Lietuvos ornitologų draugijos forumas

Dažnai stebiu paukščius Gubernijos miške, Šiaulių raj. Nors tai ir Natura 2000 teritorija, bet tokio kraupaus ūkininkavimo dar niekur neteko matyt. Gaila, nes šis miškas išskirtinis ne tik mažųjų erelių rėksnių gausa (didž. tankumas Lietuvoj), bet ir dauguma kitų labai retų rūšių.

_________________
tadas@bix

Tai ką , nėra kam ūkininkautojų sutvarkyt , ar eilinis varijantas" geriau patylėsiu " .

na prieš traktorių juk nepulsi. yra patvirtinti paukščiams svarbių teritorijų ir buveinių nuostatai. jei jie pažeidžiami dar galima kažką bandyti išsikovoti, bet šiaip karas su vėjo malūnais.

man irgi labai butu idomu suzinos,kas ten rimtai tokio baisaus? Jei tikrai pazeidziami nuostatai, tai tikrai ne karas su vejo malunais. Nezinau ar is patirties snekat ar is lietuvisko pesimizmo,kad viskas lietuvoj blogai, bet taip tikrai nera. Lietuvoj ypac su natura 2000 teritorijom dar palyginti labai gera situacija ir labai daug kas daroma ir daug ko laikomasi. Zinotumet kas,pvz., tokioj Prancuzijoj darosi, tai nekalbetumet cia apie vejo malunus, ir butumet mate prancuzijos ukininkavima, tai nevartotumet termino kraupus ukininkavimas isvis Lietuvoje ... taigi taigi... tikrai ne viskas dar prarasta musu Lietuvelej. Tai kokios gi problemos Gubernijos miske??

Problemos aiškios , kaip ir daug kur kitur yra - neekologiškas ūkininkavimas. Plynuose kirtimuose nepaliekama pakankamai vertingų pavienių medžių (jie būtini ne tik ateityje augsiančiam miškui, bet ir kai kurioms retoms rūšims, pvz juodosioms meletoms ar plėšriesiems), plynų kirtimų plotai milžiniški. Tuoj liks tik miško pakraštys. O Prancūzijos nėr ko taip su žemėm maišyt. Taip, ten padėtis prastesnė nei čia, bet dabar kalbame NE APIE PADĖTĮ, O APIE POKYČIUS. Pvz ten daug dalykų juda į gerąją pusę - būtina paminėt ramybės zonų kai kuriuose natura200 miškų teritorijose įsteigimą, ten ne tik kad nevykdoma jokia ūkinė veikla, bet ir draudžiama lankytis žmonėms. Ir niekas nesako, kad ūkinę veiklą Lietuvoj reikia apskritai nutraukt, kai kuriais atžvilgiais ji net naudinga. Tiesiog pas mus kiekvienas medis įsivaizduojamas tam tikros pinigų sumos formatu, ir labai mažai kam rūpi, kad jis reikalingas ir kitiems organizmams...

_________________
tadas@bix

Tai jau taip

Keletas vaizdelių iš Gubernijos miško biosferos poligono...
Kažin ar beišliks čia mažieji ereliai rėksniai

_________________
Norint saugoti,reikia mylėti,
norint mylėti,būtina pažinti.
/Ž.Kusto/

ziauru.. bet kaip galima taip juk vistiek kzkas juk turi priziuret kad toki dalykai newyktu..

keista kad taip leidzia... Ce misko kirtimai vyksta

Nebūtų čia Lietuva..

Įstatymiškai plyni kirtimai draudžiami tik išskirtose mer'o veisimosi teritorijose pačiame poligone.Bet vaizdelis kaip ir visuose šalies miškuose

[quote="peslys"]Įstatymiškai plyni kirtimai draudžiami tik išskirtose mer'o veisimosi teritorijose pačiame poligone.

Kalbame ne apie plynų kirtimų uždraudimą, o jų ekologišką vykdymą. Tai akivaizdi problema. Ir ne tik Gubernijos biosferos poligone. Lygiai tokia pat situacija ir netoli esančiame bei gamtiškai panašiame Gedžiūnų biosf poligone. Aš asmeniškai nemanau, kad visi miškininkai grobuonys, bet kai nori išsaugoti darbo vietą, juk turi vykdyt savo viršininkų įsakymus. Juk jeigu būtų konkretūs nurodymai iš urėdijų pusės toms ir anoms teritorijoms, situacija tikrai pradėtų keistis.

Kalbėdamas apie plynu kirtimų ekologišką vykdyma,turbūt turi omeny didesnį paliekamų medžių skaičių.Sakyčiau valstybiniuse miškuose šiuo klausimu padėtis dar pakenčiama.Pagrindinė problema-senų kadrų neišprūsimas šiuo klausimu.Kita problema-plyni kirtimai tokie intesyvūs,kad gaunasi labai didelis šliejimo procentas ir susidarę skersvėjai nemenkai išretina paliktus bioįvairovės medžius.Privačiuose miškuose problema turbūt baisesnė nei tragiška(plynuose kirtimuose turiu galvoje).Pavyzdingų plynų kirtimų-vienetai

Net nėr ką šnekėt apie kirtimus privačiuose miškuose. Pilnai su pesliu sutinku, kad ten padėtis katastrofiška. Pvz, be jokio gailesčio vykdomi kirtimai veisiantis paukščiams, net nukertami medžiai su lizdais... Pačiam ne kartą yra tekę tokių vandalizmo atvejų rezultatus matyti. siaubas. Dabar kiek žinau išplitęs dar vienas "puikus" būdas išsikirsti mišką vasarą ar pavasarį: tiesiog inscenizuojama nelegalių kirtėjų veikla.

Pas mane buvo patekęs mer'o jauniklis(gerai,kad išvis atnešė) iš privatininko.Atseit rado iškritusi iš lizdo.Laimei,jauniklis sėkmingai užaugo įvaikintas kitai mer'o porai Jo,dabar sklypus su lizdais privatininkai kerta įžuliai.Ankščiau tai patiliukais žinomus lizdus maišais pašalindavo be jokio pėdsako(bent vienas faktas man žinomas)

Praeitą savaitgalį vėl buvau nuvaręs į Gubernijos mišką. Gerai geniai duoda. Bet kalba ne apie tai. Šįkart teko gyvai stebėti du plyno kirtimo vykdymus vienu metu. Labiausiai gaila, kad neturėjau pasiėmęs fotoaparato. Pasakysiu tiesiai šviesiai - jokių ekologiško ūkininkavimo biosferos poligonuose taisyklių elementariai nesilaikoma. 1as dalykas, kirtaviečių plotai - milžiniški (nepamatę gyvai, nepatikėtumėt, kad iš viso tokie būna). 2a - biologinei įvairovei paliekami medžiai... Paliekami visai nususę jauni medeliai, arba iš viso varoma grynai plynai. Viename iš naujai iškirstų plotų žinojau daug didelių senų medžių su genių ir meletų iškaltais uoksais - iškirto visus iki vieno. 3as dalykas - trikdymas. Miške jautiesi tarsi vilniaus centre. o juk genių poravimosi sezonas jau prasidėjo...
Gubernijos miške ypač gausu juodųjų meletų, nes joms puikios sąlygos - atviros vietos (kirtavietės), besiribojančios su brandžiais mišriais medynais. Tačiau kaip bus, kai tuos brandaus miško plotelius (o jų likę ne per daugiausiai) iškapos? Išvada peršasi tik viena - nuo biosferos poligono įsteigimo Gubernijos miškuose miškų ūkininkavime NEPASIKEITĖ NIEKAS.
Norėjau paklausti. Ar yra kokia nors institucija, kuri kontroliuoja, ar miškuose laikomasi kirtimų taisyklių? Ar kas nors kada nors atvažiuoja į naują iškisrtą plotą ir patikrina, ar kirtimas buvo atliktas ekologiškai? Ar galima pastebėjus netvarkingo kirtimo atvejį kur nors paskambinti, pranešti ir TIKĖTIS VEIKSMŲ?

Taigi taip kertama daugelyje miškų. Paskutiniu metu kur benuvažiuoju ten kirtimai. Taip intensyviai kertant dar niekada neteko matyti. Mano nuomone, niekur nepasiskūsi nes šiuo metu privatus materialinis interesas stipriai ima viršų. O tikėtis veiksmų tai greičiau iliuzija. Tam galima butu kurti ilgą atskirą temą. Labai ilgą. Aišku lengviausia pasakytri būtų kokie mes tokie tokie ir veiksmai bet tai būtų tik žodžiai.

Kyla klausimas, kas bus kai iššluos visą brandų medyną, kaži ar ilgai to reiks laukti, nes tempai nerealūs, ar bando kas paskaičiuoti kada tai bus, kaži ką veikia Miškų instituto darbuotojai, ar jiems į tai visiškai nusispjaut.

Iš liūdno vaizdo supratau,kad minėtos kirtavietės privatininkų(valstybiniame miške iškart grėstų sertifikato sustabdymas).O jie šiuo metu savo miškuose iš esmės daro ką nori.Kodėl taip yra,priežastis ne viena.Finansinis interesas viršiausias,nežinojimas,ekologinis neišprūsimas ir tt.Juk kokia ten finansinė nauda iš meletos suvarpytos pušies.Paprasčiausiai naudotojas mato produktą,o ne augalo ar gyvūno namus. :(Beje,reikalavimas dėl biologinės įvairovės medžių palikimo privačiuose miškuose man atrodo neprivalomas.O kodėl privatininkų miškuose tokia silpna kontrolė,tai čia geras klausimas,į kurį norint atsakyti turbūt reiktų visos studijos.Geriausiai tokiu atveju būtų susisiekt su regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyrium.

Turbūt miškų institutas užsiėmes skaičiavimais,kiek dar galima padidinti kirtimų apimtis