Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Pernai padaugėjo strazdų,nusiaubė žmoniu daržus,sodus,...Kaip išsprest šia dialema ir kas įtakojo jų populiacijos pagausėjima?

o kodel zmones isnaikino pauksciu sodus? kodel sitos dilemos nieks nesprendzia! Tai pasodinkit pauksciams sodus tada jusu nesiaubs.

Ką turit galvoj,sakydama pernai?Perėjimo metu,migracijos?Kokių strazdų?Nes perėjimo sezono metu kažkaip nepastebėjau ypatingai padidėjusio strazdų kiekio.Na,o per migraciją jų visada skrenda daug,smilginių šią žiemą itin daug.Beje,šiemet ne tik smilginių daug,buvo itin gausu svirbelių,čimčiakų galybė-aplamai šiauriečiai plūstelėjo dideliais kiekiais.Ko gero,dėl to,kad šiaurėje maisto pritrūko.Laikas nuo laiko pasitaiko tokios žiemos.Bet kažin ar tai sukėlė kokį tai baisų niokojimą,didžioji šių paukščių dalis pasirodė jau tada,kai sodų ir daržų gėrybės jau turėjo būti nuimtos,taigi žodis "nusiaubė"skamba keistokai.Kitas reikalas,kad obuoliai itin gausiai buvo užderėję ir daug kas jų net nenuskynė ir nesusirinko-va ir liko maisto strazdams.Bet argi tai blogai,kad paukštis sulesa tai,ko žmogui nereikia? Mano dėdė kaime specialiai kasmet palieka sode dalį obuolių ir uogų-svirbelių laukia .

Na nežinau kaip Lietuvoje įvairiose vietose ar strazdai daro kokius nuostolius apčiuopiamus žmonėms ar ne, tačiau tikėtina, kad gali ir daryti, ypač jei vystoma daugiau kokia tai veikla susijusi su uogų ar kaulavaisių auginimu. Kai kuriose šalyse ūkininkų tai ypač nemėgstamas paukštis (neisškiriant rūšių). Man bent kiek teko pastebėti, tai didesnes problemas paskutiniaisiais metais sukelia vapsvos...

Pamaryje šia žiema kaip niekad mažai smilginių strazdų (laikėsi gal iki 100, o ankstesnėmis kai kuriomis žiemomis būdavo galima matyti būrius iki 1000-1500, svirbelių (gal gausiau svirbelių buvo gruodžio pradžioj) o pavienius čimčiakus per žiemą pačiau tik du kartus.

Daugiausia smilginiai.Pernai jau birželio men.siaubė braškes,vyšnias,serbentus.
Kalbu apie pietų Lietuva
Manau,kad galejo but atskride iš kažkur,juk negalejo taip greit prisiveist.

Smilginiai strazdai peri kolonijomis, kartais nemažomis, tad kaiminystėje įsikūrusi kolonija gali pridaryti bėdos braškėms ir kitiems uogienojams. Gal padėtų iškabinti vanagų siluetai

Tikrai įdomu.Paukštinėjuosi daug ir įvairiose vietose,bet tikrai nepastebėjau šito antplūdžio,o ir niekas,turintis sodus,nesiskundė.Varnėnus tai žmonės pakeiksnoja,o ir priemonių visokių sugalvoja,kaip apsisaugot-dengia tinklais medžius,krūmus,kabina plėšrūnų trafaretus ir tt.Kitaip čia ir nepakovosi su paukščiais.Būtų įdomu sužinot tiksliau,kurią vietą aprašinėjat,gal čia koks lokalus reiškinys?
Vytui.Matyt,ne visi paukščiai traukia per Ventę .Mums irgi šis tas lieka,o kartais ir daug.Na,kai pasiilgsit čimčiakų ar svirbelių,visada prašom į mūsų kraštus-turim.Ką jau bekalbėt apie smilginius...

Na, kad taip strazdai siaubtų sodus dar neteko girdėt, čia, matyt kaip Eglė ir rašė, daugiau lokalus reiškinys. Va varnėnai, tai "prasisuka" per vyšnias, nors ne visur vienodai.

O, kad vapsvos vaisius mėgsta, tai ir aš pastebėjau - praėjusią vasarą, nors kriaušės, trešnės gerai derėjo, bet net nespėjus vaisiams sunokt, daugelis buvo vapsvų gerokai apkramtyti.

Šiemet teko stebėti perintį smilginį strazdą sode trešnėje - įdomu, kad trešnės liko nenulestos. Paprastai strazdai uogauti išsiruošia, kai paauga jaunikliai. Tuomet tikrai kartais puola aršiai, yra tekę vaduoti nemažai strazdų iš tinklų (jei spėji iki ūkininkui ateinant išgelbėt, nes priešingai jiems nusukamos galvos), kuriais dengia ūkininkai braškes , nes jas strazdai mėgsta. Bet čia nelietuvoje, o kultūringųjų skandinavų patirtis
Tačiau manau Lietuvoje taip pat strazdai gali nulesti derlių.

Pas tėvus strazdai "atakuoja" braškes. Bet iš to tragedijos nedarom, tėvai tik džiaugiasi, kad apsilanko svečių

Taip, praeitą vasarą masiškai siaubė, greičiausiai, juodieji strazdai (apvalesni už varnėnus ir dideliais būriais) trešnias, vyšnias. Kitais metais irgi pasmaguriaudavo, bet ir mums likdavo - o pernai didžiuliais būriais atskridę per dvi dienas viską nulesė.

Deje juodieji strazdai buriais tikrai neskraido . Greiciausiai tai ir buvo varnenai tik siek tiek apvalesni . Is "zmonijos priesu" buriais skraido tik varnenai, smilginiai strazdai ir svirbeliai (jei juos galima tokiais pavadinti ).

Aš taip pat pastebėjau, kad Klaipėdoje (Mažajame kaimelyje) trūkumas svirbelių, praeitomis žiemomis didžiausi pulkai skraidė. O štai strazdus, tai pirmą kartą, per nelabai ilgą lesyklos istoriją (3 žiemos) stebime. Sukinėjasi kokie 6 juodieji strazdai. Keletą kartų matėme amalinį. Aš nesu didelis paukščių žinovas, bet labai jau didelis tas strazdas buvo, ir pilvukas labai šviesus, tik iš šonu truputi raibas. Tai iš visų aprašymų, nusprendžiau, kad amalinis.
O sodus pas mus siaubia tai varnėnai, trešnes nepamenu kada valgėme. Pradžioje puotauja paukščiai, po to širšės, o jūs kaip norite

Nežinau pas mane kaime tokios problemos kolkas nebuvo: yra daugiausiai smilginių, po išperėjimo daugybė kėkštų, bet konkrečiai mum - jokių problemų. Aplinkiniai sodininkai, tai skundėsi ir baidė kėkštus, nes būtent jie kelia jiems daugiausiai rūpesčių. Varnėnam žmonės inkilus kelia ir nesiskundžia, kad naikintų jų uogas...

Kiku_teku, aš gyvenu Miško kvartale prieš pat Mažąjį kaimelį ir neretai lėtai pro uogakrūmių alėją, augančią palei Liepojos plentą, pravažiuoju. Matydavau tik juodukus, baltabruvius ir smilginius strazdus. Amalinio nesu matęs, tad gal tai visgi smilginis, nes dar negirdėjau, kad amaliniai žiemą lesyklose lankytusi

Šiaip man taip pat abejonių kyla, bet ryškiai didesnis buvo ir pilvas labai šviesus beveik be raibumo. Tupėjo jis visai netoli ir stebėjau ji pro žiūronus, tiesa neilgai. Na gal dar atskris, nes pradėjo rodytis, kai pradėjau dėti į lesyklą ouolius ir džiovintus vaisius, kiti paukščiai vaisius iš lesyklos išmeta, tai jie (strazdai) nuo žemės renka.

Kai šalta smilginiai stipriai pasipučia ir raibumas tik šonukuose ir matomas O amalinio pilvas margas beveik visas, didelėm dėmėm.
Na, bet aišku nufotografavus būtų jau kur kas aiškiau.

Jūs teisūs ponai, joks čia ne amalinis, o tikras smilgininis, o didesnis todėl kad pasipūtęs, ir pilvas baltas, kad pasipūtes, riba tarp raibumo ir baltumo į pakaklę nukeliavo (pažymėjau juostele). O amalinis išties didelėmis dėmemis išmargintas. Kodėl tada aprašuose rašo, kad amalinis šviesesnis už smilgininį, kai peržiūrėjau nuotraukas, man dabar atrodo, kad atvirkščiai, pas amalinį nėra tiek baltos spalvos kiek pas smilgininį. Dėkui už pamokėlę pirmokėliui.

Smilginių strazdų dydžiai iš tiesų bent jau vizualiai smarkiai varijuoja, kartais atrodo stambūs kaip amaliniai...O dėl spalvos aprašo, tai kiekvienas autorius skirtingai kiek ir subjektyviai vertina, kiti verčia nelabai tiksliai ir t.t. Todėl ir forumai reikalingi