Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Skiriasi. Mažasis dažniausiai žoles kapoja Vakar visas būrys didžiųjų genių kalė, o tarpuose juodoji meleta garsinosi; pastaroji, kaip statybininkas kalė (jei pats kaltum vinį į suolą ). Vidutinio kažkaip neteko girdėt kalant; tas dažniausiai krapštosi po žievę

Ačiū, gin. dar turiu toki klausimą... ar galima sutikti baltnugarį genį miške, kur didelę dalį medžių sudaro spygliuočiai, bet yra ir nemažai senų
lapuočių(pvz. ąžuolų)?

_________________
Povilas M.

Suprasi tuos genius , miesto pušynėlį mačiau vid. patelę pušelę kalančia .

Šiandien geltonujų startų burį mačiau vieną žalsvu pilvu , iš kokių 30 ji buvo vienintelė tokios spalvos , kodėl taip

o as siandien prie namu svirbeli su baltu kuoduku maciau

Tai vis dėl to... kokiuose miškuose dažniausiai gyvena baltnugariai geniai?

_________________
Povilas M.

Aš baltnugarius dažniausiai matau lapuočių miškuose ir miškeliuose, gali būt maišyti su eglėm, svarbu, kad lapuočiai būtų brandūs - drebulės, baltalksniai, ąžuolai, uosiai, gluosniai. Tokiuose miškuose daug džiūstančių, ligotų lapuočių, kuriose šie geniai ieško maisto. Miškuose, kur vyrauja spygliuočiai - pušis, eglė, baltnugariai praktiškai nesutinkami.

Mano matytas kaip tik drebulę lupo

Važinėdamas po Lietuvą labai dažnai pakelėse pastebiu tiesiog "nuskabtuotus" medžius Kažkada galvodavau,kad čia stirnų darbas ,bet po to atkreipiau dėmesį, kad žievė tiesiog nuo viršūnės iki medžio apačios nulupta
Ar visos genių rūšys juos taip sugeba aplaupyti,ar tik kažkurios
Dažniausiai tai būna alksniai arba juodalksniai

Labiausiai šituo pasisižymi juodosios meletos Regis, visiems geniams tai patinka daryti; maždaug, kaip vaikams spaudyti plastikinius maišelius su oro burbuliukais Sveiko medžio žievę nulupti sunkoka, švelniai tariant, ir ne tokie tie geniai barbarai, o pažeistoje - daug skanėstų gyvena, kuriuos, pašalinus žievę, gana paprasta nuo kamieno susirankiot ir galima pataupyt snapą nebarbenant

Gerbiamieji profai, norėčiau paklausti, kokius šaltinius reiktų naudoti, nustatant rūšies priklausomybę šeimoms ir, kas labiausiai pastaruoju metu man tapo painiausia, būriams, nes skirtinguose šaltinuose kažkodėl gaunu skirtingus atsakymus ir visai susipainiojau: pvz., sakalai Avibase bazėse (http://www.bsc-eoc.org/avibase/avibase. ... =undefined) priskiriami Falconiformes būriui, o ITIS bazėse (http://www.itis.usda.gov/servlet/SingleRpt/SingleRpt) - Ciconiiformes , kartu su ereliais, garniais, kragais ir ... pingvinais Tas pats sakalas-garnys ir GBIF bazėse(http://www.secretariat.gbif.net/portal/index.jsp).
Ar čia inertiškai "istoriniai duomenys" (Avibase; visiems įprasta), ar kažkokie nauji moksliniai tyrimai, įrodantys vienokius ar kitokius pasikeitimus, genetines ypatybes, bet dar neištaisyti, ar, tiesiog, aš ne ten ieškau O gal - kaip pavadinsi, taip nepagadinsi Kuo tikėt

Aplamai yra labai keblus klausima, ka cituoti. Jei nori rasyti straipsni i koki rimta zurnala, tai negali remtis internetinemis nuorodomis, arba bent jau turi aiskiai nurodyti, kuria diena tu buvai atsivertes ta puslapi. Todel geriausiai naudotis "kapitalinemis" knygomis, europai pvz labai tinka BWP (Birds of the Western Palearctic). Bet jei jau naudoji interneta, tai tuomet reikia, ziureti, kiek ji "oficiali", nes nete yra labai jau daug personaliniu puslapiu, kuriuose talpinama viskas kas papuola, ir kaip nori pats autorius, taciau tai nebutinai turi buti teisinga. Taig tavo nurodytas "Avibase" ir yra daugiausiai oficiali. O siaip ir logika galima remtis

Avibase gal ir oficiali (BirdLife International), bet ten gana daug netikslumų. ITIS (nebūtų amerikonai ) netgi labiau oficiali; viskas "standartizuota", patikrinta, surašytos datos, nurodomi šaltiniai, remiama vyriausybės ir t.t. Bet va logika ir sako, kad standartai nelogiški
Pvz., Avibase sako, kad strazdai yra musinukinių šeimoje O knygos sensta, informacija keičiasi, ir nete ji naujesnė, tik va bėda - neaišku, kuris šaltinis pirminis
Dar su "vietiniais" paukščiais galima išsiaiškint, o ką daryt su kokiais "australais" ar "afrikiečiais", kurių BWP nėra Paskui ir gaunasi, kad garninis sakalas užpuolė nykštuką-milžiną

Išsiaiškinau, kodėl sakalai garniais patapo Pasirodo, kad yra "Sibley-Ahlquist taxonomy", kuri remiasi DNR tyrimais; ITIS ir GBIF(aukščiau minėta) būtent pagal ją suklasifikuota O lėliai - pelėdų giminaičiai Gaila, kad pas mus tuo nieks nesidomi

O kokios medšarkės pas mus žiemoja?

Tik plėšriosios

Vakar dar vieną mačiau , gal pasiliks perėti

kol nepažinojau, galvojau kas retenybė. O dabar dažnai regiu (plėšr. medšarkes)

Beje, gal kas zinot kokius leidinius LOD isleido ir siunte nariams pernai ? Kazkaip per vius pernai metus negavau ne maziausios lankstinuko jau nekalbant apie koki leidini CICONIA ar pan.

Na bent jau as be uzsakytu GAMTOS zurnalu gavau pora laikrastuku ir keleta lipduku..