Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Sukuriu Nauja temą apie dančiasnapius .Tikuosi pasidalisime patirtimi apie čiuos nuostabius paukščius

Imk, sakalėli, patirtį negaila Tik vien sukūręs temą jos per daug nepajusi, reikia konkrečiau parašyti, kas tave domina.

Čia, sakalėli, rimtai tu ar...

Ar kas ? Na , kad mane tai labai dominantis paukščiai .Ir sukeliantis klausimųį kuiuos nerandu atsakimų knygose bei internete,kaip:

Dančiasnapai perintis viduri lauko augančio medžio drevėje , o ne kur paupį kur jiems butu geros salygos : ,o salia kudros kur kos 30cm vandens yra ir dar salia žvirkelio

Labai šaunu, kad domiesi dančiasnapiais, bet jei sukuri naują temą, tai ją reiktų skirti konkretesniam klausimui, o ne tokiam abstrakčiam. Jei galvoji, kad ji neišsirutulios į didesnę diskusiją, tai tuomet verta klausimą pateikti jau vienoje iš esančių, pvz., "Klausimai-atsakymai".
O kas dėl vidury lauko esančiame medyje perinčio dančiasnapio, tai visai natūralus dalykas - jie mielai perėtų paupy, bet, greičiausiai, ten nėra jiems tinkamų inkilų arba drevių. Šiuo atveju ne vandens telkinys lemia jo perėjimo vietą, o perėjimo sąlygos, tad ir apsigyveno ten, kur rado tinkamą drevę.

Tai mano pirmas bandimas .Va,kad drevių yra tikrai paupi ir inkilų apie Kalėdas atsiras
O kokių matmenų inkilo reikėtu dančiasnapiuj ? Didesnio nei pelėdai?

Visa infomacija (ir dar daugiau ) rasi cia :
http://www.ziedavimas.com/index.php?m=5,2,4
Ziurek klykuolems skirta inkila, danciasnapiui turetu buti keliais cm didelesnis visuose matmenyse.

Labai ačiū už matmenis
O kokiu atstumu juos vienas nuo kito galima kelti?

galima ir labai arti, bet prasmes nera, klykuolem palei Kauno marias kazkada keliau kas 100 metru. manau, reciau tikrai neverta. O siaip tai priklauso nuo vietoves, jei ezeras ar upe megstami danciasnapiu bent migracijos metu, galima kelti arciau sakykim kas 100-300 metru, o jei vandens telkinys nera zuvingas, tai uztektu ir kas 500 metru.

Ačiū

Vilniuje nuo Sporto rūmų iki Verkių beveik parko, ten kur dar liko neužšąkusi Neris , viso suskaičiavau 12 porų Didžiųjų dančiasnapių .Iki didžiųjų šalčių laikėsi vos dvi poros,Smagu šaltą žiemą stebėti šiuos paukščius.

Aš prisimenu vasarą daug jų mačius. Labai greitai lekioja per vandenį žuvį gaudydamas. Neseniai mačiau vieną žiemojantį upeliuke tarp gulbių, bet šiom dienom jo nėra.

Šiais metais Vilniuje naujuose inkiluose , kurie buvo iškelti praeitais metais rudenį ,vienai kompanijai "MG valda" kartu su LIETUVOS GAMTOS FONDU pasirūpinus projektu "Padėkime didiesiems dančiasnapiams Vilniuje",viena pora perėjo ir sėkmingai.Užauginti 10 jauniklių, patelė sužieduota.Viso iškelta Vilniuje nuo sporto rūmų iki Verkių parko abiejuose Neries krantuose 78 inkilai skirti didiesiems dančiasnapiams.Kaip minėjau viena pora perėjo,taip pat vienam perėjo naminė pelėda , užaugino sėkmingai 5 jauniklius kurie buvo žieduoti,dar dvejuose perėjo klykuolės , patelės dvi buvo žieduotos užauginti 22 jaunikliai.Kituose inkiluose kaip nekeista perėjo didžiosios zylės,liepsnelės.

Čia kažkoks mokslinis darbas vyksta tyrinėjantis dančiasnapius ir klykuoles, kad perinčios patelės žieduotos?

Vienas is metodu moksliniams tyrimams ir yra ziedavimas. O daznai sis tyrimo metodas yra taikomas kaip papildomas ar gretututinis kitu tyrimu dalis. Man zinoma, kad tikrai siemet buvo daromi tyrimai, imami meginiai genetinams tyrimams is danciasnapiu.

Didelė Didžiųjų dančiasnapių sankaupa 2014-10-09 dieną , stebėta Druskininkuose, Nemune prie Meilės salos.Maždaug 100 paukščių iš kurių apie 50% jauniklių.Labai smagu , kad tiek jauniklių atsivedė paukščiai šiais metais.Jiems iškelta Druskininkų apyl. palei Nemuną 10 didelių inkilų.Tikimės , kad Didieji dančiasnapiai kitais metais juose apsigyvens.Pastebėjome su Audriumi, kad Didieji dančiasnapiai labai baikštūs, matomais kažkur pašaudyti,nes pakėlus pasižiūrėti į juos pro žiūronus , jie kaip mat visi pakilo, nors stebėjome visai iš kito kranto.

Befotografuojant dančiasnapio patelę su jaunikliais, kurią per kelias dienas įpratinau manęs pernelyg nesibaidyti. netikėtai teko sudalyvauti jauniklio gelbėjimo operacijoje.Mažiulis seklumoje buvo užpultas. Pradžioje galvojau , jog lydekiokas, bet nesimatė pilvo baltuojant, juolab mama snapu daužė, bet neatšoko . Atsistojus pamačiau kažkokį gniužulą, panašiai kaip žolės ,aplink snapą ir kojas besivyniojantį, tad antra mintis-valas žolių kupste aplink snapą apsisuko. mažiukas vos sugeba galvą pakelti, kad įkvėptų, pagavo srovė, jau visai leisgyvis, vos juda, galvytė po vandeniu. Pabėgėjau krantu iki kyšulio. kur arčiau prinešė ir, pakeliui nustverta lazda, prisitraukiu prie savęs, iškeliu iš vandens ir matau, jog viena žnyple už snapo, kita už kojos mažiuką laiko siauražnyplis vėžys tokio pat dydžio kaip jauniklis. Niekad nepagalvočiau , kad racione esantis padaras gali lengvai pribaigti jauniklį.Įsikabinęs taip tvirtai, jog reikėjo nemažos jėgos jam nuimti. Nenuostabu, kad besiblaškanti ir benardanti motina nieko nepadarė.
Ir tik paleidus jauniklį pas motiną pagalvojau , jog reikėjo su mobiliu rankose esantį nufotografuoti-kas dabar patikės ..?

tikslas- pagauti keltą : )

Šauniai padirbėjai, ne balandžio pirmoji- patikėsim. Foto tikrai būtų ydomi.

Kuo mažiau foto, tuo daugiau fantazijos vaizduotei

_________________

Prašom - plaukia į susitikimą