “Grabupėliai” esantį vietinį zoologijos sodelį, tačiau vėliau persigalvojo - laukinis paukštis gali užkrėsti fermose auginamas kiaules.
R.Rimkus gandriuką nuvežė į Sausgalviuose gyvenančiai gyvūnų globėjai Aidai Radvilavičienei. Šeimininkės namie nebuvo, tačiau jauną paukštį priėmė jos sūnus Vilius ir apgyvendino su kitais čia priglaustais gandrais.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-09-02

Ir skanu, ir sveika

Esu kulinarijos profesionalas, todėl visom keturiom pritariu genialiai idėjai iš kormoranų gaminti patiekalus gurmanams. Ir nereikėtų iš šito pasiūlymo tyčiotis, sukiojant pirštą prie smilkinio!

Kormoranų mėsa labai sveika, nes tas paukštis minta tik žuvimi, o ne kokia dvėseliena. Kormoraniena visiškai neturi cholesterolio, todėl ją patartina valgyti tiems, kas bėga nuo sklerozės ir senatvės.

Cukraligininkai taip pat gali šveisti kormoranieną net ausis pakratydami, nes šioje paukštienoje dietologų cukraus nerasta.

Tiems, kas pasiryžo tirpinti savo kūno lašinius, - kasdien būtina sukirsti po du ožkos piene virtus kormoranus, užsigeriant avižiniu arba spanguoliniu kisieliumi.

Šalin kiaulieną ar meitėlio mėsą! Lėkštė (5 uncijos) žuvėdų viralo su visomis plunksnomis ir viduriais duoda energijos visai dienai. (Ta sriuba vadinasi „Pagirių džiaugsmas“.)

Patiekalas „Plūgo rankenos“ gaminamas taip: į nupeštą bei išdarinėtą kormoraną prikaišoma lašinukų ir kepama ant grotelių. Patiekalas pagardinamas silkių rasalu iš medinio puskubilio (ketvirtis lietuviškos kvortos) arba mongolišku kumysu (dvi stiklinės).

Žinau, kad gurmanai gastrolatrai (pilvo garbintojai) visuomet geidauja „Vikingo“, t.y. lajuje virtų kormoranų žarnokų su krienais bei garstyčiomis, visa tai užkandant rūkytu šermuonėlio stimburiu.

Bet visus patiekalus neša skanskonis „Eurelija“: keptas su rabarbarais karvės tešmuo, kurio spenius žinda garuose troškinti ir besarmatiškai pliki tik majonezu užpilti kormoranai. Šį valgį bevalgydamas iš skanumo gali net ausis apsidraskyti...

Kaip matome, patiekalų iš kormoranų galima prigaminti visokių – reikia tik, kad aplinkos ministras Arūnas Kundrotas leistų juos šaudyti Juodkrantėje.

Anicetas Kulinaras

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Madonna kritikuojama dėl fazanų auginimo

Gyvūnų teises ginantys aktyvistai pasmerkė pop karalienę už tai, kad ši savo viloje Anglijoje augina fazanus, kuriuos vėliau ketina leisti sumedžioti.

MADONNA ir jos vyras turi įsirengę fazanų fermą, o spalio pirmąją prasidėjus medžioklės sezonui, jie norintiems leis sumedžioti šiuos paukščius. Tiesa, toks malonumas kainuos apie 18 tūkstančių dolerių dienai.

“Tai nėra žmogaus ir gamtos harmonija, todėl mes labai smerkiame dainininkę”, piktinosi vienas aktyvistas. Tuo tarpu MADONNOS atstovas patvirtino, jog į fermą buvo atvežta apie tūkstantį fazanų jauniklių, tačiau patikino, kad tai netaps kasmetiniu užsiėmimu.

2006-09-04
Šaltinis: M-1

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kauno diena, 2006.09.05, Nr. 202 (17966)

Medžiai ir paukščiai gali būti sinoptikai



Lyg talentingas dailininkas, rugsėjis nuspalvina gamtą sodriomis rudens spalvomis, o Saulė 23-iąją peržengs dangaus pusiaujo liniją ir diena susilygins su naktimi. Tai jau tikrojo, astronominio rudens pradžia. Po to naktys vis ilgės ir ilgės, o išryškėjęs Paukščių takas ragins giesmininkus rengtis didžiajai kelionei. Grožėdamiesi gervių, žąsų skrydžiais, galime nuspėti ir būsimus orus.

Žemas skrydis - šalčio pranašas

Šiltą ir ilgą rudenį pranašauja aukštai iš Lietuvos skrendantys paukščiai. Žemu skrydžiu jie mus įspėja, kad netrukus gali užšalti. Šį mėnesį krentančios žvaigždės signalizuoja apie artėjančias rudens liūtis. Astronominis ruduo beveik sutampa su Šv. Mato vardinėmis (rugsėjo 21d.). Po jų senoliai vasarines šiaudines skrybėles keisdavo į šiltesnius galvos apdangalus, nebeidavo maudytis, gaudyti vėžių. Aukštaitijos miškuose būdavo baigiamos zuikių, ančių, briedžių medžioklės. Šautuvus pakabindavo iki kito sezono, kuris prasidėdavo medžiotojų bei šaulių globėjo Šv. Huberto dieną (lapkričio 3 d.)

Senoliai sakydavo, kad ruduo žiemą rodo. Pagal rugsėjo gamtos ženklus bandė spėti ne tik būsimus orus, bet ir kitų metų derlių. Pavyzdžiui, jei rugsėjį perkūnai braškės, tai kitais metais sodai nuo vaisių traškės. Koks rugsėjis, toks ir spalis. Sausi, šilti abu šie mėnesiai žada gražų būsimą pavasarį.

Kaip krenta lapai

Nesielvartaukime, jei vėliau pradeda dygti grybai. Tai žada vėlyvą sniegą. Lengvą žiemą pranašauja beržai pradėję mesti lapus nuo viršūnių. Stebėkime, kaip rudenį lapai keičia spalvą, rengiasi kelionei ant žemės. Jeigu lapai greitai pagelsta ar parausta, o jų spalvos gana sodrios, galima laukti dažnesnių nei įprasta žiemos speigų. Jei lapai tik nežymiai pakeičia spalvą, o dalis jų nukrenta net nepakeitę spalvos - žiema bus rami, be staigių, netikėtų speigų bei atlydžių. Jei medžių lapai ilgokai nekrinta, galime būti tikri, kad ruduo bus ilgas ir šiltas, jei lapai staigiai nukris, greitai pasibels šaltoka žiema.

Pirmoji rudens šalna (paprastai ji pasirodo mėnesio pabaigoje) labiausiai gali pakąsti lapines daržoves. Kai vėlyvą pavasarį būna šalnos, tai ir rudenį jos užklumpa anksčiau.

Būtent šiemet ir yra tokia tikimybė, nes pavasarinės šalnos kai kur pasireiškė paskutinėmis gegužės ir net pirmomis birželio dienomis. Beje, po pirmųjų rudens šalnų visuomet dar sugrįžta atsisveikinti šiluma, bobų vasara vadinama. Apie ją sakoma: “Bobų vasarą ir akmuo šildosi”, “Per bobvasarį ir špokas sodybon užklysta”.

Volungė verkia prieš lietų

Trumpam atšilus vėl prabyla neišskridę paukščiai. Todėl yra posakis, kad “Bobų vasarą ir varna lakštingalos balsu gieda”. Beje, jei gervės skrenda virš vaivorykštės, bus ilgas ruduo. Joms išskridus varlės, driežai, gyvatės jaučia artėjančių šalčių pavojų ir pradeda ieškoti šiltų bei saugių žiemaviečių. Žiemos guolius ima taisytis ir ežiai. Neveltui sakoma: “Gervė dausosna, gyvatė raistuosna”.

Apie artėjančius giedrius orus “informuoja” ir viena gražiausių mūsų krašto giesmininkių - volungė. Dzūkeliai tvirtina, kad tai grybautojų paukštė.

Mat po šilto lietaus ji skraido ir visus ragina: “Grybų raut! Grybų raut! Baravykų raut!” Jei šilta, garuoja vandens telkiniai, girdėti volungių giesmės. Prieš lietų tų žavingų giesmių nesigirdi - lieka tik volungės dejonė, panaši į raudą. Dzūkai sako, kad volungė prieš lietų verkia.

Parinko Romualdas KRAJAŠEVIČIUS

--------------------------------------------------------------------------------

www.kaunodiena.lt
Vytauto pr. 27, LT-44352 Kaunas
A.Jakšto g. 11-16, LT-01105 Vilnius
Tel.: (8-37) 302250, (8-5) 2624242
El. paštas: [email protected]

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Iš klinikų - erelio kelionė į laisvę

Jūra Keliūnaitė
Lietuvos žinios, 2006-09-05


Jūrinis erelis buvo sutvarstytas, lūžę kaulai sujungti plieniniu strypu.

Lietuvos gamtininkų išgydytas susižeidęs Europoje nykstantis jūrinis erelis šiandien paleidžiamas į laisvę - Raseinių rajone, šalia Paupio žuvininkystės tvenkinių, kur jam nestigs maisto


Šių metų liepos 10-ąją Kėdainių rajone, Nociūnų kaime, Anatolijus Katinevskis rado sužeistą jūrinį erelį. Vietinių gyventojų teigimu, paukštis susižalojo, kai skrisdamas atsitrenkė į aukštos įtampos elektros laidus.

Kaip pasakojo Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis, rastas erelis buvo žieduotas spalvotais žiedais. Tokiais Europoje pagal tarptautinį projektą ženklinami jūrinių erelių jaunikliai dar lizduose. Žiedų numeriai patvirtino, kad paukštį šių metų birželį pagal Gamtosaugos projektų vystymo fondo įgyvendinamą jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje sužiedavo Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius. Jis pasakojo, jog tąkart Kėdainių rajono Šėtos girininkijos miške, įlipęs į 20 metrų aukštyje drebulėje sukrautą lizdą, sužiedavo tris dar neskraidančius erelių jauniklius. Liepos pradžioje paukščiai paliko lizdą. Jauniausiam jų vienas pirmųjų skrydžių baigėsi rimta trauma. Jei ne žmonių pagalba, nuo sužalojimų erelis, kaip vėliau ornitologai nustatė - patelė, būtų žuvęs.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos darbuotojai sužeistą paukštį pristatė į Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių. Čia jam buvo diagnozuotas kairės blauzdos kaulų lūžis. Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje veterinarijos gydytojas Juozas Kvalkauskas operavo lūžusią galūnę - sujungė kaulus naudodamasis plieniniu strypu ir įtvaru. Paukštis buvo apgyvendintas specialiai jam paruoštame bokse LVA stambių gyvulių klinikose. Po beveik dviejų mėnesių gydymo ir reabilitacijos (visą tą laiką erelis buvo sočiai lesinamas paukštiena ir žuvis) jo koja visiškai sugijo, todėl Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos darbuotojai nusprendė paleisti paukštį į laisvę. Tam jie parinko gerą vietą - Raseinių rajone, šalia Paupio žuvininkystės ūkio tvenkinių. Čia gausu rudenį migruojančių jūrinių erelių, nes tvenkiniuose daug vandens paukščių ir žuvų - pagrindinio erelių maisto. Be to, teritorija gerai saugoma nuo nepageidautinų lankytojų, o ir žuvininkystės ūkio darbuotojų požiūris į saugomas paukščių rūšis labai palankus. Prie tvenkinių yra Blinstrubiškių miškas - projekto "Natura 2000" teritorija. Tai viena iš trijų Lietuvoje vietų, skirtų tokių paukščių apsaugai.

Šis erelio gelbėjimo atvejis pagal Gamtosaugos projektų vystymo fondo įgyvendinamą jūrinių erelių apsaugos projektą Lietuvoje nėra pirmas. 2003 metais Lietuvos gyvūnų globos draugijos darbuotojams padedant buvo išgelbėtas į brakonierių spąstus įkliuvęs erelis. Paukštis išgyveno, tačiau jam teko amputuoti koją. Dabar jį galima pamatyti Lietuvos zoologijos sode. 2004 metais prie Kauno marių buvo išgelbėtas su visu lizdu iš medžio iškritęs jauniklis. 2005-aisiais Pajūrio regioniniame parke (Klaipėdos rajone) atgal į lizdą buvo įkeltas irgi iš jo iškritęs ir į vietinių gyventojų rankas patekęs erelio jauniklis.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Specialistai aptars, kaip šalyje reguliuoti kormoranų populiaciją


Rytoj, rugpjūčio 24 d., Juodkrantėje susirinkę Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir kitų saugomų teritorijų, taip pat Vilniaus universiteto Ekologijos instituto atstovai aptars, kaip įgyvendinama jau daugiau kaip prieš metus Aplinkos ministerijos patvirtinta kormoranų populiacijos reguliavimo programa bei svarstys galimas efektyvesnes reguliavimo priemones ten, kur , kaip pavyzdžiui, Neringoje, šie paukščiai jau daro žalą miškams ir žuvų ištekliams.

Didieji kormoranai, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki praėjusio amžiaus vidurio Baltijos šalyse buvo gana reti paukščiai. Jie staiga išplito pastaraisiais dešimtmečiais. Pavyzdžiui, Švedijoje 1960 m. perėjo tik kelios poros, 1989 m. jau buvo 4800 lizdų, o 1995 m – 15400 lizdų. Lenkijoje 1988 m. perėjo 5 tūkst. porų, o 1995 m. buvo 11 tūkst. lizdų.

Lietuvoje pirmas kormoranų lizdas aptiktas 1985 metais Elektrėnų marių saloje. 2004-aisiais iš viso perėjo 3 tūkst. porų. Jeigu jų gausa, mokslininkų teigimu, nebūtų reguliuota, tai būtų perėję 6 tūkst. porų. Didžiausia kormoranų kolonija Lietuvoje – Juodkrantės. Čia 2004 m. perėjo apie 2600 porų, šiemet – apie 3 tūkst. porų.

Daugiausia rūpesčių kelia tai, kad nuo kormoranų miršta jų kolonijoje esantis miškas, mažėja marių ir kitų vandens telkinių žuvų ištekliai. Kuršių nerijos nacionalinio parko įrengtoje aikštelėje matyti žuvusi nerijos sengirė – medžiai nuo šių paukščių išmatų išdžiūsta per keletą metų. Palikę mirusius medžius, kormoranai keliasi į žaliuojančius medynus, o išdžiūvusio miško vietoje želia lapuočiai, daugiausia ąžuolai.

Nors kai kurie iš šių paukščių gali sulesti iki kilogramo žuvies, tačiau Lietuvoje ištyrus sumedžiotų kormoranų mitybą paaiškėjo, kad jie žuvininkystės ūkiuose vidutiniškai praryja 267 gramus žuvies, o Kuršių mariose – nuo 262 iki 396 gramų. Jų maistas – tai kuojos, ešeriai, pūgžliai.

2005 metais patvirtinta kormoranų reguliavimo Lietuvoje tvarka numato, kad šių paukščių populiacijos gausą kolonijose galima reguliuoti jų perėjimo metu naudojant garsines bei kitas priemones. Įgyvendinant šią programą, 2007 metais numatoma dalį ES paramos lėšų skirti tokioms priemonėms įsigyti.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės leidžia reguliuoti kormoranų skaičių juos medžiojant visuose pramoniniuose žuvininkystės tvenkiniuose. Praėjusiais metais Lietuvoje sumedžiota apie pustrečio tūkstančio didžiųjų kormoranų.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

ELTA, 2006-09-05


Jūrinis erelis pakels sparnus į laisvę


Pasveikusi jūrinio erelio patelė skleidžia sparnus skrydžiui į laisvę.

Antradienio vidurdienį Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai kartu su Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) darbuotojais jūrinio erelio patelę paleis Raseinių rajone, prie Paupio žuvininkystės ūkio tvenkinių.

Sužeistas paukštis buvo rastas liepos 10 dieną Kėdainių rajone. Erelis buvo žieduotas spalvotais žiedais, kuriais, pagal tarptautinį projektą, žieduojami jūrinių erelių jaunikliai dar lizduose.

Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje ereliui buvo diagnozuotas kairės kojos blauzdos kaulų lūžis.

Po beveik dviejų mėnesių gydymo ir reabilitacijos erelio koja sugijo. Sočiai šeriamas erelis atgavo jėgas, todėl nuspręsta paukštį paleisti į laisvę.

Paupio žuvininkystės tvenkiniai išleidimo į laisvę vieta pasirinkti dėl ten gausiai rudenį migruojančių jūrinių erelių. Šiuose tvenkiniuose daug žuvies, teritorija gerai saugoma nuo pašalinių.

Prieš trejus metus LGGD darbuotojai išgelbėjo į brakonierių spąstus įkliuvusį erelį. Paukštis išgyveno, tačiau dėl traumos buvo apgyvendintas Lietuvos zoologijos sode. Prieš dvejus metus išgelbėtas kartu su lizdu iškritęs jauniklis, o prieš metus į atgal lizdą įkeltas iš jo iškritęs jūrinio erelio jauniklis.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė