Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Visiems, kas domisi paukščiais
Dabar yra 2026-10-10 21:13 (Šeš)

Visos datos yra UTC+02:00




Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 1004 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 1 … 7 8 9 10 11 … 51 Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-26 20:24 (Pen) 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 2005-12-30 10:17 (Pen)
Pranešimai: 2435
Miestas: Klaipėda
"Nykštukai, 30 gramų tesveriantys mažiausieji sparnuočiai miške prie sušalusių ir nenubyrėjusių putinų purpsi dėl vieno kąsnio - be atvangos. "

Na,bet ir nykštukai :roll: Tikri nykščiai :)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-27 13:44 (Šeš) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Gulbės dėkoja gelbėtojams

2007-01-27
Anykšta



Trečiadienio vakarą ir aš “gelbėjau” ant Pagojės tvenkinio tupėjusių gulbių porą. Į redakciją skambinę žmonės piktinosi, jog gelbėtojai atsisako padėti neva įšalusioms gulbėms. Nuvažiavus prie tvenkinio, iš tiesų buvo labai panašu, kad gulbės pateko į ledo spąstus – į paukščius mėtomi akmenys krito šalia jų, tačiau gulbės nejudėjo iš vietos, tik kartas nuo karto suplasnodavo sparnais. O pagalbą kvietę žmonės teigė, jog jau dvi valandas baido gulbes, tačiau jos nejuda iš vietos. Gelbėtojai tikino, kad Pagojės gulbes trečiadienio rytą jau “gelbėjo” ir atsisakė antrą kartą važiuoti prie tvenkinio. Ir buvo teisūs, nes ketvirtadienio rytą gulbių pora jau buvo ”įšalusi” kitoje tvenkinio vietoje.

Ketvirtadienį taip pat sulaukėme skambučių apie neva Pagojės tvenkinyje įšalusias gulbes, tačiau vieni skambinusieji jas matė viename tvenkinio krante, kiti – priešingame.

P.Klivickas sakė, jog jau priprato prie pasipiktinusių anykštėnų skambučių, tačiau teigė, jog per jo darbo Anykščiuose metus nė vienas pranešimas apie neva įšalusias gulbes nepasitvirtino.

Aplinkos apsaugos inspektorius Audrius Pilka tikino, jog padėkoja visiems, kurie jam praneša apie neva įšalusius paukščius, ir taipogi tvirtino, kad šiemet nė vienas pranešimas nepasitvirtino. Tiesa, A.Pilka prisiminė, jog prieš keletą metų visgi buvo išgelbėta Šventojoje įšalusi gulbė. “Paukščiai tupi ant ledo ir šildosi kojas, todėl atrodo, kad jie yra įšalę”, – dėstė inspektorius. Paklaustas, ką manąs apie gulbių plasnojimą sparnais, inspektorius sakė: “Galbūt jos taip nori parodyti, jog viskas gerai. Lyg ir sako”ačiū, aš sveika, matot – plasnoju”, – šypsojosi A.Pilka. Inspektorius tikino, jog įšalusios gulbės ne tolygiai mosuoja sparnais, o depresyviai daužosi bandydamos ištrūkti.

“Neišskrido tinginės. Bet ir jos jaučia, kada reikia išlipti iš vandens, todėl paprastai įšąla tik ligoti paukščiai”, – aiškino inspektorius.



Vidmantas Šmigelskas
[email protected]

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 16:12 (Ant), redaguota 2 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-27 14:39 (Šeš) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Paukščių teatras

Kazys Kęstutis ŠIAULYTIS, piešiniai ir tekstas
Lietuvos žinios, 2007-01-27


Paveikslėlis


Pagaliau žiema! Vėl veikia palangės teatras - paukščių lesykla! Sceną stebiu slapčia, iš užkulisių, iš savo studijos, - žvirbliai, zylės ir kiti sparnuočiai aktoriai - komedijų ir dramų kūrėjai. Būna... lesyklėlė pilna kruopų ir sėklelių, tačiau atsiranda kokia keistuolė zylutė ar žaliukė, įsirėžia vidury lesalo krūvelės, skečia sparnus, čirškia, gąsdina - nelįskit, čia mano! Po kurio laiko nusibodus pavydėti kapt juodą geldelę ir sprunka į netolimą gluosnį - ten zylėms patinka sutūpti, saulėgrąžas lukštenti. Žiemai prailgus kažkur netoliese apsistoja ir sakalai, vanagai. Deja, kiekvieną dieną jie pasiima įprastą duoklę. Praretėję paukštelių būriai ima vengti mano palangės, kažkur slapstosi nuo savo plėšriųjų gentainių. Skaidriausia scena, kurią teko stebėti, buvo tokia: pavasarėjant lesyklėlėje sutūpusios kelios žaliukės, užvertusios galvas rinko, gurkšnojo nuo stogelio pakibusius sniego tirpsmo lašus... Kad ir kaip ten būtų, čia skleidžiasi kiekvieną kartą vis kiti, dažniausiai žvirblių rašomi spektaklių scenarijai, dar pripildomi ir jų į krykštavimą panašaus čiulbesio koncertų. O šiandien... Bakšt bakšt snapu į šakelę, krypt krypt, sukinėjasi papuręs karklažvirblis slyvos krūme. Šalta. Aplink, kiek akys aprėpia, pliki tarsi pliauskos devynaukščiai Justiniškių pastatai. Sniegas tarpunamėse jau sukritęs, pavargęs, murzinas ir sušalęs - nebe toks purus, švytintis, kaip prieš keletą dienų, kai snaigėmis sklendė, rodos, iš niekur. Sakoma, žvirblis pilkas, bet įsižiūrėsi - nugara, sparnai, uodega rudai juodai margi, papuošti smėlio atspalvių vėrinėliais, rusvu plunksnų kontūru, galvos trumpai kirpta šukuosena - sodriai ruda, snapas juosvas, jo apačioje, pagurklyje, juodas lopas. Dar dvi juodos lyg angliukai dėmės pūpso ant balkšvų skruostų, o balta stilinga apykaklė išlenda tik tada, kai žvirblis galvą kraipo. Krūtinėlė, visa apatinė kūnelio dalis - pilkšva vaivorykštė. Tarsi ir nieko ypatinga. Tačiau gamtos paslapčių žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė sakydavo: žiūrėkit atidžiau - tai mieliausias, gražiausias mūsų paukštis! Tikrai, sparnuotį, kaip ir žmogų, puošia ne vien rūbas, bet ir būdas. Žvirbliai drąsūs, kaimyniški, smalsūs ir, sakytum, mėgstantys humorą, be to, dar ir geri aktoriai! Kartais jie moka apsimesti, kad ir vanago nemato - tupi su juo tame pačiame šabakštyne, nes žino - čia, brūzgyne, jų aršus oponentas nepasieks! Žiemą žvirbliai mėgsta murksoti prieš saulę, girliandomis rikiuojasi netoliese (gal kad juos matyčiau), tupi vijokliuose. Staiga kažkuris prisimena, kad lesykla pilna skaldytų grūdų, puola ten, jam iš paskos - dar tuzinas sugarma. Ir visi smagūs, purpsėdami kviečio trupinius renka. Kartais kitaip - visas keturiasdešimties naminių žvirblių ir karklažvirblių būrys lyg iš patrankos iššautas pakyla, pabyra, išsisklaido į medžius, po to vėl sugrįžta, abejingi, tarsi nuobodžiaudami stebi, kaip į lesyklos pastogę šokinėja didžiosios ir mėlynosios zylės, žaliukės.

Sėkmė! Šiandien lesyklą aplankė retenybė - svilikas. Per aštuonerius paukščių teatro sezonus jį mačiau gal penketą kartų. Svilikas - pusės balandžio dydžio. Šonai stačiai nusklembti, visa povyza kažkuo primena dėžutę. Sparnai lyg muškietininko apsiaustas suglausti prie nugaros. Jie juodi, su baltu dryžiu, melsvo atspalvio. Nugara kaštoninė, uodega juoda, striuka, jos galas ir pauodegys balti. Įspūdingiausia sviliko dovana - snapas - piramidės formos ir neproporcingai didelis - tokio dydžio, kaip visa jo galva. Vyraujanti apdarų spalva - pilka, tačiau lyg dulksna padabinta anglų raudonos šuorais, o viršugalvis tiesiog švyti - tamsiai oranžinis. Galvą išdidžiai kraipo gal todėl, kad sunku tokį snapą nulaikyti - šis sviliko "įrankis" prilygsta replėms - vasarą lyg niekur nieko juo triuškina vyšnių kauliukus, o lesyklos saulėgrąžas taip taršo, kad lukštai į šonus žyra lyg skutamo ešerio žvynai.

Žaliukės svečiavosi vakar, pastebėjau, gal tai atsitiktinumas, dažniausia jos skraido būreliais po devyniolika. Tai tikrai žali žali žvirblio dydžio paukščiai. Net geltonas rėžis sparne, ir tas atrodo lyg būtų žalias. Snapas stambus, pritaikytas įvairioms sėkloms lukštenti. Kartą į lesyklą buvo atskridęs dar žalesnis ir net už sviliką didesnis paukštis raudona kepure - žalioji meleta!

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-07 08:41 (Tre), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-28 20:21 (Sek) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Išgelbėjo gulbių šeimyną

Šiaulių kraštas
2007-01-27


Netikėtai paspaudus šalčiui, Tytuvėnuose, Bridvaišio ežere vos neįšalo neišskridusi gulbių šeimyna. Dvi suaugusias gulbes ir keturis mažylius pastebėjo tytuvėniškis Jonas Skirius. Kita tytuvėniškė Asta Turauskienė pasirūpino, kad jos draugė sušalusius paukščius parvežtų į tvartą.

„Iš pradžių bandėme paukščius parvaryti pėsčius, — “Kelmės kraštui“ pasakojo Jonas Skirius. — Tačiau gulbės penkiasdešimt metrų paėjo ir suklupo. Matyt, buvo nušalusios kojas. Kai suvarėme į tvartelį, jos iš karto atsitūpė ir kojas pasiglemžė po savimi, kad sušiltų.“

Kadangi Jonas Skirius pats laiko gyvulių, paukščius į savo tvartelį priėmė kitas Aušros gatvės gyventojas Žilvinas Buivydas. Tačiau gulbių šeimyną maitina visi kaimynai. Paukščiams maisto pažadėjo ir Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas.


Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 16:13 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-30 08:40 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Panevėžiečio fotografijose - pasaulio paukščiai


Jonas Kazakaitis, "Panevėžio balsas"
2007 sausio mėn. 30 d. 00:01


Panevėžio fotografijos galerijoje penktadienį buvo pristatyta įspūdinga panevėžiečio Kęstučio Čepėno fotografijų paroda „Tarp žemės ir dangaus“. Įvairių šalių paukščiai fotografijose žavės lankytojų akis porą savaičių.
Iš daugiau nei 70 fotografijų žvelgia paukščiai iš daugelio pasaulio šalių: Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Argentinos, Čilės. Kelionių po Pietų Ameriką metu autorius įamžino nemažai egzotiškų paukščių.

Fotografijose iš Rytų Europos galima pamatyti ir itin retų paukščių, pavyzdžiui, girnovę. Taip pat - ir gerai pažįstamus Lietuvos paukščius.

Lankytojai galės įvertinti nuotraukų spalvas ir kokybę. K.Čepėnas neslėpė, jog jam teko įdėti daug pastangų, kad paukščius įamžintų jų būties akimirkomis, kurios retai pastebimos žmonių.

Į kai kurių retų paukščių fotomedžioklę autoriui teko daug kartų skristi į Rusiją, Ukrainą, šalti medžiuose ne vieną parą, kol pavykdavo „pagauti“ paukštį fotoobjektyvu.

Parodos metu buvo pristatytas ir K.Čepėno fotoalbumas „Tarp žemės ir dangaus“, išleistas dar šį mėnesį. Albume - šalia daugybės paukščių fotografijų yra ir informacijos apie juos.

K.Čepėnas - Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas, fotografuojantis gyvūnijos pasaulį (dažniausiai paukščius) jau septynerius metus. Ši paroda - septintoji.

Iki vasario 4-osios veiksianti paroda „Tarp žemės ir dangaus“ bus įdomi ne vien tik fotografijos ar margo sparnuočių pasaulio mėgėjams. Parodos organizatoriai tikisi sulaukti nemažai ekskursijų iš miesto mokyklų.



Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=11976605

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 16:05 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-30 09:16 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
...gal kas turite informacijos apie ekologinių ūkių „draugiškumą“ ornitofaunai? Atlikti tokie tyrinejimai Lietuvoje?

Dėkoju! :)

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-30 12:55 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Gamtininko pomėgis - knygos apie gamtą

Feliksas Žemulis
Lietuvos žinios
2007-01-30


Vieni gamtininkai ištisas dienas tūno miškuose stebėdami paukščius ar kitus gyvūnus, kiti ieško retų augalų ar akmenų, treti merkia tinklus, tikėdamiesi išgriebti retų žuvų. Kaunietis Romualdas Barauskas savo gamtos pomėgį įprasmina ne tik kelionėmis, bet ir literatūros apie gamtą leidyba.

Pradėjo tarsi netyčia

Romualdas nuo mažens svajojo būti gamtininku, o tapo leidėju. Kaune prieš vienuolika metų įkurta Barausko leidykla "Lututė" dabar yra didžiausia knygų ir žurnalų apie gamtą leidėja Lietuvoje.

Romualdas sako šią veiklą pradėjęs lyg ir netyčia. "Jaunystėje žavėjausi kalnais, paukščiais ir fotografija", - prisipažino jis.

Pasirinko miškininkystės studijas, kad galėtų būti arčiau gamtos, geriau ją suprasti. Keliavo po kitų šalių kalnus ir po Lietuvą, karstėsi medžiais ieškodamas sparnuočių lizdų ir vis fotografavo.

Šitaip kaupėsi dešimtys, šimtai vaizdų, kuriuos norėjosi parodyti ir kitiems. Pirmuosius fotografijos albumus parengė jau prieš dvi dešimtis metų - apie kalnus, kartu su gamtininku Artūru Poškumi - apie kirą, juodąjį gandrą. Ne viską pavyko išleisti.

Pelėda - mėgstamiausias paukštis

Paskui Barauskui toptelėjo į galvą mintis, kad vaikams galbūt patiktų spalvingas, su paprastais ir įtaigiais tekstais periodinis leidinys apie gamtą. Šitaip 1995 metais ir atsirado iki šiol leidžiamas žurnalas "Lututė" bei to paties pavadinimo leidykla. "Lututė", nes ši pelėdukė, kaip ir apskritai pelėdos - vieni mėgstamiausių Romualdo paukščių.

Įkandin "Lututės" pasirodė ir žurnalas apie gamtą suaugusiesiems - "Baltasis gandras". Jį "Lututės" leidykla leido kartu su šalies Ornitologų draugija. Tokio leidinio stigo, nes dešimtojo dešimtmečio
viduryje dienas baigė ilgai Lietuvos gamtos apsaugos ir Medžiotojų bei žvejų draugijų leistas žurnalas "Mūsų gamta". Po keleto metų "Lututė" "Baltąjį gandrą" pavadino "Žurnalu apie gamtą".

Bene pirmoji neplona knyga, kurią išleido "Lututė", buvo Lietuvos miškų instituto parengta "Lietuvos ąžuolynai". Vėliau leidykla sumanė seriją "Gamta šalia tavęs" - populiariai, paprastai parašytų knygelių ciklą.

"Lututės" leidykla galėtų didžiuotis ir storais leidiniais kaip Onos Ragažinskienės, Silvijos Rimkienės bei Valdo Sasnausko "Vaistinių augalų enciklopedija", Petro Kurlavičiaus "Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti", Kęstučio Kazimiero Vilkonio botanikos atlasas "Lietuvos žaliasis rūbas". Šių enciklopedinių knygų rasi jau retame knygyne.

Leidžia "Lututė" ir gamtininkų dienoraščius - išėjo Antano Aleknonio "Girių dienoraštis", Broniaus Šablevičiaus "Dugne pasaulis kitoks", rengiamasi išleisti profesorių Marijos Natkevičaitės-Ivanauskienės, Ričardo Kazlausko prisiminimus.

Kai jūs skaitote šias eilutes, Panevėžio gamtos mylėtojams turbūt jau pristatytas šiame mieste gyvenančio gamtininko Kęstučio Čepėno fotografijų apie paukščius albumas. Į vasario pabaigoje Vilniuje vyksiančią knygų mugę "Lututės" leidykla, be seniau išleistų savo knygų, atsiveš ir naujausią - žinomo mikologo vilniečio Vincento Urbono "Lietuvos grybų atlasą".

Gamtininkai seniai laukia naujo "Lietuvos raudonosios knygos" leidimo - šį storą, bene 700 puslapių, veikalą patikėta išleisti "Lututei", turbūt kovo mėnesį jis pasirodys knygynuose.

Išleista 400 pavadinimų knygų

Storos mokslinės knygos apie gamtą - gerai, tačiau Barausko svajonė visada buvo ir yra populiarioji literatūra. "Estijoje knyga apie lūšį pernai tapo viena perkamiausių knygų. Mūsų šalies populiariausių knygų dešimtuke leidinių apie gamtą kol kas nėra, bet gal bus?" - svarstė gamtininkas ir leidėjas.

Praėjusiais metais jis kartu su garsiu ornitologu Antanu Aleknoniu daug dienų praleido Novaraisčio draustinyje stebėdami gerves. Aleknonis tada rado rekordinį skaičių - net 24 gervių lizdus, o Barauskas su kolegomis šiuos paukščius ir daug kitų gamtos vaizdų įamžino fotoaparatu. Tikimasi iš šių kelionių sudaryti knygą apie gerves - vieną populiariausių mūsų krašto paukščių.

Per vienuolika veiklos metų "Lututė" išleido jau apie 400 pavadinimų knygų apie gamtą. Daugelis mūsų šalies gamtininkų ir gamtosaugininkų bei jų organizacijų siekia savo kūrinius leisti būtent "Lututėje", mat čia netrūksta ir profesionalių kolegų patarimų, ir iliustracijų - šios leidyklos archyve sukaupta apie pusantro šimto tūkstančių gamtos vaizdų.

"Knygas leisti kur kas atsakingesnis darbas negu periodiką. Jei kuriame nors periodinio leidinio numeryje suklydai, kitame gali pataisyti, o klaidos knygoje greitai neištaisysi. Tačiau knygas leisti įdomiau", - dėstė 45 metų "Lututės" savininkas ir "Žurnalo apie gamtą" vyriausiasis redaktorius Barauskas.

Pasak jo, didelio pelno iš šios veiklos "Lututė" neturi - Lietuvoje literatūros apie gamtą rinka nėra didelė, kiek daugiau jos išperkama tik didesniuose miestuose. "Duonai užsidirbame, o svarbiausia - džiaugiamės pasitarnavę gimtojo krašto gamtai", - sakė Romualdas.

Leidyba suryja jau beveik visą šio gamtininko laiką, kelionėms po gamtą jo lieka vis mažiau. "Nebeturiu kada ilgai tykoti prie paukščio lizdo kaip, tarkim, vienas kantriausių šalies gamtininkų
Renatas Jakaitis", - pasiguodė Romualdas.

Susidomėjo botanika

Galbūt todėl pastaraisiais metais jis pamėgo botaniką - jei žinai, kur galima tikėtis aptikti kurį nors retą augalą, dažniausiai taip ir atsitinka. "Surasti plateivę, plauretį, plačialapę klumpaitę ar musinį ofrį ne mažiau įdomu negu retą paukštį", - tikino Barauskas. Šių eilučių autoriui drauge su Barausku, botaniku Vaciu Stukoniu ir kitais gamtininkais teko dalyvauti tokiose išvykose po gamtą ir įsitikinome: retų radinių netrūksta ir ten, kur lankosi nedaug gamtos specialistų - Radviliškio, Raseinių, Šakių, Pasvalio bei kituose rajonuose.

O kas labiau jaudina - ką tik išleista knyga ar pamatytas retas augalas, gyvūnas? "Iš pradžių paėmus ką tik mūsų išleistą knygą virpėdavo rankos, - prisipažino gamtininkas. - Vėliau pripratau - juk beveik kasdien išleidžiame ką nors naujo. O gamtoje retenybių pamatai ne taip jau dažnai."

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 16:10 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-31 10:07 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Antis pergyveno šūvius, šaldytuvą ir operaciją

Jolanta Paškevičiūtė
lrt.lt
2007 01 30 / 20:40 /


Antis, vardu Perkė, išgarsėjo kone visame pasaulyje, kai išgyveno po medžiotojo sužeidimo, dviejų dienų šaldytuve ir sudėtingos operacijos. Dabar ji gyvena paukščių prieglaudoje JAV ir po tokių sukrėtimų jaučiasi gerai, praneša LTV „Panorama“.

Medžiotojo žmona, atidariusi šaldytuvo duris, pamatė, kad antis, kurią prieš porą dienų nušovė jos vyras, pakėlė galvą ir atmerkė akis. Taip sparnuotė atkreipė žiniasklaidos dėmesį.

Gyvūnas atsidūrė pas veterinarą, ančiai gydytos kulkų padarytos žaizdos, lūžusi kojytė ir sparnas. Per sudėtingą operaciją antelė nustojo kvėpuoti, bet po kelių įtampos akimirkų ji atgijo, nustebinusi net gydytoją.

„Jie gaivino ją deguonimi, be to, darė nedidelį širdies masažą tapšnodami krūtinėlę“, – sakė anties globėja paukščių prieglaudoje.

Perkės sparnai sutvarstyti, ji dar ne itin judri. Antis sveiksta, o kai sustiprės, globėjai žada jai surasti pačią geriausią vietą, kur ja deramai rūpintųsi, sakoma „Panoramoje“.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:37 (Ant), redaguota 2 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-31 10:51 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Panevėžiečiams dovanos du šimtus lesyklėlių

2007-01-31
Panevėžio balsas


Pasak "Ąžuolo" vidurinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelio "Miško meistreliai" vadovo Romo Kupčinsko, lesyklėlių dovanojimo akcija rengiama penktą kartą. "Drąsiai galime sakyti, kad akcija - tradicinė. Šiais metais būrelio "Miško meistreliai" nariai dovanos per 200 pagamintų lesyklėlių. Per penkerius metus lesyklėlių vaikai pagamino apie 800", - džiaugėsi darbščiais moksleiviais R.Kupčinskas.

Būrelio "Miško meistreliai" vadovas pasakojo, kad mokiniai lesyklėles gamino technologijų pamokose ir būrelio užsiėmimuose. "Didžiausias krūvis teko jaunųjų miško bičiulių būrelio "Miško meistreliai" nariams, - aiškino apie lesyklėlių gaminimo procesą būrelio vadovas. - Jie kalė lesyklėles ir per mokinių žiemos atostogas. Lesyklėlių gaminimo akciją parėmė Panevėžio nevyriausybinė organizacija. Per projektą "Gyvenimui - taip" skirta lėšų, už kurias mokiniams nupirkome mandarinų, saldainių. Bendrovė "Schmitz Cargobull Baltic" dovanojo medienos lesyklėlėms gaminti".

R.Kupčinskas gyrė moksleivius - lesyklėlių gamintojus ir sakė, kad šiais metais geriausiai jas gamino penktokai, jaunųjų miško bičiulių būrelio nariai: Paulius Antanavičius, Justas Mikėnas, Tomas Šmakovas, Faustas Samoilovas, Audrius Pranskūnas.

Būrelio "Miško meistreliai" nariai kvietė panevėžiečius nepatingėti ateiti ketvirtadienį į Laisvės aikštę (netoli J.Miltinio dramos teatro) 15 valandą ir pasiimti meistriškai pagamintų lesyklėlių. "Lesyklėlės papuoš ne tik kiemus, balkonus, bet į jas įbertos kruopos, duonos trupiniai išgelbės alkanus paukštelius", - sakė pakalbinti vaikai ir tvirtino, kad per žiemos šalčius ne vienas nuo bado ir šalčių gelbėja išalkusius paukštelius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:43 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-01-31 11:04 (Tre) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Gulbę sukaustė šaltis

Telšių žinios // http://tzinios.lt.tuja.serveriai.lt/
Romena JONUŠAITĖ



Penktadienį praeiviai, pamatę Durbinio upelyje nejudančią gulbę, sunerimo ir pranešė Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Telšių r. agentūros darbuotojams. Šie suskubo aiškintis, ar spustelėjęs šaltukas nebus gražuolio paukščio sukaustęs lede.

Gulbė tupėjo ant Durbinio upelio ledo prie Dailės akademijos Telšių dailės fakulteto studentų bendrabučių. Čia upelis įteka į Masčio ežerą, todėl netoli buvo matomos neužšalusios properšos. Priėjus arčiau, paukštis nesijudino, tik šnypštė. Susisiekus su Telšių r. agentūros vyresniuoju specialistu Audriumi Kačinsku paaiškėjo, kad gražuolei tiesiog šalta. Nelaimėlė šąlančias kojas kišo po plunksnomis ir tikrai nebuvo įšalusi lede. Kai sniegas nuklojo žemę, ji nerado maisto, tad neeikvodama energijos tiesiog tupėjo ant užšalusio upelio.

Siekdami numalšinti susirūpinusių gulbe praeivių nerimą Telšių r. agentūros darbuotojai apie paukštį pranešė Kaune įsikūrusiai Lietuvos gyvūnų globos draugijai, Laukinių gyvūnų reabilitacijos centrui. Reikia tikėtis, kad, jeigu šaltis nesiliaus, gulbė bus išgabenta į Kauną.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:44 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-01 09:08 (Ket) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Naujas švenčių atributas – balandžiai

Inga SMALSKIENĖ
Panevėžio rytas
2007-02-01


Dekoratyvinius paukščius auginantys žmonės vis dažniau sulaukia prašymų išnuomoti pašto balandžių porelę vestuvėms, krikštynoms ar kitokioms iškilmėms.

Iš didmiesčių ateina nauja mada

Pastaruoju metu Lietuvos didmiesčiuose darosi populiaru įvairiomis progomis leisti į dangų balandžius. Taip elgiasi jaunavedžiai, vaikus krikštijantys tėvai, sukaktis ar kitus svarbius įvykius švenčiančios firmos.

Balandis laikomas meilės, ramybės, gerovės, gražios ateities simboliu. Įspūdingas paukščio skrydis šventei suteikia originalumo, romantikos.

Iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų balandžių leidimo madą pamažu perima ir panevėžiečiai.

Tai sako pajutęs balandžių bei kitų dekoratyvinių paukščių augintojas Pranas Juzėnas iš Panevėžio rajono Ėriškių gyvenvietės.

Paukščius skraidina vestuvininkai

Praėjusiais metais P.Juzėnas sulaukė ne vieno prašymo išnuomoti balandžius. Paukščių augintojo teigimu, anksčiau to nebūdavę.

Pasak P.Juzėno, dažniausiai skraidinti balandžius pageidauja vestuvininkai. Vasarą, kai daug vestuvių, išauga ir balandžių nuomos paklausa.

Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jūratė Girdvainienė sakė, jog jaunavedžiai balandžius pradėjo leisti tik pernai. Ji nepamena, kad anksčiau besituokiantieji būtų tai darę.

Pasak pavaduotojos, pastaruoju metu norinčių leisti balandžius jaunavedžių daugėja.

Panevėžio rajono gyventojai konservatyvesni. Rajono Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, balandžius kol kas skraidino tik viena jaunavedžių pora.

Į dangų kyla iš šventorių

Renginių organizavimo paslaugas teikiančios firmos „Šventės akordai“ darbuotoja Kristina Juknevičienė „Panevėžio rytui“ sakė, kad dažniausiai balandžiai yra leidžiami ne prie santuokų rūmų, o bažnyčių šventoriuose.

„Tarp jaunavedžių leisti balandžius yra labai populiaru. Manau, kad šiemet dar daugiau besituokiančiųjų norės tai daryti“, – prognozavo ji.

Pasak K.Juknevičienės, Panevėžio krašte yra daug balandžių augintojų, bet nuomojančių mažai. „Balandžių nuomos verslas dar tik įsibėgėja“, – kalbėjo pašnekovė.

K.Juknevičienės žiniomis, visi norintieji skraidinti balandžius juos buvo išsinuomoję. Nuomos kainos svyruoja nuo 20 iki 50 litų už balandį.

„Žmones labai veikia mados“, – padarė išvadą Kristaus Karaliaus katedros kunigas Pavelas Andžejevskis.

Kunigo teigimu, balandžių leidimas yra pasaulietinė tradicija, neturinti nieko bendra su religija, tačiau dvasininkai nedraudžia išėjus iš bažnyčios skraidinti paukščius.

Beje, užsienyje balandžiai leidžiami ir per laidotuves, tačiau Lietuvoje tokios tradicijos kol kas nėra.

Pašto balandžiai suranda namus

P.Juzėnas laiko keliasdešimt įvairių rūšių balandžių. Pasak ėriškiečio, žmonės dažniausiai pageidauja išsinuomoti baltus, vadinamuosius pašto karvelius.

Šie paukščiai tinkamiausi dėl savo išvaizdos, nes balta spalva simbolizuoja tyrumą, skaidrumą.

Pašto balandžiai sugeba parskristi namo iš gana toli. Tokiam paukščiui nieko nereiškia iš Panevėžio nuplasnoti į Kauną ar atvirkščiai.

P.Juzėnas savo balandžius yra vežęs nuomotojams į Pasvalį, Radviliškį, Šiaulius. Jo pusbrolis, balandžių augintojas iš Kauno, šiuos paukščius yra nuvežęs už 750 kilometrų nuo namų ir paleidęs. Balandžiai sėkmingai sugrįžo.

Pasak P.Juzėno, balandžio sugebėjimas grįžti namo priklauso nuo jo proto bei oro sąlygų.

„Jei pučia smarkus vėjas, smarkiai lyja, jau nekalbant apie audrą, būna, kad paukštis namo ir negrįžta. Kitą kartą balandžiui paprasčiausiai susisuka galvelė ir jis net geru oru neberanda namų“, – pasakojo paukščių augintojas.

Nors savo balandžių vyras skrupulingai neskaičiuoja, atidaręs karvelidės duris iškart pastebi, jei kurio nėra. P.Juzėnas gerai atsimena, kur kuris paukštis turi tupėti.

Ėriškietis balandžių nuomos negalėtų pavadinti verslu, nes, anot jo, iš to nepragyvens. Paklausa palyginti dar nėra didelė, be to, vestuvininkai dažniausiai pageidauja išsinuomoti ne daugiau kaip du balandžius. Krikštynoms pakanka ir vieno.

Už balandžių porelę ėriškietis prašo 100 litų. Paukščių klientams jis iš anksto neduoda, pats juos nuveža į sutartą vietą. Pasak P.Juzėno, šventėje dalyvausiantis balandis turi būti gerai pamaitintas, pagirdytas, tinkamai laikomas.

Motina aistros nesuprato

Balandžiai – P.Juzėno aistra nuo vaikystės, jo tėvas taip pat laikė šiuos paukščius.

50-metis vyras iki šiol puikiai pamena, kaip būdamas maždaug 10 metų susitaupė 35 rublius (tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai) ir iš kaimyno nusipirko penkis balandžius.

Berniukui atrodė, kad šie paukščiai nepaprasto grožio. Nešdamas namo pirkinį jis jautėsi devintame danguje. Tiesa, džiaugsmas truko neilgai.

Motina pasidomėjo, kur vaikas padėjęs pinigus, kuriuos ji su tėvu jam duodavusi už talkininkavimą ūkyje. Sūnus motinai prisipažino už visus nusipirkęs balandžių.

Motina liepė grąžinti kaimynui balandžius ir atsiimti pinigus. Pranui nieko kito neliko, kaip tik paklusti.

Užtat užaugęs P.Juzėnas atsidavė savo pomėgiui. Vyras neslepia esąs pamišęs dėl dekoratyvinių paukščių. Tai – jo hobis.

Paukščių niekada nedovanoja

P.Juzėno žmona dėl nepigiai kainuojančio vyro pomėgio ne tik neprieštarauja, bet ir pati juo užsikrėtė.

Be balandžių, sutuoktiniai dar laiko apie 20 nepaprasto grožio fazanų. Šių paukščių išvaizdą vaizdžiai nusako jų rūšių pavadinimai: deimantiniai, sidabriniai, auksiniai. Patys išvaizdžiausi – patinai, patelės blankesnės.

„Gamtoje vyrai už moteris gražesni. Moterys būna gražesnės tik tada, kai pasidažo“, – šmaikštauja dekoratyvinių paukščių ūkio šeimininkas.

Juzėnų kieme galima pamatyti ir įvairių rūšių dekoratyvinių vištų. Jų spalvos bei išvaizda priverčia žavėtis, o arogantiška elgsena kelia juoką.

Šeimininkas kai kuriuos sparnuočius parsivežė iš paukščių parodų užsienyje, kitus pirko Lietuvoje.

P.Juzėnas paukščius ir maino, bet niekada nedovanoja. Pasak jo, nuo senovės galioja prietaras, kad paukščio negalima dovanoti. „Kaimynas iš kaimyno už vištą nors vieną litą turi paimti“, – teigia paukščių augintojas.

P.Juzėnas fazanus bei dekoratyvines vištas perina ir parduoda. Jis sako pastebėjęs, kad pasiturintys žmonės vis dažniau fazanus perka kaip papuošalą savo namams, sodyboms.

Skiria svetimus nuo savų

„Anksčiau paukščių buvo pilnas ne tik mūsų kiemas, bet ir namai. Laikėm daugybę papūgų, tačiau vyras susirgo astma ir jų teko atsisakyti“, – pasakojo D.Juzėnienė.

Pasak moters, dekoratyvinių paukščių auginimas reikalauja ne tik nemažai lėšų, bet ir laiko.

„Per dieną visus apeiti tenka mažiausiai porą kartų. Vasarą – dar dažniau, nes, kai šilta, jie daug geria. O jau kai perinimas prasideda, tik spėk suktis“, – kalbėjo moteris.

Balandžius bei kitus dekoratyvinius paukščius, kaip ir žmones, puola įvairiausios ligos. Pasak Juzėnų, vaistai jiems gydyti ne ką pigesni nei skirti žmonėms.

Sutuoktiniai pasakojo, kad tiek balandžiai, tiek fazanai ir, atrodytų, protu nepasižyminčios vištos puikiai skiria šeimininkus nuo svetimų žmonių.

Tuo įsitikino ir „Panevėžio ryto“ žurnalistai. Svečius pamatę fazanai ėmė desperatiškai blaškytis po aptvarą, o įkišus nosį į karvelidę, joje kilo sumaištis.

Mielai šeimininko rankose fotografui pozavusios vištos nuo svetimų žmonių bėgo šalin.

Nusikaltėliai irgi myli paukščius

Bendraudami su kitais dekoratyvinių paukščių augintojais Juzėnai patyrė, kad dažniausiai tai ramūs, geranoriški, romantiškos sielos žmonės.

Tačiau jie žino, kad yra ir išimčių – meile sparnuočiams garsėjo ar garsėja ne vienas nusikalstamo pasaulio atstovas ar prieštaringos reputacijos asmenys.

Balandžius augina Henrikas Daktaras, įspūdingą brangių dekoratyvinių paukščių kolekciją turi mirties bausme nuteisto buvusio „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės tėvas.

P.Juzėnas neslėpė, kad ir jam teko susidurti su vienu dekoratyvinių paukščių augintoju nusikaltėliu. Tiesa, apie kolegos padarytą nusikaltimą jis sužinojo tik iš spaudos.

Kartą atsivertęs laikraštį ėriškietis apstulbo pamatęs straipsnį apie vieno pažįstamo paukštininko įvykdytą žmogžudystę.

„Bedraudamas su tuo žmogumi tikrai neįtariau, kad jis gali padaryti tokį nusikaltimą. Atrodė labai mielas, geranoriškas“, – prisiminė P.Juzėnas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:39 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-02 12:54 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Stokholmo bute moteris laikė gulbes

2007.02.02 | 10:45
Balsas.lt


Viena pagyvenusi švedė šiek tiek persistengė rūpindamasi gyvūnų apsauga - savo mažame butelyje Stokholmo centre ji priglaudė 11 suaugusių gulbių, ketvirtadienį pranešė policija.

Moteris teigė savo 25 kvadratinių metrų ploto butelyje šiuos paukščius prižiūrinti nuo 2001 metų, kai rado juos sužeistus. Policija gulbes išvežė į gyvūnų prieglaudą, o moteriai gresia kaltinimai pagal gyvūnų apsaugos įstatymus.

"Teko atlikti tikrą žygdarbį, kol pervežėme vienuolika didžiulių gulbių, kurios toli gražu nėra patys romiausi gyvūnai", - sakė policijos departamento pareigūnas Bjornas Engstromas.


Šaltinis: BNS

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:34 (Ant), redaguota 3 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-02 13:27 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12014952

Iki gripo pandemijos – vos dvi mutacijos

www.DELFI.lt
2007 vasario mėn. 2 d. 10:10



Tyrimą atlikę mokslininkai tvirtina, jog skirtumas tarp gripo, kuris gali nužudyti milijonus žmonių ir gripo, kuris nenužudys daugiau nei keletą žmonių, tėra dvi amino rūgštys. Ši informacija gali padėti mokslininkams lengviau apsaugoti žmonės nuo paukščių gripo H5N1 pandemijos, ieškant specifinių mutacijų, galinčių palengvinti viruso išplitimą.
Tyrimo metu buvo nustatinėjami skirtumai tarp 1918 metų pandeminio gripo viruso, nuo kurio mirė 50 milijonų žmonių, ir viruso, kuris gali būti mirtinas, bet neplinta. Nustatyta, kad šių virusų paviršiai skiriasi vos dviem nedidelėmis mutacijomis. Pakanka pakeisti vos dvi amino rūgštis, iš kurių sudaryti viruso išoriniai baltymai, kad virusas pradėtų lengvai plisti tarp žmonių.

Tuo tarpu virusas H5N1 ir toliau reikalauja žmonių aukų. Šią savaitę Indonezijoje paskelbta pavojaus padėtis, nes šioje šalyje nuo paukščių gripo jau mirė 63 žmonės. Pirmoji paukščių gripo auka užregistruota ir piečiau Sacharos esančioje Afrikos dalyje: Lagose (Nigerija) nuo gripo mirė 22 metų moteris.

Pagrindinis gripo virusų paviršiaus baltymas hemagliutininas jungiasi su nosies ir plaučių ląstelių paviršiaus angliavandeniais. Tuomet virusas patenka į ląstelių vidų ir pradeda daugintis. Paukščių gripas pirmenybę teikia angliavandeniui, vadinamam 2,3-sialo rūgštimi. Žmones užkrečianti paukščių gripo atmaina jungiasi prie 2,6-sialo rūgšties. Žinduolių organizmuose 2,3-sialo rūgšties yra giliai plaučiuose esančių ląstelių paviršiuje, o 2,6-sialo rūgštis būdinga nosies ir gerklės ląstelėms.

H5N1 virusas lengviau jungiasi prie 2,3-sialo rūgšties. Manyta, kad būtent dėl to jis sukelia giliųjų plaučių audinių infekciją žmonėms, bet nėra perduodamas tarp jų, nes negali jungtis prie nosies ląstelių ir ten daugintis.

JAV Ligų kontrolės centro (Centers of Disease Control - CDC) mokslininkas Terrence‘as Tumpey su kolegomis nustatė, kad 1918 metų virusas veikė ne taip. Jie rekonstravo virusą ir pakeitė vieną ar dvi amino rūgštis jo hemagliutinine. Šių dviejų pasikeitimų kombinacija pakeitė hemagliutininą į tokį, koks buvo 1918 metų paukščių gripo versijoje.

Virusu buvo užkrėsti šeškai – šie gyvūnai užsikrečia panašiai kaip ir žmonės. 1918 metų virusas buvo mirtinas ir lengvai plito. Pakeitus vieną amino rūgštį virusas vis dar buvo mirtinas, bet plito sunkiai. Pakeitus dar vieną amino rūgštį, virusas buvo mirtinas, be visiškai neplito. Tačiau buvo nustatyta, kad šeškų nosyse virusai vis dar gausiai dauginosi, o tai rodo, kad viruso plitimui vien jo replikacijos nepakanka.

Nepakeistas 1918 metų virusas jungiasi prie 2,6-scialo rūgšties, o pakeistieji virusai jungėsi prie 2,3-scialo rūgšties. Bet paaiškėjo, kad virusas, besijungiantis prie 2,3-scialo rūgšties, vis dar gali daugintis žinduolių nosyse. Panašius rezultatus praėjusį mėnesį skelbė ir Hong Kongo mokslininkai, nustatę, kad H5N1 virusas dauginasi žmogaus nosies ląstelėse, nors jose ir nėra 2,3-sialo rūgšties.

Todėl mokslininkai priėjo prie išvados, kad virusui plisti būtinas gebėjimas jungtis prie 2,6-sialo rūgšties, nepriklausomai nuo to, ar jam to reikia dauginimuisi, ar ne. Nėra žinoma kam šis jungimasis reikalingas, bet mokslininkai pastebėjo, kad neužkrečiamu H5N1 gripu (1918 metų mutavusiu virusu) sirgę šeškai nečiaudėjo, o užkrečiamu nepakeistu 1918 metų virusu sirgę šeškai čiaudėjo.

„Ląstelės su 2,3-sialo rūgšties receptoriais yra siejamos su bronchų mucinais“, - aiškino T.Tumpey. Šios klampios gleivės gali deaktyvuoti virusus ir apsaugoti nuo dirginimo, kuris sukelia čiaudulį, kuris savo ruožtu gali prisidėti prie gripo plitimo – bent jau šeškų atveju.

Bet šiame tyrime svarbu yra tai, kad jis nurodo, kaip gali prasidėti nauja gripo pandemija. Tos pačios mutacijos, dėl kurių 1918 metų gripas tapo užkrečiamu, nebus tinkamos H5N1 atveju, nes naujojo viruso hemagliutininas yra kitoks. Bet CDC gauti rezultatai rodo, jog derėtų nustatyti dėl kokių mutacijų H5N1 pradėtų jungtis prie 2,6-sialo rūgšties, nes tuomet virusas taptų lengvai užkrečiamu. Tuomet galima būtų stebėti šias mutacijas ir nustatyti pandemijos židinį jai vos prasidėjus.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-02 13:37 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Kauno diena
2007 m. vasario 02 d., penktadienis, Nr. 27 (18090)


Vėlyvos žiemos spąstuose

Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriuje klega įvairūs paukščiai. Šiuo metu čia priglausta apie 10 nusilpusių iš bado ar sužalotų sparnuočių. Didžiausią nuostabą kelia mūsų šalyje likę žiemoti gandras ir ilgasnapė vištelė. Keista šiuo metu regėti ir jauniklį balandį, kurį išperėjo balandėlė, matyt, supainiojusi buvusias šiltas žiemos dienas su pavasariu.

Šiame reabilitacijos skyriuje veterinarijos gydytojo asistentu dirbantis Julius Morkūnas įsitikinęs, kad minėti sparnuočiai - šios keistos žiemos aukos, bejėgės pastebėtos įvairiose Lietuvos vietovėse. “Pranešimą apie gandrą, slampinėjantį šalia sodybos, gavome iš Kauno rajono, Juragių. Nuvažiavome jo paimti, kai žmonės mėsos faršu įviliojo į pastogę. Netrukus mes jį išvešime į tokių nelaimėlių žiemavietę Lietuvos veterinarijos akademijos mokomajame-bandomajame ūkyje. Beje, tai bus 32-as gandras, šią žiemą gyvensiantis minėtame ūkyje”, - pasakojo J.Morkūnas.

Gandro kaimynystėje boluoja gulbė, kurią gyvūnų globėjai nusilpusią atsivežė iš Šiaulių. Tai jau 17-oji gulbė, kuriai šį sezoną suteikta pagalba. Reabilitacijos centro darbuotojai visas išgydytas gulbes paleidžia Nemune prie Kauno HE, kur vanduo niekada neužšąla. Dabar šalia gulbės, už pertvaros, jėgų semiasi jaunutis balandėlis, kurio pasirodymas žiemą tarsi ragina ją kuo skubiau sprukti iš kiemo.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-02 14:07 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Skelbia karą kormoranams

Adelė Žičkuvienė
Klaipėda, 2007-02-02


Aplinkos ministerijos valdininkai žada su žvejų priešais kormoranais pradėti kovą nuo vasario, dar jiems neparskridus į perimvietes.

Jei lietuviai turėtų daugiau jūrinių pasakų, ne tik apie Eglę žalčių karalienę bei Jūratę ir Kastytį, ko gero, jų blogiukai būtų ir kormoranai. Pamario krašto darželinukai vietoj dainelės „Muškit vilką pilką“ užtrauktų „Muškit kormoraną juodą“. To žuvalesis paukštis nusipelnė daugiau nei prieš 15 metų įsitvirtinęs Juodkrantės perimvietėje, kartu su marių žvejais dalindamasis žuvų laimikius.

Ilgai burnoję dėl mažėjančių valksmų marių žvejų asociacijos „Lampetra“ vadovai užsakė Ekologijos instituto mokslininkams atlikti konkrečius tyrimus, kiek šie gudrūs ir baugštūs paukščiai per sezoną išnaikina žuvų.

Apskaičiuota, kad vienišius paukštis, neturintis „antrosios pusės“, per dieną sulesa iki 400 gramų žuvų. Kai išsirita jaunikliai, vienas kormoranas, nešdamas į lizdą maitinti atžalas, suvartoja iki 700 gramų žuvų. Per sezoną Juodkrantės 2800 kormoranų kolonija apytiksliai suryja nuo 300 iki 500 tonų žuvų. Maždaug tiek jų gali sugauti visi lietuviškosios pusės žvejai verslininkai.

Ruošiasi teoriškai

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pripažino, kad kormoranai yra tie paukščiai, kuriuos galima šaudyti, gaudyti ir kitokiais būdais naikinti. Kovai su vis labiau marias užkariaujančiais sparnuočiais pernai buvo skirta apie 50 tūkstančių litų. Ne mažiau tikimasi ir šiemet. Aplinkosaugininkas tikino, kad kai kurių privačių žvejybos tvenkinių savininkai už vieną nušautą paukštį mikliems šauliams moka iki 30 litų. Tačiau kormoranai ne tokie paukščiai, kurie tampa lengvu jų tykančių žmonių grobiu. Pajutę, kad šaudoma tik šviesiu paros metu, į tvenkinius jie ėmė skristi sutemus.

L.Budrys teigė, kad šiemet su kormoranais kovoti ruošiamasi iš anksto. Žadama veiklos planą sudaryti dar šį mėnesį. Tačiau kaip ir kas kormoranus Kuršių mariose turės naikinti, „Lampetros“ asociacijos vadovas V.Domarkas teigė kol kas jokių nurodymų negavęs. Jeigu būtų tam skirta lėšų, gal kai kas vietoj žūklės mieliau imtųsi kormoranų medžioklės.

Kormoranai - brakonierių priedanga

Nuo 1975 metų, kai pirmosios kormoranų poros įsitaisė Juodkrantės sengirėje, paukščius stebintis ornitologas Gediminas Gražulevičius turi savą požiūrį. Nors Ekologijos instituto mokslininkai suskaičiavo, kiek vienas kormoranas suryja žuvų per parą ir visi kartu per sezoną, bet gal jie dar netyrinėjo, kokių rūšių žuvimis paukščiai minta.

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojo teigimu, kormoranai daro ne tik žalą. Šių sparnuočių racione yra iki 50 procentų kuojų, 10 procentų baigiančių marias užkariauti menkaverčių pūgžlių, 10 procentų ešerių ir tik 30 procentų kitų žuvų. Žvejams „nusikaltusiems“ paukščiams tuštinti marias padeda ir jose žiemojantys dančiasnapiai, kirai, žuvėdros, antys narūnės. Žvejai verslininkai nei ešerių, nei juolab pūgžlių nežvejoja. Jų laimikiuose geidžiamos žuvys - sterkai, karšiai, unguriai, stintos. Visą kaltę dėl marių tuštėjimo suversti kormoranams būtų neteisinga. Gali būti, kad dėl menkėjančių laimikių daug kaltesni yra patys žvejai ir ypač tie, kurie brakonieriauja arba nuslepia tikruosius sugautų žuvų kiekius.

Gamins patiekalus iš kormoranų

Neturi aplinkosaugininkų „nuleistų“ instrukcijų, kaip šį pavasarį kormoranus naikinti, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai. Jo direktorė Aurelija Stancikienė siųsti savo pavaldinių šaudyti kormoranų į Juodkrantės sengirę kol kas nežada.

Pareigūnė sakė mačiusi, kaip nušautus paukščius žmonių labui panaudoja norvegai. Su vienu Neringos restoranu A.Stancikienė teigė susitarusi ir pati. Jo kulinarams pateikusi konkrečius egzotiškų patiekalų iš kormoranų receptus. Jeigu Kuršių nerijoje kadaise buvo populiari varniena, ne ką prastesnių patiekalų galima būtų paruošti ir iš kormoranų mėsos. Tai ji sužinojusi lankydamasi viename Norvegijos nacionaliniame parke. Ten kormoranai peri ant uolėtų jūros pakrančių. Parko darbuotojai tiksliai apskaičiuojantys, kokio dydžio yra kolonija, kiek joje galėtų išsiristi jauniklių. Tada numatoma, kiek paukščių galima nušauti ir panaudoti egzotiškiems patiekalams. Tai, jos manymu, racionali Baltijos šiaurėje gyvenančių kaimynų patirtis. Ją būtų galima pabandyti pritaikyti ir Kuršių nerijoje.

Kai kurių ornitologų teigimu, jei kormoranai bus išnaikinti vienoje vietoje, jų gali atskristi iš kitų perimviečių, kurių ne tik aplink Kuršių marias, bet ir Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje yra šimtai. Nereikėtų pamiršti ir to, kad kormoranai įtraukti į Europos Sąjungos programą „Natūra -2000“ ir yra saugomi.

Neturint tikslios paukščių reguliavimo programos, užsimoti juos beatodairiškai naikinti būtų neprotinga.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:15 (Ant), redaguota 3 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-03 12:55 (Šeš) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12025940

Paukštelius traukia prekybos centrai

Neringa Maciūtė, "Klaipėda"
2007 vasario mėn. 3 d. 10:30


Žiemą prekybos centruose glaudžiasi žvirbliai. Atšalus orui ir trūkstant maisto paukščiai ten lesa iš maišelių pabirusias kruopas, duonos ar pyragų trupinius. Paukštelių galima pamatyti ir „Akropolio“ „Hypermaximos“ parduotuvėje. Rytais, kol nedaug žmonių, įsidrąsinę paukšteliai straksi parduotuvės grindimis, tupia ant lentynų.

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė teigė, kad paukščiukai į parduotuvę įskrenda iškraunant sunkvežimius.

„Žiemą tai ne tik mūsų, bet ir daugelio kitų didelių prekybos centrų bėda. Esame informavę apie tai mūsų parduotuvių dezinfekcija užsiimančias įmones“,- sakė V.Jakubauskaitė.

Ji teigė, kad nė viena šia veikla užsiimanti įmonė Lietuvoje neturi licencijos paukščius šaudyti šratais.

Paukščiai gaudomi tinklais naktimis.

„Vienus išgaudo, o kiti po kurio laiko įskrenda. Taip ir kovojame visą žiemą“,- neslėpė ji.

V.Jakubauskaitė prisiminė, kad paukščiukai į parduotuves įskrenda ir užsienyje. Ten su jais taip pat kovojama gaudant tinklais arba specialiais spygliais apklijuojamos visos pastato konstrukcijos.

Iš šalia „Hypermaximos“ esančių gyvūnų parduotuvių porą kartų buvo pabėgusios ir papūgėlės.

Prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila teigė, kad jų parduotuvėse žvirblių pastaruoju metu nepastebėta.

Prekybos centrų samdytos sanitarijos įmonės, kad išprašytų šiuos nekviestus svečius, naudoja garsines sistemas. Kartais paukšteliai nuodijami.

Rūpesčių parduotuvėms kelia ir graužikai, tarakonai.

Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius teigė, kad parduotuvės, kurios leidžia paukščiams ar kitokiems padarams apsigyventi, nusižengia sanitarijos normoms.

„Žvirbliai perneša nešvarumus. Prieš nutūpdami ant maisto, jie galėjo tupėti šiukšlių konteineryje, kur yra sugedusių produktų“,- teigė pareigūnas.

Maisto ir veterinarijos tarnybai pasidomėjus, parduotuvės administracija pažadėjo per naktį paukščius išgaudyti.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:28 (Ant), redaguota 2 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-05 09:16 (Pir) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Perspėjama dėl naujų paukščio gripo protrūkių

2007-02-05
ELTA, www.elta.lt



Artimiausiais mėnesiais įvairiose pasaulio vietose greičiausiai sulauksime naujų paukščio gripo protrūkių, sekmadienį perspėjo Jungtinių Tautų (JT) pareigūnas, koordinuojantis kovą su paukščių gripu. Tai jis sakė praėjus dienai po to, kai H5N1 virusas pirmąkart buvo užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau Deividas Nabaras (David Nabarro) nurodė nemanantis, kad virusas iš kalakutų fermos Anglijoje galėtų išplisti į kitas paukštides Didžiojoje Britanijoje, kadangi vietos pareigūnai skubiai ėmėsi prevencinių priemonių sunaikinti viruso židinį.

„Manau, kad per artimiausius tris ar keturis mėnesius įvairiose pasaulio vietose bus užfiksuoti paukščio gripo protrūkiai. Tai sakau remdamasis praėjusių metų patirtimi“, – interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ Indonezijoje sakė D. Nabaras. Tačiau, anot jo, grėsmė žmonių sveikatai bent jau kol kas nėra labai didelė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, H5N1 virusas visame pasaulyje pražudė per 160 žmonių, maždaug trečdalis iš jų mirė Indonezijoje. Dauguma mirusiųjų užsikrėtė nuo naminių paukščių, tačiau ekspertai perspėja, kad virusas ateityje gali mutuoti į tarp žmonių plintančią formą. Tuomet galėtų kilti visuotine epidemija, kurios aukomis gali tapti milijonai žmonių.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-06 11:35 (Ant) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-08-25 13:04 (Tre)
Pranešimai: 2704
Miestas: Vilnius
Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12052289

Lietuvos veterinarai rengiasi kovai su paukščių gripu

www.DELFI.lt
2007 vasario mėn. 6 d. 10:20



Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į pastaruosius įvykius dėl paukščių gripo protrūkių Europoje ir žinodama galimą grėsmę, yra pasirengusi kovai su šia liga ir imasi visų apsaugos priemonių, sakoma įstaigos pranešime spaudai.
„Jau šiandien esame įvertinę situaciją praktiškai: praeitais metais buvo organizuoti du paukščių gripo imituotos epizootijos praktiniai mokymai Druskininkuose ir Kaišiadoryse, organizuoti koordinaciniai susitikimai su kitomis institucijomis ir parengtas neatidėliotinos veiklos planas. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra aprūpintos asmens apsaugos priemonėmis ir dezinfekcinėmis medžiagomis. Esame pasirengę ir žinome, kokių priemonių reikės imtis, jei Lietuvoje pasireikš paukščių gripas“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į galimą paukščių gripo grėsmę, nuo 2006 m. gruodžio 22 d. vėl sugriežtino pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinę kontrolę. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, į Lietuvą draudžiama importuoti paukščius ir paukštieną iš tų šalių, kuriose patvirtintas paukščių gripas.

Šiais metais paukščių gripas H5N1 jau nustatytas naminiams paukščiams Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vengrijoje paukščių gripas nustatytas dviejose vandens paukščius laikančiose fermose ir manoma, kad užkrato šaltinis yra laukiniai paukščiai. Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje paukščių gripas buvo nustatytas kalakutų fermoje ir kol kas neaiškus infekcijos patekimo į fermą būdas. Praeitais metais laukinių paukščių gripas intensyviai plito vasario – balandžio mėnesiais ir 14-oje Europos Sąjungos šalių buvo nustatyti 748 atvejai.

Nacionalinė veterinarijos laboratorija nuolat atlieka paukščių gripo tyrimus. Per praėjusius metus laboratorijoje ištirta per 900 paukščių gaišenų mėginių. Atlikus tyrimus paukščių gripas Lietuvoje nenustatytas.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko, praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslininkai atliko paukščių gripo rizikos vertinimą. Išvadose skelbiama, kad rizika paukščių gripo virusui atsirasti Lietuvoje yra didelė. Mokslininkai, išanalizavę paukščių (laukinių ančių, žąsų, gulbių) migracijos kelius, tvirtina, kad Lietuvos regionas yra paukščių migracijos Rytų–Atlanto ir Juodosios–Viduržemio jūros zonose. Išvadose teigiama, kad rizika padidės būtent migracijos sezono metu, kai vyks pagrindinis laukinių paukščių judėjimas į Lietuvą arba per Lietuvos teritoriją.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė :)


Paskutinį kartą redagavo Orchus 2007-02-06 15:06 (Ant), redaguota 1 kartą(us).

Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-02-16 11:50 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-06-25 19:22 (Pen)
Pranešimai: 806
Голодные совы атакуют Омск
Омск | Происшествия | 25 января 2007

В Омске аномально теплая погода принесла неприятности и пернатым: в течение трех недель в Детский экологический центр звонят омичи, которые обеспокоены появление в городе большого количества сов, сообщает 25 января ГТРК "Иртыш". Первыми в экоцентр обратились учащиеся школы - сова залетела к ним прямо в учебный класс. Звонили и люди, которые видели в Омске полярную сову.

Специалисты-экологи уверяют, что беспокоиться не о чем: из леса в город сов привел голод. В этом году зима многоснежная, в лесу добыть корм совы не в состоянии, поэтому и задержались во время кочевки на территории города. Впрочем, ученые отмечают, что животные-обитатели наших широт уже начинают привыкать к последствиям глобального потепления.
Источник: ИА REGNUM


Į viršų
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 2007-03-09 02:00 (Pen) 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 2004-06-07 23:53 (Pir)
Pranešimai: 1533
Miestas: Umea, Svedija
Na va pagaliau pavyko gerokai sumazinti informacijos kieki sioje temoje, tiesa ne viskas sklandziai gavoji, bet gal del tu keletos temu su sena spaudozvalga man atleisit :wink: .
Tuo paciu noriu vel paraginti Orchu ir toliau sviesti mus straipsniais ORNITOLOGIJOS tematika :wink:


Į viršų
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas  Atsakyti į temą  [ 1004 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis 1 … 7 8 9 10 11 … 51 Kitas

Visos datos yra UTC+02:00


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 4 ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Veikia su phpBB® Forum Software © phpBB Limited