Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Armandai, Mylėtojas teisus, nes prafiltravus per PS (Threshold ) va kas gaunas

Mijaugonyse vis daugėja griciukų (jau 15 suskaičiavau),bet labai vangiai renkasi kiti tilvikai. 4 brastiniai,upinis kirlikas ir pirmi pora žaliakojų tulikų.Be jų-kelios dryžgalvės kryklės,šaukštasnapės antys,cyplės, 5 baltakaktės žąsys (įdomu,kur šešta pradingo,nes jau kurį laiką buvo 6), dvi mažosios gulbės,mažasis kragas, laukiai,5 nendrinės lingės (dvi poros ir pavienis patinas),ne mažiau 7 suopių, žuvininkas su grobiu,galybė čivylių,pilkųjų pečialindų,remezų ir tt.bei nendrinis žiogelis.Dar vieną žiogelį girdėjau pakeliui namo prie nedidelio ežeriuko.

Druskininkuose 9 svirbeliai (panasaus dydzio burelis laikosi apie pora savaiciu), uldukas, 1 silkinis kiras, bent keliose vietose juodgalves devynbalses, pirmoji pilkoji devynbalse.

Et,aš irgi pirmąją pilkąją devynbalsę girdėjau prie Ilgės, bet įrašyt tai pamiršau. .

Drūkšių ežeras (tarp Raipolės k. ir valst.sienos bei už jos): pilkoji žąsis 2(1+1)+3poros BY pusėje,žiloji antis 8 p.,mažasis dančiasnapis 7,kuoduotoji antis ~1000(+~500 BY pusėje)-dar gyvenime tiek nebuvo tekę matyt ,cyplė 7 p.,nuodėgulė 19,smailiauodegė antis 1 p.,tulžys 1,didysis baublys 3,+laukiai,klykuolės.

nuleisti ar pusiau nuleisti 4 RAseinių žuv. tvenkiniai - gausybė šaukštasnapių, 2 poros smailiauodegių, 3 pilkosios anties patinai, porelė dryžagalvių kryklių, gausybė rudagalvių, 11 mažųjų gulbių. Gausiausi tilvikai - žaliakojai tulikai (gerokai virš 20), negausiai brastiniai, 1 upinis kirlikas, o geriausiai - 1 jūršarkė.
Nendrinių lingių, žuvėdrų nesimato, didž. baublių ir krakšlių dar negirdėti.

Druskininkuose pirmoji margasparne musinuke, Kauno pakrasty - zalioji pecialinda.

Kopgalyje pliaže 4 didžiosios kuolingos, praskrido pentinuotoji starta, krūmuose pirmoji grąžiagalvė.

1-oje foto matosi visa melina krutine, o 3-oje siek tiek rudo, mano fotikas senas, max iso ir prastas apsvietimas jam prota susuka.
pauksti apziurinejau per teleskopa, mazdaug 5minutes, maitinosi jis pieveleje, apziurejau is visu pusiu, jokiu demiu, nei rudu nei baltu uzuomazgu nesimate, krutine buvo lygios melinos spalvos, po seilinuku paukstis turejo siaura juoda juostele,po ja siaura ruda, nors tai, kazin ar pozimis .
O jeigu tai cyanecula porusis, taip iseina kad pauksciai identifikuojami pagal regionus? kaip atskirti ar tai vienas ar kitas porusis jei jie identiski?
pagal "Svensona"
Porūšis magna (Kaukazas, Rytų Turkija, Vakarų Iranas)stambus, sparnas 76–84, o snapas (K) 17–19; erklės „seilinukas“ visas mėlynas(kartais centre būna truputis paslėpto baltumo) arba su mažu baltu taškeliu.
Porūšis cyanecula (Iberija,Pietų Prancūzija, Centrinė ir Rytų Europa, Vakarų Rusija) labai panašus, išskyrus tai,kad centrinė dėmė ant krūtinės balta, gryna ir žvilganti, maža; kartais sudaryta tik iš vienos ar kelių plunksnų arba retkarčiais jos visai nėra

Porūšiai ne pagal regioną skirstomi, tačiau dažnai tam tikrame regione gyvena nusistovėjusi populiacija (gal ir nepelnytai kartais vadinant porūšiu?), kuri skiriasi dažnai keliomis savybėmis (ne veltui pažymėti be spalvos ir kai kurie kiti parametrai). Kai kuriais atvejais skirtumai fenotipiniai (išoriniai) yra pernelyg nežymūs, tiklsiau gimniningumą galima nustatyti tik genetiniais tyrimais.
Be abejo paukščių stebėtojams norisi atskirti porūšius ir kad būtų pakankamai aiškiai įvardinti požymiai, bet kartais kai kurių požymių, tokių kaip sparno ilgis nepamatuosi vien tik per atstumą paukštį stebėdamas. Tad garantuoti tai, kad tai konkretaus porūšio paukštis ne visada galima, ypač žinant, kad kartais jie paplitę tik tam tikruose regionuose.
Kita vertus paukščiai turi sparnus ir netikėtumų būna įvairiausių, tad niekas ko gero ir nepaneigs, kad ir šiuo konkrečiu atveju yra ne magna porūšio paukštis. Gi kad tai tikrai magna irgi teigti iš visų surinktų faktų sakyčiau yra gal pernelyg drąsu.

Kartais ir Vingio parke ką nors gero pamatai.Trečiadienį pirma margasparnė musinukė, vakar miškiniai kalviukai, šiandien žalioji pečialinda ir juodagalvė devynbalsė.Geriausias stebėjimas- virš Vingio parko aukštai prasklendęs didysis erelis rėksnys.Spėjau nufotografuoti, tad požymiai gan gerai matosi. Krito į akis dydis, tamsi sparnų apačia su vos šviesesnėm plasnojamosiomis , ilgas 7-asis pirštas ir sklendimas žemyn išlenktais sparnais. Vakare teks pildyti anketą.

Visiskai sutinku.
Beja "Svensonas" apraso dar daugiau porusiu, kuriu foto google nerodo, ju visu regionai dalinai persipna, pauksciai kryzminasi, gaunasi ivairios variacijos..

I kiema gryzo selmenine kregzde, Likenu parke graziagalve.

Super
nereikia ir toliau vaziuoti, nors mano sio ryto kelione iki Vokes dave siokiu tokiu rezultatu - pavyko geltongalve kiele uzfiksuoti ir ne tvenkiniuose o visai salia rytojaus talkos vietos.
Gal ryt vel pavyks pamatyti

Tiesa , dar vieni Vingio parko lankytojai-pilkųjų ančių porelė virš Neries.

Šiandien mačiau kultupį, šelmeninę kregždę, girdėjau švygždą. Vakar- 4 dirvinius sėjikus, praskrendančias didžiąsias kuolingas. Nuo 04-15 girdisi gražiagalvės, senkančiuose vandens telkiniuose prie Smardonės dvi poros šaukštasnapių ančių, rudagalvės kryklės, brastiniai tilvikai. Dauboje link Daudžgirių - šaukštasnapės antys, rudagalvės, dryžiagalvės kryklės, cyplės.

Šaunūs Raimondo stebėjimai Vingio parke

Šiandien Kaune pirmoji langinė kregždė, šelmeninių jau bent kelias mačiau, Pakaunės baloj - krantinis tilvikas, padaugėjo žaliakojų tulikų.

pries pusvalandi, virs Dvarcioniu ezerelio pastebetos pirmosios langines kregzdes.

Kaime margasparnė musinukė apžiūrėjo varnėno inkilą.Virš kūdros kelios šelmeninės kregždės.
Miške užgirdau įdomų balsą,greičiausiai pelėdos.....kažkas panašaus į ū-au,ū-au..ir gana tankiai.Kol nubėgau į tą vietą ji nutilo ir nieko neradau

tikriausiai girdėjai ulduką, ypač jei yra juodųjų meletų iškaltų uoksų.Tokį jau girdėjau ir Vingio parke, bet vis nepakliūna į objektyvo matymo lauką.

Šiandien Baltojoje Vokėje medžiojantis pievinės lingės patinas.