Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=10796297

Gulbė įsimylėjo valtį

www.DELFI.lt
2006 rugsėjo mėn. 27 d. 09:58


Reta juodoji gulbė įsimylėjo plastikinę gulbės formos valtį, kurią siūloma išsinuomoti Vokietijos ežere. Biologų teigimu, juodoji Australijos gulbė rodo visus tipinius meilės ženklus: suka ratus apie savo plastikinę mylimąją, be galo ilgai į ją žiūri ir leidžia tylius garsus. Ir gulbė, ir valtis gyvena Aasee ežere Vokietijos šiaurės vakarinėje dalyje.
Kaip rašo Ananova.com, didžiulė balta plastikinė valtis, atrodanti kaip gulbė, yra skirta nuomotis šeimoms, norinčioms piknikų ežere ar prie jo.


Kai prieš kelis mėnesius ežere apsigyveno išskirtinai atrodanti juodoji gulbė, ji tučtuojau tapo vietinių gyventojų susidomėjimo objektu. O dabar, kai ši gulbė įsimylėjo valtį, ji tapo didžiule žvaigžde. Suvenyrų parduotuvėse jau pardavinėjami marškinėliai, sniego rutuliai ir raktų pakabukai, kuriuose vaizduojami įsimylėjėliai.


Bet vietiniai gyventojai sako, kad dabar turistai nelabai nori išsinuomoti meilės objektu tapusios valties – vien dėl akylo jos gerbėjo.


O jachtų mokyklos savininkas Peteris Overschmidtas skundėsi: „Kai priplaukiu per arti valtelės, juodas paukštis pašiaušia savo plunksnas ir šnypščia ant manęs“.


Biologas Dirkas Wewersas iš vietinio Allwetterio zoologijos sodo sakė: „Toks elgesys įrodo, kad gulbė prisirišo prie valtelės“.


Biologams tai kelia susirūpinimą, nes gulbės yra monogamiškos, o juodoji gulbė gali veltui praleisti savo gyvenimą bandydama suvilioti plastikinę savo meilę.


Ekspertė Andrea Klein teigia, kad rūpestį jiems kelia tai, kas atsitiks, kai valtelė bus užrakinta patalpoje žiemai. Bet ji yra santykinai įsitikinusi, kad gulbė sugebės išgyventi po šios netekties.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Panevėžio rytas, 2006 m. rugsėjo 27

Alkanos gervės tyčiojasi iš žemdirbių

Vilma KAIRIENĖ


Panevėžio rajone, šalia Trakiškio, ūkininkaujančio 41 metų Petro Nevulio laukus siaubia gervės.

Paukščiai su dideliu apetitu puola vasaros karščių ir sausros nualintus miežius. Ūkininkas juos paliko nekultus, nes to daryti, pasak jo, nebeapsimoka.

Net vidurdienį, kai po nakties jau būna pasisotinusios, gervės nepalieka lauko.

„Panevėžio ryto“ korespondentams netikėtai pasirodžius palaukėje, nuo pasėlių pakilo didžiulis būrys paukščių. Klykdamos gervės apsuko ratą ir vėl įžūliai sutūpė į miežius.

Nors šie paukščiai atsargūs ir pajutę pavojų tuoj pat kyla į orą, nuo gervių antrus metus kenčiantis P.Nevulis sako pastebėjęs, kad jos vis labiau įsidrąsina. Pabaidytos gervės nuskrenda į šalia esantį to paties ūkininko dirbamą kitą, dar didesnį lauką.

Klykiančių ir aršiai ūkininko derlių niokojančių pilkųjų gervių laukuose už Trakiškio pilna kasdien.

Vietos gyventojai pasakoja, kad į netoliese esantį Bigailių durpyną jų suskrenda ne šimtai, bet tūkstančiai.

Apie pusantro kilometro nuo durpyno gyvenantis ūkininkas Romualdas Lazickas sakė, kad gervių šiose vietose atsirado maždaug prieš ketverius metus. Iš pradžių paukščių tebuvo vos keli, bet dabar pakilę ieškoti maisto jie užtemdo dangų, užstoja saulę.

Sunku apskaičiuoti patirtą žalą

P.Nevulio laukus įžūlios gervės atakuoja jau antrus metus iš eilės.

Aštuonerius metus ūkininkaujantis P.Nevulis pirmą kartą gervių pulkus pastebėjo pernai rudenį, kai sudygo išsinuomotose žemėse pasėti jo kvietrugiai. Tada nuo Bigailių durpyno pusės į žiemkenčių laukus suskrido apie penkis šimtus šių retų paukščių, jie kapojo želmenis ir ruošėsi migruoti į šiltesnius kraštus.

Nuo gervių kenčia ir kiti aplink Bigailių durpyną esantys laukai. Vienas ūkininkas buvo pasėjęs apie pusantro hektaro žolių mišinio su žirniais, tačiau pastarieji nesudygo – visas sėklas sulesė gervės.

Ūkininkas P.Nevulis teigė, kad gervės šiemet sunaikino apie trečdalį miežių derliaus.

Sausros ir paukščių nuniokotų laukų žemdirbys iki galo net nekūlė, juose liko apie 15 hektarų nenuimtų miežių.

Šie likučiai paukščius maitina iki šiol.

Šiemet P.Nevulis nusprendė gervių siaubiamuose laukuose žiemkenčių nebesėti. Tokia permaina galbūt atbaidys nuo šios vietos maisto įpratusius ieškoti paukščius, be to, sėjomaina bus naudinga derliui.

Patyręs nuostolių pasėlių savininkas kreipėsi į rajono savivaldybę prašydamas kompensacijos. Pernai dėl paukščių nuniokotų pasėlių patirti nuostoliai ūkininkui buvo padengti tik iš dalies, jam išmokėta 1400 litų.

Metodikos, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti ir motyvuoti dėl paukščių patirtos žalos dydį, nėra. Ją Panevėžio rajono valdininkams tenka kurti pirmiems.

Reiškinys stebina unikalumu

Panevėžio rajono žemės ūkio specialistai tikina negirdėję, kad nuo gervių kentėtų ir kitų šalies ūkininkų pasėliai.

Dažniausiai žemdirbiai prašo kompensuoti gamtos stichijų – sausros, liūčių, uraganinio vėjo – ar kanopinių žvėrių padarytus nuostolius.

Žvėrys daugiausia žalos pridaro ten, kur laukai yra šalia komercinių medžioklės plotų, pavyzdžiui, Krekenavos seniūnijoje. Šalia miškų esančius laukus ištrypia šernai, stumbrai, briedžiai, stirnos.

Gervių antplūdžio į laukus ūkininkas P.Nevulis nesieja su kasmet nenuspėjamų išdaigų iškrečiančiais gamtos reiškiniais, tokiais kaip šiemetė sausra.

Jis mano, kad atsakymą turėtų padėti rasti gamtosaugininkai, paukščius stebintys ornitologai. Atrodo, kad retos, į šalies Raudonąją knygą įrašytos gervės savo noru šių laukų nepaliks.

Ūkininkui surasti atbaidomųjų priemonių, kad paukščiai laikytųsi atokiau, kol kas nepavyko.

http://www.panrytas.lt/?id=2006092730&i=3&a=1

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ramygaloje - gandrų miestų atstovai

Panevėžio balsas, 2006 09 28

Pirmą kartą Lietuvoje vyko šeštoji Europos gandrų miestų organizacijos (ESCO) konferencija. Kol kas šiai organizacijai atstovauja vienintelis Panevėžio rajono miestas - Ramygala. Ramygaliečiams dėl konferencijos ir teko didžiausi rūpesčiai, jiems talkino rajono Savivaldybė.

Gandras ieško draugų
Ramygaliečiai, savo herbe turintys gandro simbolį, tokias konferencijas rengia kiekvienais metais. Tačiau ši buvo ypatinga, nes atvyko svečių iš užsienio miestų, savo herbuose taip pat turinčių gandrą. Tai atstovai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Ukrainos ir Latvijos - iš viso šešiolika žmonių. Užsieniečiai Lietuvoje viešėjo keturias dienas. Viešnagė prasidėjo konferencija, kuri vyko pirmos dienos rytą. Išsamią ataskaitą pateikė ESCO konferencijų veiklos koordinatorė latvė Ilona Trezine. Buvo priimtas naujas narys - Ukmergės rajono Taujėnų miestelis, apsvarstyti projektai, tarp jų - ir ramygaliečių. Pastarasis vadinosi "Ramygalos gandras ieško draugų", tai yra kitų miestų, turinčių gandro simbolį. Buvo paskelbti viktorinos "Ką aš žinau apie Lietuvą ir apie Ramygalą" rezultatai. Nugalėtoja tapo ukrainietė Marija Lytvyn.
Lietuvą aprašiusi moteris susitikime nedalyvavo, todėl diplomas, bylojantis apie užimtą pirmąją vietą, jai bus išsiųstas paštu. Apdovanoti ir projekto "Ramygalos gandras ieško draugų" konkurso nugalėtojai - Berčiūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai. Numatyti darbai kitiems metams. Apie perspektyvas kalbėjo Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.
Po pietų konferencijos dalyviai rajono Savivaldybėje susitiko su meru Povilu Žaguniu. Jis pasakojo apie rajono problemas, specifiką ir linkėjo delegacijai toliau spręsti demografines problemas. Buvo pasikeista suvenyrais.
Viešnagė - įdomi
Pažintinę-pramoginę programą svečiams organizavo Ramygalos kultūros centro direktorė Inga Pečeliūnienė. Jau prieš porą savaičių tvarkytas miestas, pasodinti nauji gėlynai, centrinėje aikštėje sustatytos vėliavos, mokyklos mokiniai, vadovaudamiesi moksleivės Ernestos Giedrytės eskizais, gandrų simboliais išpiešė autobusų stotelę. Kultūros centre eksponuota nuotraukų paroda, primenanti Roberto Šliavo gandrus, padarytus iš šiaudelių vasaros plenere.
Svečiai aplankė Ramygalos mokyklą, išklausė jaunųjų muzikų koncertą bažnyčioje. Kitą dieną keliavo siauruoju traukiniu su specialia programa, apžiūrėjo Krekenavos stumbryną. Užsieniečiai domėjosi Lietuvos istorija, su smalsumu klausinėjo seniūno Valdo Chirv apie senuosius Lietuvos kunigaikščius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Gandras Juozas į Afriką neskrenda

Lietuvoje gimęs gandras atsisako išskrendančių paukščių brolijos ir lieka žiemoti Nidoje, kur meškeriotojai negaili jam žuvų.


Rolandas Parafinavičius
[email protected]
http://www.lt24.lt/lt/content/viewitem/9293/


Nida ištuštėjo. Į pietų ir vakarų Europą išlėkė chuliganiško būdo kormoranai, išplasnojo garniai. Rugpjūčio pabaigoje į Pietų Afriką iškeliavo gandrai. Liko tik gulbės ir gandras Juozas.

Gulbės dar tik ruošiasi skrydžiui į Pietus, o Juozas niekur nesirengia. Nes jam ir čia gerai. Draugiško būdo gandras jau seniai tapo vietos gyventojų ir turistų numylėtiniu.

Vasarą Juozas nevengia pabendrauti su kitais gandrais, tačiau šis keistas paukštis nė karto nesusiviliojo tolimomis kelionėmis. Brolyčiai išskrenda, o jis lieka žiemoti gimtinėje. Patriotas.

Dėde, duok žuvį

O kam vargti, trenktis į kitą svieto kraštą, jei ir čia gerai? Ypač gandrą lepina meškeriotojai – vis vaišina žuvelėmis. Iš pat ryto Juozas apžvelgia marių krantinę, įvertina padėtį ir išsiruošia į svečius.

Paprastai jis nusklendžia nuo kraigo ir pėsčias leidžiasi pas meškeriotojus. Jei azarto pagauti žvejai nepastebi svečio, gandras nesidrovi prisistatyti pats.

Galingu snapu Juozas kepšteli nusisukusį meškeriotoją, o gandrų kalba tikriausiai tai reiškia prašymą: „Ei, dėde, duok žuvį...“

Kai niekas nemeškerioja, pėsčiomis vaikštantis gandras nevengia užsukti ir į pamario užeigą – gal kas nors pavaišins? Atvykėliai stebisi tokia gandro drąsa, o vietiniai jau įprato globoti Juozą.

Tiesa, Juozas nėra vienintelis gandrui duotas vardas. Kitame krantinės gale jį vadina Zeniumi, o jaunimas įsitikinęs, kad paukščio vardas yra Vudis.

Atstumtasis – jaukus paukštis

„Aaa, šitas nidiškis – taip taip, žinau aš jį, mes jį žiedavome, – prisimena Juozą Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas. – Anksčiau šitas gandras gyveno pas mus, bet, matyt, Nidoje žmonės yra vaišingesni. Perskrido marias ir dabar gyvena ten“.

L.Jezerskas papasakojo, kad Juozui – treji metai (vidutiniškai gandrai gyvena 20–30 metų). Būdamas dar mažas Juozukas iškrito (ar buvo išstumtas) iš lizdo. Šeima nebepriėmė savo vaiko atgal.

Gandru pasirūpino žmonės. „Jis puikiai skraido, moka savarankiškai maitintis, tačiau prarado migracijos instinktą. Būna, susitinka su kitais gandrais, pabendrauja, bet į Pietus kartu neskrenda, – paukščio istoriją pasakoja ornitologas. – Nuo pat pradžių jis labai jaukus paukštis. Pašauki – atskrenda, kleketuoja. Tokie atvejai labai reti“.

Specialistas priduria, kad be žmonių pagalbos Juozas neišgyventų žiemą. Nidos gyventojai leidžia paukščiui prisiglausti pastatuose.

L.Jezerskas nerimauja, kad nuolat vaišinamas gandras gali prarasti dar vieną instinktą – maitinimosi. O pats jis pavojaus nekelia? „Na, kartais pagainioja vaikus“, – pastebi ornitologas. Taigi jei sutiksite Juozą Nidos krantinėje, prižiūrėkite savo atžalas. Juozas yra gana ramaus būdo, bet neverta užmiršti, kad snapas – didelis ir kietas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Prilesintos gulbės tingi skristi svetur

Jūratė Mičiulienė
Lietuvos žinios, 2006-10-04


Rudenį žmonių prilesintos gulbės nesiruošia maisto ieškoti šiltuose kraštuose, žiemoti lieka čia, ir ne kiekvieną jų, prišalusią prie ledo, pavyksta išgelbėti


Šiandien - Pasaulinė gyvūnijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena. Jau penktus metus Lietuvoje spalio 4-oji minima kaip Atjautos diena.


Dažnam atrodo, kad kiekvieno doro piliečio šventas reikalas - pamaitinti paukščius ir žvėrelius. Taip buvome mokyti nuo vaikystės. Deja, pasirodo, šitaip darome meškos paslaugą paukščiams, ypač gulbėms. Prisilesusios jos aptingsta, priauga svorio, o neretai ir susigundo likti čia žiemoti, visai nenutuokdamos, kokia žiema jas užklups mūsų krašte.

Pasak Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininko Beno Noreikio, šiemet gyvūnų ir Šv. Pranciškaus dienos proga LGGD nori atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą ir prašo gyventojų rudenį nelesinti gulbių. Tai bus pati geriausia pagalba joms!

"Gulbės minta vandens augalais ir dumbliais. Rudenį, kai pradeda trūkti maisto, jos priverstos migruoti į šiltesnius kraštus. Tai pats geriausias būdas joms peržiemoti, - pasakojo Noreikis. - Kai rudenį žmonės ima gulbes maitinti, nusilpsta jų migracijos instinktas ir dauguma lieka žiemoti pas mus. Žmonių numestas batonas ar duona šiems paukščiams nėra visavertis lesalas. Daugelis pasilikusių gulbių pamažu išsenka, o vėliau žiemą net ir norėdamos išskristi jau nebeturi jėgų. Išalkę ir išbadėję paukščiai dažnai prišąla prie ledo ir patys negali išsilaisvinti".

Praėjusią žiemą LGGD Laukinių gyvūnų gelbėjimo ir reabilitacijos skyriaus darbuotojai suteikė veterinarinę pagalbą 65 gulbėms. Deja, ne visos išgyveno. Tokios liūdnos pasekmės - dėl gyventojų, maitinusių gulbes rudenį, tariamai gerų norų. Tad LGGD ragina jau dabar nelesinti gulbių, kad jos rengtųsi maisto ieškoti šiltesniuose kraštuose.

LGGD kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba kasmet ragina Lietuvos visuomenę Pasaulinę gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, dieną nemedžioti, nežvejoti, neatlikti eksperimentų su gyvūnais, o gyvūnų prieglaudose neatlikti eutanazijos (nebent veterinarijos gydytojas nuspręstų, kad tai neišvengiama). Šia proga būtų humaniška suteikti poilsio dieną arkliams, cirko ir kitiems dirbantiems gyvūnams.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Sekmadienį paukščių stebėjimo šventės proga rengiamas pėsčiųjų žygis po Verkių regioninį parką


Orintologai kviečia atsisveikinti su išskrendančiais sparnuočiais.

lrytas.lt
2006-10-05 11:52

Sekmadienį, spalio 8 d., sostinės Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija kviečia į pažintinį pėsčiųjų žygį po Verkių regioninį parką. Žygis skirtas didžiausiai Europoje paukščių stebėjimo šventei – „Paukščių palydos 2006“.

11 val. keliautojai kviečiami rinktis prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (Žaliųjų Ežerų g. 53). Atvykusius žygeivius Neries bei Verkių dvarvietės tvenkinių pakrantėmis lydės ornitologas Gintaras Riauba ir direkcijos gidė Nijolė Balčiūnienė.

Rudeninės paukščių palydos – tai kasmet visoje Europoje pirmąjį spalio savaitgalį organizuojama šventė, kurios metu surengiama šimtai įvairiausių ornitologinių renginių. Paukščių palydose gali dalyvauti visi, norintys pamatyti vieną didingiausių mūsų žemyne gamtos reiškinių – rudeninę paukščių migraciją.

Tūkstančiai gamtai neabejingų žmonių iš 32 Europos valstybių ketina stebėti ir skaičiuoti išskrendančius paukščius. Tai reginys ne tik patyrusiems stebėtojams, bet ir tiems, kurie tiesiog nori praleisti savaitgalį gamtoje, sekmadienio popietę pasigrožėti rudenėjančia gamta, atsisveikinti su paukščiais.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kauno diena, 2006 m. spalio 5 d., ketvirtadienis, Nr. 228 (17992)

Gyvūnų globėjai ragina nemaitinti gulbių rudenį

Virginija SKUČAITĖ



Praėjusią žiemą į Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrių pateko beveik septynios dešimtys gulbių, nukentėjusių per šalčius.

Dalį šių paukščių teko gelbėti iš ledo gniaužtų, kitus - nuo išsekimo dėl bado. “Gulbės nukentėjo todėl, kad liko žiemoti Lietuvoje, kur joms žiemą susirasti maisto - pakrančių vandens augalų, yra neįmanoma. Rudenį, kai gamta apmiršta ir maisto sumažėja, žmonės pradeda jas maitinti. Štai pagrindinė priežastis, kodėl šie paukščiai neišskrenda žiemoti ir pasmerkia save sunkiems išbandymams. Mes, gyvūnų globėjai, raginame kauniečius rudenį nemaitinti gulbių - gal daugiau jų išskris į šiltesnes žiemojimo vietas”, - sakė LGGD pirmininkas Benas Noreikis.

Ornitologas Ričardas Patapavičius, pritardamas gyvūnų globėjų raginimui, primena, kad meilė gyvūnams turi būti protinga. Anot ornitologo, net ir tuomet, kai Nemuno, Kauno marių ir kitų telkinių pakrantes sukaustys ledas, nepulkime maitinti vandens paukščių, nes tokiu būdu mes nuslopiname jų migracijos instinktą. “Tik įsitikinusios, kad maisto nėra, gulbės išskris žiemoti į joms įprastą Baltijos jūros pakrantę. Jei visgi dalis jų pasiliks, tuomet turėtume pasirūpinti, kad šie gražūs vandens paukščiai nebadautų”, - sakė R.Patapavičius.

Smulkių laukinių gyvūnų reabilitacijos skyriaus darbuotojai maždaug 100 kartų per metus skuba gelbėti nelaimės ištiktus laukinius gyvūnus.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Klaipėda, 2006-10-05

Palinkėkime paukščiams, kad namo sugrįžtų

Kristina Kanišauskaitė

Vis labiau vėstantys ir rudenėjantys orai primena apie artėjančią Paukščių palydos šventę.

Kasmet pirmąjį spalio savaitgalį įvairiose valstybėse žmonės vyksta į gamtą ir grožisi į pietus iškeliaujančiais paukščiais.

Šiltuosiuose kraštuose apsistos ne vien, pasak senolių, vaikus į mūsų šeimas atnešantys gandrai.

Pamojuosime ir palinkėsime į Lietuvą sugrįžti visiems sparnuočiams, žiemą praleisiantiems toli nuo mūsų šalies.

Pasak ornitologų Gintaro Riaubos ir Vytauto Jusio, savo perimvietes jau paliko varnėnai, lakštingalos, alksninukės, zylės, kikiliai, gandrai ir kiti vabzdžialesiai.

Likusioji migrantų dalis išskris po pirmųjų šalnų.

Kaip pavyzdį ornitologai paminėjo kelionei besiruošiančias gerves. „Jos kelionei paprastai išsiruošia sulaukusios pirmųjų šalnų. Skrenda sustodamos pailsėti, tausodamos maisto atsargas. Bet jau ir praėjusiais savaitgaliais galėjome stebėti didžiulius pulkus išskrendančių pilkųjų žąsų ir gervių“, - pasakojo paukščių migracijos stebėtojai.

Ornitologų duomenimis, paukščių migracijos bangas lemia sezono kaita ir vėstantys orai. ,,Todėl visi, norintys atsisveikinti su mūsų kraštą paliekančiais paukščiais, dar turės galimybių juos stebėti praskrendančius ar sustojusius trumpo poilsio laukuose, pamiškėse ar prie įvairių vandens telkinių“, - sakė Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Gintaras Riauba.

Pasaulinis paukščių stebėjimas per palydas reguliariai vyksta nuo 1993 metų, tačiau kasmet organizuojamo renginio tikslas nepakito  informuoti kiek įmanoma daugiau žmonių, kad šie kartu su kitų valstybių gyventojais stebėtų paukščius ir juos registruotų.

Praėjusiais metais Lietuvos paukščių stebėtojai į žiemavietes išlydėjo rekordinį skaičių migruojančių paukščių - per 516 tūkstančių.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Nauja atrakcija - stebėti paukščius

bernardinai.lt, 2006-10-06


Pajūrio regioninio parko lankytojams siūloma pro teleskopą pasigrožėti migruojančiais paukščiais.

Migruojančius paukščius stebi Pajūrio regioninio parko ekologas, kuris, jei nevykdo skaičiavimų, neatsisako apie paukščių migraciją papasakoti ir leisti pro teleskopą žvilgtelėti ir praeiviams.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad smalsuoliai netrukdo, o žmonių domėjimasis gamta netgi skatinamas. Kaip tik todėl teleskopas pastatomas taip, kad pro jį žiūrinčius gamtininkus pastebėtų praeiviai, - greta per parką vingiuojančio dviračių tako.

„Greitai bus migracijos pikas. Tada paukščius bus itin įdomu stebėti“, - žadėjo E.Paplauskis.

Tikėtina, kad pro teleskopą žmonės galės stebėti ne tik išskrendančius mūsų sparnuočius, bet ir tuos, kurie atskrenda čia žiemoti, tarp jų ir itin retus paukščius.

„Žmonės neretai nustemba sužinoję, kad kai kuriems, ypač gyvenantiems šiauriau, paukščiams Lietuva yra tarsi kurortas, kur jie atskrenda žiemoti. Pas mus žiemoja paukščiai iš Šiaurės Rusijos, Skandinavijos šalių. O sibirinė gaga, kuri yra globaliai nykstantis pasaulyje paukštis, į Lietuvą, spėjama, atskrenda žiemoti net iš Prano Juozapo žemės“, - pasakojo ekologas.

Į Pajūrio regioninį parką atskrenda peržiemoti ir daugiau nematytų paukščių. Pavyzdžiui, iš Skandinavijos atplasnoja ledinės antys, kurių patinai yra labai gražūs - juodai balti su smailia uodega.

Iš Šiaurinių Rusijos regionų į Pajūrio regioninį parką atskrenda ir nemažas būrys rudakaklių narų.

Taip pat čia žiemoja kuoduotosios antys bei ausuotieji kragai.

Mūsų paukščiai irgi išskrenda žiemoti. Pajūrio regioniniame parke jau kurį laiką nematyti mažųjų kirų. Rečiau išvysi ir juodkrūčius bėgikus. Tačiau gulbės neskuba palikti Baltijos jūros ir išskristi žiemoti.

E.Paplauskis sakė, kad šąlant orams bent truputį migruoja daugelis paukščių, netgi varnos, zylės arba strazdai. Kad šie paukščiai nemigruoja, atrodo todėl, kad lietuviškuosius giesmininkus, kurie pasitraukia piečiau, žiemą pakeičia tie patys sparnuočiai, atskridę iš atšiauresnių kraštų.

Šiuo metu daug darbo turi ir Ventės rago ornitologai, kuriems tenka žieduoti praskrendančius paukščius, nes prasideda pats jų migracijos pikas.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Leonas Jezerskas sakė, kad per dieną sužieduojama iki 2 tūkst. paukščių.

L.Jezerskas patikino, kad sparnuočių migracija vyksta laiku ir yra tokia, kokia ir turėtų būti.

Dėl to vedėjas spėjo, kad žiema ateis laiku ir bus normali - nei per šalta, nei per šilta.

Giedrė Balčiūtė
Apskrities ir miesto dienraštis „Klaipėda“

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Alternatyvios Nobelio premijos - už atradimus, kurių nereikia kartoti

Mokslininkai, atsakę į klausimus, kodėl geniams neskauda galvos, ar mėšlavabaliams patinka jų maistas ir ar teisiosios žarnos masažas gali apsaugoti nuo žagsėjimo, bent jau buvo pripažinti už savo darbą - ketvirtadienį Harvardo universitete jie buvo apdovanoti alternatyviomis Nobelio premijomis.

Jumoristines premijas, kurios angliškai vadinamos "IgNobels" - pagal žodį "ignoble", reiškiantį "nekilmingas", "gėdingas", ir skiriamas už pasiekimus, kurių "negalima ar nereikia pakartoti", per kasmetinę ceremoniją teikė tikrieji Nobelio premijų laureatai.

Šias premijas 1991 metais mokslinio žurnalo "Annals of Improbable Research" redaktorius Marcas Abrahamsas įsteigė tam, kad atkreiptų dėmesį į keistus projektus, kurie gali likti nepastebėti.

Dviejų valandų ceremonija iš nuobodaus susirinkimo virto prabangiu renginiu, kai mokslininkai savo laboratorijų chalatus pakeitė smokingais ir pratrūkdavo juoku, kai tik kas nors paminėdavo inerciją, tapusią pagrindine vakaro tema.

"Tai turbūt vienintelė vieta pasaulyje, kur fraktalinė geometrija sulaukia aplodismentų", - sakė žiūrovas iš auditorijos Billas Cardas.

Ivanas Schwabas iš Kalifornijos Universiteto Deivise ir velionis Philipas May iš Kalifornijos Universiteto Los Andžele buvo apdovanoti ornitologijos prizu už tyrimus, kodėl uoksus kalančiam geniui neskauda galvos.

Wasmia Al-Houty iš Kuveito universiteto ir Fatenas Al-Mussalamas iš Kuveito aplinkosaugos vadovybės namo išsivežė apdovanojimą už tai, kad parodė, jog mėšlavabaliai iš tikrųjų yra išrankūs maistui.

Laimėtojai savo padėkos kalbas turėjo sakyti ne ilgiau nei vieną minutę. Jei jos būna ilgesnės, laureatus nutraukia aštuonerių metų mergaitė, "panelė Brangutė", kuri tokiais atvejais sušunka: "Prašom liautis, man nuobodu!"

Žiūrovai taip pat pasipriešino naujiems saugumo reikalavimams, kurie galėjo nutraukti dar vieną alternatyvių Nobelio premijų tradiciją - laidyti popierinius lėktuvėlius. Per vakarą į sceną atskriejo šimtai lėktuvėlių, kuriuos pareigingai šlavė Harvardo fizikas Roy`us Glauberis, dirbantis šį darbą pastaruosius dešimt metų.

Nepaisant jumoristinio vakaro tono, šie apdovanojimai akademinėje bendruomenėje vertinami vis rimčiau - šiais metais atsiimti prizų atvyko aštuoni iš dešimties laimėtojų.

Tarp laimėtojų, negalėjusių dalyvauti ceremonijoje, buvo Howardas Stapletonas iš Velso Merter Tidvilio miesto, pelnęs taikos apdovanojimą už tai, kad išrado elektromechaninį prietaisą, atbaidantį paauglius.

Prietaisas skleidžia erzinantį garsą, kurį girdi paaugliai, bet ne suaugusieji. Vėliau jis tą pačią technologiją panaudojo mobiliojo telefono skambučiui, kurį girdi paaugliai, bet ne jų mokytojai, sukurti.

Trys amerikiečių mokslininkai Lynn Halpern, Randolphas Blake`as ir Jamesas Hillenbrandas buvo apdovanoti akustikos prizu už eksperimentus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl žmonės nemėgsta nagų brūžinimosi į mokyklinę lentą garso.

Žiūrovai susigūžė, kai Nobelio laureatai atkartojo šaižų garsą, braukdami per grifelines lenteles sodo įrankiais.

Du mokslininkai iš Australijos Federacijos mokslo ir tyrimų organizacijos laimėjo matematikos apdovanojimą, nustatę, kiek reikia padaryti kadrų, kad grupinėje nuotraukoje niekas nebūtų užsimerkęs.

Tuo tarpu Francis Fesmire`as iš Tenesio Universiteto atsiėmė medicinos prizą, pelnytą už studiją "Nevaldomo žagsėjimo nutraukimas pirštais atliekamu tiesiosios žarnos masažu" ("Termination of Intractable Hiccups with Digital Rectal Massage").

Sakydamas padėkos kalbą, F.Fesmire`as pasakojo, kad sužinojęs, jog laimėjo šį apdovanojimą, iš pradžių užsisakė bilietus į Stokholmą, ir tik vėliau suprato, kad jis gavo ne Nobelio, bet jai alternatyvią premiją.

"Mano pirmoji reakcija buvo šokas, o tada depresija", - juokavo F.Fesmire`as, pamojavęs žiūrovams gumine pirštine apmauta ranka.

Fizikos premijos laureatai Basile Audoly ir Sebastienas Neukirchas iš Paryžiaus universiteto buvo pagerbti už atradimus, kodėl sausi spagečiai lūžta daugiau negu į dvi dalis.

Nors mokslininkų grupės iš Ispanijos Valensijos ir Iljes Balearso Universitetų išvados nebuvo labai aiškios, komisija jų tyrimą "Ultragarso sklidimo greitis čedaro sūryje, kai jis veikiamas temperatūra" ("Ultrasonic Velocity in Cheddar Cheese as Affected by Temperature") pripažino vertu chemijos apdovanojimo.

Už sūrio tyrinėjimus biologijos prizu taip pat buvo įvertintas Bartas Knolsas iš Olandijos Vageningeno žemės ūkio universiteto, parodęs, kad maliarinio uodo pateles vienodai traukia tiek limburgerio sūrio, tiek suprakaitavusių žmogaus kojų kvapas.

"Muškite uodus, valgykite sūrį", - padėkos kalboje teigė B.Knolsas.

Tarp buvusių laureatų, dalyvavusių ceremonijoje, buvo Donas Featherstone`as, sukūręs plastikinį rožinį flamingą, Keesas Moelikeris, nustatęs pirmąjį homoseksualios nekrofilijos atvejį tarp ančių, ir Stefano Ghirlanda, vienas iš studijos "Vištos teikia pirmenybę simpatiškiems žmonėms" ("Chickens Prefer Beautiful Humans") autorių.

Tardamas baigiamuosius žodžius, vedėjas M.Abrahamsas išsiuntė laimėtojus namo su dviprasmišku palinkėjimu: "Jeigu šiais metais nelaimėjote "igNobelio", ir ypač jei laimėjote, kitais metais linkiu jums geresnės sėkmės".

Delfi, BNS

Stebuklingoji Grybaulia dūsta be pagalbos

Rita KRUŠINSKAITĖ
Lietuvos žinios, 2006-10-09


Kol gamtininkai ir verslininkai nesuranda abiem pusėms priimtinų sprendimų, kaip atgaivinti Grybaulios kaime, Varėnos rajone, buvusius žuvininkystės tvenkinius, irsta ne vieną dešimtmetį ten gyvavusi ekologinė sistema

Grybaulioje savo lizdavietes jau apleido kelios poros jūrinių erelių, o migruojantys jų gentainiai aplenkia pamėgtą vietą, prie naujų gyvenimo sąlygų mėgina prisitaikyti dar apie 180 įvairių rūšių paukščių. Tarp jų yra ir sparčiai nykstančių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Unikalus gamtos kampelis

Miškų apsuptame Grybaulios kaime, esančiame Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje, žuvininkystės tvenkiniai įsteigti prieš 30 metų. Jais rūpinosi valstybė. 15 tvenkinių, kurių bendras plotas apie 765 tūkst. hektarų, ilgą laiką buvo auginami karpiai. Dėl to, kad Varėnos rajone vyrauja smėlynai ir vientisi sausų šilų plotai, tvenkinių vanduo buvo labai reikšmingas juos supančiai aplinkai.

Čia susiformavo išskirtinės veisimosi ir mitybos sąlygos įvairių rūšių paukščiams. Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai buvo priskirti svarbių Lietuvos pelkių ir seklių vandenų kategorijai bei "Natura 2000" tinklui kaip tarptautiniu požiūriu vertinga teritorija, tinkama saugoti jūriniams ereliams. Tai reiškia, kad valstybė įsipareigojo Europos Sąjungai, kad ši tarptautinės reikšmės saugoma teritorija bus tinkamai prižiūrima ir saugoma.

Ornitologai čia stebėdavo lizdus susisukusias 4 jūrinių erelių poras (dar apie 15 erelių Grybaulioje apsilankydavo migracijos metu), taip pat globaliai nykstančius sparnuočius: griežles ir antis raudes, sakalą keleivį, rudąjį peslį, dirvinį sėjiką, didįjį apuoką, didįjį erelį rėksnį, smailiauodegę antį bei kitus. Be daugybės rūšių paukščių, čia buvo galima sutikti ir geltonskruosčių žalčių, skiauterėtųjų tritonų. Tvenkiniai buvo vertinami ir kaip viena gausiausių raudonpilvių kūmučių nerštaviečių.

Prieš dvejus metus įvyvendintas Jungtinių Tautų vystymo programos projektas "Grybaulios žuvininkystės tvenkinių pritaikymas paukščių apsaugai ir ornitologiniam turizmui". Tvenkiniuose buvo įrengtos salaitės paukščiams perėti ir ilsėtis, į medžius įkelta inkilų ir lizdų. Turistams įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, sukurta turistinių takų sistema, pastatyti apžvalgos bokštai, pavėsinės, informaciniai stendai.

Tvenkinių nebeliko

Šiandien panorėjus aplankyti Grybaulios tvenkinius ir pasidžiaugti unikalia gamta bei gyvūnija tektų gerokai nusivilti. Buvusio grožio nebėra. Tik buvusiame pagrindiniame tvenkinyje dar slūgso vandens. Tvenkinių dugnas apaugęs aukšta žole ir krūmokšniais, buvę turistinių maršrutų takai kai kuriose vietose pravažiuojami tik visureigiu. Pavėsinės išdraskytos, informaciniai stendai, suteikdavę žinių lankytojams, tušti, netgi lauko tualetas likęs be sienų: kažkam prireikė lentų.

Iki 2003-iųjų Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai priklausė valstybei, o nuo to laiko juos dešimčiai metų išsinuomojo uždaroji akcinė bendrovė "Kabelių žuvis". Naujasis tvenkinių savininkas Alpis Pauliukevičius nusipirko ir kai kuriuos statinius bei žuvininkystės įrangos.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir veiklos pobūdis - žemės ūkio veikla, taigi bendrovė toliau plėtos žuvininkystės verslą. "Savininkai deklaravo, kad ketina išauginti 72 tonas karpių per metus", - teigė Alytaus apskrities viršininko administracijos sekretorius Romas Šukevičius. Tačiau nuo praėjusių metų bendrovė nutraukė žuvininkystės veiklą.

Nuostoliai iš žuvininkystės

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl "Kabelių žuvis" atsisakė auginti žuvis - nepalankus vietovės reljefas ir grunto sudėtis Grybaulioje. Skirtingai nei kitose Lietuvos vietovėse, tvenkiniai negali būti užpildomi savitaka iš įrengtų vandens saugyklų - turi būti pripildomi elektriniais siurbliais.

Tačiau dėl laidaus smėlio grunto diduma vandens per sezoną išsifiltruoja per tvenkinių pylimus, dugną ir išgaruoja. Kasmet į tvenkinius reikėdavo iš Grūdos upės pripumpuoti daugiau kaip 6 mln. kubinių metrų vandens, o sezono pabaigoje būdavo išleidžiama mažiau nei pusė.

Tokiam kiekiui vandens pripumpuoti būdavo sunaudojama apie 800 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Bendrovė vien už elektrą per metus turėdavo sumokėti apie 200 tūkst. litų.

Susidūręs su tokiomis problemomis bendrovės savininkas Pauliukevičius ėmė mažinti veiklą. 2004-aisiais "Kabelių žuvis" į tvenkinius pripumpavo tik ketvirtadalį buvusio vandens, o po metų žuvininkystės visai atsisakė.

"Įsigydamas Grybaulios tvenkinius planavau imtis ir kitokios veiklos - ornitologinio turizmo, komercinės žūklės bei medžioklės, norėjau plėtoti kai kurias sporto šakas. Žuvininkystė buvo numatyta tik kaip viena veiklos sričių", - prisiminė buvusius planus verslininkas Pauliukevičius.

"Tapo aišku, kad ūkis nuostolingas, tačiau ekologiniu požiūriu jis buvo vertingas - tai buvo oazė smėlynuose", - sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Česlovas Meržvinskas.

Dėl pražūtingo poveikio aplinkai išleidus vandenį iš tvenkinių kaipmat reagavo gamtininkai. Pagalbos jie kreipėsi ir į Seimą, ir į Aplinkos ministeriją.

Derybos be rezultatų

Anot Šukevičiaus, dėl tvenkinių atgaivinimo prasidėjo derybos tarp Pauliukevičiaus ir Aplinkos ministerijos. "Mano žiniomis, savininkai sutiko, kad reikia pripildyti tvenkinius (ne visus) vandens ir taip išsaugoti ekologinę sistemą, tačiau užsiprašė didelių kompensacijų. Tada Alytaus apskrities viršininko administracija gavo raštą, kad pradėtume Pauliukevičiui išnuomotos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tačiau imtis tokių veiksmų apskritis neturėjo jokio teisinio pagrindo ir atsisakė vykdyti nurodymą. Tada vėl viskas grįžo į pradinį tašką - ministerija turi tartis su savininkais", - neabejoja Šukevičius.

Kai iškilo pavojus jūrinių erelių išlikimui Grybaulioje, gamtininkai neoficialiai konsultavosi su Europos Komisijos Aplinkos direktorato pareigūnais, ar nebūtų tikslinga vietoje Grybaulios paskelbti kitą vietą, kur stebimos jūrinių erelių sankaupos, Paukščių apsaugai svarbia teritorija (PAST). Tačiau pareigūnai nurodė, kad galima tik koreguoti jos ribas, jeigu būta kokių nors mokslinių klaidų. Dabar jau rasta kita išeitis - šalis narė privalo imtis kompensacinių priemonių, steigti kitas teritorijas, atitinkančias sunykusiąją.

Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai ir dabartinis Grybaulios šeimininkas tvirtina esantys geranoriškai nusiteikę išsaugoti nykstančių paukščių rūšis ir kaltina vieni kitus neveiklumu.

Įžvelgia tyčinį trukdymą

"Kai paaiškėjo, kad auginti karpius tokiomis sąlygomis nuostolinga, pateikėme teritorijos techninio atnaujinimo principinius pasiūlymus, tačiau susidomėjimo nesulaukėme. Į atsakingų pareigūnų susirinkimus dėl Grybaulios likimo manęs kažkodėl nekviesdavo", - teigė Pauliukevičius.

Verslininkas įtaria, kad galėjo būti ruošiamas planas, kaip atimti žemę ir perduoti kitiems: "Iš pradžių labai draugiškai bendravome su ornitologu Eugenijumi Drobeliu, tačiau vieną dieną viskas pasikeitė. Trukdymų mums dirbti tikslas labai paprastas - jie galėtų gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų, jei turėtų šį ūkį. Suprantama, ministerija pati nedirbs, o patikės varėniškiams. Neabejoju, kad per 5 metus čia būtų galima padaryti patrauklų turizmo objektą, įdomų visam regionui. Lankytojų iš Druskininkų, esančių vos už 25 kilometrų, tikrai netrūktų".

Anot Pauliukevičiaus, per vieną susitikimą Aplinkos ministerijoje buvo net pažadėta 100 tūkst. eurų parama jo pateiktam techninio atnaujinimo planui, bet pinigų taip ir neskyrė. "Mūsų projektui įgyvendinti reikėtų apie pusės milijono litų, manėme, kad gavę paramą trūkstamą dalį pridėsime, bet tik laiką ir pinigus sudeginau rengdamas šį projektą", - apie neišsipildžiusius planus kalbėjo vyriškis.

Nors ir susidūrusi su sunkumais, bendrovė neketina visiškai atsisakyti žuvininkystės. Dėl to buvo suarti kai kurių tvenkinių dugnai ir paruoštas juodas pūdymas, kad ateinančiais metais būtų galima sėti grūdines kultūras, kurios būtų panaudojamos žuvų pašarui.

Piktų kėslų nemato

Žinomas ornitologas Drobelis neįžvelgia jokių piktų kėslų dabartinio Grybaulios tvenkinių savininko atžvilgiu. "Tik pinigų prašo, o neduoda jokių garantijų, kad jie bus panaudoti tvenkiniams atnaujinti. Čia turėtų būti abipusis indėlis - valstybės ir verslininko. Žinoma, valstybė turėtų teikti tik paramą, o verslininkas - pats rūpintis didžiąja investicijų dalimi, juk tai jo verslas", - įsitikinęs gamtininkas.

Drobelis patvirtino, kad nusivylus dabartinių šeimininkų nesėkminga veikla buvo kalbama apie galimus naujus savininkus, kitas dvi žuvininkystės bendroves.

"Į "Kabelių žuvies" pateiktą techninio atnaujinimo projektą buvo žiūrima palankiai, bet kol kas tai vienos šnekos, tegul jie žengia pirmą žingsnį ir pasiryžimą atnaujinti žuvininkystę patvirtina bent menkiausiais darbais. Ilgai jų laukiant atsirado nepasitikėjimas", - Drobelis nemato perspektyvos toliau bendradarbiauti su verslininku Pauliukevičium.

Ar sugrįš į Grybaulią jūriniai ereliai ir kiti reti sparnuočiai, priklausys nuo to, ar bus į tvenkinius vėl pripumpuota vandens, ar ten bus auginamos žuvys. Aplinkos ministerija jau parengė naują gamtotvarkos planą dėl paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir Grybaulios tvenkinių.

"Planas jau baigiamas rengti. Tikimės, kad ateinančių metų pradžioje jis bus patvirtintas", - teigė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius.

Pasak Klimavičiaus, tai bus dokumentas, nurodantis kryptį, kaip tvarkytis šiame ūkyje. Dabartiniai savininkai apie jo rengimą nebuvo informuoti todėl, kad jis nėra pritaikytas konkrečiai bendrovei.

"Yra daug prielaidų, kaip toliau klostysis Grybaulios likimas, tačiau garantuoti, kad vietovė atsigaus, negalėčiau. Savininkai neprieštarauja, kad valstybė pasirūpintų vandens pripumpavimu, žuvivaisa, bet patys pinigų skirti neketina. Buvo svarstoma galimybė, kad valstybė skirtų vienkartinę pradinę paramą, o "Kabelių žuvis" įsipareigotų tam tikrą laiką nekeisti veiklos pobūdžio, tačiau toliau svarstymų nebuvo žengta, o nuolat finansuoti privačią bendrovę valstybė negali", - tvirtino Klimavičius.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Į šiltuosius kraštus palydėta daugiau nei 800 000 paukščių



www.DELFI.lt
2006 spalio mėn. 9 d. 20:14
http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10902362


Praėjusį savaitgalį daugiau nei 1400 žmonių įvairiose Lietuvos vietose rinkosi į Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) koordinuojamus paukščių stebėjimo renginius, norėdami pamatyti į Pietų kraštus keliaujančių paukščių pulkus, teigiama draugijos pranešime spaudai.
Tradicinė, jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje organizuojama, „Paukščių palydų“ vardu vadinama, atsisveikinimo su sparnuočiais šventė kasmet sulaukia vis didesnio visuomenės susidomėjimo.

Šiais metais renginių koordinatoriai – Lietuvos ornitologų draugijos nariai, saugomų teritorijų darbuotojai ir kiti paukščių stebėtojai – surengė per 60 renginių, kurių metu buvo suskaičiuota daugiau nei 800 000 paukščių. Tai kol kas didžiausias „Paukščių palydų“ metu užfiksuotas mūsų kraštą paliekančių sparnuočių skaičius

Patyręs ornitologas, Juodkrantės paukščių žiedavimo stoties vedėjas Vytautas Pareigis sakė: „Praėjusio savaitgalio orai paukščių stebėjimui nebuvo itin palankūs – pajūryje buvo labai vėjuota, lijo, tačiau šiuo metu itin intensyviai išilgai Kuršių nerijos migruojančių didžiųjų, juodųjų ir mėlynųjų zylių pulkai pietų kryptimi juda nepertraukiamu srautu“.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ventės Ragas kenčia nuo turistų antplūdžio

Orestas Lidžius
Valstiečių laikraščio žurnalistas

Į Ventės Ragą, kuriame yra Paukščių stebėjimo stotis ir Ornitologijos muziejus, kiekvienais metais atklysta vis daugiau keliauninkų ir poilsiautojų. Deja, investicijų, kurios padėtų išsaugoti vieną unikaliausių vietovių Lietuvoje, vis dar nesulaukiama. Todėl atvykėliai ir toliau siaubia šią valstybės saugomą teritoriją.

Ventės iškyšulyje - baisi netvarka

Šilutės rajono savivaldybės vadovai didžiuojasi, kad kraštą aplanko vis daugiau turistų ne tik iš įvairių mūsų šalies vietovių, bet ir užsienio valstybių. Deja, jau pildosi vieno stambiausių turizmo ir poilsio paslaugų organizatorių Šilutės rajone Rimgaudo Višinsko nuogąstavimai, kad gražiai išreklamuotame Pamario krašte nėra įrengta turizmo plėtrai reikalingos infrastruktūros, todėl rajonas nėra pasiruošęs gausiam turistų srautui priimti. Tuo galima įsitikinti apsilankius Ventės Ragu vadinamame iškyšulyje, kuris Ventės kaimo pietinėje dalyje įsiskverbia į Kuršių marias.
Ventės Ragas patenka į Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) Ventės kraštovaizdžio draustinį ir yra valstybės saugomas. Tačiau pastaraisiais metais čia įsivyravo baisi netvarka: atvykėliai palieka savo mašinas kur sumanę, nes Ventėje nėra automobilių aikštelės; vandens pramogų mėgėjai leidžia savo valtis į Kuršių marias, nesivargindami paieškoti tam pritaikytos vietos, ir automobilių ratais gadina marių pakrantę, bet niekas to nenori matyti; poilsiautojai teršia aplinką įvairiomis atliekomis, nes prie vandens sudėtinga rasti šiukšlėms mesti skirtą konteinerį; kilnojamieji biotualetai dažnai būna išvartyti, todėl žmonėms tenka "slėptis" krūmuose...
Prie įvažiavimo į patį Ventės Ragą, kur įsikūrusi Ornitologijos stotis, stovi automobiliams važiuoti draudžiantis kelio ženklas. Tačiau iki šiol jo niekas nepaisė ir visi vairavo automobilius prie pat Ventės švyturio, į Ornitologijos stoties darbuotojams skirtą mašinų aikštelę. Bet neseniai atsirado "protingas" žmogelis, kuris užtvėrė kelią... važiuojamosios dalies vidury apvertęs didžiulę metalinę dėžę, pilną šiukšlių. Ten mašinos nebevažiuoja, o pėstieji priversti žiūrėti po kojomis, kad į ką nors neįmintų.
Maždaug taip dabar atrodo viena unikaliausių vietovių šalyje - Ventės Ragas, į kurį, Kintų (Ventė priklauso Kintų seniūnijai - aut. pastaba) seniūno Antano Kliženčio nuomone, čia kartą apsilankęs turistas vargu ar benorės grįžti.

"Valdžia maitina pažadais"

Kintų seniūnas A. Kližentis taip apibūdina Ventėje susidariusią kritišką padėtį: "Visa Lietuva pajudėjo į Ventės Ragą, deja, investicijų nesulaukiame". Pasak A. Kliženčio, per 10 metų, kai jis eina seniūno pareigas, Kintų seniūnija nesulaukė jokių investicijų infrastruktūrai plėtoti nei iš Šilutės r. savivaldybės, nei iš šalies biudžeto. "Savivaldybė skiria mums tiek pat pinigų keliams tvarkyti, kaip visoms seniūnijoms, atsižvelgdama į gyventojų skaičių. Tai, mano manymu, neteisinga, nes Kintai ir Ventė, skirtingai nei daugelis kitų rajono vietovių, yra gausiai turistų lankomos gyvenvietės. Todėl ir pinigų keliams tvarkyti turėtų būti skiriama daugiau", - sakė "Valstiečių laikraščiui" Kintų seniūnas.
A.Kliženčiui skaudu žiūrėti, kaip poilsiautojai naikina aplinką, ardo į Ventės Ragą vedantį siaurą asfaltuotą kelią. Rajono valdžia jau seniai žadėjusi ir tą kelią sutvarkyti, ir šiuolaikišką automobilių aikštelę įrengti. Tada būtų mažiau niokojama aplinka. Tačiau kokių nors pokyčių lig šiol nesulaukta.
- Automobilių aikštelės detalusis planas buvo parengtas jau praėjusios rajono valdžios kadencijos metu (dabartinė rajono taryba dirba nuo 2003 m. pavasario - aut. pastaba). Tačiau iki šiol Ventėje nėra nieko padaryta, kad būtų įvesta tvarka. Valdžia tik šeria mus pažadais, kad aikštelė greitai bus įrengta. Tikriausiai pažadų ir vėl girdėsime, nes artinasi savivaldybių tarybų rinkimai, - skundėsi seniūnas A.Kližentis.

Parko direkcija šalinasi

Kintų seniūnijos gyventojai, dirbantys pagal viešųjų darbų programą, kartą per savaitę Ventės Rage renka poilsiautojų paliktas šiukšles. Kas 7 dienas valomi ir viešo naudojimo biotualetai. Seniūnijai talkina Ventės Rage triūsiantys paukščių stebėtojai - ornitologai ir vietiniai žvejai. Tačiau ar gali viską sužiūrėti, kai į šį gamtos kampelį atvyksta tūkstančiai keliauninkų ir poilsiautojų per dieną?
Panašu, kad ši problema dar ilgai bus neišspręsta, nes NDRP direkcija labiau linkusi šalintis nuo tokių reikalų. Pasak NDRP direktoriaus Mindaugo Budgino, Ventės Rago aplinkos tvarkymu turi rūpintis Šilutės rajono savivaldybė, o automobilininkų eibės - tai jau visų reikalas. Esą tokių rūpesčių turėtų sumažėti, kai Ventėje bus įrengta automobilių aikštelė. "Kai bus aikštelė, vairuotojai nebegalės teisintis, kad palieka mašinas ant vejos ar visai šalia vandens, nes nėra kur sustoti. Aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams liks tik kontroliuoti, kaip paisoma tvarkos", - savo samprotavimus telefonu dėstė M.Budginas.
NDRP direktorius sakė, kad pati parko administracija nesiruošia ko nors imtis, kad Ventės Rage būtų įvesta tvarka. Esą ta vietovė patenka į Ventės kraštovaizdžio draustinį, kuriame draudžiama bet kokia ūkinė veikla. Aikštelės statyba rūpinasi Šilutės rajono savivaldybė. Todėl, anot regioninio parko direkcijos vadovo, ten - savivaldybės administracijoje - ir reikia teirautis informacijos, kada ta aikštelė bus įrengta.

Krašto žvaigždė niekaip neįsižiebia

Šilutės rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi rajono strateginės plėtros planą 2005-2014 m. Turizmo plėtra jame minima kaip vienas pagrindinių prioritetų. Ir Šilutės rajono vizija siejama su turizmo plėtra: "Šilutės kraštas - ryškėjanti žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje".
Plane vietos atsirado ir Ventės automobilių aikštelei. Ji turėtų būti įrengta iki 2007 m. pabaigos. Tačiau jau dabar matyti, kad to nepavyks laiku padaryti. Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto Nerijaus Gricevičiaus, stringa automobilių aikštelės su viešuoju tualetu, vandens gręžiniu ir valymo įrenginiais techninio projekto rengimas.
- Techninis projektas rengiamas jau maždaug metus. Bet vis atsiranda visokių biurokratinių kliuvinių jam užbaigti. Mat Ventė patenka į valstybės saugomą teritoriją, kur ūkinei veiklai taikoma daug apribojimų. Todėl geriausiu atveju aikštelė Ventėje bus įrengta tik kokiais 2008 metais, - telefonu aiškino N.Gricevičius.
Planavimo ir plėtros skyriaus specialistas prasitarė, kad kol kas nėra žinoma, iš kokių fondų bus galima tikėtis gauti finansinės paramos šiam svarbiam projektui įgyvendinti. Todėl dar anksti kalbėti apie kokias nors konkrečias datas, kada Ventės iškyšulys bus tinkamai paruoštas gausiems turistų srautams priimti. Vadinasi, dar kurį laiką teks palaukti, kol Šilutės krašto žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje iš tikrųjų ims ryškėti. Deja, pasak Kintų seniūno A.Kliženčio, jau nebėra laiko laukti, - Kuršmarių pakrantės Ventėje per kelerius metus poilsiautojų gali būti taip suniokotos, kad paskui vieną unikaliausių gamtos kampelių Lietuvoje bus sunku atkurti.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

http://news.yahoo.com/s/ap/20061010/ap_ ... _discovery šis tas įdomaus

Spalį gamtininkai atsisveikina su paukščiais

Šiaulių kraštas, 2006 m. spalio 12 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ

Rudens paukščių palydose, vykusiose pirmąjį spalio savaitgalį, Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniuose suskaičiuotos 39 paukščių rūšys. Gamtininkams pavyko pamatyti ir sparčiai nykstančius paukščius — jūrinius erelius.

Paukščių gausa

Stebėti paukščių prie Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkinių iškeliavo 18 paukščių mylėtojų iš Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, Šiaulių gamtos, kultūros ir paveldo apsaugos klubo „Aukuras“, Šiaulių jaunimo darbo centro, skautų organizacijos, aukštųjų mokyklų.

Per keturias valandas jie suskaičiavo 836 paukščius. Daugiausia pastebėta didžiųjų ančių, pempių ir gervių. Kurtuvėnų regioninio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vidmantas Lopeta ypač džiaugėsi, kad šiemet pavyko pamatyti keturis jūrinius erelius. Ši rūšis — visuotinai nykstanti.

Palydų dalyviai paukščius stebėjo per žiūronus bei monoklį, su kuriuo vaizdą galima priartinti apie 50 kartų ir nustatyti paukščio rūšį iš didelio atstumo. Stebėjimo duomenys buvo išsiųsti Lietuvos Ornitologų draugijai, kuri perduoda toliau — Paukščių palydas Europoje koordinuojančiai šaliai. Šiemet ši šalis — Italija.

Neįmintos paukščių paslaptys

Pasak V. Lopetos, beveik kiekvienais metais paukščių rūšių sąrašas Lietuvoje pasipildo naujomis rūšimis. Lietuvoje pradėjo gausėti egzotiškų paukščių — sniego baltumo didžiųjų baltųjų garnių, kurie anksčiau gyveno piečiau nuo Lietuvos — Čekijoje, Austrijoje, Volgos, Dniepro deltoje.

Stebint žieduotus paukščius, paaiškėjo, kad jie skrenda, ne kaip įprasta manyti, į pietus, o į pietvakarius — daugiausia į Europos Sąjungos šalis. Dažnai apie paukščius gaunami pranešimai iš Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Vokietijos.

Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojama per 330 rūšių paukščių, Kurtuvėnų regioniniame parke — apie 170.

Spalio mėnesį migruoja zylės, gervės, žąsys, kiek vėliau išskris ir pempės bei gulbės. Žiemoti Kurtuvėnų regioniniame parke lieka apie 30 paukščių rūšių.

Grįžtančius paukščius regioninio parko darbuotojai sutiks kovo pabaigoje — paukščių inkilų kėlimo šventėje.

Trisdešimt metų paukščiais besidominčiam V. Lopetai gražiausi paukščiai — reti ir paslaptingi: pelėdos, ereliai.

„Apie pelėdas mes mažai žinome. Yra žvirblinės pelėdos — žvirblio dydžio. Kartais, prieš saulės tekėjimą, galima išgirsti jų balsus ir Kurtuvėnuose, bet matę dar nesame. Tai — neįminta paslaptis“, — sako V. Lopeta.

V. Lopetai, prieš kelerius metus ruošiant Lietuvos perinčių paukščių atlasą, pavyko užfiksuoti Kelmės rajone perintį raguotąjį kragą. Šis paukštis — tundros gyventojas, Lietuvoje perintis tebuvo pastebėtas vieną kartą.

Šiemet gamtininką nustebino gulbės giesmininkės — jos Kurtuvėnų tvenkiniuose pirmą kartą perėjo ir išaugino jauniklius.


*Kurtuvėnų regioninio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vidmantas Lopeta jau dešimtmetį dalyvauja Paukščių palydose.

*Išskrendančios gervės daro viražus.

*Spalio pirmąjį savaitgalį paukščių mylėtojais išeina į Paukščių palydėtuves. Per monoklį Vidmantas Lopeta mato 50 kartų priartintą vaizdą.

*Tvenkinyje Kurtuvėnuose pakilo didžiosios antys.

*Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir recituojamą tekstą žr.
http://www.skrastas.lt/?data=2006-10-12 ... page=print

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Lenkijos Torunės miesto simboliu tapo gulbė

BNS
2006 spalio mėn. 14 d. 15:19


Iki šiol į Lenkijos Torunės miestą - muziejų, kurį garsina čia gimusio Visatos sandaros kūrėjo Mikalojaus Koperniko vardas, atvykę turistai skubėdavo prie paminklo įžymiajam astronomui. Dabar dauguma jų pasuka į Filadelfijos bulvarą Vyslos upės krantinėje. Čia pastatytas šiaudinis pasiruošusios skrydžiui gulbės paminklas daro nepakartojamą įspūdį, rašo dienraštis "Super express".
Iškeltas ant trijų metrų aukščio kolonos jis simbolizuoja paukščių gripo išvengusią gulbę.

Torunė - pirmasis Europos miestas, kuriame buvo aptiktas paukščių gripo židinys.

Paminklas pastatytas netoli tos vietos, kurioje buvo atitverta daugiau kaip 100 gulbių. Po keliolikos dienų patikrinimo 79 paukščiai buvo paleisti į laisvę, o 32 užsikrėtusios paukščių gripu gulbės užmigdytos.


BNS


Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.
Adresas http://whatson.delfi.lt/archive/article.php?id=10947196

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
p.s. Orchus: Ka siulote Lietuvos miestams ir kaimams?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Paukščiai gadina stadiono dangą

Šiaulių kraštas, 2006 m. spalio 14 d.


Kiekvieną dieną pro Šiaulių stadioną, esantį S. Daukanto gatvėje, einantis šiaulietis Simas pastebėjo, kad stadiono žolėje nuolat tupi daugybė kirų. Vyras klausė, ar paukščiai negadina stadiono dangos?

Lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja Birutė Buivydienė teigia, kad kirai kelia daug rūpesčių.

„Paukščiai kenkia futbolo dangai, bėgimo takams, apdergia maniežo stoglangius. Stoglangių yra apie 20, jie įrengti tam, kad į maniežą patektų šviesa. Paukščiams juos apdergus net dieną deginame šviesą. Nuvalyti stoglangių negalime, nes bijome pažeisti naujai dengtą stogą.

Kirus į stadioną vilioja šviežia žolė, kuri nuolat atsodinama. Ypač daug jų būna rytais. Paukščius vaiko stadiono darbuotojai, tačiau tai mažai padeda, o šaudyti paukščių negalima. Laukiame pirmojo sniego, kai paukščiai pasitrauks„, — sako B. Buivydienė.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Seimo fontane turškiasi ančių būrys

| 2006 10 16 13:58:47 |

Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje fontane prie Seimo rūmų jau kelintą dieną turškiasi ančių būrys.

Karštomis vasaros dienomis vaikus pabraidžioti viliojęs fontano baseinas prieš kelias dienas tapo laikinu prieglobsčiu maždaug 25-ioms migruojančioms antims. Gausiai šeriamos vilniečių antys yra visiškai nebaikščios.

Žinomas gamtininkas, rašytojas, fotomenininkas Selemonas Paltanavičius džiaugiasi tokiais kasmet Lietuvoje pasikartojančiais atvejais. "Manyčiau, jog gyvūnų gyvenimas ne vien tik gamtoje, bet ir mieste, rodo tai, kad visuomenė pradėjo toleruoti gyvūnus. Dėl to turėtume džiaugtis", - BNS tvirtino S.Paltanavičius. Anot gamtininko, antims jokie pavojai negresia, kadangi didžiosios antys, jei būna lengvos žiemos, nemigruoja į šiltuos kraštus. Didžiausia tikimybė, jog šios antys pasitrauks tik iki Kauno hidroelektrinės užtvankos, kur vanduo ir žiemą neužšąla.

Šiemet spalio 7 - 8 dienomis įvairiose Lietuvos vietose "Paukščių palydų" šventės metu gamtos mylėtojai suskaičiavo apie 800 tūkst. į šiltuosius kraštus žiemoti išskrendančių paukščių. Tai didžiausias daugiau nei dešimtmetį organizuojamų "Paukščių palydų" metu užfiksuotas Lietuvą paliekančių sparnuočių skaičius. Kasmet rugsėjo paskutinę arba spalio pirmąją savaitę Lietuvos ornitologų draugija (LOD) rengia "Paukščių palydų" šventę. Vidutiniškai viena paukščių stebėtojų grupė pastebėdavo 29 skirtingų rūšių paukščius, o iš viso Lietuvoje "Paukščių palydų" savaitgalį atsisveikinta su 149 rūšių paukščiais.

Dėl švelnaus klimato Lietuvoje paukščių migracija stebima iki vėlyvo rudens.

BNS

_________________
...skaitykite, kol neištrynė