Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Kraštovaizdis

Geriausiai Žemaičių aukštumos (kurios centre ir įkurtas Varnių regioninis parkas) kraštovaizdžio savitumą gali aibūdinti Č. Kudabos žodžiais: „... Deja, nėra tokio aukščio, nuo kurio visą kalvotąją Žemaitiją galima būtų iš karto apžvelgti. Nebent nuo vaizduotės sparno... Tada ji visa panaši į milžinišką piliakalnį. Aukštą kalvotą jo viršūnę su Medvėgaliu, Girgždūte, Šatrija juosia žemesnis pylimas. Tarp viršūnės ir pylimo tyvuliuoja Lūkstas, Biržulis, kiti ežerai, tvyro Kražių pelkės, dunkso Ilgšilio, Byvainės, Dievo krėslo, Rietavo miškų šepečiai. Milžiniškus griovius su tekančiais vandenimis aplink „piliakalnį" pakeičia Dubysa, Venta, Minija, Jūra su savo didingais kloniais.

Ir atsirado jie, tie kalvoti nelygumai, ne vienu akimoju, o ilgai darbuojantis ledynams ir jų tirpsmo vandenims. Viršukalvės daugeliu atžvilgių lėmė ne tik gamtinę, bet ir istorinę Žemaičių aukštumų raidą.

Šiame aukščiausiame Žemaitijos kalvyne buvusių prieledyninių ežerų vietoje tvyro tarpkalvinės pelkės, drėkinamos kritulių: į jas srūva šaltinių vanduo. Vanduo iš aklinų daubų nedidelėmis srovelėmis leidžiasi į žemesnes daubas, susilieja — gimsta upeliukai. Šioje milžiniškoje kalvotoje kuproje yra visų didžiausių Žemaitijos upių versmės, jų aukštupiai, prasidedantys apie 170 m nuo jūros lygio. Čia pagrindinė Žemaičių takoskyra. Bet nepanaši į kitas, kuriose lyg keterose skirstosi dviejų baseinų vandenys. Žemaičių takoskyra yra iškili lyg varpas, iš kurio vandenys srūva į visas keturias šalis. Antai Medvėgalio ir Girgždūtės papėdėje prasideda ir įvairiomis kryptimis nuteka Kražantė (Dubysos intakas), Akmena (Jūros intakas). Čia prasideda Venta, teka Šilupis, Kalnyčia, Alkupis, Šventupis, Mergupis, Gansė, Ramočia, Varnė, Šatrija, Nevarda, Ašvija, Karklė, Yžnė, Plusčia. Vardai gražūs, dažnai moteriški!"

Ypatingu raiškumu pasižymi Šatrijos moreninis masyvas. Šatrijos kalnas (apsilankę čia gali pajusti jau nebe kalvų, o kalnų įspūdį!) iš aplinkos išsiskiria didžiausiu Lietuvoje santykiniu aukščiu. Sakoma, jog Šatrija kiekvienam Lietuviui iškiliausias kainas.

Varnių regioninio parko kraštovaizdžio savitumą taip pat lemia unikalūs ežerai, daugybė pelkių, pasižyminčių gausia bioįvairove bei ledynmečių paliktos keiminių plokščiakalvių "kepurės", nuo kurių atsiskleidžia Žemaitijos kraštovaizdžio grožis, saviti ir unikalūs Varnių ir Luokės urbanistiniai kompleksai.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Gamtos paminklai



Saugomų gamtos paveldo objektų nedaug. didžioji dalis jų yra Jomantų miške - šiaurinėje regioninio parko dalyje: tai labai senas Jomantų ąžuolas, gyvybingas 27 m aukščio Triliemenis ąžuolas. Gamtos paminklu paskelbtas Jomantų akmuo (3,6x2,8x2,3 m).



Nenustebkite, jei apsilankę Jomantų miške, nerastumėte dar vieno gamtos paminklo - Aklaežerio. Ateikite kitą dieną ir jį išvysite. Vietiniai šį paslaptingą ežerą vadina Vokšteliu. Kai kurie gyventojai tvirtina, kad Vokštelį iškasė Jomantas. Sako, kad tai labai keistas ežeras, kuriame vanduo gali kuriam laikui visai dingti, o kai susikaupia jo vis daugiau, tai ir gretimo kaimo šuliniuose vandens lygis pakyląs. Pasakoja ir tai, jog šiame ežere yra nuskendęs žmogus.



Vos už poros kilometrų auga drūčiausias Telšių rajone - Skliausčių ąžuolas (skersmuo 1,8 m).

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Stervo gamtinis rezervatas



Plotas - 827 ha, įsteigtas 1996 m., apima Stervo ežerą ir jį supančius pelkynus. Tikslas — išsaugoti natūralų pelkinį ežerą su apyežeriu ir pelkėto Tetervinės miško kompleksus su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija. Čia saugomi ūkinės veiklos neliesti plotai – Stervo ežeras, apyežeris, Tetervinės miško pelkiniai kompleksai.



Stervas (plotas 137,1 ha), tai eutrofinis, itin vakarinėje dalyje, pelkėjantis ežeras. Jo išlikimą lemia ežero rytinėje pakrantėje ant Govijos upelio įrengtas vandens reguliatorius ir apie 300 metrų ilgio supiltas pylimas. Abu šie hidrotechniniai įrenginiai buvo įrengti 1965 metais, vykdant Biržulio "užkariavimą".



Įsteigus Stervo gamtinį rezervatą, ežerą supančiuose miškuose, pastebimai pagausėjo stambiųjų žinduolių: stirnų, briedžių, lapių, kiškių ypač gausu šernų, kurių veiklos pėdsakų rasime visame parke. Ežero pelkėse ir nendrynuose peri gervės, pievinės lingės, didieji baubliai, švygždos, salos medžių viršūnėse lizdus suka didieji kormoranai. Tetervinės miško pelkėse peri tetervinai.



Stervo gamtiniame rezervate draudžiama lankytis, atlikti tyrimus ir stebėjimus, be Varnių regioninio parko direkcijos raštiško leidimo.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

BILIONIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (394 ha) apima pietinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti raiškaus reljefo kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

BIRŽUVĖNŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (299 ha) apima šiaurinę Virvytės slėnio atkarpą su Biržuvėnų kaimu. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti būdingą slėnio kraštovaizdį su archeologiniais kompleksais, senąja Biržuvėnų dvarviete.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

GIRGŽDŪTĖS KRASTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (602 ha) apima centrinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti vieną raiškiausių Lietuvoje didelę gamtinę bei kultūrinę vertę turintį plokščiakalvių kraštovaizdžio etaloną su vertingu archeologiniu kompleksu.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

MEDVĖGALIO KRASTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (889 ha) apima šiaurinę Medvėgalio moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti aukščiausiai iškilusios Žemaičių vandenskyrinio kalvyno geomorfologinės struktūros kraštovaizdį su vienu žymiausių Lietuvoje archeologiniu kompleksu bei Žemaitijai būdingomis miškų biocenozėmis ir retomis rūšimis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

PAVANDENĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (551 ha) apima rytines Pavandenės miestelio apylinkes su Gludo ežeru. Tikslas — išsaugoti Žemaicių aukštumai būdingą stambių pavienių viršukalvių kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės bei Knabės kalvomis, piliakalniais, Gludo ežeru, senąja Pavandenės dvarviete.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

SlETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (1466 ha) apima pietinę Lūksto - Paršežerio duburio dalį. Tikslas — išsaugoti senovinio protakinio duburio kraštovaizdį su Paršežerio ežeru ir natūraliu Sietuvos upeliu, apyežerio žemapelkėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

ŠATRIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (813 ha) apima Žemaičių vandenskyrinio kalvyno šiaurinę dalį. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

VEMBŪTŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (444 ha) apima šiaurvakarines Lūksto ežero pakrantes bei prieigas. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti raiškų moreninio masyvo bei ežero pakrančių kraštovaizdį su Vembūtų piliakalniu.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

ŽĄSUGALOS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS (677 ha) apima Žąsūgalos moreninį masyvą bei šalia esančio Virvytės slėnio dalį. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti raiškaus moreninio masyvo bei erozinio slėnio kraštovaizdį su piliakalniais ir kitomis archeologinėmis vertybėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

APVARŠUVOS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (937 ha) apima pietvakarines Lūksto apylinkes. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti paskutiniojo apledėjimo Pietų Lietuvos fazės suformuotą būdingą moreninį smulkiakalvių masyvą.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

AUKŠTAGIRĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (498 ha) apima šiaurines Bilionių apylinkes. Tikslas — išsaugoti pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefą su raiškiu Aukštagirės kalnu.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

BĖKŠVĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (795 ha) apima šiaurinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti raiškų, keiminių kalvų grandinėmis išsiskiriantį reljefą su būdinga tarpukalvių augalija.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

DRUJOS GEOMORFOLOGINIS DKAUSTITNIS (324 ha) apima Gūšros ežerą ir jo apylinkes. Tikslas — išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

JAUŠAIČIŲ GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (173 ha) apima šiaurvakarines Lūksto apylinkes. Tikslas — išsaugoti Lūksto duburį uždarančią ir jo panoramą formuojančią moreninių darinių ruožo keterą.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

KIETKALNIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (568 ha) apima pietinę Šatrijos moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti ypač raiškų Žemaičių vandenskyrinės keteros geomorfologinį kompleksą su etaloniniais Kietkalnio, Stromo ir kitais kalnais.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

MEDVALAKIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (82 ha) apima į rytus nuo Didžiojo Palūksčio kaimo esančią gūbrėtą reljefo formą. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti Žemaičių vandenskyrai būdingos fliuvioglacialinės protakos zonoje suformuotą ozo požymių turintį gūbrį.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

SPINGĖS GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (704 ha) apima pietinę Girgždūtės moreninio masyvo dalį. Tikslas — išsaugoti moreninių plokščiakalvių grupę su raiškia Spingės viršukalve.