Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Розовая смерть: в чем причина массовой гибели восточноафриканских фламинго

http://apus.ru/site.xp/049050124049052053049057124.html

В последние годы на восточноафриканских озерах всё чаще регистрируется массовая гибель малого фламинго. Эти самые мелкие представители фламинго питаются исключительно синезелеными водорослями (по-научному, цианобактериями). Некоторые штаммы цианобактерий способны вырабатывать токсины, губительные для животных. Предполагается, что экологические изменения, такие как, например, повышение солености воды в озерах, могут вызывать бурное цветение воды и развитие токсигенных штаммов, что в свою очередь ведет к гибели этих примечательных птиц. Но это, по-видимому, не единственная причина.

Пилот самолета, пролетающего над кенийским озером Накуру, однажды заметил, что озеро «пылает розовым и малиновым огнем». Это миллионы фламинго образовывали удивительную цветную ленту, распадающуюся на пятна во время птичьего полета. Такие картины всё еще можно увидеть в Восточной Африке, хотя массовая гибель малых фламинго (Phoeniconaias minor) на восточноафриканских озерах всё больше тревожит орнитологов. Так, несколько месяцев назад более 30 тысяч мертвых фламинго были найдены на озере Накуру в Кении. Два года назад 43 800 птиц погибли на озере Мануара в Танзании. До этого, начиная с 1993 года, массовая гибель фламинго отмечалась пять раз на озерах Кении и Танзании.

Малый фламинго Phoeniconaias minor (самый мелкий вид фламинго) предпочитает гнездиться в термальных соленых озерах. Например, температура в танзанийском озере Натрон достигает 41°C, вода в нем высокощелочная, а потому достаточно едкая. В таких условиях немногие хищники могут добраться до потомства фламинго, и, возможно, этим объясняется выбор мест гнездования.

Интересная особенность малого фламинго — пищевые предпочтения. Этот вид питается в основном синезелеными водорослями или, как их правильнее называть, цианобактериями (см. также Громов Б.В. Цианобактерии в биосфере). Цианобактерии — единственные бактерии, которые осуществляют так называемый оксигенный фотосинтез: подобно растениям, они используют энергию света для синтеза органического вещества из углекислого газа и воды, и при этом освобождается кислород. Многие цианобактерии синтезируют биологически активные вещества, например антибиотики.

Эти-то цианобактерии, по-видимому, и стали причиной участившейся массовой гибели фламинго. Дело в том, что цианобактерии могут выделять токсины, губительные для животных и человека. Способность к образованию яда — не видовой признак, а свойство штамма или клона. Токсины бывают двух типов — нейротоксины и гепатотоксины. Первые представляют собой алкалоиды, действующие на нервную систему. Цианобактерии, образующие нейротоксины, встречаются относительно редко. Чаще встречаются цианобактерии, образующие гепатотоксины, циклические короткие пептиды. Токсины находятся в клетках цианобактерий и только после их разрушения выходят в воду. Они весьма устойчивы и не разлагаются при хлорировании воды, токсины сохраняются и в сухих клетках. Случаи непосредственной гибели людей от гепатотоксинов цианобактерий в литературе не описаны, однако считается, что даже низкие дозы яда вызывают развитие рака. Предполагается, что некоторые люди, умершие от рака печени, убиты цианобактериями.

Любые пресные или соленые водоемы населены синезелеными водорослями. При создании определенных условий происходит массовое развитие цианобактерий, которое приводит к появлению синезеленой или бурой взвеси частиц в воде — так называемое цветение водоема. По данным мировой статистики, примерно в 40–50% случаев цветения происходит развитие токсигенных цианобактерий. Такая вода опасна для животных. Известны случаи гибели лошадей, свиней, собак из-за потребления воды из водоема, в котором наблюдалось массовое развитие синезеленых водорослей.

По данным совместных исследований Берлинского института пресноводной экологии и Университета Найроби (Кения), в последние годы в озерах Танзании и Кении снизился уровень воды, вследствие чего повысилась ее соленость. Причина снижения уровня воды пока не выяснена, и эту проблему продолжают исследовать. Но в результате изменения солености изменился видовой состав цианобактерий и появились новые штаммы, образующие токсины.

Есть, конечно, и другие возможные причины гибели фламинго. Птичий туберкулез или холера, ботулизм, загрязнение тяжелыми металлами или пестицидами —все эти факторы или их комбинация также могут вызывать гибель птиц. Кроме того, в качестве причины может выступать сразу несколько факторов. Так, токсины могли ослабить птиц, и это привело к тому, что фламинго оказались подвержены инфекционным заболеваниям сильнее, чем обычно.

Все эти проблемы должны обсуждаться на совещании в Найроби, где на этой неделе соберутся ведущие мировые эксперты по фламинго, чтобы выработать план действий по защите этого вида. Орнитолог Брукс Чилдресс (Brooks Childress), возглавивший это совещание, отмечает, что массовая гибель фламинго случалась и раньше, но в последние годы она происходит все чаще и чаще, даже в относительно чистых озерах, и причина до сих пор окончательно не выяснена. Решение проблемы требует дальнейших «систематических и всесторонних исследований», считает ветеринар-микробиолог из Университета штата Вашингтон в Пулмане Линдсей Оукс (J. Lindsay Oaks).

Многое остается неясным и в поведении малых фламинго. По словам Брукса Чилдресса, в последние годы фламинго очень часто перемещаются от одного озера к другому, скорее напоминая туристов, путешествующих по африканской долине. Вряд ли птицы это делают в поисках пищи, так как порой покидают водоемы, чрезвычайно богатые их любимым кормом, синезелеными водорослями. Есть предположение, что настоящие туристы, которые чрезвычайно многочисленны в Кении, Танзании и Ботсване, могут быть причиной таких внезапных миграций. Но туризм в этих странах — основной источник дохода, поэтому проблему охраны этих замечательных птиц, скорее всего, решить будет нелегко.

Источник:elementy.ru

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

В Колумбии нашли новую птицу

В лесах Анд учёные обнаружили разноцветную птицу, не известную науке. По словам Камилы Гомес (Camila Gomez) из колумбийской природоохранной организации ProAves, находка была сделана в отдалённых уголках джунглей, где ещё достаточно неизученной флоры и фауны.

У птицы чёрно-жёлтое оперение и красный хохолок (она чем-то напоминает недавно найденную индийскую птаху). Исследователи присвоили ей название Atlapetes latinuchus yariguierum — в честь народности яригьес (yariguies), некогда населявшей горный район, где было сделано открытие.

Для специалистов по охране природы это событие оказалось очень даже кстати: колумбийское правительство выделило два квадратных километра леса под создание национального парка.

Впервые эту птицу заметили ещё в 2004 году. Однако специалистам только в этом году удалось поймать двух особей. Одна из них была отпущена на волю после того, как её сфотографировали и взяли биологические образцы для изучения ДНК. Вторая, к сожалению, погибла.

До места обитания этих птиц — в непроходимые джунгли на высоте 3 километра выше уровня моря, — исследователями добирались 12 часов на вертолётах. По словам одного из участников экспедиции, речь идёт о достаточно крупном участке леса, о котором, тем не менее, никто ничего не знал, даже в самой Колумбии.

Открыватели Atlapetes latinuchus yariguierum считают, что необходим тщательный мониторинг этих птиц, ибо они вполне могут оказаться на грани исчезновения.

Ежегодно в мире находят всего по две-три новые птицы. Что касается Колумбии, то в последний раз новый вид здесь обнаружили в прошлом году.

Источник: www.membrana.ru

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Paukščių stebėtojai pamatė dar daugiau sparnuočių

http://silokarcemos.svetaine.org/?straipsnis=1628

Septintasis tarptautinis paukščių stebėtojų ralis “Kuršių marios 2006” savaitgalį vėl sukvietė gamtos mylėtojus į Ventės ragą. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Gintaro Riaubos, šiemet ralyje dalyvavo 17 komandų, kuriose buvo 57 žmonės. Per šeštadienį jie pamatė net dvidešimt paukščių rūšių daugiau - 145 - nei ankstesniais metais.
G.Riauba sako, kad puikių rezultatų pavyko pasiekti todėl, kad stebėtojus lepino geras oras.
Kaip ir kitais metais, ralyje dalyvavusios dvi suomių komandos iškovojo laurus - pirmąją ir trečiąją vietas, pamatę atitinkamai 111 ir 106 paukščių rūšis.
Tarp šių prizininkų įsiterpė lietuvių komanda, nugalėtojams nusileidusi tik viena paukščių rūšimi: kauniečių, prieniškių ir kėdainiečių komanda, vadovaujama Nemuno kilpų regioninio parko ekologo Žydrūno Preikšo, užfiksavo 110 paukščių rūšių.
Paukščių stebėtojų ralyje tradiciškai dalyvavo ir dvi šilutiškių komandos, papildytos bičiulių iš kitų miestų. Šilutiškiai nebuvo autsaideriai - pateko į pirmąjį dešimtuką.
Pasak G.Riaubos, naujų, pamaryje nematytų, paukščių stebėtojai neužfiksavo, tačiau matė retų jūrinių paukščių: alkų, laibasnapių narūnėlių. Ralyje dalyvavęs Ventės rago ornitologijos stoties vyr. ornitologas Vytautas Jusys dar minėjo retą mūsų krašte kalninę kielę.
Tikriausiai šiltas ruduo lėmė, kad pamaryje dar liko rugsėjį turėjusios išskristi ežerinė nedrinukė, pilkoji musinukė, krantinis tilvikas, sodinė devynbalsė, baltasis gandras, šelmeninė kregždė ir kiti paukščiai. G.Riauba sako, kad pastebėti šie sezonui jau nebūdingi paukščiai ir lėmė nugalėtojų vardus.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Sieks išsaugoti unikalų Grybaulios tvenkinius

Rita KRUŠINSKAITĖ
Lietuvos žinios, 2006-10-23



Iš penkiolikos tvenkinių išleidus vandenį lizdavietes apleido kelios poros jūrinių erelių

Seimo komitetas ragina Vyriausybę iš verslininkų atsiimti išnuomotus tvenkinius, kur buvo įpratę perėti jūriniai ereliai

Atsižvelgdamas į tai, jog paukščių pamėgtas Dzūkijos kampelis Grybaulios kaime vis labiau nyksta, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ėmėsi veiksmų, kad būtų išsaugota į tinklą "Natura-2000" įtraukta teritorija.

Buvę Grybaulios žuvininkystės tvenkiniai yra priskirti svarbių Lietuvos pelkių ir seklių vandenų kategorijai kaip tarptautiniu požiūriu vertinga teritorija, tinkama saugoti jūrinius erelius.

Per komiteto posėdį nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, kad būtų paspartinta šios teritorijos paėmimo visuomenės poreikiams procedūra prieš terminą nutraukiant žemės nuomos sutartį.

Grybaulios žuvininkystės tvenkinius valstybė 2003-iaisiais dešimtmečiui išnuomojo bendrovei "Kabelių žuvis". Naujieji savininkai įsipareigojo užsiimti žemės ūkio veikla, taip pat plėtoti žuvininkystės verslą. Tačiau dėl patiriamų nuostolių ir nepalankių sąlygų jie žuvininkystės verslą nutraukė. Iš penkiolikos tvenkinių išleidus vandenį ėmė reikštis pražūtingas poveikis aplinkai, pradėjo irti daugelį metų gyvavusi ekologinė sistema. Lizdavietes apleido kelios poros jūrinių erelių, prie naujų sąlygų teko pratintis maždaug 180 rūšių sparnuočiams, tarp kurių esama labai retų ir sparčiai nykstančių paukščių.

Aplinkos ministerija mėgino susidariusią situaciją derinti su bendrovės "Kabelių žuvis" savininkais, tačiau tai rezultatų nedavė. Valdininkai ir verslininkai vieni kitus kaltino neveiklumu. Šių metų pradžioje Aplinkos ministerija kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, kad bendrovei "Kabelių žuvis" išnuomota žemė būtų paimta visuomenės poreikiams. Tačiau ši procedūra įstrigo.

Be to, buvęs Alytaus apskrities viršininko pavaduotojas, laikinai ėjęs viršininko pareigas Arturas Juškauskas liepą pasirašė įsakymą, kuriuo buvo pakeisti nuomojamos žemės kadastro duomenys. Sklypui pritaikytos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Naujasis Alytaus apskrities viršininkas Eugenijus Palavinskas, susipažinęs su situacija Grybaulioje ir dokumentais, įžvelgė, kad jo pirmtakas Juškauskas pasirašydamas bendrovės "Kabelių žuvis" savininkams palankų įsakymą padarė tarnybinį nusižengimą. "Toks dokumentas galėjo būti parengtas tik pakeitus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, o to nebuvo padaryta. Jį rengę darbuotojai jau nubausti", - tvirtino naujasis apskrities vadovas.

Anot jo, Grybaulios tvenkinių nuomininkams siūlyta abipusiu susitarimu panaikinti Vyriausybės nutarimą pažeidžiantį įsakymą, bet šie nesutikę. "Teliko sustabdyti Juškausko pasirašytą įsakymą ir kreiptis į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą, kad būtų panaikintas sprendimas, kuriuo pakeista žemės naudojimo paskirtis", - teigė Palavinskas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

kuo greiciau tuo geriau.. but gerai kad iki pawasario spetu.. bet tai nerelu..

Joooooooo, pirma padaro, paskui galvoja, na šauni valdžia, visus taip kaip Juršėną į iškamšas, grąžu būtų

Tai kad tai desningumas, kai valdzioje - nespecialistai

Kai problema isiseneja ir tampa gresminga valdziukes sostui,- sujunda, sukrunta, kelia aliarma ir aziotaza ''stai kaip mes rupinames''...

O turetu numatyti gresmes ir, joms dar neprasidejus, priimti adekvacius sprendimus.

Pvz., emigracija, kaip dalis Lietuvos emigravo,- atsiras ir lesu [ministerijai steigti,- biurokratijai didinti] ir ''noro''...

Pvz., nelegalios statybos [jau, tipo, griaus], iteisintas brakonieriavimas,.. legalizuota pedofilija.. Kazkas suinteresuotas tuo?.. Kas?..

Kas dar?

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Si straipsniuka idedu, su savo komentaru pradzioje
das, 2006 10 25 11:20
salia miesto kuriame gyvenu (ne Lietuvoje), jau antri metai kaip uzsodinamas kanapiu plotas. Ukininkas ju net neapdoroja. Tas laukelis yra viena is priemoniu migruojanciu pauksciu sioje vietoveje gerovei kelti, o kartu ir jiems zieduoti. Praeitais metais ziedavome beveik 2000 pauksciu. siemet dar nepradejome, gal si savaitgali bus pirmas bandymas, bet kikiliu, ciamciaku, zaliukiu, zyliu ir sniegenu tukstantiniai buriai jau skraido. Bet nei vieno is ju apsinesusio nemaciau

Reabilituojamos kanapės užims linų vietą?

Aldona Minkevičienė, "Gimtasis Rokiškis"
2006 spalio mėn. 25 d. 00:01


DELFI
Dėl narkotikų prevencijos išvyta iš Lietuvos naudinga kanapė vėl skinasi kelią į žemdirbių laukus. Neseniai įsteigtos Baltijos kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovu tapęs žinomas aktorius rokiškėnas Ramūnas Rudokas sako, kad šis senas ir geras tradicijas mūsų šalyje turėjęs augalas išguitas nepagrįstai, jis turi grįžti ir duoti naudą mūsų žemdirbiams.

Kausis dėl kanapių
Imtis alternatyvių žemės ūkio kultūrų auginimo skatinami žemdirbiai atsigręžė į kanapes. ES valstybėse senbuvėse kanapės auginamos pluoštui ir biokurui. ES leidžiama auginti kanapių veisles, kurios neturi narkotinių medžiagų. Nors esame šios Sąjungos nariai, mūsų šalyje kanapes auginti tebėra uždrausta.

Tačiau šie augalai gali prasiskinti kelią, nes už leidimą auginti kanapes stoja ne tik šiuo verslu suinteresuoti žemdirbiai, verslininkai, bet ir jų naudą suvokiantys šalies politikai. Juolab kad draudimas auginti kanapes prieštarauja ES nuostatoms. Taigi neabejojama, jog ir mūsų žemdirbiams atsivers galimybės išnaudoti šią, manoma, pelningą veiklos sritį.

Baltijos kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos vadovas R.Rudokas sakė, jog iniciatyvos vadovauti šiai asociacijai ėmėsi dėl to, kad kiekviena naujovė ar iniciatyva jam labai įdomi ir akivaizdžiai mato kanapių verslo naudą žemdirbiams.

“Tikrai noriu, kad mūsų žemdirbiai nebūtų ignoruojami prieš kitų ES valstybių žemdirbius. Nereiklioms ir ligoms atsparioms kanapėms augti mūsų žemės palankios. Kanapės naudingos ir kaip kuras, ir kaip pluoštas. Be to, yra linų pluoštą perdirbančių įmonių, kurias būtų galima pritaikyti kanapių pluoštui perdirbti”, - vardijo kol kas Lietuvoje draudžiamo augalo privalumus asociacijos vadovas. Vakar asociacijos delegacija turėjo vykti į Ukrainos ūkius, auginančius narkotinių medžiagų neturinčių kanapių veisles, pasisemti patirties.

R.Rudokas jau apsilankė Rokiškio rajone, bankrutuojančiame “Linepos” linų perdirbimo kooperatyve Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietėje, kalbėjosi su kooperatyvo pajininkais apie pastatų ir įrangos perspektyvas.

Anot R.Rudoko, Seimas dar šį mėnesį turėtų svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis būtų panaikintas draudimas auginti kanapes. Pasak jo, šis klausimas nebus lengvai sprendžiamas, nes legalizavus kanapių auginimą teks kautis dėl ES kvotų šios kultūros augintojams, dėl veislių sertifikavimo, kanapių plotų ir augintojų kontrolės.

Augalas naudingas ir …

Specialistų teigimu, kanapės, kaip žemės ūkio augalas, labai tinka biokurui. Augalai auga masyvūs, iš hektaro gaunama iki 22 tonų kurui tinkamos masės. Be to, labai palankus jų nuėmimo laikas, nes stiebus galima pjauti ir žiemą. Vakarų šalys, ieškančios alternatyvų aplinką teršiančiam ir brangiam kurui, kanapių, kaip pigesnio ir ekologiško kuro, pasiūla jau domėjosi ir Lietuvoje.

Patirties kanapių augintojams galima pasisemti kaimyninėje Lenkijoje, Vokietijoje, kur kanapių plotai kasmet plečiami. Tiesa, lenkai kanapes daugiausia augina sėklai. Kanapių pluoštas tinka itin tvirtam audiniui austi, o maišytas su plastmase iš kanapių pagamintas audinys gali būti naudojamas automobilių apdailos ir kitoms detalėms. Anksčiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų šalių, kanapes auginti nebuvo draudžiama, iš jų pluošto buvo gaminamos virvės, kiti namų apyvokos reikmenys, sėklos naudojamos gyvulių pašarams.

Įvertinę kanapių naudingumą ir tai, kad šiuos augalus ES teisės aktai auginti leidžia, Žemės ūkio rūmai ne kartą kreipėsi į Seimą, Žemės ūkio ministeriją dėl draudimo auginti nenarkotines kanapes panaikinimo.

Legalizuoti kanapių auginimą nebus taip paprasta. Būtina parengti griežtą auginimo kontrolės tvarką, kad dideliais pinigais suinteresuoti asmenys, prisidengę paprastų kanapių augintojais, nesiimtų narkotinių medžiagų auginimo verslo.

Kanapių legalizavimo oponentai teigia, kad esame dar nepasirengę legalizuoti šios kultūros auginimo, nes nėra sutvarkytas kontrolės mechanizmas. Tačiau teigiami pokyčiai dėl šios kultūros auginimo perspektyvų Žemės ūkio ministerijoje jau prasidėjo. Norint gauti paramą už kanapių pasėlius, viena iš sąlygų būtų su perdirbėju sudaryta sutartis.

Pakeis linus?

Lietuvoje kanapių perdirbimo įmonių kol kas nėra. Tačiau dėl itin mažų išmokų masiškai ėmus bankrutuoti linų perdirbimo įmonėms, susimąstyta, kad jas būtų galima pritaikyti kanapių pluoštui perdirbti.

Šiuo metu iš 14 šalies linų perdirbimo įmonių dalis jau bankrutuoja arba rengiasi bankrotams, nes šalyje katastrofiškai sumažėjo linų pasėlių ir nebėra žaliavos. Rokiškio rajono Panemunėlio seniūnijos seniūnas Anicetas Bytautas teigė, jog bankrutuojantis “Linepos” kooperatyvas kol kas nesvarstė perspektyvos linų perdirbimo įrangą pritaikyti kanapių pluoštui. Tačiau, anot jo, pajininkai tariasi, kaip išsaugoti esamą pluošto perdirbimo bazę, įrengimus ir juos pritaikyti kitokiai veiklai. Jeigu būtų leidžiama auginti kanapes, seniūno galva, realu, jog “Linepos” bazė galėtų būti panaudota šios kultūros pluoštui perdirbti.

Tokią idėją palaiko Rokiškio rajono ūkininkų vadovas Vytautas Šlikas. Jis organizuoja grupės žemdirbių kelionę pas Lenkijos ūkininkus ir, jeigu pavyks, ketina aplankyti bent vieną ūkį, kuriame auginamos nenarkotinės kanapės.

… pavojingas

Kanapės pagal populiarumą yra antras po alkoholio svaigalas. Iš kanapių žmonės išmoko gamintis narkotikus - hašišą, marihuaną, šis augalas yra vienas populiariausių narkotinių augalų. Kanapės - psichoaktyvus narkotikas, kuris paveikia smegenis ir psichiką.

Daugiausiai narkotinių kanapių auginama Afganistane, Kolumbijoje, Irake, Jamaikoje, Libane, Meksikoje, Turkijoje.

Nors Lietuvoje kanapes, kaip ir aguonas, auginti uždrausta, kasmet konfiskuojama po kelis šimtus kilogramų kanapių narkotikų žaliavos.

Šalies policijos duomenimis, šiemet per tradicinę prevencinę keturių mėnesių akciją "Aguona-2006" buvo sunaikinti beveik 5 tūkst. kv. m aguonų ir 233 kv. m kanapių pasėlių. Už neteisėtą opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimą nubausti 685 asmenys. Policijos pareigūnų organizuotų reidų metu nustatyta 50 asmenų (iš jų - 9 nepilnamečiai), kurie platino narkotines ar psichotropines medžiagas, nustatyti 744 narkotinių medžiagų vartotojai (iš jų - 24 nepilnamečiai).

Rokiškio rajone per akciją policija surengė 11 reidų, sunaikino 5 kv. m kanapių ir 4 kv. m. aguonų pasėlių. Keturiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Живые будни / Париж может в скором времени остаться без воробьев, полагают орнитологи /



Париж может в скором времени остаться без воробьев, полагают орнитологи
Обширный список птиц, популяция которых катастрофически сокращается в Париже, пополнился теперь воробьями. Ученые, изучающие фауну столицы Франции, пришли к выводу, что воробьи, бывшие некогда чуть ли не эмблемой города, в особенности его окраинных кварталов, сегодня покидают Париж.

Страсть к перемене мест охватила Пассер доместикус - то есть домового воробья, отнюдь не случайно. Однако орнитологи все еще ведут спор, что является главной причиной - какие-то изменения в составе городских выхлопных газов, радиационном фоне и высокочастотном излучении, или же в архитектуре городов.

Как свидетельствуют специалисты, новые дома, а также подвергнутые капитальному ремонту старые здания становятся все менее удобными для воробьев - исчезает масса уютных щелей под крышей, где они могли бы гнездиться. Сочетание плотно соединенных бетона, металла и стекла явно не понравилось птицам.

Одной из наиболее популярных у специалистов версий является резкое сокращение в городе основы питания воробьев - различных насекомых, которых все более решительно уничтожают химическими методами.

В настоящее время воробьи находятся под присмотром парижского Музея естественной истории. Десять орнитологических станций музея, расположенных во французской столице и окружающем ее регионе, проводят операции по кольцеванию этих птиц для дальнейшего наблюдения за ними. Примерное их число в этой обширной зоне составляет сейчас 150 тыс. особей.

Причем, по данным ученых, домовой воробей покидает не только Париж - это явление отмечено практически во всех крупных городах Европы. В Лондоне популяция этих птиц сократилась за 15 лет на 95 процентов, сообщает ИТАР-ТАСС.

Источник: www.newsru.com

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Joniškio rajone liko žiemoti gandras

J.Užbalio sodybos gandralizdyje žiemoti įsitaisė gandras


Eglė Rastenytė
lrytas.lt; 2006-11-03 19:10


Spalio 13-ąją po pietų į Pavirčiuvės kaimą (Joniškio raj.) atskrido jaunas gandras ir nutūpė į Jono Užbalio sodyboje dar 1988 metais įrengtą gandralizdį.

Kaimo žmonės manė, kad čia tik laikina paukščio stotelė pakeliui į šiltesnius kraštus. Tačiau ilgakojis užsiliko. Kiekvieną naktį jis atskrenda nakvoti į gandralizdį, o dienomis braido po apylinkes ir ieško sau maisto. Tačiau vakar, kai žemę nuklojo sniegas, gandras liko lizde.

“Seni kaimo žmonės neatsimena, kad kaime liktų žiemoti gandras. Oro sąlygos iki vakar dar leido paukščiui maisto susirasti pačiam, bet kas bus dabar, kai sniegas iškrito, pašalė?” – svarsto sodybos šeimininkas J.Užbalis.

Vyriausioji Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja inspektorė Regina Liudvinaitienė sakė žinanti apie Pavirčiuvėje likusį gandrą.

“Sutarėme su vietos mokytoja Violeta Petraškiene, kad ji gandrą stebės. Gali atsitikti taip, kad jis kurią dieną susiruoš tolimon kelionėn. Bet yra didelė tikimybė, kad gandras atskirtas nuo šeimos dėl prastos sveikatos, kuri neleido įveikti didelių atstumų į pietus. Jei gandras liks čia žiemoti, būtų gerai, kad kaimo žmonės jį sugautų ir uždarytų, tada prašytume Lietuvos gyvūnų globos draugijos iš Kauno pagalbos, kad gandrą priglaustų savo reabilitacijos centre”, – sakė R.Liudvinaitienė.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kaži tik kaip ten tam centre su laisvom vietom, ar tik nereikia iš anksto rezervuoti , ne kaži kas ant Lietuvos su tom prieglaudom paukščiams, bent jau LODo valdžia tai turbūt tokios informacijos neturi, o gal slepia .

Skrydžiams iš Nidos aerodromo trukdys paukščiai

GIEDRĖ BALČIŪTĖ
Klaipėda, 2006-11-04

Aštuonerius metus tarp dangaus ir žemės kybojusio ir daug triukšmo sukėlusio Nidos aerodromo reikalai turėtų pajudėti iš mirties taško.

Artimiausiu metu Vyriausybė spręs, ką toliau su juo daryti. Neringiškiai tikisi, kad pagaliau bus pabaigta aerodromo rekonstrukcija.

Tačiau kai kurie politikai abejoja, ar Neringai apskritai reikalingas gražiausio Lietuvos kampelio ramybę sudrumsiantis aerodromas. Juolab kad pro čia migruoja daugybė paukščių, galinčių kelti grėsmę lėktuvų saugumui.

Vietoj miško - takas

Prieš mėnesį Premjeras Gediminas Kirkilas pastebėjo, kad Nidos aerodrome kyla ir tupia lėktuvai. Jį nustebino, kad net neįteisintas aerodromas veikia.

Todėl G.Kirkilas pareiškė, kad Nidos aerodromo tolimesnis likimas būtų kuo greičiau nulemtas.

Neringos meras Vigantas Giedraitis džiaugėsi, kad į tai pagaliau buvo atkreiptas dėmesys.

Kol kas Nidos aerodromo naudoti negalima, nes tam prieštarauja žemės, kurioje jis yra, statusas.

Nepaisant to, kad 815 metrų ilgio lėktuvų tūpimo ir kilimo takas egzistuoja, nemaža jo dalis dokumentuose yra įteisinta kaip valstybinis miško fondas.

Taigi vieta, kurioje dabar plyti asfaltuotas takas lėktuvams, oficialiai laikoma ypač saugoma miško teritorija.

Viršininko klaida

Dalyje saugomo miško neteisėtai lėktuvų kilimo-tūpimo takas buvo nutiestas 1998 metais. 14 hektarų valstybinio miško fondo žemės Nidos aerodromui priskyrė tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas, nors įstatymiškai neturėjo teisės to daryti.

Saugomoje teritorijoje keisti valstybinio miško fondo paskirtį galima tik Vyriausybės nutarimu.

Vėliau, pastebėjęs klaidą, L.Kavaliauskas savo įsakymą atšaukė.

Neringos savivaldybė buvo įpareigota apie įsakymo atšaukimą pranešti Registrų centrui, kur buvo spėta įregistruoti neteisėtai pakeistą valstybinio miško fondo paskirtį.

Kilus triukšmui dėl neteisėtai pakeistos valstybės saugomos teritorijos paskirties, Nidos aerodromo rekonstrukcijos darbai buvo įšaldyti.

Išardytų asfaltą

V.Giedraitis neslėpė, kad dabar tikisi Vyriausybės pritarimo keisti Valstybinio miško fondo paskirtį, kur numatyta rengti aerodromą.

„Visos pusės pripažįsta, kad reikia pabaigti aerodromo rekonstrukcijos darbus, nes objektas beveik pastatytas. Kadangi tai numatyta ir Vyriausybės programoje, tikimės, jog aerodromas pradės veikti dar iki 2008 metų“, - vylėsi V.Giedraitis.

Tačiau daug kas abejoja aerodromo Neringoje būtinybe.

Aplinkos apsaugos viceministras Zdislavas Truskauskas „Klaipėdai“ sakė, kad trūksta dokumentų apie tai, kokia bus Nidos aerodromo paskirtis.

„Turi būti aiškus tikslas, kam jis bus reikalingas. Kaip žmogus, abejoju, ar Lietuvai iš jo bus didelė nauda“, - neslėpė Z.Truskauskas.

Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas teigė, kad aerodromas Nidoje - visiška nesąmonė.

„Komerciškai jis neturi reikšmės. Sukišo kelis milijonus, padarė asfaltą ir kas iš to? Su tuo aerodromu buvo tik bandyta „praplauti“ pinigus. Jam skirtos lėšos niekada neatsipirks“, - rėžė europarlamentras.

E.Gentvilo nuomone, aerodromo nereikia atstatinėti, užtektų nebent sraigtasparnių tūpimo aikštelės.

„Rimto oro uosto ten niekada nebus. Juolab kad netoli yra geras Tarptautinis Palangos oro uostas. Todėl Nidos aerodrome reikia išardyti asfaltą ir baigti tas nesąmones“, - sakė pašnekovas.

Domisi užsieniečiai

Pasak Neringos mero, daug kas mielai naudotųsi aerodromu. Jau dabar čia leidžiasi nemažai mažųjų lėktuvų.

„Vieną savaitgalį buvo nusileidę net 14 privačių lėktuvų. Mums skambina iš Suomijos, Vokietijos ir klausia, ar čia gali atskristi lėktuvai. Norėtųsi, kad jie čia leistųsi civilizuotai, o ne taip, kaip dabar, kai mobiliaisiais telefonais pranešinėjama, kada takas laisvas. Aerodromas turėtų pradėti veikti, nes valstybė į jį yra investavusi 5,4 milijono litų“, - kalbėjo V.Giedraitis.

Skrydį trikdys paukščiai

Tačiau norint gauti Vyriausybės palaiminimą baigti atstatyti aerodromą, reikia ištirti jo poveikį aplinkai.

Juolab kad taką teks platinti, idant matomumo neribotų medžiai, kurie auga į UNESCO paveldą įtraukto Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.

Aerodromo viziją paversti tikrove mėgins sutrukdyti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.

Direktorė mano, kad aerodromui Kuršių nerija apskritai netinkama, nes čia migruoja paukščiai.

„Rudenį ir pavasarį per dieną čia praskrenda daugiau kaip 2 mln. paukščių. Dar tiek praskrenda naktį. Jie skrenda nuo pusantro-dviejų metrų iki dviejų kilometrų aukštyje ir gali pilotams labai riboti matomumą. Be to, tikimybė, kad susidurs su tais paukščiais, - labai didelė. Įdomu, kas prisiims atsakomybę už gresiančius nelaimingus atsitikimus?“ - klausė direktorė.

Neringos merą tokie A.Stancikienės argumentai tik prajuokino.

„Ar autobusams paukščiai labai riboja matomumą? Paukščiai skrenda ne tik per tą vietą, kur yra aerodromas, bet per visą Kuršių neriją. Be to, manau, kad jie yra protingi ir nelenda į lėktuvus“, - kalbėjo V.Giedraitis.

Tačiau aviacijos specialistai nėra taip optimistiškai nusiteikę.

„Paukščiai visada kelia grėsmę skrydžių saugai. Ne kartą yra buvę, kai oro srovė juos įtraukdavo į variklius. Be to, paukščiai gali atsimušti į stiklą. Tai išties gali riboti matomumą“, - aiškino Civilinės aviacijos administracijos Aerodromų skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Paulauskas.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

В лондонском парке пеликан проглотил голубя

Свидетелями необычного зрелища стали многочисленные посетители Сент-Джеймсского парка в центре Лондона. Один из живущих в парке пеликанов проглотил голубя, передает Би-би-си со ссылкой на очевидцев.

Курьезный инцидент заснял на камеру фотограф Кэтал Макнотон из британского информационного агентства Press Association.

По его словам, пеликан прогуливался по суше, чистил перья, и за этим наблюдали многочисленные туристы. "Потом птица поднялась, направилась к одному из голубей и схватила его клювом. Примерно 20 минут продолжалась борьба, за которой все наблюдали. Пеликан за это время открыл клюв лишь пару раз", - говорит фотограф.

"Затем он смог-таки проглотить голубя. Голубь бился на протяжении всего этого времени", - добавил Макнотон.

"Это практически неслыханно, чтобы пеликан съел птицу, поскольку питается исключительно рыбой", - заявил представитель Королевского общества защиты птиц в ответ на просьбу прокомментировать инцидент. Однако фотографии, опубликованные в среду в британских печатных и интернет-СМИ, свидетельствуют об обратном.

Источник: rian.ru

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Голодные птицы вынуждают крабов менять цвет

Учёных давно интриговала способность крошечных крабов-скрипачей менять цвет своих панцирей с ярко-синего на тусклые, грязные оттенки. До сих пор причина этой смены раскраски была неизвестна. Но недавно исследователи из Австралийского национального университета (ANU) выяснили: крабы меняют цвет, чтобы их не съели хищные птицы.

Для этого учёные изучили специфическую разновидность краба-скрипача Uca vomeris на северо-восточном побережье Австралии. Поскольку одни поселения этих крабов отличаются унылыми цветами, а в других местах они очень красочны, исследователи рассмотрели изменения окраски крабов на трёх различных участках: одна группа была тусклой, другая яркой, а третья — смешанной.

Выяснилось, что в месте жительства ярко-синих крабов хищных птиц было очень немного по сравнению с засильем хищников на участках обитания тусклых ракообразных.

Чтобы подтвердить свою догадку, учёные создали экспериментальную модель и проверили, меняют ли крабы цвет панциря при угрозе быть съеденными.

Они нашли двух очень красочных крабов, живущих поблизости друг от друга, и установили между ними деревянный экран. Одного краба оставили в покое, а другой каждые несколько минут ощущал на себе пристальное внимание хищной птицы. В действительности птица была ненастоящая — её роль играл шарик чёрного цвета, подвешенный на рыболовной леске. Но зрение у крабов плохое, и шарика оказалось достаточно, чтобы ракообразное ощутило присутствие птицы.

За несколько дней, проведённых "под присмотром птицы", краб изменил цвет на грязный оттенок, в то время как другой остался ярким.

Учёные подозревают, что синий цвет обычно используется крабами для опознания соседей-сородичей, чтобы избегать с ними ненужных ссор. Следующий шаг исследователей — узнать, оказывает ли тусклый окрас воздействие на "приятельские отношения" между крабами.

Источник: www.membrana.ru

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Ornitologų darbymečiui galą padarė žiema

Aldona Aleksėjūnienė
„Lietuvos ryto“ korespondentė
2006-11-06

Snieginės startos ir čimčiakai buvo pirmieji žiemos pranašai, jau prieš gerą savaitę iš šiaurės tundrų pasiekę dar apyšiltį Vakarų Lietuvos pamarį.

Jie nemelavo. Penktadienį Ventės rago ornitologai rado sniego patalo prislėgtus sulankstytus savo tinklus.

Didžioji elektrinėmis gervėmis nakčiai nuleidžiama ir rytais pakeliama gaudyklė liko gulėti ant žemės ir savaitgalį.

Nors rudeninės paukščių migracijos pabaiga skelbiama tik lapkričio viduryje, šiemet suvynioti ir į sandėlį nešti tinklus gali tekti savaite anksčiau.

Žinoma, jeigu sniegas, pamarį užklojęs storu patalu, nenutirps. Vakar jis lipdė sparnus dar nespėjusiems į šiltuosius kraštus pasitraukti varnėnams, kikiliams, žaliukėms, didžiosioms ir ilgauodegėms zylėms.

Pakraigėse ir palangėse jie ieškojo žmonių užuovėjos ir lesalo.

Tik vandens paukščiams – kragams, alkoms, dančiasnapiams, narūnėliams, ligutėms, berniklėms – dar ne badas. Marios banguoja, žuvų yra.

„Šiųmetė vasara paukščiams buvo palanki, jie sukaupė pakankamai energijos, nes nestigo vandens ir sausumos gyvių, kirmėlių, vabzdžių, todėl pamaryje iki šiol laikėsi daug jų rūšių“, – sakė Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys.

Bet šių metų paukščių žiedavimo statistika Ventės rago ornitologijos stoties žurnaluose – beveik perpus mažesnė negu kitais metais.

Apie 2004 metų rekordą – 105 tūkstančius sužieduotų paukščių – lieka pasvajoti. Tai todėl, kad pavasarį beveik du mėnesius Ventėje buvo paralyžiuotas ornitologų darbas dėl veterinarų išpūsto paukščių gripo baubo.

Pradėję viduržiemį bauginti neva iš Azijos artėjančia mirtina liga, jie kėlė psichozę ir draudė kelti tinklus. Kai iš sandėlių buvo iššluoti užsigulėję kombinezonai, kaukės, pirštinės ir gripo vakcina, grėsmė aprimo.

„Sakiau, kad taip bus, tik niekas mūsų neklausė, žieduoti pavasarį grįžtančius paukščius draudė“, – apgailestauja V.Jusys.

Stebėjimų duomenys dėl to šiemet liks netikslūs. Pirmą kartą per 77 metus.

Lietuvos rytas.

<ismesta cenzoriui prasant>

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kaip visada,viršus-pinigai;kalčiausias bet kas tik ne žmogus.Įdomu,kur nusiris pasaulis su tokiu požiūriu?

Adresas http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11154801

Gulbių kelionėje į pajūrį - pražūtingos kliūtys

Rasa Pangonytė, Vereta Rupeikaitė, Gina Kubiliūtė, "15 min"
2006 lapkričio mėn. 8 d. 00:01


Į Lietuvą užsukus ankstyvai žiemai gyvūnus globojančios draugijos veterinarus užgulė rūpesčiai - tenka gelbėti vandens telkinių puošmenas - gulbes. Kol šalčiai trumpalaikiai ir nedideli, vandens tvenkiniuose prišalusių ir nusilpusių gulbių dar nepasitaikė, tačiau Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) nariai tvirtino, jog pastarąją savaitę jiems tenka gelbėti į šiltesnį kraštą - Lietuvos pajūrį - migruojančias gulbes.
Pasak LGGD veterinarijos gydytojo Aivaro Paukštės, masiškai skrisdami šie sparnuočiai dažnai susižaloja atsitrenkę į elektros laidus, miestų inžinerinius statinius.

Praėjusį savaitgalį orientaciją praradusi gulbė buvo rasta Kaune, ant Panemunės pėsčiųjų tilto. Spėjama, kad ji skrisdama atsitrenkė į tilto turėklus.

Užvakar pranešta, jog Vilniuje, Salotės ežere, į ledo spąstus pakliuvo kelios gulbės. Nuvykę į nurodytą vietą, LGGD atstovai paukščių jau nebeaptiko. O Šalčininkų rajone, Jašiūnų kaime, gulbė nežuvo tik vietinių žmonių rūpesčiu - paukštį suradę veterinarai nustatė, kad vienas sparnas buvęs pažeistas, todėl paukštis nepajėgus migruoti.

Kaip sakė Lietuvos ornitologų draugijos narys, profesorius Petras Kurlavičius, gulbės Vilnių retai pasirenka kaip tinkamą žiemoti miestą. Vilniuje gana retokai pasitaiko ir nusilpusių bei prie ledo prišalusių paukščių. "Tiesa, kažkada yra tekę gelbėti gulbes, žiemojusias Pilaitėje esančiuose ežeruose", - prisiminė profesorius.

Radusiems prišalusią ar nusilpusią gulbę vilniečiams P.Kurlavičius patarė nerizikuoti savo gyvybe gelbėjant paukštį, o kreiptis į specialią techniką turinčius ugniagesius-gelbėtojus arba pranešti Kaune įsikūrusiai LGGD.

Pagydę gulbes, globos draugijos atstovai nuveža jas į paukščių žiedavimo centrą, o po to paleidžia į Nemuną prie Kauno hidroelektrinės. Tai bene vienintelis didelis visus metus neužšąlantis gėlo vandens telkinys.

Tačiau labiausiai gulbėms kenkia juos maitinantys žmonės. Pasak LGGD pirmininko Beno Noreikio, sotūs paukščiai pripranta prie maitinimo, nuslopsta jų migracijos instinktas ir jie neišskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus. Be to, žmonių atnešamas maistas yra nevisavertis, dažniausiai tai būna batonas ar duona. Ir maitinami laukiniai paukščiai taip pat nereguliariai. Tad gulbės greitai nusilpsta ir net panorėjusios išskristi nepajėgtų to padaryti.

Likusioms žiemoti gulbėms neretai "paslaugą" padaro ir žvejai. LGGD veterinarijos gydytojams ne kartą teko iš gulbių virškinamojo trakto šalinti žvejybinio valo likučius, kabliukus, blizges. Vandens sparnuočiai kartais nugaišta prisilesę netinkamo, žuvims skirto pašaro. Taip nutiko praėjusio balandžio pradžioje, kuomet Kauno marių ledas buvo nusėtas nugaišusiais kirais.

Beje, praėjusią žiemą siautė paukščių gripo baimė, tad žmonės kiek atsargiau artindavosi prie laukinių paukščių. Šiuo metu, pasak B.Noreikio, paukščių gripo grėsmės nėra.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė

Kova dėl Grybaulios tvenkinių įsibėgėja

Rita KRUŠINSKAITĖ
Lietuvos žinios, 2006-11-08

Į tarptautinį tinklą "Natura-2000" įtraukti Varėnos rajone esantys Grybaulios tvenkiniai tampa objektu, dėl kurio kryžiuoja ietis valdininkai ir verslininkai.

Alytaus apskrities viršininkas Eugenijus Palavinskas informavo bendrovės "Kabelių žuvis" vadovus, kad nuo 2007-ųjų vasario 1 dienos su įmone bus nutrauktos dešimčiai metų sudarytos žemės nuomos sutartys. Be to, apskrities administracija nusiuntė raštus Seimo Aplinkos apsaugos komitetui ir Vyriausybei, kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Valdininkai siekia, jog būtų pateiktas ieškinys teisme dėl buvusio apskrities viršininko pavaduotojo, laikinai ėjusio viršininko pareigas Arturo Juškausko įsakymo, kuriuo buvo pakeisti nuomojamos žemės kadastro duomenys. Bendrovei "Kabelių žuvis" atstovaujantis advokatas Tadas Kelpšas LŽ sakė, kad jį stebina valdžios institucijų veiksmai priimant sprendimus, susijusius su įmonės turtu. "Bendrovė trejus metus siekė pripilti į tvenkinius vandens ir taip atkurti ekologinę sistemą. Tačiau jai visą laiką buvo trukdoma tai padaryti. Kyla klausimas, ar tikrai norima atimti iš bendrovės žemę dėl visuomenės interesų. Veikiau tai privačių asmenų interesas gauti Grybaulios tvenkinius", - kalbėjo advokatas.

Grybaulios žuvininkystės tvenkinius valstybė 2003 metais išnuomojo bendrovei "Kabelių žuvis". Iš pradžių ji vykdė įsipareigojimus plėtoti žuvininkystės verslą, bet vėliau dėl patiriamų didelių nuostolių šią veiklą nutraukė. Tai, kad tvenkiniai išdžiūvo, skaudžiai atsiliepė daugelį metų vyravusiai ekologinei sistemai. Šią vietovę apleido kelios tarptautiniu mastu saugomos jūrinių erelių poros, prie naujų sąlygų teko pratintis maždaug 180 rūšių sparnuočių, tarp kurių esama labai retų ir sparčiai nykstančių paukščių. Susidariusia nepalankia situacija susirūpino gamtininkai. Anot aplinkosaugininkų, su "Kabelių žuvies" savininkais mėginta tartis, tačiau nesėkmingai. Verslininkai kaltina valdininkus, kad šie ne tik nepadeda, bet dar ir trukdo plėtoti verslą, kuris būtų naudingas ir gamtai, ir žmonėms. Pasak Kelpšo, be prokuratūros įsikišimo sprendimo tikriausiai nepavyks rasti.

_________________
...skaitykite, kol neištrynė