Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Šiandien Druskininkų apylinkėse be daugybės smulkiųjų sparnuočių grožėjausi volungių šeimynomis, sketsakaliais, kukučiais, žaliosiomis ir juodosiomis meletomis. Neįprastai atrodė praskrendančių kormoranų pora.

Vasaknų tvenkiniai(nuleistų nėra,tad skystokai):8 tikučiai,3 gaidukai,žaliakojis tulikas,4 jūriniai ereliai(3 ad,1imm),2 žuvininkai,juodasis gandras,pilkoji antis,2 baltieji garniai,nendrinė vištelė su juv. ir man labiausiai patikęs didysis baublys,visu gražumu pozuojantis nendryno pakraštyje .Nebėra akustinio baidymo,tad kormoranų gausu.

Baltoji Vokė . Šiandien gerokai mažiau baltųjų garnių, kormoranų ir pilkųjų garnių nei prieš savaitę.Mažiau ir pempių . Tilvikinių panašiai , bet neturint geros optikos negalima identifikuot smulkesnių. Daugiausiai gaidukų , tikučių, žaliakojų tulikų mažiau , daugiau perkūno oželių.Ketvirtadienį ar penktadienį nuleidinės 6 tvenkinį , tad tikėkimės daugiau. Jūriniai jau 4-prie šeimynos prisijungė pernykštis jauniklis ar kitas jaunas paukštis.
Šiandien geresnė diena Žvejui ir jo technikai

Penktadienį-sekmadienį studentai gamtininkai aplankė Čepkelius ir Žuvintą. Vaikštinėjom su M.Lapele (botaniku), E.Drobeliu ir A.Pranaičiu. Nors 'ekspedicijos' tikslas ne tik paukščiai (daugiau sukcesijos, gamtotvarka ir pan.), bet matėm ir paukščių: jūrinis erelis pasitiko visai prie Dzūkijos NP direkcijos Marcinkonyse, o Žuvintas palepino saulėtekiu su tūkstantiniu būriu varnėnų (atrodo kaip bičių spiečius:), klykaujančiom gervėm (kurių popiet matėm kelis šimtus vienoj pievoj), perkūno oželiais (5 vnt.), pilkosiomis žąsimis, baltaisiais garniais (8 vnt.), nendrinėm lingėm ir jų jaunikliais, paukštvanagiu, tiek tupinčiu juodalksnio viršūnėj (matyt, džiovinosi po varnėnų atakos), tiek skrendančiu visai pro šalį, suopiais, nendrinėm startom ir pietiniais purpleliais, bepusryčiaujančiais prie pat direkcijos. O ir uodus pamaitinom, kurių tikrai nepasirodė mažai
Beje, net dvejose vietose vapsvavorį radom

Šiandien apžiūrėjau vieną Išlaužo tvenkinį (Prienų r.). Gausybė pempių ir varnėnų. Tvenkinys pusiau nuleistas tai be gausybės karpių mačiau ir gaidukų apie kelios dešimtys, tikučių taip pat panašiai, brastiniai tilvikai, upiniai kirlikai, perkūno oželiai apie po dvidešimt, teminko bėgikai penki-šeši. Baltųjų garnių nė vieno.
Iš įdomesnių rūšių - juodkrūtis bėgikas vienas suaugęs ir keli jauni, pora dirvinių sėjikų, kūdrinis tilvikas ir jaunas apvaliasnapis plaukikas.

Nors vieta stebėjimams įdomi, tačiau sunkokai prieinama ir reikia teleskopo. Be to direktorius sprendžiant pagal intonaciją ne su dideliu entuziazmu sutinka kad apžiūrinėtumei jo valdas (na gal iš anksto reikėtų pranešti, nes sako, kad apsaugą po to sunku visą perspėti kai prašai jau nuvažiavęs) kad nesikabint, o ji ten prisistato greit:)

Shot with Canon EOS 400D DIGITAL at 2007-08-13[/img]

kaip manot, jis čia gimė?

Manau ne, nes pavasarį apžiūrėjau tą tvenkinį jų čia nebuvo, kai tuo tarpu kiti paukščiai kaip kad kirai ar žuvėdros su jaunikliais dar ir dabar, nors jau ir suaugusiais.
Jis toks apsukrus ir greitas buvo tad aišku kad jau labai savarankiškas. Greičiausiai migruodamas užsuko:)

Tai tikrai vienas iš dar Lietuvoje mano nematytų paukščių ir , aišku, puoselėju svajonę jį pamatyti, tačiau iki šiol niekaip nesiseka

Jei Kaune būtum kada, galėtume palėkti ir iki Išlaužo (apie 20 km nuo Kauno), nors kaip ten su tų tvenkinių nuleidinėjimais nežinau. Kai tvenkiniai pilni pamatyti daugelį paukščių aišku dažnai neįmanoma

Na o šiaip pamatyti plaukiką tvenkinyje tikrai nesunku - jis ryškus (atrodė baltas visas iš toliau) ir laksto (nors plaukioja, bet taip greit, kad atrodo bėgioja) vandenyje labai greitai sukiodamasis. Tad elgesys tikrai išskirtinis ir įdomus. Ir apskritai, kiekvienos rūšies tilvikiniai ir panašūs paukščiai taip prisitaikę, kad kiekvienas turi savo mitybinė nišą net tame pačiame vandens telkinyje.
Artimiausiu metu žadu aplankyti Karpynę ir Vokę.

Norėjau rytoj į Vokę lėkti,bet direktorius perspėjo,kad geriau ten nosies nekišti ...prasideda ančių medžioklės sezonas ((

O tai kaip tas antis kasdien medžioja? Aš planavau ketvirtadienį-penktadienį (geriau penktadieni), tai nelabai išeis?

To rex: o lenktasnapiai bėgikai dabar dar vasaros apdaru ir rudi ar jau nebe?

Suaugę lenktasnapiai nors jau šeriasi, bet dar turi nemažai aiškiai matomų rudų krūtinės ir pilvo plunksnų, tačiau jaunikliai, aišku, kaip ir dera, margu viršumi ir švelniai ochriška krūtine. Nuo juodakrūčių jau iš toli galima juos nesunkiai atskirti ne tik pagal ilgesnius kaklą ir kojas, bet ir pagal maitinimosi manierą - jie mėgsta iki pilvo įsibristi į vandenį, panašiai kaip tamsieji tilvikai ir ištempę kaklus manieringai baksnoti vandens paviršių ar dumblą.

Čia iš 1976 m. Kauno mariose matyti 5 vnt . Fotografuota iš 1,5-2 m , bet 50 mm objektyvu, o ir fotografas dar buvau prastas.Apeini lanku per 10 m , įsitaisai ant pilvo pusmetris nuo vandens ir lauki , kol prieis . Labai jau nebaikštūs ,labai vikrūs, dažnai sukas vietoje ratu , sukeldami dumblą ir gaudydami visą smulkmę. Atrodo visa buvo vakar..

Tikras atradimas fotografui Įsivaizduoju, kokias nuotraukas tokiu atveju galima padaryti su geru SRL'u

Vėl buvau Vasaknų tvenkiniuose.Tas pats kaip sekmadienį,plius juodasis peslys,tamsusis tilvikas ir apie 160 b.gandrų būrys.
Kolegos stebėjo raudonkojus sakalus(vien pirmamečiai) Vilniaus,Ignalinos ir Zarasų rajonuose,deja,pats niekaip nerandu

Šiandien su Egle ir Armandu aplankėme Karpynės tvenkinius. Nuleistas tik vienas tvenkinukas, tad jame tik praktiškai ir stebėjome paukščius.
Galima buvo pamatyti keletą juodkrūčių bėgikų, lenktasnapių bėgikų, didžiąją kuolingą, dirvinį sėjiką, tikutį, tamsųjį tilviką, vienu metu buvo pasirodę trumpam pora mažųjų bėgikų, daug perkūno oželių.

Tačiau didžiausias nustebimas buvo kai pamatėme dar nematytą tilviką. Jis tupėjo vienas atskirai ant smėlio ir be perstojo kilnojo uodegą kaip brastinis ar krantinis tilvikas. Pradžioje pagalvojome gal koks hibridas, tačiau požymiai buvo tokie, kad jis turėjo tokių požymių, kurių neturi šios tilvikų rūšys, tame tarpe ir tikutis.
Būtent: tilvikas maždaug brastinio tilviko sudėjimo, tik kiek mažesnis, baltas ryškus ilgas antakis (arba per akį ilga tamsi juosta), vienspalvė nugara, šonai,- kakavos maždaug spalvos (vienu metu kai atsigulė tai susiliejo su smėliu) uodegos viršus pilkas, tik uodegos galo krašteliai balti matėsi, galvos šonai sviesesni, viršugalvis tamsesnis, kojos maždaug šieno-kakavos spalvos, snapas tiesus, nelabai ilgas, skrydis staigus, vienu metu skrisdamas neplasnojo (kaip ir krantinis tilvikas). Svarbiausias požymis - tamsios ryškios juodos dėmės visoje krūtinėje.
Susumavome tai ką matėme ir su Egle (pradžioje ir nepriklausomai vienas nuo kito) tegalėjome įvardinti tik vieną tilvikų rūšį - dėmėtąjį tilviką (Actitis macularia).

Stebėjome teleskopais saulei esant už nugaros iš už maždaug 100 m. Nežiūrint atstumo tilvikas gerai matėsi, stebėjome apie 15 min. Po to jis išgasdintas staigiai dingo. Vienu metu pasirodė, kad jis šlubavo.

Nežinome - kokia tikimybė šiam tilvikui pasirodyti Lietuvoje, nes tai ko gero taip pat viena iš priežasčių mūsų stebėjimo patikimumui įvertinti.

Deja nufotkint nepavyko dėl to, kad buvo pakankamai toli, o prieiti neišbaidžius galimybių praktiškai nebuvo, nes paukščiai gan bailūs ten buvo ir kildavo pabaidyti pulkeliais.

Turbūt reiktų pasveikint su atradimu Europoje tai reguliarus migrantas vasaros pabaigoje ir rudenį,Škotijoje netgi perėjo.Gerai,kad ne vienas stebėtojas-didesnė tikimybė,kad patvirtins lofk.Juk pateiksit svarstimui

kada girdėjei kad LOFK dar gyvuoja, čia greičiau mes patvirtinsim , išnyko kaip dūmas tokia komisija .

Stebėjimas labai įdomus ir pagal skrydžio bei spalvų aprašymą atitinka nurodytos rūšies požymius. Manau, kad būtinai reikia pateikti aprašymą LOFK tai nors K. Castren įvertintų, nes nauja rūšis Lietuvoje tikrai neeilinis atvejis

Antradienį važiuojant nuo Šilutės link Jurbarko mačiau peslį,tik nespėjau įsižiūrėti kuris Taip,kad maratonas liks be peslio