Lietuvos ornitologų draugijos forumas

O kas tas SLR(d)?

Beje,perziurejau visu jusu siulomu pauksciu nuotraukas ir likau prie dvieju poziciju-baline peleda ir zvyre(bet pastaroji gal nelabai).Balinei tiktu daugiausiai pozymiu,iskaitant ir biotopa,ir netgi ta fakta,kad pamatyti peleda as tikrai ten nesitikejau ir net neziurejau vadove i peledas ,o dabar skaitau,kad jos ir diena matomos.Bet ar jos be ubavimo dar kokius garsus leidzia?

Turiu galvoj skaitmenini veidrodini(pvz.Canon20D).

Šioms pelėdoms būdingi tokie tuoktuviniai srydžiai, bet ko gero jau vėlokas tam laikas O skrendant kaip tik (lygtai kylant) patinėlis gieda, tik tas jo "giedijomas" tai yra ūbavimas, nors aš šios pelėdos balso negirdėjau

Dar vienas kandidatas su baltu pilvu ir juoda juosta

http://www.billbaston.com/images/Great_ ... 09-thm.jpg

Nee,kakla ilga buciau macius ,o is tiesu tai galva lyg ir paslepta buvo.Kazkokiu pelediniu garsu tai tuo metu as irgi girdejau,bet ten vis kersuliai maisesi,tai jiems viska nurasiau ir demesio nekreipiau .Zinosiu dabar,kad pacius netikeciausius variantus svarstyt reikia .O naudos gavau daug-pamoka gera bus,o ir lotynisku pavadinimu daug ismokau,beieskodama .

tuoktuviniai ir pan skrydziai balinems tikrai dar neturetu buti pasibaige, o ju metu jos skleidzia ivairesnius balsus.

As pati sau pasiliksiu tai kaip balines su klaustuku,o jums visiems didelis aciu

Balinėms pelėdoms reikia gan būdingų biotopų kiek aš žinau, tai paežerės apaugę aukštesne žole, kur šios pelėdos suka lizdą ant žemės (ir į medžius jos netupia). Taigi toje vietoje jos turėtų laikytis. Taip,kad šansas jas pamatyti ten dar yra. ir šiaip tai labai reti paukščiai; suradimas perimvietės būtų įdomus faktas

Perimviete tai jau kazin ar rasiu ,bet biotopas tai ten gal ir tinkamas,o ir pelkiu aplinkui yra,ir pievos ten vietomis slapios(gerves rytais atskrisdavo maitintis),krumynu nemazai,arimai vietomis,be abejo,ezerai ir ezeriukai.Cia siaip visiems atrodo,kad Trakai tokie sukulturinti,o is tiesu as net i automobili nesedu,pesciomis einu i pelkes,kuriu yra is visu pusiu,ar miskus.Esu radus tik medzius,kuriuose uldukai peri,ten turetu buti ir peledu(ne baliniu,aisku).

Vakar Vingio parke, teko sutikti keleta poru didziuju anciu, jos vaiksciojo asfaltuotais misko takeliais sutikusios zmones traukesi i misko giluma nors upe netoli, bet status skardis. Nejau jos miske susiruose sukti lizda? Ar varliauja miske tarp pusu?

Manyčiau, kad antys varlių nelesa; jų snapas daugiau tinka žnybti ir košti

Kurnors medyje lizdus susisuko .

nebūčiau toks tikras, bent jau naminės, pats esu matęs, kokią nedidelę su vargais susikrato

Skirtas dančiasnapiui, o ar būtent jis ten ir perėjo?

Reiškia, manimi netiki

Pagal kiaušinio spalvą (žalsva) tai turėjo būt klykuolė.

Skaičiau, kad keletą metų stebėti didžiūjų apuokų jauniliai lizdus jau buvo palikę vienais metais gegužės pradžioje, kitais metais gegužės 15 d.
Ar balinės pelėdos tokios vėlyvos, kad dar galėtų būti tik tuoktuviniai skrydžiai? Ar kai lizde būna kiaušiniai ir jaunikliai, tokie skrydžiai vis viena vyksta?

Gal kas galėtų man pasakyti, kokio dydžio gali būti gervės lizdinė teritorija? Kiek žinau ji būna didelė, bet bent jau preliminaraus ploto niekur nesu užtikęs paminėto....

Radau tiek: teritorijos dydis priklauso nuo gyvenamos vietos; 50–400 ha atvirose pelkėse, apaugusiose neaukštais medžiais, krūmais, kt. augalais. Vienos poros lizdo nuo kitos atstumas 5–6 km, ne arčiau 2–3 km; jei paukščiai gali nuskristi į maitinimosi vietą nekirsdami svetimos teritorijos, tankumas gali būti 3–5 poros / 40 ha

Gin, labai ačiū , beje kokiam šaltinyje radai šią informaciją