Šiandien su Egle ir Armandu aplankėme Karpynės tvenkinius. Nuleistas tik vienas tvenkinukas, tad jame tik praktiškai ir stebėjome paukščius.
Galima buvo pamatyti keletą juodkrūčių bėgikų, lenktasnapių bėgikų, didžiąją kuolingą, dirvinį sėjiką, tikutį, tamsųjį tilviką, vienu metu buvo pasirodę trumpam pora mažųjų bėgikų, daug perkūno oželių.
Tačiau didžiausias nustebimas buvo kai pamatėme dar nematytą tilviką. Jis tupėjo vienas atskirai ant smėlio ir be perstojo kilnojo uodegą kaip brastinis ar krantinis tilvikas. Pradžioje pagalvojome gal koks hibridas, tačiau požymiai buvo tokie, kad jis turėjo tokių požymių, kurių neturi šios tilvikų rūšys, tame tarpe ir tikutis.
Būtent: tilvikas maždaug brastinio tilviko sudėjimo, tik kiek mažesnis, baltas ryškus ilgas antakis (arba per akį ilga tamsi juosta), vienspalvė nugara, šonai,- kakavos maždaug spalvos (vienu metu kai atsigulė tai susiliejo su smėliu) uodegos viršus pilkas, tik uodegos galo krašteliai balti matėsi, galvos šonai sviesesni, viršugalvis tamsesnis, kojos maždaug šieno-kakavos spalvos, snapas tiesus, nelabai ilgas, skrydis staigus, vienu metu skrisdamas neplasnojo (kaip ir krantinis tilvikas). Svarbiausias požymis - tamsios ryškios juodos dėmės visoje krūtinėje.
Susumavome tai ką matėme ir su Egle (pradžioje ir nepriklausomai vienas nuo kito) tegalėjome įvardinti tik vieną tilvikų rūšį - dėmėtąjį tilviką (Actitis macularia).
Stebėjome teleskopais saulei esant už nugaros iš už maždaug 100 m. Nežiūrint atstumo tilvikas gerai matėsi, stebėjome apie 15 min. Po to jis išgasdintas staigiai dingo. Vienu metu pasirodė, kad jis šlubavo.
Nežinome - kokia tikimybė šiam tilvikui pasirodyti Lietuvoje, nes tai ko gero taip pat viena iš priežasčių mūsų stebėjimo patikimumui įvertinti.
Deja nufotkint nepavyko dėl to, kad buvo pakankamai toli, o prieiti neišbaidžius galimybių praktiškai nebuvo, nes paukščiai gan bailūs ten buvo ir kildavo pabaidyti pulkeliais.