Cituoti:
taciau mane labiausiai nuliudino tai, kad kaip ir anksciau taip ir dabar tarp musu nera nuosirdaus bendravimo... vien tik paskaicius sia tema galima pagalvoti, kad mes cia kovojame uz savo kiema, as pamaciau, tai jau mano, o jei kas klaus - neturiu ka pakomentuoti... Man keistas yra vienminciu zmoniu bendravimas ir net kazkoks nuveiktu darbu lyginimas ar uzgauliojimas. man visai, atleiskit, "dzin" kas vazineja skaiciuoja ar kas salygas gyvenimui sudarineja... tiek vienus tiek kitus vertinu vienodai ir nematau lygesniu uz lygius, o kita vertus nevisiems ir reikia rimtu tyrimu, bet argi uz tai mes vieni kitus turime smerkti? Nuosirdesnio bendravimo kolegos !
Tomai, su tuo nuoširdesniu bendravimu forume ar didelėj organizacijoj visuomet bus problemų. Kažin, ar labai verta nuoširdžiauti forume, kuris yra atvira erdvė, prieinama bet kam... Tarpusavy mes dažnai tikrai nuoširdžiau bendraujam. Aišku, čia iškyla klausimas, kaip pritapti tam, kuris dar tik pradeda ir nieko nepažįsta. Bet čia laiko ir paties žmogaus aktyvumo klausimas. Kitas dalykas, kad mus visus, šiaip labai skirtingus, vienija tik vienas pomėgis, o ir tą patį mes suprantam skirtingai. Vienas nori tik stebėti, kitas-tik fotografuoti, dar kitas-prisidėti prie apsaugos programų, ir tt. Yra žmonių, kurie daro didžiulius darbus, bet laikosi nuošaliau ir su niekuo nebendrauja. Tai irgi jų teisė. Kaip ir kiekvienam uždaram kolektyve, čia pasireiškia ir charakterių skirtumai, ir ambicijos verda (ir dar kokios), o ir draugystės užsimezga, ir konfliktai.Taigi visų priverstinai draugais nepadarysi, o ir nereikia, užtektų, kad gerbtumėm vienas kitą ir vienas kito darbus.
Vėlgi, dėl viešinimo-neviešinimo. Kvailystė ( o ir kiaulystė) būtų slėpti retą migruojantį paukštį, bet su retais perinčiais jau kita kalba. Ir jeigu, tarkim, kas nors įsižeidęs dėl šitos pačios istorijos pamatys liepsnotąją ir nutars "nesakysiu, nes jie manęs nekvietė", tai jau bus visiška kvailystė. Dėl ko tada dirbam-ar dėl paukščių, ar dėl asmeninių ambicijų patenkinimo? Aš noriu dirbti dėl paukščių. Vien dėl to reto perinčio paukščio aš tikrai neskelbsiu itin viešai ir kiekvienu atveju galvosiu, kaip padarytii, kad kuo mažiau pakenkti. Bet tikrai pranešiu tiems, kas dirba su šiais paukščiais ar gali prisidėti prie jų apsaugos.
Vėlgi, mes lyg ir nuoširdžiau išsisakėm, bet tikrai ne ligi galo. Lieka "paraštėse" amžinas klausimas dėl stebėjimo/fotografavimo etikos. Itin jautrus klausimas, kurį pajudinus, ambicijos virte užverda (ar tik ne dėl to, kad kiekvienas sau viduje turim ką prikišt?). Po to tuos klausimus ilgai bijom pajudint, nes žinom, kad bus daug įsižeidusių. Nežinau, ar šiuos klausimus išspręs planuojamas LOD etikos kodeksas, bet tada bent jau konkretūs argumentai atsirastų...