Na čia graikisto reikia, nes genys, sakyčiau nelotyniškai pavadintas, bet graikiškai. Dendros būtų - medis, copus - žievės atplaiša, gal sakyčiau. Na, bet čia mano nuomonė, gali būti ir kažką kitą reikštų tas copos (sakyčiau graikiškas žodis kopus sulotyninus padarytas į - copos), reikėtų pasidomėti smulkiau kilme.
Na o major tai aišku didysis. Taigi susumavus lietuviškai: didysis medžių tašytojas
Ivanauskas buvo teisus, apibūdindamas didyjį genį, pastebėdamas, kad jis ne didžiausias tarp genių, Tiesiog Lietuvoje yra keletas panašių genių rūšių, kurie skiriasi dydžiu, bet šiaip yra panašūs. Tačiau toks skirstymas yra pritaikytas tik mažai izoliuotai teritorijai, rūšys keičiasi, po to jų nėra kur įsprausti tarp tokio rūšiavimo (pvz. baltanugaris genys). Tačiau šis pavadinimas ne tik lietuviškas, jis ir lotyniškai reiškia didysis, tad reikia gerai pagalvoti ar tokiu atveju laikytis tikslesnių lotyniškų pavadinimų ir versti daugiau pažodžiui ar sugalvoti lietuviškus pavadinimus nesusijusius su lotyniškais. Iš vienos pusės biologams gal patogiau kai yra verčiama tiesiogiai, iš kitos - lietuvių kalbą labai pagražina vaizdingi ir originalūs pavadinimai...
Svarbiausia - neleisti lituanistams daryti naujadarų - kai kurie jų sugeba kartais grybus pjauti. Būtinai tame turi dalyvauti biologai, (o lituanistai tik padėti pataisyti).
Na, o marggenis man nepriimtinas žodis dėl nepatogaus tarimo, dviejų vienodų priebalsių šalia, kas nebūdinga lietuvių kalbai
Genys ir taip margas (net mįslė yra apie tai), tad pavadinime žodis "margasis" šiuo atveju nieko neparodo.