Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Man lengviau – pasidėjau analogišką žiedą šalia, nuotraukos kopiją pasukau 90 laipsnių į dešinę, kad patogiau matytųsi, ir viskas aišku Juolab, kad iškart didžiausias įtarimas krito ant toje pačioje vietoje žieduotų zylių. Tiesa, mano aprašinėjime neišėjo normaliai paryškinti žiedo įrašo fragmentus. Bandysiu tai pakartoti truputį kitaip. Čia pabrauktos raidės matomos Sauliaus nuotraukoje. Na, juk eina šį tą joje įžiūrėti?
ZOOL. MUS.
LITHUANIA
VX7992?

Man irgi patyrimo truksta perskaiciau NA , ir matyt jau pamirsau kaip Lietuviski ziedai atrodo. Nes pamates taska nusprendziau kad tai tikrai ne Lietuviskas, todel ir parasiau, jog atrodo ne lietuviskas....

Vokeje latviska gulbe nebyle dar vis plaukioja.

Kovo 15d. Žvėryno tvenkiniuose pastebėjau apžieduotą didžiosios anties patelę. Ką reiškia tas užrašas?

Ačiū už labai informatyvias nuotraukas! Tai seno tipo „antinis“ aliumininis lietuviškas žiedas, o jo įrašas reiškia paukščių žiedavimo centrą (MUSEUM ZOOL. KAUNAS LITUANIA), kuris yra Kauno zoologijos muziejuje ir žiedo numerį (911303). Reikėtų apie šį faktą pranešti šiam centrui ([email protected]), nurodant, kad 2008-03-15 Vilniuje, Žvėryno tvenkiniuose per atstumą perskaitėt didžiosios anties patelės žiedą KAUNAS 911303. Jie atsiųs atsakymą, kur ir kada antis buvo žieduota. Pastarieji duomenys (žiedavimo vieta ir data) ant laukinių paukščių žiedų visiškai neatsispindi.

Ačiū Jums

Sužinojau, jog ši antis buvo apžieduota 2003-12-08, ten pat kur ją mačiau - Žvėryne

Įpusėjusi antrojo tūkstančio, antrojo šimto paukščių žiedavimą VA žiedais ir sužiedavusi virš 100 žaliukių TA žiedais, sulaukiau gerb. svečio - das, , kuris patikrino, kas čia pas mane prie lesyklų vyksta, mokė nustatyti paukščių amžių pagal uodegos plunksnų formą, taip pat susitiko su mano mažaisiais žieduotojais. Ačiū !

Pradejau ir as siokius tokius ziedavimus, per vakar ir uzvakar nauju metodu - woosh net gaudziau kersulius. Sekmingai issoviau tik 3 kartus (nesekmingai dar 2 ) bendroje sumoje 27 kersuliai. Tiesa galejau ir daugiau ju pagauti, bet kaip sakoma "zhadnast fraera pagubit ". Kai tik karvelaii pradedavo rinktis po tinklu butinai pasirodydavo vistvanagis, sakalas keleivis, jurinis erelis ar bent jau koks kitas plesrunas (javine linge, startsakalis ar paukstvanagis) ir visi "mano karveliai pakildavo i ora. ir vel tekdavo laukti bent jau 1 valanda, o kai kada ir dvi. Na o tada vel istorija kartodavosi . Praleidau bent kokius 5 momentus su virs 10 kersuliu. Kadangi aplinkui ropinejo ir sniegstartes, tai neislaikiau ir issoviau ant apie 200 burelio. deje deje, pakliuvo tik 3 , tinklo akys gerokai per dideles buvo.....

Neseniai gautame pluošte pranešimų apie svetur aptiktus Juodkrantėje žieduotus paukščius, matyt, pats įdomiausias – iš Prancūzijos. 2005-10-09 prie Dieppe (Lamanšo pakrantėje) rasta negyva vos prieš pora mėnesių (2005-08-16) mano žieduota jauniklė ilgasnapė vištelė. Turint galvoje, kad tokie paukščiai apžieduojami tik pavieniai, menka tikimybė dar kada nors sulaukti panašaus pranešimo.

Gauta ir įdomesnių žinių apie sidabrinių kirų, kurių žiedus teko perskaityti, kilmę. Dažniausiai tai būna Estijos, pietinės Suomijos, Rusijai priklausančių Suomių įlankos salų paukščiai, o tai yra maždaug 300-700 km nuo Klaipėdos esantys kraštai. Šįkart gauta keletas retesnių pranešimų. Po keletą kirų kaip jaunikliai lizduose buvo žieduoti Onegos ežere (apie 1100 km atstumu nuo čia), o taip pat ir dar toliau, jau už Poliarinio rato – Kandalakšos rezervate Baltosios jūros pakrantėje ir ties Murmansku. Toliausiai – 1627 km, matuojant tiesia linija, iki Kalotės praėjusį rudenį atkeliavo sidabrinis kiriukas, žieduotas Barenco jūros Varangerio fjorde, t.y. Arkties vandenyno pakrantėje. Tai pats tolimiausias šiaurietis kiras (ne tik tarp mano asmeniškai stebėtų, bet, turbūt, ir apskritai tarp Lietuvoje rastų). Tais pačiais praėjusiais metais stebėtas žieduotas silkinis kiras atskrido iš pačios Norvegijos šiaurės, o skrydžio nuotoliu nuo anksčiau minėto sidabrinio „ruso“ atsiliko vos 15 km

Na, o praėjusią vasarą, liepos viduryje patrankine gaudykle Juodkrantės pamaryje pagautas kormoranas šių metų sausio pradžioje pateko į žmonių rankas sužeistas Šveicarijos šiaurinėje dalyje, nelabai toli nuo Bodeno ežero.

Visiems, kas stebite paukscius ir ypac gaidukus!!!!!!!!!

Jei matote virs 50 gaiduku, tai beveik garantuotai bent 1 tures spalvinius ziedus. Nepatingekite geriau i kojas paziureti. Pas mus jau taip pat pasirode pirmieji gaidukai, is apie 60 apziuretu jau turiu 3 nuskaitytus, dar 2 nepavyko iziureti visas spalvas.
Is keliu simtu apziuretu krykliu 1 turejo melyna " antsnapi", tai Portugalijoje zieduota antis (deje del atstumo, o gal ir ne geriausio teleskopo ) nesugebejau perskaityti kodo.

Zodziu atydziai tyrinedami pauksciu burius turit ne tik galimybe pamatyti retesnes rusis, ar porusius, bet ir zieduotu pauksciu, taip daugiau suzinosite apie ju migraciju kelius .

Labai pritariu Das’o mintims. Kaip kirų entuziastas, siūlau prie progos nepamiršti dar ir šitos paukščių grupės. Bet kur – Palangoje, Kauno centre ar prie B.Vokės tvenkinių gali “išlįsti” spalviniu žiedu ženklintas kiras, tad atkreipkite dėmesį į paukščio kojas.

Gal ir klystu, bet abejoju, kad Lietuvoje pamatytame virš 50 gaidukų būryje jau didelė galimybė rasti bent vieną spalviniai žieduotą. Bent man pačiam taip nepasiseka. Gal tokia tikimybė didesnė Švedijoje, per kurią į Šiaurę pasuka nemaža dalis Olandijoje ir kitur Vakarų Europoje žieduotų tilvikų, o gal tiesiog Das‘ui labai pavyko? Sakykime, tie patys kirai nepalyginamai gausiau žieduojami ir kaip jaunikliai, ir žiemavietėse, bet tarp 50-70 pamatyti daugiau kaip vieną ženklintą dažniausiai sunku. Bet kuriuo atveju stebėti reikia ir verta. Juk kas ieško, tas randa

Olandai spalviniais ziedais zieduoja beveik po 1000 gaiduku per metus!!!!! Tai tikrai nemazai, mes dar på koki 100. Ir visa tai spalviniais ziedais. Koks procentas yra zieduotu tu, kuriew traukia per Lietuva tikrai nezianu, tik manau, jog kur kas mazesnis, nei tu kurie traukia per Svedija. Siandien ryte stebejau 17 gaiduku buri, ir vel 1 zieduotas. Skaitant ir kitu stebetoju svedijoje pranesimus, aiskeja, jog mazdaug 1 is 20 yra zieduotas. Taigi apie 5 procentai. Ta 1 is 50 siaip primeciau , manydamas, jog "Lietuviska" populiacija trauke ne per olandija, bet kas zino???? ir kaip suzinos???? jei niekas net nepasiziuri i kojas . Tiesa pamatyti spalvinius ziedus nera labai jau lengva. jie nera tokie jau ryskus, ypac prastesneje sviesoje (vidurdieni). todel tikrai reikia isiziureti i kiekviena. Geroje sviesoje ziedu spalvas galima matyti is mazdaug 200 metru.
Aplamai tai sunku stebeti ir paukscius ir ieskoti ziedu. Tai nera taip lengvai suderinama. Kadangi ieskant ziedu turi apziureti kiekviena pauksti praleisdamas bent på keliolika sekundziu .
Patarimai ziurint i:
gulbes ir zasis - ziurekite i kaklus, ir i sparnus
antis - i snapa
gandrus, gerves, tilvikus - i kojas
plesriuosius - i kojas ir sparnus.
Kai kurie projektai naudoja dazus uzpurskiant ant kuno!!!! Pastebeje keistai "issitepusi" pauksti taip pat pasizymekite, tai gali buti naudinga .

Stebekit paukscius dek malonumo , ir suzinokit kuo daugiau !!!!

Aš jau pažiūriu, bet kol kas rezultatas- 0, nu kaip Vytautas sako gal ir rasiu kada

Vakar Birvėtoje mačiau žieduotą (kaklas) giesmininkę,bet kol nuėjau iki tvenkinio kur ji nusileido,jos neberadau .Pastoviai po kelias atskrenda tai išskrenda arba perskridinėja tarp tvenkinių.Iš viso tvenkiniuose 5 perinčios jų poros ir 50 neperinčių ind.Gaidukų buvo daug,bet per dvi dienas su žiedais kaip tai neužkliuvo(pirmą dieną ~100 ind,antrą ~50).

Vis del to musu zieduoti gaidukai skrenda ir per Lietuva . Tik ka gavom pranesima, jog vienas ju buvo sugautas Baltarusijoje.
Deje deje, vel suzavejo tam tikra tarybine mokykla
Pirmiausiai jie ivardino ta gaiduka, kaip suauguse patele. Gal jie butu teisus, bet kaip sako laiudies ismintis "atsargumas gedos nedaro " - turiu nuotrauka, kurioje uzfiksuotas ir pats gaidukas ir jo ziedas, bei spalviniu ziedu kombinacija. Fotografavimo metu gaidukas turejo labai grazia juoda su balta apykakle - taigi nebent lyti pakeite . Bet atvirai pasakius siek tiek supygde, tai, jog jie nueme visus spalvinius zieduos motyvuodami tuo jog ju spalva isblukusi!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! . Aisku vietoj ju uzdejo savo zieda
Kai gausiu oficialu pranesima pabandysiu susisiekti su tuo zmogeliu ir isaiskinti tam tikras etiskumo taisykles

Nu joooooooooooooooo, tik kaži ar ką išsiaiškinsi, jie gi ten lukašenkos

Norintiems pazieduoti uzsienyje:
Antikythera Bird Observatory is seeking for the collaboration of a ringer in charge
of the autumn season (25th August -10th November 2008).

Accommodation and basic food supplies are provided. The position of the ringer in
charge provides a compensation payment. Ringing activities take place 7 days a week
for 8 hours a day. Any further ringing activity is not obligatory. Further
information about the ringing procedures and infrastructures can be found on
(http://www.ornithologiki.gr/en/osa/index.php)

Yours faithfully,

Christos Barboutis [[email protected]]

Vakar kartu su gargždiškiu bičiuliu Saulium Čiulčinsku po niekuo ypatingu neišsiskyrusio, bet visai sėkmingo kirų žiedų išskaitinėjimo Dumpių sąvartyne (18 perskaitytų žiedų) užsukome į Klaipėdos krašte esančius Šnaukštų karjerus. Apžvelgę ten įprastas upines ir mažąsias žuvėdras, įvairius kirus, upinius bei jūrinius kirlikus, tolimame tvenkinio gale pastebėjome stypsantį vienišą juodąjį gandrą. Šiame krašte tai ne kasdieninis vaizdelis, tad nutarėme pavažiuoti arčiau jo. Tuomet per teleskopą įžiūrėjome, kad tas jaunas paukštis, dar tik šiųmetukas, žieduotas dviem – metaliniu ir plastikiniu žiedais. Tuoj mudviems sukilo žiedų šifruotojų azartas, bet juodasis gandras – ne koks kiras, neprieisi per kelias dešimtis metrų. Vistik ilgakojis leido prisiartinti gal kokių poros šimtų metrų atstumu ir „įveikėme“ ne tik plastikinį žiedą (baltas V141), bet ir metalinio žiedo viršuje ir apačioje pakartotą numerį „6029“. Smulkiųjų įrašų, aišku, perskaityti nebuvo įmanoma. Įdomu kieno tai žiedai... Pagal kodą tai tikrai nėra paukštis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos. Gandras jauniklis, tad pagal logiką kas belieka – Suomija, Rusija, Baltarusija, gal Švedija. Atsakymo, kur naudojami „V“ serijos balti plastikiniai žiedai, nepavyko rasti ir internete. Panašūs metaliniai žiedai gandrams dedami Danijoje, gal dar Vokietijoje, bet Vakarų Europos gyventojas tiesiai iš lizdo juk nelėks tiek toli į rytus. Taigi, intriga išlieka Mūsų paukščių žiedavimo centro šefas tik vakar pradėjo mėnesio trukmės atostogas, o tiek laiko laukti tikrai neužteks kantrybės. Reikės bandyti aiškintis pačiam. Gal Das ar kas kitas ką nors nujaučia šia tema?

Ačiū bendražygiui Sauliui už gerą mintį aplankyti karjerus. Beje, ten krapštėsi dar ir gervių pora, bet jau bežiedė Na, o žemiau - nuotraukėlė, liudijanti kokių didvyriškų pastangų reikėjo per tokį didelį atstumą įveikti to gandriuko žiedams :

Tikrai nezinau, bet ko gero ir ne svedijos, negirdejau apie joki projekta, o ir peri jie cia tikrai netaip jau kaip Lietuvoje. Siusk uzklausima per cr foruma , tuomet ir as turesiu proga suzinoti, kaip ten su juo yra .