Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Idomi Minox 5M kamera, nors ir nera labai pigi, o kad tiktu ziedu skaitymui noretusi, kad butu labai greita. Idomu ar yra kas nors tokia isbandes?

Noriu pasidalinti stebėjimais iš paskutinės kelionės i Nemuno delta metu.

Išvažiavom iš Kauno trise (aš, Antanas ir Povilas), apsiginklavę trimis teleskopais. Nors orą pranešė ne kokį bet vis tik važiavom į deltą tikėdamiesi neblogai pasipaukštinėti ir paskaitinėti gulbių, bei žąsų žiedus.
Pirma sėkmė aplanke dar neprivažiavus Girkalnio, Raseinių raj. Važiuojant nuo kelio pastebėjome už maždaug 1 km pulką besiganančių mažųjų gulbių. Nuo autostrados pastebėjom, kad viena mažoji sužieduota plastikiniu geltonu kojos žiedu. Tad nutarėm prieiti arčiau ir pabandyti perskaityti žiedą. Priėjus arčiau ir pažvelgus pro okuliarą nustebau pamatęs net 4 mažąsias gulbes žieduotas geltonais kakliniais žiedais. Buvo sužieduota visa šeima. 3 iš jų pavyko greitai perskaityti, bet ketvirto sunkiai matėsi žiedo skaitmenys, nes žiedo didelė dalis buvo užspalvinta juodai, vos ne trečdalis žiedo.
Vėliau pranešus apie gulbes paaiškėjo, jog patelės žiedą sekėsi sunkiai perskaityti dėl to, jog juoda dėmė buvo GPS siųstuvas. Gulbės žieduotos šių metų gruodžio 12 d. Olandijoje.
Vėliau kitas sėkmingas sustojimas buvo Drevernoje, ten perskaityti dar du plastikiniai mažųjų gulbių žiedai ir vienas giesmininkės žiedas iš Latvjos. Mažosios tirkiausiai žieduotos Anglijoje.Taip perskaityta Drevernoje dar 4 žąsų žiedai du juodi ir du šviesiai žali.
Vakarop nuvažiavom prie Sakučių ten stebėjom 8 kanadines bernikles, norėdami prieiti prie jų arčiau teko apvažiuoti pieva iš kitos pusės, bet atvažiavus Antanas vietoj Kanadinių berniklių rado du besipešančius jūrinius erelius (beje vienas taip pat su spalvotu žiedu).
Tad pirmai dienai turėjome jau 12 perskaitytų žiedų.
O sekmadienį paleidę išslaugytus jūrinius erelius patraukėm link Rupkalvių pievų pakeliui pažiūrinėdami žąsų būrius. Ir taip visą diena iki 18 val. Ko pasekoje įvairiose vietose perskaitėm 21 baltakaktės žasies žiedą ir 3 giesminikių žiedus.
Tad viso šeštadienio ir sekmadienio rezultatus sudėjus į vieną buvo perskaityta žiedų:

6 Mažosios gulbės
4 Gulbės giesmininkės
25 Baltakaktės žąsys
1 Jūrinis erelis
Viso 36 žiedai

Įdomesni stebėjimai:
Viena iš stebėtų baltakakčių žąsų (DRT, juodas žiedas) žieduota už 3488 km Piasina upės deltoje, Taimyr srityje Rusijoje.
Kita (FUA, juodas žiedas) už 2066 km Rusijoje.
O viena iš baltakakčių žąsų (J51, žalias žiedas) vos prieš 45 val. nuo mūsų stebėjimo buvo stebėta Vokietijoje už 698 km.

O taip pat stebėjom Raudonkojus tulikus, Jūrinius kirlikus, Griciukus, Jūršarkes ir Kanadines bernikles. Bei viena ypač keistą cyplės patelę, jos visa galva ir kaklas buvo baltos spalvos o kūnas rudas su baltais plėmais, ji laikėsi su normalios spalvos patinu.
Tad tokia malonią (išskyrus orą) išvyką apturėjom per savaitgalį.

Puikūs ir ko gero nepakartojami Juliaus, Antano ir Povilo savaitgalio rezultatai! Vien ko vertos tos Rusijoje žieduotos žąsys, o kur dar erelių gelbėjimo operacija... Va ką reiškia entuziazmas ir nuo ryto iki vakaro atidirbtos valandos. Aišku, labai svarbi yra gera optika ir ypač žiedų nuskaitinėjimui. Kaip tik tokios aukštos kokybės monoklį ir turėjo šįkart Julius. Tokiu „Nikon Fieldscope 82ED 25x-75x“ naudojuosi ir aš pats (didžiausias ačiū Armandui už rekomendaciją renkantis monoklį!). Kažin ar žiedų nuskaitymo tikslui begalima norėti kažko dar geresnio. Nors vistik galima – dar geriau būtų tas pats Nikon‘as, tik tiesus („straight“) su atitinkamai aukštesniu stovu. Užtat „kampinis“ yra patogesnis paukščių stebėjimams apskritai.

Ta pačia proga irgi noriu pasidžiaugti šiandienos, tiksliau, pirmadienio žiedų nuskaitymo rezultatais. Nuo 12 iki 18 val. (gerą trečdalį to laiko kartu su bendraminčiu Sauliumi) per mašinos langą pavyko iššifruoti 32 kirų 8 valstybių žiedus, t.sk. tik 1 sidabrinio, o likusius – rudagalvių. Iš jų buvo 14 dar nematytų, 14 senų pažįstamų jau stebėtų ankstesniais metais, o 4 matyti tik šiemet. Pirmą kartą gyvenime stebėjome rudagalvį kirą su dviem skirtingų šalių – Suomijos ir Šveicarijos žiedais. Matyt, ten suomis, žiemojęs pas šveicarus ir kažkodėl gavęs antrą žiedą. Gaila, kiras per anksti nuskrido savais keliais, bet ir tų dalinių numerių nuskaitymų tokiu retu atveju turėtų pakakti paukščio identifikavimui. Nuskaitinėti gerai sekėsi ir praėjusią savaitę, pvz., penktadienį pilnai įveikta 30 žiedų.

Pasivaikščiojimo apie Papį su teleskopu rezultatas- pernai žieduota giesmininkė užliejamose pievose šalia Papio.


Fotografuota 50 mm INDUSTAR 61 objektyvu +canon 30d pro teleskopą.Atstumas apie 180 m.

Puiki nuotrauka. O koks teleskopas?

Mums pakliuvo zylutės. Atsakymas iš žiedavimo centro, gerb. R. Patapavičiaus:

"VU 00906. Parus major, patinas, daugiau nei 1 kalendoriniu metu
amziaus (isperetas pries 2008 m.), zieduotas 2008-10-31
Ventes rage L.Jezersko. Atstumas tarp ziedavimo ir aptikimo
vietos 233 km.

VZ 97477. Parus major, patele, daugiau nei 1 kalendoriniu metu
amziaus (isperetas pries 2008 m.), zieduotas 2008-10-28
Ventes rage R.Rangienes. Atstumas tarp ziedavimo ir aptikimo
vietos 233 km.
Sie atvejai patvirtina, kad rudeni siauriau nuo Lietuvos pauksciai
skrenda pietvakariu kryptimi ir, pasieke Baltijos pajuri, patraukia
isilgai jo. Gi pavasari skrenda platesniu frontu, nes kelyje
nepriskrenda juros."

Ventės Ragas rudenį. Pavasarinė migracija kartais per Biržų raj.?

Taigi maniškis-,,Barška" , kaip dukra vadina -56 mm, 20 x 60.Fotografuota okuliarą nustačius 30 x .Tuo pačiu būdu, kaip Mijaugonyse rodžiau.

Balandžio mėn. 4 dieną sugavau d.zylę:
"VZ 86273. Parus major, patele, pirmametis paukstis (isperetas 2008 m.),
zieduotas 2008-10-13 Ventes rage V.Jusio. Atstumas tarp
ziedavimo ir aptikimo vietos 233 km." Ats. žiedavimo centro.
Tai jau trečia 2008 m. rudenį sužieduota Ventės rage, pavasarį sugauta Biržų rajone d. zylė.

1 paukstis - atsitiktinumas, 2 - jau gali buti, 3 tai jau taistkle . Atrodo, kad Birzai ir Ventes ragas, yra suristi tam tikru migracijos keliu. Kas tikrai nieko keisto bet idomu!! O ar jusu zieduotos zyles buvo pagautos Ventes rage? Jau pamirsau, jei buvot rase .
Butu idomu issiaiskint, ar tai reiskia, kad Ventes raga jungia tiesioginis pauksciu kelias, ar zyles turi skirtingus kelius, pavasari ir rudeni.

Mūsų žieduotos zylės dar niekur nebuvo sugautos. Man aiškino, kad d. zylės rudenį traukia pagal Baltiją, pamarį, Ventę, o pavasarį skrenda kitaip. "Tiesiai." Nutolsta nuo pajūrio. Ir neaišku, kiek plačiai. Per Pabiržę-taip
Ventės Rage buvome
2 dienas ( balandžio 7-8 dienomis) Mums leido padėti. Traukėm paukščius iš gaudyklių, atpažinom rūšis, lytį. Mums dar sunkiau nustayti amžių. Buvo: čimčiakas patelė, alksninukai, labai daug liepsnelių, d. ir m. zylės, žaliukės, kikiliai, p. pečialindos, n. startos, nykštukai, karietaitės, erškėtžvirbliai. Šituos jau drąsiai žieduotumėme.
Dėkingi už pamokas ir paukščius, kuriuos stebėjome kartu, gerb. Vytautui Jusiui. Baltaskruostes bernikles, d. apuoko balsą ir kitus.

Dar karta noriu paprasyti visu stebetoju, Jeigu stebite tilvikus, butinai atkreipkite demesi i ju kojas!! As pats per 3 dienas maciau apie 60 gaiduku, 3 is ju buvo zieduoti spalviniais ziedas, 2 pavyko identifikuoti. Tokiu budu suzinosite kur kas daugiauapie stebiuosius paukscius, o ir nauda bus visiems, net ir tiems patiems pauksciams. Spalivinais ziedais zieduojamos kone visos tilviku rusys. As pats daugiausiai esu ziedaves dirviniu sejiku 250, gaiduku beveik 200, beveik 30 tikuciu, po keleta pempiu, juriniu sarku ir akmeniu.
Tiems ka domina, informacija surinkta tik is 190 per 4 metus zieduotu gaiduku, gali atsidaryti sia nuoroda:
http://maps.google.com/maps/ms?ie=UTF8& ... fc&t=h&z=3
Atrodo jog gaidukai is musu tolimosios siaures skrenda ir tiesiai per Lietuva. Taciau kol kas turime tik 2 pranesimus, is sios krypties, taigi dar galime tik spelioti, jog dalis "musu" gaiduku ziemoja kazkur ties Arabija. Ar bent jau rytineje Afrikoje.

Per savatę apžiūrėjau daugiau kaip 100 gaidukų žieduotų nebuvo. Gaidukai stebėti Nemuno deltoje, Žuvinte ir prie Metelio ežero.

Apžiūrėjau ir aš panašiai tiek, taip pat nepastebėjau. Deja, jie mėgsta gan aukštokose žolėse būti, o skrendant taip pat nėra lengva pamatyti, nes kojų beveik nesimato...
http://img25.imageshack.us/img25/5786/gaidukai.jpg

Vakar apžiūrėjau gal 200 gaidukų Mijaugonyse ir Išlauže-švarūs,be bižuterijos.O šiaip tai Mylėtojas teisus,jų apžiūra labai priklauso nuo sąlygų. Vokėj ypač sunku.Jeigu gaidukai susirinkę Papyje, tai atstumai tokie,kad reikia džiaugtis,jeigu įžiūri, kad tai iš viso gaidukai. Kai G4 buvo nuleistas, sąlygos irgi nebuvo labai jau geresnės-tvenkinys gigantiškas, saulė plieskia, oro virpėjimas tragiškas.Kad gulbės kaklinį žiedą nuskaityčiau turėjau prieiti prie jos per 10 m, o prie gaiduko taip neprieisi...

Tiesa, pakelės baloje netoli Mijaugonių pro mašinos langą prifotkinau gaidukų, padariau kelis šimtus kadrų (žr. birdpix.lt keletas yra) ir kai kuriuos puikiai apžiūrėjau, bet tai mažas kiekis. Na, bet kokiu atveju be žiedų ir bet kokiu atveju toliau stebėsim:)

Sutinku, kad ne visuomet galima nuskaityti ziedus, taciau bent jau cia gaidukai nera jau tokie bailus, o ir laikosi dazniausiai priekrantese, ar mazai zole apaugusiose pievelese, taigi man gal lengviau, gal ir suzieduotu procentas didesnis. Nes siemet kaip ir pernai mazdaug 1 is 20 apziuretu.
Be abejo aciu kad pasiziurit

Siemet Svedijos siaureje stebeti maziausiai 5 baltnugariai geniai. Ydomu tai, jog paskutinis siu pauskciu perejimo atvejis Svedijoje buvo registruotas 1989 metais Umea upes deltoje. Praeitais metais, kaip didziule sensacija buvo aptiktas 1 paukstis, taip pat Ume deltoje, o siemet jau 5!!!! Bet kas idomiausia ir kodel si zinute atsidure siame skyrelyje!
Pries kelias dienas 2 paukscius, kurie laikesi poroje pavyko pagauti. Sokiruojanti zinia buvo - patinelis - zieduotas Rusijoje!!!! Dar neturime ziniu, kur jis tiksliai buvo zieduotas, bet pats faktas neabejotinai labai idomus.

miaugonyse praeita savaite buvo gulbes giesmininkes 7C11, 7C12 ir 7C16. pagal numerius iseina kad "gimines" tai kuri nufotografuota papyje?

Penktadieni Karpynes nuleistame tvenkinyje stebejome spalviniais ziedais zieduota Teminko begika:
desine koja - raudonas (virsuje), juodas arba tamsiai melynas (apacioje);
kaire koja - zalias (virsuje), metalinis (apacioje), kaire koja luzusi/suzeista, laike visa laika pakelta.

Siandien jo ten jau nebuvo (buvo kitas be ziedu ir sveikas) ir siaip tilviku labai sumazejo, palyginus su penktadieniu.

Šis penktadienio vakaras, žieduojant paukščius Juodkrantės voratinklinėse gaudyklėse, tapo išskirtinis. Jau visai temstant pagalbininkė Gabija iš tinklų miške pamaryje rinko paskutines šios dienos liepsneles, o kartu su jomis atnešė dar vieną kuklų paukštuką. Žvilgtelėjęs į tarp delnų vos atidengtą jo galvą, supratau ten esant paprastosios raudonuodegės patelę ir pasiūliau minutę kitą, kol baigsiu žieduoti kelias zyles, palaikyti ją maišelyje. Išsitraukęs paukštuką ir paėmęs jį į savo rankas... netekau žado – tai buvo mėlynuodegė (Tarsiger cyanurus), iki šiol matyta tik nuotraukose, o praėjusių metų lapkritį Sauliaus Karaliaus pirmą sykį Lietuvoje aptikta bei nufotografuota Kopgalyje. Tad šiandien – antrasis kartas Lietuvai! Kaip ir pirmuoju atveju, čia buvo jaunas, pirmametis paukštis.

Beje, tuom šio vakaro malonumai nesibaigė. Dar po kelių minučių, jau visai pritemoje, iš tinklų nendryne ta pati Gabija parnešė dar ir lėlį – tokį vėlyvą šiam metų laikui ir labai komiškai bandantį mus gąsdinti. Tai jau buvo paskutinis, 110-asis penktadienio paukštis voratinkliuose.