Teko pabuvoti trejetą dienų Neringoje, iš kurių nors vieną dieną visą pralijo, bet visviena parsivežiau gerų įspudžių. Pirmiausiai didelis ačiū Vytautui Pareigiui, kuris ne tik mielai priėmė pagyventi, bet ir papasakojo ir praktiškai parodė daug naujo tiek žiedavimo, tiek ir kirų atpažinimo subtilybių. Dėkui ir Armandui, palaikiusiam kompaniją paukščių stebėjimuose, nesvarbu kokiu oru:)
Galiu konstatuoti, kad nors migracija vyksta, tačiau tomis dienomis ji buvo vangi. Pavyko pamatyti juodąsias antis, jūršarkes, jūrinius sėjikus, jūrinius kirlikus, juodkrūčius bėgikus, pora smiltinukų, pora laplandinių griciukų, geltonkojį kirą (deja vos ne vos ir tą sąvartyne). Tuo tarpu kaspijinių kirų tiek daug, kad ties mariomis jų jau daugiau nei sidabrinių. Beja, sidabrinių su geltonomis kojomis taip pat labai nemažai.
Vienas iš pagrindinių paukščių stebėjimo tikslų buvo baltabruvis nykštukas bei arktinė žuvėdra. Deja, nykštukai buvo įsitaisę taip aukštai, kad pamatyti buvo neįmanoma, o tokiu laiku, giesmelės išgirsti jau ir nebepavyko. Tiesa, įrašiau keletą komunikacinių balsų trumpų atkarpėlių, kurie galėtų būti baltabruvio, bet to per maža tiksliai įvardinti rūšiai (Kristeris taip pat negalėjo įvardinti). Tad jį teks atidėti kitiems metams. Na, o poliarinės žuvėdros prasėdėjome belaukdami po kelias valandas kasdien, pražiūrėdami šimtus žuvėdrų. Deja, vien upinės. Ir tik važiuojant namo (tiiksliau pakeliui į sąvartyną perskaitinėti kirų žiedų) užsukus į kopgalį su Armandu pamatėme vieną suaugusią poliarinę. Esu jų daug prisižiūrėjęs Norveigijoje, bet visviena malonu sutikti retą paukštį Lietuvoje.
Na vėliau sąvartyne su Vytautu ir Armandu praleidau kelias valandas, kur gerai sekėsi nuskaitinėti kirų žiedus pro mašinos langą. Nesitikėjau, kad tiek žieduotų paukščių galima rasti sąvartyne:) Tiesa, keletą žiedų su Armandu nuskaitėme ir ties mariomis.
Į pavakarę neatsispyriau užsukti į Kintų tvenkinius, kur pavyko pamatyti tilviką dėl kurio ten važiavau - plokščiasnapį bėgiką (keletas jų žolėse šmirinėjo). Tikrai gražus paukštukas, pirmąkart pamatęs pagalvojau, kad pamačiau oželį nykštuką

Nors tik 8 km buvo telikę iki Ventės rago, bet pas kitą Vytautą jau nebeužsukau - visgi reikėjo parsibelsti dar namo virš 200 km...
Žodžiu, įspūdžiai puikūs, atrodo, jog praleidau visas atostogas
O štai kaip įmanoma nufotografuoti žiedus:
