Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

ŽIOGRAKALNIO GEOMORFOLOGINIS DRAUSTINIS (121 ha) apima šiaurines Viekšnalių kaimo apylinkes. Tikslas — išsaugoti geomorfologiškai unikalią sališkąją Žiograkalnio plokščiakalvę.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

PAGIRGŽDŪČIO PEDOLOGINIS DRAUSTINIS (141 ha) apima šiaurvakarinę Pagirgždūčio miško dalį. Tikslas — išsaugoti Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralų etaloną su jam būdinga aplinka.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

LŪKSTO HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (1016 ha) apima Lūksto ežerą. Tikslas — išsaugoti vieną iš didžiausių Žemaitijos ežerų su plačiais lėkštašlaičiais atabradais ir būdingomis vandenų biocenozėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

MINIJOS IŠTAKŲ HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (635 ha) apima rytines ežeringas Kegų kaimo apylinkes. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti gamtiniu požiūriu vertingą vienos didžiausių Žemaitijos upių — Minijos — ištakų hidrografinį kompleksą su Didovo, Pluotnalio, Saloto, Kliokio ežerais bei protakomis, būdingomis pelkių, vandenų bei miško biocenozėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

VENTOS IŠTAKŲ HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (269 ha) apima Venių kaimo apylinkes. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti vienos didžiausių Lietuvos ir Latvijos upių — Ventos — ištakų hidrografinį kompleksą su Venių bei Medainio ežerais.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

VIRVYTĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS (250 ha) apima Virvytės upės slėnio atkarpą aukščiau Baltininkų kaimo. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti raiškią gamtinę hidrografinę Virvytės aukštupio vagos struktūrą bei būdingas paupines biocenozes.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

DUBULIO BOTANINIS DRAUSTINIS (51 ha) apima į rytus nuo Požerės miestelio esančias pievas. Tikslas — išsaugoti šlapių pievų ir miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

BIRŽULIO BOTANINIS - ZOOLOGINIS DRAUSTINIS (1535 ha) apima Biržulio ežero duburį ir jo aplinką. Tikslas — išsaugoti ekologiniu požiūriu unikalų, ypač svarbų vandens ir pelkių paukščiams perėti ir apsistoti migracijų metu, gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

ANTKANTŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (420 ha) apima Žiezdį bei jo apylinkes Tarvydų miške. Tikslas — išsaugoti savitas pelkėtų miškų ir ežerų biocenozes su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų rūšimis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

BALTEŽERIO TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (103 ha) apima į pietryčius nuo Kuršų kaimo esantį Baltežerio ežerėlį ir jį supančią pelkę bei mišką. Tikslas — išsaugoti pelkėtą duburinį kompleksą ir jo biocenozę.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai


DEBESNŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (261 ha) apima į pietus nuo Varnių plytinčią Debesnų pelkę ir jos aplinką. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti vieną didžiausių ir vertingiausių Žemaitijoje paežerinių pelkių su retųjų augalų bei gyvūnų buveinėmis ir archeologinėmis vertybėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

KAUKLIŲ TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (260 ha) apima į pietryčius nuo Didžiojo Palūksčio kaimo esančią Kauklių pelkę ir apypelkio miškus. Tikslas — išsaugoti Žemaitijai būdingą miškingą pelkinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

SYDEKLIO TELMOLOGINIS DRAUSTINIS (152 ha) apima pelkinį Sydeklio ežerą ir jį supančią pelkę. Tikslas — išsaugoti būdingą pelkinį duburį su užpelkėjančiu ežeru, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai

PABIRŽULIO ARCHEOLOGINIS DRAUSTINIS (1126 ha) apima Biržulio duburio šiaurines ir šiaurvakarines apylinkes. Tikslas — išsaugoti vieną stambiausių Lietuvoje akmens amžiaus stovyklaviečių kompleksą bei kitas archeologines ir kultūrines vertybes.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai


LUOKĖS URBANISTINIS DRAUSTINIS (140 ha) apima Luokės miestelį. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti Luokės miestelio planinę bei erdvinę struktūrą su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Draustiniai


VARNIŲ URBANISTINIS DRAUSTINIS (142 ha) apima Varnių miestą. Tikslas — išsaugoti ir eksponuoti svarbų Lietuvos kultūros istorijai Varnių miestą, jo planinę bei erdvinę struktūrą, unikalius architektūros paminklus, memorialines, kultūrines vietas.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU


Medynai



Varnių regioninio parko teritorija pagal biogeografinį rajonavimą priklauso Rytų Baltijos provincijai, borealinei juostai, Vidurio ir Rytų žemaičių rajonui. Čia vyrauja mišrieji eglynai, nuo turtingų rūšine sudėtimi (Querco - Picetum) bendrijų, kuriose auga nemoralinės rūšys (Aegopodium padagraria, Hepatica nobilis, Anemone nemorosa, Tilia cordata) iki neturtingų rūšine sudėtimi pietinės taigos (Eu - Picetum) bendrijų su borealinėmis ir boreotemperatinėmis (Oxalis acetosella, Maianthenum bifolium, Trientalis europaea) rūšimis. Regioniniame parke didžiausia augmenijos įvairovė rasta miškuose bei natūraliose pievose. Kiek mažiau rūšių įvairaus tipo parko pelkėse.



Rytinė ir centrinė Žemaičių aukštumos dalys mažai miškingos. Miskai sudaro iki 30 % visos parko teritorijos. Jie išsidėstę netolygiai, nedideliais ploteliais. Gausiau didesnių miškų masyvų Biržulio - Stervo ežerų apylinkėse, Lūksto vakarinėje bei pietinėje pakrantėje bei Medvėgalio kraštovaizdžio draustinio prieigose. Būdingas beveik visų miškų bruožas - drėgnumas, sodrus ir įvairus pomiškis. Labai įvairuoja parko reljefas, dirvožemio mechaninė sudėtis, drėkinimo sąlygos, o su tuo glaudžiai susijusi didelė augimviečių kaita, bendrijų įvairovė. Sausi pušynai aptinkami labai nedideliais ploteliais į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo Stervo. Žemesnėse, drėgnesnėse vietose auga brukninio - mėlyninio tipo pušynai. Jie sutinkami Tetervinės, Gojaus, Endrikavo miškuose. Nedideliais lopinėliais auga kiškiakopūstinis pušynas. Iš pušynų bendrijų labiausiai paplitęs kimininis pušynas. Šio tipo pušynai sutinkami aukštapelkėse. Eglynų parko teritorijoje nedaug. Vyrauja trys eglynų tipai: brukninis - mėlyninis, kiškiakopūstinis ir viksvinis - kimininis. Brukniniai eglynai auga kalvose ant priesmėlių, kiškiakopūstiniai - pakilumose, lygumose ant kiek derlingesnių dirvožemių. Ten kur gruntinis vanduo slūgso negiliai, nedideliais ploteliais įsiterpia viksviniai - kimininiai eglynai. Ąžuolynų teritorijoje yra tik maži likučiai. Kiek gausiau išlikę pavienių ąžuolų. Pačiose derlingiausiose augimvietėse auga liepynai. Parko teritorijoje jie nesudaro 0,5 % visų miškų ploto. Parke taip pat paplitę įvairaus tipo beržynai. Jų gausą sąlygoja tai, kad jie auga labai įvairiose augimvietėse. Beržas auga sausuose, šlapiuose, net nederlinguose aukštutinio ir tarpinio tipo dirvožemiuose. Atskirai reikėtų paminėti ištisines lieknojo beržo (Betula humilis) viksvines - kiminines bendrijas, išplitusias tarpinio tipo pelkėse piečiau Varnių ir šiauriau nuleistojo Biržulio ežero. Tai saugotinos bendrijos. Drebulynų bendrijos susiformavusios ten kur dirvožemis derlingas, drėgnokas. Vienas iš įdomesnių drebulynų yra Liepyno miške, kur be drebulių dar auga beržai, liepos. Juodaksnynai parke tarpsta žemapelkių pakraščiuose, ežerų pakrantėse, perteklingai drėgnose žemumose, protakose. Iškirstų eglynų, beržynų vietoje, užleistuose dirvonuose, nešienaujamose pievose vis gausiau įsivyrauja baltalksnynai.



Nustatyta parke aptinkamų skroblynų bei ąžuolynų vertė. Šiuo požiūriu išsiskiria Aukštagirės miškas, miškas Gojus Medvėgalio kraštovaizdžio draustinio pietinėje dalyje.



Parko grybija beveik netyrinėta. Daugiausia grybų rūšių aptinkama mišriuose parko miškuose. Iš valgomų grybų dažniausiai auga baravykiniai, ūmėdiniai, baltikiniai grybai.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU


Žolinė augalija



Vertingiausios retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, augalų rūšių augimvietės – Varnių regioninio parko pelkės ir pievos.



Pievos parke užima gana nemažus plotus. Yra paplitusios tarpumiškėse, tarp dirbamų laukų, apyežeriuose, kalvų, piliakalnių šlaituose. Labai nedaug užliejamų pievų išlikę palei Garduvos, Daumanto, Varnelės upelius. Iš žemyninių pievų dar ryškiai išsiskiria sausuminės, maitinamos atmosferos kritulių ir žemumų pievos. Pagal nusausinimą ir sukultūrinimą pievos skirstomos į natūralias ir sukultūrintas. Sausuminės vešlios natūralių pievų bendrijos plyti Švedkalnio, Medvėgalio, Sprūdės, Šatrijos, Moteraičio piliakalnių, bei kitų stačiašlaičių kalvų šlaituose.



Pelkinių ekosistemų augalija išlikusi gana natūrali, nors tik maža dalis pelkių parke nepaliestos melioracijos. Palyginus su miškais ir natūraliomis pievomis, pelkių augalijos įvairovė parke nedidelė, bet savita. Parke yra daugiausia žemapelkių bei tarpinio tipo pelkių. Labai nedaug aukštapelkių, kurios nedidelės. Didžiausia iš jų dalinai išeksplotuotas Degėsių - Pabiržulio durpynas.



Ypač žinomi yra didieji parko pelkynai — Biržulio, Stervo, Debesnų, Dubulio, Paršežerio. Jiems būdingi botaniniu požiūriu vertingi natūralių pievų intarpai, daugelio retųjų augalų — gegužraibinių, tuklių, liekninių beržų, sibirinių vilkdalgių ir kt. bendrijos. Savitos, mažiau tyrinėtos, yra miškingosios duburių bei įlomių pelkės: Antkantų, Kauklių, Sietuvos, Baltežerio, Sydeklio, kur, be gausių orchidinių, auga sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica), lieknieji švyliai (Eriophorum gracile), retažiedės viksvos (Carex pauciflora), statieji atgiriai (Huperzia selago) ir kitos rūšys. Žemuminės pievos taip pat labai vertingos retais augalais. Čia auga žalsvažiedės blandys (Platanthera chlorantha), raktažolės pelenėlės (Primula farinosa), pieviniai plaurečiai (Gymnadenia conopsea) ir kt.



Slaoto ežero dugne slepiasi retas pataisūnas Ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris).

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Žinduoliai



Parko teritorijoje esančiuose miškuose bei krūmynuose gana gausu įvairių žinduolių: stirnų (Capreolus capreolus), šernų (Sus Scrofa), elnių (Cervus elaphus), lapių (Canis (vulpes) vulpes), pilkųjų kiškių (Lepus europeus), miškinių (Martes martes), ir akmeninių (Martes foina) kiaunių, žebenkščių (mustela nivalis).



Stervo gamtiniame rezervate aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti baltieji kiškiai (Lepus timidus). Parke dažni usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoideas), šeškai (Mustela putorius), palei upelius, melioracijos kanalus uoliai darbuojasi bebrai (Castor fiber), gana dažnos kanadinės audinės (Mustela lutreola) bei į Raudonają knygą įrašytos ūdros (Lutra lutra). Aptinkami briedžiai (Alces alces), o Pagirgždūtės miškuose — ir vilkai (Canis lupus).



Pastaraisiais metais nešienaujamuose užleistuose plotuose pagausėjo smulkiųjų graužikų, atsistato kiškių populiacija. Atliekant smulkiųjų žinduolių momtoringą, 2000 metais sugautos retos rūšys — mažoji miškinė pelė (Apodemus sylvaticus) ir beržinė sicista (Sicista betulina).



Parke aptikta nemažai rūšių šikšnosparnių: tai vandeninis pelėausis (Myotis daubentonii), Brandto pelėausis (Myotis brandtii), Natererio pelėausis (Myotis nattereri), rudasis ausylis (Plecotus auritus), rudasis nakviša (Nyctalus noctula), Natuzijaus šikšniukas (Pipistrellus nathusii), šikšniukas nykštukas (Pipistrellus pipistrellus), šiaurinis šikšnys (Eptesicus nilssoni). Gausiausios jų buveinės yra Biržuvėnų dvaro parke bei Pavandenės ir Varnių parkai. Varnių bažnyčios rūsiuose yra nuo seno žinomos kelių šikšnosparnių rūšių žiemavietės.

Varnių regioninis parkas PLAČIAU

Ropliai ir varliagyviai



Parko varilagyvių ir roplių fauną sudaro visos dažnos Lietuvos rūšys. Iš retesnių aptikta raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina), nendrinių rupūžių (Bufo calamita), skiauterėtųjų tritonų (Triturus cristatus) ir česnakių (Pelobatus fuscus). Visame parke dažnos smailiasnukės (Rana arvalis), pievinės (Rana temoraria) ir kūdrinės (Rana esculenta) varlės, paprastosios rupūžės (Bufo bufo), visur aptinkami gyvavedžiai driežai (Lacerta vivipara), kiek rečiau vikrieji driežai (Lacerta agilis), gluodenai (Anguis fragilis), paprastieji (geltonskruosčiai) žalčiai (Natrix natrix) ir paprastosios angys (Vipera berus). Iš viso 5 roplių ir 12 varliagyvių rūšių.