Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Ne kartą teko stebėti linges, tik nelabai susigaudau, kokia rūšis tai buvo: javinė, stepinė ar pievinė? Kaip jas atskirti? Gal yra kokie ypatingi požymiai?[/i][/b]

_________________
Edmundas

Gerai jau pabandysiu isaiskinti
Visos jos turi palta antuodegi, taciau javines jis ko gero didziausias. taciau geraiusias pozymis atskirti javine nuo likusiu dvieju yra "pirstu" skaicius. paaiskinu placiau: pauksciu plasnojamosios plunksnos sparno galuose vadinami "pirstais". Javines linges matosi 4 ilgi pirstai, t.y 3-6 plasnojamosios plunksnos. Kai tuo tarpu pievine ir stepine turi tik 3 pirstus (3-5 plunksnas). Pauksciu plasnojamosios plunksnos skaiciuojamos nuo sparno priekio, pirmoji plunksna yra labai trumpa, ir dazniausiai matoma tik paemus pauksti i ranka, antroji dazniausiai taip pat trumpoka (apie puse ar 2/3 treciosios plunksnos). taigi skaiciuokit pirstukus.
Jei neziureti i pirstus, tai pievine linge issiskirs tamsesniu dryziu isilgai sparno vidurio (matoma tiek pas patina tiek pas patele).
Stepines linges patinelis turi labai mazai juodo sparnogaluose, tai yra juodumas nesiekia priekinio sparno krasto (bet dangaus fone to krasto ir taip nesimato ).

Magiarai, ir aš tą patį galvojau, matydamas vieną tokią besiblaškančią Ačiū, das pagelbėjo skaičiuoti pirštus . Nustatėm, kad aš mačiau javinę Gali bandyt palygint su tavo matyta, nors nuotraukos nėra labai kokybiškos (priešingu atveju gal greičiau būtų pavykę išsiaiškint ): http://www.orni.lt/galerija/thumbnails. ... =13&page=7

Ačiū, das, už pagalbą.

_________________
Edmundas

atskirti javine ir pievine net nesivarginant skaiciuojant pirstus dar gali labai pagelbeti metu laikas .Cia pirmas punktas Gin aiskinime "kaip atpazint pauksciu" atrodo buvo . Zinoma visada yra isimciu...

Nu neskubėkit taip greit tvirtint matę retą javinę lingę. Lauko salygomis javinės patelę nuo kur kas dažnesnės pievinės lingės patelės atskirti yra sunku. Juk nematot abiejų paukščių vienoj vietoj... Sutinku su das dėl pirštų, bet kad tixliai nustatytum jų skaičių, reikia labai gero vaizdo.. Tad tikrai būtina atsižvegti ir į kitus apdaro bei silueto skirtumus.

Bet gi pievines linges gan anksti issinezdina is musu krastu, o javine linge velyvesni rudeni tikrai man neatrodo reatas pauktis.

man visi kas skraido palei miškus,pelkes ir pievas - suopiai
Nors nelabai į temą,bet tikras atsitikimas
prieš kokį gerą dešimtmetį švogeris nuvarė į Jūrmalą ir turguje nusipirko labai gražius marškinėlius su paukščio atvaizdu.Atvažiavęs pradėjo girtis,kad vos ne Montaną nusipirko ir tik po to pamatė užrašą po piešiniu - Suopis retas paukštis ( lietuviškai )

Andriau, pilnai sutinku su tavim, aš tik grynai apie paukščio išvaizdą kalbėjau

_________________
tadas@bix

dar vienas geras pozymis, bet jis galioja tik tada kai bent viena is siu dvieju rusiu esi mates jau pakankamai daug kartu, tai yra turi patirties ... pievine linge yra lieknesne ("grakstesne", "lengvesne") uz javine ir nendrine, pvz kai gerai pazysti nendrine linge, tai pamacius javine ji atrodo kai "stora ir nerangi" pievine ...dar galima isireiksti kad javine pagal apdara atrodo kaip pievine, o pagal kuna kaip nendrine...

PIEVINE TURI ANT ABIEJU SPARNU SONU TURI JUODA JUOSTELE,O JAVINE NETURI.CIA AS APIE PATINUS KALBU,O STEPINES PATS NIEKADA NEMACIAU

o kiek metu idomu gyvena linges???

Ar pievines linges Lietuvoje retos? Ar ju gauseja? Neuzilgo jau turetu pasirodyti..

Nu šiaip tikrai nėra dažnos, tačiau turbūt gyvena visuose rajonuose. Bent jau man žinomose perėjimo vietose Šiaulių rajone, atrodo, nedaugėja. Galbūt turi įtakos vis mažėjantys atvirų vietų plotai, užaugantys krūmais.

Jeigu pievinė lingė būtų dažna,nereikėtų jos į Raudonąją knygą įrašinėti.Jų gausumą Lietuvoje riboja tinkamų biotopų trūkumas - plačios papelkėjusios pievos.

Lietuvoje kasmet peri apie 300 pievinių lingių porų. Šilutės rajone (dabar jau Pagėgių) esu radęs tokių dilgėlynų-usnynų (nepapelkėjusių) kuriuose jos peri nedidelėmis (2-4 poros) kolonijomis. Atumai tarp lizdu - 20-50 metrų.

Ar gali tokiu laiku būti gryžus pievinė lingė .

Iš E.Drobelio knygos LIETUVOS MIŠKŲ PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI:
..grįžta ankstyvą pavasarį. Žuvinte dažniausiai pasirodo balandžio pradžioje. Anksčiausiai čia stebėta kovo 10 d. Čepkelių rez. anksčiausiai parskridęs patinas stebėtas kovo 19 d.
Bet kai toks šiais metais pavasris (žiema) tai dar neaišku kada jos pasirodys.

Šiandien mačiau , be žiūronų ižiūrėjau kad sparnai trečdaliu juodi , turbūt liks klaustukas kurį , pagal sparnus galėjo ir javinė būti .