Lietuvos ornitologų draugijos forumas

rašydamas 50, turėjau omeny ,,daug". Realiai jų neskaičiavau. Plaukioja ant lyčių sutūpę, kaip ir balnotieji. Ačiū už pastabas.

Abejoju dėl tų silkinių kirų pas mus - pajūryje daugiausiai esu matęs vienoi vietoj 5(individų) ne daugiau, ir tai ne žiemos metu. Nu bet gali būt Jei taip tai tikrai sveikinu.

tik dabar supratau, kad klaida ne skaičiuje, o pavadinime. Ten buvo sidabriniai kirai. Atsiprašau už suklaidinimą.

Šiandien ryte upeliuke,įtekančiame į Talšos ež.,kuris yra netoli miesto centro , stebėjau nendrinę vištelę
[img=http://img256.imageshack.us/img256/5070 ... gm8.th.jpg]

_________________
Norint saugoti,reikia mylėti,
norint mylėti,būtina pažinti.
/Ž.Kusto/

Šiandien ,atsiradus porai laisvų valandų,vėl patikrinau Vokę. Naručių nesimato , nors intakuose ant ledo daug pėdų ,bet greičiausiai jos juodųjų strazdų , nes nevengta ir pakrūmėse pasikapstyti.Karetaitės tebėra ir jų 5 ar 6 .Pagaliau ,,prigavau " ir čimčiakus- prisėlinau, kad nufotografuot , bet priartėjus būreliui iki manęs juos puolė plėšrioji medšarkė.Ją iki to mačiau krūmyne už 400 m drebulės viršūnėj. (keisti fz reikia- per lėėėėėėtas )
O belaukiant autobuso pirmą kart šią žiemą pamačiau riešutinę ir pušinius kryžiasnapius .Žinant jog sunku atskirti vienas argumentas- ten brandus pušynas, o būrelis maitinosi .Eglinis pušies kankorėžių ,,neįkanda"

Na dėl pušinių kryžiasnapių mano manymu, tai kad rūšis stebėta pušyne nėra pakankamas argumentas.... tokiai gana retai Lietuvoje aptinkamai rūšiai....

Praktikoje esu stebėjęs besimaitinančius eglinius kryžiasnapius pušynuose. Be to ir literatūroje tai dažnai minima: pvz. Lietuvos Fauna. Paukščiai, 2 dalis, 221 pslp. 43 eilutė.

Na dėl retumo irgi galima ginčytis ,nes dėl panašumo paplitimas ištirtas nepakankamai ( P.Kurlavičius ).Man pačiam eglinio aižačio pušies kankorėžį matyt neteko, bet pušyse skraidant dažnai,kol persikrausto į eglę .Pats miškininkas , dirbau techniku, tad visos žiemos miške.Na palauksiu daugiau komentarų...
Ir dar. kaip ir zylės kryžiasnapiai gali sudaryti mišrius pulkus .Tada ,kad nustatyti kas yra kas , reik šaudyt ar gaudyt :?:O snapo forma kaip tik ir rodo prisitaikymą maitintis konkrečia augalų rūšimi-mano nuomone ,labai stiprus argumentas. bent jau aš taip bandžiau jas skirti.

Prie Palangos tilto šiandien paukščių nedaug - keliasdešimt ledinukių, keletas klykuolių bei kragų. Valentino dienos proga ant tilto bučiuojasi porelės, o visai šalia galuojasi į tinklus pakliuvusi nuodėgulė

Is savo praktikos (siaureje) galiu pasakyti, kad misko tipas yra kone absoliuciai nulinis (0) pozymis. Eglinius kryziasnapius raskancius pusis galima pamatyti lygiai taip pat daznai kaip ir pusinius raskancius egles kankorezius. Na gal ir per griestai pasakiau Misko tipui galima duoti kokiu 30% , bet misko tipas turetu buti paskutinis pozymis . Tai ypac pabrestina migraciju metu. Vietinaii dazniausiai naudojasi snapo auksciu ir balsu. Jei snapo virsutinis krastas yra kone lygus su kakta, tai pusinis, jei paukstis turi kakta, tai eglinis (arba mardasparnis). Be to pusinio snapas atrodo toks pat storas, kaip ir ilgas, eglinio, jis aiskiai ilgesnis.
Balsas butu mazdaug toks - eglinio daznai girdimas "čip čip pip pip" ir panasiai, o pusinio "č" reiketu pakeisti i "c" ir dar prideti begales "rrrrr"

Kad buvo kaip nebyliai , o šalia kelias ir Vaidotų geležinkelio stotis ,o įžiūrėt už 40m. Gerai ,trinu...
Bet iš savo patirties -30 m. su paukščiais- abejonių daugiausia dėl to , jog mišriam miške gali būti ir mišrus būrys. Tada ir gali susidaryti toks vaizdas,o Ivanauskas bei kiti senesni šaltiniai tai nurodo kaip vieną iš požymių , kad eglinis pušies neaižo. O ten buvo 100 proc,. pušynas su keliom eglėm II arde. Na bandysiu skirt tam didesnį dėmesį

Sena literatura daznai turi ypac vertingos medziagos, bet ..... ne visuomet viskuo galima tiketi . Svedijos siaureje eglynu yra tikrai gerokai maziau nei pusynu. taciau eglinis yra daug kartu daznesnis o ir tikrai daznai tupi ir krapstosi pusyse. Nekarta ir pats esu ant tokio kabliuko uzkibes . siaip egliniu snapas pakankamai tvirtas kad atliktu ta pati darba, kuri gal ir lengviau atlieka pusinio snapas.
Zodziu butu tikrai per lengva vien tik i medi paziurejus nuspresti apie paukscio rusi .

Na turėjau galvoje medyną , nes kitu atveju pušinis ,perskridęs į eglę tampa egliniu

Gal kam bus įdomu , kad apibūdinant miško tipą galima naudoti formules ,kaip pav. 8P2E (8 pušys 2 eglės-procentinis santykis) vietoj spygliučių miškas ar 4D2B2E2P vietoj mišrus.

das ,ačiū už komentarą.

As taip pat turejau galvoje medyna

Das teisus dėl kryžiasnapių mitybos. Pats esu ne kartą stebėjęs neabejotinus eglinius kryžiasnapius, aižančius Smiltynėje ne tik paprastosios bet ir kalninės pušies kankorėžius. Kartą atstumas iki paukščių kalnapušėse tebuvo keli metrai, tad paukščius mačiau kaip ant delno

Raimondai - noriu tik pridurti, kad as tikrai nesakau, kad tavo matyti pauksciai nebuvo pusiniai . Esme tame, kad galejo buti visos 3 rusys ir net mixas, todel siuo atveju butu teisingiausiai pasakyti, kad matei kryziasnapius sp.

Geras vaizdelis Iš Smiltynės miško per marias į uostą pamedžioti karvelių skrido du vištvanagių patinai ir susipešė tarpusavyje

das,viskas O.K.
O štai pasivaikščiojimo ,norint patikrinti , ar yra žvirblinukė , rezultatas

Žodžiu gyva ir sveika pušyse prie sveikatingumo tako pradžios , bet kas 5 min. perskrenda kitur pats mačiau apie 20 min.Į žmones dėmesio nekreipia

http://orni.lt/galerija/displayimage.ph ... at=0&pos=1

Tiek daug paskutiniu laiku visokiu nesusipratimu forume buvo, kad dabar net baisu, ka parasyti

Na,galetu palukti ten kitos savaites,laaabai noriu ja pamatyt ,tik va prie juros isvaziuoju,gal kita savaite pabandysiu paieskot .